Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei I. R. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020 iš R. R. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. R. ir nepilnamečiam sūnui G. R. dydį nustatant, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia materialinį išlaikymą po 250,00 Eur iki vaikų pilnametystės, lėšų administratore paskirti ieškovę, lėšos pervedamos į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020 nustatytą R. R. bendravimo su nepilnamete dukra J. R. ir nepilnamečiu sūnumi G. R., tvarką, nustatant, kad: 1. R. R. su nepilnamečiais vaikais bendrauja padedant psichologei, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo procese, vaikų sveikatos būklę, tol, kol psichologė raštu patvirtina, jog R. R. ir nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiai yra atkurti ir vaikai būdami su atsakovu jaučiasi saugiai. I. R. ir R. R. psichologą (psichologus), teikiantį pagalbą, pasirenka bendru sutarimu. Pereinamuoju laikotarpiu R. R. bendravimo su vaikais laiką turi suderinti su I. R. bei su psichologe, teikiančia vaikams psichologinę pagalbą. Vaikų atvežimą į susitikimą ir vaikų pasiėmimą iš susitikimo užtikrina I. R.. 2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, R. R. su nepilnamečiais vaikais bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis neribotai, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigoje bei į vaikų miego laiką. 3. R. R., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nepilnamečius vaikus turi teisę pasiimti iš jų gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; per kiekvienų porinių metų šv. Kalėdų šventę pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 10.00 val. iki antros šv. Kalėdų dienos 18.00 val.; per kiekvienų neporinių metų šv. Velykų šventę, pasiimdamas vaikus pirmą šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki antros šv. Velykų dienos 18.00 val. 4. R. R. leidžiant laiką su nepilnamečiais vaikais, jiems išreiškus norą grįžti namo, R. R. apie tai privalo informuoti I. R. ir parvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą. 5. Jei vaikai būdami su R. R. susirgtų ar blogai pasijustų, R. R. apie tai nedelsiant turi informuoti I. R. ir pagal susitarimą su I. R. vaikus parvežti į gyvenamąją vietą arba nuvežti į gydymo įstaigą. 6. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir esant suformuotam R. R. ir nepilnamečių vaikų saugiam ryšiui, R. R. su vaikais turi teisę bendrauti ir kitu, šioje tvarkoje neaptartu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą ir suderinęs tokią bendravimo tvarką ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas su I. R.; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2020 metais abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje susitarta dėl nepilnamečių vaikų J. R. ir G. R. išlaikymo, bendravimo tvarkos. Sutartas ir sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis – 150 Eur neproporcingas vaikų esamiems poreikiams, kadangi vaikų poreikiai sudaro apie 659–661 Eur per mėnesį. Ieškovė dirba mokytojo padėjėja, darbo užmokestis minimalus, pragyventi padeda tėvai. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, yra sakęs, kad piniginių lėšų turi pakankamai, todėl prašo priteisti vaikams išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį. Nuo santuokos nutraukimo atsakovo elgesys tapo neadekvatus, matydami tokį atsakovo elgesį vaikai nebenori bendrauti su tėvu, teko kreiptis pagalbos ir į koordinacinį centrą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Susidariusiai situacijai išspręsti turi būti nustatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį atsakovas ir nepilnamečiai vaikai bendrautų padedant trečiajam asmeniui – psichologui. Atsakovui pakeitus savo elgesį ir psichologui patvirtintus apie galimumą vaikams su atsakovu bendrauti savarankiškai, toliau atsakovas galėtų bendrauti įprasta tvarka pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

3. Atsiliepime atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, turi kitų išlaikytinių, todėl prašomas išlaikymo dydis nepagrįstas, jei teismas nustatytų esant pagrindą padidinti išlaikymą, galėtų skirti ne didesnį nei 200 Eur išlaikymą. Ryšys su vaikais buvo stiprus, tačiau dėl ieškovės veiksmų, trukdant bendrauti su vaikais, nuteikinėjimo ryšys susilpnėjo. Ieškovės siūlomą bendravimo tvarką vertina kritiškai, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju, siūloma bendravimo tvarka neįgyvendinama.

4. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020 nustatytą atsakovo R. R. bendravimo su vaikais J. R. ir G. R. tvarką, nustatant, kad atsakovas R. R. bendraus su vaikais tokia tvarka: kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant tą savaitę, kai įsiteisėja galutinis teismo procesinis dokumentas byloje), t. y. nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ir parveždamas į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta. Jei bendravimas nustatytu laiku neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, atsakovo darbo komandiruotės, bendravimas perkeliamas (kompensuojamas) į artimiausią savaitgalį pagal nustatytą vaikų pasiėmimo / grąžinimo grafiką; kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį (tos savaitės, kai nenumatytas bendravimas su vaikais savaitgalį) pranešus ieškovei apie būsimą bendravimą antradienį ir ketvirtadienį prieš dvi paras, t. y. apie bendravimą antradienį atsakovas praneša sekmadienį, o apie bendravimą ketvirtadienį praneša antradienį telekomunikacijų priemonėmis, t. y. SMS žinute ir telefonu, bendrauja su vaikais nurodytomis pirmiau paminėtomis dienomis, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir pristatydamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; nelyginiais metais abiejų vaikų gimimo dieną, gimtadienių dienomis pasiima abu vaikus bendrauti, jei vaikų gimtadieniai nevyksta nustatytu bendravimo laikotarpiu, nuo 10.00 val. (jei tai savaitgalis), pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos arba pasibaigus ugdymui ugdymo įstaigoje (pasiimdamas iš ugdymo įstaigos) ir iki 20.00 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; lyginiais metais atsakovo gimimo dieną ir Tėvo dieną nuo 10.00 val. (jei tai savaitgalis) pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos arba pasibaigus ugdymui ugdymo įstaigoje (pasiimant iš ugdymo įstaigos) ir iki 20.00 val. grąžina į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; poriniais kalendoriniais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val., o kalendoriais neporiniais metais šv. Velykų antrą dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val., paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei i. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; atsakovo vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) dienų arba du kartus nepertraukiamai po 7 (septynias) dienas, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su ieškove prieš 14 kalendorinių dienų, atitinkamai prieš 7 kalendorines dienas, pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną nuo 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną iki 17.00 val. į gyvenamąją vietą; vaikams susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaikų ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti vaikus ligos atveju gydymo įstaigoje; atsakovas bendrauja su vaikais telefonu, telekomunikacijų priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, ieškovė privalo užtikrinti vaikų pasiekiamumą nuotolinio ryšio priemonėmis; jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo, tėvo bendravimas su vaikais nebus galimas (liga ar pan.), privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; pasikeitus tėvų ir ateityje vaikų telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad anksčiau sudaryta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nedetali ir netiksli, ieškovė nebendradarbiauja, jam nuolat trukdoma bendrauti su vaikais, nors jo teisės dalyvauti vaikų gyvenime nėra niekaip apribotos, jis turi teisę bendrauti su vaikais, kiek tai įmanoma, maksimaliai daugiau, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jo darbo pobūdį.

6. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos ir atsakovo konfliktiški santykiai daro įtaką visai šeimai, tačiau ji sutinka, kad vaikams reikalingi abu tėvai, dėl atsakovo elgesio jo ryšys su vaikais yra faktiškai nutrūkęs, dukra išsako baimes ir nenorą bendrauti su tėvu, sūnus apskritai vengia su juo kalbėti, prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ir poreikių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. R. nepilnamečiams vaikams J. R. ir G. R. po 225,00 Eur išlaikymo. Pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020 nustatytą atsakovo R. R. bendravimo su vaikais J. R. ir G. R. tvarką pagal atsakovo priešieškiniu prašomą bendravimo tvarką. Priteisė iš atsakovo R. R. ieškovės I. R. naudai 2 746,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės I. R. atsakovo R. R. naudai 9 451,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

7.1. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nuo 2020 metų lapkričio mėnesio nežymiai pasikeitė. Ieškovė pradėjo dirbti, gauna minimalųjį užmokestį, taip pat gyvendama su vaikais patiria didesnes išlaidas, susijusias su vaikų išlaikymu. Atsakovas 2020 metais turėjo sveikatos problemų, nedirbo, neturėjo gyvenamosios vietos, šiuo metu dirba, įsigijo gyvenamąjį būstą, tačiau turi ir kreditinių įsiskolinimų.

