Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1215-855/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-28
Bylos Nr.: e2A-1215-855/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03149-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: M. J.

Kategorijos

2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-1215-855/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03149-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. J. 1 914,95 Eur negrąžinto kredito; 167,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 840 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 761,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pirminė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pirminė kreditorė) ir atsakovas M. J. 2022 m. rugpjūčio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo jį grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 1 047,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 18 proc.) ir 900 Eur sutarties sudarymo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

1.2. Savo įsipareigojimų atsakovas tinkamai neįvykdė, į priminimus nereagavo, todėl pirminė kreditorė atsakovui 2023 m. gegužės 1 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nuo 2023 m. gegužės 17 d. nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį.

1.3. 2021 m. gegužės 19 d. pirminė kreditorė ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria pirminė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

2. Atsakovas M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. J. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 1 914,95 Eur negrąžinto kredito; 167,30 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 840 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 922,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 257,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovo M. J. priteisė 8,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo ar vėliau, t. y. būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 914,95 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, ir šią sumą ieškovei priteisė iš atsakovo.

5. Teismas, atsižvelgęs tiek į teisinį palūkanų reglamentavimą, tiek į kasacinio teismo išaiškinimus, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimosi paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2023 m. gegužės 17 d.), priteisimo tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 167,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, t. y., kad grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei sutarties sudarymo mokestį atsakovas turėjo iki 2027 m. rugpjūčio 12 d.; kad Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, taip pat tai, kad Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 15 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis; per 60 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 900 Eur sutarties administravimo mokesčio, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sumokėjo tik 4 įmokas, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 840 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.

7. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 761,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.), laikė nepagrįstais, darydamas išvadą, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) netenkino. Savo išvadą motyvavo tuo, kad:

7.1. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį po jos nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Remiantis tuo, nutraukus ginčo Sutartį, ieškovė neturi teisės remtis nutrauktos Sutarties punktais, juolab nagrinėjamu atveju esant akivaizdžiam faktui, jog pati ieškovė šios Sutarties nebuvo pasirašiusi.

7.2. Iš ieškovės atsakovui siųsto pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo turinio matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 2 922,25 Eur dydžio skolą, kurią sudaro: 1 914,95 Eur negrąžinto kredito dalis, 840 Eur sutarties sudarymo mokestis, 167,30 Eur priskaičiuotos mokėjimo palūkanas pagal grafiką. Tai reiškia, kad ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 1 914,95 Eur negrąžintą kreditą, 840 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 167,30 Eur priskaičiuotas mokėjimo palūkanas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri šiuo atveju yra ieškovės reikalavimų reiškimo teisiniu pagrindu.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 761,99 Eur nuostolių sumą, nepateikė tokio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą, pagrįstai būtų gavusi.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 ir 6.210 straipsniais, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 922,25 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (iš bendro 3 684,24 Eur ieškovės reikalavimo buvo patenkinta 2 922,25 Eur, t. y. patenkinta 79,31 procentai), vadovaudamasis 93 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 257,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir šioje dalyje tenkinti ieškovės reikalavimą – priteisti ieškovei iš atsakovo M. J. 761,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką; priteisti iš atsakovo ieškovei visas pastarosios patirtas (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog „<...>su atsakovu ieškovės jokie sutartiniai, juolab kreditavimo, santykiai nesiejo, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie jokius ieškovės praradimus, negautas pajamas ar patirtus nuostolius“. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu. Reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. (pvz., nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradiniam kreditoriui gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ar kitų įmokų, tačiau naujasis kreditorius turi teisę po šios sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir/ar kitus sutartyje, iš kurio kilo reikalavimas, ir/ar įstatyme numatytus mokėjimus ir skolininkui pateikti atitinkamus reikalavimus). Taigi apeliantei, perėmus reikalavimo teisę į skolą pagal Sutartį, ir tapus prievolės šalimi, pastaroji įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui Sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Taip pat apeliantė įgijo pareigą pagrįsti pradinio kreditoriaus negautas pajamas (nuostolius), ir šią pareigą ieškinyje tinkamai įgyvendino - už sutartą mokestį (pelno palūkanas) pradiniam kreditoriui paskolinus atsakovui pinigus, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau apeliantė iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Taigi, iš atsakovo priteistina likusi nesumokėtų palūkanų suma – 761,99 Eur, nes tokios sumos apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.

