- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-505-856/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01742-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Egmasta“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2245-1004/2017 pagal pareiškėjos L. A. prašymą suinteresuotiems asmenims G. B., akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Egmasta“ dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014 ir išnagrinėti šią bylą iš esmės dalyse dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo ir įsipareigojimų akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankui pripažinimo asmenine G. B. prievole.
Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00175-14, kurio metu buvo atlikta ekspertizė, kadangi buvo tiriama uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Egmasta” pareiškėjos pervestų lėšų panaudojimas. 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja gavo ikiteisminiame tyrime parengtą 2016 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-2353, kuriame nurodyta, kad 258 330,34 Eur lėšos nebuvo panaudotos statybinių medžiagų įsigijimui. Šios aplinkybės iki Ekspertizės akto gavimo pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, patvirtinančios, jog už 258 330,34 Eur lėšas nebuvo įsigytos statybinės medžiagos, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas galimai pareiškėjai palankus sprendimas, t. y. galimai atsakovas būtų buvęs pripažintas kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovei būtų priteista didesnė sutuoktinių turto dalis ir atsakovas būtų buvęs pripažintas asmeniškai atsakingas pagal prievoles kreditoriui AB SEB bankas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti, skirti pareiškėjai 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsakovas nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios nurodė, kad negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių, kur detaliai buvo panaudota namo statybai skirta AB SEB bankas paskola, nes visi dokumentai iš jo buvo pavogti. Pareiškėja į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi tik 2014 m. vasarą, t. y. praėjus 7 metams po šios paskolos panaudojimo, ir praėjus šešeriems metams nuo to momento, kai statybos buvo užbaigtos. Pareiškėjos kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas buvo nulemtas aplinkybės, kad santuokos nutraukimo byloje jis pateikė įrodymus, kurie patvirtino pačios pareiškėjos, kaip sutuoktinės, šiurkščius pareigų pažeidimus ir buvo griebtasi taktikos, jog AB SEB bankas suteikta paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį, tuo melagingai apkaltinant jį pasisavinus suteiktos paskolos pinigus ar siekiant padaryti spaudimą dėl taikos sutarties sudarymo pareiškėjai palankiomis sąlygomis.
4. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pareiškimą su pateiktu pareiškimu nesutiko ir prašė pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad net ir pripažinus, jog ekspertizės akte paaiškėjusios aplinkybės tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, šios aplinkybės neturi reikšmės priimtam teismo sprendimui. Pareiškėjos L. A. ir G. B. prievolės bankui yra solidarios ir aplinkybės, kad pagal kredito sutartį gautos lėšos buvo panaudotos netinkamai, nesudaro pagrindo keisti prievolės prigimties iš solidarios į asmeninę. Nurodo, kad prievolė, kurią, atnaujinus procesą, kitokiu būdu siekia padalinti pareiškėja, kildinama iš pačios pareiškėjos ir banko 2007-10-10 sudarytos Kredito sutarties Nr. 0620718091451-16. Šių prievolių užtikrinimui pareiškėja ir jos sutuoktinis G. B. sudarė sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo, abu būdami įkeičiamo turto bendrasavininkiais, įkeitė daiktą (0,200 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB SEB bankas; gavusi kreditą, toliau pati pareiškėja savo nuožiūra disponavo kredito lėšomis, nederindama su AB SEB bankas, ir pervesdama tuos pinigus juridiniam asmeniui UAB „Egmasta“. Panaudojimo būdo ir tvarkos vykdymo faktai nėra ir negali būti pagrindu keisti prievolės prigimtį iš solidariosios į asmeninę, iš banko gautos paskolos faktinis panaudojimas gali turėti įtakos sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių tarpusavio teisėms ir reikalavimams, tačiau negali būti naudojamas pakeisti solidariosios prievolės kreditoriui rūšį.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Egmasta“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos L. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai namo, esančio (duomenys neskelbtini), statymo, kreditavimo sutarties su AB SEB bankas sudarymo, piniginių lėšų pervedimo į sutuoktinio valdomą įmonę UAB „Egmasta“ aplinkybės buvo žinomos dar bylos Nr. 2-64-841/2016 nagrinėjimo metu, todėl pareiškėja praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. L. A. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą.
Teismas nurodė, kad nutraukdamas santuoką, teismas 2014-11-17 sprendime įvertino tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir solidarių prievolių bei turto padalijimo. Pareiškėja, teikdama apeliacinį skundą, nurodė, kad byloje liko neišsiaiškinta, kur ir kokiu būdu G. B. panaudojo jo tuo metu vadovaujamai įmonei UAB „Egmasta“ pervestas pinigines lėšas (iš viso 891,963,01 Lt), nes atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie šių pinigų panaudojimą, o sutuoktinių turto švaistymas rodo, kad G. B. nebuvo lojalus šeimai. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi įvertino abiejų sutuoktinių elgesį dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgė į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybės ir pripažino, kad dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, nes jų šeimoje neliko lojalumo, rūpinimosi vienas kitu, psichologinio komforto, dėl ko gyvenimas santuokoje tapo negalimas.
Teismas sutiko su suinteresuoto asmens G. B. atsiliepime išdėstytais motyvais, kad suteikus 1 400 000,00 Lt paskolą, namo vertė sudarė 1 750 000,00 Lt, kas patvirtina, kad statybai skirtos piniginės lėšos nebuvo pasisavintos.
Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „Egmasta“ buhalterinėje apskaitoje pervestos lėšos buvo įvardytos kaip „Kitos mokėtinos sumos. G. B.“ ar „Įvairios gautinos sumos. G. B.“, ar aplinkybė, kad jos buvo išmokėtos iš įmonės kasos grynais pinigais, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Pareiškėja jau bylos Nr. 2-64-841/2014 nagrinėjimo metu reikalavo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei L. B., o įsiskolinimą pagal AB SEB bankas kreditavimo sutartį pripažinti asmenine atsakovo G. B. prievole. Teismui teikiamuose dokumentuose pareiškėja argumentavo, kad iš kreditavimo sutarties gautos lėšos buvo panaudotos ne gyvenamojo namo statyboms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patvirtintas faktas, kad atsakovas turtą pasisavino, ko pasėkoje atsirastų teisinis pagrindas pakeisti teismo priimtą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neįrodė fakto, jog prievolės buvo panaudotos atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, prašymą pakeisti teismo sprendimą dėl Kreditavimo sutarties pripažinimo asmenine atsakovo G. B. prievole teismas atmetė.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas (nutartis) dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju bylos proceso atnaujinimas negalimas, nes nėra vienos iš proceso atnaujinimo sąlygų – procesas atnaujinamas tik užbaigtoje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjo dėl ginčo esmės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla Nr. 2-64-841/2014 dalyje dėl gyvenamojo namo padalijimo nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, joje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, nebuvo pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų, į tai, kad pareiškėja nenurodė esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, konstatavo, jog nėra proceso atnaujinimo sąlygų.
Teismo vertinimu, pareiškėja turi visas galimybes kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės ginčo teisenos tvarka, tuo tarpu iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo teigti, jog L. A. ir G. B. santuokos nutraukimo byloje priimti procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymo, nors ir įvertinto kaip nepagrįstu, padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl suinteresuoto asmens prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjai netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Ekspertizės akte nustatyta aplinkybė, kad pinigai nebuvo panaudoti statybinėms medžiagoms įsigyti, laikytina naujai paaiškėjusia, nes santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatytas pinigų panaudojimo tikslas, o teismų sprendimai dėl šio klausimo buvo paremti prezumpcijomis. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ypač svarbi teisingam santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimui, nes, paaiškėjus aplinkybei, kad už 258 330 Eur nebuvo įsigyta statybinių medžiagų gyvenamojo namo statybai, o atsakovas negali pagrįsti, kur panaudojo šias lėšas, byloje turi būti iš naujo nagrinėjama atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, taip pat turto tarp sutuoktinių padalijimo bei įsipareigojimų solidarumo klausimai. Kadangi pareiškėjos pervestos 258 330 EUR lėšos nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti - gyvenamojo namo statybai, o teismai vadovavosi priešinga prezumpcija, iš to seka, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimas (bylos Nr. 2-64-841/2014) ir Šiaulių apygardos teismo sprendimas (bylos Nr. 2A-359-372/2015) yra neteisėti.
16.2. Pareiškėja ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių Ekspertizės aktą gavo tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismui padavė 2016 m. lapkričio 10 d., tad skaičiuojant trijų mėnesių terminą nuo pareiškėjos sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę - Ekspertizės aktą, darytina išvada, kad pareiškimas paduotas teismui nepraleidus trijų mėnesių termino.
16.3. Nustačius, kad lėšos, kurios buvo pasiskolintos iš AB SEB banko, buvo panaudotos ne bendriems šeimos, o atsakovo asmeniniams poreikiams, įsipareigojimai AB SEB bankui galėtų būti pripažinti asmenine atsakovo prievole (CK 3.109 straipsnis). Tad akivaizdu, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė - atlikta ekspertizė - yra įrodymas, turintis esminės reikšmės teisingam santuokos bylos išnagrinėjimui.
16.4. Nutartimi nėra atskleista, kodėl teismas mano, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė negali būti tokia laikoma, ar kodėl ji neturi esminės reikšmės santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui. Vis dėl to paaiškėjo faktas, kad atsakovas savo asmeninėms reikmėms panaudojo ypač didelę 258 330 Eur sumą, bet nepaisant to, teismai ne tik nematė atsakovo kaltės nutraukiant santuoką, bet ir sutuoktinių turtą padalijo po lygiai, įsipareigojimai AB SEB bankui liko solidarūs. Palikus galioti nesąžiningus ir neteisėtus teismų sprendimus santuokos nutraukimo byloje, nors yra paaiškėjusi esminė aplinkybė, būtų ne tik pažeistos pareiškėjos teisė į teisingą teismą bei teisminę gynybą, bet apskritai paneigta pareiškėjos teisė į proceso atnaujinimą.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Teismas labiau tikėtinais, nei netikėtinais laikė ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duotus paaiškinimus, kad sumos per bendrovę buvo vedamos todėl, kad didelę sumą išgryninti banke būtų buvę pakankamai keblu. Tokia pirmos instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. Nėra jokio pagrindo teigti, kad per įmonę gryninti pinigus yra patogiau negu per banką, atvirkščiai, tokie abejotini sandoriai su įmone yra fiktyvūs ir neteisėti.
16.6. Teismas nutartyje nurodė, kad negalima nustatyti, ar minėti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statyboms ar kitoms reikmėms, bet labiau tikėtina, kad panaudota gyvenamojo namo statybai, nes gyvenamojo namo vertė jo užbaigimo metais buvo įvertinta 1 750 000 Lt. Vis dėlto tokią teismo išvadą paneigia naujai paaiškėjusi aplinkybė - Ekspertizės aktas - ir jame nustatyti faktai - kad minėtos lėšos buvo išgrynintos ir nepanaudotos statybinių medžiagų įsigijimui.
16.7. AB SEB bankas, būdamas finansų įstaiga, turėjo pareigą domėtis, ar tikslinė paskola yra naudojama pagal jos paskirtį. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis numato, kad finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui.
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo netenkinti L. A. atskirojo skundo, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Ekspertizės akte nurodoma informacija (paaiškėjusios aplinkybės) neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų, kadangi šios aplinkybės nėra naujos. Ginčas dėl banko suteiktos paskolos lėšų panaudojimo pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio G. B. gyvenamojo namo statybai buvo nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, kurią prašoma atnaujinti. Aplinkybės nėra esminės. Santuokos nutraukimo byla buvo išspręsta – turtas ir prievolės kreditoriams padalintos – teismui neturint aiškių duomenų, kur buvo nukreiptos paskolos lėšos, tačiau įvertinus kitus įrodymus apie sutuoktinių gyvenamojo namo vertės ir materialiosios būklės teigiamus pasikeitimus, kas buvo įmanoma tik investavus lėšas į statybos užbaigimą. Įstatymo numatytas 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti neabejotinai yra praleistas. Kitoks aiškinimas leistų pareiškėjai kreiptis dėl proceso atnaujinimo kiekvienu atveju, kai atsirastų tokią pačią aplinkybę, jau išspręstą ginčo aspektu aptariantys naujesnės datos dokumentai. Bankas pažymėjo, jog Ekspertizės aktas niekaip nenurodo, kur konkrečiai buvo panaudotos lėšos, ar kad gyvenamojo namo statybai jos nebuvo panaudotos.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. B. prašo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo atmesti; paskirti L. A. 5792 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovui G. B.; atmetus pareiškėjos L. A. skundą, iš L. A. valstybės naudai priteisti 3910 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad šioje byloje neegzistuoja nei viena iš būtinųjų sąlygų tam, kad būtų atnaujintas procesas šioje civilinėje byloje, o pareiškėja, reikšdama prašymą atnaujinti procesą, tik siekia neteisėtomis ir nesąžiningomis priemonėmis piktnaudžiauti procesu bei savų nesąžiningų ir neteisėtų tikslų. Pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Pareiškėja viso proceso metu nuo pat šios bylos nagrinėjimo pradžios įrodinėjo, kad atsakovas namo statybai skirtą paskolą neva panaudojo