7.2. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio pasikeitė vaikų poreikiai. Atsakovo vienam vaikui skiriamo 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymo nepakanka tokio amžiaus vaikams išlaikyti. Bendra nurodyta kiekvieno vaiko išlaikymo poreikių suma nėra pernelyg didelė, kad keltų pagrįstų nenuginčijamų abejonių. Rūbai ir batai vaikams perkami ne kiekvieną mėnesį, komunalinės buto išlaidos tenka ne vien tik vaikų išlaikymui, svarbu ir tai, kad auginant tokio amžiaus mergaitę ir berniuką jau nebegalima panaudoti vyresnio vaiko daiktų jaunesniajam vaikui ir tenka pirkti naują, vidutiniškai 500 Eur suma vienam vaikui yra tik optimali.

7.3. Atsižvelgdamas į šalių bendrų vaikų amžių, poreikius, abiejų tėvų pajamas, kitų atsakovo nepilnamečių vaikų interesus (J. R. ir G. R. gimimo metu kiti du R. R. vaikai jau buvo gimę, ir ieškovei tai turėjo būti žinoma, antra vertus, ir R. R., susilaukdamas trečio ir ketvirto vaiko, turėjo suprasti, kad visus vaikus reikės tinkamai išlaikyti), nusprendė, kad 225 Eur išlaikymo suma vienam vaikui būtų optimali tenkinant pačius būtiniausius jų poreikius. Atsakovas patvirtino, kad yra pajėgus teikti tokį išlaikymą vaikams, be kita ko, ir šiuo metu moka daugiau negu 200 Eur išlaikymą, vertino, kad ši suma labai nepablogins kitų R. R. nepilnamečių vaikų interesų.

7.4. Po šalių santuokos nutraukimo vaikai gyvena su motina I. R., kurį laiką po to atsakovo bendravimas su vaikais buvo nereguliarus, o ilgainiui visai nutrūko. Ieškovė nurodė, kad vaikai jaučia nuoskaudą dėl kitų tėvo vaikų, nenori susitikti su tėvu, konfliktai prasidėjo 2022 metų pavasarį, nuo tada vaikai ir tėvas susitinka tik dalyvaujant psichologui (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad ieškovė vengia atvežti vaikus į pasimatymų vietą, vis pateikdama priežastį prieš numatyto susitikimo dieną, vaikai atvyksta nusiteikę priešiškai, tačiau pasimatymo metu bendravimas tampa artimesnis.

7.5. Nėra duomenų, kad atsakovo R. R. bendravimas su vaikais keltų vaikams pavojų. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai būna išvykęs dėl darbo, todėl vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia su motina ir jos artimaisiais (ieškovės motina). Vaikams apribota galimybė bendrauti su giminaičiais iš tėvo pusės, liudytojų ir specialistų teigimu, su tėvu labiau linkęs bendrauti G., tačiau jis mėgdžioja vyresnę seserį J., kuri demonizuoja tėvą, yra prieš jį nusiteikusi, išsako priešiškumą, tačiau nenurodo konkrečios priežasties, konkretaus tėvo poelgio, tiesiog jaučia pyktį. Vaikai įsitempę, nerimastingi, anksčiau tėvą vadinę tėčiu dabar į jį kreipiasi vardu. Abu tėvai šiuo metu turi kitus partnerius, dėl susidariusios padėties šeimoje inicijuota atvejo vadyba, atsakovas aktyviai dalyvauja ir priima jam siūlomą pagalbą, ieškovė to vengia – atsisakė dalyvauti šeimos konferencijoje.

7.6. Atsakovas siekia bendravimo su vaikais, dalyvavo pozityvios tėvystės programoje, kreipėsi dėl konsultacijų į specialistus, sutiko dalyvauti susitikimuose su vaikais konsultaciniame centre (duomenys neskelbtini), dalyvaujant specialistams, kuriuos parinko ieškovė. Ieškovė atsisako jai siūlomos pagalbos, motyvuodama tuo, kad tokia pagalba jai nereikalinga. Tėvų konfliktas yra įsisenėjęs, sąmoningai ar nesąmoningai I. R. nuoskaudos dėl nutrauktos santuokos paliečia ir vaikus. Vaikai priklausomi nuo mamos, jie gyvena kartu su ja, jų emocinis ryšys labai artimas, jie myli mamą, stengiasi jai įtikti, jos neįskaudinti tuo, kad jiems reikalingas ir tėvas, slepia tikruosius savo veiksmus (tai pastebi specialistai iš nesąmoningo vaikų elgesio), todėl atkartoja motinos jauseną, taip pat kitų jiems artimų žmonių (močiutės iš mamos pusės) elgesį, žodžius („brudas“, „paliko“), sąmoningai ar nesąmoningai daromas poveikis vaikams, iš pradžių vyresniajai dukrai, o per ją ir jaunesniajam sūnui.

7.7. Vaikai neturėtų būti tėvų konfliktų sprendimų įrankiais ir taip pat neturėtų jaustis įpareigoti kaip nors tuose konfliktuose palaikyti vieną ar kitą šalį, jaustis kalti, kad nori bendrauti su abiem tėvais, nes jie tam tiesiog per maži. Ieškovė kartoja, kad norėjo, jog vaikai bendrautų su tėvu, bet gal ir nejučia pavertė juos sau nesąmoningais sąjungininkais. Vaikams turi būti sudaromos sąlygos bendrauti su kitais to paties tėvo vaikais, bendrauti su giminaičiais tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės. Per kelerius metus taip ir nebuvo pasiekta jokia pažanga vaikų ir tėvo santykiuose. Vaikai vis labiau tolo nuo tėvo ir dėl to, kad su tėvu bendravo per mažai ir per daug suvaržytai, prižiūrimi motinos, specialistų, nors byloje nėra jokių duomenų, kad dažnesnis, ilgesnis ir laisvesnis R. R. bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė I. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Teismui buvo pateiktos išlaikymui reikalingų lėšų apskaičiavimo detalios lentelės, tačiau teismas neįsigilino į teikiamus skaičiavimus.

8.2. Teismo sprendimas prieštaringas, viena vertus, teismas nurodo, kad atsakovas gyvendamas su vaikais patirtų ne mažesnes išlaidas, nei jos nurodytos ieškinyje, ir 500 Eur suma vienam vaikui yra optimali, tačiau vėliau jau nusprendė, kad 225 Eur suma vienam vaikui yra optimali, šis teiginys neatitinka teismo sprendimo motyvavimo paskirties, nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatyta tokia išlaikymo dydžio suma.

8.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal atsakovo pateiktą paskolos sutartį su UAB „Blender Lithuania“ jis jau yra įvykdęs savo prievolinius įsipareigojimus, todėl teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo finansinė padėtis buvo pagerėjusi, nes jis ne tik įgijo nekilnojamojo turto, bet ir sumažino prievolinius įsipareigojimus.

8.4. Vien ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus siekdamas įgyti daugiau nekilnojamojo turto, negali tapti priežastimi apsunkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Teismas turėjo vertinti ir šalių galimybes įsidarbinti papildomai ar keisti darbo kryptį, siekiant gauti daugiau pajamų.

8.5. Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, kadangi bendravimo tvarka atitinka tik paties atsakovo norus, bet ne vaikų interesų užtikrinimą. Nustatyta bendravimo tvarka yra psichologiškai žalojanti nepilnamečius vaikus, o siekdama ją įgyvendinti ieškovė iš esmės turėtų veikti prieš vaikų valią.

