- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-1898-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15384-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., V. Č.
- Advokatai
- Vidas Adomaitis, Diana Degutienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. D. ir V. Č. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys V. Č., A. D., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Marekas Petrovskis kreipėsi į teismą su prašymu skirti A. D. iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Prašyme nurodė, jog 2020 m. sausio 30 d. jam buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu V. Č.. 2020 m. vasario 13 d. buvo surašytas aktas, kad vaikas atsisako su tėvu bendrauti. Buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl rekomendacijų pateikimo dėl bendravimo tvarkos ir gauta rekomendacija, kad ryšio atstatymui reikia kreiptis abiem tėvams į psichologą ar psichoterapeutą. 2020 m. gruodžio 29 d. V. Č. pateikė duomenis, jog jam buvo teiktos socialinės paslaugos ir atvejo vadyba yra užbaigta jam įvykdžius visus įpareigojimus. V. Č. bandė bendrauti su sūnumi, tačiau sūnus bendrauti atsisako, todėl vaiko motinai A. D. skirtina bauda už teismo sprendimo nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl baudos skyrimo A. D. už teismo sprendimo nevykdymą atmetė.
3. Teismas, 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje išklausęs šalių nepilnamečio vaiko J. Č. nuomonę, padarė išvadą, kad tarp tėvo ir sūnaus nėra emocinio ryšio, vaikas akivaizdžiai priešiškas tėvui, jaučia baimę, nerimą tėvui, jaučiasi nesaugus.
4. Teismas nustatė, kad antstolio pareiškime dėl sprendimo nevykdymo yra nurodytos tik aplinkybės, kad tam tikru laiku vaiko tėvas V. Č. atvažiuodavo į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau nei vaikas, nei jo motina A. D. nepasirodydavo. Pareiškimas grindžiamas tik paties V. Č. antstoliui pateikta informacija, kuri vertintina kaip subjektyvi ir nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, įrodančių A. D. kaltę. Vykdomojoje byloje yra tik vienas 2020 m. vasario 13 d. Aktas apie sprendimo vykdymą, kuriame nurodoma, kad 2020 m. vasario 5 d. buvo nuvykta į vaiko ugdymo įstaigą, kur vaikui buvo paaiškintas teismo sprendimas ir jo vykdymo tvarka. Vaikas nurodė, kad nenori bendrauti su tėvu, nes jo bijo. Pakartotinai buvo nuvykta 2020 m. vasario 13 d., tačiau ir tada vaikas nebendravo įvardindamas tą pačią priežastį – baimę tėvui.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo V. Č. rašė sūnui tokio turinio žinutes: “melskis geriau, kad nukristų lėktuvas“, „sugrąžinsiu atmintį“, „visai baimės jausmą praradai?“. Suinteresuotas asmuo V. Č. teismo posėdžio metu nepaneigė, jog rašė sūnui nurodytas žinutes.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimai, padarė išvadą, jog abu tėvai, nežiūrint į tai, kad jų santuoka nutraukta, iki šiol labai konfliktuoja, vienas kitam kerštauja ir konkuruoja dėl vaiko, tokiu būdu sudarydami vaikui prielaidas net jais manipuliuoti. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad pirmiausia sūnus nenorėjo bendrauti su mama, o dabar su tėčiu. Abiejų tėvų nesugebėjimas vardan vaiko geranoriškai susitarti, nekonfliktuoti, nenoras suprasti, kad vaiko socialinei ir psichinei raidai, jam palankios ir harmoningos aplinkos sudarymui jie abu vienodai reikšmingi ir reikalingi, sąlygojo jų sūnaus vidinį lojalumo konfliktą, kuris neabejotinai daro didžiulę jam žalą.
7. Teismo vertinimu, bylos duomenys (abiejų tėvų daugkartiniai kreipimaisi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, psichologus, antstolį, policiją ir pan.) leidžia manyti, kad abu tėvai problemą nori spręsti institucijų ar specialistų pagalba neįvertindami to, jog jie patys geriausiai žino savo vaiko poreikius ir lūkesčius. Vaikas paaiškino, kad jis nenori lankytis pas psichologę, nes tai, pasak jo, tik „laiko gaišinimas‘. Specialistų pagalba šeimai neabejotinai bus efektyvi tuo atveju, kai abu tėvai sugebės užgniaužti ambicijas, priešiškumą ir tarpusavyje nekonfliktuos, o dės abipuses maksimalias pastangas emocinio ryšio atkūrimui ir stiprinimui.
8. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti atlygintos, kadangi jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai yra priešingi (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis), tačiau, įvertinęs abiejų suinteresuotų asmenų procesinį elgesį vykdymo procese bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismas sprendė, kad nei vienam iš suinteresuotų asmenų šios išlaidos neatlygintinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. D., atstovaujama advokato Vido Adomaičio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-3695-375/2021, dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti iš suinteresuoto asmens V. Č. bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš suinteresuoto asmens V. Č. A. D. naudai 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; priteisti iš suinteresuoto asmens V. Č. A. D. naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas niekaip neindividualizavo, kodėl suinteresuoto asmens A. D. procesinis elgesys buvo nesąžiningas ir kuo jis pasireiškė. Byloje buvo parengtas atsiliepimas į pareiškimą, apeliantės interesai buvo atstovaujami advokato bylą nagrinėjant teisme, o svarbiausiai, kad bylinėjimosi išlaidų dydis (išlaidos) yra gerokai mažesnės nei nustatyta teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato darbo užmokesčio priteisimo. Viso proceso metu apeliantė neatliko jokių veiksmų, remiantis kuriais būtų galima jos elgesį traktuoti kaip nesąžiningu bei kuris lemtų CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. D. atsakinga už tai, kad vaikas atsisako bendrauti su savo tėvu. Maža to, pirmosios instancijos teismas akcentavo ir konstatavo motinos siekį ir pastangas įkalbėti sūnų bendrauti su tėvu, nurodė, jog apklausa leidžia daryti išvadą, jog tarp tėvo ir sūnaus nėra emocinio ryšio. Šiuo metu konstatuotas akivaizdus vaiko priešiškumas tėvui, baimė, nerimas ir nesaugumas. Todėl apeliantė absoliučiai nėra kalta dėl to, kad pats tėvas, t. y. suinteresuotas asmuo V. Č. savo netinkamu elgesiu eliminavo emocinį tėvo ir sūnaus ryšį ir dar dėl to visiškai nepagrįstai inicijavo baudos dėl tariamai nevykdomo teismo sprendimo skyrimo procesą.
9.3. Proceso iniciatorius buvo būtent V. Č., kuriam ir tenka pareiga atlyginti priešingą suinteresuotumą turinčio asmens, t. y. apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą.
Šalies argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Č., atstovaujamas advokatės Dianos Degutienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo A. D., priteisti iš A. D. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
10.1. Byloje yra duomenys, kad V. Č. iki savo kelionės į (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio mėnesio puikiai ir intensyviai bendravo su vaiku, vaikas gyveno pas jį ir motiną po vieną savaitę, dėl vaiko ugdymo ir rūpesčio juo nekilo jokių nesutarimų. Po šios V. Č. kelionės jo bendravimas su vaiku nutrūko, nes neva vaikas pradėjo bijoti tėvo, jo grasinimų, dėl SMS žinučių. V. Č. nėra žinomos tokio pasikeitusio vaiko elgesio priežastys, galimai per laiką, kol jis buvo išvykęs, vaiko motina A. D. įtikino vaiką, kad tėvas jo neva nemyli, nes turi kitą šeimą, nepasiėmė jo į tą kelionę ir pan. Darytina išvada, kad A. D., su kuria vaikas nuolat gyvena, pasinaudodama savo įtaka vaikui ir tuo, kad jis yra nuo jos priklausomas, paveikė vaiką priešiškai elgtis tėvo atžvilgiu, ir būtent tuo laikotarpiu, kai vaikas su išvykusiu tėvu negalėjo pasimatyti ilgesnį laiką.
10.2. Dėl ryšio su vaiku atkūrimo suinteresuotas asmuo V. Č. atliko visus specialistų rekomenduotus veiksmus (geranoriškai ir pilnai dalyvavo atvejo vadybos procesuose), pats ir toliau aktyviai siekė pasimatyti su vaiku. Pasibaigus ir antrajam atvejo vadybos procesui 2020 m. gruodžio 16 d., specialistai pateikė išvadą, kad apeliantas įvykdė visus įpareigojimus, užmezgė ryšį su vaiku, kad tėvo ryšys su vaiku jau yra atkurtas, bendravimas tarp jų vyksta ir nuotoliniu būdu, o abu tėvai turi vykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Liudytoja D. Ž., teikusi pagalbą atvejo vadyboje 2020 m. rugsėjo ir lapkričio mėn., parodė, kad tėvo ir vaiko santykiai ne tik atkurti, bet yra šilti ir abipusiai norimi. V. Č. įvykdė visus nuo jo priklausiusius veiksmus, pirmiausia derindamas juos su vaiko interesais.
10.3. Teismas neįvertino A. D. veiksmų (ir neveikimo) šiame ginče. A. D. turi pareigą skatinti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau ji tik deklaruoja šią savo pareigą, o realiai elgiasi priešingai. Tai, kad A. D. trukdo vaikui bendrauti su tėvu, neskatina tam ir nori tokią savo poziciją pateikti kaip neva vaiko nenorą, rodo: 1) vaiko pasakymas, kad tėvas vaiku naudojasi kaip keršto įrankiu; 2) 2019 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal skolininkės pareiškimą. Nutarime konstatuota, kad A. D., paties vaiko parodymais, vertė jį meluoti apie tai, kad tėvas muša jį ir kitaip prieš jį smurtauja. Nutarime taip pat, įvertinus surinktą tyrimo metu medžiagą, pasisakyta, kad stebimas A. D. užslėptas siekis tenkinti savo interesus, liguistas kerštas buvusiam sutuoktiniui, piktnaudžiavimas jos, kaip suaugusiosios ir motinos, padėtimi vaiko atžvilgiu - vaiko filmavimas, garso įrašų darymas uždavinėjant jam menamus, tendencingus klausimus, kas prasilenkia su vaiko teisėmis ir motinos moralės normomis; 3) vaizdo įrašas, darytas 2021 m. vasario 11 d. (šio įrašo suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti į teismo posėdį dėl techninių kliūčių), kuriame matyti, kad A. D. visgi filmuoja momentus, kuomet tėvas atvažiuoja pasiimti vaiko. Taip kontroliuojamas vaikas stengiasi vaidinti prieš kamerą motinai reikalingą vaidinimą, jaučiasi didvyriu tokioje situacijoje, jaučiasi saugus, kad tėvas „nepagrobs“ jo (?). Skolininkės veiksmai gali būti vertinami kaip ir toliau traumuojantys vaiką, įtraukiantys jį į tėvų nesantaikos santykius.
10.4. Iš vaiko apklausos proceso metu matoma, kad šalių 12-metis vaikas yra brandus, gudrus ir net įžūlus. Vaiko kūno kalba vienareikšmiškai leidžia matyti jį meluojant, kuomet užduodami klausimai apie tėvo elgesį (sukryžiuoja rankas, muistosi, trukteli pečiais), jis labai aiškiai nusako negatyvią informaciją (savo vertinimą) apie tėvą, tačiau kitų aplinkybių apskritai praktiškai neaiškina, t. y. vaikas susikoncentravęs į atitinkamos informacijos apie „blogą“ tėvą pateikimą. Tai, kad vaikas perteikia motinos poziciją, spręstina ir iš jo pasakymo „tėvas manim naudojasi mamai keršyt“. Vaikas pavadina tėvą „debilu“, kad tėvui toli iki draugystės su juo kaip iki mėnulio, o motinai, jei ji kalba apie tėvą, liepia „užsičiaupti“. Darytina išvada, kad vaikas jau supranta, ko iš jo norima, pataikauja motinai tuo, kad nenori bendrauti su tėvu, ir tokiu būdu įgyja teisę ja manipuliuoti. Akivaizdu, kad vaikas teismo posėdžio metu kalbėjo tik apie neva baimę ir tėvo grasinimus 2019 m. pabaigoje, nors jokių naujų „baimių“ ar grasinimų nuo 2019 m. pabaigos vaikas neįvardijo, ir nepaaiškino, kodėl po šiltų santykių atkūrimo su tėvu 2020 m. pabaigoje ir toliau jo bijo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į suinteresuoto asmens V. Č. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. D., atstovaujama advokato Vido Adomaičio, prašo suinteresuoto asmens V. Č. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-3695-375/2021, dalį, kuria buvo atmestas prašymas skirti baudą A. D. už teismo spendimo nevykdymą, nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
11.1. Suinteresuoto asmens V. Č. teiginiai, jog A. D., su kuria vaikas nuolat gyvena, pasinaudodama savo įtaka vaikui ir tuo, kad jis yra nuo jos priklausomas, paveikė vaiką priešiškai elgtis tėvo atžvilgiu, ir būtent tuo laikotarpiu, kai vaikas su išvykusiu tėvu negalėjo pasimatyti ilgą laiką, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. D. atsakinga už tai, kad vaikas atsisako bendrauti su savo tėvu.
11.2. Apklausiamas vaikas teismo posėdžio metu nurodė, kad: „mama niekada neprieštaravo dėl bendravimo su tėčiu. mama sakydavo, kad gal į kavinę, gal pasivaikščioti, bet aš sakiau, kad nenoriu“. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad pati A. D. siūlo apeliantui eiti pas specialistus, siekiant atkurti apeliantui ryšį su vaiku, tačiau pastarasis atsisakė tą padaryti, nurodydamas, jog neva ryšys tarp vaiko ir jo yra ir taip atkurtas. Skolininkė A. D. niekada nebandė įkalbėti vaiką nebendrauti su tėvu, kažkaip trukdyti. Priešingai, iš skolininkės buvo dedamos visos pastangos ir iniciatyva, kad vaikas bendrautų su tėvu.
11.3. Vaikas yra pakankamai brandus, savo nuomonę ir argumentus, kodėl nenori ir atsisako bendrauti su tėvu, aiškiai nurodė apklausiamas teisme. Apeliantas pats pripažįsta vaiko brandą, todėl netikėti vaiko išsakyta nuomone teismo posėdžio metu nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
11.4. Apelianto nurodomas 2019 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, kadangi prašymas skirti baudą už tariamo teismo sprendimo nevykdymą yra 2020 metų pabaigos. Be to, šis nutarimas ir jame išdėstytos aplinkybės nebuvo visiškai analizuojamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
11.5. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia vaizdo įrašą, darytą 2021 m. vasario 11 d., ir teigia, kad neva jo negalėjo pateikti į teismo posėdį dėl techninių kliūčių, tačiau šis įrašas neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, jis nepagrindžia netinkamo skolininkės elgesio, iš kurio būtų galima daryti išvadą apie teismo sprendimo nevykdymą, o be to, šio vaido įrašo priėmimas pažeistų CPK 314 straipsnio nuostatas. Apeliantas nenurodo, dėl kokių techninių kliūčių jis negalėjo pateikti vaizdo įrašo. Prašymas dėl baudos skyrimo sietinas su konkrečiu apelianto antstoliui nurodytu terminu ir data, kuomet tariamai nebuvo vykdomas teismo sprendimas, t. y. 2020 m. gruodžio 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 dienomis, 2021 m. sausio 1, 2 ir 3 dienomis. Vaizdo įrašo data yra 2021 m. vasario 11 d., todėl laikytina, jog šis įrašas absoliučiai neturi jokio ryšio su tariamu sprendimo nevykdymu, nurodytu aukščiau aptariamais terminais. Dar ir dėl šios priežasties šis įrodymas neprijungtinas į bylą, nes jis nei pagrindžia, nei paneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas skirti baudą už teismo sprendimo – bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, nevykdymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs antstolio prašymą dėl baudos paskyrimo suinteresuotam asmeniui A. D., nepriteisė jai bylinėjimosi išlaidų.
14. Suinteresuotas asmuo V. Č. prašo antstolio prašymą dėl baudos paskyrimo suinteresuotam asmeniui A. D. tenkinti, suinteresuotas asmuo A. D. prašo priteisti jai iš suinteresuoto asmens V. Č. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Dėl suinteresuoto asmens V. Č. atskirojo skundo argumentų
15. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Taigi, vien tinkamas teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymas savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai siekiant tinkamai vykdyti procesinį sprendimą.
16. Suinteresuoto asmens V. Č. teigimu, jo ir vaiko bendravimas pasikeitė po jo kelionės, nes neva vaikas pradėjo bijoti tėvo, jo grasinimų dėl SMS žinučių. V. Č. nėra žinomos tokio pasikeitusio vaiko elgesio priežastys, galimai per laiką, kol jis buvo išvykęs, vaiko motina A. D. įtikino vaiką, kad tėvas jo neva nemyli, nes turi kitą šeimą, nepasiėmė jo į tą kelionę ir pan. Darytina išvada, kad A. D., su kuria vaikas nuolat gyvena, pasinaudodama savo įtaka vaikui ir tuo, kad jis yra nuo jos priklausomas, paveikė vaiką priešiškai elgtis tėvo atžvilgiu, ir būtent tuo laikotarpiu, kai vaikas su išvykusiu tėvu negalėjo pasimatyti ilgesnį laiką.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, jog vaikas galimai yra įtikintas nebendrauti su juo vaiko motinos, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Vaiko pasikeitusio elgesio priežastys nustatytos suinteresuoto asmens A. D. paaiškinimais, vaiko paaiškinimais duotais teismo posėdyje 2021 m. rugsėjo 14 d., SMS žinutėmis. 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje buvo išklausyta J. Č., kuris yra 12 metų amžiaus, nuomonė. J. Č. nuosekliai ir aiškiai išsakė savo nuomonę, jog nenori matytis ir bendrauti su tėvu, nes jo bijo. Vaikas paaiškino, kad nebenori bendrauti ir nebendrauja su tėčiu po tėčio kelionės, į kurią tėtis buvo išvykęs prieš kelis metus. Kelionės metu tėtis siuntė sms grasinančio pobūdžio žinutes. Tuo metu, kai J. savaitę gyvendavo pas tėtį, savaitę pas mamą, tėčio elgesys ne visuomet būdavo geras, jis liepdavo skambinti mamai, parašydavo tekstą, kurį J. skaitydavo, J. buvo nurodoma sakyti, kad „jis nenori važiuoti pas mamą“, tėtis gąsdindavo, kad „jis eis nuogais keliais“. Paklausus, ar bendrautų su tėčiu, jei jo elgesys pasikeistų, vaikas atsakė, jog nemano, kad tėčio elgesys pasikeis. Paklausus ar mama skatindavo bendrauti su tėčiu, J. atsakė, jog mama liepdavo paskambinti tėčiui, ar susitikti su tėčiu kokioje nors kavinėje. Su J. Č. bendravo psichologė, jo apklausa vyko specialiojoje patalpoje, klausimus J. parengė V. Č. atstovė, kuriuos galutinai suformulavo psichologė. Pažymėtina ir tai, jog vaikas apklausos metu nurodė, kad dar jam gyvenant pas tėtį, t. y. iki tėčiui išvykstant 2019 m. atostogauti į (duomenys neskelbtini), kuomet savaitę gyvendavo pas tėtį, savaitę pas mamą, tėčio elgesys jo atžvilgiu ne visada buvo geras, jau tuomet jis jautė baimę, kas paneigia apelianto argumentus apie mamos įtaką formuojant vaiko priešišką nuomonę tėvo atžvilgiu.
18. Iš vaiko apklausos matyti, jog J. nusistatęs kategoriškai prieš jo bendravimą su tėčiu, t. y. jis nurodė, kad nenori su tėčiu matytis ir bendrauti, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog tėvo ryšys su vaiku jau yra atkurtas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp tėvo ir sūnaus emocinio ryšio nėra, vaikas akivaizdžiai priešiškas tėvui, jo bijo, jaučiasi nesaugiai.
19. Atmestini apelianto argumentai, jog teismas neįvertino A. D. veiksmų (ir neveikimo) šiame ginče. Iš antstolio 2020 m. vasario 13 Akto apie sprendimo vykdymą Nr. S-20-123-1594 matyti, kad vykdant teismo sprendimą dėl vaiko bendravimo tvarkos su vienu iš tėvų V. Č., 2020 m. vasario 5 d. 13 val. buvo nuvykta į vaiko J. ugdymo įstaigą mokykloje. Dalyvaujant motinai A. D., pedagogei D. J. V., vaikui J. buvo paaiškintas priimtas teismo sprendimas bei jo vykdymo tvarka. Vaikas J. nurodė, kad su tėvu nenori bendrauti, nes gruodžio mėn. iš tėvo gavo žinučių, kurios jį išgąsdino, dėl ko bijo būti ir bendrauti su tėvu. 2020 m. vasario 12 d. 13.05 val. buvo nuvykta į vaiko J. ugdymo įstaigą. Vaikas J. pakartojo, kad nenori būti su tėvu, jo bijo. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. kovo 4 d. Rekomendacijoje dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. 2TSD-484 nurodyta, jog vykdymo procese prievartos vaikui taikymas negalimas. Vaikas apklausos metu nurodė, jog mama liepdavo paskambinti tėčiui ar susitikti su tėčiu kokioje nors kavinėje, vaikas nenurodė jokių argumentų ar teiginių, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie A. D. veiksmus formuojant sūnaus nuomonę tėvo atžvilgiu. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog vaiko mama negali įvykdyti teismo sprendimo dėl nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos dėl objektyvių priežasčių – vaikas atsisako matytis ir bendrauti su tėvu. Teismui apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, jog vaikas galimai yra įtikintas nebendrauti su juo vaiko motinos.
20. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog A. D. trukdo vaikui bendrauti su tėvu, neskatina tam ir nori tokią savo poziciją pateikti kaip neva vaiko nenorą patvirtina 2019 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal skolininkės pareiškimą, kuriame konstatuota, kad A. D., paties vaiko parodymais, vertė jį meluoti apie tai, kad tėvas muša jį ir kitaip prieš jį smurtauja. Iš 2019 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad vaiko apklausa buvo atliekama 2019 m. kovo 18 d., kurioje vaikas paaiškino apie aplinkybes, jog mama liepė jam meluoti, tačiau net ir įvertinus, jog tokios aplinkybės buvo nustatytos, šioje byloje sprendžiamas baudos skyrimo klausimas nevykdant teismo sprendimo pagal 2020 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-550-955/2018 dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu V. Č., t. y. vykdomasis raštas buvo išduotas žymiai vėliau, ir nustatytos aplinkybės ikiteisminiame tyrime negali įtakoti teismo sprendimo nevykdymo šiuo metu, nes vaikas apklaustas psichologo 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje. Apeliantas nepateikė duomenų, kad vaiko paaiškinimai, duoti 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje, buvo įtakoti vaiko motinos. O apelianto teikiamą 2021 m. vasario 11 d. vaizdo įrašą (priedas prie 2021-09-30 DOK-123153), vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi šį įrašą apeliantas turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nepateikė, nurodė, jog nepateikė dėl techninių priežasčių, tačiau konkrečių priežasčių net neįvardijo.
Dėl suinteresuoto asmens A. D. atskirojo skundo argumentų
21. Suinteresuotas asmuo A. D. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš V. Č., patirtas pirmosios instancijos teisme, kadangi jų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo A. D. dėl teismo sprendimo nevykdymo atmestas, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl suinteresuoto asmens A. D. procesinis elgesys buvo nesąžiningas ir kuo jis pasireiškė.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
23. Bylose, kuriose nėra ginčo dėl materialiųjų teisinių padarinių, bylinėjimosi išlaidos paprastai nepaskirstomos. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kurių sąrašas pateiktas CPK 442 straipsnyje. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis (CPK 443 straipsnio 6 dalis), kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
24. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad suinteresuotų asmenų A. D. ir V. Č. suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo A. D. dėl teismo sprendimo nevykdymo atmestas, todėl yra pagrindas iš V. Č. priteisti A. D. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Sutiktina su atskiruoju skundu, jog teismas nenurodė ir nenustatė, jog suinteresuoto asmens A. D. procesinis elgesys buvo netinkamas. A. D. naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas: 726 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl baudos skyrimo parengimą ir 242 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme.
25. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, atsikirtimas, reikalavimas parengimą 2021 m. vasario 24 d. maksimalus užmokesčio dydis yra 581,92 Eur (1 454,80x04), todėl, atsižvelgiant į tai, kad 726 Eur viršija Rekomendacijose nurodytą dydį, A. D. priteistina 581,92 Eur už atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo parengimą. 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., vyko teismo posėdžiai, kurių trukmė 2 val., kuriuose suinteresuotą asmenį atstovavo advokatas Vidas Adomaitis. Atsižvelgus į šių posėdžių trukmę, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, priteistinos atlyginti ir įrodymais pagrįstos atstovavimo išlaidos 242 Eur, kurios neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyto maksimalaus dydžio 2021 m. balandžio 30 d. (304,84 Eur (1 524,20x0,1x2 val.)). Viso A. D. iš V. Č. priteistinos 823,92 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinių skundų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi suinteresuoto asmens V. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o suinteresuoto asmens A. D. apeliacinis skundas tenkinamas 85 proc. ((823,92x100)/968), iš suinteresuoto asmens V. Č. suinteresuotam asmeniui A. D. priteisiamos jos patirtos išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, kad už procesinių dokumentų parengimą sumokėjo 484 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 punktuose nurodytų maksimalių dydžių reikalavimų 2021 m. lapkričio 25 d. (1253,12 Eur (1 566,40x0,4x2)), todėl iš suinteresuoto asmens V. Č. suinteresuotam asmeniui A. D. priteisiamos jos patirtos 411,40 Eur (484x85 proc.) Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
27. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą vykdymo procese, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nutartis keistina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 823,92 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 92 centus) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 411,80 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.