Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei I. R. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. R. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui R. R. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei I. R. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VVTAĮT).

2. Teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė, byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė.

3. Teisme 2023 m. lapkričio 20 d. priimtas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - iki ekspertizės akto gavimo dienos atsakovas su nepilnamečiais vaikais, esant jų sutikimui, bendrauja vieną kartą per mėnesį, dalyvaujant trečiajam asmeniui psichologei J. G. ir VVTAĮT atstovui, o nustačius tokią bendravimo tvarką, susitikimo su nepilnamečiais vaikais datą atsakovas turėtų derinti su psichologe J. G. prieš 5 darbo dienas, psichologė J. G. informuotų ieškovę VVTAĮT, vaikus į susitikimą su tėvu atvežtų ieškovė.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad nepilnamečių vaikų bendravimo su jų tėvu (atsakovu) tvarka yra nustatyta galiojančiu teismo sprendimu. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų užtikrinti galimo teismo sprendimo vykdymą. Asmens teisė matytis su vaikais galėtų būti ribojama, jeigu būtų duomenų apie tai, kad jis seksualiai išnaudoja vaikus, vartoja smurtą ir/ar kitaip žaloja vaikus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę nepilnamečiams vaikams ar kitaip pažeistų vaikų interesus (pavyzdžiui smurtas prieš vaikus ir kt.). Vaikų nuomonė šiuo atveju yra labai svarbi aplinkybė, tačiau ne viską lemianti. Vaikų nenoras bendrauti su tėvu yra galimas ir suprantamas, tačiau ne visada užtikrina tikruosius vaiko poreikius ir interesus. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje nėra galimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti, kad iki Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo ekspertizės akto gavimo dienos, atsakovas su nepilnamečiais vaikais, esant jų sutikimui, bendrauja vieną kartą per mėnesį, dalyvaujant trečiajam asmeniui psichologei J. G. ir VVTAĮT atstovui. Taikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę, R. R. susitikimo datą su nepilnamečiais vaikais suderina su psichologe J. G., ne vėliau, kaip prieš 5 darbo dienas. Psichologė J. G. informuoja I. R., VVTAĮT apie suderintą susitikimo laiką ir vietą. I. R. vaikus atveža ir pasiima iš VšĮ „Žmogaus socialinės integracijos centras“. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

6.1. Teismas ignoruoja neginčytinus faktus apie daromą žalą vaikų psichinei sveikatai. Teismas turėjo vertinti byloje pateiktą sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas nesiartinti prie ieškovės ir nepilnamečių vaikų; Tauragės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 lapkričio 8 d. nutartį Nr. IT-16, kuria konstatuotas sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio taikymo pagrįstumas bei 2023 m. lapkričio 3 d. įvykio aplinkybes, kai atsakovas lauktuves numetė vaikams ir vaikų akivaizdoje grasino perpjauti ieškovei gerklę;

6.2. Nutartyje nepasisakoma dėl prioritetinio nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principo. Teismas laikosi pozicijos, jog nepaisant panaudoto žiauraus smurto, vaikus ištinkančio nervinio šoko, vaikai su atsakovu verčiami bendrauti taip, kaip tai numatyta civilinėje byloje Nr. 2YT-7769-523/2020, prieš jų pačių valią, net nepaisant fakto, kad byloje yra pateikta eilė psichologo raštų, kuriuose fiksuojami neigiami vaikų išgyvenimai dėl susitikimo su atsakovu. Vien ta aplinkybė, kad bendravimo tvarka buvo nustatyta 2020 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimu, neužkerta kelio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:

7.1. Ieškovė neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Orderis atsakovo atžvilgiu buvo išduotas bei nutartis priimta pagal ieškovės teiktus subjektyvius faktinių aplinkybių paaiškinimus, atsakovo atžvilgiu nėra priimtas ir įsiteisėjęs joks apkaltinamasis teismo nuosprendis. Orderis jau nebegalioja, todėl jokie apribojimai atsakovo atžvilgiu nėra taikomi, nėra nustatytų jokių konkrečių faktų, kad atsakovas neigiamai veiktų vaikus, todėl nėra absoliučiai jokių pagrindų minimalizuoti tėvo bendravimą su vaikais. Ieškovė galimai siekia manipuliuoti susidariusia situacija.