savo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovas tokių įrodymų neturi ir neturėjo bylą nagrinėjant teisme, kad pareiškėja, išsikraustydama iš bendro namo, pavogė visus atsakovo dokumentus kartu su asmeniniais brangiais atsakovo daiktais, o taip pat ir didžiąją dalį bendrame name buvusių kilnojamųjų daiktų. Faktinę aplinkybę, kad namas, kuriam statyti AB SEB bankas suteikė 1,4 mln. Lt paskolą, buvo pastatytas bei priduotas laiku ir po statybos pabaigimo įvertintas 1,75 mln. Lt, aiškiai patvirtina tai, kad jokių namo statybai skirtų piniginių lėšų atsakovas nepasisavino; kad pavedimus statybinėms medžiagoms pirkti padarė asmeniškai pati pareiškėja (juos padarydama dalimis, per gana ilgą laiko tarpą ir labai tiksliomis sumomis (centų tikslumu)), kas aiškiai patvirtina, kad pačios pareiškėjos pavedimai buvo padaryti labai konkrečioms statybinėms medžiagoms pirkti už labai tikslią sumą. Visas turtas, kuriam buvo suteikta AB SEB banko paskola, po statybų pabaigos buvo vertas beveik 2 mln. litų, kai AB SEB bankas buvo suteikęs tik 1 400 000 Lt kreditą, o tai aiškiai įrodo, kad jokios AB SEB banko suteikto kredito lėšos nebuvo išvaistytos, priešingai – atsakovas bendro su pareiškėja namo statybai panaudojo ir labai daug asmeninių lėšų. Pareiškėja pareiškimą pateikė akivaizdžiai žinodama, kad jis nepagrįstas, tokiu būdu siekdama akivaizdžiai nesąžiningų procesinių tikslų - kad atsakovas būtų iš naujo įveltas į akivaizdžiai nepagrįstą bylinėjimąsi. Dėl šios priežasties pareiškėjai skirtina 5792 Eur bauda, pusę šios sumos skiriant atsakovui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-343-562/2017 buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą motyvuojant akivaizdžiu pareiškėjos nesąžiningumu. Pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla nėra iškelta, o tai reiškia, kad pareiškėja yra moki bei privalo sumokėti jos atžvilgiu nustatytą žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pareiškėja ne nuo jos priklausančių priežasčių Ekspertizės aktą gavo tik 2016 m. rugpjūčio 11 d., prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2016 m. lapkričio 10 d., todėl pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus trijų mėnesių termino. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Iš pareiškėjos pateikto teismui prašymo atnaujinti procesą matyti, kad pareiškime L. A. nurodė, jog civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014 buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. L. A. (tuo metu B.) mokėjimo pavedimais į UAB „Egmasta“ sąskaitą pervedė iš viso 258 330,34 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už statybines medžiagas, už G. B.“. Pareiškime L. A. akcentavo, kad G. B., nors jo buvo reikalauta ne kartą, nepateikė jokių įrodymų apie šių pinigų panaudojimą, taigi, santuokos nutraukimo byloje nebuvo išsiaiškinta, kur ir kokiu būdu G. B. panaudojo tuo metu jo vadovaujamai įmonei UAB „Egmasta“ pervestas pinigines lėšas, o tai reiškia, jog aplinkybės (faktas, kad lėšos buvo pervestos į UAB „Egmasta“ sąskaitą), sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, buvo žinomos nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Taigi, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pati pripažįsta, kad bylos aplinkybės apie pinigų pervedimą UAB „Egmasta“ jai buvo žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime aplinkybės dėl piniginių lėšų pervedimo ir jų panaudojimo yra išnagrinėtos ir įvertintos, dėl jų teismas pasisakė konstatuodamas, jog iš banko gauta paskola buvo panaudota šeimos reikmėms ir atsakomybė pagal prievolę turi likti solidari. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, neprašė jo atnaujinti, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių įstatymų nustatytas terminas turėtų būti atnaujintas. Ši nustatyta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą netenkinti apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti ir dėl skundo esmės.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007), todėl jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas apeliacinėje bei kasacinėje teismų instancijose, yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsiranda teisinių santykių stabilumas, dėl to siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – kiek įmanoma greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), itin svarbu prašymus dėl proceso atnaujinimo nagrinėti pagal proceso atnaujinimo instituto paskirtį CPK nustatyta tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais siekiama ištaisyti esmines ankstesnių procesų klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2007).
Teismų praktika aiškinant proceso atnaujinimo institutą suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).
Pareiškėja L. A. prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, šį prašymą grindė argumentais, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį sprendimą, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pareiškėjos bendrovei „Egmasta“ pervestos piniginės lėšos nebuvo panaudotos statybinių medžiagų įsigijimui namo (duomenys neskelbtini), statybai. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, turi esminę reikšmę, t. y. jeigu jos būtų buvę žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, būtų priimtas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, t. y. atsakovas galimai būtų pripažintas kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovei būtų priteista didesnė sutuoktinių turto dalis ir atsakovas būtų pripažintas asmeniškai atsakingu pagal prievoles AB SEB bankui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka naujumo kriterijaus.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos teismui nurodė, jog aukščiau minėtais laikotarpiais į UAB „Egmasta“ sąskaitą mokėjimo pavedimais buvo pervesta 891 963,01 Lt suma. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad nors buvo ne kartą reikalauta pateikti įrodymus apie lėšų panaudojimą, tačiau byloje ši aplinkybė liko neišaiškinta. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės, t. y. turto švaistymas, rodo, kad G. B. nebuvo lojalus šeimai, ieškovei, visapusiškai nesirūpino šeima ir ieškove. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantės L. B. apeliacinį skundą, pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad santuokos iširimo priežastimi galėjo būti ir atsakovo nelojalumas ieškovei L. B. dėl to, kad teisme buvo nagrinėjami UAB „Egmasta“ ieškiniai. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, nes jų šeimoje neliko lojalumo, rūpinimosi vienas kitu, psichologinio komforto, dėl ko gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad žinant aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, teismas būtų nustatęs atsakovo G. B. kaltę. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu dėl santuokos iširimo kaip tik ir buvo nustatyta atsakovo G. B. kaltė, nepaneigiant ir ieškovės L. B. kaltės. Taigi, apeliantės nurodyta esą naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl piniginių lėšų panaudojimo ir jos įtakos sutuoktinių kaltei, buvo išsamiai išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, visų įrodymų kontekste tinkamai įvertinta ir konstatuota ne tik G. B., bet ir pareiškėjos kaltė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ekspertizės akto išvados neleidžia daryti bent tikėtinos išvados, jog pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo turėti įtakos teismo sprendimo išvadoms dėl sutuoktinių kaltės.
29. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Iš šios įstatymo normos seka, kad proceso atnaujinimas galimas ne dėl visų įsiteisėjusių sprendimų (nutarčių), o tik dėl tų, kuriais išsprendžiama byla iš esmės. Šiuo atveju vartojama sąvoka „užbaigtose“ reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismui nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, ieškovė reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo atsisakė, nes turtas buvo parduotas iš varžytynių, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl šio reikalavimo nepasisako. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, bylą dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo nutraukė. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, nurodydama, kad po Ekspertizės akte nurodytų duomenų gavimo paaiškėjo, kad nekilnojamas turtas galimai buvo neteisingai padalintas ir prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant iš G. B. L. A. naudai ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas (nutartis) dėl ginčo esmės. Proceso atnaujinimas negalimas, nes nėra vienos iš proceso atnaujinimo sąlygų – procesas atnaujinamas tik užbaigtoje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjo dėl ginčo esmės.
30. Atskirasis skundas grindžiamas ir argumentu, kad atsakovui G. B. dalį kredito panaudojus ne gyvenamojo namo statybai, o savo asmeniniams poreikiams, įsipareigojimai prieš AB SEB banką po santuokos nutraukimo pripažintini asmenine atsakovo prievole.
31. Iš santuokos nutraukimo bylos matyti, kad ieškovė, prašydama nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, reiškė ir reikalavimą hipotekinį įsiskolinimą AB SEB bankui pagal 2007-10-10 kreditavimo sutartį Nr. 0620718091451-16, kurios įvykdymas yra užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto – namo, ūkinio pastato, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, laikyti asmenine atsakovo G. B. prievole. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu nustatė, kad šalių atsakomybė pagal prievolę AB SEB bankui pagal 2007-10-10 kreditavimo sutartį Nr. 0620718091451-16 ir pagal 2008-09-15 susitarimą pakeisti 2007-10-10 kredito sutarties Nr. 0620718091451-16 sąlygas, lieka solidari iki visiško prievolės įvykdymo. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2015-04-23 nutartimi sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą. Taigi, prievolės bankui solidarumas patvirtintas santuokos nutraukimo byloje ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir apeliacinio teismo, pastarajam konstatuojant, kad byloje nėra ginčo, jog šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra solidarioji. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kreditorius AB SEB bankas nesutiko, jog solidarioji prievolė būtų padalyta ar pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys solidariai atsako bankui už kredito grąžinimą.
32. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos L. A. prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjai buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, ir dėl šių aplinkybių teismai jau yra padarę išvadas, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagrįstai atmestas.
33. Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Egmasta“ ieškinį atsakovams G. B. ir L. B. dėl skolos bei palūkanų priteisimo matyti, kad pareiškėja L. A., teikdama toje byloje atsiliepimą į ieškinį, pažymėjo, kad už paimtas statybines prekes, skirtas sutuoktinių namo statyboms, buvo visiškai atsiskaityta atsakovės už G. B. banko pavedimais atitinkamai viso 891 963,01 Lt sumai. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatavo, kad L. B. nuo 2007-06-23, t. y. santuokos sudarymo, žinojo ir dalyvavo įvairiuose sandoriuose su UAB „Egmasta“ iš sutuoktiniams suteikto AB SEB banko kredito pravesdama apmokėjimus už šeimos pirktas statybines medžiagas ir už G. B. išmokėtas pinigines sumas, už kurias buvo įsigytos kitos materialinės vertybės. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos teismas nustatė, kad atsakovė L. B. žinojo, suvokė ir pritarė pinigų panaudojimui šeimos interesams, t. y. gyvenamojo namo statybai, akcijų įsigijimui, palūkanų, kredito apmokėjimui ir kt. Atsakovų bendrą šeimos turto tvarkymą ir normalius tarpusavio santykius patvirtina 2009-10-28 akcijų dovanojimo sutartis. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo G. B. iš UAB „Egmasta“ gautos piniginės sumos ir prekės buvo panaudotos šeimos reikmėms ir, kaip teigia atsakovas, būtent gyvenamojo namo statybai bei šeimos akcijoms įsigyti. Atsakovė L. B., nepripažindama šių aplinkybių, nepateikė jas paneigiančių įrodymų. Pateikdama kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, apeliantė taip pat nurodė, kad „pavedimus atliko iš SEB banko gauto tikslinio kredito, skirto gyvenamojo namo statybai. Jais buvo mokama už atsakovo (G. B.) iš ieškovo (UAB „Egmasta“) namo statybai įsigytas statybines medžiagas“. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2011 metais pati pareiškėja pripažino, kad kredito pinigai buvo panaudoti būtent gyvenamojo namo statybai, statybines medžiagas įsigijus iš UAB „Egmasta“.
34. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
35. Suinteresuotas asmuo G. B. prašo pareiškėjai L. A. skirti 5792 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovui G. B..
36. Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad L. A. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos manymu, jos teisės nutraukiant santuoką, padalinant jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise įgytą turtą bei paskirstant prievoles AB SEB bankui, buvo pažeistos. Teisę kreiptis į teismą numato teisės normos, todėl nenustačius pareiškėjos nesąžiningumo, nėra teisinio pagrindo skirti jai baudą.
37. Suinteresuotas asmuo G. B. nurodo, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjai yra nutraukta, todėl ji privalanti sumokėti įstatymų nustatytą žyminį mokestį, kuris sudaro 3910 Eur.
38. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos L. A. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino, nutartis yra įsiteisėjusi. Pareiškėja Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios žyminio mokesčio dalies (2601 Eur). Esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
39. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, L. A. atskirasis skundas dėl atsisakymo atnaujinti procesą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
40. Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014, procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.