- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-1234-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15384-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui V. Č., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, prievolių kreditoriams, kompensacijos priteisimo, atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei A. Č., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, prievolių ir turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir priteisimo, išvadas duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui V. Č., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, prievolių kreditoriams, kompensacijos priteisimo, atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei A. Č., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, prievolių ir turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir priteisimo, išvadas duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – KMSA VTAS), Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – KRSA VTAS).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuriame prašė:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo tvarkos ir iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje nustatyti ieškovės A. Č. ir atsakovo V. Č. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
2.1.1. Kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės penktadienį sūnus J. Č. paimamas tėvo V. Č. iš vaiko ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatomas į ugdymo įstaigą artimiausią pirmadienį iki 7.50 val. ryto. Jei pirmadienis yra nedarbo diena arba darbo diena, sutampanti su vaiko (mokinių) atostogomis ar kita laisva nuo mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo diena, ar vaiko liga (negalavimas, susirgimas) dėl kurių sūnus nelanko ugdymo įstaigos, tėvas V. Č. iki 9.00 val. pristato sūnų J. Č. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą.
2.1.2. Kiekvienos lyginės savaitės antradienį tėvas sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos po pamokų ar kitų užsiėmimų. Jei antradienis yra nedarbo diena arba darbo diena, sutampanti su vaiko (mokinių) atostogomis ar kita laisva nuo mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo diena, ar vaiko liga (negalavimas, susirgimas) dėl kurių sūnus nelanko ugdymo įstaigos, tuomet tėvas V. Č. 10 val. pasiima sūnų J. Č. iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos. Tėvas V. Č. artimiausią trečiadienį iki 7.50 val. pristato sūnų J. Č. į mokyklinio ugdymo įstaigą. Jei trečiadienis yra nedarbo diena arba darbo diena, sutampanti su vaiko (mokinių) atostogomis ar kita laisva nuo mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo diena, ar vaiko liga (negalavimas, susirgimas) dėl kurių sūnus nelanko ugdymo įstaigos, tuomet tėvas V. Č. pristato sūnų J. Č. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą 10 val. Kitomis dienomis sūnaus J. Č. tėvas V. Č. pasiimti negali.
2.1.3. Kiekvienos nelyginės savaitės trečiadienį tėvas sūnų pasiima iš ugdymo įstaigos po pamokų ar kitų užsiėmimų. Jei trečiadienis yra nedarbo diena arba darbo diena, sutampanti su vaiko (mokinių) atostogomis ar kita laisva nuo mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo diena, ar vaiko liga (negalavimas, susirgimas) dėl kurių sūnus nelanko ugdymo įstaigos, tuomet tėvas V. Č. 10 val. pasiima sūnų J. Č. iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos. Tėvas V. Č. artimiausią ketvirtadienį iki 7.50 val. pristato sūnų J. Č. į mokyklinio ugdymo įstaigą. Jei ketvirtadienis yra nedarbo diena arba darbo diena, sutampanti su vaiko (mokinių) atostogomis ar kita laisva nuo mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo diena, ar vaiko liga (negalavimas, susirgimas) dėl kurių sūnus nelanko ugdymo įstaigos, tuomet tėvas V. Č. pristato sūnų J. Č. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą 10 val. Kitomis dienomis sūnaus J. Č. tėvas V. Č. pasiimti negali.
2.1.4. Tam iš tėvų, su kuriuo atitinkamomis dienomis yra nepilnametis J. Č., tenka pareiga užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklinio ugdymo įstaigą ir visas papildomo ugdymo priemones, įskaitant plaukimo treniruotes, kurios lankomos du kartus per savaitę, krepšinio treniruotes, kurios lankomos ne daugiau, įskaitant ir krepšinio varžybas, kaip tris kartus per savaitę, jei tai leidžia vaiko sveikatos būklė, ir, visais atvejais, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.
2.1.5. Nepilnamečio J. Č. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo šios sutarties 4, 5, 6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, poriniais metais nepilnametis J. Č. praleidžia su motina A. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra tėvo bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet motina A. Č. sūnų J. Č. pasiima iš ugdymo įstaigos po pamokų ar iš tėvo V. Č. gyvenamosios vietos (jei tai laisva diena nuo ugdymo įstaigos lankymo, vaiko liga, negalavimas ar kita priežastis dėl kurios vaikas tą dieną nelankė ugdymo įstaigos) 10 val. ir pristato jį į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 21 val. Tuo atveju, jei pagal nustatytą bendravimo tvarką, nurodytą 4, 5, 6 punktuose nepilnametis sūnus J. Č. bendrauja su motina A. Č., tai jo pristatyti į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą nereikia.
2.1.6. Nepilnamečio J. Č. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo šios sutarties 4, 5, 6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, neporiniais metais nepilnametis J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra motinos bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet tėvas V. Č. sūnų J. Č. pasiima iš ugdymo įstaigos po pamokų ar iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos (jei tai laisva diena nuo ugdymo įstaigos lankymo, vaiko liga, negalavimas ar kita priežastis dėl kurios vaikas tą dieną nelankė ugdymo įstaigos) 10 val. ir pristato jį į motinos A. Č. gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 21 val. Tuo atveju, jei pagal nustatytą bendravimo tvarką, nurodytą 4, 5, 6 punktuose nepilnametis sūnus J. Č. bendrauja su tėvu V. Č., tai jo pristatyti į motinos A. Č. gyvenamąją vietą nereikia.
2.1.7. Per Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), nepriklausomai nuo šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su motina A. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra tėvo bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet motina A. Č. sūnų J. Č. pasiima iš tėvo V. Č. gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato jį į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 21 val. Tuo atveju, jei, vadovaujantis šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 nustatytais punktais, yra motinos A. Č. bendravimo su vaiku laikas, tuomet sūnus J. Č. tėvui V. Č. tą dieną (pirmą gegužės sekmadienį) nėra grąžinamas.
2.1.8. Per Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), nepriklausomai nuo šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra motinos A. Č. bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet tėvas V. Č. sūnų J. Č. pasiima iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato jį į motinos A. Č. gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 21 val. Tuo atveju, jei, vadovaujantis šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 nustatytais punktais, yra tėvo V. Č. bendravimo su vaiku laikas, tuomet sūnus J. Č. motinai A. Č. tą dieną (pirmą birželio sekmadienį) nėra grąžinamas.
2.1.9. Poriniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25 - 26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra motinos A. Č. bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet tėvas V. Č. sūnų J. Č. pasiima iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos 10 val. Tėvas V. Č. sūnų J. Č. pristato į motinos A. Č. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną), 19 val.
2.1.10. Neporiniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su motina A. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra tėvo V. Č. bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet motina A. Č. sūnų J. Č. pasiima iš tėvo V. Č. gyvenamosios vietos 10 val. Motina A. Č. sūnų J. Č. pristato į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną), 19 val.
2.1.11. Neporiniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra motinos A. Č. bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet tėvas V. Č. sūnų J. Č. pasiima iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 16 val. Tėvas V. Č. sūnų J. Č. pristato į motinos A. Č. gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. sausio 1 d., 19 val.
2.1.12. Poriniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su motina A. Č. Jeigu pagal šios bendravimo tvarkos 4, 5, 6 punktuose nustatytą bendravimo tvarką yra tėvo V. Č. bendravimo su sūnumi J. Č. bendravimo laikas, tuomet motina A. Č. sūnų J. Č. pasiima iš tėvo V. Č. gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 16 val. Motina A. Č. sūnų J. Č. pristato į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. sausio 1 d., 19 val.
2.1.13. Neporiniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo šios sutarties 4, 5, 6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Jei šeštadienis prieš Šv. Velykas yra motinos A. Č. bendravimo su vaiku laikas, tuomet tėvas V. Č. 17 val. pasiima sūnų J. Č. iš motinos A. Č. gyvenamosios vietos ir gražina sūnų J. Č. į motinos A. Č. gyvenamąją Šv. Velykų antros dienos 19 val.
2.1.14. Poriniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo šios sutarties 4, 5, 6 punktuose nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su motina A. Č. Jei šeštadienis prieš Šv. Velykas yra tėvo V. Č. bendravimo su vaiku laikas, tuomet motina A. Č. 17 val. pasiima sūnų J. Č. iš tėvo V. Č. gyvenamosios vietos ir gražina sūnų J. Č. į tėvo V. Č. gyvenamąją Šv. Velykų antros dienos 19 val.
2.1.15. Neporinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, pradedant nuo liepos mėnesio pirmosios savaitės pirmadienio, nepilnametis J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Motina A. Č. liepos mėnesio 1 savaitės pirmadienį, 10 val. pristato sūnų J. Č. į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą.
2.1.16. Neporinių metų liepos mėnesio 3 ir 4 savaites, einančias po pirmos ir antros liepos mėnesio savaitės, kurias su sūnumi praleido tėvas V. Č., nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su motina A. Č. Tėvas V. Č. liepos mėnesio 3 savaitės pirmadienį, 10 val. pristato sūnų J. Č. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą.
2.1.17. Porinių metų pirmas dvi liepos mėnesio savaites iš eilės, nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, pradedant nuo liepos mėnesio pirmosios savaitės pirmadienio, nepilnametis J. Č. praleidžia su motina A. Č. Tėvas V. Č. liepos mėnesio pirmos savaitės pirmadienį, 10 val. pristato sūnų J. Č. į motinos A. Č. gyvenamąją vietą.
2.1.18. Porinių metų liepos mėnesio 3 ir 4 savaites, einančias po pirmos ir antros liepos mėnesio savaitės, kurias su sūnumi praleido motina A. Č., nepriklausomai nuo šios bendravimo 4, 5, 6 punktuose nustatytos tvarkos, nepilnametis J. Č. praleidžia su tėvu V. Č. Motina A. Č. liepos mėnesio 3 savaitės pirmadienį, 10 val. pristato sūnų J. Č. į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą.
2.1.19. Nepilnamečiui J. Č. susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą ir sudaro galimybes aplankyti vaiką gydymo įstaigoje. Nepilnamečio J. Č. ligos ar negalavimo atveju nesikeičia vaiko bendravimo tvarka, nustatyta šios tvarkos 4, 5, 6 punktuose.
2.1.20. Nei vienas iš tėvų be kito tėvo rašytinio sutikimo neturi teisės išsivežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos.
2.1.21. Jei vienas iš tėvų išvyksta, suserga ar dėl kokios kitos priežasties pats betarpiškai negali pasirūpinti sūnumi J. Č., tuomet nedelsiant turi sūnų J. Č. perduoti kitam iš tėvų. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių vienas iš tėvų negalėjo pats pasirūpinti sūnumi J. Č., savo šioje tvarkoje nustatytu bendravimo laiku, sūnus grąžinamas tam iš tėvų, laikantis šios nustatytos bendravimo tvarkos.
2.1.22. Oficialiomis A. Č. ir V. Č. informacijos keitimosi, tarpusavio komunikavimo su komunikavimo su sūnumi priemonėmis laikyti jų asmeninius elektroninius paštus ir telefoninę SMS žinutę. A. Č. elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini), V. Č.: (duomenys neskelbtini). A. Č. mobilaus telefono numeris: (duomenys neskelbtini), V. Č.: (duomenys neskelbtini). Pasikeitus šiame punkte nurodytiems šalių elektroninio pašto adresams ar telefono numeriams, kiekviena iš šalių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, informuoja apie tai viena kitą.
2.2. Priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, sūnui J. Č. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo įsiteisėjimo, ieškovę paskirti J. Č. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Šalies argumentai
Ieškovė prašyme nurodė, kad šiuo metu galiojanti ir teismo nustatyta bendravimo tvarka, kuomet vieną savaitę sūnus būna su atsakovu, o kitą – su ieškove, neatitinka vaiko interesų, nes, vaikui būnant su tėvu, prieš vaiką yra naudojamas psichologinis smurtas, jo akivaizdoje vartojama necenzūrinė leksika, tėvo bendravimo tvarka yra per intensyvi. Be to, vaikas, neatsižvelgiant į tai, kad yra patyręs kojos operaciją, yra tėvo verčiamas intensyviai sportuoti po 6–7 kartus per savaitę, dėl to žalojama vaiko sveikata. Dėl to iškilo būtinybė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, sumažinant atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi intensyvumą. Tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustačius naują atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, ieškovei teks didesnė atsakomybė už sūnų materialine prasme. Būtina sūnaus išlaikymui suma sudaro ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį, todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Teismas manė, kad, ginčydamos viena kitos poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, šalys daug dėmesio skiria aplinkybėms, kurias vertinti priklauso bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamoje stadijoje sprendžiama tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurios pirmiausia turi atitikti vaiko interesus, o ne šalių. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių rašytinius paaiškinimus, išvadas teikiančių institucijų nuomonę, sprendė, jog nustatyta laikina tėvo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga ir, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti jos nėra pagrindo. Teismas, pažymėjęs, kad KRSA VTAS ir KMSA VTAS išvados skiriasi, susidariusią situaciją vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu esančių įrodymų ištyrimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog tarp vaiko ir atsakovo yra susiklostę normalūs vaiko ir tėvo santykiai, jų emocinis ir psichologinis ryšys yra stiprus, sūnaus interesus atitinkanti bendravimo tvarka jau yra nustatyta teismo nutartimi ir vykdoma. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko šią nusistovėjusią tvarką šiuo metu reikėtų keisti. Ieškovės argumentus, kad atsakovas nepilnametį sūnų terorizuoja, baugina, prieš sūnų yra naudojamas psichologinis smurtas, vartojami necenzūriniai žodžiai, teismas vertino kritiškai, nurodęs, kad, vykstant skyrybų procesui, šalys nuolat dėsto savo skirtingą poziciją tuo pačiu klausimu, ieškovės nurodytas aplinkybes teismas vertins ir pasisakys teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių ginčai, į kuriuos įtraukiamas ir jų nepilnametis sūnus, vyksta nuo 2015 metų, berniukas lanko psichologines konsultacijas, jo emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama. Teismas, pažymėjęs, kad Kauno apylinkės teisme 2018 m. gegužės 16 d. yra paskirtas teismo posėdis, iki kurio turi būti išklausyta ir nepilnamečio vaiko nuomonė dėl bendravimo ir gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, sprendė, jog keisti šiuo metu jau nusistovėjusią laikiną bendravimo tvarką, nesant neginčijamų įrodymų, būtų netikslinga ir neteisinga, ypač nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Netenkinęs ieškovės prašymo dėl naujos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas netenkino ir ieškovės prašymo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįstai konstatuota, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog tarp vaiko ir atsakovo yra susiklostę normalūs vaiko ir tėvo santykiai, jų emocinis ir psichologinis ryšys yra stiprus. Teismas nenurodė ir nedetalizavo, kokie konkretūs faktiniai duomenys – įrodymai (CPK 177 straipsnis) patvirtina teismo nurodytas aplinkybes. Priešingai, nei konstatavo teismas, kartu su prašymu pateikti garso įrašai, KRSA VTAS išvada patvirtina netinkamą atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, kurio metu vaikas jaučia įtampą, vaikui sukeliamos neigiamos emocijos. Ieškovės su prašymu pateiktuose garso įrašuose atsispindi netinkamas atsakovo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kuomet naudojama necenzūrinė leksika, šaukiama ant vaiko, vaikas yra bauginamas ir t. t., tačiau teismas nepasisakė dėl šių garso įrašų, jų įrodomosios reikšmės, jų visiškai netyrė ir nevertino, tuo pažeisdamas CPK 14 straipsnio 1 dalies nuostatą ir padarydamas nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko šią nusistovėjusią tvarką šiuo metu reikėtų keisti. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių prašyme nurodytas aplinkybes.
6.2. Neįvertinta, kad dabar galiojanti tvarka daro žalą nepilnamečiui sūnui, todėl ji negali būti palikta galioti. Byloje pateiktas teismo psichologijos ekspertizės aktas, ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą apie tęstinį atsakovo neigiamą elgesį, siekį manipuliuoti vaiku, jį terorizuoti, daryti jam psichologinį spaudimą, nuteikinėti sūnų motinos atžvilgiu.
6.3. Prašymas ir su juo pateikti įrodymai, priešingai nei nurodė teismas, neatspindi šalių skirtingos pozicijos atitinkamais klausimais, bet patvirtina netinkamą atsakovo, kaip tėvo, elgesį. Garso įrašai nėra subjektyvi ieškovės nuomonė, kadangi jie iliustruoja nepilnamečio sūnaus bauginimą, terorizavimą ir leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą.
6.4. Teismo argumentas, kad 2018 m. gegužės 16 d. yra paskirtas teismo posėdis, iki kurio turi būti išklausyta ir nepilnamečio vaiko nuomonė dėl bendravimo ir gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą, nes ir išklausius vaiką iki paskirto posėdžio, galutinis teismo sprendimas bus priimtas neaišku kada. Be to, paties vaiko išklausymas negali paneigti garso įrašuose užfiksuoto atsakovo elgesio, pažeidžiančio vaiko interesus. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko interesai toliau būtų sistemingai pažeidinėjami.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Aplinkybės, kad ieškovės nurodytų pokalbių su vaiku metu atsakovas susijaudinęs pavartoja netinkamą leksiką, toną ir kalbos manierą (tai yra itin reta jo ir vaiko bendravime), neįrodo, kad atsakovas vaiką terorizuoja, baugina, naudoja psichologinį smurtą, tokio pobūdžio pokalbiai su vaiku vyksta nuolat.
Šalies argumentai
7.2. Atskirajame skunde ieškovė nurodo prielaidas, kad atsakovas siekia vaiku manipuliuoti, jį terorizuoti, daryti jam psichologinį spaudimą, nuteikinėti ieškovės atžvilgiu, tačiau byloje nesant įrodymų apie tai, kad nustatyta ir ilgą laiką galiojanti laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės prieštarautų vaiko interesams, ieškovės prašymas pagrįstai buvo atmestas. Ieškovės pateikti įrašyti pokalbiai vyko tuomet, kai vaikas buvo su ieškove, pokalbiai vyko ieškovei esant šalia vaiko, jo pokalbių su atsakovu klausant ir juos įrašinėjant, tuo tarpu nėra pateikta įrodymų apie tai, kad vaikui atitinkamą savaitę bendraujant ir būnant su atsakovu, atsakovas netinkamai bendrautų su vaiku, pažeistų jo interesus.
7.3. Ieškovei teigiant, kad atsakovas netinkamai bendrauja su vaiku, turėtų būti atkreiptas dėmesys į pačios ieškovės bendravimą su vaiku. Į bylą kartu su 2016 m. kovo 26 d. atsakovo prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo pateikti garso įrašai įrodo, kad ieškovė su vaiku elgiasi netinkamai ir psichologiškai jį traumuoja, vaikas prie motinos nėra stipriai prisirišęs, jaučia jai pyktį, baimę, tarp jų santykių tvyro konfliktinė atmosfera, vaikas patvirtina atsakovo argumentus, kad ieškovė turi priklausomybe alkoholiui, vaikas labai prisirišęs prie tėvo. Nors atsakovas vėliau neįrašinėjo vaiko pokalbių su ieškove, iš esmės ieškovės bendravimo su vaiku situacija nepasikeitė.
7.4. KRSA VTAS išvada buvo pateikta išklausius tik ieškovės į bylą pateiktus tuos pačius kelis atsakovo telefoninių pokalbių su vaiku įrašus, nevertinant situacijos iš esmės, neapklausus vaiko, nevertinant vaiko santykio su atsakovu, jų tarpusavio prisirišimo ir kitų klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių. Be to, KMSA VTAS pasisakė, kad iki vaiko nuomonės išklausymo ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimo yra netikslinga keisti nusistovėjusią laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
7.5. Svarstant, ar reikalinga keisti per ilgą laiką nusistovėjusią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, turėtų būti iš esmės ištirti ir įvertinti visi byloje esantys įrodymai, išklausyti šalių paaiškinimai, o tą galima atlikti bylą nagrinėjant iš esmės.
7.6. Ieškovė nepagrindžia, kaip jos siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pakeistų netinkamą atsakovo bendravimą su vaiku. Tinkamas socialines ir psichologines sąlygas vaikui gali užtikrinti tik pačios šalys, jų tarpusavio konfliktų vengimas ir kompromisų paieška visais su vaiku susijusiais klausimais.
7.7. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateiktame teismo psichologijos ekspertizės akte, pasisakant dėl šalių bendravimo su vaiku, nurodyta, kad esminis jungtinės globos privalumas (kuri yra taikoma šiuo metu) – tai, kad vaikas ilgalaikėje perspektyvoje turi daugiau galimybių palaikyti emocinį artimą santykį su abiem tėvais, nei, lyginant su tais vaikais, kurie su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susitinka kas antrą savaitgalį.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
2018 m. birželio 25 d. atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – 2018 m. gegužės 24 d. šalių susitarimą dėl dalinio laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ieškovės sutikimą, 2018 m. birželio 16 d. paklausimą psichologei, 2018 m. birželio 21 d. psichologės atsakymą, 2018 m. birželio 26 d. ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių teikiami nauji įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2012-601/2016 nustatė laikiną nepilnamečio vaiko J. Č. gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi nustatyta tėvų ir nepilnamečio jų sūnaus J. Č. bendravimo tvarka, pagal kurią neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo 2016 m. sausio 4 d., vaikas gyvena su mama A. Č., o porinėmis savaitėmis, pradedant 2016 m. sausio 11 d., gyvena su tėvu V. Č.; pirmadieniais ryte ne vėliau kaip iki 7.50 val. tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyveno praeitą savaitę, pristato vaiką į mokyklinio ugdymo įstaigą, kurią jis lanko, jei tai yra darbo diena, arba 9.00 val. kitam iš tėvų, jei tai yra nedarbo diena, arba vaiko (mokinių) atostogos, pažintinės dienos mokykloje ar kitos vaikui laisvos nuo mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo dienos, tačiau darbo diena; tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas, šalims nesusitarus kitaip, tenka pareiga užtikrinti visų vaiko lankomų papildomo ugdymo priemonių lankymą; į vaiko mokyklinio ugdymo įstaigą iki 7.50 val. ryto (išskyrus pirmadienį) vaiką nuveda ir pasiima jį iš vaiko mokyklinio ugdymo įstaigos tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas; V. Č. ir A. Č. susitaria skubiai informuoti vienas kitą apie vaiko ligas ir negalavimus; vaiko ligos atveju nesikeičia bendravimo ir gyvenimo su vienu iš tėvų šiame susitarime nustatyta tvarka; tas iš tėvų, su kuriuo atitinkamą savaitę gyvena vaikas, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų susisiekti su sūnumi mobilaus ryšio priemonėmis ne mažiau kaip 1 kartą per dieną tada, kai su vaiku tą dieną bendravo vienas iš tėvų, o dienomis, kai su vaiku vienas iš tėvų nesusitinka – 2 kartus per dieną; paskutinis pokalbis su sūnumi turi būti ne vėliau nei 22.00 val.; nei vienas iš tėvų be kito tėvo rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaiko už Lietuvos Respublikos teritorijos.
Ieškovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir taikymo, prašydama nustatyti kitokią laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Šis ieškovės prašymas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad nustatyta laikina tėvo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga ir, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko šią nusistovėjusią tvarką šiuo metu reikėtų keisti. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir taikymo, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų garso įrašų, KRSA VTAS išvados, patvirtinančių netinkamą atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog yra pagrindas riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku ieškovės prašomu būdu.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, garso įrašuose girdimas atsakovo susierzinimas dėl tam tikrų bendravimo su nepilnamečiu vaiku aspektų yra kilęs dėl šiuo metu tarp šalių susiklosčiusios įtampos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti garso įrašai neįrodo, jog atsakovo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku prieštarauja pastarojo interesams, todėl, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo keisti nepilnamečio vaiko interesus atitinkančios ir vykdomos bendravimo su tėvu tvarkos. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti KRSA VTAS išvadą, tačiau pati ieškovė neatsižvelgia į aplinkybę, kad į bylą buvo pateikta ir KMSA VTAS išvada, kurioje yra padaryta priešinga išvada dėl poreikio keisti byloje nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. KRSA VTAS 2018 m. balandžio 9 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo Nr. VS-883 nurodyta, kad ieškovės siūloma vaiko ir tėvo laikina bendravimo tvarka neprieštarautų J. Č. interesams. Išklausęs ieškovės pateiktus garso įrašus, KRSA VTAS nurodo galintis daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai bendrauja su sūnumi, o atsiliepime nurodytas tokio elgesio pagrindas (susijaudinimas) nėra pateisinanti tokį elgesį aplinkybė. KRSA VTAS nuomone, tėvo bendravime su vaiku jaučiama įtampa, kuri vaikui sukelia neigiamas emocijas ir neturėtų būti teisinama susijaudinimu. Byloje prieštaringai vertintinos pažymos apie vaiko sveikatos būklę ir sporto apribojimą, o ir patys tėvai turi skirtingas nuomones ir vertinimus šiuo klausimu, todėl KRSA VTAS neturi galimybės šių duomenų įvertinti ir pateikti galutinės nuomonės. Taip pat KRSA VTAS nurodė, kad, jo duomenimis, KMSA VTAS yra išdavęs siuntimą nepilnamečiui J. Č. lankytis pas psichologą VšĮ Šeimos santykių institute, kuris galėtų išsiaiškinti, kokias pasekmes sukelia tėvo bendravimas su vaiku pagal pateiktus A. Č. pokalbių įrašus. KMSA VTAS 2018 m. balandžio 10 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo Nr. 19-6-186 nurodyta, kad civilinė byla dėl J. Č. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo Kauno apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2015 metų. Tėvai ne kartą ketino bylą pabaigti taikiai, tačiau ginčas vyksta iki šiol. Abu tėvai turėtų užtikrinti tinkamą vaiko emocinę būseną, sveikatos priežiūrą, tačiau A. Č. ir V. Č. skirtingai vertina savo sūnaus sveikatos būklę, fizinio krūvio ribojimą krepšinio treniruočių metu bei vaiko nuomonę. Tėvų nesutarimai neigiamai veikia jų vaiką, šiuo metu berniukas vėl lanko psichologo konsultacijas VšĮ Šeimos santykių institute. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi nustatyta laikina J. Č. gyvenamoji vieta su motina A. Č. Tėvai šiuo metu su sūnumi bendrauja pagal Kauno apylinkės teismo patvirtintą laikiną bendravimo tvarką, kuri nustatyta atsižvelgiant į šalių tarpusavio susitarimą. Kauno apylinkės teisme 2018 m. gegužės 16 d. yra paskirtas teismo posėdis, iki kurio bus išklausyta J. Č. nuomonė dėl bendravimo ir gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, todėl, KMSA VTAS nuomone, iki minėtos datos yra netikslinga keisti laikiną J. Č. bendravimo su tėvais tvarką. Taigi, priešingai nei KRSA VTAS, KMSA VTAS nesprendė, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku neatitinka pastarojo teisėtų interesų, daro jam žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą nesivadovauti skirtingomis KRSA VTAS ir KMSA VTAS išvadomis ir susidariusią situaciją vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu esančių įrodymų ištyrimu.
Nors ieškovė teigia, kad atsakovas netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, teises ir pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, be garso įrašų teismui nepateikia šį teiginį patvirtinančių duomenų. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichologijos ekspertizės akte, kuris, ieškovės teigimu, įrodo poreikį pakeisti nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nurodyta, kad J. Č. vienodai gerai jaučiasi abiejų tėvų draugijoje, esminių skirtumų vaiko jausenoje, elgsenoje, jam būnant su motina ir tėvu, negauta. Taigi ši teismo psichologijos ekspertizės akte esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su tėvu, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su šalių nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina, kad nenorą rečiau bendrauti su tėvu išreiškė ir šalių nepilnametis vaikas 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje vykusios jo apklausos metu. Šios apklausos metu šalių nepilnametis vaikas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie poreikio keisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu gali neigiamai paveikti šalių nepilnametį sūnų, retesnis jo bendravimas su tėvu negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką nustatyti pagal ieškovės prašymą. Ieškovei nepateikus objektyvių duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia pastarojo teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei atsakovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir šio ieškovės prašymo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.