- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-343-562/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32353-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., akcinė bendrovė SEB bankas
- Pareiškėjas
- L. A.
- Kategorijos
- 3.4.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, antstolis R. K., G. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą, fizinio asmens bankroto administratoriumi paskirti UAB „Mokumo sprendimai“.
Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad dirbo AB SEB banke verslo projekto vadove jos mėnesio alga buvo apie 5 000 Lt (1448,10 Eur), jos sutuoktinio G. B. pajamos tuo metu taip pat buvo apie 5 000 Lt (1448,10 Eur). Abu turėjo kito turto, iš kurio gaudavo virš 100 000 Lt (28 962 Eur) dividendų per metus. 2007 m. spalio 10 d. su AB SEB banku pasirašė kredito sutartį Nr. 0620718091451-16, pagal kurią buvo gautas 1 000 000 Lt (289 620,00 Eur) kreditas gyvenamajam namui, esančiam Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Lizdeikos g. 5, statyti bei refinansuoti AB SEB banko suteiktą kreditą žemės sklypui, pagal kredito sutartį Nr. 0650618090319-11. Kredito suteikimo metu buvo įkeistas gyvenamasis namas su priklausiniu ir žemės sklypu, esantys Lizdeikos g. 5, Šiauliuose. 2008 m. rugsėjo 15 d. su AB SEB banku pasirašė susitarimą pakeisti kredito sutarties Nr. 0620718091451-16 sąlygas, papildomai suteikiant 400 000 Lt (115 848 Eur). Nauja kredito suma sudarė 1 400 000 Lt (405 468,02 Eur). Papildomai buvo įkeistas butas su rūsiu, esantis Dainų g. 42- 9, Šiauliuose. Dėl to, kad banko klientas UAB „Egmasta“ iniciavo civilinį ginčą su pareiškėja ir jos buvusiu sutuoktiniu, AB SEB bankas 2010 m. birželio 2 d. pateikė jai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru šalių susitarimu, nes banko vidaus taisyklės banko darbuotojams ir jų šeimos nariams neleidžia turėti teisinių ginčų su banko klientais. 2010 m. birželio 6 d. pareiškėja pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, po ko neteko vienintelių savo pajamų.
Nuo 2013 m. pareiškėja yra registruota Šiaulių teritorinėje darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Iš savivaldybės gauna kasmėnesines pašalpas po 75 Eur. Nuo 2012 m. vasario mėn. įsidarbino įmonės UAB „Eko Herba“ direktorės pareigose, tačiau įmonės veikla vystosi silpnai, pareiškėjos sveikatos būklė neleidžia įgyvendinti galimo verslo plėtros plano. Keleri metai periodiškai turi nedarbingumo pažymėjimus, neturi kur gyventi, todėl tenka gyventi pas motiną, kuri iš savo pensijos kas mėnesį jai skiria 100 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėja yra skolinga 1 378 Eur priteistą žyminį mokestį. Pareiškimo surašymo dieną ji buvo skolinga iš viso 395 257,10 Eur. Gaunamos pajamos yra atlyginimas apie 13 Eur per mėnesį bei nedarbingumo išmokos. Atlyginimas mokamas pagal faktines išdirbtas valandas, kurių kiekis priklauso nuo turimo darbų kiekio ir sveikatos būklės, kuri nėra gera. 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų sveikatos departamentas, socialinių išmokų skyrius, yra skyręs jai socialinę pašalpą po 75 Eur kas mėnesį.