8.6. Teismas tvirtindamas, jog ieškovė nepriimta siūlomos pagalbos, neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas savarankiškai neatliko nė vienos vizito registracijos pas psichologą. Jei ieškovė siektų vaikus nuteikti prieš atsakovą, nebūtų kreipusis į psichologą dėl pagalbos vaikams suteikimo, tokie teismo motyvai patvirtina, kad bylos esmė nebuvo atskleista, sprendimas priimtas neįsigilinus į susiklosčiusią situaciją ir nesiekiant vaikų interesų užtikrinimo.

8.7. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teismas nenustatė jokio pereinamojo laikotarpio, nurodydamas, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vaikai, neleidę laiko su nakvynėmis pats atsakovą, privalės būti nedelsiant perduoti atsakovui, o jei jis negalėtų su vaikais susitikti, neįvykę susitikimai turės būti perkeliami derinant pagal atsakovo darbo grafiką. Teismo motyvai neatitinka byloje esančių psichologų rekomendacijų ir teismo ekspertizės aktuose nurodytų rekomendacijų t. y. atsakovo ir vaikų bendravimas turi vykti dalyvaujant trečiajam asmeniui.

8.8. Visiškai neatsižvelgta į medikų, vaikų psichologės teikiamas rekomendacijas, nevertinta teismo ekspertizė, turėjo būti atliktas liudytojų teiktų parodymų vertinimas ir jų analizė, tačiau teismas selektyviai aprašė liudytojų parodymus, dėl jų turinio visiškai nepasisakė. Nebuvo vertinti nepilnamečių vaikų močiutės L. A., liudytojos A. P. parodymai, sprendžiant dėl vaiko nenoro bendrauti su atsakovu, tiek ir dėl reikalingos nustatyti bendravimo tvarkos apimties, jos tęstinumo.

8.9. Ieškovės tėvas nepilnamečiams vaikams yra itin svarbus ir faktiškai atstoja tėvą, kadangi su vaikais nuolat leidžia laiką. Nėra aišku, kokiais motyvais remiantis buvo nustatyta, kad ieškovės tėvas (vaikų senelis) yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais.

8.10. Teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su tuo, jog R. R. buvo įpareigotas nesilankyti ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti 100 m atstumu prie ieškovės, o nepilnamečiai vaikai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

8.11. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos, nenurodė, kad ieškovės pateikta bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ar būtų ribojanti atsakovo teises bendrauti su vaikais. Staigus bendravimo tvarkos pasikeitimas, vaikų pozicijos ignoravimas neabejotinai sukels neigiamus padarinius vaikų fizinei ir psichinei sveikatai.

8.12. Atsakovas neturi galimybių laikytis ir įgyvendinti savo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, kadangi Lietuvoje būna retai, nežinoma, ar atsakovas sudarys sąlygas vaikų poilsiui ir miegui. Nurodytoje bendravimo tvarkoje nėra numatyta, kad bendravimas turi vykti atsižvelgiant į vaikų poziciją – pageidavimą, todėl pagal dabartinę bendravimo tvarką tam, kad vaikai susitiktų su atsakovu, teismo nustatyta bendravimo tvarka turės būti įgyvendinama prieš vaikų valią ir atsakovui naudojant fizinę jėgą.

8.13. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų lankomus būrelius, vaikų užimtumą popamokinėje veikloje, nustatyta bendravimo tvarka neatitinka ne tik nepilnamečių vaikų interesų, bet ir riboja ieškovės teises į bendravimą su vaikais ir laisvo laiko leidimą su jais.

8.14. Teismas nurodė, kad atsakovas patyrė 9 451,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas priteisė net bylinėjimosi išlaidas už neįvykusius teismo posėdžius, kadangi 2025 m. sausio 29 d. ir 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžiai nevyko. Teismas tenkino net reikalavimą priteisti l 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą, nors tokio procesinio dokumento rengimo ir pateikimo teismui CPK nenumato, juolab kad papildomai skaičiuojamos išlaidos, susijusios su atstovavimu paskutiniojo teismo posėdžio metu (2024 m. lapkričio 12 d. perskaityta baigiamoji kalba). Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

8.15. Teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra visiškai nemotyvuota, todėl ši sprendimo dalis turėtų būti panaikinta, atsakovo priešieškinį atmetant, o ieškovės ieškinį tenkinant visa apimti.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaidas ir priteisė pagrįsto ir objektyvaus dydžio išlaikymo sumą.

9.2. Ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų siekdama padidinti vaikams skirtą materialinį išlaikymą, t. y. aplinkybių, susijusių su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybių, susijusių su vaikų poreikių pasikeitimu – padidėjimu.

9.3. Tenkinus ieškovės ieškiniu keliamus reikalavimus, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita, kadangi išanalizavęs visus pateiktus įrodymus sprendime pirmosios instancijos teismo nustatė, jog vaikams reikalinga išlaikymo suma sudaro po 500 Eur, tenkančių kiekvienam vaikui.

9.4. Turimas kreditinis įsipareigojimas nėra pagrindas mažinti nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą. Atsakovas niekuomet nevengė teikti visiems keturiems vaikams išlaikymą, todėl faktas, jog atsakovas prisiėmė kreditinį įsipareigojimą, nėra pagrindas manyti, jog atsakovo turtinė padėtis labai pagerėjo, priešingai, atsakovas sumažino savo asmeninius poreikius.

9.5. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog ieškovė daro itin didelę įtaką nepilnamečiams šalių vaikams, juos stengdamasi nuteikti prieš tėvą.

9.6. Pateiktame teismo ekspertizės akte aiškiai nurodyta, jog mama (ir artimiausi vaikams giminaičiai iš mamos pusės) daro didžiulę neigiamą įtaką abiem vaikams tėvo atžvilgiu, todėl vaikai susiformuoja neigiamą nuomonę apie tėvą, taip pat tai, jog minimalus vaikų su tėvu bendravimas neatitiks geriausių vaikų interesų.

9.7. Ieškovė stengiasi kuo labiau minimalizuoti nustatytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, tokiu būdu veikdama priešingai nepilnamečių vaikų interesams.

9.8. Ieškovė vaikus nuteikė prieš tėvą, kadangi iš bylos medžiagos ir atliktos teismo ekspertizės aišku, jog ieškovė visiškai neslėpė nuo vaikų savo asmeninio pasipiktinimo atsakovu.

9.9. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra itin ydinga tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo interesams, kadangi siekiama kaip įmanoma labiau minimalizuoti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė pateikia visiškai prieštaringus argumentus, nesilaikydama nuoseklios pozicijos ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiau atitinka tiek vaikų, tiek atsakovo interesus, siekiant sustiprinti vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšį bei atkurti stiprų tarpusavio santykį.

9.10. Ieškovė nurodo išskirtinai sau palankias aplinkybes, kartu siekdama sumažinti atsakovo bendravimą su vaikais, kadangi būtent ekspertizės akte buvo nustatyta, jog abu vaikai su tėvu jaučiasi saugūs, tačiau vaikai patiria vidinį konfliktą, kadangi nežino, kokią nuomonę susiformuoti. Ieškovės daromas poveikis šalių vaikams daro jiems ir psichologinę žalą, kadangi jie, norėdami įtikti mamos nuomonei, renkasi į tėvą reaguoti pagal ieškovės pateiktą neigiamą nuomonę dėl atsakovo.

9.11. Netoleruotina, jog atlikus ekspertizę ir padarius išvadą, kad vaikų motina neigiamai veikia vaikus, juos nuteikinėdama prieš tėvą, nesant jokio rimto faktinio pagrindo atsakovui būtų apribotas bendravimas su vaikais ar sudarytos sąlygos (pagal ieškinio reikalavimus) tokiam bendravimui.

9.12. Siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, reikia siekti stiprinti atsakovo ryšį su vaikais, bendravimą, o ne ieškovės prašomu būdu sumažinti bendravimą su vaikais, užkertant kelią atkurti tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį.

9.13. Vaikų nuomonė turi būti vertinama itin atidžiai, nes privalo būti sudaryta galimybė atsakovui (vaikų tėvui) dalyvauti vaikų auklėjime, su jais bendrauti, o vaikų motinos nebendradarbiavimas, užkirtimas galimybės atsakovui stiprinti ryšį su vaikais jiems sukelia didelę žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegijos manymu, ieškovė nagrinėjamu atveju nepagrindė poreikio bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vien tik ieškovės nuomonė, kad pirmosios instancijos teisme buvo netinkami nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinus ginčo objektą ir byloje esančią visapusišką ir išsamią medžiagą, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies, atsakovo priešieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo prašo prie nagrinėjamos bylos prijungti 2025 m. balandžio 9 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) raštą bei Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-380/2025. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą šių dokumentų neturėjo ir negalėjo jų pateikti.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad VTAS 2025 m. balandžio 9 d. raštą ieškovė gavo dėl jos 2025 m. vasario 24 d. skundo. Ieškovė apeliacinį skundą šioje byloje pateikė 2025 m. kovo 25 d. Vadinasi, ieškovė, turėjo galimybę ir pareigą visas aplinkybes ir argumentus, dėl kurių ji nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, taip pat ir tas, kurias ji išdėstė 2025 m. vasario 24 d. skunde VTAS, nurodyti apeliaciniame skunde. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė nesiskundė netinkama Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla ir neįrodinėjo, kad dėl šios skyriaus veiklos buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, ieškovė teikdama teismui VTAS 2025 m. balandžio 9 d. raštą iš esmės siekia papildyti (išplėsti) apeliacinio skundo argumentus. Tačiau pasibaigus įstatymo nustatytam 30 dienų terminui apeliaciniam skundui paduoti, to daryti nėra galima. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti VTAS 2025 m. balandžio 9 d. raštą (CPK 323 straipsnis).

16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde buvo remiamasi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl atsakovo, kad su ieškovės teikiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi atsakovo baudžiamojoje byloje jis yra susipažinęs ir į tai, kad šio įrodymo pateikimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, ieškovės pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį priima ir vertina ją kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė ankstesniu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 225 Eur išlaikymo. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad priteistas išlaikymo dydis neproporcingas ir neatitinkantis vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

18. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

23. Kaip jau minėta, ieškovė prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį jį padidinant iki 250 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad pasikeitė vaikų poreikiai, priteista suma tapo neproporcinga, iš esmės pasikeitė ieškovės finansinė padėtis, o atsakovas pajėgus teikti didesnį išlaikymą. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais, kad: 1) įvyko tėvų turtinės padėties pasikeitimas; 2) pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai.

24. Atsakovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo padidinti išlaikymą vaikams iki 225 Eur. Vadinasi, atsakovas iš esmės sutiko, kad šiuo atveju buvo pagrindas peržiūrėti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendime nustatytą išlaikymo dydį. Be to, kaip matyti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo priėmimo metu šalių nepilnamečiai vaikai – J. R. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o G. R. – (duomenys neskelbtini) metų, taigi ieškovė praėjus dvejiems metams po sprendimo priėmimo kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė įrodinėjo, kad pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, kurie iš esmės susiję tik su minimalių poreikių patenkinimu. Nepilnametė J. R. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, taip pat meno mokyklą. G. R. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės vertinimu, kad dėl nepilnamečių vaikų amžiaus natūraliai padidėjo lėšų poreikis jų maistui, aprangai, mokymo ir ugdymo priemonėms bei veikloms ir kitiems būtiniems jų poreikiams. Vaikams augant platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, socialiniams ryšiams užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, mokytojo padėjėja, gauna minimalų darbo užmokestį. Ieškovei nuo 2022 m. spalio 13 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo darbo užmokestis siekia apie 2 000 Eur į rankas. Remiantis 2023 m. sausio 17 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, matyti, kad atsakovas nuosavybės teise turėjo registruoto nekilnojamojo turto (statinių ir 1/2 žemės sklypo dalies su statiniais), tačiau 2025 m. sausio 14 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuosavybės teise jam priklauso tik statiniai esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2018 m. liepos 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „Blender Lithuania“, iš pateiktos sutarties matyti, kad paskutinė kredito įmokos data – 2024 m. liepos 10 d. Atsakovas taip pat 2022 m. lapkričio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su AB „Tf Bank“. Atsakovas taip pat turi nepilnametę dukrą M. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir B. B. gim. (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš pateiktų duomenų atsakovas geranoriškai prisideda ir prie šių nepilnamečių vaikų išlaikymo.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo (2025 m. vasario 25 d.) praėjo 4 metų laikotarpis, todėl akivaizdu, kad vien dėl vaiko amžiaus tinkamam jo vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad nuo 2020 metų lapkričio iki ieškinio teismui pateikimo (2022 m. spalio) pasikeitė tiek Lietuvos, tiek ir Europos ekonominė situacija, tuo metu Lietuvoje buvo fiksuojama labai didelė infliacija (vartotojų kainų indeksas 2021 m. gruodį, palyginus su 2020 m. gruodžiu, išaugo daugiau kaip 10 proc., o 2022 m. gruodį, palyginus su 2021 m. gruodžiu, išaugo dar beveik 22 proc.), Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis buvo 607 Eur (atskaičius mokesčius 460 Eur), o nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje buvo 730,00 Eur (atskaičius mokesčius 2022 m. II pusmetį apytiksliai siekė 549 Eur). Paminėtina ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje buvo 840,00 Eur (atskaičius mokesčius apie 633,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų buvo skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. išmoka vaikui sudarė 80,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 85,75 Eur.

27. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl priteisto vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai atsižvelgė į būtinybę užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius.

28. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų. Vadinasi, atsakovas turi imtis maksimalių priemonių, kad užtikrinti bent minimalių vaikų poreikių tenkinimą. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas gauna stabilias ir gana geras darbo pajamas, turi nekilnojamojo turto.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašyta priteisti išlaikymo suma (250 Eur) iš esmės atitiko orientacinę vieno iš tėvų teiktino išlaikymo sumą, kurios pagal kasacinio teismo praktiką iš esmės nereikėjo atskirai įrodinėti. Ieškovė prašė priteisti padidintą išlaikymo sumą nuo 2022 m. spalio 17 d., t. y. 2022 metams jau einant į pabaigą. Įvertinus 2022 metų ir 2023 metų MMA vidurkius atskaičius mokesčius (549 Eur + 633 Eur = 591 Eur), 591 Eur minus vaiko pinigai 80,50 Eur = 510,50 Eur), matyti, kad 500 Eur suma buvo iš esmės minimali vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma, be kita ko, įvertinus ir tai, kad, kaip minėta, 2022 metų pabaigoje metinė infliacija Lietuvoje pasiekė beveik 22 proc. Be to, nors ieškovė buvo nurodžiusi, kad vaikų poreikiai siekia apie 660 Eur/mėn. ir atsakovas kritikavo šias sumas, tačiau ieškovė prašė priteisti mažiau nei pusę jos nurodytų vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl per didelių vaiko poreikiams reikalingų lėšų kaip teisiškai nepagrįstus ir nereikšmingus.

30. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta padidinti nepilnamečiams priteisto išlaikymo dydį keistina, priteisiant iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

31. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nustatyta bendravimo tvarka psichologiškai žalojanti nepilnamečius vaikus, kadangi nenustatytas pereinamasis laikotarpis, neatsižvelgta į psichologų ir teismo ekspertizės aktuose nurodytas rekomendacijas, jog atsakovo ir vaikų bendravimas turi vykti dalyvaujant trečiajam asmeniui, taip pat neatsižvelgta į nepilnamečių vaikų lankomus būrelius, užimtumą popamokinėje veikloje. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

32. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas).

