Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) L. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei L. A. dėl šalių santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto, turtinių teisių dalinimo ir prievolių kreditoriams nustatymo, tretieji asmenys procese – uždaroji akcinė bendrovė „Egmasta“, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1.Teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir jų vertinimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant galutinio sprendimo byloje, ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nevertina. Atnaujinant procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nėra reikalaujama, kad nauja aplinkybė būtų paaiškėjusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu.

6.2.Teismas dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės pasisakė tik dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir įsipareigojimų AB SEB bankui pripažinimo asmenine G. B. prievole. Tokiu būdu teismas neįvertino ekspertizės akto reikšmės ieškovės reikštam reikalavimui dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo. Teismas dėl šios dalies reikalavimų skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė. Naujas įrodymas patvirtina, kad G. B. paskolos lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams ir ne pagal jų tikslinę paskirtį, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo, ši aplinkybė galėtų būti pripažįstama pagrindu nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo.

6.3.Nepagrįsti teismo argumentai, kad naujai teikiamas įrodymas neturėtų įtakos atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo nustatyti. Toks atsakovo elgesys (banko paskolos panaudojimas savo asmeniniams poreikiams) įrodo ypatingą atsakovo nelojalumą ieškovės atžvilgiu, todėl teikiamas naujas įrodymas neabejotinai gali turėti įtakos priimtiems sprendimams dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.

7.1.Byloje nėra nė vienos iš būtinųjų sąlygų tam, kad butų galima atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Pareiškėjos pateiktas aktas šioje byloje nepatvirtina visiškai jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nebuvusios žinomos bylą nagrinėjus pirmą kartą nuo pat pirmosios instancijos teismo, pati pareiškėja nuo pat šios bylos pradžios pastoviai teigė ir įrodinėjo, kad atsakovas pasisavino namo statybai skirtos AB SEB banko paskolos pinigus, nes nesugeba pateikti jos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, taigi, aplinkybės, kurias patvirtina aktas, buvo puikiai žinomos pačiai pareiškėjai bylą nagrinėjant pirmą kartą ir pačios pareiškėjos ne kartą šiame procese naudotos. Aktas, kurį pareiškėja pateikė į bylą ir kurio pagrindu prašo atnaujinti procesą šioje byloje, nėra jokia nauja aplinkybė šios bylos apimtimi, kadangi pats atsakovas nuo pat šios bylos nagrinėjimo teisme pradžios nurodė, kad neturi galimybių pateikti i bylą dokumentų, pagrindžiančių, kur detaliai buvo panaudota namo statybai skirta AB SEB banko paskola, nes visus šios paskolos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus pavogė pareiškėja.

8.1.Skunde ir pradiniame pareiškime nurodomos naujos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų kumuliatyviųjų sąlygų viseto, o būtent – net pripažinus, kad ekspertizės akte paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, tačiau nebuvo žinomos pareiškėjai ir paaiškėjo tik įsiteisėjus teismo sprendimui, šios aplinkybės neturi reikšmės priimtam sprendimui, tai yra nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo nebūtų priimtas kitoks sprendimas (Kreditavimo sutarties pagrindu kilusi prievolė nebūtų pripažinta asmenine atsakovo prievole). Prievolės bankui solidarumas patvirtintas Santuokos nutraukimo byloje ne tik pirmosios instancijos teismo, bet ir abiejų ginčo šalių apeliacinius skundus išnagrinėjusio 2016 m. balandžio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi – joje konstatuota, kad byloje nėra ginčo, šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra solidari ir nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys solidariai atsako bankui už šio kredito grąžinimą. Todėl ginčas dėl prievolės rūšies pakartotinai nebegalimas ir pinigų panaudojimo naujos ar senos faktinės aplinkybės jam įtakos neturi. Pareiškėjos ir jos tuometinio sutuoktinio (atsakovo) G. B. tarpusavio susitarimų dėl kredito lėšų panaudojimo būdo ir tvarkos vykdymo faktai nėra ir negali būti pagrindu keisti prievolės prigimtį iš solidariosios į asmeninę.

8.2.Teismas turto padalinimo atžvilgiu pareiškėjos nurodytas ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir jų įrodomąją reikšmę nagrinėjo, tai, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta atskirai dėl akto įrodomosios reikšmės turto padalinimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, negali būti laikoma nutarties neteisėtumo ar negaliojimo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

10. CPK 365-374 str. numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), esant procesiniame įstatyme išvardintiems proceso atnaujinimo pagrindams, reiškiant prašymą, atitinkantį jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytais terminais. Proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinarinė) įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, patikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis).

11. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svarbu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 371 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo tarp L. A. (buv. B.) ir G. B. ir išnagrinėti šią bylą iš esmės dalyse dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo ir įsipareigojimų AB SEB bankui pripažinimo asmenine G. B. prievole.

14. Įvertinus nurodytus pareiškėjos prašymo reikalavimus, matyti, kad pareiškėja nurodė konkretų tik trečią reikalavimą – atnaujinus procesą dalyje dėl įsipareigojimų AB SEB bankui, teismas turėtų priimti tokį sprendimą – įsipareigojimus AB SEB bankui pripažinti asmenine G. B. prievole. Tačiau kiti du pareiškėjos reikalavimai – išnagrinėti šią bylą iš esmės dalyse dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo yra nekonkretūs. Pareiškėja tik prašo išnagrinėti bylą dalyse dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, tačiau nenurodo konkrečių reikalavimų teismui – kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą minėtose bylos dalyse. Pavyzdžiui, dalyje dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, nenurodo, kokia dalimi teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, dėl kokio konkrečiai turto ir pan. Taip pat pareiškėja nenurodo, ką prašo pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atnaujinus procesą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, turėjo kelti procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą ir nustatyti pareiškėjai terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nesant suformuluotų konkrečių reikalavimų, teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti prašymą ir spręsti, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės turi esminės reikšmės proceso atnaujinimui.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris turi trūkumų – nenurodyti konkretūs prašymo reikalavimai - pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis panaikinama ir proceso atnaujinimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.