- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 2-4007-545/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00018-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. B.
dalyvaujant ieškovei A. P.
atsakovui E. B.
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 priteistą išlaikymo dydį iš E. B. nepilnamečiam vaikui M. B. nustatant išlaikymą po 390,00 Eur per mėnesį pradedant nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 d. sumokant vaiko motinai A. P. kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais;
2) priteisti iš E. B. visas A. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3 dok-18).
Ieškinyje (b.l. 1-3 dok-18) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. priėmė teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023, kuria priteisė iš atsakovo E. B. nepilnamečio vaiko M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvieną mėnesį po 260,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta ieškovė. Ieškovė prašo pakeisti išlaikymo vaikui dydį, kadangi pasikeitė vaiko poreikiai ir pakeitus išlaikymo dydį bus tvirčiau apsaugoti vaiko interesai.
Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą.
Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės, nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.
Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Jos gaunamas darbo užmokestis yra maždaug 2900,00 Eur neatskaičius mokesčių. Ji iš valstybės gauna 122,50 Eur išmoką vaikui. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo susitarti nepavyko. Pažymėtina, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), todėl jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos. Dėl šios priežasties CK 3.192 str. 3 d. yra įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagal savo išgales vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė gali skirti po 390 Eur. Atsakovas yra darbingas ir vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat privalo skirti po 390,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies, kadangi kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui galėtų mokėti po 300,00 Eur (b.l. 15-19, dok-8269).
Atsiliepime (b.l. 15-19, dok-8269) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2023-05-17 sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas sūnui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) teiks išlaikymą kiekvieną mėnesį po 260 Eur iki sūnaus pilnametystės.
Šalies argumentai
Ieškovė, pateikdama naują ieškinį, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 priteistą išlaikymo dydį ir nustatyti, kad atsakovas kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui mokėtų po 390 Eur.
Atsakovas nevengia mokėti taikos sutartimi patvirtinto išlaikymo, bendrauja su sūnumi, nuperka jam reikalingų daiktų, rūbų, priemonių ir pan. Taigi atsakovas vykdo savo, kaip tėvo, pareigas.
Atsakovas pateikė teismui savo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 2025-01-09 d. pažymą apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas. Iš šios pažymos matyti, kad atsakovui išmokėtas darbo užmokestis „į rankas“ (atskaičius mokesčius) 2024 m. spalio mėnesį sudaro 1193 Eur, 2024 m. lapkričio mėnesį 1188 Eur, 2024 m. gruodžio mėnesį 991 Eur. Taigi atsakovo pajamos „į rankas“ kai kuriais mėnesiais nesiekia net ir 1000,00 Eur.
Atsakovas nuosavo būsto neturi, yra sudaręs (duomenys neskelbtini) Buto nuomos sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas nuomojasi (duomenys neskelbtini) kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis kiekvieną mėnesį sudaro 450 Eur ir apie 100 Eur komunalinių mokesčių. Nuomos sutartis sudaryta iki (duomenys neskelbtini) su galimybe ją pratęsti. Atsakovas teikia teismui nuomotojo T. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2025-01-09 patvirtinimą, kad atsakovas, kaip nuomininkas, moka nuomotojui kiekvieną mėnesį 450 Eur buto nuomos mokestį ir apie 100 Eur komunalinius mokesčius.
Atsakovas prideda AB „Regitra“ 2025-01-10 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie transporto priemones“, kurioje nurodyta, kad jis nuosavybės teise valdo tik 1 automobilį Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoji registracijos data 2009 metais. Taigi automobilis 15-16 metų senumo ir jo vertė yra labai maža.
Atsakovas prideda 2025-01-10 Nekilnojamojo turto išrašą, kuriame matyti, kad atsakovas nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Buto gyvenamasis plotas yra tik (duomenys neskelbtini) kv. m. (bendras plotas(duomenys neskelbtini) kv. m.), vidutinė rinkos vertė 30 989 Eur. Pareiškėjui priklauso tik (duomenys neskelbtini) buto dalis, taigi tai yra nedidelės vertės turtas.
Kito vertingo turto (žemė, miškas, sodyba, butas, namas ir t.t.) bei reikšmingų piniginių santaupų atsakovas neturi.
Atsakovas jau dabar moka 260,00 Eur išlaikymą sūnui, pridėjus 550,00 Eur buto nuomą / komunalinius mokesčius, suma išauga iki 810,00 Eur. O atsakovo atlyginimas kai kuriais mėnesiais „į rankas“ nesiekia net ir 1000,00 Eur. Be to, atsakovui reikia piniginių lėšų buitinėms reikmėms, pragyvenimui - maistas, rūbai, automobilio draudimas, priežiūra, remontas, degalai, interneto, telefono paslaugos ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad pripažįsta savo pareigą dėl vaiko išlaikymo ir to nevengia daryti, tačiau šiuo metu jo finansinė padėtis yra tokia, kad jis neturi jokių finansinių galimybių sūnaus išlaikymui skirti 390 Eur. Iš esmės jei teismas padidintų išlaikymą vaikui nuo 260 Eur iki 390 Eur gali susidaryti tokia situacija, jog jis tiesiog apskritai kurį laiką negalės mokėti jokio išlaikymo sūnui, nes šiuo metu jis yra finansiškai nepasiruošęs taip padidinti sūnaus išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį. Jei jo finansinė situacija ateityje pagerėtų, jis galėtų prie sūnaus išlaikymo prisidėti papildomai - jam ar ieškovei duoti papildomai pinigų, nupirkti sūnui reikalingų daiktų, drabužių, vaistų, vitaminų ir pan.
Atsakovo nuomone, mokėtinas išlaikymas sūnui 300 Eur kiekvieną mėnesį būtų sąžiningas, protingas, teisingas tiek įvertinus sūnaus poreikius, tiek atsakovo finansines galimybes. Suma, skirta vaiko išlaikymui, yra indeksuojama.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu teiginiu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijui, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas, formuodamas šiuo klausimu praktiką, pasisakė, jog vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai: jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164- 687/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) j. a. k. 188752021, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su minimaliais vaiko poreikiais. Tarnyba prieštarauja ieškiniui (b.l. 28-29 dok-9804).
Nurodė, kad buvo apsilankyta ieškovės A. P. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Tai 3 k. butas, apie (duomenys neskelbtini) kv. m. Buto nuosavybė yra ieškovės močiutės. Bute yra ieškovės močiutės kambarys, ieškovės miegamasis, vaikų kambarys, virtuvė, koridorius, WC, vonia, 2 balkonai, 2 tamsūs kambariai. Berniukas gyvena su vyresniu broliu, atskirame kambaryje, kuriame yra 2 aukštų didelė lova, rašomasis stalas su kėde, televizorius, kompiuteris, spintelės, ir kiti baldai. Kambaryje yra gražus didelis akvariumas. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos. Ieškovė teigia, kad su atsakovu nepavyko susitarti dėl didesnės vaiko išlaikymo sumos, todėl Ieškovė kreipiasi į teismą. P. I., sūnui sparčiai augant, vaiko poreikiai, ženkliai padidėjo, taip pat didėja prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė pateikė teismui konkrečią vaiko poreikių lentelę. Atsakovas nenori papildomai prisidėti prie didesnių pirkinių. Ieškovė viena rūpinasi vaiko priežiūra, todėl jai tenka didesnė vaiko išlaikymo dalis, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Atsakovo mokama suma sūnaus išlaikymui yra tikrai nepakankama, todėl teismo prašoma Atsakovo dalį padidinti iki 390 Eur/mėn. Atsakovas matosi su vaiku, bet daugiau atsakovo motinos iniciatyva. Močiutė pasiima vaiką beveik kas antrą savaitgalį, dažnai su nakvyne, vaikas pats to nori, jam patinka pas močiutę. Pas močiutę kartais ateina Atsakovas, tokiu būdu sūnus pasimato su savo tėvu. Atsakovo motina labai myli anūką, lepina jį, visada sveikina švenčių progomis. Ieškovė taip pat su ja sutaria gerai - jie visi kartu nueina į kiną, į teatrą. Atsakovas į svečius pas sūnų buvo atėjęs prieš du metus. Atsakovas nepamiršta vaikui įteikti dovanas per Šv. Kalėdas ar vaiko gimtadienį.
M. B., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaikas pernai lankė (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (40 Eur/mėn), bet šiemet nebenori lankyti. Dabar ruošiasi pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) būrelį (dar nežino kiek kainuos). Pasak ieškovės, berniukas lėtinių ligų bei raidos sutrikimų neturi. Kartais darželyje jį pasikviečia (duomenys neskelbtini). Vaikas yra (duomenys neskelbtini). M. sako, kad drabužius ir batukus jam perka mama. O kai būna kažkokios šventės jis gauna daug dovanų iš visų. Vaikas išvardina, ką jam yra padovanojęs tėtis: anksčiau (duomenys neskelbtini), o šiemet - (duomenys neskelbtini). Vaikas sako, kad tėtis jį myli ir jis myli tėtį, jis pasiilgsta tėčio ir labai pasiilgsta močiutės. Su močiute ir su mama jis eina į kiną, į teatrą, su mama dar eina į parką. Vasarą su mama aplankė „(duomenys neskelbtini)“ jūrą.
