Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3395-818/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-04
Bylos Nr.
1-3395-818/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04787-2025-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
A. S., S. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3395-818/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04787-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Radvilei Juodviršytei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokato padėjėjui V. Kononov,nukentėjusiajai S. G. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. K., 2025 m. vasario 6 d. apie 17.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju A. S., su dešine koja vieną kartą spyrė į nukentėjusiajam į dešinę ranką, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą dešiniame žaste, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. vasario 6 d. apie 17.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja S. G., savo ranka vieną kartą sudavė į nukentėjusiajai į kairįjį petį bei pastarąją pastūmė ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jai į dešiniąją koją, ir vieną kartą koja spyrė jai į kairiąją ranką, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šias savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę neigė bei parodė, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintą A. S. pažinojo dar iki byloje nagrinėjamo įvykio, nes jie kartu mokėsi mokykloje bei buvo klasiokai. Su A. S. jie buvo susitarę žaidžiant internetinį žaidimą „(duomenys neskelbtini)“, kad bus statomi pinigai žaidime, o gautą laimėjimą, jei toks įvyks, pasidalinti per pusę. Jis per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ A. S. siųsdavo čekius 10 eurų sumoms, o A. S. statydavo privalomus statinius minėtame žaidime, kiekvienas iš jų žaisdavo būnant savo namuose. Kiek atsimena, šį žaidimą jie žaidė šių metų sausio mėnesio gal antroje pusėje. Bežaisdami tarp jų kilo konfliktas, nes po vieno iš čekių siuntimo A. S., pastarasis negrąžino jam dalies pinigų, nors buvo toks susitarimas. Tam konfliktui užsitęsus A. S. iš viso atsisakė jam grąžinti pinigus, pasakydamas, kad „užmiršk, nieko nebus, neturiu laiko“. Jam užpykus dėl tokios neteisybės bei vedamas tarsi adrenalino jausmo, lyg neblaivaus mąstymo, nutarė nuvažiuoti pas A. S. į jo namus, kad susigrąžinti pinigus, o A. S. davė suprasti, jog atvažiuoja dėl maisto produktų, duonos, kavos ar pan. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) bei pakilus į, kiek atsimena, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), paskambino į buto duris. Netrukus duris atsidarė A. ir stovint prie durų jis pasitaikius progai staigiu judėsiu įmėtė su savimi turėtą savo tašę į buto vidų tam, kad galėtų tokiu būdu patekti į butą. Toks jo įsibrovimas į svetimą butą buvo A. S. netikėtas, A. S. net nespėjo sureaguoti, po to jis su A. užėjo į butą. Jau būdamas buto viduje jis pasakė A., kad atvyko pas jį ne dėl maisto, o dėl pinigų susigrąžinimo. Vyko tarpusavyje ginčas, iš A. žodžių jis suprato, jog pastarasis neketina jam grąžinti pinigų. Bekalbant A. savo dešinėje rankoje laikė mobilųjį telefoną, su tuo telefonu jis bandė kažkam paskambinti. Tai pamatęs, jis savo koja spyrė, bandant išmušti telefoną iš A. rankų, tačiau tai padaryti jam nepavyko, jo kojos spyris nepasiekė nei telefono, nei A. rankos. Dėl šio kojos judesio jis pasijuto diskomfortą kelio srityje. Smūgio metu jis savo koja buvo pakėlęs 90 laipsniu kampu, tačiau jo koja praėjo į orą. Toks jo kojos judesys buvo spontaniškas, pasielgė taip iš įsiaudrinimo, tačiau su koja jis nepalietė nei telefono, nei A. rankos. Tai buvo jo vienintelis spyris, daugiau jokių judesių neatliko. A. K. teigimu, netrukus į butą užėjo A. mama -S. G.. Moteris buvo įsiaudrinusi, kėlė balsą, reikalavo, kad jis išeitų iš jos buto. Jis dar bandė rusų kalba aiškinti S. G., kad jo tikslas yra susigrąžinti pinigus, kad jos sūnus jam skolingas. Tačiau S. G. pradėjo jį tampyti, mušti rankomis, vis reikalaudama, kad išeitų iš buto. Jis gynėsi bei gavo nuo moters su pakaba į petį, pakaba lūžo bei nukrito ant grindų. Jis pajuto nuo to smūgio nežymų skausmą, tačiau nekreipė į tai dėmesio, nes norėjo kuo greičiau išsiaiškinti jam rūpimą klausimą. Vienu metu, jis buvo suėmęs S. G. už jos rankų, su tikslu kad moteris apsiramintų. Moters jis tikrai nestūmė, netrenkė jai, tik bandė sulaikyti jos rankas, kad nei vienas nesusižeistų. Nesutinka, nes S. G. su savo koja nespyrė jai, to net neturėjo galvoje, keletą kartų už rankų S. G. buvo susiėmęs pakankamai švelniai. Stengėsi tik ją sulaikyti nuo rankų mosikavimo. Jokių smūgių savo koja S. G. jis nesudavė, to nebuvo. Tuo metu jis negirdėjo, kad jam suimant moteriai už jos rankų, pastaroji skųstųsi skausmu. Jo manymu, jis moteriai jokio sveikatos sutrikdymo nepadarė. Tada jis be A. S. bei S. G. leidimo, nuėjo į buto kambarį bei ten stalčiuose ieškojo pinigų. Taip pasielgė, nes norėjo surasti pinigus, nors leidimo neturėjo. Supranta, kad toks jo elgesys – be buto savininko leidimo ieškoti pinigus bute yra nenormalus. Būdamas svetainėje jis dar bandė aiškinti su A., bet netrukus S. G. iškvietė policiją, girdėjo kaip jie kalbėjo apie įsibrovimą į jų butą. Iki policijos atvykimo jie visi trys buvo bute. Atvykusiems policijos pareigūnams jis, A. bei S. G. aiškino kilusio konflikto aplinkybes. Su byloje nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nors mano, jog A. S. 30 eurų, o jo mamai S. G. 50 eurų suma būtų pakankamos jų patirtos žalos atlyginimui. Jau pradėjus bylą nagrinėti teisme, jis dar bandė su A. S. taikiai išspręsti esamą situaciją, jo teigimu, jis siūlė susitaikyti ir jis gali atsiprašyti.

Nukentėjusioji S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiame bute taip pat gyvena jos sūnus A. S.. Kaltinamajame akte nurodytą dieną jai telefonu paskambino sūnus bei pasakė, kad į butą atėjo svetimas žmogus ir nenori išeiti iš buto. Jai sugrįžus namo, savo bute pamatė nepažįstamą vaikiną, kuris šaukė, kad jos sūnus A. S. yra skolingas 100 eurų. Paklausus už ką A. jam skolingas, vyras atsakė, jog žaidžiant internetinį žaidimą A. liko skolingas. Ji paprašė to vyro (kaip vėliau sužinojo - A. K.), išeiti iš buto, tačiau kaltinamasis neįvykdė prašymo. Pradėjo bėgioti po butą, be jos leidimo vaikščiojo po kambarius, rausėsi daiktuose, atidarinėjo stalčius, kažko ieškojo. Neatlaikiusi tokio jo neadekvataus elgesio, ji patempė tą vyrą link durų. Tada kaltinamasis sučiupo ją už rankų ir su savo dešine ranka kelis kartus jai sudavė į jos kairį petį. Nukentėjusiosios teigimu, A. K. buvo neadekvatus, su juo kalbėti buvo beprasmiška, jis mosikavosi rankomis ir kojomis. Nematant galimybės susitvarkyti, ji paprašė sūnaus paskambinti bei iškviesti policiją. Papildomai S. G. parodė, kad iš sūnaus pasakojimo, tas vaikinas A. K. yra jo buvęs klasiokas. Apie tai, jog jos sūnus žaisdavo internetu azartinius žaidimus, ji nežinojo, nesidomėjo, kaltinamąjį tą dieną pamatė pirmą kartą. Nurodė, kad kaltinamasis savo abejomis rankomis suėmė jai už abiejų rankų, suėmė kiek aukščiau už riešų, arčiau dilbio. Patvirtina, kad toks A. K. elgesys – suimant jai už rankų buvo skausmingas, skausmas buvo 8-9 balų iš 10 balų pagal skausmo skalė. Kai jai pavyko išsilaisvinti iš kaltinamojo, A. K. tada ją pastūmė, paskui jis su savo ranka jai sudavė 2 kartus į petį, atstumas tarp jų buvo apie 20 cm, kaltinamasis taip elgdamasis jai negrasino, tik mosikavo rankomis, kažką sau murmėjo po nosimi, sakė „grąžinkit pinigus man, grąžinkite skolą“. Vėliau ant savo dešinės ir kairės kojos ji matė mėlynes Paties įvykio metu ji skausmo nejautė, tačiau vėliau viskas pasijuto. Taip pat kaltinamasis jai sudavė į kairę ranką, kuri prieš tai buvo operuota ir atitinkamai ji jautė stiprų skausmą. Jai pasikreipus į gydymą įstaigą, ligoninėje buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prieš apžiūrą ji minėjo ekspertui, kad jos bute ją sumušė nepažįstamas vyras. Apžiūros metu ant jos rankų, kojų ekspertas matė mėlynes. Taip pat atvykusiems policijos pareigūnams ji irgi minėjo, jog patyrė fizinį skausmą nuo kaltinamojo. Dar pamena, kad po šio įvykio ant jos rankos mažojo piršto buvo didelė mėlynė. Šio įvykio metu ji patyrė dideli emocinį sukrėtimą, emociškai buvo sunku. Tai, kad ji buvo sumušta A. K. matė A. S., kuris nuolat buvo šalia jos. Ji turi antros grupės invalidumą, todėl priešintis fiziškai stipriam vyrui neturėjo jokios galimybės. Teismui pagarinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. G. patvirtino parodymų teisingumą. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįstą dar nuo mokyklos laiku, nes jie kartu mokėsi mokyklos vienoje klasėje. Su A. K. kartais žaisdavo internetu azartinį žaidimą „(duomenys neskelbtini)“. Tarpusavyje buvo sutarę, kad jeigu bežaidžiant pavyks laimėti, tada visą laimėtą pinigų sumą dalinsis, o jeigu pralaimėtų tai niekas nieko negauna. 2024 metais sausio mėnesio pabaigoje A. K. per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su juo bei paprašė padėti jam (A. K.) maistu, sakydamas, jog yra sunki jo materialinė padėtis. Sakė, kad jam reikia kavos ir pan. A. S. teigimu jis atsiliepė į tokį prašymą, bei per programėlę pasiūlė atvažiuoti atsiimti jam paruoštus produktus. A. K. atvažiavus pas jį į namus, jis prie buto durų padavė A. K. krepšelį su maistu. Tačiau A. K. to maišelio nepaėmė, o nustūmęs į šoną staigiu judesiu faktiškai įsibrovė į jo butą. Jis klausė A. K., kodėl įsiveržė be leidimo, į tai sulaukė atsakymo, kad „tu mane apgavai“. A. S. teigimu, jis neneigia, jog ankščiau su A. K. žaisdavo internetinius azartinius žaidimus, tačiau jokių pinigų kaltinamajam nėra skolingas. Įvykio metu buvo daug emocijų, įtampos, A. K. vis reikalavo grąžinti jam pinigus. Matant, jog jam nepavyks geruoju išsiprašyti kaltinamojo iš buto, jis telefonu paskambino mamai S. G., kad ją informuoti, jog į butą be leidimo užėjo vyras bei nenori išeiti. A. S. teigimu, kaltinamasis faktiškai manipuliavo bei apgaulės būdu užėjo į butą, prisidengdamas maisto atsiėmimu. Tai pat, jis patvirtino, kad esant bute bei besitęsiant konfliktui jis vienu momentu savo dešinėje rankoje laikė telefoną, tai pamatęs A. K. su savo dešine koja bandė jam telefoną išmušti, tačiau tai padaryti A. K. nepavyko, nors tokius kojos judesius (smūgius) bandymus jis atliko kelis kartus. Paskutiniu bandymu kaltinamojo smūgis koja pasiekė tikslą, nes suduodant smūgį koja minėtas telefonas iš jo dešinės rankos buvo išmuštas. Smūgio metu jis pajuto fizinį skausmą, nes kaltinamojo koja pasiekė jo ranką, jis nespėjo atitraukti rankos. Be to, patvirtina, kad jam matant kaltinamasis nederamai elgėsi ir su jo motina S. G., kuriai irgi buvo sužalota ranka, išsamiau apie mamos sužalojimus jis nurodė savo pirminiuose parodymuose duotose ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai patvirtina. Jis matė kaltinamojo smūgius suduodant S. G. į ranką. Mama garsiai rėkė. Netrukus buvo iškviesta policija, atvykusiems pareigūnams jis papasakojo įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. esame