Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-74-1026/2024 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei E. Š. dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. (buvusi ankstesnė santuokinė pavardė – Š.) 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-15759), kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalį, kuria jis įsipareigojo skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir priteisti nepilnamečių vaikų O. Š. ir J. Š. išlaikymui po 210 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo (tėvo) reikalavimas dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl civilinei bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

15. Ieškovas R. A. ir atsakovė E. Š. yra nepilnamečių vaikų O. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

16. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtinta R. A. ir E. Š. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikams O. Š. ir J. Š. – po 200 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (žr. teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktas).

17. Antstolės G. A. 2023 m. kovo 28 d. patvarkymas Nr. S-23-88-9142 liudija, kad indeksuota išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma 2023 m. sudaro 276 Eur vienam vaikui.

18. Ginčo šalių nepilnametis sūnus O. Š. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Jis lanko bendrojo ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini)). Taip pat O. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal akordeono muzikinio ugdymo programą, lanko (duomenys neskelbtini) (plaukimo treniruotes), sportuoja (duomenys neskelbtini) mokykloje ir (duomenys neskelbtini) klube.

19. Ginčo šalių nepilnametė dukra J. Š. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Ji lanko bendrojo ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini)). Bendrojo ugdymo įstaigoje J. Š. lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus: tautinius šokius ir šiuolaikinius šokius, šachmatų treniruotes. Taip pat J. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal akordeono muzikinio ugdymo programą, lanko (duomenys neskelbtini) (plaukimo treniruotes). Nepilnametė šalių dukra turi regėjimo ir ortodontinių sveikatos problemų.

20. Ieškovas R. A. anksčiau dirbo uždarojoje akcinėje bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis siekė 1 043 Eur–1 740 Eur (bruto) per mėnesį. Nuo 2024 m. vasario 2 d. ieškovas pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis šiuo metu siekia 1 898 Eur–2 422 Eur (bruto) per mėnesį (2024 m. liepos 11 d. SODRA duomenų bazės informacija, gauta CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu). Ieškovas R. A. neturi savo vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų ar transporto priemonių. Ieškovas augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. A.. R. A. taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų Kredito unijai TAUPKASĖ ir Kredito unijai MĖMELIO TAUPOMOJI KASA.

21. Atsakovė E. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis siekia 2 977,43 Eur–3 138,55 Eur (bruto) per mėnesį. E. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso keli nekilnojamojo turto objektai: dalis žemės sklypo su dalimi statinių, adresu: (duomenys neskelbtini); butas, adresu: (duomenys neskelbtini); butas, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu taip pat yra registruotas automobilis „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitų išlaikytinių atsakovė neturi. E. Š. turi kreditorinių įsipareigojimų BIGBANK AS filialui.

Dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

24. Kaip jau buvo paminėta anksčiau, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikams O. Š. ir J. Š. – po 200 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtą Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį (200 Eur) indeksavus (CK 3.208 straipsnis), atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2023 m. privalo mokėti 276 Eur dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui (žr. antstolės G. A. 2023 m. kovo 28 d. patvarkymas Nr. S-23-88-9142).

25. Bylos medžiaga liudija, kad ieškovas 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisiant iš jo vaikų O. Š. ir J. Š. išlaikymui periodines išmokas po 210 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip suformuluotą savo materialinį teisinį reikalavimą, ieškovas grindžia aplinkybe, jog CK 3.208 straipsnyje nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksavimas pusę metų po teismo sprendimo priėmimo nebus taikomas, dėl ko jis savo nepilnamečiams vaikams mokės 210 Eur dydžio išlaikymą, vietoje dabar mokamo 276 Eur išlaikymo (po indeksavimo). Siekį tokiu būdu sumažinti faktiškai nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį (nuo 267 Eur iki 210 Eur) ieškovas motyvuoja pasikeitusia (pablogėjusia) savo finansine padėtimi – sumažėjusiomis pajamomis bei kilusiu poreikiu išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką ((duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. A.).

26. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams nėra neproporcingas ir neviršija būtinumo kriterijų, net ir indeksuota išlaikymo suma nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Teismas nelaikė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra pasikeitusi (pablogėjusi), o aplinkybė, jog padidėjo ieškovo turimų išlaikytinių skaičius nėra pagrindas konstatuoti esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą. Geresnę atsakovės (vaikų motinos) turtinę padėtį teismas taip pat nelaikė pakankamu pagrindu sumažinti ir taip mažesnį ieškovo indėlį išlaikant nepilnamečius vaikaus.

27. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo ieškinio argumentus. Apeliantas pažymėjo tai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atėmė iš jo galimybę teikti visiems trims turimiems vaikams vieno dydžio išlaikymą, nes dukrai A. A. jis taip pat privalo skirti ne mažesnę nei 276 Eur dydžio sumą per mėnesį, tačiau to daryti negali, nes jo finansinė padėtis leidžia visiems trims vaikams skirti ne daugiau nei po 210 Eur kiekvienam vaikui. Kadangi atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo, yra įsitikinęs, jog būtent E. Š. privalo didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, laiko, jog atsakovės nurodomos sumos, kurios tariamai reikalingos nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui (670 Eur – sūnui O. Š.; 705 Eur – dukrai J. Š.), neatitinka tikrovės, yra nepagrįstai padidintos, nes jo skaičiavimais realios vienam vaikui per mėnesį tenkančios išlaidos sudaro tik 463,73 Eur, dėl ko jo prašomas priteisti 210 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas patenkins visus nepilnamečių vaikų poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų visetą sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti.

29. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme (CK 3.201 straipsnis) nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

30. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz. savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-395-313/2018).

31. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz. vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz. dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

32. Atsižvelgiant į šios nutarties 30–31 punktuose išdėstytus išaiškinimus, esmines aplinkybes dėl pagrindo pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį turi įrodyti ieškovas (nagrinėjamu atveju – apeliantas). Ieškovas byloje įrodinėjo, kad nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo dydis turi būti pakeistas jo prašomu būdu, nes pablogėjo jo turtinė padėtis – sumažėjo pajamos bei atsirado dar vienas išlaikytinis (dukra A. A.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

34. Nagrinėjamu atveju išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis (200 Eur) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį. Nuo minėtos Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo praėjo 5 m. Išlaikymo dydį indeksavus CK 3.208 straipsnio pagrindu, ieškovas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui šiuo metu moka po 267 Eur, t. y. faktiškai mokamo mėnesinio išlaikymo suma per 5 metus pakilo vos 67 Eur. Ieškovas nuo 2024 n. vasario dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis siekia 1 898 Eur–2 422 Eur (bruto) per mėnesį. Šiuo metu ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra netgi didesnis už ankstesnėje įmonėje (UAB (duomenys neskelbtini)) gautą darbo užmokestį (1 043 Eur–1 740 Eur (bruto) per mėnesį). Byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbingumas būtų apribotas, jo sveikatos būklė būtų pablogėjusi, dėl ko jis neturėtų galimybės apskritai dirbti ir gauti reguliarias darbinės veiklos pajamas. Priešingai, ieškovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), neturintis jokių sveikatos problemų trukdančių dirbti, pastaruoju metu dirba elektrinio krautuvo vairuotoju, kas liudija, kad ieškovas turi visais galimybės stengtis siekti gauti kiek įmanoma didesnes pajamas. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apelianto turtinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo jo paties valios ir pastangų gauti didesnes pajamas, ji nėra iš esmės pasikeitusi (pablogėjusi) nuo to momento, kuomet buvo nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis (nuo 2019 m. birželio 12 d.) ir nesudaro pagrindo jo mažinti. Paminėtina ir tai, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

35. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis nėra itin bloga (pablogėjusi), netiesiogiai liudija ir byloje jo paties pateikti įrodymai. Ieškovas kartu su 2024 m. vasario 5 d. prašymu (reg. Nr. DOK-15335) pateikė duomenis apie sumokėtus komunalinius mokesčius. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovas už komunalinius mokesčius sumokėjo: liepos mėn. – 222,73 Eur; rugpjūčio mėn. – 255,15 Eur; rugsėjo mėn. – 248,63 Eur; spalio mėn. – 275,58 Eur; lapkričio mėn. – 284,66 Eur; gruodžio mėn. – 344,29 Eur; sausio mėn. - 362,98 Eur. Ieškovui reguliariai ir savalaikiai, t. y. kiekvieną mėnesį gebant vien už komunalinius mokesčius sumokėti nuo 250 Eur iki 350 Eur siekiančias sumas, abejones kelia jo ieškinio bei apeliacinio skundo teiginiai, kad iš gaunamo darbo užmokesčio antstolei išskaičiavus išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jam asmeniškai lieka tik 156 Eur dydžio suma. Iš ieškovo pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. matyti, kad per 8 mėnesių laikotarpį bendra R. A. išlaidų suma siekė 9 257 Eur (arba 1 157 Eur per mėnesį). Atsižvelgiant į tai, kad iš minėtos banko sąskaitos nebuvo mokamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (jis yra išskaitomas antstolės iš ieškovo darbo užmokesčio), o dalis ieškovo išlaidų negali būti laikomos objektyviai būtinomis (kaip pavyzdžiui, išlaidos azartiniams žaidimams svetainėse www.betsafe.lt ar www.topsport.lt), darytina išvada, kad atsakovas disponuoja pakankamai nemažo dydžio piniginėmis lėšomis, kas neleidžia jo turtinės padėties vertinti kaip blogos, kaip kad deklaruoja apeliantas savo procesiniuose dokumentuose.

36. Ieškovas savo pablogėjusią turtinę padėtį siejo ir su tuo, kad susilaukė dar vieno vaiko (išlaikytinio), t. y. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. A.. Pažymėtina, kad vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, jog ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimo (t. y. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties) priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant ir būtinas materialines sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką ir tai reikalauja iš apelianto papildomų išlaidų nepilnametės A. A. išlaikymui, yra logiška ir suprantama. Tačiau ieškovui įrodinėjant savo pablogėjusią turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėnesio jis privalėjo pateikti duomenis bei įrodymus apie turimas esmines išlaidas nepilnametės A. A. išlaikymui, kad būtų galima įvertinti jų pagrįstumą ir tokių išlaidų poveikį ieškovo turtinei padėčiai. Tačiau ieškovas tokių duomenų byloje nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie nepilnametės A. A. motinos E. G. turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, kitą vertingą turtą). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog tai, kad ieškovas šiuo metu augina dar vieną nepilnametį vaiką, iš esmės blogina jo turtinę padėtį ir blogina tiek, kad tai sudarytų pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį ir sumažinti kitiems nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl vaiko tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

37. Ieškovas apeliacinį skundą taip pat grindžia ir aplinkybe, jog atsakovės E. Š. turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo, dėl to ji turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant teismo nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Taip pat, turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad šiuo metu atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovo (2 977,43 Eur–3 138,55 Eur (bruto)), ji turi kelis nekilnojamojo turto objektus bei automobilį, tačiau nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina tai, kad atsakovei iš esmės vienai (ieškovui su nepilnamečiais vaikais bendraujant tik epizodiškai) tenka kasdieninė sūnaus O. Š. ir dukros J. Š. (kurie lanko ne tik pagal metus priklausiančias ugdymo įstaigas, tačiau ir pačius įvairiausius papildomus užsiėmimus – groja akordeonu, lanko plaukimo treniruotes, žaidžia krepšinį ir futbolą (sūnus), lanko šokius ir žaidžia šachmatais (dukra)) priežiūra, kasdienis jų veiklos ir laisvalaikio organizavimas, emocinių / socialinių poreikių tenkinimas, vaikų gerbūvio užtikrinimas (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau yra neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus. Taip pat būtent atsakovei, su kuria Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo nustatyta abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka ir įvairių neplanuotų bei papildomų materialinių išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Todėl ieškovui nuolat negyvenant su nepilnamečiais vaikais, nesprendžiant kasdienių jų priežiūros problemų, nesirūpinant kasdieniais vaikų poreikiais, o šias pareigas vykdant tik atsakovei, būtų nesąžininga ir neteisingą jai perkelti dar ir didesnę materialinio vaikų aprūpinimo naštą (CK 1.5 straipsnis).

40. Ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad atsakovės nurodytos sumos, kurios tariamai reikalingos nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui (670 Eur – sūnui O. Š.; 705 Eur – dukrai J. Š.), neatitinka tikrovės, yra nepagrįstai padidintos, o jo skaičiavimais realios vienam vaikui per mėnesį tenkančios išlaidos sudaro tik 463,73 Eur.

41. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus laiko teisiškai nereikšmingais, nes atsakovas reikalavimą sumažinti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį iš esmės grindė pasikeitusia (pablogėjusia) savo turtine padėtimi, o ne pasikeitusiais (sumažėjusiais) nepilnamečių vaikų poreikiais.

42. Nepaisant to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Taip pat, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

43. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, taip pat ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, MMA dydis siekia 709 Eur (neto) (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui yra skiriama ir mokama 96,25 Eur dydžio tikslinė išmoka (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Dėl to, neįrodinėtinas vienam nepilnamečiam vaikui būtino išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 612,75 Eur per mėnesį (709 Eur – 96,25 Eur = 612,75 Eur), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktinas išlaikymo dydis vienam vaikui yra 306,38 Eur per mėnesį (612,75 Eur / 2).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovo savo nepilnamečiams vaikams faktiškai mokama 267 Eur dydžio mėnesinė išlaikymo suma (po indeksavimo) yra netgi mažesnė už teismų praktikoje nustatytą orientacinį išlaikymo būtiniesiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydį. Kaip jau buvo minėta, MMA dydžio išlaikymo kriterijus yra orientacinis, todėl tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas, tačiau negali būti priteisiamas mažesnis nei būtinas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti išlaikymas. Todėl nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į visuotinai žinomą pasikeitusį (išaugusį) pragyvenimo lygį šalyje, padidėjusias maisto ir kitų prekių, taip pat paslaugų kainas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytas išlaikymo dydis (kuris nuo 2023 m. yra indeksuojamas CK 3.208 straipsnio pagrindu) laikytinas būtinu šalių nepilnamečių vaikų O. Š. ir J. Š. teisėtiems interesams ir poreikiams užtikrinti ir negali būti mažinamas, nes priešingu atveju nepilnamečių vaikų turtinės teisės ir interesai nebūtų pakankamai apsaugoti.

45. Atsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina tai, kad kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme (ne) pagrįstumo

46. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo priteisė atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 400 Eur už advokatės R. V. teisinę pagalbą. Atsakovas nesutinka ir su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, motyvuodamas tuo, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė pateikė tik 2024 m. vasario 22 d., t. y. jau po bylos nagrinėjimo iš? esmės pabaigos (byla buvo baigta nagrinėti 2024 m. vasario 21 d. 9.30 val. vykusio teismo posėdžio metu).

47. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.

48. Taigi, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl kitos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, o teismui atitinkamai tenka pareiga procesiniame sprendime pasisakyti dėl tokių išlaidų pagrįstumo, sąsajumo su nagrinėjama byla bei jų atitikties Rekomendacijų nuostatoms.

49. Bylos medžiaga liudija, kad jos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo užbaigtas 2024 m. vasario 21 d. 9.30 val. vykusio teismo posėdžio metu, o procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas teismo buvo atidėtas 2024 m. kovo 14 d. 16.30 val. Atsakovė duomenis, liudijančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (advokatės R. V. 2023 m. lapkričio 14 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 20231114-1 bei 2023 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1051), teismui pateikė 2024 m. vasario 22 d., t. y. sekančią dieną po teismo posėdžio, kuriame buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau dar iki galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir paskelbimo.

50. Sutiktina su tuo, kad nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje, priešinga ginčo šalis (ieškovas) neturėjo galimybės pateikti motyvuotų prieštaravimų tokių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimui, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva skundžiamo sprendimo 34–36 punktuose įvertino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, pasisakė dėl jų dydžio atitikties Rekomendacijų nuostatos bei pagrįstai jas priteisė iš ieškovo, kurio ieškinio reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstai ir atmesti. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas formaliai taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

51. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė itin operatyviai (t. y. sekančią dieną po to, kai buvo užbaigtas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės) pateikė teismui savo patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančius duomenis, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitiko protingumo ir proporcingumo kriterijus (t. y. jos buvo du kartus mažesnės nei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos), o pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino tokių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą bei motyvuotai dėl jų priteisimo pasisakė skundžiamame sprendime, nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas (ypač susijusias su įrodymų tyrimu ir vertinimu), be kita ko, byloje tinkamai pritaikė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

55. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, liudijantys, jog atsakovė E. Š. apeliacinio proceso metu patyrė 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės R. V. teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nagrinėjamoje byloje valstybė nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 400 (keturis šimtus eurų) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.