Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Eglės Matutytės-Jančenkės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į M. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 15 d. 0.05 val. iki 2025 m. sausio 16 d. 15.42 val., tai yra 2 paros, bei pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį įskaitytas Bausmės laikas; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. R. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos; M. R. pripažintas recidyvistu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, M. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir konfiskuota iš M. R. 8460 Eur pinigų suma, atitinkanti vairuoto automobilio vertę; nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. sausio 23 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. R. turtui – piniginėms lėšoms, 8460 Eur sumai, esančioms M. R. sąskaitoje (duomenys neskelbtini), valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 1038,00 Eur, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto, tai yra 8460 Eur piniginės sumos, konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. R. gynėja neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių ir nuteistojo veikos kvalifikavimo, tačiau teigia, kad teismas, skirdamas bausmę M. R., neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, nuosprendyje nurodytas aplinkybes vertino netinkamai, dėl to paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą bausmę ir be pagrindo netaikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas net nevertino galimybės taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas, jų netaikymo visiškai nemotyvavo.

3. Atsiliepimų į nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Eglės Matutytės-Jančenkės apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Eglės Matutytės-Jančenkės apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl M. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir M. R. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nuteistojo M. R. gynėja nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo skirti M. R. švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam M. R. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. R. gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. R. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas M. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę M. R. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), į kaltininko asmenybę – M. R. anksčiau teistas 4 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, yra baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. R. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju M. R. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, pastarajam paskyrė teisingą tiek savo rūšimi, tiek dydžiu bausmę. Net ir šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija nedraudžia teismui paskirti kaltininkui didesnę už straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tuo labiau, kad yra nustatyta ne tik viena nuteistojo M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl keisti nuteistajam M. R. paskirtos bausmės rūšį arba mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri yra didesnė nei minimali už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė (minimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)), tačiau mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), nėra pagrindo.

11. Kadangi M. R. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytos veikos pobūdžiui ir ją dar labiau švelninti, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Nors ankstesniais nuosprendžiais M. R. taip pat buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, priešingai, analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam M. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

12. Nuteistojo M. R. gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nuteistojo veika sunkių padarinių nesukėlė, nebuvo padaryta didelė ar labai didelė turtinė žala. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog M. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,28 promilės). Be to, jis vairavo nakties metu, vienoje iš pagrindinių Šiaulių miesto gatvių, kurioje transporto eismas, ypač dienos metu, yra labai intensyvus, eismo įvykio metu apgadino ne tik tėvui priklausantį automobilį, bet ir nulaužė pėsčiųjų perėjos salelės galuose įrengtus 2 kelio ženklus Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ (1 t., b. l. 17–18, 20–32). Taigi, tik atsitiktinumo dėka nekilo sunkūs padariniai – tuo metu per pėsčiųjų perėją žmonės nėjo, pėsčiųjų perėjos salelėje pėsčiųjų nebuvo. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. R. nurodė, jog jis automobiliu išvažiavo jau būdamas neblaivus, pirmiausia nuvažiavo į klubą “A”, esantį prekybos centre (duomenys neskelbtini), o po to važiavo į klubą “A”, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį vairavo neblaivus, klubuose vis „dagerdavo” alkoholio. Jo pažįstamas, vardu G., automobilio nevairavo, nes buvo dar girtesnis ir nesiorientavo aplinkoje (1 t., b. l. 154–155). Taigi, M. R., žinodamas, jog yra neblaivus ir turėdamas galimybę pasirinkti alternatyvų keliavimo būdą (išsikviesti taksi, eiti pėsčiomis ir kt.), iš esmės be jokios rimtos priežasties, galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimų neigiamų pasekmių jam, kartu vykusiam keleiviui ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu. M. R. veiksmai rodo jo lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą. Nors nuteistasis savo neteisėtais veiksmais sunkių padarinių nesukėlė, nepadarė didelės žalos kitų asmenų turtui, tačiau įvertinus tai, kad išvengti skaudžių pasekmių pavyko tik atsitiktinumo dėka, negalima nuteistojo veiksmų vertinti kaip mažiau pavojingų ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis bei 1,5 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, siekė griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimo bei formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai.

13. Prašydama sušvelninti M. R. paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, padarė tik vieną nesunkų nusikaltimą, vykdo individualią veiklą, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pergyvena, savo kaltę pripažino, po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo pakartotinai nenusikalto, nėra baustas už itin šiurkščius administracinės teisės pažeidimus. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, į minėtas aplinkybes jau atsižvelgė, kaip jau minėta, M. R. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą bei BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad M. R. nusikalstamas elgesys yra sąlygotas alkoholio vartojimo, taip pat nesudaro pagrindo lengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Duomenų, patvirtinančių M. R. gynėjos skundo argumentą, kad pastarasis kreipėsi pagalbos dėl alkoholio vartojimo kontroliavimo ir alkoholio vartojimo atsisakymo, bylos medžiagoje nėra, tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir nuteistojo gynėja.

14. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu M. R. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Nuteistajam švelnesnės bausmės rūšies ar trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės už padarytą nusikalstamą veiką paskyrimas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, suformuotų nebaudžiamumo jausmą.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

16. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

17. Skundžiamu nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta su kitu nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam M. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, nuteistasis M. R. anksčiau yra teistas 4 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes M. R. pažeidė teismo skirtus įpareigojimus, įskaitant ir įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tai rodo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam teigiamo poveikio nedaro – jis nekeičia savo elgesio, toliau pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus nuteistojo M. R. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Aplinkybė, kad nuteistajam jau buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, rodo, jog probacijos tarnybos pareigūnų vykdyta M. R. elgesio kontrolė nebuvo pakankamai veiksminga – nuteistasis savo netinkamo elgesio bei nusikalstamų polinkių nepakeitė. Dėl to nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti jau paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir turto konfiskavimu, bei papildomai paskiriant kitus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus. Priešingai, manytina, kad vien tik baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo nepakaks M. R. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti.

18. Prašydama atidėti M. R. paskirtos bausmės vykdymą, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja, be kita ko, nurodo, kad nuteistojo tėvui V. R. nustatytas antro lygio specialusis slaugos lygis ir būtent nuteistasis visuomet rūpinosi bei rūpinasi tėvo priežiūra – padeda jam nuvykti pas gydytojus, nusipirkti vaistų, palydi atlikti dializių, po jų rūpinasi tėvo priežiūra, nuperka maisto, pasirūpina kitais kasdieniais reikalais, nes tėvui pačiam sunku pasirūpinti savimi. Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo M. R. tėvas V. R. turi sveikatos problemų – 2025 m. vasario 14 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dalyvumo lygio“ nurodytos apeliaciniame skunde išvardintos V. R. diagnozės bei nurodyta, kad V. R. nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis ir 85 procentų netekto dalyvumo lygis (2 t., b. l. 67–68), o 2023 m. liepos 28 d. išvadoje Nr. 42 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius spendimus“ (2 t., b. l. 70–71) nurodyta, kad V. R. nustatytas antrojo lygio specialusis slaugos poreikis, jam dėl fizinės negalios reikia pagalbos įsigyjant medikamentus, vykstant pas gydytojus, tai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad M. R. rūpinasi savo tėvu. Atkreipiamas dėmesys, kad kartu minėtoje išvadoje nurodyta, jog V. R. geba savarankiškai pasirūpinti savimi, o apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu V. R. nurodė, kad jis pats vairuoja jam priklausantį automobilį, kai jam reikia kur nors nuvažiuoti, pats ir važiuoja, apie sūnaus pagalbą net neužsiminė (1 t., b. l. 136–137). Prašyme grąžinti jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. R. nurodė, kad automobilis jam reikalingas nuvykti pas medikus, į vaistinę, parduotuvę, be to, jis tris kartus per savaitę važiuoja „į dializę“ (1 t., b. l. 89). Apklausiamas kaip įtariamasis M. R. patvirtino, kad jo tėvas turi sveikatos problemų, jam atliekamos dializės, todėl jis važiuoja savo automobiliu – vyksta pas medikus, į vaistines, parduotuves (1 t., b. l. 154–155). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo M. R. tėvas pats pasirūpina savimi, aplinkybės, kad M. R. rūpinasi savo tėvu, nenurodė nei jis pats, nei V. R. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad M. R. būtų paskirtas savo tėvo rūpintoju.

19. Grįsdama prašymą atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą M. R. gynėja nurodo ir tai, kad iš karto po nusikalstamos veikos nuteistasis padarė reikiamas išvadas, pasmerkė savo elgesį, labai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, iš esmės siekia pakeisti gyvenimo būdą, daugiau nenusikalsti, geba laikytis teisės aktų reikalavimų. Šis skundo argumentas vertintinas kaip deklaratyvus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius 2025 m. kovo 26 d. teikimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, siūlydamas panaikinti M. R. bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimą, kadangi nuteistasis pažeidinėja teismo paskirtus įpareigojimus, elektroninio monitoringo taisykles, probuojamojo pareigas. Teikime, be kita ko, nurodyta, kad 2025 m. kovo 19 d. M. R. buvo nustatytas 0,09 promilių neblaivumas, o 2025 m. kovo 21 d. – 3,04 promilių neblaivumas. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. kovo 23 d. 23.12 val. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, galiojusio iki 2025 m. balandžio 5 d. 23.59 val., įpareigojimų laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens V. R., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis M. R. nekeičia savo gyvenimo būdo, toliau vartoja alkoholį ir ne tik kad nepadeda savo tėvui, juo nesirūpina, bet ir kelia pagrįstą įtarimą, jog gali panaudoti prieš savo tėvą, pas kurį gyvena, smurtą.

20. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. R. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Akivaizdu, kad M. R. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo nusikalstamo elgesio. Todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Dėl to nuteistojo gynėjos prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. R. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė bei galutinė su ankstesniu nuosprendžiu M. R. paskirta bausme subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo M. R. gynėjos apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 13 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Eglės Matutytės-Jančenkės apeliacinį skundą atmesti.