33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

34. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

35. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

36. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pareikštu ir vėliau tikslintu ieškiniu iš esmės prašė nustatyti bendravimo tvarką, kuri iš pradžių nustato pereinamąjį atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo laikotarpį (dalyvaujant psichologei), tol kol psichologė patvirtina, jog atsakovo ir nepilnamečių vaikų santykiai atkurti, pasibaigus pareinamajam laikotarpiui toliau bendraujama pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti sąlyga, kad pereinamasis bendravimas vyksta iki psichologė patvirtins, kad nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys atstatytas ir tarpininko dalyvavimas nėra būtinas, yra subjektyvi, galinti lemti ne tik įvairias interpretacijas ir subjektyvius, skirtingus vertinimus dėl ryšio (ne)atstatymo, naujus šalių konfliktus ir ginčus, bet ir teismo nustatytos nuolatinės bendravimo tvarkos neįvykdomumą, kas galėtų pažeisti geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Tuo pačiu, tokios sąlygos nustatymas lemtų, kad teismo sprendimas taptų sąlyginis, kas įstatymu yra draudžiama (CPK 267 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad bendravimas per ieškovės siūlomą psichologę (J. G.) iš esmės teigiamų pokyčių nedavė, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog ateityje gali būti pasiektas teigiamas rezultatas bendraujant per tą pačią psichologę. Šalims, dėl konfliktinių santykių, gali būti apskritai sunku sutarti dėl psichologo kandidatūros, juolab kad ieškovė prašė nustatyti sąlygą, kad vaikų bendravimo su atsakovu laikas pereinamuoju laikotarpiu, be kita ko, turi būti visada suderintas su ja. Taigi, ieškovės siūlyta bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta netinkama.

40. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad siekiant atkurti ryšį su nepilnamečiais vaikais nagrinėjamu atveju iš tiesų iš pradžių reikalingas pereinamasis laikotarpis, tam, kad atsakovas atkurtų prarastą (sutrikdytą) ryšį su nepilnamečiais vaikais. Tokią išvadą teismas daro, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad teismo ekspertizės akte, vaikų ir paauglių psichiatrės G. O. pažymoje, iš esmės rekomenduojama organizuoti susitikimus tarpininkaujant specialistui. Tokio specialisto (tarpininko) poreikį teismas įžvelgia ir iš kitų bylos aplinkybių, rodančių itin didelį vaikų nenorą (priešiškumą) bendrauti su tėvu. Svarbi šiuo atveju ir aplinkybė, kad atsakovas 2023 m. lapkričio mėn. girdint vaikams pagrasino nužudyti jų mamą. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų nenoras bendrauti su tėvu ar anksčiau paminėta aplinkybė dėl emocijų nulemto atsakovo protrūkio vaikų akivaizdoje, nesudaro pagrindo nustatyti iš esmės neapibrėžtos trukmės pereinamąjį laikotarpį.

41. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra įrodymų, jog kai nepilnamečiai vaikai bendravo su tėvu, atsakovas netinkamai vykdė tėvo pareigas. Priešingai, byloje matyti, kad atsakovas dėjo ir deda pastangas su vaikais susitikti, dalyvavo suplanuotose susitikimuose su vaikais, socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu pagilino tėvystės žinias apie vaikų raidą, poreikius, yra motyvuotas kurti ir palaikyti ryšį su abiem vaikais, turi du kitus vaikus (dukras) ir nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai su jais bendrautų. Nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nebuvo vertinama aplinkybė, jog atsakovas ieškovei grasino, o nepilnamečiai vaikai buvo pripažinti nukentėjusiais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo visiškai apriboti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą, kadangi šis įvykis buvo epizodinis, o byloje duomenų apie tai, kad atsakovo gyvenimo būdas būtų netinkamas ar jis keltų pavojų nepilnamečiams vaikams nėra.

42. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų smurtavęs prieš vaikus ar kitaip su jais netinkamai elgęsis, o teiginiai apie galimą atsakovo smurtinį elgesį prieš J. R. iš esmės grindžiami prielaidomis, miglotais prisiminimais, o ne konkrečiais įrodymais. Teisėjų kolegija nepateisina jokio fizinio smurto prieš vaikus, tačiau net jei atsakovas prieš daug metų ir patempė vaikui ausį ar kiek per stipriai paspaudė ranką, tai neturi lemti teisės jam bendrauti su augančiais vaikais atėmimo. Nepilnamečių vaikų tėvas turi neabejotiną teisę dalyvauti vaikų gyvenime, pilnavertiškai jais rūpintis, leisti laisvalaikį, užsiimti juos lavinant, būti gerbiamas, mylimas ir pilnai dalyvauti vaikų gyvenime juos auklėjant ir prižiūrint, tėvo bendravimas yra reikalingas ir turėtų būti visiems savaime suprantamas. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga nustatyti konkrečios ir protingos trukmės pereinamąjį laikotarpį tam, kad su abiejų tėvų ir specialistų pagalba vaikai galėtų įveikti baimes, atkurti saugumo jausmą, poreikį ir norą bendrauti su tėvu. Juolab kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės akte padaryta išvada dėl vaikų mamos (ir, tikėtina, vaikų močiutės) poveikio vaikams dėl bendravimo su tėvu.

43. Pirma, teismo psichologijos ekspertizės akte padaryta išvada, kad nepilnamečiai G. R. ir J. R. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl mamos ir močiutės jiems daromo poveikio, kad vaikai išgyvena stiprų lojalumo konfliktą, dėl kurio renkasi palaikyti mamą. Ekspertizės akte, be kita ko, užfiksuota, kad G. R. taip apibūdino susitikimo su eksperte tikslą – „mama sakė, kad nuo tėčio reikia apsisaugoti, kad R. (tėvas) ją (mano mamą) bando nubausti, pavogti mane ir J.(sesę). Mama liepė pasakyti, kad tėvas mušė mane su ranka ir negražiai vadino“. G. R. ekspertizės metu taip pat papasakojo, kad jis bijo tėvo dovanų, nes mama jas slepia į sandėlį, mama apie teismą sakė, kad reikia pasislėpti nuo tėčio, nes jis visus kankina, kad reikia bijoti tėčio. Kad ieškovė slepia tėvo dovanas nuo vaikų, ekspertizės metu nurodė ir J. R.. J. R. pasisakymuose ekspertizės metu taip pat vyravo suaugusiems būdingi išsireiškimai, apie tėvą ji neigiamai atsiliepdavo iš esmės ne dėl tėvo elgesio su ja, o dėl to, kaip tėvas pasielgė su mama. G. R. ekspertizės metu taip pat kalbėjo mamos žodžiais („išėjo iš mūsų ir susidaro naują mergą. Taip mama apie tėvą kalba“; „Ji (mama) tėvą vadina „debile tu“), rodančiais, kad vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktines situacijas. Antra, nors atsakovas bandė bendrauti su vaikais per ieškovės pasirinktą psichologę, situacija iš esmės tik blogėjo, vaikai atvykdavo vis labiau priešiškai nusiteikę, sužinoję apie atsakovo prašymą skirti teismo ekspertizę, nusiteikę neimti iš tėvo dovanų. Vaikų ir tėvo bendravimas iš esmės nutrūko po konflikto 2023 m. lapkritį. Trečia, ieškovė ne kartą atsisakė jai siūlomos institucinės pagalbos, nurodė, kad geba savarankiškai spręsti šeimoje esančias problemas, pagalba nereikalinga, tačiau situacija dėl vaikų bendravimo su tėvu negerėjo. Mama taip pat ne visada sudarė sąlygas Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams pabendrauti su vaikais (2023 m. rugpjūčio mėn.). Ketvirta, teisėjų kolegijai neatrodo tikėtina, kad vaikas, kuriam mama nuosekliai puoselėja pagarbą tėčiui, beveik nebendraudamas su tėčiu, staiga pats pradėtų tėvą menkinti, nekęsti jo, norėti, kad tėtis mirtų, kalbėtų, kad pats jį norėtų nužudyti. Savo ruožtu J. R. būtent tokį požiūrį į tėvą demonstravo, pvz., 2023 m. sausio 20 d., 2023 m. kovo 2 d. susitikime. G. R. 2023 m. kovo 2 d. susitikime nuolat vartojo necenzūrinius žodžius (to anksčiau nebuvo pastebėta). Be to, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. sausio 10 d. preliminarioje išvadoje nurodyta, kad G. R. su tėčiu telefonu nebendrauja, nes mama padeda ragelį. 2023 m. balandžio 24 d. specialistams bendraujant su vaikais G. R. nurodė, kad girdėjo, jog mama sakė, kad tėtis nori jį atimti, todėl jis bijo tėčio. Pati ieškovė pripažino, kad girdint vaikams aptarinėjo šeimos situaciją su motina (žr. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2023 m. gruodžio 4 d. pažymos 5 psl.). Penkta, būtent vaikų mama (šiuo atveju ieškovė), su kuria pasiliko gyventi nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (šiuo atveju atsakovas). Taigi, teisėjų kolegijos manymu, byloje pakanka įrodymų, kad ieškovė nevisiškai tinkamai naudojosi savo kaip motinos valdžia ir darė neigiamą poveikį vaikams dėl bendravimo su tėvu, sąmoningai arba nesąmoningai formuojant jiems neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, neatribojant ir neapsaugant vaikų nuo asmeninių konfliktų (nesutarimų) su atsakovu.

44. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad būtent konkrečiai apibrėžtas pereinamasis laikotarpis turėtų būti aiški paskata ieškovei įdėti maksimalias pastangas, kad ugdyti saugų vaikų požiūrį į tėvą ir jų poreikį bendrauti su juo, teigiamai žiūrėti į vaikų bendravimą su tėvu, apsaugoti vaikus nuo savo asmeninių nesutarimų ar konfliktų su atsakovu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia tiek ieškovės, tiek ir, žinoma, atsakovo dėmesį į ekspertizės akte pateiktą rekomendaciją, kad vaikams ir jų tėvams rekomenduojama lankyti psichologo/psichoterapeuto konsultacijas (tėvams reikalinga ieškoti atsakymų, kaip bendradarbiauti, kaip atpažinti vaiko poreikius, ypač susijusius su tėvo dalyvavimu jų gyvenime, ir juos įgyvendinti ir pan.). Vaikams yra reikalinga tėvų ir specialistų pagalba, kad vaikai galėtų įveikti baimes, atkurti saugumo jausmą, poreikį ir norą bendrauti su tėvu. Šiuo tikslu gilinti savo žinias ir su specialistų pagalba atrasti būdus, kaip spręsti šeimos ir asmenines problemas ar nuoskaudas, turi ir patys tėvais. Reikalingas kryptingas visų šalių darbas atkuriant vaikų emocinį, efektyvų, saugų santykį su tėvais. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad atsakovas taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės ir suprasti, kad reikia ir laiko, ir kantrybės, kad vaikai vėl galėtų saugiau jaustis su juo dėl tų konfliktų su vaikų mama, kurių jie – suaugę tėvai – neišvengė ir vaikų akivaizdoje.

45. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimus vaiko teisių apsaugos srityje nustato Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 52 straipsnis, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad šios institucijos ir įstaigos organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikdamos prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje (1 dalies 1 punktas); užtikrina vaikui ir šeimai pirminę informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų ir kitos pagalbos teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų atvejo vadybininkus ir pagal poreikį – kitus atvejo vadybos specialistus, rūpinasi pagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu (1 dalies 4 punktas).

46. Pagal vaikų gyvenamąją vietą būtent viešoji įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos“ teikia informavimo, konsultavimo, mokymų organizavimo, tarpininkavimo, atstovavimo paslaugas, sprendžiant įvairias asmens (šeimos) socialines problemas (įstatų 10.2. punktas); koordinuoja ir teikia socialines paslaugas šeimoms (10.7. punktas); teikia psichologinę pagalbą socialinių paslaugų gavėjams ir jų artimiesiems (10.9. punktas); teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas (10.21. punktas). Viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ veikla apima ir tarpininkavimo ir atstovavimo veiklos sritis (įstatų 11.1.3. punktas); intensyvios krizių įveikimo pagalbos veiklos sritis (11.2.1.3. punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, nusprendžia, jog šiuo atveju tikslinga nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų pereinamąją 6 mėnesių trukmės bendravimo tvarką pasitelkiant viešąją įstaigą „Jurbarko socialinės paslaugos“. Šis pereinamasis laikotarpis turėtų padėti vaikams įveikti baimes, priešiškumą ir atkurti saugų bendravimą ir ryšį su tėvu. Ši įstaiga yra vaikų gyvenamajame mieste, todėl vaikams nereikės ilgai vykti į susitikimą su tėvu kitame mieste. Turint omenyje, kad vaikus į susitikimus lydi mama (taip pat kartais močiutė), ilgesnė kelionė į susitikimą gali sukurti papildomą įtampą ar spaudimą vaikams dėl bendravimo su tėvu. Nustačius 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, šalys, vedinos geriausių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, privalo rasti kompromisą ir bendradarbiauti su tarpininku, stengdamosi atkurti vaikų ryšį su tėvu ir užtikrinti jų bendravimą su abiem tėvais. Tarpininko dalyvavimas taip pat sudarytų sąlygas sumažinti galimo tėvų tiesioginio konflikto tikimybę, leistų vaikams jaustis saugiau ir užtikrinčiau pradedant vėl atrasti ryšį su tėvu.

48. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad pereinamuoju laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 20 d atsakovas ir nepilnamečiai vaikai J. R. ir G. R. bendrauja šia tvarka: 1) dėl nepilnamečių vaikų J. R. ir G. R. bendravimo su tėvu ieškovė arba atsakovas turi kreiptis į tarpininką viešąją įstaigą „Jurbarko socialinės paslaugos“ ((duomenys neskelbtini)); 2) viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistas nustato atsakovo su nepilnamečiais vaikais J. R. ir G. R. bendravimo laiką, vietą, trukmę, tvarką, atsižvelgdamas į šalių / nepilnamečių vaikų užimtumą, ir informuoja apie susitikimą tėvus ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki susitikimo; 3) atsakovas vieno susitikimo metu su nepilnamečiais vaikais paprastai bendrauja ne mažiau kaip 2 valandas, ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį dalyvaujant viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistui ir (ar) psichologui, kurie gali pasitraukti iš susitikimo vietos, jei vaikų ir tėvo bendravimas vyksta sklandžiai; 4) vaikų motina (ieškovė) įpareigojama pristatyti vaikus į nurodytą susitikimo vietą, įstaigos nustatytu tėvo ir nepilnamečių vaikų susitikimo laiku. Ieškovei išaiškintina, kad vaikų pamokų ruoša, popamokinės veiklos, būreliai, paprastai nėra svari priežastis nedalyvauti susitikimuose su tėvu, nes būtina atkurti vaikų ryšį su tėvu; 5) nesant objektyvios galimybės pristatyti vaikus į susitikimo su tėvu vietą, vaikų motina (ieškovė) turi nedelsiant apie tai pranešti 1 punkte nurodytai įstaigai (jos paskirtam specialistui) ir atsakovui, nurodant priežastis, kodėl vaikai negali būti pristatyti; 6) šalys privalo vykdyti visus viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ paskirto specialisto nurodymus, susijusias su atsakovo bendravimu su nepilnamečiais vaikais; 7) pereinamasis bendravimas vyksta iki 2025 m. gruodžio 20 d. arba iki šalys bendru sutarimu sutars, kad nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys atstatytas bei tokio pereinamojo bendravimo nebereikia.

49. Praėjus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas turėtų pradėti bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuolatine bendravimo tvarka. Šiuo aspektu pastebėtina, kad būtent atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaikų interesus, kadangi esant tėvų konfliktiniams santykiams reikalinga detali ir konkreti realiai vykdytina bendravimo tvarka. Atsakovo siūloma tvarka apima vaikų bendravimą su tėvu ne tik savaitgaliais ar švenčių dienomis, tačiau ir vaikų atostogų laikotarpiu, gimtadienių dienomis ir pan. Savo ruožtu ieškovės siūlomas minimalus bendravimas neatitiktų geriausių vaikų interesų. Juolab kad ieškovė prašė nustatyti tokią tvarką, pagal kurią vaikams išreiškus norą, atsakovas turėtų juos parvežti namo. Tačiau tokia tvarka vaikų ir tėvo bendravimą galėtų padaryti sunkiai įmanomu ir neadekvačiu, nes visa atsakomybė ir teisė spręsti dėl bendravimo su tėvu būtų suteikta (perkelta) patiems vaikams, o tėvas net turėtų bijoti auklėjantį žodį vaikams ištarti, nes jie iš karto galėtų pareikalauti juos grąžinti namo, taip „bausdami“ tėvą už jų norų nevykdymą. Ieškovė taip pat nenurodo, kaip pagal atsakovo reikalavimą nustatyta bendravimo tvarka riboja vaikų popamokinę veiklą, galimybes lankyti būrelius, kuo jos siūloma nuolatinė bendravimo tvarka yra geresnė. Teisėjų kolegijos manymu, nepastovus atsakovo darbo grafikas taip pat neturi būti priežastimi labiau nei būtina riboti atsakovo bendravimą su vaikais, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

50. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytoje atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkoje koreguotinas punktas, kuriuo nustatytas bendravimo su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį parvežimo į namus laikas (nustatyta iki 20 val.) šį laiką paankstinant iki 18 val., siekiant užtikrinti sklandų ir neskubotą vaikų grįžimą atgal į mamos namų aplinką. Taip pat šalintina bendravimo tvarkos sąlyga, jog tuo atveju, jeigu nustatytu laiku bendravimas neįvyksta dėl objektyvių priežasčių, atsakovo darbo komandiruotės, bendravimas perkeliamas (kompensuojamas) artimiausiu savaitgaliu pagal nustatytą vaikų pasiėmimo grafiką, kadangi ši tvarka nesiderina su vaikų poreikiais, gyvenimo stabilumu, be to, sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip gali nulemti naujus tėvų konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaikus. Be to, kadangi bendravimo tvarkos punkte dėl atsakovo nepertraukiamo bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu dviprasmiškai apibrėžtas laikotarpis, prieš kurį atsakovas turi suderinti nepertraukiamą bendravimą su vaikais, šiam tikslui paliekamas vienas konkretus laikotarpis.

51. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, praėjus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia nuolatine bendravimo tvarka: 1) kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant tą savaitę kai baigsis 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis), t. y. nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ir parveždamas į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 2) kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį (tos savaitės, kai nenumatytas bendravimas su vaikais savaitgalį) pranešus ieškovei apie būsimą bendravimą antradienį ir ketvirtadienį prieš dvi paras, t. y. apie bendravimą antradienį atsakovas praneša sekmadienį, o apie bendravimą ketvirtadienį praneša antradienį telekomunikacijų priemonėmis, t. y. SMS žinute ir telefonu, bendrauja su vaikais nurodytomis pirmiau paminėtomis dienomis, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir pristatydamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3) nelyginiais metais abiejų vaikų gimimo dieną, gimtadienių dienomis pasiima abu vaikus bendrauti, jei vaikų gimtadieniai nevyksta nustatytu bendravimo laikotarpiu, nuo 10.00 val. (jei tai savaitgalis), pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos arba pasibaigus ugdymui ugdymo įstaigoje (pasiimdamas iš ugdymo įstaigos) ir iki 20.00 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 4) lyginiais metais atsakovo gimimo dieną ir Tėvo dieną nuo 10.00 val. (jei tai savaitgalis) pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos arba pasibaigus ugdymui ugdymo įstaigoje (pasiimant iš ugdymo įstaigos) ir iki 20.00 val. grąžina į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 5) poriniais kalendoriniais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val., o kalendoriais neporiniais metais šv. Velykų antrą dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val., paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 6) atsakovo vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) dienų arba du kartus nepertraukiamai po 7 (septynias) dienas, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su ieškove prieš 14 kalendorinių dienų, pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną nuo 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną iki 17.00 val. į gyvenamąją vietą; 7) vaikams susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaikų ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti vaikus ligos atveju gydymo įstaigoje; 8) atsakovas bendrauja su vaikais telefonu, telekomunikacijų priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, ieškovė privalo užtikrinti vaikų pasiekiamumą nuotolinio ryšio priemonėmis; 9) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo, tėvo bendravimas su vaikais nebus galimas (liga ar pan.), privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; 10) pasikeitus tėvų ir ateityje vaikų telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį ir į tai, jog tuo atveju jeigu per nustatytą šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį nebus padaryta pažanga atkuriant atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšį ir bus toliau pažeidžiami nepilnamečių vaikų teisėti interesai turėti abu tėvus, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti, ar mama (ieškovė) nepiktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės išvada, kad psichologiniu požiūriu, vieno iš tėvų negatyvios nuomonės formavimas kito iš tėvų atžvilgiu prilygsta emociniam smurtui. Todėl ieškovė turėtų itin saugoti vaikus nuo savo subjektyvios nuomonės apie tėvą, skatinti ir leisti jiems patiems savarankiškai atrasti ir susikurti santykį bei ryšį su tėvu, nepaisant to, kokie yra ieškovės santykiai su atsakovu. Atsakovas taip pat turėtų dėti maksimalias pastangas kurti saugumo jausmą vaikams, vengti konfliktų su ieškove, vengti neigiamai apie ją atsiliepti (ypač vaikų akivaizdoje) ir ieškoti būdų efektyviai bendradarbiauti.

53. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečių vaikų apklausa per visą bylos nagrinėjimo procesą paprastai neturi būti atliekama daugiau nei vieną kartą, kad papildomų apklausų rezultatai paprastai nepripažįstami patikimesniais, o pakartotinės vaikų apklausos atliekamos tik ypatingais atvejais. Šioje byloje vaikų nuomonė dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo išklausyta taip, kaip tai daryti yra rekomenduojama pagal tarptautinius standartus, įstatymus ir teismų praktiką. Vaikai daug kartų buvo išklausyti vaiko teisių apsaugos specialistų, buvo atlikta teismo ekspertizė, ieškovė taip pat vežė vaikus pas įvairius specialistus (psichologus, psichoterapeutus) ir į bylą pateikė jų išvadas. Ieškovė prašydama skirti pakartotinę psichologinę ekspertizę, nenurodo, kokios aplinkybės dar turėtų būti papildomai vertinamos, kaip jos įtakotų ankstesnės vaikų nuomonės vertinimą bei byloje priimtą teismo sprendimą. Juolab kad teisėjų kolegija iš dalies sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo psichologijos ekspertizės aktais (Nr. 103MS-118/2024; Nr. 103MS-117/2024), todėl sprendžia, kad ieškovės nurodytos priežastys dėl psichologinės ekspertizės skyrimo nėra svarbios ir nėra būtinybės pakartotiniam psichologiniam įvertinimui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apie 2023 m. lapkričio mėn. įvykusį konfliktą yra pateikta informacija pačiuose ekspertizės aktuose, taigi, ekspertei konflikto aplinkybės buvo žinomos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

54. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 5 492,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 9 451,30 Eur. Ieškovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nurodydama, kad teismas priteisė net bylinėjimosi išlaidas už neįvykusius teismo posėdžius, kadangi 2025 m. sausio 29 d. ir 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdžiai nevyko. Teismas tenkino net reikalavimą priteisti l 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už baigiamosios kalbos parengimą, nors tokio procesinio dokumento rengimo ir pateikimo teismui CPK nenumato. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

56. Iš atsakovo pateikto prašymo (DOK – 1297) matyti, kad atsakovas už baigiamųjų kalbų raštu projekto parengimą sumokėjo 1 210 Eur, už atstovavimą 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdyje – 302,50 Eur, už atstovavimą 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdyje – 302,50 Eur, taigi iš viso pagal 2024 m. lapkričio 21 d. išankstinę sąskaitą – faktūrą patyrė 1 815 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskutinis teismo posėdis byloje vyko 2025 m. sausio 15 d., kurio metu šalys bylos nagrinėjimą iš esmės baigė ir sakė baigiamąsias kalbas. Minėtas teismo posėdis vyko 2 val. 33 min., kurio trukmė vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu (skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda) apvalinama iki 3 valandų, todėl vertintina, kad pagrįsta suma už vykusį teismo posėdį ir šio posėdžio metu išsakytą baigiamąją kalbą laikytina 658,92 Eur (3 val. x 219,64 Eur). Toks išlaidų dydis, neviršijantis nurodyto Rekomendacijų 8.19 punkte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Bylinėjimosi išlaidos už teismo posėdžius, kurie nevyko (2025 m. sausio 29 d. ir 2025 m. vasario 18 d.) nepriteistinos. Taigi, iš viso pagrįstomis atsakovo bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teisme laikytina – 8 295,22 Eur (9 451,30 Eur – 1 815 Eur + 658,92 Eur).

