Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. S.:

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė,

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

- pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes, tai yra griežčiausiai – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei, paskirtai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, paskirtą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, prieš tai pakeistą į 20 dienų laisvės atėmimą ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal BK 284 straipsnį, ir D. S. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Po to, ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį (6 (šešis) mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir D. S. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta 5 (penkių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pridedant visą likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (5 mėnesius 19 dienų), ir D. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas D. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio D. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. atstovo advokato padėjėjo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai priteista 669,90 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt devyni eurai ir devyniasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. 2 410 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš D. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai 2 410 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai dešimt eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš D. S. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įtikino E. Š., kad parduos jam 15 000 kriptovaliutos „PI“, pateikdamas jam melagingus duomenis – parodė netikrą 15 000 kriptovaliutos „PI“ pervedimą į E. Š. „Bitget“ sąskaitą savo mobiliojo ryšio telefono ekrane, reikalavo E. Š. sumokėti jam 5 700 eurų, tačiau kriptovaliutos realiai nepervedė, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi E. Š. atsisakė jam atiduoti turimus 5 700 eurų.

1.2. Be to, D. S. 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, sugriebęs E. Š. rankoje laikomą piniginę su ne mažiau kaip 5 800 eurų viduje, bandė piniginę išplėšti iš jo rankų, o to padaryti nepavykus, vieną kartą kumščiu sudavė E. Š. į galvos sritį, po ko, E. Š. nukritus, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į galvos sritį bei, išplėšęs iš jo rankų piniginę, pradėjo šalintis, tačiau nukentėjusiajam E. Š. jį (D. S.) pavijus ir užšokus jam ant nugaros, jis (D. S.) pargriovė E. Š. ant grindų, grumtynių metu paėmė nukritusią ant žemės piniginę, šalinosi link išėjimo, tačiau pažiūrėjęs į piniginės vidų, grįžo prie nukentėjusiojo E. Š., sudavė jam vieną kartą kumščiu į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis galvoje, odos nubrozdinimais plaštakų nugariniame paviršiuje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairiame kelyje, po ko, nuo grindų rinko iškritusius pinigus, o nukentėjusiajam E. Š. bandant jį (D. S.) laikyti ir šaukti: „padėkit“, šis iš jo ištrūko, pasišalino į lauką, kur nukentėjusiajam E. Š. jį pasivijus ir užšokus jam ant nugaros, abu nugriuvo ant žemės, po ko juos sulaikė prekybos centro lankytojas, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei pasikėsino pagrobti svetimą E. Š. priklausantį turtą – piniginę su joje buvusiais ne mažiau kaip 5 800 eurų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas prekybos centro lankytojo.

1.3. Be to, D. S. neteisėtai nešiojo D kategorijos ginklams priskiriamą pneumatinį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (gamintojo – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) .43 kalibro pneumatinį pistoletą (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .43 kalibro pneumatiniams ginklams skirtais sviediniais, iki kol 2025 m. balandžio 7 d., apie 21.30 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), grumtynių su E. Š. metu šį nešaunamąjį ginklą pametė.

2. Nuteistasis D. S. pateiktu apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje; įvertinti, jog nebuvo tiesioginės tyčios atliekant ir kitus nusikaltimus bei tuo remiantis peržiūrėti ir sušvelninti skirtas bausmes; atsižvelgiant į tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, remiantis BK 64 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, o esant galimybei, pagal BK 75 straipsnį iš dalies arba visiškai atidėti bausmės vykdymą, nes augina mažametį vaiką, turintį specialiųjų poreikių; nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nuosprendį, bausmes bendrinant visiško apėmimo būdu; bendrinant galutinę skiriamą bausmę, neatliktos bausmės dalį bendrinti dalinio bendrinimo būdu su paskiriama nauja bausme.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su kaltinimu dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimo veiką, susijusią su kriptovaliutų operacijomis, ir mano, jog šie kaitinimai buvo pagrįsti niekiniais įrodymais, neturinčiais juridinės galios, taip pat tik nukentėjusios pusės teiginiais, iš kurių vėliau buvo kildinta ir tiesioginė tyčia kitiems suformuluotiems kaltinimams.

2.2. Nuteistasis nurodo, kad maždaug prieš šešis metus užsiregistravo PI NETWORK platformoje, kuri tapo pagrindu ir startiniu elementu PI kriptovaliutos „kasimo“ ir išgavimo procese bei su tuo susijusiose pasaulinėse operacijose, įvedant naują tokio tipo kriptovaliutą į virtualių kriptovaliutų rinką. Šiame, pradiniame etape, minėtos PI kriptovaliutos išgavimas buvo organizuojamas tik ribotam skaičiui virtualios bendruomenės narių, tarp kurių buvo ir nuteistasis. Procesams įsibėgėjus, atsiradus pakankamam cirkuliacijoje esančiam kriptovaliutos kiekiui, buvo pradėta formuoti ir vartotojams skirta virtuali aplinka PI BROWSER, kurios pagrindu tapo įmanomas ir disponavimas minėta PI valiuta bei su tuo susijusios finansinės operacijos Taip pat PI projekto valdytojas iniciavo ir virtualios skaitmeninės „piniginės“ PI WALLET atsiradimą, o nuo 2025 m. kovo 14 d. tapo įmanomas ne tik turimos valiutos saugojimas, bet ir operacijos su disponuojamu likučiu, kai ši PI valiuta ir operacijos ja tapo atviromis. Pati valiuta buvo įvertinta, prilyginus ją reguliarioms pasaulinėms valiutoms – EUR ir USD.