10.2. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei apeliantės naudai iš atsakovo priteistinos 325 Eur pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 761,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas ir vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ (pirminė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pirminė kreditorė suteikė atsakovui 60 mėn. terminui 2 000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 1 047,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 18 proc. (su pritaikyta nuolaida) ir 900 Eur sutarties sudarymo mokestį. Mokėjimo (pelno) palūkanų ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas kartu su Kredito grąžinimu buvo išdėstytas periodiniais mokėjimais anuiteto metodu sudarytame mokėjimo grafike.

15. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2023 m. gegužės 1 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą pirminė kreditorė nutraukė Sutartį dėl atsakovo kaltės. Pranešime nustatyta, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja 2023 m. gegužės 17 d., jeigu iki nurodyto termino atsakovas nepadengs įsiskolinimo. Atsakovas skolos nesumokėjo.

16. 2021 m. gegužės 19 d. pirminė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kuria šalys susitarė dėl pirminės kreditorės reikalavimo teisių į jos skolininkus periodinių perleidimų ieškovei (sutarties preambulė, 1.5 punktas, 2.1, 2.2 punktai). Ieškovė 2023 m. liepos 4 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo Sutartyje nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės pagal Sutartį perleidimą ir pasikeitusį kreditorių.

17. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo 761,99 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.) iki šios sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.), nurodydamas, kad ieškovė Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į konkretaus dydžio – 2 922,25 Eur, skolą ir neturi teisės reikalauti kitų nuostolių (negautų pajamų); taip pat teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė prašomus priteisti nuostolius patvirtinančių įrodymų, t. y. neįrodė patirtų nuostolių (negautų pajamų) realumo.

19. Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė nurodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perėmė visas pradinės kreditorės teises, įskaitant ir teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, be to, ieškovė įrodė, kad Sutartį nutraukus dėl atsakovo kaltės, pradinė kreditorė / ieškovė patyrė 761,99 Eur nuostolių, kuriuos sudaro už laikotarpį po Sutarties nutraukimo apskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija teismo išvadą, argumentuodama, kad teismas netinkamai aiškino reikalavimo perleidimą reglamentuojančias teisės normas ir neatsižvelgė į byloje esančius negautas pajamas pagrindžiančius įrodymus.

Dėl reikalavimo perleidimo sutartimi perduodamų teisių apimties

20. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų – naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Taigi, asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų. Šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti šios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

21. Taigi, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę turėjo pirminis kreditorius, remiantis teisės aktais, taip pat su skolininku sudaryta sutartimi, iš kurios kildinami reikalavimai, todėl naujasis kreditorius turi teisę po reikalavimo perėmimo skaičiuoti palūkanas, delspinigius ar kitus sutartyje, iš kurios kyla reikalavimas, bei teisės aktuose nustatytus mokėjimus ir reikšti skolininkui su tuo susijusius reikalavimus.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. gegužės 19 d. pirminės kreditorės ir ieškovės sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 šalys susitarė dėl pirminės kreditorės reikalavimo teisių į jos skolininkus periodinių perleidimų ieškovei (sutarties preambulė, 1.5 punktas, 2.1, 2.2 punktai). Sutartyje šalys nustatė, kad pirminė kreditorė atskirai pasirašomais skolų perdavimo–priėmimo aktais perleis ieškovei reikalavimo teises, kurių susiformavimo teisinis pagrindas yra neteisėta, daugiau kaip 120 kalendorinių dienų ir ne daugiau nei 180 kalendorinių dienų trunkanti pirminės kreditorės skolininko veikla, pasireiškianti nevykdant ir / ar netinkamai vykdant su pirmine kreditore pasirašytomis vartojimo kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties 2.3 bei 6.1 punktuose šalys taip pat nustatė, kad naujajam kreditoriui – ieškovei, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurio kilo perleidžiamas reikalavimas, ir / ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimi pradinė kreditorė perleidžia naujajam kreditoriui – ieškovei, teisę gauti perleidžiamo reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir tokia apimtimi, kiek tokią teisę suteikia teisės aktai bei perleidžiamus reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradinei kreditorei gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir / ar kitų įmokų, tačiau naujasis kreditorius – ieškovė, turi teisę toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir / ar kitus sutartyje, iš kurios kilo perleidžiamas reikalavimas, ir / ar įstatyme numatytus mokėjimus ir skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus) (Reikalavimo perleidimo sutarties 6.2 punktas).

23. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo 2 922,25 Eur skolą, kurią sudaro: 1 914,95 Eur negrąžinto kredito dalis, 840 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 167,30 Eur priskaičiuotos mokėjimo palūkanas pagal grafiką, neatitinka teisinio reglamentavimo ir šalis siejusios Reikalavimo perleidimo sutarties turinio. Iš pirminės kreditorės ir ieškovės sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 matyti, kad pagal ją pirminė kreditorė atskiru reikalavimo perdavimo–priėmimo aktu perduoda ieškovei visas savo reikalavimo ir jo užtikrinimo teises, kylančias iš dėl skolininko kaltės nutrauktų vartojimo kredito sutarčių (sutarties 1.4 punktas, 2.3, 6.1 punktai), o reikalavimų perdavimo–priėmimo akte tik nurodoma skolininką ir perduodamą reikalavimą jo perdavimo momentu apibūdinanti informacija (sutarties 5.8 punktas). Toks susitarimas neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalis, CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys), todėl galėjo būti sudarytas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-228-1097/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-76-524/2021). Ieškovės lūkestį iš atsakovo reikalauti negautų pajamų mokėjimo (pelno) palūkanų forma, į kurias, be kita ko, būtų turėjusi teisę ir pradinė kreditorė, suformavo reikalavimų perleidimo sutarties nuostatos.

24. Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti negautas pajamas (nuostolius). Pripažinus, kad ieškovė, tinkamai perėmusi reikalavimo teises iš pirminės kreditorės, turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, vertintinas ieškinio reikalavimo priteisti 761,99 Eur negautų pajamų (nuostolių) paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, pagrįstumas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš sutarties terminą dėl skolininko kaltės, yra išaiškinęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kreditoriui nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę į negautas pajamas, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas, minėtos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

26. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, pirminė kreditorė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių – mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių paskolos davėja (pirminė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, – atlyginimo. Kaip jau buvo nurodyta, reikalavimo teises, kylančias iš dėl atsakovo kaltės nutrauktos Sutarties, be kita ko, teisę į nurodytų nuostolių atlyginimą, pirminei kreditorei perdavus ieškovei, teisė reikalauti jų atlyginimo perėjo ieškovei.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnį, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

28. Vartojimo kredito sutarties atveju aktualu ir tai, kad kreditorius (jo reikalavimo teisių perėmėjas) neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys buvo sulygusios kredito sutartimi. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė kreditavimo sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų. Tokiu atveju negautų pajamų – nesumokėtų palūkanų negautų pajamų forma, priteisimas pagal grafiką nepažeidžia kreditorės lūkesčių, nes kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2021 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, 2021 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3043-567/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1997-1097/2022; 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2531-1012/2022). Taigi, kreditoriui dėl skolininko kaltės nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą ir dėl to negavus numatytų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų, kreditoriaus patirti nuostoliai (negautos pajamos) gali būti įvertinami remiantis vartojimo kredito sutartyje numatytu mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo grafiku.

29. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiojoje dalyje buvo nustatyta, kad pagal Sutartį paskolos mokestis (palūkanos) yra 1 047,40 Eur. Nurodyta, kad nustatomos 18 proc. metinės palūkanos. Tinkamai vykdydamas Sutartį visą jos terminą, atsakovas palūkanas turėjo grąžinti iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. Mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimas kartu su kredito grąžinimo įmokomis buvo išdėstytas periodiniais mėnesiniais mokėjimais anuiteto metodu sudarytame mokėjimo grafike. Atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimo grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, iš mokėjimo grafiko matyti, jog, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, t. y. kiekvieną mėnesį mokėjęs pirminei kreditorei mokėjimo grafike numatytas įmokas, mokėtina palūkanų suma kas mėnesį būtų mažėjusi.