57. Byloje ieškovė pareiškė du reikalavimus (dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo), atsakovas priešieškiniu reiškė vieną reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė patyrė 5 492,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, kurių šalys neginčijo, atsakovo pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikytina 8 295,22 Eur. Įvertinus patenkintus ir atmestus reikalavimus, aplinkybę, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas visiškai, kad ginčas daugiausiai vyko dėl vaikų bendravimo tvarkos, kad po pereinamojo laikotarpio nustatyta iš esmės atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, pereinamasis laikotarpis nustatytas ne pagal ieškovės sąlygas, darytina išvada, jog ieškovė laimėjo bylą 40 proc., o atsakovas laimėjo 60 proc. bylos, atsižvelgiant į nustatytas procentines dalis, spręstina, kad iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteisiama 2 197 Eur (5 492,50 Eur x 40 proc.), o iš ieškovės atsakovo naudai 4 977,13 Eur (8 295,22 Eur x 60 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat perskaičiuotina iš atsakovo valstybei priteista žyminio mokesčio suma dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo valstybei priteistini 54 Eur žyminio mokesčio (250–150) x 2 x 12 x 3 proc. x 75 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. gegužės 28 d. pinigų priėmimo kvitas). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 270,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, nuomonės pateikimu. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m gegužės 16 d. išankstines sąskaitas už teisines paslaugas ir jų apmokėjimo dokumentus).

59. Ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 60 proc. apimtimi (tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio ir nedidele dalimi tenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, nustatant pereinamąjį laikotarpį), todėl ieškovei priteistina 665,40 Eur (1 109 Eur x 60 proc.), atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį atsakovui iš ieškovės priteistina 508,20 Eur (1 270,50 Eur x 40 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas minimalus (indeksuotas) 22 Eur žyminis mokestis turtiniuose ginčuose už ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nes ieškovė nuo jo buvo atleista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų išdėstyti taip:

„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir G. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. spalio 17 d. iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių J. R. ir G. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti jų motiną I. R..

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020 nustatytą atsakovo R. R. bendravimo su vaikais J. R. ir G. R. tvarką (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punktas), nustatant, kad atsakovas R. R. pereinamuoju laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. gruodžio 20 d. su nepilnamečiais vaikais J. R. ir G. R. bendraus šia tvarka: 1) dėl nepilnamečių vaikų J. R. ir G. R. bendravimo su tėvu ieškovė arba atsakovas turi kreiptis į tarpininką viešąją įstaigą „Jurbarko socialinės paslaugos“ ((duomenys neskelbtini)); 2) viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistas nustato atsakovo su nepilnamečiais vaikais J. R. ir G. R. bendravimo laiką, vietą, trukmę, tvarką, atsižvelgdamas į šalių / nepilnamečių vaikų užimtumą, ir informuoja apie susitikimą tėvus ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki susitikimo; 3) atsakovas vieno susitikimo metu su nepilnamečiais vaikais paprastai bendrauja ne mažiau kaip 2 valandas, ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį dalyvaujant viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistui ir (ar) psichologui, kurie gali pasitraukti iš susitikimo vietos, jei vaikų ir tėvo bendravimas vyksta sklandžiai; 4) vaikų motina (ieškovė) įpareigojama pristatyti vaikus į nurodytą susitikimo vietą, įstaigos nustatytu tėvo ir nepilnamečių vaikų susitikimo laiku. Ieškovei išaiškintina, kad vaikų pamokų ruoša, popamokinės veiklos, būreliai, paprastai nėra svari priežastis nedalyvauti susitikimuose su tėvu, nes būtina atkurti vaikų ryšį su tėvu; 5) nesant objektyvios galimybės pristatyti vaikus į susitikimo su tėvu vietą, vaikų motina (ieškovė) turi nedelsiant apie tai pranešti 1 punkte nurodytai įstaigai (jos paskirtam specialistui) ir atsakovui, nurodant priežastis, kodėl vaikai negali būti pristatyti; 6) šalys privalo vykdyti visus viešosios įstaigos „Jurbarko socialinės paslaugos“ paskirto specialisto nurodymus, susijusias su atsakovo bendravimu su nepilnamečiais vaikais; 7) pereinamasis bendravimas vyksta iki 2025 m. gruodžio 20 d. arba iki šalys bendru sutarimu sutars, kad nepilnamečių vaikų ir tėvo ryšys atstatytas bei tokio pereinamojo bendravimo nebereikia.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip nuo 2025 m. gruodžio 21 d. atsakovas R. R. bendrauja su nepilnamečiais vaikais J. R. ir G. R. tokia nuolatine bendravimo tvarka: 1) kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant tą savaitę kai baigsis 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis), t. y. nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ir parveždamas į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 2) kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antros savaitės antradienį ir ketvirtadienį (tos savaitės, kai nenumatytas bendravimas su vaikais savaitgalį) pranešus ieškovei apie būsimą bendravimą antradienį ir ketvirtadienį prieš dvi paras, t. y. apie bendravimą antradienį atsakovas praneša sekmadienį, o apie bendravimą ketvirtadienį praneša antradienį telekomunikacijų priemonėmis, t. y. SMS žinute ir telefonu, bendrauja su vaikais nurodytomis pirmiau paminėtomis dienomis, paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir pristatydamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 3) nelyginiais metais abiejų vaikų gimimo dieną, gimtadienių dienomis pasiima abu vaikus bendrauti, jei vaikų gimtadieniai nevyksta nustatytu bendravimo laikotarpiu, nuo 10.00 val. (jei tai savaitgalis), pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos arba pasibaigus ugdymui ugdymo įstaigoje (pasiimdamas iš ugdymo įstaigos) ir iki 20.00 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 4) lyginiais metais atsakovo gimimo dieną ir Tėvo dieną nuo 10.00 val. (jei tai savaitgalis) pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos arba pasibaigus ugdymui ugdymo įstaigoje (pasiimant iš ugdymo įstaigos) ir iki 20.00 val. grąžina į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 5) poriniais kalendoriniais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val., o kalendoriais neporiniais metais šv. Velykų antrą dieną ir šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val., paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą. Apie bendravimą su vaikais atsakovas R. R. privalo ieškovei I. R. pranešti SMS žinute ir (ar) el. laišku, ir (ar) telefonu ne vėliau kaip 5 kalendorinės dienos iki bendravimo pradžios, to neįvykdžius, bendravimas su vaikais nustatytu laiku nevyksta; 6) atsakovo vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) dienų arba du kartus nepertraukiamai po 7 (septynias) dienas, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su ieškove prieš 14 kalendorinių dienų, pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną nuo 10.00 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną iki 17.00 val. į gyvenamąją vietą; 7) vaikams susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaikų ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti vaikus ligos atveju gydymo įstaigoje; 8) atsakovas bendrauja su vaikais telefonu, telekomunikacijų priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku, ieškovė privalo užtikrinti vaikų pasiekiamumą nuotolinio ryšio priemonėmis; 9) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvo, tėvo bendravimas su vaikais nebus galimas (liga ar pan.), privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; 10) pasikeitus tėvų ir ateityje vaikų telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

Priteisti iš atsakovo R. R. 2 197 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. R..

Priteisti iš ieškovės I. R. 4 977,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. R..

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybės naudai 54,00 Eur žyminio mokesčio.“

Priteisti iš ieškovės I. R. 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui R. R..

Priteisti iš atsakovo R. R. 665,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei I. R..

Priteisti iš atsakovo R. R. valstybės naudai 22 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė