Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. prašymą suinteresuotam asmeniui G. B., AB SEB bankas, UAB „Egmasta“ dėl proceso atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo UAB „Egmasta“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (VII t., b.l. 102).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 17 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies; nutraukti G. B. ir L. B. (iki santuokos – A.), santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo L. B. palikta iki santuokos turėta pavardė – A. ir išspręsti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo bei kito turto padalijimo klausimai. Teismas nustatė, kad šalių atsakomybė pagal prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankas pagal 2007- 10-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2008-09-15 susitarimą pakeisti 2007-10-10 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas lieka solidari iki visiško prievolės įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių apeliacinius skundus, 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-359-372/2015 nutarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl 943 UAB „Jupojos investicinė grupė” akcijų priteisimo ieškovei L. B., ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovei L. B. asmeninės nuosavybės teise ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje ieškinys atmestas; pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalis, kuria priteista iš ieškovės L. B. atsakovui G. B. 43103 Lt kompensacija už šeimos reikmėms panaudotą asmeninį turtą, ir sumažinta priteistą suma iki 35303 Lt (10.224,46 Eur); pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalis dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ir ieškovei L. B. iš atsakovo priteista 21.000 Lt kompensacija įskaityta į atsakovui G. B. priteistą 35.303 Lt kompensaciją ir nustatyta, kad pagal šį teismo sprendimą viso atsakovui G. B. iš ieškovės L. B. yra priteista 14.303 Lt (4.142,44 Eur) kompensacija; nutraukta byla dalyje dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Lizdeikos g. 5, Šiauliai, padalijimo; likusi dalis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo palikta nepakeista.

Šioje proceso atnaujinimo byloje keliamas klausimas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, dėl įsipareigojimų AB SEB bankas – įsiskolinimą AB SEB bankas pagal 2007 m. spalio 10 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti asmenine atsakovo G. B. prievole. Pareiškėja L. A. prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014, remdamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p., dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisnių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Pareiškėja L. A. proceso atnaujinimo pagrindu nurodo CPK 366 str. 1 d. 2 p. CPK 368 str. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjos nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog 2014-11-17 sprendimu buvo pažeistos jos teisės, tapo žinomos tik 2016-08-11 gavus Ekspertizės aktą, todėl yra pagrindas atnaujinti sprendimą CPK 366 str. 1 d. 2 p.

Teismo nuomone, jau iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-64-841/2014 nustatyta, kad pareiškėjai namo, esančio (duomenys neskelbtini), statymo, kreditavimo sutarties AB SEB bankas sudarymo, piniginių lėšų pervedimo į sutuoktinio valdomą įmonę UAB „Egmasta“ aplinkybės buvo žinomos dar bylos Nr. 2-64-841/2016 nagrinėjimo metu. Todėl terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą praleistas. L. A. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl šis terminas neatnaujintinas (CPK 78 str.). Konstatavus, jog yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti ir jo neatnaujinus, teismas neprivalo pasisakyti dėl argumentų, susijusių su prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyko, tačiau šiuo atveju teismas įvertina ir pareiškėjos pateikus argumentus.

Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 str. 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2008-01-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Pareiškėja prašyme nurodė, jog jai nebuvo žinoma, kur ir kokiu būdu G. B. panaudojo jo tuo metu vadovaujamai įmonei UAB „Egmasta“ pervestas pinigines lėšas, iš viso 258 330,34 Eur. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad 258330,34 Eur lėšos nebuvo panaudotos statybinių medžiagų įsigijimui. Kad minėtą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia, ji turi egzistuoti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau asmeniui apie ją nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Pažymėtina, kad pareiškėja 2014-04-11 patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio G. B. kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, gyvenamąjį namą, esantį Lizdeikos g. 5, Šiauliai, (duomenys neskelbtini), priteisti pareiškėjai, o hipotekinį įsiskolinimą suinteresuotam asmeniui AB SEB bankas laikyti asmenine atsakovo G. B. prievole (IV t., b.l. 88-96).

Iš santuokos nutraukimo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja dar santuokos nutraukimo byloje ginčijo UAB „Egmasta“ pervestų lėšų panaudojimo paskirtį, teigė, kad įsiskolinimas AB SEB bankas turi būti pripažintas asmeninė atsakovo prievole. Teismas, 2014-11-17, nutraukdamas santuoką, įvertino tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir solidarių prievolių bei turto padalijimo. Pareiškėja teikdama apeliacinį skundą nurodė, kad byloje liko neišsiaiškinta, kur ir kokiu būdu G. B. panaudojo jo tuo metu vadovaujamai įmonei UAB „Egmasta“ pervestas pinigines lėšas (iš viso 891,963,01 Lt), nes atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų apie šių pinigų panaudojimą, o sutuoktinių turto švaistymas rodo, kad G. B. nebuvo lojalus šeimai (VI t., b.l. 70). Šiaulių apygardos teismas 2015-04-23 nutartimi įvertino abiejų sutuoktinių elgesį dėl santuokos nutraukimo, atsižvelgė į apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybės, ir pripažino, kad dėl santuokos nutraukimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, nes jų šeimoje neliko lojalumo, rūpinimosi vienas kitu, psichologinio komforto, dėl ko gyvenimas santuokoje tapo negalimas (VI t., b.l. 171).

Vadovaujantis CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normų taikymo praktika, naujai paaiškėję faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Konstatuotina, kad pareiškėjos nurodoma faktinė aplinkybė (nurodytos Ekspertizės akto ištraukos) šių reikalavimų neatitinka. Tai patvirtina ir tai, jog Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016-06-17 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-175-14 nutrauktas pagal pareiškėjos pareiškimą, kad UAB „Egmasta“, gavusi iš G. B. 891963,01 Lt, nepardavė statybinių medžiagų tikėtina šių lėšų savo apskaitoje, nes nusikalstamų veikų požymių nenustatyta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d.. (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-175-14, III t., b.l. 94-100). Taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016-09-15 nutarimu netenkintas pareiškėjos skundas dėl 2016-06-17 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ((Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-175-14, III t., b.l. 118-120). 2016-10-27 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjos skundas dėl 2016-08-23 skundo atmetimo panaikinimo ir įpareigojimo tęsti ikiteisminį tyrimą atmestas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-175-14, III t., b.l. 133-137). 2016-12-20 Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja nutartimi atmetė pareiškėjos skundą ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-10-27 nutartį, nurodydama, kad skundo argumentai, susiję su G. B. deklaruojamais kaltinimais dėl turto (pareiškėjos L. A. ir (ar) UAB „Egmasta“ nebus nagrinėjami, nes ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 183 str. klausimas jau išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2015-04-09 įsiteisėjusia nutartimi, kurioje nenustatyta, kad G. B. veiksmai būtų nusikalstami, o L. B. skundo motyvai dėl svetimo turto laikytini nepagrįstais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-05-30 ekspertizės aktas Nr. 11-2353(15) (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-175-14, III t., b.l. 76-92) tik patvirtina, kad apmokėjimai už statybinės medžiagas atlikti G. B., kaip fizinio asmens vardu, o nesant sudarytų sutarčių su G. B. ar L. A. (B.), UAB „Egmasta“, minėtos lėšos buvo išmokėtos grynais pinigais.

Teismas laiko labiau tikėtinais, nei netikėtinais ikiteisminio tyrimo metu G. B. duotus paaiškinimus, kad per bendrovę sumos buvo vedamos, nes didelę sumą išsigryninti banke būtų buvę pakankamai keblu. Sutiktina su 2015-02-05 Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis tirti kaip ir kada vienas iš sutuoktinių naudojo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausiusį turtą negalima (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-175-14, II t., b.l. 12-16), nes Ekspertizės akte nenustatyta, kad G. B. vardu išmokėti pinigai buvo panaudoti L. A. pervestų piniginių lėšų grąžinimui (Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 40-9-175-14, III t., b.l. 76-92).

Teismas mano, kad negalima nustatyti, ar šie pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybos ar kitoms reikmėms. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertę, pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-155-368/2013 jo statybos užbaigimo metais - 2008 metais ją įvertino 1 750 000,000 Lt (III t., b.l. 119-121) suma, laikytina, kad galimai iš kreditavimo sutarties gautos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Gyvenamojo namo vertės skirtumas buvo sąlygotas ekonominės krizės sukelto nuvertėjimo, tad negalima teigti, kad 2012 metais 645 000,00 Lt įkainotas žemės sklypas statiniais (iš Turto vertės nustatymo pažyma (III t., b.l. 95-96)) per kelerius metus galėjo tiek nuvertėti dėl galimai nepanaudotų lėšų statybai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sutiktina su suinteresuoto asmens G. B. atsiliepime išdėstytais motyvais, kad suteikus 1 400 000,00 Lt paskolą, namo vertė sudarė 1 750 000,00 Lt, kas patvirtina, kad statybai skirtos piniginės lėšos nebuvo pasisavintos (VII t., b.l. 68).

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „Egmasta“ buhalterinėje apskaitoje pervestos lėšos buvo įvardytos kaip „Kitos mokėtinos sumos. G. B.“ ar „Įvairios gautinos sumos. G. B.“ ar aplinkybė, kad jos buvo išmokėtos iš įmonės kasos grynais pinigais, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme.

Santuokos nutraukimo bylose pateikti informaciją apie dalijamą turtą, jo sudėtį, vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad paskola buvo panaudota šeimos reikmėms, atsakomybė pagal prievolę turi likti solidari (VI t., b.l. 33, 174-175). Pareiškėjos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog ji nežinojo, jog iš kreditavimo sutarties gautos lėšos buvo išgrynintos per UAB „Egmasta“ ir galimai nepanaudotos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyboms, šio požymio neatitinka, nes jau bylos Nr.2-64-841/2014 nagrinėjimo metu pareiškėja reikalavo žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei L. B., o įsiskolinimą pagal AB SEB bankas kreditavimo sutartį pripažinti asmenine atsakovo G. B. prievole. Teismui teikiamuose dokumentuose pareiškėja argumentavo, kad iš kreditavimo sutarties gautos lėšos buvo panaudotos ne gyvenamojo namo statyboms.

Iš Lietuvos Aukščiausiajame teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties Nr. 3K-3-338/2013 (I t., b.l. 218-223) nustatyta, kad „apie tai, jog atsakovas imdavo iš kasos lėšas savo asmeninėmis ir šeimos reikmėms bei dalies jų negrąžino, ieškovas sužinojo tik atsakovo atleidimo iš darbo dieną“ bei „Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Remiantis šiomis nuostatomis darytina išvada, kad atsakovas, paimdamas iš įmonės kasos lėšas ir už jas nustatyta tvarka neatsiskaitydamas, pažeidė nurodytus teisės akto reikalavimus, taip pat fiduciarinę pareigą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 str. 4 d.), t.y. ieškovui atsirado pagrindas reikalauti taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovą sieja ne paskolos, o žalos atlyginimo (deliktiniai) teisiniai santykiai.“ Todėl pareiškėjai jau 2010 m. kovo mėnesį turėjo būti žinoma apie iš UAB „Egmasta“ kasos paimamas lėšas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys, civilinėje byloje Nr. 2-267-357/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2004).

Pareiškėja remiasi 2016-05-30 Ekspertizės aktu, tačiau iš santuokos nutraukimo byloje esančios medžiagos, ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-00175-14 medžiagos bei civilinės bylos Nr. 2-267-357/2011 duomenų, esančių LITEKO sistemoje nustatyta, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, kodėl santuokos nutraukimo byloje, kuri užvesta 2013-03-13 neginčijo šių aplinkybių. Todėl atmestini kaip neįrodyti pareiškėjos teiginiai, kad procesas turi būti atnaujintas dėl to, jog asmuo nežinojo, kad už 258330,34 Eur lėšas nebuvo įsigytos statybinės medžiagos, kadangi grynųjų pinigų išėmimas iš UAB „Egmasta“ įmonės kasos G. B. vardu buvo žinomas dar iki prasidedant santuokos nutraukimo bylai.