30. Pažymėtina, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį; tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, kreditoriaus lūkestis išsireikalauti iš skolininko už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia palūkanų suma, kurią kreditorius galėjo tikėtis gauti, jei skolininkas būtų tinkamai vykdęs vartojimo kredito sutartį visą jos terminą, tačiau ir aplinkybės, kad skolininkas galėjo grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį bet kuriuo metu dar iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, todėl ieškovei priteistinos negautos pajamos – mokėjimo (pelno) palūkanos, negali būti priteisiamos apskaičiuojant jas už ilgesnį laikotarpį kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos arba Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.

31. Atsižvelgiant į nurodytą, iš esmės sutiktina apeliante, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nuostolius – negautas pajamas, pasireiškusias mokėjimo (pelno) palūkanų negavimu nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės, nėra pagrįsta. Remiantis prieš tai nurodytais argumentais, konstatuotina, kad teismo sprendimo už akių dalis dėl nuostolių (negautų pajamų), kuriuos sudaro pirminės kreditorės negautos mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, nepriteisimo, yra keistina, ieškinio reikalavimą tenkinant ir priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.), bet ne ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos arba vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.), pagal tai, kokia mokėjimo (pelno) palūkanų įmoka (įmokos suma) nurodytu laikotarpiu buvo nustatyta mokėti atitinkamą konkretų mėnesį, t. y.: 2023 m. gegužės 18 d. - 2023 m. birželio 12 d. – 21,75 Eur (10 įmokos pagal grafiką dalis); 2023 m. liepos 12 d. – 26,67 Eur (11 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 26,30 Eur (12 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugsėjo 12 d. – 25,94 Eur (13 įmoka pagal grafiką); 2023 m. spalio 12 d. – 25,56 Eur (14 įmoka pagal grafiką); 2023 m. lapkričio 12 d. – 25,19 Eur (15 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gruodžio 12 d. – 24,80 Eur (16 įmoka pagal grafiką); 2024 m. sausio 12 d. – 24,41 Eur (17 įmoka pagal grafiką); 2024 m. vasario 12 d. – 24,02 Eur (18 įmoka pagal grafiką); 2024 m. kovo 12 d. – 23,61 Eur (19 įmoka pagal grafiką); 2024 m. balandžio 12 d. – 23,21 Eur (20 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gegužės 12 d. – 22,79 Eur (21 įmoka pagal grafiką); 2024 m. birželio 12 d. – 22,37 Eur (22 įmoka pagal grafiką); 2024 m. liepos 12 d. – 21,95 Eur (23 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugpjūčio 12 d. – 21,51 Eur (24 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugsėjo 12 d. – 21,08 Eur (25 įmoka pagal grafiką); 2024 m. spalio 12 d. – 20,63 Eur (26 įmoka pagal grafiką); 2024 m. lapkričio 12 d. – 20,18 Eur (27 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gruodžio 12 d. – 19,72 Eur (28 įmoka pagal grafiką); 2025 m. sausio 12 d. – 19,25 Eur (29 įmoka pagal grafiką); 2025 m. vasario 12 d. – 18,78 Eur (30 įmoka pagal grafiką); 2025 m. kovo 12 d. – 18,30 Eur (31 įmoka pagal grafiką); 2025 m. balandžio 12 d. – 17,81 Eur (32 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gegužės 12 d. – 17,32 Eur (33 įmoka pagal grafiką); 2025 m. birželio 12 d. – 16,81 Eur (34 įmoka pagal grafiką); 2025 m. liepos 12 d. – 16,30 Eur (35 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugpjūčio 12 d. – 15,79 Eur (36 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugsėjo 12 d. – 15,26 Eur (37 įmoka pagal grafiką); 2025 m. spalio 12 d. – 14,73 Eur (38 įmoka pagal grafiką); 2025 m. lapkričio 12 d. – 14,19 Eur (39 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gruodžio 12 d. – 13,64 Eur (40 įmoka pagal grafiką); 