Buvo apsilankyta atsakovo E. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tai 3 k. nuomojamas butas, apie (duomenys neskelbtini) kv. m., kuriame yra buto savininko miegamasis kambarys (kartais grįžta), atsakovo miegamasis kambarys, svetainė, virtuvė, koridorius, WC, vonia. Atskiro vaiko kambario nėra, nes vaikas šiame bute nesilanko. Atsakovas teigia, kad bendrauja ir matosi su sūnumi, tik kai jį pasiima atsakovo mama (vaiko močiutė), nes pas ieškovę - nuoskaudos gal kažkokios, nebendrauja. Kai atsakovo mama pasiima vaiką, atsakovas sūnų aplanko jos namuose, kažkur nusiveda papramogauti, kažkur kartu važiuoja. Atsakovas matosi 2 kartus (2 savaitgalius) per mėnesį. Atsakovas moka ieškovei po 260 Eur/mėn. - reguliariai, kiekvieną mėnesį. Mediacija buvo, tačiau susitarti nepavyko, nes ieškovė prašo 200 Eur. pakelti jau esamą sumą. Atsakovas teigia, kad neturi galimybių dabar tiek mokėti, neturi tokių pajamų. Jis sutinka, kad viskas pabrango ir viską supranta, tačiau viską detaliai išaiškino atsakyme į ieškinį. Atsakovo santykiai su berniuku yra geri - jokių ašarų, visada sūnus džiaugiasi susitikęs, visada laukia lauktuvių ir dovanų. Atsakovas visada sūnų pasveikina su šventėmis, atsakovas teigia, kad vaikas niekada nebuvo šiame bute, niekada nenakvojo. Sūnus visuomet nori likti pas atsakovo mamą, o šalys neprieštarauja. Atsakovas sako, kad jis dabar gyvena su drauge, todėl mano, kad gal sūnus dar mažas, kad jis gali jaudintis ar nerimauti nepažįstamoje vietoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymo dydį yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 40-41, dok-44558).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų M. B., gimusį (duomenys neskelbtini) d. , kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 2 p. šalys sutarė, jog tėvas E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą būtiniesiems (minimaliesiems) poreikiams tenkinti teiks periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 260 Eur iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymas sumokamas už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos į A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko A. P. Išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškiniu ieškovė prašo padidinti mokamą vaikui išlaikymą nuo 260 Eur iki 390 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 d. sumokant vaiko motinai A. P. kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.
Atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies, pagal savo finansines išgales gali mokėti 300 Eur vaiko išlaikymo.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.
Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje (b.l. 1-2, dok-18), tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir atsakovo skiriamas vaiko išlaikymas-260 Eur per mėnesį neatitinka vaiko minimalių poreikių. Tėvas prie vaiko poreikių papildomai neprisideda, tik teikia nustatyto dydžio (260 Eur per mėnesį) išlaikymą.
Ieškovė nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos drabužiams avalynei, maistui, mokyklos reikmenims. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos, t.y. sūnaus poreikių patenkinimui būtų reikalinga bendrai apie 780 Eur suma pagal surašytą lentelę. Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti pusė šios sumos-390 Eur, ieškovė taip pat prisidės prie sūnaus išlaikymo analogiška 390 Eur suma.
Atsakovas su ieškovės nurodytomis išlaidomis sutiko iš dalies, t.y. sutiko padidinti išlaikymo dydį nuo 260 Eur iki 300 Eur, nes neturi finansinių galimybių prisidėti daugiau, kadangi turi tik vidurinį išsilavinimą, šiuo metu dirba, gauna apie 1000-1200 Eur darbo užmokestį, nuomoja butą už 450 Eur, moka apie 100 Eur komunalinių mokesčių, todėl priteisus 390 Eur vaiko išlaikymui, jam neliks jokių lėšų savęs išlaikyti. Be to, jis turi nedidelę išlaikymo skolą (apie 239 Eur). Atsakovas nurodė, kad turi seną transporto priemonę (virš 15 metų), nekilnojamojo būsto neturi, paveldėjo tik dalį būsto ((duomenys neskelbtini) dalį buto), tačiau būto dalimi pasinaudoti negali, nes jame gyvena giminaitė su vyru ir 2 nepilnamečiais vaikais.