seni pažįstami, buvę kursiokai. A. S. jam yra skolingas 165 Eur, todėl jis 2025-02-06 apie 17 val. vyko pas jį atsiimti savo skolos. Prieš atvažiuojant jam rašė, kad atvyks kavos. A. S. sutiko, kad jis atvyktų. Jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Jam įėjus į laiptinę, A. S. jau laukė išėjęs prie buto durų. Durys buvo praviros, tad jis užėjo į buto vidų. Jie pradėjo su A. kalbėtis, prašė, jog jam grąžintų pinigus, kuriuos buvo skolingas, tačiau šis vis nukreipdavo temą. A. S. pradėjo prašyti išeiti iš buto, tačiau sakė, kad neišeis kol jam negrąžins pinigų. Tuomet A. S. paskambino savo mamai, jog ši ateitų, pasakė, kad jis neleidžia įeiti į butą. Neužilgo atėjo A. mama ir jie visi įėjo į buto vidų. Jis bandė A. mamai paaiškinti, kad A. S. jam yra skolingas, ir jis čia atėjo susigrąžinti pinigų. A. mama prašė išeiti iš buto, A. S. taip pat prašė išeiti, apsimesdamas, jog nežino dėl ko jis čia atėjo. A. mama jam sudavė ne mažiau 3 kartus rankomis į rankas, jis gynėsi, bandė patraukti jos rankas nuo savęs, tačiau jai nesudavė jokio smūgio. Tuomet bandė jai paaiškinti visą situaciją dėl ko jis čia yra. Tuomet pastaroji priėjo prie A., pradėjo kažką jam sakyti ir ne mažiau 3 kartus sudavė rankomis A. į viršutinę kūno sritį, tikriausiai jam kliuvo daugiausia į rankas. Jis nuėjo į kitą kambarį, pradėjo ieškoti stalčiuose pinigų, galvojo ras juos ir tuomet atėjo A. mama ir pasakė, kad išeitų, kodėl jis čia ieško ir panašiai, jis atsakė, kad A. jam skolingas ir jis nori susigrąžinti pinigus. Mama bandė jį išvaryti, patempė už striukės, kad išeitų. Tuomet jie nuėjo į koridorių, ir tada mama atėjo su drabužių pakaba ir sudavė jam ne mažiau 3 smūgių į kairę ranką ir kairį petį. Jis gindamasis bandė dengtis rankomis. A. S. pasakė, kad iškvietė policiją, kad niekur neitų ir lauktų čia, tad jis nuėjo į svetainę laukti policijos. Savo kaltės visiškai nepripažįsta, nesudavė nei vieno smūgio nei A., nei jo mamai (tomas 1, b. l.108-109).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad jis pažįsta A. S. jau senai, jie kartu mokėsi. Vasario mėnesį jis su A. susitarė, jog žaisi internetinį lošimą - žaidimą " (duomenys neskelbtini)". A. pasakė, kad duos jam laimėjimą jeigu šis duos jam statymo sumas. Jis atsiuntė 3 "perlo" čekius, du čekiai po 25.60 Eur. vertės, trečias čekis vertės 10,60 Eur. Kai A. S. laimėjo žaidimą, nusprendė prašyti jo gražinti laimėjimą. Sutarėm, kad A. S. jam gražins žadėtus pinigus 2025 m. sausio pabaigoje. Pinigų jis negražino, nes paprašę naujo "perlo" čekio statymui 25,60 eur. vertės. Naują čekį jam davė, bet A. pinigus ir vėl atsisakė gražint, pastoviai atsikalbinėjo. A. jam atsiuntė balso žinutė, kur pasakė, kad pinigų negražins, nes kažkas nutiko su elektronine pinigine, pasakė: "pinigus pamiršk". Jį tai supykdę, nes sakė jau antrą kartą, kad pinigų nebus, negražins jam. Jis nutarė po darbo važiuoti pas A. S., atvažiavus pas jį adresu (duomenys neskelbtini), pavyko pateikti pas jį į butą. Pradėjo sakyti, jog gražintų laimėtus pinigus, A. vis kartojo, kodėl pateko į jo butą be leidimo, taip ir neatsakė į klausimą kodėl negrąžina skolos. Tarp jų kilo ginčas. Ir sakė, kad kalbėtų su jo mama, kuri greitai ateis po to kai A. jai paskambino. Mama atėjo bardamasi tiek ant sūnaus, tiek ant jo, puolė jį tampyti ir mušti rankomis ir stūmė jį link durų, kad išeitų. Jis bandė jai paaiškinti dėl ko atėjo ir ką jos sūnus yra padaręs. Tuo metu ji grižo prie sūnaus ir bardama jį pradėjo jį trankyti rankomis, o A. pradėjo sakyti jai ,kad jisai nieko nepadarė, ir nieko apie tai nežino. Jis nuėjo į A. kambarį ir pradėjo ieškoti savo skolos jo spintelėje. Į kambarį puolė mama, tampė jį ir trankė norėdama jį išvyti laukan. Stabdė ją ir aiškino, kad tai padarė jos sūnus. Po to A. mama grižo į koridorių mušti ir tampyti savo sūnų A., sakydama jam, ką tu padarei. Jis tai pat grįžo į koridorių, A. S. jai atsakė, kad nieko nežino ir nieko nepadarę. Tada jis nuėjo į jų svetainę, tikėdamasis rasti ten savo skolą, nieko neradęs pastoviai sakė A., jog gražintų skolą. Atėjusi į svetainę A. mama ir vėl pradėjo jį tampyti, norėdama, kad jis išeitų. Jis, bandydamas nieko nesužeisti, gynėsi nuo smūgių rankomis. A. pasakė mamai, jog kvies policiją ir būti prie durų, kad jis neišeitų. Mama nuėjo prie durų ir saugojo duris, A. judėdamas koridoriumi protarpiais gaudamas nuo mamos žodinio barnio, kalbėjosi su juo. Visi laukė policijos atvykimo. Pirmo A. mamos užpuolimo metu, gavo smūgį į kairįjį petį iš medinės pakabos, pastaroji lūžo per pusę. Į gydymo įstaiga nesikreipė. Jis tikrai nieko nemušė, tik bandė gintis nuo smūgių. Bandė A. išspirti su koja jo telefoną iš rankų, tuo metu kai jis skambino savo mamai, bet jis nepataikė, smūgis buvo į orą. Daugiausia jį ir savo sūnų mušė ir tampė už rankų A. mama, o jis tik gynėsi, kad ją sustabdytų. Jis labai gailisi dėl įvykusių įvykiu, nes jam tai nėra priimtina dėl gyvenimo budo. Jis labai buvo susinervinęs ir galbūt apimtas adrenalino jausmų. Norėtų jų atsiprašyti tik dėl įsibrovimo į jų butą, o dėl mušimo jis tikrai nieko nemušė. Supranta, jog smurtas nieko gero neduos. Tuo metu jam ir pačiam buvo labai neramu ir nejauku, todėl viską norėjo išspręsti kuo draugiškiau, žodžiais. Bet mama vis puolė, nenorėdama klausytis jo ir savo sūnaus. Pakaitomis jį ir sūnų tampė ir mušė, ir rėkdama ant jų abiejų, (tomas 1, b. l. 121-124).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad jis pasilieka prie savo ankstesniu parodymų, bet norėtų patikslinti, kad visas smurtas prieš jį prasidėjo nuo to momento, kai atėjo S. G. (mama A. S.). Pajuto šiokį tokį nerimą ,kai S. G. nepraėjus ne minutei iškart įžengus į butą pradėjo jį atakuoti rankomis. Jis bandydamas gintis ir nesužeisti S. G. bandė sustabdyti jos rankas, savo pakeltomis rankomis bandė švelniai sulaikyti jos rankas, kad nei S., nei jis nesusižeistų ir galėtų pasišnekėti. S. G. visiškai nenorėdama šnekėtis, šaukdama ir smūgiuodama rankomis prašė, kad išeitų iš jos buto. Jis vis bandė jai rusiškai išaiškinti, kad jis atėjo atgauti skolą, bet ji nenorėdama klausytis, šaukdama, prieidama prie savo sūnaus A. S. ir taipogi ji mušdama, klausė jo: "ką tu padarei". Šaukdama bei keikdama ji trankė savo sūnų. A. S. neigė savo kaltę ir apsimesdamas nieko nesuprantantis kaltino jį pati. Visa laiką, kai jis buvo S. G. bute, pastaroji jį puldavo savo rankomis ir medine pakaba trenkė jam i kairįjį petį. Jis truputį pajuto fizinį skausmą ir pamatė, kad nuo smūgio pakaba yra įplėšta striukė. Ta pakaba nuo smūgio net sulūžo. Jis visą tą laiką bandė savo rankomis sustabdyti S. G. smūgius, ji ne tik smūgiavo jam rankomis, bet dar paėmusi jį už rankos bandė ištempti iš buto, gal būt dėl to ir atsirado jos mėlynės. Jis tikrai S. G. nemušė, jis tik gynėsi nuo jos smūgių. S. G. rankomis atakuodama tiek jį, tiek savo sūnų, galėjo pati susimušti. Jis pats smūgių rankomis ir pakaba nesireikšmino ir niekur į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Jokių reikšmingų smūgių iš S. atakų koridoriuje ir kambaryje nepajuto, apart smūgio pakabą, nes viskas vyko per jo gynybai pakeltas rankas, nes nenorėjo sužeisti S. G.. Protarpiais bandydavo sugauti jos rankas, kad ši nusiramintų ir jie galėtų pašnekėti (tomas 1, b. l. 125-128).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad jis laikosi ankščiau savo duotų parodymų. Jis tikrai nieko nemušė, vienintelis veiksmas buvo kai jis bandė savo dešine koja pataikyti A. S. į ranką norėdamas išmušti jam telefoną iš rankos, tai atliko apimtas adrenalino jausmo ir nepriimdamas teisingo sprendimo. Visos atsiradusios mėlynės ant S. G. kūno, galėjo atsirasti kai ši jį bandė trankyti rankomis ir ištempti iš buto, tai pat ji trankė ir savo sūnų (tomas 1, b. l. 136-139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2025-02-06 apie 17.00 val. buvo susitaręs su savo pažįstamu A. K. susitikti jo gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), kad A. pasiims kavos, kadangi ankščiau su juo buvome susirašę SMS žinutėmis ir jis paprašė kavos. Apie 17.05 val. A. K. atvykus nurodytu adresu, jis atidarė buto duris ir išėjo pro jas į laiptinę paduoti A. K. kavą, dėl kurios jis buvo atvažiavęs. Tuomet šis nedelsiant jį nustūmė ir savavališkai įėjo į jos mamos S. G. butą. Įėjęs į butą iš jo pradėjo reikalauti 150 eurų grąžinti, kurie pagal jį yra skola. Jis A. K. paaiškino, kad nieko apie nurodytą skolą nežino ir pasakė išeiti iš buto. Tačiau A. K. iš buto neišėjo ir spyrė jam iš savo dešine koja į jo dešinę ranką ne mažiau 1 kartą, po ko pajautė fizinį skausmą. Įvykus konfliktui, į koridorių atėjo jo mama S. G. ir taipogi bandė A. K. išvaryti iš namų, tačiau šis neišėjo, pradėjo mėtyti daiktus bute, priešinosi. Konflikto metu A. K. taipogi S. G. spyrė iš dešinės kojos į mamos dešinę ranką, ne mažiau 2 kartus, taipogi su ta pačia koja spyrė į kairės rankos mažąjį pirštą ne mažiau 1 kartą, po ko S. G. taipogi pajautė fizinį skausmą. Įvykus konfliktui, nedelsiant iškvietė policiją bendruoju pagalbos numeriu 112, policijos kvietimo metu A. K. bandė šalintis, tačiau jo iš buto neišleido iki atvykstant policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes (tomas 1, b. l. 69-72).

Papildomai apklaustas A. S. parodė, jog 2025-02-06 būdamas name adresų (duomenys neskelbtini) susitarė, kad A. atvažiuos pas jį pasiimti kavos. Jis laukė prie durų su kava rankose, A. jį nustūmė, įsiveržė į butą ir pradėjo reikalauti 100 eurų, kuriuos pats pralošė. Jis sakė išeiti, A. reikalavimų neklausė, vykdė savavališkus veiksmus, ieškojo pinigų. Atėjus mamai į namus, ji rėkė tiek ant jo, tiek ant A.. Sakė A. išeitim bet jis neklausė mamos. Kai jis bandė A. išprašyti iš buto, šis su koja jam trenkė į ranką. Jis pajuto fizinį skausmą. Ar stipriai skaudėjo, pasakyti negali. A. norėjo pasišalinti, bet jie viską uždarė ir jam neleido išeiti, iškvietė policija. Susitaikyti su A. K. jis nenori. Akistatoje dalyvauti sutinka (tomas 1, b. l. 73-76).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nurodė vietą, kur stovėjo jam prieš smūgį įvykio metu įtariamasis A. K., po ko parodė vietą kur jis pats stovėjo prieš įtariamojo A. K. smūgį, t. y. prie įėjimo į svetainę, kur įtariamasis jam su dešine koja spyrė į jo dešinę ranką. Po ko koridoriuje nukentėjusysis nurodė vietą, kur stovėjo prieš smūgius motinai S. G. įvykio metu pats įtariamasis A. K., t. y. pačiame koridoriuje, po ko parodė vietą kur stovėjo pati motina prieš įtariamojo A. K. smūgius. Po ko nukentėjusysis nurodė vietą, iš kur įtariamasis motinai S. G. su dešine koja spyrė du kartus į pastarosios dešinę ranką, po ko iš kur su dešinė koja spyrė vieną kartą į pastarosios kairę ranką. Visas vietas nukentėjusysis nurodė rankomis (tomas 1, b. l. 81-90).?

Akistatos A. S. – A. K. protokole užfiksuota, kad A. K. nurodo, jog konfliktas buvo dėl to, kad jis atvažiavo į namus pas A. S. atsiimti sutartos laimėtos pinigu sumos, ir jis neteisėtai įsiveržė į butą. A. S. nurodė, kad buvo susitarę su A., kad jis paskolins kavos, bet taip apgaulės būdu pateko į jo butą. Jis nieko nežino dėl skolos, niekam nėra neskolingas, jie kartu žaidė ir kartu pralaimėjo. A. K. nurodė, kad nesutinka su A. S. parodymais, kadangi jis atvyko atsiimti skolos iš A. S. skolos, prieš žaisdami susitarė dalintis laimėjimu, dėl to ir sutiko čekius jam nupirkti. Patekus į butą pradėjo reikalauti gražinti skolą, tuo metu A. S. klausė, kodėl jis pateko į jo butą ar taip yra daroma, neigdamas kad yra skolingas, ir laužydamas jų susitarimą, tai yra tiesiog apsimetinėjimas. A. K. parodė, kad ginčo metu pabandė su dešine koja išspirti iš A. S. rankos telefoną, bandymas buvo nesėkmingas, kadangi nepasekė rankos, smūgis tiesiog buvo į orą. A. S. parodė, kad nesutinka su parodymais, kadangi A. K. jo namuose panaudodamas fizinį smurtą dešine koja į jo dešinę ranką (tai yra žastą) spyrė jam su koja. Patyrė fizinį skausmą ir atsirado randai, mano, kad visa tai buvo daryta suplanuotai iš A. K. pusės (tomas 1, b. l. 77-80).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. nustatytas odos nubrozdinimas, dešiniame žaste, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (tomas 1, b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. G. nurodė, kad 2025-02-06 tikslaus laiko pasakyti negali, ji buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) ", jai paskambino pilnametis sūnus A. S. ir pasakė, kad pas juos į butą atėjo klasiokas ir atsisako išeiti. Ji grįžo namo, užėjus į butą, koridoriuje stovėjo jai nepažįstamas vyras ir sūnus A.. Nepažįstamas rėkė A.: "atiduok, atiduok". Ji vyrui pasakė, kad šis išeitų iš jos buto, tačiau vyras pradėjo muistytis. Ji dar kartą pasakė, kad šis išeitų. Priėjo prie jo, vyras ją pastūmė, po to vieną kartą sudavė jai ranka, kokia tiksliai nepastebėjo, į kairės puses petį, tuo momentu ji skausmo nepajuto. Po konflikto iš karto iškvietė policiją, nepažįstamas norėjo pabėgti iš buto, tačiau ji neleido ir jis liko laukti policijos. Apžiūrėjus butą, koridoriuje ant grindų pamatė medinę drabužių pakabą, ji buvo apgadinta, tačiau kas ją apgadino ir kaip ji nežino, pretenzijų dėl apgadintos pakabos neturi. Kol laukė policijos, ji pajuto, kad jai skauda kairė ranka ir dešinės rankos mažasis pirštas. Atvykus policijai ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jai pakilo spaudimas ir skaudėjo ranką (tomas 1, b. l. 59-62).

Papildomai apklausta S. G. parodė, kad papildomai norėtų paaiškinti kad, jai grižus namo, bute jos buvo svetimas žmogus A. K., kuris neteisėtai, nekviestas atėjo pas sūnų, įsibrovė į jos namus. Ji pasakė išeiti, o jis nesutiko. Bėgiojo per kambarius, kažko ieškodamas. A. jai trenkė vieną kartą į kairįjį petį. Mano, kad jis sudavė ne specialiai, nenorėjo jos mušti, gal kai ji bandė jį patempti, kad išeitų iš buto. Vyras mosikavo savo rankom nenorėdamas išeiti, ir netyčia pataikė į jos petį. Kodėl specialisto išvadoje nurodyti trys sužalojimai, ji nežino. Atvažiavus daryti ekspertizę jai pasakę nusirengti ir pamatė ant rankų mėlynes. Iš kur jos atsirado, ji nežino. Gal pati kur trenkė, gal jau buvo. Ekspertas nieko nekomentavo, užrašė ką mate ant jos kūno, neklausinėjo apie mėlynės. Nuo akistatos ji atsisako, nenori to žmogaus matyti (tomas1, b. l. 63-66).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad S. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, sužalojimai padaryti, kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (tomas 1, b. l. 52).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus ("Body kamerų") įrašas. Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą, apžiūrimas vienas vaizdo įrašas ,,PSS-20250206-171507UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 15 minučių 4 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę. Buto duris atidaro moteris (ikiteisminiame tyrime atpažįstama kaip S. G.) – baltais, trumpais plaukais, vilkinti geltonos spalvos megztinį. Buto viduje stovi vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip A. S.) – juodais, trumpais plaukais, juoda, trumpa barzda, vilkintis melsvus marškinius. S. G. aiškina, kad ji yra buto savininkė. Atėjusi namo rado nepažįstamą vyrą (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip A. K.). Pastaroji pareigūnus nusiveda į kambarį, kuriame stovi minėtas A. K. – trumpais, juodais plaukais, vilkintis juodą megztinį, juodas kelnes, su savimi turintis juodą kuprinę. A. S. pareigūnams aiškina, kad A. K. per susirašinėjimus paprašė jo kavos ir atvyko jos pasiimti. Tačiau atvykęs, įsiveržė į butą, atėmė jo mobilųjį telefoną, sudaužė daiktus, naudojo prieš jį smurtą, išdaužė baldus, sulaužė pakabą. A. K. pasakoja, kad A. S. yra gerai žinomas sukčius. Vyrai kartu žaidė ,,(duomenys neskelbtini)“. A. K. pripažįsta, kad savavališkai įėjo į butą, kadangi A. S. jam negrąžina šimto šešiasdešimt penkių eurų skolos. A. S. aiškina, kad jis pats laiptinėje pasitiko A. K.. A. S. aiškina, kad A. K. yra jo klasiokas. A. S. pasakoja toliau, kad A. K. jis pasitiko daugiabučio laiptinėje, padavė jam kavą, tačiau pastarasis jį nustūmė ir įsiveržė, pasakęs, kad jam nieko nereikia ir pradėjo daužyti baldus, naudoti fizinį smurtą prieš S. G.. A. S. pasakoja, kad su A. K. dieną prieš kartu žaidė pokerį ir pralaimėjo. Pasak A. S., A. K. jam paskolino šimtą eurų. A. K. turi čekius. Pareigūnai išsiveda A. K. į tarnybinį automobilį. A. K. pasodinamas į laikinojo sulaikymo kamerą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250206-172232UTC+0200“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 2 minutės 37sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 3 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti šalia daugiabučio laiptinės. Pareigūnai užeina į laiptinę, lipa laiptais. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 32-34).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-02-06 17_12_29)“. Garso įrašo trukmė 58 sek. Įraše kalba BPC operatorius (BPC), vyras (toliau- V), moteris (toliau- M). M: Jis neadekvatus, jis neadekvatus. (rusiškai) BPC: Vienas vienas du, klausau. V: Laba diena, (duomenys neskelbtini), skubi pagalba reikia, įsiveržė žmogus. M: (keikiasi necenzūriniais žodžiais) V: Mama sumušė, neišeina. BPC: Koks miestas? V: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) kiek? V: (duomenys neskelbtini). Užpuolė nu, įsiveržė žmogus. BPC: Nepažįstamas? V: Nepažįstamas, taip. BPC: Greitosios kažkam reikia? V: Nereikia greitosios, nu jis įsiveržė, neišeina iš namų. BPC: Kelintas aukštas? V: (duomenys neskelbtini) aukštas, pasitiksiu. BPC: Durų kodas yra? V: Taip yra. BPC: Koks kodas? V: (duomenys neskelbtini). M: (šaukia nesuprantamai) BPC: Jūsų vardas pavardė. V: A. T.. BPC: Gerai, informuojam, laukit. Garso įrašo pabaiga. Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-02-06 17_12_29)“. Garso įrašo trukmė 43 sek. Įraše kalba BPC operatorius (BPC), vyras (toliau- V), moteris (toliau- M). V: Vienas. BPC: Vienas vienas du. V: Laba diena, čia (duomenys neskelbtini) mes laukiam policijos, čia įsiveržė žmogus. Kada čia atvažiuos? Vilnius. BPC: Minutėlę, tuo. Pasikeitė situacija pas jus ten kažkas? V: Nepasikeitė, nu tai mes uždarėm, laukiam policijos. BPC: Aha, supratau. V: Čia užpuolimas buvo ir įsiveržimas. BPC: Tai informacija perduota yra policijai. V: Perduota, atvažiuos ane? BPC: Taip, kada atvažiuos mes nežinom, nes. V: O kiek laukt jie klausia, jūs nežinot kiek laukt? BPC: Mes nežinome, jie pagal įvykio svarbą ir eilės tvarka siunčia. V: A, pagal įvykio svarbą, tai vadinasi čia toks nelabai svarbus. BPC: Žinokit, aš jus labai prastai jus girdžiu, labai aidi. V: Aha. BPC: Tai, informacija tikrai yra perduota, laukite. V: A, laukiam, gerai, ačiū. BPC: Viso geriausio. Garso įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 35-38).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Įėjimo į namo laiptinę durys yra šarvuotos su kodinė spyna. Pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, po dešinę pusę yra buto duris pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkame į koridorių. Koridoriuje prie įėjimo, iš dešinės puses yra medinės duris, šalia durų yra komoda su drabužių pakabomis. Už komodos iš dešinės puses yra svetainės kambarys. Koridoriaus gale iš kaires puses yra kambarys Nr. 1 iš dešinės puses yra kambarys Nr. 2. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje daiktų ar pėdsakų reikšmingų tyrimui nerasta, nepaimta, (tomas 1, b. l. 23-31).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje nustatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu.

Kaltinamasis A. K. viso baudžiamojo proceso metu neigė panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. S. ir S. G.. Kita vertus, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje iš esmės sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. K. parodė, kad jokių smurtinių veiksmų A. S. bei S. G. neatliko. Paaiškino, kad besikalbant su A. S. vyko konfliktas. A. savo dešinėje rankoje laikė mobilųjį telefoną ir bandė kažkam paskambinti, tai pamatęs (kaltinamasis) koja spyrė, su tikslu išmušti telefoną iš A. S. rankų, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Jo kojos spyris nepasiekė to telefono bei A. S. rankos, tad smurto nebuvo, nes jis su koja nepataikė. Toks jo kojos judesys buvo spontaniškas, pasielgė taip iš įsiaudrinimo, tačiau su kojos spyriu jis nepalietė nei telefono, nei A. S. rankos. Tai buvo jo vienintelis spyris, daugiau jokių judesių neatliko. Taip pat nurodė, kad neilgai trukus į butą užėjo A. S. mama S. G.. Moteris buvo įsiaudrinusi, kėlė balsą, reikalavo, kad jis išeitų iš jos buto. Jis dar bandė rusų kalbą aiškinti S. G., kad jo tikslas yra susigrąžinti pinigus, kad jos sūnus jam skolingas. Tačiau S. G. pradėjo jį tampyti, mušti rankomis, vis reikalaudama, kad išeitų iš buto. Jo teigimu jis bandė tik pasikalbėti, išspręsti viską žodžiais, tik vienu metu jam teko suimti S. G. už jos rankų, bet tik tam, kad moteris apsiramintų. Moters jis tikrai nestūmė, netrenkė jai, tik bandė sulaikyti jos rankas, kad nei vienas nesusižeistų. S. G. su savo koja nespyrė, tik švelniai stengėsi ją sulaikyti nuo rankų mosikavimo. Jokių smūgių savo koja S. G. jis nesudavė. Tuo metu jis negirdėjo, kad jam suimant moteriai už jos rankų, ji skųstųsi skausmu. Jo manymu, moteriai jokio sveikatos sutrikdymo nepadarė. Tačiau teismas kritiškai vertina kaltinamojo versija, jog jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų A. S. bei S. G. neatliko, nukentėjusieji viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš juos. Tai, kad bandant A. S. suduoti koja, kuris savo dešinėje rankoje laikė telefoną, ir A. K. teigimu jis šio tikslo nepasiekė, t. y. spyris koja buvo į orą, patvirtina A. S. parodymai, jog smūgis koja buvo pakankamai stiprus, jis pajuto fizinį skausmą dešinės rankos žasto srityje. Nukentėjusysis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs dar nuo mokyklos laikų jo pažįstamas A. K., kuris nustūmęs jį į šoną staigiu judesiu faktiškai įsibrovė į jo butą. Besikalbant buvo daug emocijų, įtampos, A. K. vis reikalavo grąžinti jam pinigus. Matant, jog jam nepavyks geruoju išsiprašyti kaltinamojo iš buto, jis telefonu paskambino mamai S. G. ir pranešė, kad į butą be leidimo užėjo vyras bei nenori išeiti. A. K. pamatęs, kad jis savo dešinėje rankoje laiko telefoną, su savo dešine koja bandė jam tą telefoną išmušti iš jo rankos. Iš pirmo karto jam tai padaryti A. K. nepavyko, tačiau paskutiniu bandymu kaltinamojo smūgis koja pasiekė tikslą ir iš jo dešinės rankos buvo išmuštas telefonas. Smūgio metu jis pajuto fizinį skausmą, nes kaltinamojo koja pasiekė jo ranką. Be to, matė kaip kaltinamasis nederamai elgėsi ir su jo motina S. G., kuriai irgi buvo sužalota ranka. Jis matė kaltinamojo smūgius suduodant S. G. į ranką. Mama garsiai rėkė. Netrukus buvo iškviesta policija, atvykusiems pareigūnams jis papasakojo įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji S. G. irgi patvirtino, kad A. K. suimant jai už rankų šis veiksmas buvo skausmingas, besitęsiant konfliktui kaltinamasis taip pat ją stūmė, su savo ranka jai sudavė du kartus į petį bei į kairę ranką, kuri prieš tai buvo operuota, ji jautė stiprų skausmą, taip pat, jai buvo smūgiuota kelis kartus į dešinė koją. Nukentėjusioji S. G. teisiamojo posėdžio metu (dalyvavo nuotoliu) parodė, kad ji buvo sulaukusi skambučio iš savo sūnaus A. S., kuris pranešė, jog į butą be leidimo užėjo sūnaus pažįstamas A. K. bei nenori išeiti. Atvykusi, ji bute pamatė A. K., kuris nevykdė ir jos prašymo. Anaiptol A. K. pradėjo bėgioti po butą, be jos leidimo vaikščiojo po kambarius, rausėsi daiktuose, pradėjo atidarinėti stalčius, kažko ieškoti. Priėjusi paklausė A. K. ko jis ieško, kodėl taip elgiasi ir paprašė dar kartą išeiti. Tada kaltinamasis sučiupo ją už rankų ir stipriai laikė. Jai išsilaisvinus, A. K. su savo dešine ranka kelis kartus jai sudavė į jos kairį petį. Nukentėjusiosios teigimu, A. K. buvo nelabai adekvatus, su juo kalbėti buvo beprasmiška, jis mosikavosi rankomis ir kojomis, ji tuo metu nejautė fizinio skausmo, nes buvo susijaudinusi, tačiau po to pamatė ant savo kairės rankos daug mėlynių. Toks A. K. elgesys – suimant jai už rankų buvo skausmingas, skausmą vertina 8-9 balais iš 10 balų pagal skausmo skalę. Be to, A. K. dar ją pastūmė, bei su savo ranka jai sudavė 2 kartus į petį, atstumas tarp jų buvo apie 20 cm. Vėliau ant savo dešinės ir kairės kojos matė mėlynes. Paaiškino, kad kaltinamasis jai sudavė į kairę ranką, kurį prieš tai buvo operuota ir dėl smūgio ji jautė stiprų skausmą. Taip pat, atsimena, kad po šio įvykio ant jos rankos mažojo piršto buvo didelė mėlynė. Pirštas buvo sužalotas jai bandant gintis nuo A. K. veiksmų, kai ji savo ranką laikė prie peties ir jai buvo suduotas smūgis į petį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus (tomas 1, b. l. 59-62, 63-66).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad A. S. bei S. G. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. K., todėl jų parodymai laikytini objektyviais. Aplinkybę, kad A. K. iš tiesų panaudojo fizinius veiksmus prieš A. S. bei S. G., nurodytus kaltinime, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 59-62, 63-66, 69-72), teisminio bylos nagrinėjimo metu, jų 2025 m. vasario 6 d. pareiškimai (tomas 1, b. l. 15-21); policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus (Body kamerų) vaizdo įrašas (tomas 1, b. l. 32-34); BPC garso įrašo duomenis (tomas 1, b. l. 35-38); 2025 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (tomas 1, b. l. 23-24).

Teismas pažymi, kad nukentėjusieji iš esmės nuo pat pranešimo policijai momento nuosekliai tvirtino, kad smurtinius veiksmus jų atžvilgiu atliko ne kas kitas, o būtent A. K.. Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. K. be leidimo užėjęs į butą, sukėlė konfliktą, elgėsi arogantiškai. Nukentėjusiajam bandant paskambinti į policiją bei laikant savo rankoje telefoną, A. K. su koja spirdamas sumušė jam dešinę ranką, tuo sukeliant fizinį skausmą. Nukentėjusioji S. G. ikiteisminio tyrimo metu rašydama pareiškimą nurodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), buvęs A. K. panaudojo smurtą jos atžvilgiu, su ranka sudavė jai į kairįjį petį, pastūmė bei po vieną kartą su koja spyrė nukentėjusiajai į kairiąją ranką bei į dešiniąją koją. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po eksperto apžiūros A. S. nustatytas odos nubrozdinimas, dešiniame žaste, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, (tomas 1, bylos lapas 56). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad S. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, sužalojimai padaryti, kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, (tomas 1, bylos lapas 52).

Teismo vertinimu byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sugretinus pirmiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes tarpusavyje, jų visuma yra pakankama išvadai, kad nukentėjusiųjų parodymai apie tai, jog nagrinėjamo įvykio metu prieš A. S. bei S. G. smurtavo būtent A. K., yra patikimi. Byloje nustatyta, jog A. K. savo aktyviais veiksmais, darė fizinį poveikį nukentėjusiųjų A. S. bei S. G. atžvilgiu: su dešine koja spyrė A. S. į dešinę ranką (žasto srityje); vieną kartą sudavė nukentėjusiajai S. G. į kairįjį petį bei pastarąją pastūmė ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jai į dešiniąją koją. Taip pat vieną kartą koja spyrė jai į kairiąją ranką, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie nustatyti A. K. veiksmai neabejotinai lėmė fizinį sąlytį su nukentėjusiųjų kūnu. Kita vertus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).??? Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-719/2020; 2K-278-489/2022). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusieji galėjo jausti fizinį skausmą ir jį jautė, tą patvirtino patys nukentėjusieji, nurodė skausmo lygį. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios S. G. 2025 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje nurodomas skausmo lygis buvo 8-9 balai iš galimų 10, ikiteisminio tyrimo apklausos metu skausmo balai nebuvo nurodyti pažymint tik patį jausto fizinio skausmo faktą, o teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jautė stiprų skausmą. Pažymėtina, kad kaltinamajam suduodant smūgį į S. G. kairiąją ranką, pastaroji jautė ypatingą skausmą, nes tą ranka buvo po operacijos, apie patirtą skausmą ji minėjo ir ekspertui.

Nors A. K. teisme teigė, kad jis nesiekė specialiai sukelti nukentėjusiesiems fizinio skausmo ir smurtauti prieš juos, tačiau, įvertinus pačių nukentėjusiųjų parodymus, panaudoto fizinio smurto pobūdį (A. S. spyris su koja į dešinę ranką; S. G. smūgio sudavimas ranka, su koja spyrimas į nukentėjusiosios kairiąją ranką bei į dešiniąją koją) nėra abejonių, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, ir suvokė, kad jis gali sukelti nukentėjusiesiems fizinį skausmą dėl atliekamų fizinių veiksmų prieš A. S. bei S. G., ir leido tokioms pasekmėms atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tyčia. Nors A. K. nuosekliai aiškino, kad tik norėjęs sulaikyti S. G. nuo neteisėtų veiksmų, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad būtų toks pagrindas A. K. veiksmus vertinti kaip tokius, kurie A. K. suteikė teisę naudoti fizinį smurtą stabdant nukentėjusiąją nuo jos veiksmų. Priešingai, iš nustatytų veiksmų kaltinamojo ir nukentėjusiosios sekos, nustatytos konfliktinės situacijos, teismo vertinimu, kaltinamasis pirmas pradėjo mosikuoti rankomis, stumdytis, jis pirmas sugriebė jai už rankų stipriai jas laikydamas, nukentėjusiajai priešinantis ir bandant ištrūkti vyko momentinis susistumdymas, A. K. matydamas, kad nukentėjusioji vis prašė jį (A. K.) išeiti iš buto, jis priešinasi, mosikavo rankomis, bandydamas pasiekti savo tikslą (dėl jo teigimu skolos atgavimo), tęsė fizinio poveikio veiksmus – du kartus jai sudavė su koją bei vieną kartą į kairiąją ranką, smūgio metu buvo sužalotas jos sumuštos rankos mažasis pirštas. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti sužalojimai S. G. galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje, kas visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl jai smūgių kiekio sudavimo. Iš A. K. atliktų veiksmų, seka išvada, kad jis suprato, jok toks poveikis kelia grėsmę nukentėjusiųjų fizinei sveikatai, kad toks fizinis sąlytis nėra priimtinas ir nukentėjusiosios S. G. norimas, nepaisant to, jis tęsė savo fizinio poveikio veiksmus, taigi jų norėjo.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2023 m. birželio 21 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-51-719/2023) yra išaiškinusi, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos.

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. K. veiksmai tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, vertintini kaip tęstiniai. Kadangi tas pats asmuo, tuo pačiu metu padarė dvi tame pačiame BK straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, turėjo vieningą sumanymą - gauti pinigų, t.y. jis veikė vieninga tyčia.

Apibendrinęs teismas konstatuoja, kad surinktais įrodymais nustatyta, kad A. K., 2025 m. vasario 6 d. apie 17 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju A. S., su dešine koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į dešinę ranką, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą dešiniame žaste, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2025 m. vasario 6 d. apie 17 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja S. G., savo ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į kairįjį petį bei pastarąją pastūmė ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jai į dešiniąją koją, ir vieną kartą koja spyrė jai į kairiąją ranką, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šias savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (A. S. ir S. G. sukeltas fizinis skausmas, jų patirti sužalojimai vertinti nežymių sveikatos sutrikdymų, ilgalaikių liekamųjų pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai nėra).

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, A. K. anksčiau neteistas (tomas 2, b. l. 21), trauktas administracinėn atsakomybėn, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (tomas 2, b. l. 26-31). Kaltinamasis dirba, nevedęs. Duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. K. paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

IV. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis A. S. dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 96-97) ir nukentėjusioji S. G. dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 91-92).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Nukentėjusieji A. S. ir S. G. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jiems po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl A. K. neteisėtų veiksmų, kai jis tyčia smurtaudamas su koja viena karta spyrė A. S. į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais padarydamas jam odos nubrozdinimą dešiniajame žaste bei sukėlė jam fizinį skausmą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą. Taip pat šioje byloje nustatyta, kad dėl A. K. veiksmų, kai jis tyčia savo ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai S. G. į kairįjį petį bei pastarąją pastūmė ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė jai į dešiniąją koją, ir vieną kartą koja spyrė jai į kairiąją ranką, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neabejoja, kad nagrinėjamo įvykio metu ir tam tikrą laiką po įvykio A. S. ir G. G. patyrė stresą, dvasinius nepatogumus. S. G. teismo posėdyje pabrėžė, jog po nagrinėjamo įvykio ji labai susijaudino, jai pakilo spaudimas, teko vartoti vaistus, ji patyrė dideli stresą, ilgai dar jautė įvykio pasekmės (tomas 2, b. l. 145-147). Vien tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymas paprastai padaro asmeniui neturtinę žalą. Kita vertus, teismas nenustatė, kad nukentėjusiesiems liko liekamųjų reiškinių po nagrinėjamo įvykio, ilgesnį laiką pakito jų įprastas gyvenimo būdas. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą tokio pobūdžio bylose. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų priteisti A. S. ir S. G. prašomą neturtinės žalos dydį – 3 000 Eur.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020); nuo 500 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-1058/2023, Nr. 1A-219-851/2022, Nr. 1A-138-1035/2022; Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-148-879/2021, Nr. 1A-198-768/2020; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-205-719/2020, Nr. 2K-236-495/2021, Nr. 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz., nukentėjęs išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiųjų A. S. ir S. G. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. A. S. iš A. K. priteisiant 200 Eur neturtinės žalos dydis, o S. G. naudai iš kaltinamojo priteisiant 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, būtent atitinkamai nukentėjusiesiems 200 ir 300 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusieji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas priteisti jiems prašomą neturtinės žalos dydį. Vien nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos dydis teismo neįpareigoja.

V. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 110-111). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. K. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš A. K. priteisti civiliniam ieškovui A. S. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. K. priteisti civiliniai ieškovei S. G. 300 Eur (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

A. K. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551, elektroninio pašto adresas – vilnius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius