Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. Ž., dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ (toliau – Pradinis kreditorius 1) ir atsakovės 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 108175 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Sutartimi sulygtas galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2014 m. lapkričio 15 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp Pradinio kreditoriaus 1 ir UAB „Ferratum Finance“ (toliau – Pradinis kreditorius 2), buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria Pradinis kreditorius 2 perėmė visą Pradinio kreditoriaus 1 paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovės Sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. tarp Pradinio kreditoriaus 2 ir UAB „Credit day“ (toliau – Pradinis kreditorius 3) buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, kurios pagrindu Pradinis kreditorius 2 perleido reikalavimo teises Pradiniam kreditoriui 3 į Pradiniam kreditoriui 2 skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 10 d. Pradinis kreditorius 3 ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kurios pagrindu Pradinis kreditorius 3 perleido reikalavimo teises ieškovei į Pradiniam kreditoriui 3 skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į Sutarties pagrindu susidariusią atsakovės skolą. Iš į bylą papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 2014 m. rugsėjo 10, 2014 m. spalio 16 d., 2015 m. lapkričio 17 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. lapkričio 25 d., 2017 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 6 d. atliko dalinį – 85,25 Eur, mokėjimą, kuris padengė tik susikaupusias palūkanas. Iš ieškinio turinio ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė minėtą Sutartį, todėl ieškovė 2019 m. birželio 6 d. pranešimu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo” pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą ir teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti susidariusią skolą.

12. Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka mokėti negrąžintą kreditą, tačiau nesutinka mokėti kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų parengimą). Taip pat atsakovė pateikė prašymą atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už procesinių dokumentų parengimą), bei išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis, t. y. ne daugiau nei po 30 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiami sutarties nevykdymo teisinių pasekmių ir sutartinių netesybų priteisimo klausimai.

14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovei

15. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. birželio 5 d. pranešimu, siųstu atsakovei elektroniniu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimų perleidimą buvo informuota 2019 m. birželio 6 d. pranešimu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“, kuris jai buvo išsiųstas el. paštu, nurodytu Sutartyje. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi atsakovė buvo informuota apie tai, kad UAB „Credit day“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 108175 neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties Nr. 108175, atsakovei.

Dėl negrąžinto 115,85 Eur vartojimo kredito

17. CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal Sutarties 2.2 punktą, kredito gavėjas įsipareigojo laiku ir visiškai grąžinti pagal sutartį suteiktą kreditą, mokėti palūkanas, kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ir kitus sutartyje nurodytus su kredito suteikimu, administravimu, pakeitimu, nutraukimu ir grąžinimu susijusius mokesčius.

18. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki šios dienos nėra grąžinusi 115,85 Eur jai suteikto vartojimo kredito. Atsakovė šio ieškovės reikalavimo neginčijo, pripažino, jog yra skolinga ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 115,85 Eur negrąžintą kreditą tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl 41,26 Eur kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 41,26 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio d. (sutarties pasibaigimo data) iki 2021 m. gruodžio 23 d. (ieškinio parengimo data), taikant įstatyme nustatytą (CK 6.210 straipsnio 1 dalyje) 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 9 d. priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje (toliau – Apžvalga), kurioje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74-75 punktai).

22. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad, jei, suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų. Remiantis teismų praktika, esant vartojimo kredito teisiniams santykiams kredito davėjas negali reikalauti iš kredito gavėjo (vartotojo) didesnių kompensuojamųjų palūkanų nei yra nustatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Šiuo atveju ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų laikotarpis (2 595 dienos) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyto kompensacinių palūkanų skaičiavimo laikotarpio – 180 dienų.

23. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti ne pagal Sutartį nustatytų kompensuojamųjų palūkanų, tačiau CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanas. Tačiau, kaip nurodyta aukščiau, tarp šalių susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl šiems santykiams taikytinos specialiosios normos, nustatytos VKĮ. Tokiu atveju šaliai prašant priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą, o ne Sutartį, tokia šalis gali reikalauti šias palūkanas priteisti tik atsižvelgiant į VKĮ nustatytas imperatyvias normas nustatytas 11 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir į tai, kad įstatymus taiko teismas, iš atsakovės ieškovei priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos pagal VKĮ nustatytus dydžius, t. y. 10,43 Eur (115,85 Eur negrąžintas kreditas x (0,05 proc. palūkanos /365 dienos) x 180 d.) kompensuojamųjų palūkanų (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 126,28 Eur (115,85 Eur + 10,43 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17. Atsakovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, bei nurodė, jog nesutinka su ieškovės patirtomis 242 Eur išlaidomis už advokato teisines paslaugomis.

18. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi įstatyme nėra numatytą galimybė atleisti atsakovę nuo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodo, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl netinkamo prievolių vykdymo turėjo kreiptis teisminės gynybos, todėl ir patyrė minimas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atmetamas kaip nepagrįstas.

19. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis ir 242 EUR išlaidos už advokato teisinę pagalbą (už ieškinio pasirengimą). Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

21. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

22. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos.

23. Nagrinėjamu atveju bendra ieškovės reikalavimų suma yra 157,11 Eur, kas sudaro 100 proc. Ieškinys tenkintinas iš dalies – 126,28 Eur sumai, kas sudaro 80,38 proc. tenkinamų ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 210,60 Eur (262 Eur x 80,38 proc. / 100 proc.)) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

25. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

26. Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

28. Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė prašo sprendimo vykdymą išdėstyti, mokant jai po ne daugiau nei 30 Eur sumą. Nurodė, kad ji yra našlė, viena augina neįgalų sūnų, bedarbė, gauna mažas pajamas, tačiau nuotoliniu būdu mokėsi apskaitininkės profesijos, baigė mokslus, dalyvauja įdarbinimo programoje.

29. Bylos medžiaga taip pat rodo, kad atsakovė turi kreditorinių reikalavimų pagal priimtus kitus teismų sprendimus. Gyvena viena, išlaiko neįgalų sūnų. Nors jos galimybės dirbti, dėl sūnaus neįgalumo, yra ribotos, tačiau atsakovė deda aktyvias pastangas, didinti savo pajamas (nuotoliniu būdu baigė mokslus, dalyvauja įdarbinimo programoje). Atsakovės pajamos per mėnesį siekia apie 473,36 Eur. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovės turtinę padėtį, bei kitas objektyvias aplinkybes, teismas vertina, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, todėl atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą tenkintinas ir teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas (CPK 284 straipsnis). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, derinant abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę priteistą 126,28 Eur skolą ir 210,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 336,88 Eur, mokėti kas mėnesį tokia tvarka – 11 mėnesių po 30 Eur per mėnesį, paskutinį 12 mėnesį sumokant likusią 36,88 Eur skolos sumą ir teismo priteistas 5 procentų metines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo kreditoriui įvykdymo. Atsakovei tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovei bent vienos įmokos, ieškovė turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka (t. y. kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą, kad šį galėtų pateikti antstoliui vykdyti priverstinai).

30. Teismo vertinimu, toks skolos išdėstymas nesukels neigiamų pasekmių, priteistos sumos išdėstymas dalimis nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės yra priteistina 7,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų ir 85 ct) negrąžintą kreditą, 10,43 Eur (dešimties eurų ir 43 ct) kompensuojamą funkciją atliekančias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (126,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 210,60 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 (dvylika) mėnesių, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, moka uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance”, juridinio asmens kodas 302528679, dalimis priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas tokia tvarka – 11 mėnesių mokant po 30 Eur per mėnesį, paskutinį, 12 mėnesį, sumokant likusią 36,88 Eur skolos sumą ir teismo priteistas 5 (penkių) procentų metines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo kreditoriui įvykdymo (visiško skolos sumokėjimo).

Priteisti iš atsakovės I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,20 Eur (septynių eurų ir 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.