2.3. Taip pat nuteistasis nurodo, kad savo piniginėje turėjo apie 16 500 PI valiutos vienetų, iš kurios kiek daugiau nei 15 000 PI buvo jo paties „kasimo“ būdu įgauta dalis (disponuojama dalis), o likutis buvo gautas iš projekto vystytojų, kaip atlygis už dalyvavimą rekomendacinėje ir vartotojų pritraukimo veikloje (nedisponuojamas iki 2025 m. spalio 17 d.). Pati valiuta virtualioje piniginėje yra pasiekiama savininkui, turint ir valdant 24 ženklų atpažinimo kodą, operacijos yra anonimiškos ir nepriskiriamos konkretiems fiziniams ar juridiniams asmenims, galint juos identifikuoti įprastine, finansinėse rinkose numatyta tvarka, kas matoma ir iš byloje esančio paskyros kodo, kuris nėra susietas su jokiu konkrečiu fiziniu ar juridiniu asmeniu. Po kriptovaliutos perdavimo ar pervedimo operacijos, jos priklausomumas kitam asmeniui nėra susiejamas su įprastais fizinio ar juridinio asmens atpažinimo būdais.

2.4. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis apkaltinamojoje dalyje yra grindžiamas išskirtinai tik nukentėjusio asmens parodymais, visiškai neatsižvelgiant į kaltinamosios pusės argumentus bei paaiškinimus, tokiu būdu teismas vienos šalies parodymų vertę iškelia prieš kitos šalies parodymų vertę ar nustato jų teisingumą. Nuosprendyje teismas kelia asmens identifikavimo klausimą ir nuteistojo prisistatymą nukentėjusiam asmeniui išgalvotu vardu ir pavarde, tuo pagrįsdamas pasikėsinimą sukčiauti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad toks nuteistojo virtualus identifikavimasis niekaip negali būti motyvu sukčiauti, nes virtualioje erdvėje, ketinant operacijas atlikti tarp dviejų fizinių asmenų, kurie nėra ir nebuvo prieš tai pažįstami, nebuvo keliamas klausimas apie esamų tapatybių patikrinimą ar patvirtinimą, o paskyrą, kurią nuteistasis naudojo bendravimui su nukentėjusiuoju, susikūrė siekdamas apsaugoti savo tapatybę ir vizualinius turto disponavimo įrodymus (ekranvaizdžius, el. piniginių raktus, gyv. vietos lokaciją) nuo galimų grėsmių, užvaldant nuteistojo turtą jėga, nes žinojo, jog bendrauja viešojoje Facebook socialinio tinklo erdvėje su visiškai nepažįstamu asmeniu, nežinodamas jo potencialių ketinimų. Nuteistojo teigimu, dėl to nuo pat pradžių pageidavo susitikti tik gyvai, matomoje ir žmonių lankomoje vietoje, pageidautina įstaigų ir/arba parduotuvių darbo laiku, kai veikia vaizdo stebėjimo kameros ir nuteistasis pats sutiko atvykti į nukentėjusiojo pasiūlytą vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis šių saugumo priemonių ne tik ėmėsi, bet ir pats jas inicijavo, prieš susitikdamas su nukentėjusiuoju, o nukentėjusysis ne tik nesiėmė atsakingų, užtikrintų ir visuotinai įprastų veiksmų, kad patikrintų nuteistojo tapatybę, bet ir pats neinicijavo savosios tapatybės patvirtinimo – tiek inicijuodamas šią finansinę operaciją, tiek ir jos eigoje.

2.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindžia ir tuo, jog buvo paminėta, kad nuteistasis yra vienintelis asmuo, galintis prisijungti prie savo paskyros ir įrodyti, jog turi minėtos kriptovaliutos, nepaisant to, jog nuteistasis jau buvau perdavęs prisijungimo raktą ir visas disponavimo teises nukentėjusiajam. Nuteistojo teigimu, pastarasis teiginys buvo deklaruotas jo gynėjos ir yra neatitinkantis tikrovės, o toks prielaidos traktavimas yra neteisingas, nes nuteistasis dar duodamas parodymus nurodė, kad po prieigos rakto perdavimo nukentėjusiajam, nebeturi jokios prieigos prie savo kriptovaliutos paskyros ir jei nuteistojo telefono įrenginys būtų sutvarkytas ir veikiantis, galbūt pavyktų rasti ir sugeneruoti istorinius duomenis apie PI kriptovaliutos pirminį įgavimo faktą, kurie būtų įrodymu dėl tokio valiutos kiekio disponavimo iki jos perdavimo nukentėjusiajam momento.