Pasak atsakovo, ieškovės darbo užmokestis yra didesnis nei jo, todėl ji turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nesikeitė apie dvejus metus, keitėsi tik jo indeksavimas.
Vaikas auga ((duomenys neskelbtini), 2025-07-26 d. sukaks (duomenys neskelbtini)), lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame organizuojamos išvykos į teatrą, yra edukacinės išvykos, reikalingos išlaidos pratyboms, užduočių knygelėms, vaikas lanko būrelius, 2024 metais (duomenys neskelbtini) užsiėmimus (40 Eur/mėn), o šiais metai norės lankyti (duomenys neskelbtini) būrelį. Be to, namuose įrengtas vaiko kambarys, nupirkti vaikų baldai, įrengta vietą vaikui tapyti, nes jis turi polinkį į dailę, reikalingos kitos išlaidos vaikui auginti ir ugdyti, susijusios su laisvalaikiu, o taip pat, mokymosi priemonėmis, maitinimu. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 260 Eur per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl jo padidinimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas 260 Eur išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečio sūnaus poreikių bei atsakovo turtinę padėtį.
Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).
Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 260 Eur iki 390 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.
Nuo 2025 m. sausio 01 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 1038 Eur; atskaičius mokesčius- 777,39 Eur.
Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).
Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur = 654,90 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327,45 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,90 Eur/2 = 327,45 Eur).
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Abi šalys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas papildomai neprisideda prie vaiko išlaikymo, pripažįsta, kad ieškovė skiria žymiai didesnę išlaikymo sumą nei atsakovas, nes pastarosios pajamos yra didesnės nei atsakovo.
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi, su tuo ir nesiginčija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.
Teismas pažymi, kad M. B. yra (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, tokio amžiaus vaiko poreikiai nedideli. Berniukas specialių poreikių neturi.
Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko M. B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 780 Eur suma (apytiksliai atitinka minimalų atlyginimą).
Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, gauna apie 1600 Eur darbo užmokestį (priskaičiuota apie 2900 Eur), be šalių nepilnamečio sūnaus kitų išlaikytinių neturi (b.l.8).
Atsakovas E. B., dirba, gauna nuo 1000 iki 1200 Eur darbo užmokestį (b.l. 27). Kaip nustatyta byloje, įsitvirtinti rinkoje ir gauti gerą darbą bei didesnį atlyginimą nei minimalus darbo užmokestis, atsakovas neturi galimybių, nes neturi jokio išsilavinimo (išskyrus vidurinį). Be to, atsakovas nors ir turi dalį ((duomenys neskelbtini) dalį) nuosavo būsto, tačiau (duomenys neskelbtini) dalį šio turto paveldėjo jo giminaitė, kuri su vyru ir 2 vaikais ir gyvena paveldėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Atsakovas būstą nuomoja, moka 450 Eur nuomos mokestį ir apie 100 Eur komunalinių mokesčių. Turi (duomenys neskelbtini) senumo transporto priemonę. Piniginių santaupų atsakovas neturi (b.l.20-24).
Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vadovaujantis logikos dėsniais, teismas vertina, kad 327 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 122,50 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma 260 Eur didinama atsižvelgiant į berniuko amžių, poreikius, mokslą bei kitus poreikius iki 327 Eur. Su universalia išmoka -122,50 Eur, ieškovė gaus 449,50 Eur (327 +122,50 Eur) vaikui išlaikyti. Minimalus vaiko išlaikymas priteistinas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, duodami paaiškinimus nurodė, jog abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 780 Eur suma + 122,50 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2025-01-02 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. B., sudarantį po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t.y., 51,54 proc., atmesta reikalavimų dalis sudaro 48,46 proc. ( 390-260=130 Eur; 327-260=67 Eur).
Ieškovė bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((327 Eur – 260 Eur=67 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 18,09 Eur (CPK 79 str,. 80 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 4,32 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos todėl nepriteistinos iš šalių (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,-
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-24 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10337-869/2023 iš E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. B. a.k. (duomenys neskelbtini), dydį, ir priteisti iš E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. B. a.k. (duomenys neskelbtini), mokamą iki einamojo mėnesio 20 d. po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-01-02 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kol vaikas sulauks pilnametystės paliekant vaiko motiną A. P. a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 18 Eur (aštuoniolika Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 ((duomenys neskelbtini)bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660). Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.