Pareiškėjos asmenine nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto nėra. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėja neturi įregistravusi transporto priemonių. Turi atsidariusi sąskaitą „Swedbank“, AB, prareiškimo surašymo metu sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 121,02 Eur. Kitų sąskaitų kitose bankuose ark kitur laikomų lėšų neturi. Pareiškėjai priklauso įmonės UAB „Valvėsta“ 6 000 akcijų, kurias kreditorius AB SEB bankas preliminariai įvertino 72 413,00 Eur. Viso pareiškėjos turto vertė sudaro 72 411,00 Eur. Šiuo metu yra skolinga šiems kreditoriams: AB SEB bankui – 389 434,56 Eur, G. B. – 4 444,54 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 1 378 Eur. Visų nurodytų turimų kreditorių skolų mokėjimo terminai yra suėję. Kitų kreditorių neturi. Asmenų, kuriuos turėtų išlaikyti neturi. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Mokumo sprendimai“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad pateiktame pareiškime nėra pakankamai įrodymų dėl sunkios padėties ir būtinų aplinkybių fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Prašė netenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Suinteresuotas asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėja yra skolinga jam 4 444,54 Eur. Neprieštaravo, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla. Siūlė bankroto administratoriumi skirti UAB „Vermosa“.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vykdo dvi vykdomąsias bylas: Nr. 98-2758/2013 dėl skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės L. A. išieškotojui AB SEB bankui ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui bei Nr. 98-886/15 dėl 4 142,44 Eur skolos išieškojimo iš L. A. išieškotojui G. B. ir vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui. Pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2015 m. spalio 6 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pareiškėja L. A. valstybės biudžetui skolinga 1 378 Eur pagal vykdomuosius dokumentus. Teismo prašė bylą nagrinėti pagal pateiktus duomenis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo G. B. su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėja nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė L. A. bankroto bylą; paskyrė L. A. bankroto administratoriumi UAB „Mokumo sprendimai“; nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 750 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti L. A. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 130 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį L. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų byloje nustatytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pardavus pareiškėjai priklausančias akcijas už jas gautomis lėšomis būtų padengta tik nežymi įsipareigojimų dalis. Pareiškėjos gaunamų pajamų nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki.
Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei skolininkės, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjos sudarytų sandorių teisėtumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjos mokumas, tai atitiks kreditorių interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantas) G. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino į bylą kreditorių pateiktų duomenų, kurie, kaip nurodo apeliantas, liudija pareiškėjos nesąžiningumą. Nurodo, kad pareiškėja pagal savo sveikatos būklę yra visiškai darbinga bei pažymi, jog pareiškėja nėra nedarbinga dėl invalidumo, o tiesiog dažnai serga. Pažymi, kad pareiškėja nedėjo jokių pastangų, kad pagerintų savo turtinę padėtį, neieškojo jokio darbo, iš kurio gautų pajamų, todėl savo mokumo būklės pagerinti net neketino, o pareiškėjos teiginiai, jog ieškojo darbo per Darbo biržą ir jai nesisekė, yra melagingi.
Apeliantas, atsižvelgdamas į pareiškėjos išsilavinimą, teigia, jog pareiškėja galėjo gauti labai gerai apmokamą darbą, todėl dabartinė pareiškėjos padėtis yra sąmoningai pasiekta jos pačios veiksmais. Apeliantas, vertindamas pareiškėjos ir jos advokatės poziciją teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad pareiškėjos gautas atlyginimas buvo pakankamai didelis, iš kurio ji galėjo skirti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau to nedarė ne dėl objektyvių priežasčių.
Nurodo, jog pareiškėja dėl savo tikrosios turtinės padėties meluoja tiek kreditoriams, tiek teismui, kadangi slepia savo tikrąsias pajamas. Apeliantas, grįsdamas šį argumentą, remiasi tuo, kad pareiškėja naudojasi privačios advokatės teikiamomis paslaugomis, kurios pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, esančiam sunkioje materialinėje padėtyje, yra brangios. Nurodo, kad vien 2015 metais per 9 mėnesius pareiškėja savo advokatei sumokėjo apie 2 000,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
Paaiškino, jog pareiškėja atsisakė pateikti atsakymus į šiai bylai reikšmingus klausimus, todėl jos nesąžiningumas yra akivaizdus.
Apeliantas, motyvuodamas tuo, kad bankroto byla buvo iškelta nesąžiningam fiziniam asmeniui, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį iškelti pareiškėjai bankroto bylą, pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nurodo, jog byloje esantys išrašai iš medicinos dokumentų bei pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus įrodo, jog pareiškėja nuolat serga, ją kamuoja stuburo skausmai, kitos ligos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pareiškėja neturi ir negali rasti geriau apmokamo darbo. Pažymi, kad jos sveikatos būklę pablogino nuolatiniai teismai su G. B., jam anksčiau priklausiusia UAB „Egmasta“ ir AB SEB banku. Paaiškino, jog nuolatiniai teismų procesai taip pat trukdė pareiškėjai susirasti geriau apmokamą darbą, nes teisminiai procesai pareikalavo daug laiko.