2.6. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas kaip įrodymu remiasi išskirtinai nukentėjusio asmens teikiamais paaiškinimais dėl mobiliųjų programėlių veikimo, užsienio kriptovaliutų biržų veikimo ypatumų apibūdinimais, į procesą neįtraukęs jokio išorės ekspertinio vertinimo ir kompetentingų asmenų ar įstaigų (aplikacijų valdytojų), neišreikalauja jų veikimo standartizuotų specifikacijų apie tokių programėlių veikimo ir finansinių operacijų įvykdymo numatytus standartus ir veikimo būdus, daugiasluoksniškumą ir vartotojų funkcijų daugiaprofiliškumą, neišreikalavo juridinę galią turinčių dokumentų ir tikrųjų finansinių išrašų, kurie sprendžiant tokias turtinio ir finansinio klausimo bylas yra privalomi ir tik tokie dokumentai priimtini kaip teisėtą galią turintys įrodymai, o remiasi Bitget ekranvaizdžiais, kurie neturi sąsajų su byloje sprendžiamais klausimais, nėra įtvirtintas jų priklausomumas vienam ar kitam asmeniui, jų padarymo ir/arba modifikavimo laikas ir data. Nuteistojo nuomone, toks teismo požiūris yra diskriminacinis, o niekinių paveikslėlių pripažinimas įrodymais yra neteisėtas.

2.7. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįprastai traktuoja liudytojo gebėjimą pastebėti tik jam patogias detales nuteistojo telefono ekrane, nes kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis pats paprašo parodyti nuteistojo turimų kriptovaliutų balansą, jog turėtų galimybę įsitikinti, kiek ir kokios valiutos turima, o pamatęs nuteistojo telefono ekraną, deklaruodamas, kad neva viskas vyksta labai greitai, sugeba pamatyti telefono baterijos įkrovos procentinę išraišką (indikuojamą mažu skaitiniu šriftu viršutiniame dešiniajame kampe), tačiau apklausiamas teismo, negali atsakyti, kokią programėlę ar valiutos likutį matė nuteistojo pademonstruotame ekrano vaizde, o atsako labai abstrakčiai, priešingai, nei tvirtai patvirtindamas pačios baterijos indikatoriaus skaitinę reikšmę. Nuteistojo teigimu, pats senkančios baterijos resurso faktas ir suponavo kuo greitesnį finansinės operacijos vyksmą, nes, priešingu atveju, išsikrovus mobiliojo ryšio įrenginiui, tokios operacijos nuteistasis aplamai nebūtų galėjęs atlikti.

2.8. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiojo pasiskelbimas „patikimu“, siekiant nupirkti nuteistojo turimas kriptovaliutas ir pats patikimumo klausimas nebuvo net kvestionuojamas, nors jis šia veikla užsiima nuolat, o nuteistasis yra silpnoji sandorio pusė ir valiutą jam parduoda, tikėdamasis iš jo deklaruojamo patikimumo. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neabejojo nukentėjusiojo patikimumu, nors jis jokių patikimumo įrodymų ar tokios jo praktikuojamos finansinių operacijų veiklos teisinių liudijimų nepateikia, maža to, konsultuojasi su minėtu asmeniu apie operacijų ir veikimo funkcinius parametrus, o tuo pat metu nuteistojo argumentai nėra priimami domėn ir tampa nelygiaverčiais.

2.9. Skunde teigiama, kad paskyros pilna apimtimi perdavimą inicijavo pats nukentėjęs asmuo, norėdamas perimti teises ir į kol kas nedisponuojamą valiutos nuteistojo piniginėje likutį, kai nuteistasis tuo metu buvo pasirengęs padaryti tik turimos disponuojamos valiutos pervedimą pavedimo operacijos būdu, taip norėdamas apsisaugoti ir turėti pervedimo įrodymo faktą piniginės išraše. Po piniginės disponavimo teisių perdavimo pilna apimtimi nukentėjusiajam, toks perdavimo fakto patvirtinimas uždaroje kriptovaliutų rinkoje ir jo įrodymas tapo neįmanomu dėl rinkos anonimiškumo specifikos. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis pats nekvietė policijos pareigūnų, galimai pats norėdamas nuslėpti pilną piniginės perėmimo faktą ir, galimai, turėdamas tikslą ne atsiskaityti su nuteistuoju už įgautą turtą, o vėliau pasirinko poziciją teigti, jog jis negavo paskyros, už kurią ketino atsiskaityti. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis, manipuliuodamas nusiimtais grynaisiais pinigais, net neketino atsiskaityti už su nuteistuoju iš anksto aptartą operaciją, o vėliau, jo paties iniciatyva, pakeistą operacijos turinį.

2.10. Nuteistojo teigimu, skundžiamame nuosprendyje, nustatydamas jo kaltę pasikėsinant sukčiauti, pirmosios instancijos teismas pagrinde remiasi tik kito asmeninio socialinio tinklo profilio ar gyvenamojo miesto panaudojimu, nors esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti ir jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001). Nenustačius apgaulės ar esminių nukentėjusiųjų teisių suvaržymo, civiliniai santykiai nepersikvalifikuoja į baudžiamuosius. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų dėl turtinių teisių perleidimo kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimo (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ir pan.), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju du fiziniai asmenys susitiko gyvai, nesislėpdami, viešoje vietoje, neatlikdami abipusio identifikavimosi veiksmų ir neparodydami tam jokio poreikio, t. y. išreikšdami abipusį pasitikėjimą, todėl pasikėsimas sukčiauti ir iš to kylanti tyčia negali būti pripažįstami.

2.11. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas remiasi faktu, kad jo telefone buvo rastas ekranvaizdis su PI monetomis ir tos valiutos likučiu, tačiau kvalifikuotai nenustatė, iš kur ir kaip ta nuotrauka atsirado, koks ir kieno piniginės likutis joje yra vaizduojamas, kas ją padarė ir kaip ji atsirado nuteistojo telefone, be to, ekranvaizdis yra datuojamas beveik dvejomis savaitėmis ankstesniu laikotarpiu nei byloje aptariami įvykiai. Nuteistojo vertinimu, toks nenustatytos kilmės ir niekur nepaminėtas, ir nepanaudotas ekranvaizdis yra niekaip nesusijęs su byla ir negali būti naudojamas kaip įrodymas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo pat pradžių nukentėjusiajam inicijuojant abipusiai naudingą valiutų apsikeitimo operaciją, o nuteistajam dėl jos sutinkant, šis apsikeitimas valiutomis galėjo būti sprendžiamas tik civilinių santykių aiškinimo ir atsakomybės ribose. Skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentusiojo ir nuteistojo situacijos matymas nuo pat pradžių skiriasi ir didžiąją dalimi išskirtinai remiasi tik žodiniais parodymais apie kilusį konfliktą. Nurodoma, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymai yra nuoseklūs, o kitų parodymų šitoje byloje nėra, todėl negalima padaryti vienareikšmiškos ir objektyvios išvados, remiantis tik tokių parodymų visuma, nesant kitų įrodymų.

2.12. Nuteistojo nuomone, taip pat buvo pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, iš kurio kyla draudimas grįsti kaltinimus, jei yra bent kokių abejonių dėl nusikaltimo atlikimo ir kaltinamojo kaltės fakto. Nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių programėlių ar ekranvaizdžių faktų, iš kurių būtų įmanoma įrodyti galimai turimų ar neturimų valiutos vienetų pervedimą, kuo remiasi nukentėjusysis. Pats nukentėjusysis teigia matęs, kaip nuteistasis įvykdė pervedimą, nors teisme nuteistajam paklausus kaip toks pervedimas buvo atliktas, atsakė formaliai – „paspaudus mygtuką“, nors paspaudžiant mygtukus ar piktogramas yra inicijuojami praktiškai visi veiksmai skaitmeninėje erdvėje, tačiau nukentėjusysis nesugebėjo sukonkretinti, kokioje aplinkoje, kokioje aplikacijoje ir kokį mygtuką nuteistasis paspaudė. Nuteistasis nurodo, kad Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą aiškinęs, jog abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o kaltė ir nuosprendis gali būti grindžiami tik realiais, tiesioginiais ir neginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis ar tik vienos pusės įsivaizdavimu, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų pagrindęs nuteistojo tiesioginę tyčią, ir byloje nebuvo pateikti jokie tiesioginiai ir neginčijami įrodymai.

2.13. Nuteistojo vertinimu, dėl kitų kaltinimų byloje tiesioginė tyčia taip pat nebuvo įrodyta, o skirtos bausmės didesnės nei tokių bausmių vidurkis, taip pat nebuvo pritaikyta iš BK 75 straipsnio kylanti galimybė dėl dalinio ar visiško bausmės atidėjimo, taip pat vertinant pasikėsinimo sukčiauti faktą, nebuvo taikytas bausmių apėmimo principas, jas subendrinant, kas iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir BK nuostatoms.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis D. S. pateiktu apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nustatyti, kad kitos nusikalstamos veikos įvykdytos, nesant tiesioginei tyčiai, sušvelninti bausmes, pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl bausmių bendrinimo bei taikyti BK 64¹ straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinio skundo ir teismo posėdyje proceso dalyvių nurodytus argumentus, nenustačiusi baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, skundžiamą nuosprendį patikrina tik nuteistojo apeliacinio skundo ribose.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje

6. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukčiavimo būdu pasikėsino įgyti svetimą – E. Š. priklausantį turtą – 5 700 Eur sumą ir būtent šioje dalyje nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

7. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-240/2014, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016).

8. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu, kas nagrinėjamu atveju inkriminuota, kaip svetimo turto savo naudai įgijimas apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022, 2K-105-303/2023). Apgaulė sukčiaujant reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-348-788/2017, 2K-129-788/2023). Pažymėtina, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y., kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

9. Nuteistasis D. S. savo kaltės dėl pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu nepripažino ir teigė, jog būtent nukentėjusysis ketino jį apgauti. Nuteistojo teigimu, jis su nukentėjusiuoju sutarė, kad pastarajam parduos turimą kriptovaliutos kiekį (15 000 vnt.) už 5 700 Eur, vėliau, susitikimo metu, nukentėjusiajam pamačius nuteistojo turimą kriptovaliutos kiekį ir pasiūlius nupirkti visą nuteistojo turimą kriptovaliutos paskyrą ir nukentėjusiajam per kelis kartus išsiimant reikalingą pinigų sumą iš bankomato, nuteistasis jam diktavo savo kriptovaliutos paskyros prisijungimo duomenis, o nukentėjusiajam išsigryninus pinigus ir juos įsidėjus į piniginę bei nuteistajam padiktavus paskutinius paskyros prisijungimo duomenis, nukentėjusysis telefone vis kažką darė, nuteistasis nebegalėjo prisijungti prie savo paskyros, todėl pagalvojo, kad nukentėjusysis nori jį apgauti, kadangi nenorėjo jam atiduoti pinigų, neleido jų perskaičiuoti pinigų, dėl ko nuteistajam ir kilo mintis iš nukentėjusiojo rankų išplėšti piniginę su pinigais.

10. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

11. Nukentėjusysis viso proceso metu nurodė, kad susitarė su nuteistuoju dėl kriptovaliutos pirkimo, kad susitikus, nuteistasis rodė savo telefono ekrane esantį vaizdą su kriptovaliuta, tačiau labai greitai patraukė telefoną ir nukentėjusysis nespėjo pamatyti, ar tai buvo kažkokia programėlė ar tik fotonuotrauka. Taip pat nukentėjusysis nurodė, jog nuteistasis skubino kuo greičiau eiti prie bankomato, teigė, kad baigia išsikrauti jo mobilaus ryšio telefonas, kad jis išsigrynino 5 700 Eur per tris kartus, visos kupiūros buvo po 100 Eur ir juos įsidėjo į piniginę, kad nuteistasis rodė kaip atlieka pervedimą, pasakė, kad jau pervedė kriptovaliutą ir reikalavo atiduoti grynuosius pinigus, tačiau nukentėjusysis pasakė pinigų neduosiantis, kol negaus kriptovaliutos, tačiau nuteistasis jį vis skubino, klausė kiek galima laukti, siūlėsi palaikyti piniginę bei po to griebė piniginę iš nukentėjusiojo rankų (1 t., b. l. 149–152, 157–158; 4 t., b. l. 72–73). Taip pat pažymėtina ir tai, kad analogiški nukentėjusiojo parodymai buvo užfiksuoti ir iš karto po įvykio, t. y. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis padarytuose įrašuose, kurie buvo apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 63–70). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo E. Š. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, įvertintina ir tai, kad priešingai nei nuteistasis, nukentėjusysis viso proceso metu, prieš duodamas parodymus, buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusysis būtų nepagrįstai apkalbėjęs nuteistąjį, tokių aplinkybių nepateikė ir pats nuteistasis, kas teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad abejoti nukentėjusiojo parodymais nesudaro pagrindo ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis nesugebėjo atsakyti, kokioje aplinkoje, kokioje aplikacijoje ir kokį mygtuką telefone nuteistasis paspaudė, nes kaip nurodė nukentėjusysis, nuteistasis parodė vaizdą su kriptovaliuta, bet greitai patraukė telefoną, dėl ko nukentėjusysis nespėjo pamatyti, ar tai buvo programėlė, ar fotonuotrauka. Be to, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, apžiūrint nuteistojo telefoną, jame buvo rasta fotonuotrauka su PI monetomis (1 t., b. l. 133) ir nors nuteistasis nurodo, kad byloje nebuvo išsamiai tirti jokie duomenys, susiję su šia telefone rasta nuotrauka ir kad ši nuotrauka nepatvirtina jo kaltės, tačiau pažymėtina, jog nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nors ir nėra tikras, tačiau nuteistasis jam galėjo parodyti ir tiesiog nuotrauką su kriptovaliuta. Taip pat nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog nors nukentėjusysis nesugebėjo nurodyti, ką jam parodė nuteistasis telefone (programėlę ar nuotrauką), tačiau aiškiai nurodė procentinę išraišką nuteistojo mobilaus ryšio telefono įkrovimo, tačiau ši aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, juo labiau, kad ir pats nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog eidamas susitikti su nukentėjusiuoju nusiųstame garso įraše pats akcentavo, kad jam „išsikrauna telefonas, liko gal 7 % baterijos“ (3 t., b. l. 38).

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo paties nuteistojo parodymų prieštaringumą. Kaip minėta, nuteistasis teigė, jog galiausiai nukentėjusysis pasiūlė pirkti ne dalį nuteistojo turimos kriptovaliutos (15 000 vnt. už 5 700 Eur), o visą jo turimą paskyrą už 6 000 Eur ir nuteistajam padiktavus nukentėjusiajam savo kriptovaliutos paskyros prisijungimo duomenis, nuteistasis nebegalėjo prisijungti prie savo paskyros. Pažymėtina, kad šią aplinkybė neigė pats nukentėjusysis, nurodydamas, kad jis nesiūlė pirkti visos nuteistojo kriptovaliutos paskyros, susitarimas visą laiką buvo dėl 15 000 vnt. kriptovaliutos pirkimo už 5 700 Eur. Taip pat baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis įvykio metu iš savo sąskaitos išsigrynino būtent 5 700 Eur (2 t., b. l. 49, 50, 51), taip pat nurodė, galėjęs turėti apie 100 Eur smulkiomis kupiūromis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pastarosios aplinkybės paneigia nuteistojo pateiktą versiją dėl nukentėjusiojo ketinimą pirkti jo visą turimą kriptovaliutos paskyrą už 6 000 Eur. Be to, Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. į savo kriptovaliutos sąskaitą / piniginę negavo kriptovaliutos iš nuteistojo (2 t., b. l. 70). Be to, apeliacinio skundo teiginiai, jog tai, kad nukentėjusysis pats nekvietė policijos pareigūnų rodo, kad jis norėjo nuslėpti neteisėtą kriptovaliutos piniginės perėmimą iš nuteistojo, vertintini deklaratyviai. Pažymėtina, kad nuteistasis ne tik pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau taip pat įvykdė ir kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių iš esmės savo kaltės neginčija, todėl natūralu, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti aplinkinių asmenų dar tuo metu, kol tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko grumtynės, nukentėjusysis nuo žemės rinkosi savo išmėtytas pinigų kupiūras ir pan.

13. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nuteistasis nurodė, kad jis gali prisijungti prie savo paskyros ir įrodyti, jog turi minėtos kriptovaliutos, nepaisant to, jog nuteistasis jau buvau perdavęs prisijungimo raktą ir visas disponavimo teises nukentėjusiajam bei teigia, kad toks pirmosios instancijos teismo teiginys yra neatitinkantis tikrovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo teiginiu. Pažymėtina, kad 2025 m. birželio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu, sprendžiant nuteistajam taikytos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nuteistasis nurodė, kad jeigu jo atžvilgiu toliau nebūtų taikoma griežčiausia kardomoji priemonė galbūt jis galėtų prisijungti prie savo įrenginių ir pateikti svarbius dokumentus (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:14:14 sekundės). Taip pat ir gynėja minėto posėdžio metu prašę nepratęsti D. S. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės termino be kita ko ir tuo pagrindu, jog niekas kitas be nuteistojo negali pateikti specifinių duomenų apie jo turėtą kriptovaliutą (4 t., b. l. 9), ir šio gynėjos pateikto argumento nuteistasis neginčijo bei netikslino. Taigi, nuteistojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo gynėjos pateiktą prielaidą apie jo galimybę prisijungti prie savo paskyros atmestinas kaip deklaratyvus.

14. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bylos duomenys patvirtina ir esant nustatytus atitinkamus apgaulės požymius nuteistojo elgesyje, o būtent, kad dar iki susitikimo nuteistasis nukentėjusiajam prisistatė E. M. vardu, teigė esantis iš (duomenys neskelbtini), nors faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog D. S. iš pat pradžių turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusįjį. Pastarosios aplinkybės, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo nurodytus duomenis, jog nuteistasis nukentėjusiajam trumpai parodė telefono ekraną, nukentėjusiajam nespėjus įsitikinti, ar buvo rodoma kriptovaliutos paskyra, ar tik fotonuotrauka, nuo pat susitikimo momento nukentėjusiojo skubinimas bei po to sekęs raginimas kuo greičiau atiduoti jam pinigus, nukentėjusiajam neįsitikinus, jog kriptovaliuta yra pervesta, patvirtina, kad D. S. klaidino nukentėjusįjį ir iš anksto turėjo tikslą apgaule įgyti svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis apteiktu skundu nesutinka su minėtų jo veiksmų (kito asmens prisistatymu ir klaidingu gyvenamosios vietos nurodymu) vertinimu kaip įrodančiu jo siekimą apgauti nukentėjusįjį, teigdamas, kad tokiu būdu jis tik bandė apsaugoti savo tapatybę ir vizualinius turto disponavimo įrodymus, tačiau pastarieji nuteistojo teiginiai vertinti deklaratyviai kaip siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti gresiančios atsakomybės, juo labiau, kad kaip jau minėta, ne tik netikrų vardo, pavardės bei gyvenamosios vietos nurodymas, bet ir tolimesni nuteistojo veiksmai patvirtina, kad nuteistasis iš anksto siekė suklaidinti nukentėjusįjį. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė visus baudžiamosios bylos duomenis, kurių pagrindų pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog D. S. veiksmai – pasikėsinimas sukčiauti, peržengė civilinių santykių ribas ir jam turi būti taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė.

15. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nebuvo kvestionuojamas paties nukentėjusiojo patikimumas dėl jo užsiimamos veiklos – kriptovaliutų pirkimo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes kaip jau minėta, baudžiamosios bylos duomenimis patvirtinta, jog nukentėjusysis norėjo įsigyti iš nuteistojo kriptovaliutą, dėl ko inicijavo ir grynųjų pinigų išsigryninimą, tačiau kriptovaliutos neįgijo būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų visuma iš esmės patvirtina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl D. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o vien tai, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai vertinami ne nuteistojo naudai ir priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, šio procesinio sprendimo nedaro neteisėtu, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl tiesioginės tyčios, padarant BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas

17. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo įvertinti, jog nebuvo tiesioginės tyčios, atliekant BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad visos šioje baudžiamojoje byloje D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant tiesioginei tyčiai, t. y. nuteistajam suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą), 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), D. S. buvo įvykdytos, veikiant tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, jog minėtų nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad nuteistasis D. S. suvokė, jog panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo žmonių, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti. Šią išvadą pagrindžia paties nuteistojo parodymai (prisipažino viešoje vietoje pasikėsinęs pagrobti svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (4 t., b. l. 70–71)) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (nukentėjusysis parodė, jog nuteistasis griebė jo turėtą piniginę ir trenkė jam kumščiu į veido dešinę pusę, jam pargriuvus ir vis dar laikant piniginę, nuteistasis jam dar kelis kartus trenkė į galvos sritį (4 t., b. l. 72), nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 46–52, 53–62), į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti duomenys ir jų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 63–70) bei 2025 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. G 692/2025 (02) apie nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus (1 t., b. l. 183–184), taip pat ir apklausta liudytoja D. T. patvirtino, kad ją papiktino, jog viskas vyksta viešoje vietoje, kur yra mažų vaikų (4 t., b. l. 101)). Aukštesniojo teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės, kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad D. S., būdamas pakankamai brandi asmenybė bei ne kartą teistas dėl teisei priešingo veikimo, suvokė pavojingą daromų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi, nusikalstamos veikos buvo įvykdytos, veikiant tiesiogine tyčia.

19. Taip pat sutiktina su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog D. S. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje – neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimasis, buvo įvykdyta tiesiogine tyčia. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos duomenys (nukentėjusiojo parodymai, kad grumtynių metu su nuteistuoju, pastarajam iškrito ginklas (4 t., b. l. 72), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos raštas patvirtina, kad ant ginklo buvo rasta nuteistojo DNR pėdsakų (2 t., b. l. 108), 2025 m. gegužės 6 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuteistojo turėtas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos .43 kalibro pneumatinis pistoletas, skirtas šaudyti .43 kalibro pneumatiniams ginklams skirtais sviediniais (2 t., b. l. 103–107)) ir paties nuteistojo parodymai (pripažino kaltę ir pirmosios instancijos teismui nurodė, jog ginklą su savimi pasiėmė savigynai (4t., b. l. 70)) patvirtina, kad D. S., būdamas pakankamai brandi asmenybė bei ne kartą teistas dėl teisei priešingo veikimo, suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistojo kaltės formos – tiesioginės tyčios yra neteisingas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl paskirtų bausmių

20. Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelnini paskirtas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

21. Pirmosios instancijos teismas D. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – 20 parų arešto bausmę. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigiama skunde, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės nėra didesnės už jų vidurkį. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, todėl pirmosios instancijos teismo už šią nusikalstamą veiką skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, todėl pirmosios instancijos teismo už šią nusikalstamą veiką skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, todėl pirmosios instancijos teismo už šią nusikalstamą veiką skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų (BK 49 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo už šią nusikalstamą veiką skirta 20 parų arešto bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nuteistasis pasikėsino padaryti vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kad visos nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarytos siekiant materialinės naudos, nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaryta dėl menkavertės dingsties – pykčio protrūkio, siekiant sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje yra baigtos, taip pat kad nuteistasis teistas, teistumas neišnykęs, inkriminuojamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu (3 t., b. l. 87–94), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą (3 t., b. l. 126–128), gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 115), įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (3 t., b. l. 112; 4 t., b. l. 6) bei kad skirti nuteistajam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (3 t., b. l. 120). Taip pat pirmosios teismas teisingai įvertino tai, kad nuteistasis D. S. nedirba, pajamų negauna, turto neturi, anksčiau skiriamos – laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei tai, kad nuteistasis inkriminuojamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu, kas rodo, jog anksčiau skiriamos bausmės jokio poveikio jam nepadarė, jis nelinkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pastarųjų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą skyrė sankcijoje numatytas griežčiausios rūšies bausmes – areštą bei terminuotą laisvės atėmimą, jų dydžius nustatydamas mažesnius už sankcijoje numatytą vidurkį ar net artimus minimaliam atitinkamos rūšies bausmės dydžiui.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tai, jog D. S. praeityje Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus už svetimo turto pagrobimą bei neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, turint tikslą platinti ir jos platinimo laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis (3 t., 87–94, 95–101, 102–109), vieną kartą baustas administracine tvarka už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą (3 t., b. l. 126–128). Taip pat įvertintina tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu su atitinkamai įpareigojimais, tačiau 2021 m. balandžio 30 d. ir 2022 m. liepos 15 d. nutartimis nuteistajam buvo paskirti papildomi įpareigojimai, kas rodo, jog nuteistasis minėtu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdė netinkamai. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė praėjus tik 2 mėnesiams ir 2 savaitėms po lygtinio paleidimo, esant neišnykusiam teistumui ir pilnai neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Visos šios aptartos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais skirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią bei yra linkęs nusikalsti.

24. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo D. S. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, padarytos nusikalstamo veikos nebuvo atsitiktinės), ankstesnius teistumus, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė, būdamas lygtinai paleistas, sprendžia, jog šiuo atveju dar švelnesnės bausmės, nei nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, jomis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad bausmė yra prievartos priemonė (BK 41 straipsnio 1 dalis), o pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai, kas yra nesuderinama su baudžiamojo proceso tikslais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam D. S. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra teisėtos ir pagrįstos, jų keisti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bausmių sušvelninimo atmetamas.

Dėl už nusikalstamas veikas skirtų bausmių bendrinimo

25. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu prašo, nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, pakeisti skundžiamą nuosprendį, bausmes bendrinant visiško apėmimo būdu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje skirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį.

26. BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę bei kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kaip minėta, nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdu ir bausmes bendrinti apėmimo būdu. BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmių apėmimas taikomas, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pastaroji aplinkybė nagrinėjamu atveju neegzistuoja, todėl tam kad būtų galima bausmes bendrinti apėmimo būdu, būtina nustatyti, jog egzistuoja pirmosios dvi minėtos sąlygos.

27. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. už apysunkį, nesunkų nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. Tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas D. S., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-747/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl konstatuotina, kad nėra BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlygos, kurios pagrindu būtų galima taikyti nuteistojo prašomą bausmių bendrinimo būdą – bausmių apėmimą.

