Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį atsakovui V. Č. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme 2016 m. spalio 10 d. gautas ieškovės A. Č. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantė iš esmės niekaip nepagrindė, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų

10. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė teikė paaiškinimus dėl būtinybės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas teikė atsikirtimus bei prašymą, nurodydamas, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos pirmoje klasėje, kad vaiko psichologinę ekspertizę planuojama atlikti 2016-11-09 ir kt. Apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos šalių pateiktus papildomus įrodymus ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) su vienu iš tėvų – taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.

12. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė laikiną vaiko J. Č. gyvenamąją vietą su abiem tėvai ir nustatė vaiko bendravimo su tėvais tvarką. Ieškovė, reikšdama prašymą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tačiau teismas ginčijama nutartimi ieškovės prašymą dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovė atmetė. Atskiruoju skundu ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes vaiko ryšys su ieškove yra stiprus ir artimas. Tik dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovė turėjo palikti namus su sūnumi, ieškovės bute, kuriame ji gyvena, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, ką nustatė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas jau antrą kartą yra sužalojęs sūnų. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas V. Č. atžvilgiu, Č. pažeidinėja bendravimo tvarką.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją bei vaiko gyvenamosios vietos aspektą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašymą atmetė ir paliko galioti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais. Nors, šiuo atveju, nustatyta laikina bendravimo tvarka proporcinga kiekvieno iš tėvų atžvilgiu (kiekvienas iš tėvų iš esmės praleidžia po tiek pat laiko su vaiku), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios lygiavertės kiekvienos iš šalių bendravimo tvarkos aspektas negali lemti vaiko gyvenamosios vietos aspekto, kadangi gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas yra savarankiškai vertinami kriterijai. Gyvenamosios vietos nustatymas negali priklausyti nuo nustatytos bendravimo tvarkos intensyvumo ir kt. Vaikas turi turėti vieną gyvenamąją vietą ir ji neturi būti keičiama priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas bendrauja.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo eigoje vaiko gyvenamoji vieta ne kartą buvo keičiama, buvo deklaruota su ieškove, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovas perdeklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj., nuo 2016-06-08 perdeklaruota vėl su ieškove. Taip pat buvo kilęs ginčas dėl vaiko mokymosi įstaigos, t. y. šalys teikė prašymus skirtingoms mokykloms dėl sūnaus priėmimo, kas iš esmės rodo, kad jų santykiai konfliktiški ir iš esmės kiekvienos iš šalių atliekami su vaiku susiję veiksmai yra sąlygoti tarpusavio nesutarimų bei principingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatytas pažeis vaiko bendravimo su atsakovų tvarką ir kitus vaiko interesus, kad gyvenimo sąlygos pas ieškovę ar ieškovės elgesys vaiko atžvilgiu yra netinkamas. Šiuo atveju, tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas, įvertinus šalių santykių konfliktiškumą ir nemokėjimą spręsti su vaiku susijusius klausimus išimtinai vaiko interesų naudai, reikalingas tam, būtų maksimaliai apsaugotos vaiko teisės ir teisėti interesai iki ginčo išsprendimo iš esmės, priešingu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaiko interesai.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatytos aplinkybės bei ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove A. Č., tokiu būdu siekiant išvengti galimų papildomų pasekmių, darančių neigiamų įtaką šalių ir vaiko teisėms.

Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo

16. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

17. Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-364-955/2016 priėmimo, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gegužės 31 d., nustatė laikiną nepilnamečio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su abiem tėvais: V. Č. ir A. Č., bei nustatė tėvo V. Č., motinos A. Č. ir nepilnamečio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką pagal šalių susitarimą:

- neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo 2016-01-04, vaikas gyvena su mama A. Č., o porinėmis savaitėmis, pradedant 2016-01-11, gyvena su tėvu V. Č.. Pirmadieniais ryte iki 9.00 val. tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyveno praeitą savaitę, pristato vaiką į lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, jei tai yra darbo diena, arba kitam iš tėvų, jei tai yra nedarbo diena;

- į lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“ iki 9.00 val. ryto vaiką nuveda ir pasiima jį iš darželio tas iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas, išskyrus žemiau numatytas išimtis;

- neporinėmis savaitėmis kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį tėvas V. Č. pasiima vaikais lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ ne ankščiau kaip 13.30 val. ir nuveža į krepšinio treniruotes, kurios vyksta nuo 14.30 val. iki 16.00 val. Pabendravus su tėvu V. Č. pirmadienį ir trečiadienį vaikas grąžinamas į mamos A. Č. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune iki 17.30 val. (tėvas vaiką perduoda prie laiptinės durų), o penktadieniais iki 16.30 val. tėvas V. Č. grąžina vaiką į mamos A. Č. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, (tėvas vaiką perduoda prie laiptinės durų). Mama negali pasiimti vaiko iš lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“;

- porinėmis savaitėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, kai vaikas gyvena pas tėvą V. Č., mama A. Č. pasiima vaiką ne anksčiau 16.30 val. iš lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“, nuveža vaiką į plaukimo treniruotes Mastaičių baseine, kurios vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 19 val. ir iki 20.30 val. atveža vaiką į tėvo V. Č. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kauno r. (mama vaiką perduoda prie namo kiemo vartų). Tėvas negali pasiimti vaiko iš lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ ir <...>.

18. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pratęstas 2016 m. sausio 6 d. nutarties galiojimas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., papildomai 1 punkte numatant, kad tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas, šalims nesutarus kitaip, tenka pareiga užtikrinti visų vaiko lankomų papildomų ugdymo būrelių lankymą, dalyvavimą būrelių rengiamose varžybose, ekskursijose ir kt. 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pratęsiant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai numatyta, kad tam iš tėvų, su kuriuo tą savaitę gyvena vaikas, šalims nesutarus kitaip, tenka pareiga užtikrinti visų vaiko lankomų papildomo ugdymo priemonių lankymą.

19. Ieškovė prašė pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką, t. y. pakeisti 2016 m. sausio 6 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 p., išdėstant jį taip: neporinėmis savaitėmis, pradedant nuo 2016-01-04, vaikas gyvena su mama A. Č., o porinėmis savaitėmis, pradedant 2016-01-11, gyvena su tėvu V. Č.. Pirmadieniais ryte iki 9.00 val. tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyveno praeitą savaitę, pristato vaiką kitam iš tėvų į jo gyvenamąją vietą, nežiūrint ar tai yra darbo ar nedarbo diena, t. y. kilus nesutarimams dėl vaiko pristatymo ieškovei L/D ,,(duomenys neskelbtini)“ vasaros atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytos sąlygos keisti nėra pagrindo, įvertinus tai, kad šiai dienai faktinė situacija yra pasikeitusi – vaikas nelanko L/D ,, (duomenys neskelbtini)“ ir jau eina į mokyklą, todėl, priklausomai nuo pamokų pradžios momento, mokyklos ir šalių gyvenamosios vietos kriterijaus ir kt., šalys turi geranoriškai tartis dėl bendravimo su vaiku tvakos, kuri geriausiai atitiktų vaiko interesus. Šalims nesutarus dėl bendravimo tvarkos nurodytu aspektu, šalys gali kreiptis į teismą su prašymu tikslinti (keisti) laikinos bendravimo tvarkos nurodytą sąlygą.

20. Ieškovė taip pat prašo papildyti laikinąsias apsaugos priemones sąlyga, kad kiekvienas iš tėvų sūnaus vasaros sporto, poilsio ar kt. stovyklas, atostogas ar kitokį užimtumą organizuoja išskirtinai tik savo savaitės, kurios metu J. turi praleisti su tuo iš tėvų, metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, pratęsdamas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą, papildomai nustatė tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena tą savaitę, užtikrinti visų vaiko lankomų papildomų ugdymo būrelių lankymą, dalyvavimą būrelių rengiamose varžybose, ekskursijose ir kt., t. y. teismas laikinąsias apsaugos priemones papildė išimtinai atsižvelgdamas į vaiko interesų užtikrinimą (kad vaikas, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų tą savaitę gyvena, galėtų užsiimti mėgstama papildoma veikla). Šiuo atveju ieškovė prašo, kad kiekvienas iš tėvų sūnaus užimtumą organizuotų išskirtinai tik savo bendravimo su vaiku savaitės laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia sąlyga neatitinka vaiko interesų apsaugos kriterijaus (iš esmės pažeidžianti vaiko teises ir teisėtus interesus), ir nukreipta iš esmės tik į šalių tarpusavio santykių aiškinimąsi (ieškovė nenori, kad atsakovas vaiko užimtumą organizuotų tai savaitei, kada ji bendrauja su vaiku ir atvirkščiai). Be to, teismas pažymi, kad sporto, stovyklos ir kitos vaiko užimtumo veiklos gali būti tęstinio pobūdžio, jų organizavimas gali nepriklausyti nuo šalių valios (varžybos ar kt.), t. y. gali būti nulemtas objektyvių priežasčių. Priešingu atveju, teismui papildžius nustatytą bendravimo tvarką, kad vaiko užimtumo organizuoja šalis tik savo bendravimo su vaiku savaitei, nevertinant užimtumo veiklos pobūdžio ir planavimo aspektų platesniu mastu, galimai būtų pažeisti vaiko interesai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos gyvenamosios vietos ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti bendravimo tvarką, kuri gali skirtis nei laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta.

22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis dalyje, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, naikintina ir vaiko laikina gyvenamoji eita nustatytina su ieškove (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės A. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio J. Č. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. Č..

Nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-364-955/2016.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.