Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę neigė bei parodė, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintą A. S. pažinojo dar iki byloje nagrinėjamo įvykio, nes jie kartu mokėsi mokykloje bei buvo klasiokai. Su A. S. jie buvo susitarę žaidžiant internetinį žaidimą „(duomenys neskelbtini)“, kad bus statomi pinigai žaidime, o gautą laimėjimą, jei toks įvyks, pasidalinti per pusę. Jis per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ A. S. siųsdavo čekius 10 eurų sumoms, o A. S. statydavo privalomus statinius minėtame žaidime, kiekvienas iš jų žaisdavo būnant savo namuose. Kiek atsimena, šį žaidimą jie žaidė šių metų sausio mėnesio gal antroje pusėje. Bežaisdami tarp jų kilo konfliktas, nes po vieno iš čekių siuntimo A. S., pastarasis negrąžino jam dalies pinigų, nors buvo toks susitarimas. Tam konfliktui užsitęsus A. S. iš viso atsisakė jam grąžinti pinigus, pasakydamas, kad „užmiršk, nieko nebus, neturiu laiko“. Jam užpykus dėl tokios neteisybės bei vedamas tarsi adrenalino jausmo, lyg neblaivaus mąstymo, nutarė nuvažiuoti pas A. S. į jo namus, kad susigrąžinti pinigus, o A. S. davė suprasti, jog atvažiuoja dėl maisto produktų, duonos, kavos ar pan. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) bei pakilus į, kiek atsimena, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), paskambino į buto duris. Netrukus duris atsidarė A. ir stovint prie durų jis pasitaikius progai staigiu judėsiu įmėtė su savimi turėtą savo tašę į buto vidų tam, kad galėtų tokiu būdu patekti į butą. Toks jo įsibrovimas į svetimą butą buvo A. S. netikėtas, A. S. net nespėjo sureaguoti, po to jis su A. užėjo į butą. Jau būdamas buto viduje jis pasakė A., kad atvyko pas jį ne dėl maisto, o dėl pinigų susigrąžinimo. Vyko tarpusavyje ginčas, iš A. žodžių jis suprato, jog pastarasis neketina jam grąžinti pinigų. Bekalbant A. savo dešinėje rankoje laikė mobilųjį telefoną, su tuo telefonu jis bandė kažkam paskambinti. Tai pamatęs, jis savo koja spyrė, bandant išmušti telefoną iš A. rankų, tačiau tai padaryti jam nepavyko, jo kojos spyris nepasiekė nei telefono, nei A. rankos. Dėl šio kojos judesio jis pasijuto diskomfortą kelio srityje. Smūgio metu jis savo koja buvo pakėlęs 90 laipsniu kampu, tačiau jo koja praėjo į orą. Toks jo kojos judesys buvo spontaniškas, pasielgė taip iš įsiaudrinimo, tačiau su koja jis nepalietė nei telefono, nei A. rankos. Tai buvo jo vienintelis spyris, daugiau jokių judesių neatliko. A. K. teigimu, netrukus į butą užėjo A. mama -S. G.. Moteris buvo įsiaudrinusi, kėlė balsą, reikalavo, kad jis išeitų iš jos buto. Jis dar bandė rusų kalba aiškinti S. G., kad jo tikslas yra susigrąžinti pinigus, kad jos sūnus jam skolingas. Tačiau S. G. pradėjo jį tampyti, mušti rankomis, vis reikalaudama, kad išeitų iš buto. Jis gynėsi bei gavo nuo moters su pakaba į petį, pakaba lūžo bei nukrito ant grindų. Jis pajuto nuo to smūgio nežymų skausmą, tačiau nekreipė į tai dėmesio, nes norėjo kuo greičiau išsiaiškinti jam rūpimą klausimą. Vienu metu, jis buvo suėmęs S. G. už jos rankų, su tikslu kad moteris apsiramintų. Moters jis tikrai nestūmė, netrenkė jai, tik bandė sulaikyti jos rankas, kad nei vienas nesusižeistų. Nesutinka, nes S. G. su savo koja nespyrė jai, to net neturėjo galvoje, keletą kartų už rankų S. G. buvo susiėmęs pakankamai švelniai. Stengėsi tik ją sulaikyti nuo rankų mosikavimo. Jokių smūgių savo koja S. G. jis nesudavė, to nebuvo. Tuo metu jis negirdėjo, kad jam suimant moteriai už jos rankų, pastaroji skųstųsi skausmu. Jo manymu, jis moteriai jokio sveikatos sutrikdymo nepadarė. Tada jis be A. S. bei S. G. leidimo, nuėjo į buto kambarį bei ten stalčiuose ieškojo pinigų. Taip pasielgė, nes norėjo surasti pinigus, nors leidimo neturėjo. Supranta, kad toks jo elgesys – be buto savininko leidimo ieškoti pinigus bute yra nenormalus. Būdamas svetainėje jis dar bandė aiškinti su A., bet netrukus S. G. iškvietė policiją, girdėjo kaip jie kalbėjo apie įsibrovimą į jų butą. Iki policijos atvykimo jie visi trys buvo bute. Atvykusiems policijos pareigūnams jis, A. bei S. G. aiškino kilusio konflikto aplinkybes. Su byloje nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nors mano, jog A. S. 30 eurų, o jo mamai S. G. 50 eurų suma būtų pakankamos jų patirtos žalos atlyginimui. Jau pradėjus bylą nagrinėti teisme, jis dar bandė su A. S. taikiai išspręsti esamą situaciją, jo teigimu, jis siūlė susitaikyti ir jis gali atsiprašyti.

Nukentėjusioji S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiame bute taip pat gyvena jos sūnus A. S.. Kaltinamajame akte nurodytą dieną jai telefonu paskambino sūnus bei pasakė, kad į butą atėjo svetimas žmogus ir nenori išeiti iš buto. Jai sugrįžus namo, savo bute pamatė nepažįstamą vaikiną, kuris šaukė, kad jos sūnus A. S. yra skolingas 100 eurų. Paklausus už ką A. jam skolingas, vyras atsakė, jog žaidžiant internetinį žaidimą A. liko skolingas. Ji paprašė to vyro (kaip vėliau sužinojo - A. K.), išeiti iš buto, tačiau kaltinamasis neįvykdė prašymo. Pradėjo bėgioti po butą, be jos leidimo vaikščiojo po kambarius, rausėsi daiktuose, atidarinėjo stalčius, kažko ieškojo. Neatlaikiusi tokio jo neadekvataus elgesio, ji patempė tą vyrą link durų. Tada kaltinamasis sučiupo ją už rankų ir su savo dešine ranka kelis kartus jai sudavė į jos kairį petį. Nukentėjusiosios teigimu, A. K. buvo neadekvatus, su juo kalbėti buvo beprasmiška, jis mosikavosi rankomis ir kojomis. Nematant galimybės susitvarkyti, ji paprašė sūnaus paskambinti bei iškviesti policiją. Papildomai S. G. parodė, kad iš sūnaus pasakojimo, tas vaikinas A. K. yra jo buvęs klasiokas. Apie tai, jog jos sūnus žaisdavo internetu azartinius žaidimus, ji nežinojo, nesidomėjo, kaltinamąjį tą dieną pamatė pirmą kartą. Nurodė, kad kaltinamasis savo abejomis rankomis suėmė jai už abiejų rankų, suėmė kiek aukščiau už riešų, arčiau dilbio. Patvirtina, kad toks A. K. elgesys – suimant jai už rankų buvo skausmingas, skausmas buvo 8-9 balų iš 10 balų pagal skausmo skalė. Kai jai pavyko išsilaisvinti iš kaltinamojo, A. K. tada ją pastūmė, paskui jis su savo ranka jai sudavė 2 kartus į petį, atstumas tarp jų buvo apie 20 cm, kaltinamasis taip elgdamasis jai negrasino, tik mosikavo rankomis, kažką sau murmėjo po nosimi, sakė „grąžinkit pinigus man, grąžinkite skolą“. Vėliau ant savo dešinės ir kairės kojos ji matė mėlynes Paties įvykio metu ji skausmo nejautė, tačiau vėliau viskas pasijuto. Taip pat kaltinamasis jai sudavė į kairę ranką, kuri prieš tai buvo operuota ir atitinkamai ji jautė stiprų skausmą. Jai pasikreipus į gydymą įstaigą, ligoninėje buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prieš apžiūrą ji minėjo ekspertui, kad jos bute ją sumušė nepažįstamas vyras. Apžiūros metu ant jos rankų, kojų ekspertas matė mėlynes. Taip pat atvykusiems policijos pareigūnams ji irgi minėjo, jog patyrė fizinį skausmą nuo kaltinamojo. Dar pamena, kad po šio įvykio ant jos rankos mažojo piršto buvo didelė mėlynė. Šio įvykio metu ji patyrė dideli emocinį sukrėtimą, emociškai buvo sunku. Tai, kad ji buvo sumušta A. K. matė A. S., kuris nuolat buvo šalia jos. Ji turi antros grupės invalidumą, todėl priešintis fiziškai stipriam vyrui neturėjo jokios galimybės. Teismui pagarinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. G. patvirtino parodymų teisingumą. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįstą dar nuo mokyklos laiku, nes jie kartu mokėsi mokyklos vienoje klasėje. Su A. K. kartais žaisdavo internetu azartinį žaidimą „(duomenys neskelbtini)“. Tarpusavyje buvo sutarę, kad jeigu bežaidžiant pavyks laimėti, tada visą laimėtą pinigų sumą dalinsis, o jeigu pralaimėtų tai niekas nieko negauna. 2024 metais sausio mėnesio pabaigoje A. K. per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su juo bei paprašė padėti jam (A. K.) maistu, sakydamas, jog yra sunki jo materialinė padėtis. Sakė, kad jam reikia kavos ir pan. A. S. teigimu jis atsiliepė į tokį prašymą, bei per programėlę pasiūlė atvažiuoti atsiimti jam paruoštus produktus. A. K. atvažiavus pas jį į namus, jis prie buto durų padavė A. K. krepšelį su maistu. Tačiau A. K. to maišelio nepaėmė, o nustūmęs į šoną staigiu judesiu faktiškai įsibrovė į jo butą. Jis klausė A. K., kodėl įsiveržė be leidimo, į tai sulaukė atsakymo, kad „tu mane apgavai“. A. S. teigimu, jis neneigia, jog ankščiau su A. K. žaisdavo internetinius azartinius žaidimus, tačiau jokių pinigų kaltinamajam nėra skolingas. Įvykio metu buvo daug emocijų, įtampos, A. K. vis reikalavo grąžinti jam pinigus. Matant, jog jam nepavyks geruoju išsiprašyti kaltinamojo iš buto, jis telefonu paskambino mamai S. G., kad ją informuoti, jog į butą be leidimo užėjo vyras bei nenori išeiti. A. S. teigimu, kaltinamasis faktiškai manipuliavo bei apgaulės būdu užėjo į butą, prisidengdamas maisto atsiėmimu. Tai pat, jis patvirtino, kad esant bute bei besitęsiant konfliktui jis vienu momentu savo dešinėje rankoje laikė telefoną, tai pamatęs A. K. su savo dešine koja bandė jam telefoną išmušti, tačiau tai padaryti A. K. nepavyko, nors tokius kojos judesius (smūgius) bandymus jis atliko kelis kartus. Paskutiniu bandymu kaltinamojo smūgis koja pasiekė tikslą, nes suduodant smūgį koja minėtas telefonas iš jo dešinės rankos buvo išmuštas. Smūgio metu jis pajuto fizinį skausmą, nes kaltinamojo koja pasiekė jo ranką, jis nespėjo atitraukti rankos. Be to, patvirtina, kad jam matant kaltinamasis nederamai elgėsi ir su jo motina S. G., kuriai irgi buvo sužalota ranka, išsamiau apie mamos sužalojimus jis nurodė savo pirminiuose parodymuose duotose ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai patvirtina. Jis matė kaltinamojo smūgius suduodant S. G. į ranką. Mama garsiai rėkė. Netrukus buvo iškviesta policija, atvykusiems pareigūnams jis papasakojo įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. esame seni pažįstami, buvę kursiokai. A. S. jam yra skolingas 165 Eur, todėl jis 2025-02-06 apie 17 val. vyko pas jį atsiimti savo skolos. Prieš atvažiuojant jam rašė, kad atvyks kavos. A. S. sutiko, kad jis atvyktų. Jis atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Jam įėjus į laiptinę, A. S. jau laukė išėjęs prie buto durų. Durys buvo praviros, tad jis užėjo į buto vidų. Jie pradėjo su A. kalbėtis, prašė, jog jam grąžintų pinigus, kuriuos buvo skolingas, tačiau šis vis nukreipdavo temą. A. S. pradėjo prašyti išeiti iš buto, tačiau sakė, kad neišeis kol jam negrąžins pinigų. Tuomet A. S. paskambino savo mamai, jog ši ateitų, pasakė, kad jis neleidžia įeiti į butą. Neužilgo atėjo A. mama ir jie visi įėjo į buto vidų. Jis bandė A. mamai paaiškinti, kad A. S. jam yra skolingas, ir jis čia atėjo susigrąžinti pinigų. A. mama prašė išeiti iš buto, A. S. taip pat prašė išeiti, apsimesdamas, jog nežino dėl ko jis čia atėjo. A. mama jam sudavė ne mažiau 3 kartus rankomis į rankas, jis gynėsi, bandė patraukti jos rankas nuo savęs, tačiau jai nesudavė jokio smūgio. Tuomet bandė jai paaiškinti visą situaciją dėl ko jis čia yra. Tuomet pastaroji priėjo prie A., pradėjo kažką jam sakyti ir ne mažiau 3 kartus sudavė rankomis A. į viršutinę kūno sritį, tikriausiai jam kliuvo daugiausia į rankas. Jis nuėjo į kitą kambarį, pradėjo ieškoti stalčiuose pinigų, galvojo ras juos ir tuomet atėjo A. mama ir pasakė, kad išeitų, kodėl jis čia ieško ir panašiai, jis atsakė, kad A. jam skolingas ir jis nori susigrąžinti pinigus. Mama bandė jį išvaryti, patempė už striukės, kad išeitų. Tuomet jie nuėjo į koridorių, ir tada mama atėjo su drabužių pakaba ir sudavė jam ne mažiau 3 smūgių į kairę ranką ir kairį petį. Jis gindamasis bandė dengtis rankomis. A. S. pasakė, kad iškvietė policiją, kad niekur neitų ir lauktų čia, tad jis nuėjo į svetainę laukti policijos. Savo kaltės visiškai nepripažįsta, nesudavė nei vieno smūgio nei A., nei jo mamai (tomas 1, b. l.108-109).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad jis pažįsta A. S. jau senai, jie kartu mokėsi. Vasario mėnesį jis su A. susitarė, jog žaisi internetinį lošimą - žaidimą " (duomenys neskelbtini)". A. pasakė, kad duos jam laimėjimą jeigu šis duos jam statymo sumas. Jis atsiuntė 3 "perlo" čekius, du čekiai po 25.60 Eur. vertės, trečias čekis vertės 10,60 Eur. Kai A. S. laimėjo žaidimą, nusprendė prašyti jo gražinti laimėjimą. Sutarėm, kad A. S. jam gražins žadėtus pinigus 2025 m. sausio pabaigoje. Pinigų jis negražino, nes paprašę naujo "perlo" čekio statymui 25,60 eur. vertės. Naują čekį jam davė, bet A. pinigus ir vėl atsisakė gražint, pastoviai atsikalbinėjo. A. jam atsiuntė balso žinutė, kur pasakė, kad pinigų negražins, nes kažkas nutiko su elektronine pinigine, pasakė: "pinigus pamiršk". Jį tai supykdę, nes sakė jau antrą kartą, kad pinigų nebus, negražins jam. Jis nutarė po darbo važiuoti pas A. S., atvažiavus pas jį adresu (duomenys neskelbtini), pavyko pateikti pas jį į butą. Pradėjo sakyti, jog gražintų laimėtus pinigus, A. vis kartojo, kodėl pateko į jo butą be leidimo, taip ir neatsakė į klausimą kodėl negrąžina skolos. Tarp jų kilo ginčas. Ir sakė, kad kalbėtų su jo mama, kuri greitai ateis po to kai A. jai paskambino. Mama atėjo bardamasi tiek ant sūnaus, tiek ant jo, puolė jį tampyti ir mušti rankomis ir stūmė jį link durų, kad išeitų. Jis bandė jai paaiškinti dėl ko atėjo ir ką jos sūnus yra padaręs. Tuo metu ji grižo prie sūnaus ir bardama jį pradėjo jį trankyti rankomis, o A. pradėjo sakyti jai ,kad jisai nieko nepadarė, ir nieko apie tai nežino. Jis nuėjo į A. kambarį ir pradėjo ieškoti savo skolos jo spintelėje. Į kambarį puolė mama, tampė jį ir trankė norėdama jį išvyti laukan. Stabdė ją ir aiškino, kad tai padarė jos sūnus. Po to A. mama grižo į koridorių mušti ir tampyti savo sūnų A., sakydama jam, ką tu padarei. Jis tai pat grįžo į koridorių, A. S. jai atsakė, kad nieko nežino ir nieko nepadarę. Tada jis nuėjo į jų svetainę, tikėdamasis rasti ten savo skolą, nieko neradęs pastoviai sakė A., jog gražintų skolą. Atėjusi į svetainę A. mama ir vėl pradėjo jį tampyti, norėdama, kad jis išeitų. Jis, bandydamas nieko nesužeisti, gynėsi nuo smūgių rankomis. A. pasakė mamai, jog kvies policiją ir būti prie durų, kad jis neišeitų. Mama nuėjo prie durų ir saugojo duris, A. judėdamas koridoriumi protarpiais gaudamas nuo mamos žodinio barnio, kalbėjosi su juo. Visi laukė policijos atvykimo. Pirmo A. mamos užpuolimo metu, gavo smūgį į kairįjį petį iš medinės pakabos, pastaroji lūžo per pusę. Į gydymo įstaiga nesikreipė. Jis tikrai nieko nemušė, tik bandė gintis nuo smūgių. Bandė A. išspirti su koja jo telefoną iš rankų, tuo metu kai jis skambino savo mamai, bet jis nepataikė, smūgis buvo į orą. Daugiausia jį ir savo sūnų mušė ir tampė už rankų A. mama, o jis tik gynėsi, kad ją sustabdytų. Jis labai gailisi dėl įvykusių įvykiu, nes jam tai nėra priimtina dėl gyvenimo budo. Jis labai buvo susinervinęs ir galbūt apimtas adrenalino jausmų. Norėtų jų atsiprašyti tik dėl įsibrovimo į jų butą, o dėl mušimo jis tikrai nieko nemušė. Supranta, jog smurtas nieko gero neduos. Tuo metu jam ir pačiam buvo labai neramu ir nejauku, todėl viską norėjo išspręsti kuo draugiškiau, žodžiais. Bet mama vis puolė, nenorėdama klausytis jo ir savo sūnaus. Pakaitomis jį ir sūnų tampė ir mušė, ir rėkdama ant jų abiejų, (tomas 1, b. l. 121-124).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad jis pasilieka prie savo ankstesniu parodymų, bet norėtų patikslinti, kad visas smurtas prieš jį prasidėjo nuo to momento, kai atėjo S. G. (mama A. S.). Pajuto šiokį tokį nerimą ,kai S. G. nepraėjus ne minutei iškart įžengus į butą pradėjo jį atakuoti rankomis. Jis bandydamas gintis ir nesužeisti S. G. bandė sustabdyti jos rankas, savo pakeltomis rankomis bandė švelniai sulaikyti jos rankas, kad nei S., nei jis nesusižeistų ir galėtų pasišnekėti. S. G. visiškai nenorėdama šnekėtis, šaukdama ir smūgiuodama rankomis prašė, kad išeitų iš jos buto. Jis vis bandė jai rusiškai išaiškinti, kad jis atėjo atgauti skolą, bet ji nenorėdama klausytis, šaukdama, prieidama prie savo sūnaus A. S. ir taipogi ji mušdama, klausė jo: "ką tu padarei". Šaukdama bei keikdama ji trankė savo sūnų. A. S. neigė savo kaltę ir apsimesdamas nieko nesuprantantis kaltino jį pati. Visa laiką, kai jis buvo S. G. bute, pastaroji jį puldavo savo rankomis ir medine pakaba trenkė jam i kairįjį petį. Jis truputį pajuto fizinį skausmą ir pamatė, kad nuo smūgio pakaba yra įplėšta striukė. Ta pakaba nuo smūgio net sulūžo. Jis visą tą laiką bandė savo rankomis sustabdyti S. G. smūgius, ji ne tik smūgiavo jam rankomis, bet dar paėmusi jį už rankos bandė ištempti iš buto, gal būt dėl to ir atsirado jos mėlynės. Jis tikrai S. G. nemušė, jis tik gynėsi nuo jos smūgių. S. G. rankomis atakuodama tiek jį, tiek savo sūnų, galėjo pati susimušti. Jis pats smūgių rankomis ir pakaba nesireikšmino ir niekur į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Jokių reikšmingų smūgių iš S. atakų koridoriuje ir kambaryje nepajuto, apart smūgio pakabą, nes viskas vyko per jo gynybai pakeltas rankas, nes nenorėjo sužeisti S. G.. Protarpiais bandydavo sugauti jos rankas, kad ši nusiramintų ir jie galėtų pašnekėti (tomas 1, b. l. 125-128).

Papildomai apklaustas A. K. parodė, kad jis laikosi ankščiau savo duotų parodymų. Jis tikrai nieko nemušė, vienintelis veiksmas buvo kai jis bandė savo dešine koja pataikyti A. S. į ranką norėdamas išmušti jam telefoną iš rankos, tai atliko apimtas adrenalino jausmo ir nepriimdamas teisingo sprendimo. Visos atsiradusios mėlynės ant S. G. kūno, galėjo atsirasti kai ši jį bandė trankyti rankomis ir ištempti iš buto, tai pat ji trankė ir savo sūnų (tomas 1, b. l. 136-139).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2025-02-06 apie 17.00 val. buvo susitaręs su savo pažįstamu A. K. susitikti jo gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), kad A. pasiims kavos, kadangi ankščiau su juo buvome susirašę SMS žinutėmis ir jis paprašė kavos. Apie 17.05 val. A. K. atvykus nurodytu adresu, jis atidarė buto duris ir išėjo pro jas į laiptinę paduoti A. K. kavą, dėl kurios jis buvo atvažiavęs. Tuomet šis nedelsiant jį nustūmė ir savavališkai įėjo į jos mamos S. G. butą. Įėjęs į butą iš jo pradėjo reikalauti 150 eurų grąžinti, kurie pagal jį yra skola. Jis A. K. paaiškino, kad nieko apie nurodytą skolą nežino ir pasakė išeiti iš buto. Tačiau A. K. iš buto neišėjo ir spyrė jam iš savo dešine koja į jo dešinę ranką ne mažiau 1 kartą, po ko pajautė fizinį skausmą. Įvykus konfliktui, į koridorių atėjo jo mama S. G. ir taipogi bandė A. K. išvaryti iš namų, tačiau šis neišėjo, pradėjo mėtyti daiktus bute, priešinosi. Konflikto metu A. K. taipogi S. G. spyrė iš dešinės kojos į mamos dešinę ranką, ne mažiau 2 kartus, taipogi su ta pačia koja spyrė į kairės rankos mažąjį pirštą ne mažiau 1 kartą, po ko S. G. taipogi pajautė fizinį skausmą. Įvykus konfliktui, nedelsiant iškvietė policiją bendruoju pagalbos numeriu 112, policijos kvietimo metu A. K. bandė šalintis, tačiau jo iš buto neišleido iki atvykstant policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes (tomas 1, b. l. 69-72).

Papildomai apklaustas A. S. parodė, jog 2025-02-06 būdamas name adresų (duomenys neskelbtini) susitarė, kad A. atvažiuos pas jį pasiimti kavos. Jis laukė prie durų su kava rankose, A. jį nustūmė, įsiveržė į butą ir pradėjo reikalauti 100 eurų, kuriuos pats pralošė. Jis sakė išeiti, A. reikalavimų neklausė, vykdė savavališkus veiksmus, ieškojo pinigų. Atėjus mamai į namus, ji rėkė tiek ant jo, tiek ant A.. Sakė A. išeitim bet jis neklausė mamos. Kai jis bandė A. išprašyti iš buto, šis su koja jam trenkė į ranką. Jis pajuto fizinį skausmą. Ar stipriai skaudėjo, pasakyti negali. A. norėjo pasišalinti, bet jie viską uždarė ir jam neleido išeiti, iškvietė policija. Susitaikyti su A. K. jis nenori. Akistatoje dalyvauti sutinka (tomas 1, b. l. 73-76).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nurodė vietą, kur stovėjo jam prieš smūgį įvykio metu įtariamasis A. K., po ko parodė vietą kur jis pats stovėjo prieš įtariamojo A. K. smūgį, t. y. prie įėjimo į svetainę, kur įtariamasis jam su dešine koja spyrė į jo dešinę ranką. Po ko koridoriuje nukentėjusysis nurodė vietą, kur stovėjo prieš smūgius motinai S. G. įvykio metu pats įtariamasis A. K., t. y. pačiame koridoriuje, po ko parodė vietą kur stovėjo pati motina prieš įtariamojo A. K. smūgius. Po ko nukentėjusysis nurodė vietą, iš kur įtariamasis motinai S. G. su dešine koja spyrė du kartus į pastarosios dešinę ranką, po ko iš kur su dešinė koja spyrė vieną kartą į pastarosios kairę ranką. Visas vietas nukentėjusysis nurodė rankomis (tomas 1, b. l. 81-90).?

Akistatos A. S. – A. K. protokole užfiksuota, kad A. K. nurodo, jog konfliktas buvo dėl to, kad jis atvažiavo į namus pas A. S. atsiimti sutartos laimėtos pinigu sumos, ir jis neteisėtai įsiveržė į butą. A. S. nurodė, kad buvo susitarę su A., kad jis paskolins kavos, bet taip apgaulės būdu pateko į jo butą. Jis nieko nežino dėl skolos, niekam nėra neskolingas, jie kartu žaidė ir kartu pralaimėjo. A. K. nurodė, kad nesutinka su A. S. parodymais, kadangi jis atvyko atsiimti skolos iš A. S. skolos, prieš žaisdami susitarė dalintis laimėjimu, dėl to ir sutiko čekius jam nupirkti. Patekus į butą pradėjo reikalauti gražinti skolą, tuo metu A. S. klausė, kodėl jis pateko į jo butą ar taip yra daroma, neigdamas kad yra skolingas, ir laužydamas jų susitarimą, tai yra tiesiog apsimetinėjimas. A. K. parodė, kad ginčo metu pabandė su dešine koja išspirti iš A. S. rankos telefoną, bandymas buvo nesėkmingas, kadangi nepasekė rankos, smūgis tiesiog buvo į orą. A. S. parodė, kad nesutinka su parodymais, kadangi A. K. jo namuose panaudodamas fizinį smurtą dešine koja į jo dešinę ranką (tai yra žastą) spyrė jam su koja. Patyrė fizinį skausmą ir atsirado randai, mano, kad visa tai buvo daryta suplanuotai iš A. K. pusės (tomas 1, b. l. 77-80).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. nustatytas odos nubrozdinimas, dešiniame žaste, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (tomas 1, b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. G. nurodė, kad 2025-02-06 tikslaus laiko pasakyti negali, ji buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) ", jai paskambino pilnametis sūnus A. S. ir pasakė, kad pas juos į butą atėjo klasiokas ir atsisako išeiti. Ji grįžo namo, užėjus į butą, koridoriuje stovėjo jai nepažįstamas vyras ir sūnus A.. Nepažįstamas rėkė A.: "atiduok, atiduok". Ji vyrui pasakė, kad šis išeitų iš jos buto, tačiau vyras pradėjo muistytis. Ji dar kartą pasakė, kad šis išeitų. Priėjo prie jo, vyras ją pastūmė, po to vieną kartą sudavė jai ranka, kokia tiksliai nepastebėjo, į kairės puses petį, tuo momentu ji skausmo nepajuto. Po konflikto iš karto iškvietė policiją, nepažįstamas norėjo pabėgti iš buto, tačiau ji neleido ir jis liko laukti policijos. Apžiūrėjus butą, koridoriuje ant grindų pamatė medinę drabužių pakabą, ji buvo apgadinta, tačiau kas ją apgadino ir kaip ji nežino, pretenzijų dėl apgadintos pakabos neturi. Kol laukė policijos, ji pajuto, kad jai skauda kairė ranka ir dešinės rankos mažasis pirštas. Atvykus policijai ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jai pakilo spaudimas ir skaudėjo ranką (tomas 1, b. l. 59-62).

Papildomai apklausta S. G. parodė, kad papildomai norėtų paaiškinti kad, jai grižus namo, bute jos buvo svetimas žmogus A. K., kuris neteisėtai, nekviestas atėjo pas sūnų, įsibrovė į jos namus. Ji pasakė išeiti, o jis nesutiko. Bėgiojo per kambarius, kažko ieškodamas. A. jai trenkė vieną kartą į kairįjį petį. Mano, kad jis sudavė ne specialiai, nenorėjo jos mušti, gal kai ji bandė jį patempti, kad išeitų iš buto. Vyras mosikavo savo rankom nenorėdamas išeiti, ir netyčia pataikė į jos petį. Kodėl specialisto išvadoje nurodyti trys sužalojimai, ji nežino. Atvažiavus daryti ekspertizę jai pasakę nusirengti ir pamatė ant rankų mėlynes. Iš kur jos atsirado, ji nežino. Gal pati kur trenkė, gal jau buvo. Ekspertas nieko nekomentavo, užrašė ką mate ant jos kūno, neklausinėjo apie mėlynės. Nuo akistatos ji atsisako, nenori to žmogaus matyti (tomas1, b. l. 63-66).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad S. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, sužalojimai padaryti, kontaktuojant su kietu buku daiktu, daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (tomas 1, b. l. 52).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus ("Body kamerų") įrašas. Naudojant „Windows Media Player“ leistuvą, apžiūrimas vienas vaizdo įrašas ,,PSS-20250206-171507UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 15 minučių 4 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai užeina į daugiabučio laiptinę. Buto duris atidaro moteris (ikiteisminiame tyrime atpažįstama kaip S. G.) – baltais, trumpais plaukais, vilkinti geltonos spalvos megztinį. Buto viduje stovi vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip A. S.) – juodais, trumpais plaukais, juoda, trumpa barzda, vilkintis melsvus marškinius. S. G. aiškina, kad ji yra buto savininkė. Atėjusi namo rado nepažįstamą vyrą (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip A. K.). Pastaroji pareigūnus nusiveda į kambarį, kuriame stovi minėtas A. K. – trumpais, juodais plaukais, vilkintis juodą megztinį, juodas kelnes, su savimi turintis juodą kuprinę. A. S. pareigūnams aiškina, kad A. K. per susirašinėjimus paprašė jo kavos ir atvyko jos pasiimti. Tačiau atvykęs, įsiveržė į butą, atėmė jo mobilųjį telefoną, sudaužė daiktus, naudojo prieš jį smurtą, išdaužė baldus, sulaužė pakabą. A. K. pasakoja, kad A. S. yra gerai žinomas sukčius. Vyrai kartu žaidė ,,(duomenys neskelbtini)“. A. K. pripažįsta, kad savavališkai įėjo į butą, kadangi A. S. jam negrąžina šimto šešiasdešimt penkių eurų skolos. A. S. aiškina, kad jis pats laiptinėje pasitiko A. K.. A. S. aiškina, kad A. K. yra jo klasiokas. A. S. pasakoja toliau, kad A. K. jis pasitiko daugiabučio laiptinėje, padavė jam kavą, tačiau pastarasis jį nustūmė ir įsiveržė, pasakęs, kad jam nieko nereikia ir pradėjo daužyti baldus, naudoti fizinį smurtą prieš S. G.. A. S. pasakoja, kad su A. K. dieną prieš kartu žaidė pokerį ir pralaimėjo. Pasak A. S., A. K. jam paskolino šimtą eurų. A. K. turi čekius. Pareigūnai išsiveda A. K. į tarnybinį automobilį. A. K. pasodinamas į laikinojo sulaikymo kamerą. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250206-172232UTC+0200“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 2 minutės 37sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 3 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti šalia daugiabučio laiptinės. Pareigūnai užeina į laiptinę, lipa laiptais. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 32-34).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas, apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-02-06 17_12_29)“. Garso įrašo trukmė 58 sek. Įraše kalba BPC operatorius (BPC), vyras (toliau- V), moteris (toliau- M). M: Jis neadekvatus, jis neadekvatus. (rusiškai) BPC: Vienas vienas du, klausau. V: Laba diena, (duomenys neskelbtini), skubi pagalba reikia, įsiveržė žmogus. M: (keikiasi necenzūriniais žodžiais) V: Mama sumušė, neišeina. BPC: Koks miestas? V: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) kiek? V: (duomenys neskelbtini). Užpuolė nu, įsiveržė žmogus. BPC: Nepažįstamas? V: Nepažįstamas, taip. BPC: Greitosios kažkam reikia? V: Nereikia greitosios, nu jis įsiveržė, neišeina iš namų. BPC: Kelintas aukštas? V: (duomenys neskelbtini) aukštas, pasitiksiu. BPC: Durų kodas yra? V: Taip yra. BPC: Koks kodas? V: (duomenys neskelbtini). M: (šaukia nesuprantamai) BPC: Jūsų vardas pavardė. V: A. T.. BPC: Gerai, informuojam, laukit. Garso įrašo pabaiga. Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2025-02-06 17_12_29)“. Garso įrašo trukmė 43 sek. Įraše kalba BPC operatorius (BPC), vyras (toliau- V), moteris (toliau- M). V: Vienas. BPC: Vienas vienas du. V: Laba diena, čia (duomenys neskelbtini) mes laukiam policijos, čia įsiveržė žmogus. Kada čia atvažiuos? Vilnius. BPC: Minutėlę, tuo. Pasikeitė situacija pas jus ten kažkas? V: Nepasikeitė, nu tai mes uždarėm, laukiam policijos. BPC: Aha, supratau. V: Čia užpuolimas buvo ir įsiveržimas. BPC: Tai informacija perduota yra policijai. V: Perduota, atvažiuos ane? BPC: Taip, kada atvažiuos mes nežinom, nes. V: O kiek laukt jie klausia, jūs nežinot kiek laukt? BPC: Mes nežinome, jie pagal įvykio svarbą ir eilės tvarka siunčia. V: A, pagal įvykio svarbą, tai vadinasi čia toks nelabai svarbus. BPC: Žinokit, aš jus labai prastai jus girdžiu, labai aidi. V: Aha. BPC: Tai, informacija tikrai yra perduota, laukite. V: A, laukiam, gerai, ačiū. BPC: Viso geriausio. Garso įrašo pabaiga (tomas 1, b. l. 35-38).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Įėjimo į namo laiptinę durys yra šarvuotos su kodinė spyna. Pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, po dešinę pusę yra buto duris pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, patenkame į koridorių. Koridoriuje prie įėjimo, iš dešinės puses yra medinės duris, šalia durų yra komoda su drabužių pakabomis. Už komodos iš dešinės puses yra svetainės kambarys. Koridoriaus gale iš kaires puses yra kambarys Nr. 1 iš dešinės puses yra kambarys Nr. 2. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje daiktų ar pėdsakų reikšmingų tyrimui nerasta, nepaimta, (tomas 1, b. l. 23-31).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje nustatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. K. parodė, kad jokių smurtinių veiksmų A. S. bei S. G. neatliko. Paaiškino, kad besikalbant su A. S. vyko konfliktas. A. savo dešinėje rankoje laikė mobilųjį telefoną ir bandė kažkam paskambinti, tai pamatęs (kaltinamasis) koja spyrė, su tikslu išmušti telefoną iš A. S. rankų, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Jo kojos spyris nepasiekė to telefono bei A. S. rankos, tad smurto nebuvo, nes jis su koja nepataikė. Toks jo kojos judesys buvo spontaniškas, pasielgė taip iš įsiaudrinimo, tačiau su kojos spyriu jis nepalietė nei telefono, nei A. S. rankos. Tai buvo jo vienintelis spyris, daugiau jokių judesių neatliko. Taip pat nurodė, kad neilgai trukus į butą užėjo A. S. mama S. G.. Moteris buvo įsiaudrinusi, kėlė balsą, reikalavo, kad jis išeitų iš jos buto. Jis dar bandė rusų kalbą aiškinti S. G., kad jo tikslas yra susigrąžinti pinigus, kad jos sūnus jam skolingas. Tačiau S. G. pradėjo jį tampyti, mušti rankomis, vis reikalaudama, kad išeitų iš buto. Jo teigimu jis bandė tik pasikalbėti, išspręsti viską žodžiais, tik vienu metu jam teko suimti S. G. už jos rankų, bet tik tam, kad moteris apsiramintų. Moters jis tikrai nestūmė, netrenkė jai, tik bandė sulaikyti jos rankas, kad nei vienas nesusižeistų. S. G. su savo koja nespyrė, tik švelniai stengėsi ją sulaikyti nuo rankų mosikavimo. Jokių smūgių savo koja S. G. jis nesudavė. Tuo metu jis negirdėjo, kad jam suimant moteriai už jos rankų, ji skųstųsi skausmu. Jo manymu, moteriai jokio sveikatos sutrikdymo nepadarė. Tačiau teismas kritiškai vertina kaltinamojo versija, jog jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų A. S. bei S. G. neatliko, nukentėjusieji viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš juos. Tai, kad bandant A. S. suduoti koja, kuris savo dešinėje rankoje laikė telefoną, ir A. K. teigimu jis šio tikslo nepasiekė, t. y. spyris koja buvo į orą, patvirtina A. S. parodymai, jog smūgis koja buvo pakankamai stiprus, jis pajuto fizinį skausmą dešinės rankos žasto srityje. Nukentėjusysis A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs dar nuo mokyklos laikų jo pažįstamas A. K., kuris nustūmęs jį į šoną staigiu judesiu faktiškai įsibrovė į jo butą. Besikalbant buvo daug emocijų, įtampos, A. K. vis reikalavo grąžinti jam pinigus. Matant, jog jam nepavyks geruoju išsiprašyti kaltinamojo iš buto, jis telefonu paskambino mamai S. G. ir pranešė, kad į butą be leidimo užėjo vyras bei nenori išeiti. A. K. pamatęs, kad jis savo dešinėje rankoje laiko telefoną, su savo dešine koja bandė jam tą telefoną išmušti iš jo rankos. Iš pirmo karto jam tai padaryti A. K. nepavyko, tačiau paskutiniu bandymu kaltinamojo smūgis koja pasiekė tikslą ir iš jo dešinės rankos buvo išmuštas telefonas. Smūgio metu jis pajuto fizinį skausmą, nes kaltinamojo koja pasiekė jo ranką. Be to, matė kaip kaltinamasis nederamai elgėsi ir su jo motina S. G., kuriai irgi buvo sužalota ranka. Jis matė kaltinamojo smūgius suduodant S. G. į ranką. Mama garsiai rėkė. Netrukus buvo iškviesta policija, atvykusiems pareigūnams jis papasakojo įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji S. G. irgi patvirtino, kad A. K. suimant jai už rankų šis veiksmas buvo skausmingas, besitęsiant konfliktui kaltinamasis taip pat ją stūmė, su savo ranka jai sudavė du kartus į petį bei į kairę ranką, kuri prieš tai buvo operuota, ji jautė stiprų skausmą, taip pat, jai buvo smūgiuota kelis kartus į dešinė koją. Nukentėjusioji S. G. teisiamojo posėdžio metu (dalyvavo nuotoliu) parodė, kad ji buvo sulaukusi skambučio iš savo sūnaus A. S., kuris pranešė, jog į butą be leidimo užėjo sūnaus pažįstamas A. K. bei nenori išeiti. Atvykusi, ji bute pamatė A. K., kuris nevykdė ir jos prašymo. Anaiptol A. K. pradėjo bėgioti po butą, be jos leidimo vaikščiojo po kambarius, rausėsi daiktuose, pradėjo atidarinėti stalčius, kažko ieškoti. Priėjusi paklausė A. K. ko jis ieško, kodėl taip elgiasi ir paprašė dar kartą išeiti. Tada kaltinamasis sučiupo ją už rankų ir stipriai laikė. Jai išsilaisvinus, A. K. su savo dešine ranka kelis kartus jai sudavė į jos kairį petį. Nukentėjusiosios teigimu, A. K. buvo nelabai adekvatus, su juo kalbėti buvo beprasmiška, jis mosikavosi rankomis ir kojomis, ji tuo metu nejautė fizinio skausmo, nes buvo susijaudinusi, tačiau po to pamatė ant savo kairės rankos daug mėlynių. Toks A. K. elgesys – suimant jai už rankų buvo skausmingas, skausmą vertina 8-9 balais iš 10 balų pagal skausmo skalę. Be to, A. K. dar ją pastūmė, bei su savo ranka jai sudavė 2 kartus į petį, atstumas tarp jų buvo apie 20 cm. Vėliau ant savo dešinės ir kairės kojos matė mėlynes. Paaiškino, kad kaltinamasis jai sudavė į kairę ranką, kurį prieš tai buvo operuota ir dėl smūgio ji jautė stiprų skausmą. Taip pat, atsimena, kad po šio įvykio ant jos rankos mažojo piršto buvo didelė mėlynė. Pirštas buvo sužalotas jai bandant gintis nuo A. K. veiksmų, kai ji savo ranką laikė prie peties ir jai buvo suduotas smūgis į petį. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pačius parodymus (tomas 1, b. l. 59-62, 63-66).