7.2. Teismas tinkamai taikė CK 3.156 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiama CK 3.170 str. 1 d. ir 2 d. norma, užtikrinanti teisę kartu negyvenančiam tėvui bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tuo pačiu pažeidžiant ir vaiko teisę, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Lygiateisiškumo principas taip pat reikalauja, jog kiekvienas iš tėvų turėtų lygias galimybės praleisti su vaiku savo laisvalaikį.

7.3. Taikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemones, neatmestina galimybė, jog atsakovo su vaikais tarpusavio ryšys apskritai susilpnėtų ir nutrūktų. Ieškovė galimai siekia atitolinti atsakovą nuo vaikų, susilpninti galutinai tarpusavio ryšį. Toks atsakovo bendravimo su vaikais eliminavimas gali turėti neigiamų pasekmių, būtų pakenkta ir vaikų interesams, jų teisei bendrauti su abiem tėvais.

7.4. Atsakovas nori bendrauti su vaikais, juos labai myli, tačiau ieškovė daro kliūtis, galimai vaikai yra nuteikinėjami prieš atsakovą, siekia kelti konfliktines situacijas, pakenkti atsakovui ir nutraukti vaikų ryšį su tėvu. Vaikai ne kartą patvirtino, kad viską apie skyrybas žino, matė atsakovo asmenines žinutes ieškovei ir tiesiogiai dalyvauja tarpusavio konfliktuose. Ieškovė neigiamai įtakoja vaikus, įtraukdama juos į tarpusavio konfliktus.

8. Atsiliepimu VVTAĮT prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodė:

8.1. Skyrius neturi pagrįstų ir objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo bendravimas su vaikais turėtų būti ribojamas iki minimumo arba visai nevykti. Vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Vaiko situacijos vertinimo metu galimo smurto prieš vaikus nenustatyta, todėl ieškovės prašymas nustatyti minimalų vaikų ir tėvo bendravimą yra neproporcinga vaiko teisių užtikrinimo priemonė.

8.2. Rizikos veiksnys, kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, nustatytas abiem mažamečių vaikų tėvams, t. y. ne tik atsakovui, bet ir ieškovei. Skyrius ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu aiškino, kad konfliktinės situacijos tarp tėvų trukdo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, neprisideda prie vaiko auklėjimo ir ugdymo kokybės.

8.3. Vien faktas, jog atsakovui buvo skirtas orderis nesudaro pagrindo apriboti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką bei nereiškia, jog buvo naudojamas smurtas vaikų atžvilgiu. Skyrius nėra gavęs jokios informacijos iš teisėsaugos institucijų apie po šio įvykio pradėtus ikiteisminius tyrimus, taikytas kardomąsias priemones. Smurto orderis galiojo iki 2023 m. lapkričio 17 d., todėl priimant skundžiamą nutartį ieškovės minėtas draudimas net negaliojo.

8.4. Atsakovas iki šiol tik dalyvaujant psichologei galėjo susitikti su vaikais, nes ieškovė neužtikrino vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu jokiais kitais būdais. Ieškovė akcentuoja prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, tačiau juo pirmiausiai vadovautis ir visas vaiko teises užtikrinti privalo ir pati ieškovė. Tėvų teisės bei pareigos vaikams yra lygios, ir turi būti dedamos pirmiausia pačių tėvų pastangos tarpusavyje susitarti dėl to, kas geriausiai atitinka vaikų interesus.

