- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1624-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02342-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2082-559/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „GELVORA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti iš atsakovo 59,71 Eur skolą ir 6,73 Eur palūkanas; 2) priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai žyminį mokestį – 15 Eur bei visas kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. kovo 9 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB ,,Omnitel“) ir atsakovas A. B. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM A41503, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas ir atsiskaityti už kitus įsipareigojimus pagal sutartį. AB „Telia Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras bei pareikalavo įvykdyti kitus, atsakovo prisiimtus, sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas su AB „Telia Lietuva“ neatsiskaitė. 2016 m. rugpjūčio 11 d. UAB „GELVORA” ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. IL-3023/16-50-08, pagal kurią AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB „GELVORA” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dienai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovo atsiliepimą į ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes pateiktas procesinis dokumentas buvo įžeidžiančio turinio. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis palikta nepakeista.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 59,71 Eur skolos pagal 2012 m. kovo 9 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OMA41503, sudarytą su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartį Nr. IL-3023/16-50-08, 6,73 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (59,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „Omnitel“ 2012 m. kovo 9 d. sudarė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM1249714, pagal kurią atsakovui pradinis kreditorius teikė atitinkamas paslaugas. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau savo prievolės nustatyta tvarka ir terminais tinkamai nevykdė, apie tai atsakovas buvo informuotas pradinio kreditoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu. Atsakovui neįvykdžius savo prievolės sumokėti įsiskolinimą, pradinis kreditorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. IL-3023/16-50-08 įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teises į 59,71 Eur skolos sumą perleido naujajam kreditoriui – ieškovei. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu. Atsakovo įsiskolinimo suma ieškinio pareiškimo dienai yra 59,71 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo: 1) panaikinti 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės 5 000 Eur baudą; 3) priimti atskirą nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
6.1. Pažeistos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 21 straipsnio normos, nes teismas nepriėmė atsiliepimo į ieškinį.
6.2. Teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas.
6.3. Sprendime suklastoti faktai, kad sutartis su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ buvo sudaryta 2012 m. kovo 9 d., nes minėta sutartis buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 27 d. dviejų metų laikotarpiui ir pradėjo galioti nuo 2013 m. gruodžio 27 d.
6.4. Nėra patvirtinančių įrodymų apie 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto atsakovui įteikimą ar gavimą, nes 2015 m. rugsėjo 7 d. atsakovui buvo atsiųstas raštas iki 2015 m. rugsėjo 10 d. sumokėti 129,71 Eur susidariusią skolą.
6.5. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo suklastojo faktą apie 59,71 Eur skolą už paslaugas vietoje netesybų, kurios buvo anuliuotos, ir nesąžiningai reikalavo sumokėti šią sumą iki 2016 m. spalio 14 d.
Atsiliepimas
6.6. Sprendime neteisingai nurodoma, kad nei viena iš šalių neprašė nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka, nes 2019 m. sausio 1 d. atsiliepime atsakovas nurodė, kad kiti įrodymai bus pateikti reikalui esant proceso metu ir buvo prašoma nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
7. Ieškovė UAB „GELVORA“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo šiuos argumentus:
1.1. Atsakovo nurodytomis įmokomis galimai buvo dengiami įsiskolinimai už suteiktas paslaugas.
1.2. Atsakovo pateiktuose pranešimuose nurodoma buvo ne tik apmokėti susidariusį įsiskolinimą (galimai už paslaugas), tačiau reikėjo ir grįžti į Omnitel tinklą, kad netesybos būtų anuliuotas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtą sąlygą įvykdė, dėl to galimai minėtas įsiskolinimas nebuvo anuliuotas.
1.3. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovė pranešimu dėl reikalavimo perleidimo suklastojo faktą, jog skola yra už paslaugas, o ne už netesybas. Ieškovės reikalavimą sudaro skola už įrangą.
1.4. Atsakovo, t. y. kliento balansas (įsiskolinimas) 2015 m. liepos 31 d. sudarė 48,09 Eur. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartis buvo nutraukta dėl susidariusio įsiskolinimo. Nutraukus sutartį buvo paskaičiuotas įsiskolinimas už įrangą bei už suteiktas paslaugas (paskutinį mėnesį). Kliento balansas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 129,71 Eur (60,46 Eur paslaugos bei 69,25 Eur įranga). 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 19 d. įmokomis, kurių suma sudarė 70 Eur, atsakovas padengė 60,46 Eur įsiskolinimą už paslaugas, likę 9,54 Eur buvo skirti padengti skolai už įrangą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 59,71 Eur skolos už įrangą (69,25 Eur – 9,54 Eur) yra pagrįstas ir teisėtas.
2. 2019 m. liepos 31 d. teisme gauti papildomi atsakovo paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodo:
2.1. 2012 m. kovo 9 d. sutartis buvo sudaryta dviem metams ir galiojo iki 2014 m. kovo 9 d., todėl nebuvo nutraukta ir įvykdyta. Ši sutartis yra sudaryta ne dėl viešojo judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo, bet dėl internetinio ryšio paslaugų teikimo.
Atsiliepimas
2.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 27 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dviem metams dėl mobiliojo telefono aparato įsigijimo ir paslaugų, kas nebuvo įrodinėjama ieškiniu, o ši sutartis yra ne papildoma, bet visiškai nauja ir savarankiška.
2.3. Buvo nesąžiningai ir nepagrįstai reikalaujama netesybų už prievolės nevykdymą, nebuvo nurodyta, kokiu sutarties pagrindu ir kaip jos yra paskaičiuotos.
2.4. Ant 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo kvitų aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis – už telefono aparatą, todėl nesąžiningai nurodoma, kad 31 Eur ir 39 Eur yra sumokėti galimai už įsiskolinimą už paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
11. Prie apeliacinio skundo apeliantas A. B. (toliau – apeliantas arba atsakovas) pateikė rašytinių įrodymų kopijas: 1) 2013 m. gruodžio 27 d. sutarties Nr. OM 1249714; 2) UAB „Omnitel“ priminimo apie neapmokėtą skolą; 3) 2015 m. rugsėjo 16 d. pranešimo; 4) 2015 m. lapkričio 15 d. įspėjimo dėl kreipimosi į teismą; 5) 2015 m. gruodžio 15 d. reikalavimo įvykdyti prievolę; 6) 2016 m. sausio 14 d. paskutinio reikalavimo atsiskaityti; 7) 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimo dėl reikalavimo perleidimo; 8) 2016 m. spalio 14 d. pranešimo dėl reikalavimo perleidimo; 9) 2018 m. birželio 5 d. pranešimo dėl teismo įsakymo; 10) 2013 m. gruodžio 30 d. pinigų priėmimo kvito; 11) 2018 m. sausio 1 d. atsiliepimo; 12) nurodymų pervesti įmokas (31 Eur ir 39 Eur sumoms); 12) 2016 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nutarties; 13) 2019 m. gegužės 28 prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikia duomenis apie AB „Telia Lietuva“ skolos suderinimą.
12. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktais įrodymais atsakovas siekia pagrįsti skundo argumentus dėl ieškinio ir sprendimo nepagrįstumo, o ieškovė – šias aplinkybes paneigti, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, bei įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina šalių papildomai su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus.
13. 2019 m. liepos 31 d. teisme gauti papildomi atsakovo paaiškinimai raštu.
14. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktais rašytiniais paaiškinimais atsakovas pildo jo pateiktą apeliacinį skundą, 2019 m. liepos 31 d. atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir byloje jie vertinami bei analizuojami nebus.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) ir atsakovas A. B. 2012 m. kovo 9 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM A41503, kuria pradinė kreditorė atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o 2013 m. lapkričio 27 d. papildomą susitarimą, kuriuo atsakovas įsigijo telefono aparatą ir jam 24 mėn. buvo taikomas 48,99 Lt (14,89 Eur) mėnesinis telefono mokestis. Byloje yra pateiktas pradinės kreditorės 2015 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas atsakovui dėl 69,25 Eur netesybų, kuriame nurodoma netesybas sumokėti iki 2015 m. rugsėjo 26 d. Pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. IL-3023 atsakovo skola 59,71 Eur buvo perleista UAB „GELVORA“. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2016 M. rugsėjo 9 d. raštu.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB „GELVORA“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 59,71 Eur skolą, 6,73 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Apeliantas nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes nepriėmė atsiliepimo į ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovo A. B. atsiliepimą į ieškinį dėl skolos priteisimo atsisakė priimti, kadangi atsakovo pateiktas atsiliepimas buvo įžeidžiančio pobūdžio. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam jau ne kartą teismai buvo išaiškinę, jog teikiamuose procesiniuose dokumentuose turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Taip pat buvo išaiškinta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).
19. Apelianto teiginiai, jog byla išnagrinėta pažeidžiant CPK 21 straipsnį, atmetami. Apeliantas 2019 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teisėjos J. R. nušalinimo. Pareiškimas buvo perduotas Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui nušalinimo klausimui išspręsti. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi apelianto prašymas dėl teisėjai pareikšto nušalinimo buvo atmestas. Prašymas buvo atmestas tais pagrindais, jog apelianto pareiškime dėl nušalinimo nepateikia konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodyti bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu.
20. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog sprendime faktai ir aplinkybės yra suklastotos. Apeliantas teigia, kad sutartis, dėl kurios atsirado pareiga mokėti netesybas, buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 27 d. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad 2012 m. kovo 9 d. buvo sudaryta sutartis Nr. OM 1249714, o 2013 m. gruodžio 27 d. susitarimas laikomas papildomu, nes šiame susitarime yra aiškiai nurodytas sutarties numeris, kuris yra Nr. OM 1249714, t. y. toks pats kaip ir 2012 m. kovo 9 d. sutarties, kurios 3.10 punkte nurodyta, jog klientui (šiuo atveju apeliantui) iš esmės nevykdant savo įsipareigojimų, UAB „Omnitel“ turėjo teisę nutraukti sutartį apie tai informavus klientą raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki sutarties nutraukimo.
21. Apelianto teiginiai, kad negavo būtent 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto dėl netesybų, atmestini kaip nepagrįsti. Iš paties apelianto teiktų į bylą dokumentų matyti, jog visus kitus siųstus pranešimus jis gavo. Be to, apeliantas patvirtinta, kad yra gavęs 2015 m. rugsėjo 16 d. UAB „Sergel“, kuri bendradarbiavimo sutarties su UAB „Omnitel“ pagrindu vykdė išieškojimą, pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriame buvo nurodyta iš ko susidarė įsiskolinimas, taigi ir 69,25 Eur netesybos, bei pateikta informacija, kad sumokėjus skolą per 6 mėn. nuo paslaugų atjungimo ir grįžus į Omnitel tinklą, netesybos bus anuliuotos.
22. Pripažindamas prievolę sumokėti už paslaugas apeliantas ir sumokėjo 70 Eur skolai padengti, ką pats nurodo apeliaciniame skunde. Tačiau aplinkybės, kaip teigia apeliantas, jog po 2016 m. sausio 14 d. reikalavimo gavimo išsiaiškinus, jog 60,46 Eur skola sumokėta, UAB „Sergel“ pretenzijų atsisakė, neįrodė, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog netesybų anuliavimui reikėjo apmokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą, bet ir grįžti į Omnitel tinklą.
23. 2013 m. gruodžio 27 d. papildomo susitarimo prie 2012 m. kovo 9 d. sutarties Nr. OM 1249714 1.3 punktą atsakovas įsipareigojo kompensuoti prekės (mobilaus telefono) kainos ir pradinės įmokos skirtumą, jei abonentas bus išjungtas nesibaigus minimaliam naudojimosi paslaugomis terminui, kuris ir yra įvardijamas netesybomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris sprendė, jog atsakovas pažeidė prievolę pagal sutartį tinkamai ir nustatytais terminais ją vykdyti (CK 6.38, 6.63 ir 6.200 straipsniai).
24. Nesutiktina ir argumentais apeliaciniame skunde, kad pažeidžiant apelianto lygias teises atsikirsti ir teikti įrodymus buvo nepriimtas ne tik atsiliepimas į ieškinį, bet ir paskirtas rašytinis bylos nagrinėjimas, nors atsiliepime į ieškinį buvo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodydamas, jog šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodo, jog atsiliepimą į ieškinį atsisakyta priimti. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas byloje nagrinėja tik tuos procesinius dokumentus, kurie yra priimti į bylą. Šiuo atveju atsiliepimą į ieškinį dėl įžeidžiančio turinio, kas buvo išaiškinta apeliantui ne vieną kartą ir ne vienoje civilinėje byloje, buvo atsisakyta priimti. Būtent dėl šios priežasties byloje nebuvo vertinamas ne tik atsiliepimas, bet ir jame reiškiami prašymai. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 11 d. rašytinis bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2019 m. vasario 4 d., atsakovas 2019 m. sausio 11 d. pranešimu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pasirašytinai 2019 m. sausio 22 d., 2019 m. vasario 1 d. pateikė atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 4 d. rašytinis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2019 m. kovo 28 d., apie kurį pranešimu atsakovas buvo informuotas 2019 m kovo 6 d. pasirašytinai, 2019 m. kovo 28 d. atsakovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, 2019 m. kovo 28 d. rašytinis bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2019 m. balandžio 29 d., apie kurį pranešimu atsakovas buvo informuotas 2019 m. balandžio 1 d., taigi matyti, kad taip, kaip atsakovas naudojosi savo procesinėmis teisėmis skųsti nutartį ar reikšti nušalinimus byloje, taip turėjo teisę ir galimybę laiko atžvilgiu daugiau nei 3 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. balandžio 29 d., įrodymams byloje teikti.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo už nesąžiningai pateiktą nepagrįstą ieškinį priteisti jam 5 000 Eur baudą.
26. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-256-915/2016).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pagrįstą teisę, negaudama skolos apmokėjimo, kreiptis į teismą gindama savo teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis), proceso metu jos piktnaudžiavimo aplinkybių nenustatyta, o visa tai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo piktnaudžiauta procesu, todėl skirti baudą nėra teisinio pagrindo.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad dėl grubių CPK pažeidimų teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir dėl nusikaltimo požymių pradėti ikiteisminį tyrimą. CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo spręsti klausimą dėl nusikalstamos veiklos požymių nustatymo, todėl nėra procesinio pagrindo dėl atskirosios nutarties priėmimo.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Nagrinėjamojoje byloje darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.