28. Teismų praktikoje dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto bausmių apėmimo taikymo pagrindo yra nurodyta, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-162-719/2020). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nenustatyta, kad D. S. turėjo iš anksto susiformavusią vieningą tyčią užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu, o tam nepavykus, įvykdyti plėšimą ar kitu būdu pasisavinti svetimą turtą, bei nenustatyta, jog nukentėjusiajam priklausančių pinigų įgijimas buvo tik priedanga įvykdyti plėšimą, šių aplinkybių nepaneigė ir nuteistasis apeliaciniame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo nusikalstamos veikos (pasikėsinimas sukčiauti ir pasikėsinimas įvykdyti plėšimą) sudaro realią, o ne idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Taigi, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos nesudaro idealios sutapties, todėl konstatuotina, kad nėra BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto sąlygos, kurios pagrindu būtų galima taikyti nuteistojo prašomą bausmių bendrinimo būdą.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu D. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje, BK 258 straipsnio 2 dalyje skirta subendrinta bausmė, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, skirta bausmė pagrįstai buvo bendrinama BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, t. y. dalinio sudėjimo būdu, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

30. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo, atsižvelgiant į tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, remiantis BK 64 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu bei kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

31. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad D. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, tačiau nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl ko baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo galima atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, paskyręs nuteistajam bausmę, netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, kadangi nagrinėjamu atveju minėtos teisės normos taikymui nenustatyti du baudžiamajame įstatyme įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai – asmens kaltės pripažinimas dėl visų jam byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų bei bylos išnagrinėjimas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo bei paskirtos bausmės sumažinimo vienu trečdalius atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu procesiniu sprendimu paskirta bausme

33. Skundžiamu nuosprendžiu už šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu prašo skiriant galutinę bausmę, neatliktos bausmės dalį su paskiriama nauja bausme bendrinti dalinio sudėjimo būdu.

34. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. S. naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2025 m. balandžio 7 d., būdamas 2025 m. sausio 24 d. lygtinai paleistas, neatlikus 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės iš Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl skundžiamu nuosprendžiu už naujai padarytas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė pagrįstai ir teisėtai bendrinta su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme pagal BK 64 straipsnio 1 dalies taisykles.

35. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme imperatyviai neįtvirtinta, kokiais atvejais teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirtas bausmes bendrina visiško, o kokiais – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. S. už šioje baudžiamojoje byloje padarytas nusikalstamas veikas skirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, taikė BK 64 straipsnio 2 dalį, t. y. bausmes bendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Šį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo tuo, kad Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis bei nuteistajam lygtinio paleidimo metu paskirti įpareigojimai jokio poveikio jam nepadarė, nes D. S. buvo paleistas lygtinai neatlikus dalies bausmės už sunkų nusikaltimą, tačiau naujas veikas padarė praėjus itin trumpam laikui po jo lygtinio paleidimo.

36. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su aukščiau aptartu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl BK 64 straipsnio 2 dalies taikymo, taip pat atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ypatingą dėmesį skiriant tam, jog nuteistasis jau ne pirmą kartą yra teisiamas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio nekeičia, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę bendrindamas su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausme pagal BK 64 straipsnio 2 dalies taisykles, baudžiamojo įstatymo pažeidimo nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą šioje dalyje ir bausmes bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog bendrinant bausmes BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmių tikslai.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

37. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pagal BK 75 straipsnį iš dalies arba visiškai atidėti bausmės vykdymą, nes augina mažametį vaiką, turintį specialiųjų poreikių. Remiantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, be kita ko asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo atžvilgiu netaikytinas, įvertinus tai, jog D. S. anksčiau teistas tris kartus, anksčiau skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei įpareigojimai jam jokios įtakos nepadarė, kad inkriminuojamas veikas padarė praėjus trims mėnesiams po lygtinio paleidimo, kad nuteistasis nedirba, pajamų negauna, būdamas laisvėje dirbti nepradėjo, kad jis sistemingai siekia gauti pajamų ir pelnosi neteisėtais būdais.

39. Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi D. S. charakterizuojančius duomenis (nedirba (3 t., b. l. 123–124), teistas (3 t., b. l. 87–94), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 126–128)), ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje teistas tris kartus, daugiausiai už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmėmis (3 t., b. l. 87–94)), šioje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų (pasikėsinta padaryti vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, padaryti vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas) tyčinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pastarąją išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad D. S. šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (3 t., b. l. 93) bei tai, kad jau ir anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu) (3 t., b. l. 90). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos D. S. atžvilgiu netaikytinos. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, jog augina mažametį vaiką, turintį specialiųjų poreikių, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės egzistavo ir D. S. darant nusikalstamas veikas, tačiau tai nesulaikė jo nuo priešingo teisei elgesio.

Dėl proceso išlaidų

40. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 166,67 Eur (5 t., b. l. 12).

41. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).

42. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis D. S. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (5 t., b. l. 2), šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas ir Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirtas gynėjas – advokatė Aida Lilija Krukonienė (5 t., b. l. 3, 5), kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris yra atmetamas, kad nuteistasis yra nedirbantis bei šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam D. S. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. S. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš D. S. valstybės naudai 166,67 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų šešiasdešimt septynių euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.