8.5. Institucija niekada nevykdė jokių prievartos veiksmų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nuolat motyvavo ieškovę realiai priimti specialistų siūlomą pagalbą, bendradarbiauti su atsakovu, tarpusavyje ieškoti geriausiai vaiko interesus atitinkančių sprendimų, aiškinti vaikams tėvo vaidmens vaikų gyvenime bei bendravimo su juo svarbą. Ieškovė vadovaujasi tik savo interesais, nuoskaudomis, negeba motyvuoti vaikų, neieško alternatyvių bendravimo būdų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinosios atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (pakeitimo) iki ekspertizės akto gavimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų R. R. ir I. R. santuoka ir patvirtinta pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tame tarpe dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo ir t. t.

12. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei I. R. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, institucija išvadai teikti VVTAĮT.

13. Ieškovė byloje ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad iki ekspertizės akto gavimo dienos atsakovas su nepilnamečiais vaikais, esant jų sutikimui, bendrauja vieną kartą per mėnesį, dalyvaujant trečiajam asmeniui psichologei J. G. ir VVTAĮT atstovui, o nustačius tokią bendravimo tvarką, susitikimo su nepilnamečiais vaikais datą R. R. turėtų derinti su psichologe J. G. prieš 5 darbo dienas, psichologė J. G. informuotų I. R. VVTAĮT, vaikus į susitikimą su tėvu atvežtų I. R..

14. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė siekia iki tol, kol bus priimtas teismo paskirtos psichiatrijos ekspertizės aktas, taikyti jos prašomą vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, tokiu būdu pakeičiant (sumažinant) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos apimtį.

15. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

16. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

18. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl grėsmės būsimo sprendimo tinkamu vykdymu ir nurodo, kad tai neatitinka šeimos bylose taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Akcentuotina, kad viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

19. Pažymėtina, teismas priimdamas sprendimus turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtinybę nustatyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones grindžia netinkamu ir vaikams žalą darančiu atsakovo elgesiu. Nurodo, kad jam buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas įpareigotas nesiartinti ne tik prie ieškovės, bet ir prie nepilnamečių vaikų. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi Nr. IT-16 konstatuotas sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio taikymo pagrįstumas.

21. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, pažymi, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra vertintinas tik kaip prevencinė priemonė, kuri taikytina pagal asmens nurodytas subjektyvias aplinkybes, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, <...>, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais. Tačiau ši prevencinio pobūdžio teisinė priemonė nėra faktą apie smurto atvejus konstatuojanti aplinkybė. Be to, atsakovo atžvilgiu išduotas orderis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2023 m. lapkričio 17 d., todėl priimant skundžiamą nutartį ieškovės minėtas draudimas net negaliojo.

22. Ieškovė pagrįsdama savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodo aplinkybes apie atsakovo 2023 m. lapkričio 3 d. įvykdytus agresyvius veiksmus, grasinant ieškovei vaikų akivaizdoje. Tačiau, nurodyta situacija nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, tikėtina, kad nurodytos situacijos yra ginčo šalių tarpusavio konfliktinių santykių ir negebėjimo vaikų akivaizdoje vengti ar susilaikyti nuo ginčų jų akivaizdoje, pasekmė. Akivaizdu, kad šalių konfliktiniai, smurtinio pobūdžio veiksmai, įžeidžiantis ir grasinantis poelgis, išliejant pyktį ir kitas neigiamas emocijas, nukreipti vienas kito, tačiau ne vaikų atžvilgiu, todėl nėra jokio pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą dėl atsakovo žalingų veiksmų šalių nepilnamečiams vaikams.

23. Be to, VVTAĮT taip pat yra nustačiusi, kad tokie galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kai įstatyminiai atstovai nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaikams neužtikrinama saugi, emociškai rami aplinka, yra ne tik atsakovo, bet ir ieškovės, t. y. abiejų tėvų veiksmų pasekmė. Institucija tikrino galimus atsakovo smurtinius veiksmus prieš vieną iš vaikų, tačiau ikiteisminis buvo tyrimas nutrauktas.

24. Taigi, šiuo atveju atsakovo veiksmuose ar elgesyje, pagal byloje esančius įrodymus, nėra nustatyta bendravimą ribojančių veiksmų, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, įvertinus ieškovės ir atsakovo lygią teisę bendrauti su vaikais, jais rūpintis, dalyvauti vaikų auklėjime bei ugdyme.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

26. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, sprendžiant dėl nepilnamečių bendravimo su tėvu nustatymo klausimo, atsižvelgiama į vaiko nuomonę, tačiau ji vertinama bylai svarbių aplinkybių visumoje.

27. 2023 m. sausio mėnesio VVTAĮT preliminarioje išvadoje nurodyta, kad sūnus su tėčiu nebendrauja, nes tėtis turi naują šeimą, teigė, kad kartais susitinka su tėčiu, kartais ne. Telefonu su tėčiu nebendrauja, mama padeda ragelį. Su tėčiu nei susitikti, nei bendrauti telefonu nenori. Su vaiku bendrauta prie jo motinos, nes vaiko motina išreiškė pageidavimą, kad su vaiku būtų bendraujama prie jos, nes, kaip teigė, vaikas viską žino. Vaikas, bendraudamas su Skyriaus specialistais ir atsakydamas į užduodamus klausimus, dažnai žvilgčiojo į mamą, kuri stovėjo netoliese.

28. Tuo pačiu dukra nurodė, kad su tėčiu nebendrauja, nes jis turi kitą šeimą. Teigė, kad su tėčiu matėsi tik vieną kartą žiemą. Vaikas kalbėjo, kad su tėčiu bendrauti nenori, tėtis jai neskambina, nes ji neturi telefono. Mergaitė nurodė, kad tėtis labai daug pykstasi su mama, todėl ji nenori bendrauti su tėčiu. Su J. R. bendrauta prie motinos, nes vaiko motina išreiškė pageidavimą, kad su vaiku būtų bendraujama prie jos, teigė, kad vaikas viską žino. Mergaitė nurodė, kad tėčio yra išsigandusi, tėčiui atvykus net nėjo su juo pasisveikinti, nes vis dar bijo tėčio. Vaikas teigė, kad matė mamos ir tėčio konfliktą. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu vaikų bendravimas su tėčiu yra ribotas ir paremtas jų nenoru bendrauti dėl to, kad tėtis turi kitą šeimą ir konfliktuoja su jų mama.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis kvestionuoja, kad tokia vaikų pozicija atitinka jų tikrąją valią ir užtikrina vaikų interesus. Kadangi vaikai gyvena su ieškove, tikėtina, kad vaikų jausmai, emocijos ir požiūris atsakovo atžvilgiu neatspindi tikrosios vaikų būsenos, o perteikia ieškovės santykį ir požiūrį į atsakovą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė betarpiškai dalyvauja vaikų apklausose ir vaikams bendraujant su atsakovu, todėl toks jos elgesys galimai daro įtaką vaikams ir varžo jų valios laisvą išraišką. Be to, VVTAĮT teikdama išvadą yra nurodžiusi, kad neturi pagrįstų duomenų, kurių pagrindu galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tėvo bendravimo su vaikais ribojimo. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal esančią vaikų nuomonę darytina išvadą, kad vaikų nenoras bendrauti su tėvu yra ieškovės ir atsakovo itin įtemptų ir konfliktinių santykių pasekmė.

30. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad šiuo atveju Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu šalims nutraukiant santuoką buvo nustatyta atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytų neigiamą įtaką vaikų interesams, žalingai veiktų jų vystymąsi ar pasaulėžiūrą. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, pagrįstumui.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi apeliantė neįrodė grėsmės, jog nepritaikius apeliantės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir tokiu būdu susiaurinus jų apimtį nei nustatyta 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu, galėtų nukentėti bylos šalių vaikų interesai.

32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.