Pareiškėja nepaneigė, kad kreditavimo sutartis su AB SEB bankas sudaryta sutartimi perduoti pinigai tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jie įgyti L. B. vardu, esant G. B. sutikimui po santuokos sudarymo ir panaudotos bendram turto įgijimui. Šių aplinkybių pakanka spręsti, kad jos buvo naudotos šeimos poreikiams tenkinti ir atsakomybė už jas yra bendra abiem sutuoktiniams. Sutiktina su kreditoriaus AB SEB bankas išdėstyta nuomone, kad iš banko gautos paskolos faktinis panaudojimas (visa paskola ar dalis jos) negali būti naudojamas pakeisti solidariosios prievolės kreditoriui rūšį. Tuo labiau, kad sutuoktinių prievolės solidarumas buvo analizuotas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Atlikto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patvirtintas faktas, kad atsakovas turtą pasisavino, ko pasekoje atsirastų teisinis pagrindas pakeisti teismo priimtą sprendimą. Asmeninėmis sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno sutuoktinio vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidarios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė fakto, kad prievolės buvo panaudotos atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl prašymas pakeisti teismo sprendimą dėl Kreditavimo sutarties pripažinimo asmenine atsakovo G. B. prievole atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-11-17 priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo patvirtintas ieškovės reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo, nes turtas parduotas iš varžytynių (VI t., b.l. 31), o Šiaulių apygardos teismo nutartimi patikslinta sprendimo dalis patikslintas, byla šioje dalyje nutraukta (VI t., b.l. 178-180). Ieškovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, nurodydama, kad po Ekspertizės akte nurodytų duomenų gavimo paaiškėjo, kad nekilnojamas turtas galimai buvo neteisingai padalintas ir prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant iš G. B. L. A. naudai ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos. Pažymėtina, kad ieškovė siekia atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas (nutartis) dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju bylos proceso atnaujinimas negalimas, nes nėra vienos iš proceso atnaujinimo sąlygų – procesas atnaujinamas tik užbaigtoje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjo dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. 2-64-841/2014 dalyje dėl gyvenamojo namo padalijimo nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, joje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, nebuvo pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų, į tai, kad pareiškėja nenurodė esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, jog nesant proceso atnaujinimo sąlygų, pareiškėjos prašymas taip pat atmestinas.

Kaip jau minėta, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėja šiuo atveju turi visas galimybes kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės ginčo teisenos tvarka, tuo tarpu iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo teigti, jog L. A. ir G. B. santuokos nutraukimo byloje priimti procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

Todėl teismas mano, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo.

CPK 7 str. 2 d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus. Nurodydama teismui, kad tik 2016 m. rugpjūtį sužinojo apie piniginių lėšų apskaitymą įmonės UAB „Egmasta” ne pagal paskirtį bei jų išmokėjimą grynaisiais pinigais, pareiškėja neužsiminė, kad šios aplinkybės buvo žinomos dar iki pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, todėl šį jos elgesį teismas vertina kaip nesąžiningą. Asmuo elgdamasis nesąžiningai, negali reikalauti sąžiningo elgesio savo paties atžvilgiu. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui ir byla pagal CPK 370 str. 4 d. pakartotinai nenagrinėtina.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma, sudaranti galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas ir šitaip apginti ne tik privatų ginčo šalies, bet ir viešąjį interesą. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas siekti teismo klaidos ištaisymo. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjai 5792,00 Eur baudą. CPK 95 str. nuostatos nustato baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas: šalies nesąžiningumą ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Net ir vertinant teismo išvadas dėl pareiškėjos prašymo dėk proceso atnaujinimo, pareiškėja teikdama tokį prašymą visgi įgyvendino CPK 5, 42 str. įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ir interesus, kurią garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymo, nors ir įvertinto kaip nepagrįstu, padavimas, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos L. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.