Faktą, jog pareiškėja ieškojo geriau apmokamo darbo, patvirtina ir byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėja nuo 2010 m. yra registruota Lietuvos darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo. 2012 m. turėjo net tris darbo pasiūlymus. Pasinaudojo vienu jų ir iki šios dienos dirba UAB „Eko herba“. Nepaisant to, kad įsidarbino, ir toliau ieškojo papildomo darbo, buvo registruota Lietuvos darbo biržoje. Lanko kursus, keičia savo kvalifikaciją, tam, kad galėtų užsiimti papildoma apmokama veikla.
Nurodo, jog AB SEB bankui nutraukus kredito sutartį, jos kredito istorija yra labai prasta, todėl neturi galimybės susirasti darbo jokioje finansinėje institucijoje. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja pakeitė savo kvalifikacija (šiuo metu užsiima arbatų ir prieskonių prekyba) ir ją toliau tobulina. Paaiškina, kad jeigu pareiškėja nebūtų turėjusi tikslo pagerinti savo mokumo, ji būtų apskritai nedirbusi, neieškojusi darbo, nebandžiusi apginti savo interesų teismuose, ko pasekoje, finansinė padėtis būtų dar prastesnė, skolos būtų didesnės, neturėtų turto (UAB „Valvėsta“ akcijų).
Teigia, jog buvo priversta gintis net nuo trijų UAB „Egmasta“, kurios akcininkas buvo G. B., ieškinių bei G. B. kaltinimo baudžiamojoje byloje, taip pat pareiškėja iniciavo civilinę bylą prieš AB SEB banką, siekdama pripažinti, kad kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, bei iniciavo santuokos nutraukimo bylą su G. B.. Jeigu pareiškėja nebūtų gynusi savo teisių, pareiškėjos turtinė padėtis būtų buvusi dar prastesnė. Procesuose dalyvauti ir juos finansuoti jai padėjo artimieji giminaičiai – sesuo ir motina. Didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai iš UAB „Egmasta“ buvo priteistos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1030/2014.
Dėl galimybės padengti kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, nurodo, jog susirasti darbą finansų įstaigoje pareiškėja neturi galimybės dėl prastos kredito istorijos, yra praradusi reikiama kvalifikaciją dirbti tokiose įstaigose, pareiškėjos sveikata yra prasta, todėl susirasti darbą už apelianto nurodytą atlyginimą, pareiškėja neturėtų jokių galimybių.
Kadangi apeliantas neįrodė, jog pareiškėja buvo nesąžininga, todėl atitinkamai nėra pagrįstas apelianto teiginys apie priežastinį ryšį tarp pareiškėjos nesąžiningumo ir nemokumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai L. A. iškėlė bankroto bylą.
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki, t. y. pareiškėjos įsipareigojimai (395 257,10 Eur) viršija 25 MMA. Apeliantas nurodytos aplinkybės neskundžia. Taigi, tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėja yra nemoki FABĮ prasme. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą, turi būti patikrinta, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigupaaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Vadovaujantis 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2235 13 straipsnio 4, 5 dalimis, iki šio įstatymo Nr. XII-2235 įsigaliojimo dienos (2016 m. sausio 1 d.) iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis FABĮ nuostatomis, išskyrus šią išimtį: FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d.), be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).
Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, jie yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apeliantės veiksmų (neveikimo) sąžiningumo ir jų elgesio įtakos jų mokumui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nėra duomenų apie pareiškėjos nesąžiningą veikimą, taigi nėra sąlygos numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Teismas nurodė, jog suinteresuoto asmens G. B. išdėstytos aplinkybės apie pareiškėjos nepakankamas pastangas gauti pajamų, kurios turėtų būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais, nėra reikšmingos ir iš šių aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjos sąžiningumą jai tampant nemokiai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip minėta, asmuo nesąžiningu gali būti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nagrinėjamu atveju, teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja nurodė, kad dirba UAB „Eko Herba“, jos gaunamos pajamos yra apie 13 Eur per mėnesį, gauna 75 Eur socialinę pašalpą, jos motina kas mėnesį skiria jai 100 Eur būtiniesiems poreikiams tenkinti. Taigi pagal pareiškėją, bendros pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro apie 188 Eur.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja UAB „Eko Herba“ įsidarbino nuo 2012 m. vasario mėnesio, pareigos – bendrovės direktorė. Iš darbovietės gaunamos pajamos yra itin mažos, kaip nurodo pati pareiškėja – apie 13 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog už nurodyto dydžio atlyginimą pareiškėja eina atsakingas direktoriaus pareigas, kurios įprastai patikimos asmeniui, turinčiam reikiamą patirtį ir aukštą kvalifikaciją. Pažymėtina, jog pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra žymiai mažesnis negu minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2016 m. liepos 1 d. sudaro 380 Eur. Taigi pareiškėjai neišnaudojus galimybių uždirbti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius yra pajėgi gauti, iš esmės nėra galimybės spręsti dėl jos mokumo būklės, kuri galėtų būti panaudojant savo darbo potencialą.
Pareiškėja teigia, jog susirasti geriau apmokamą darbą jai trukdo bloga sveikatos būklė, nuolatiniai teismų procesai, yra praradusi reikiama kvalifikaciją dirbti finansų įstaigose, turi prastą kredito įstoriją.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos priežastys nepaneigia teismo išvadų, kad pagal bylos duomenis pareiškėja nededa pakankamai pastangų ieškant geriau apmokamo darbo. Kaip minėta, pareiškėja gauna itin mažą darbo užmokesti, žymiai mažesnį negu minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja yra pripažinta nedarbinga ar iš dalies darbinga, taip pat nėra duomenų, kad jai būtų nustatytas neįgalumas. Aplinkybė, kad pareiškėja dažnai serga, teismo vertinimu gali apsunkinti geresnio darbo paieška, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėja negalėtų rasti bent tokio darbo, kuris užtikrintų minimalią mėnesinę algą.
Pareiškėja teigia, jog ieškodama papildomo darbo, buvo registruota Lietuvos darbo biržoje.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja iš Šiaulių teritorinės darbo biržos buvo išbraukta nuo 2012 m. liepos 13 d. kaip dirbantis asmuo. Nuo 2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje pareiškėja yra įregistruota kaip dirbantis asmuo. Vilniaus teritorinės darbo biržos 2016 m. spalio raštas Nr. S-4809-(1.16.) „Dėl duomenų pateikimo“ adresuotas advokatui D. V. patvirtina, jog darbo pasiūlymai pareiškėjai nebuvo teikiami. Duomenų, kokiais aktyviais veiksmais pareiškėja bandė gauti geriau apmokamą darbą, byloje nepateikta. Taigi šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesiekia įsidarbinti didesnes pajamas užtikrinančiame darbe.
Pažymėtina, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodo, jog iškėlus jos atžvilgiu bankroto bylą, ji pradės aktyvesnę veiklą, kurs filialus, skirs dėmesio reklamai, kas sąlygos daugiau pajamų. Taigi pareiškėja turi galimybių gauti daugiau pajamų, tačiau nesiima aktyvių veiksmų siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2015 m. rugsėjo 28 d. Duomenų, jog pareiškėja nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos būtų gavosi daugiau pajamų ar kitais aktyviais veiksmais būtų siekusi pagerinti savo mokumą, byloje nėra pateikta. Taigi nustačius šiuos itin pasyvius pareiškėjos veiksmus, jai nesiekiant padidinti deklaruojamų darbo pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Taigi nustatytas nesąžiningumas yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjos nemokumo būsena. Apibendrinat byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, kad pareiškėja yra nesąžininga, jai bankroto byla negali būti keliama (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė aktualias FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas bei neįvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos L. A. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto G. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos L. A. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti.