Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) G. K. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1853-736/2015 pagal pareiškėjo (atsakovo) G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013 pagal ieškovės AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia tuo, jog priimtas sprendimas už akių pažeidė jo teises, nes jis buto, už kuriam tiektą šilumą šiuo sprendimu buvo priteista skola, nepaveldėjo, todėl ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė atsakovą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013-12-30 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013, kuriuo ieškovei iš apelianto priteisė 6 761,58 Lt skolą už suvartotą šilumos energiją nuo 2006-03-01 iki 2013-10-31, tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos Nr. 2-3219-188/2013 b. l. 9), taip pat delspinigius ir kitus išvestinius reikalavimus. Šis butas nuosavybės teise nuo 1998-03-12 priklausė apelianto motinai A. Č. (b. l. 32-34, civilinės bylos Nr. 2-3219-188/2013 b. l. 6). Skola iš apelianto buvo priteista nustačius, kad apeliantas savo motinos palikimą, minėtą butą, priėmė faktiniu valdymu po jos mirties 2006-11-16. Tokia išvada buvo padaryta iš ieškovės apeliantui adresuoto pranešimo (b. l. 16), kuriame nurodyta, kad ieškovės įmonėje 2012 metais buvo gautas VMI raštas (b. l. 7), kad pastaroji kreipėsi į antstolę R. M. sudaryti palikėjos A. Č., gyvenusios (duomenys neskelbtini), paveldimo turto aprašą. Turto aprašo sudarymo metu antstolei palikėjos sūnus ‑ apeliantas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad jis A. Č. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Antstolė, apžiūrėjusi faktinę padėtį pagal šį pranešimą nustatė, kad palikėjos sūnus tvarko palikėjos butą. Būtent šiame pranešime nurodytos informacijos pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš apelianto priteisimo ir 2013-12-30 sprendimu už akių skola buvo priteista.

Apeliacinės instancijos teismas iš apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo faktinio pagrindo sprendžia, kad apeliantas procesą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kuris nustato, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nors apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo teisinio pagrindo nenurodė, tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; kt.).

Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1125-550/2009 tenkino pareiškėjos VMI prašymą ir pavedė jos pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjos A. Č., gyvenusios (duomenys neskelbtini), turto apyrašą. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienas iš palikimo priėmimo būdų (CK 5.53 straipsnis). Ši aplinkybė buvo žinoma tiek ieškovei 2013-11-26 su ieškiniu kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-3219-188/2013 b. l. 1), kas spręstina iš minėto ieškovės apeliantui adresuoto pranešimo (b. l. 16), kuriame nurodyta, kad VMI kreipėsi į antstolę sudaryti palikėjos paveldimo turto aprašą; tiek ir nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013, kurioje 2013-12-30 buvo priimtas sprendimas už akių priimtas. Vadinasi, jau ieškinio pateikimo metu buvo aiškus tinkamas atsakovas byloje, nes VMI dėl turto apyrašo sudarymo į teismą kreipėsi dar 2009-03-30 (LITEKO duomenys), o ieškinys priteisti skolą iš apelianto teisme gautas 2013-11-26. Atkreiptinas dėmesys, kad LAT 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrindų prašymo dėl proceso atnaujinimo nenagrinėjo, todėl sutiktina su apeliantu, kad jo prašymas buvo nagrinėjamas ne visapusiškai. Buvus tokioms aplinkybėms ir teismui civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013 nesprendus klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis), o tenkinus ieškinį apelianto atžvilgiu, neabejotinai kyla pagrįstų abejonių įsiteisėjusio ir apeliacine tvarka neperžiūrėto teismo 2013-12-30 sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu ir kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas procesui atnaujinti, t. y. kaip aiški teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaida. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą pagal apelianto teisme 2015-06-09 gautą prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 1-2), VMI palikimo priėmimo faktas (palikimo priėmimo data ‑ 2014-01-28) jau buvo įregistruotas Testamentų registre (įregistravimo registre data ir laikas 2014-01-31 14.21). Taigi, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013 pirmosios instancijos teismo turėjo būti nustatytas.

Šiame kontekste nurodytina, kad nors pats apeliantas 2011 m. gegužės mėnesį ir kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po jo motinos mirties, tačiau notarė 2011-05-23 priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nes buvo praleistas 3 mėnesių terminas ir paveldėjimo teisės liudijimas apeliantui į minėtą butą nebuvo išduotas (b. l. 18, 19). Apeliantas dėl šio termino atnaujinimo į teismą nesikreipė ir VMI 2013-12-18 pateikė atsisakymą priimti palikimą (b. l. 5, 21). Duomenų apie tai, kad apeliantas savo motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, byloje nėra, tokių duomenų nenustatyta ir Teismų informacinėje LITEKO sistemoje, nors esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, plačiau šiuo aspektu nėra pagrindo pasisakyti, nes, kaip jau minėta, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Valstybė visais atvejais atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo faktinių aplinkybių taip pat akivaizdu, kad, apelianto nuomone, sprendime už akių yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida dar ir dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013 egzistuoja teismo procesinių dokumentų (ieškinio, pranešimo pateikti atsiliepimą) įteikimo apeliantui tvarkos pažeidimas. Bylos duomenimis, procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas pateikti atsiliepimą) civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įteikti apeliantui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Apelianto nuomone, šiuo atveju procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti viešo paskelbimo būdu, nes ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė ne tik atsakovą, bet ir jo adresą. Apeliantas (atsakovas) daugiau kaip 20 metų gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovės nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau šiuo adresu jis niekada negyveno. CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė teismui civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013 nurodė vienintelį jai žinomą atsakovo gyvenamosios vietos – palikėjos buto adresą, (duomenys neskelbtini), nes, kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos pažymos (civilinės bylos Nr. 2-3219-188/2013 b. l. 12), pareiškėjo nuo 2012-11-21 paskutinė gyvenamoji vieta ‑ Kėdainių r. sav., t. y. jis įtrauktas į gyvenančios vietos neturinčių asmenų apskaitą. VSDFV duomenimis apeliantas niekur nedirbo (civilinės bylos Nr. 2-3219-188/2013 b. l. 13). Kadangi byloje nebuvo žinomos apelianto gyvenamoji ir darbo vietos, o galimybės paskirti kuratorių nebuvo, procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai ‑ viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis) (civilinės bylos Nr. 2-3219-188/2013 b. l. 12). Jeigu byloje yra įrodymų, kad nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai). Kadangi pats apeliantas pripažįsta, kad jis adresu, (duomenys neskelbtini), negyveno, bet ten buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, tikėtina, kad ir antrąjį kartą šios vietos adresu siunčiami procesiniai dokumentai būtų grįžę neįteikti (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, nekartodamas šiuo adresu procesinės klaidos nepadarė; jis ėmėsi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresams nustatyti (užklausė Gyventojų registrą, VSDFV) ir atitinkamai taikė kitą CPK nustatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3219-188/2013 egzistuoja teismo procesinių dokumentų (ieškinio, pranešimo pateikti atsiliepimą) įteikimo apeliantui tvarkos pažeidimas, todėl nemato pagrindo proceso atnaujinti, konstatuojant padarytą aiškią teisės normos (šiuo atveju – proceso) taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia ne tik ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, tačiau taip pat patiktina ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantas teigia, kad apie sprendimą už akių sužinojo 2015-06-01, kuomet, gavęs iš VSDFV Kėdainių skyriaus 2015-05-18 pranešimą dėl išskaitymų vykdymo (b. l. 3), nuvyko pas antstolį, kuris priverstine tvarka išieško iš pareiškėjo minėtą skolą. Kadangi prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2015-06-09, konstatuotina, kad apeliantas trijų mėnesių termino nuo tos dienos, kurią jis sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nepraleido, o kitų duomenų byloje nėra.

Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; kt.). Šios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, apelianto argumentai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje yra susidariusi išskirtinė situacija, kuomet kyla pagrįstų abejonių, kad skola yra priteista iš tinkamo subjekto. Neatnaujinus proceso byloje, apelianto teisė, dėl kurios gynybos jis kreipėsi į teismą, iš esmės liktų neapginta, o ją ginti įprastine tvarka yra negalima. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kaip pagrįstai nurodo pats apeliantas, faktiškai jis neturėjo galimybės paduoti teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatytu terminu, nes siunčiamu adresu jis buvo nepasiekiamas. Taip pat praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, todėl prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, dėl ko apeliantas pasinaudojo proceso atnaujinimo institutu. Vien tik CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti apelianto nurodomus argumentus dėl sprendimo už akių, būtų pagrindas pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti jo nurodomą teisių pažeidimą. Tuo tarpu tik pasinaudojus proceso atnaujinimo galimybe atsirastų prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti aplinkybes, reikšmingas nustatyti tinkamą subjektą, atsakingą už prievolę ieškovei, bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ir atsižvelgdama į tai, kad apeliantas apie teismo sprendimą už akių, atitinkamai – ir apie aplinkybes, jo manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo jau praėjus įstatyme nustatytam vienerių metų terminui prašymui atnaujinti procesą pateikti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti apeliantui praleistą vienerių metų terminą kreiptis į teismą, prašant atnaujinti procesą byloje (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Tuo labiau, jog šis terminas praleistas nežymiai – apie pusę metų.

Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl visų apelianto argumentų atnaujinti procesą, apeliantui nurodytina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), tačiau apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą konstatuoti, kad nutarties argumentai dėl prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių nėra išsamūs.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo teismo nutartį, atnaujinti procesą byloje ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Atnaujinti pareiškėjui G. K. terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti.

Atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3219-188/2013 (proceso Nr. 2-22-3-02916-2013-3) pagal ieškovės AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.