2026 m. sausio 12 d. – 13,08 Eur (41 įmoka pagal grafiką); 2026 m. vasario 12 d. – 12,52 Eur (42 įmoka pagal grafiką); 2026 m. kovo 12 d. – 11,94 Eur (43 įmoka pagal grafiką); 2026 m. balandžio 12 d. – 11,36 Eur (44 įmoka pagal grafiką); 2026 m. gegužės 12 d. – 10,77 Eur (45 įmoka pagal grafiką); 2026 m. birželio 12 d. – 10,17 Eur (46 įmoka pagal grafiką); 2026 m. liepos 12 d. – 9,56 Eur (47 įmoka pagal grafiką); 2026 m. rugpjūčio 12 d. – 8,94 Eur (48 įmoka pagal grafiką); 2026 m. rugsėjo 12 d. – 8,31 Eur (49 įmoka pagal grafiką); 2026 m. spalio 12 d. – 7,68 Eur (50 įmoka pagal grafiką); 2026 m. lapkričio 12 d. – 7,03 Eur (51 įmoka pagal grafiką); 2026 m. gruodžio 12 d. – 6,37 Eur (52 įmoka pagal grafiką); 2027 m. sausio 12 d. – 5,71 Eur (53 įmoka pagal grafiką); 2027 m. vasario 12 d. – 5,03 Eur (54 įmoka pagal grafiką); 2027 m. kovo 12 d. – 4,34 Eur (55 įmoka pagal grafiką); 2027 m. balandžio 12 d. – 3,65 Eur (56 įmoka pagal grafiką); 2027 m. gegužės 12 d. – 2,94 Eur (57 įmoka pagal grafiką); 2027 m. birželio 12 d. – 2,22 Eur (58 įmoka pagal grafiką); 2027 m. liepos 12 d. – 1,49 Eur (59 įmoka pagal grafiką); 2027 m. rugpjūčio 12 d. – 0,76 Eur (60 įmoka pagal grafiką).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias reikalavimo perleidimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, todėl ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo atmetė nepagrįstai. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo nuostolius – negautas pajamas, kurias nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės sudaro negautos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos ir neviršijant mokėjimo grafike fiksuotos palūkanų sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 83 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai parengiant ieškinį. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 257,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad patenkinta 79,31 proc. visų ieškinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 761,99 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, yra keičiama priteisiant ieškovei iš atsakovo nuostolius – negautas pajamas, taigi, iš esmės ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų – mokėjimo (pelno) palūkanų, yra tenkinamas. Tenkinus nurodytą ieškinio reikalavimą, darytina išvada, kad byloje iš esmės yra tenkinami visi materialieji ieškovės reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo visas ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 325 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas tenkinamas, todėl ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 914,95 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiolika eurų ir 95 ct) negrąžinto kredito; 167,30 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir 30 ct) pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) sutarties sudarymo mokesčio; 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 922,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 12 d.), skaičiuojant 18 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis pagal paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimų grafiką: 2023 m. gegužės 18 d. - 2023 m. birželio 12 d. – 21,75 Eur (10 įmokos pagal grafiką dalis); 2023 m. liepos 12 d. – 26,67 Eur (11 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugpjūčio 12 d. – 26,30 Eur (12 įmoka pagal grafiką); 2023 m. rugsėjo 12 d. – 25,94 Eur (13 įmoka pagal grafiką); 2023 m. spalio 12 d. – 25,56 Eur (14 įmoka pagal grafiką); 2023 m. lapkričio 12 d. – 25,19 Eur (15 įmoka pagal grafiką); 2023 m. gruodžio 12 d. – 24,80 Eur (16 įmoka pagal grafiką); 2024 m. sausio 12 d. – 24,41 Eur (17 įmoka pagal grafiką); 2024 m. vasario 12 d. – 24,02 Eur (18 įmoka pagal grafiką); 2024 m. kovo 12 d. – 23,61 Eur (19 įmoka pagal grafiką); 2024 m. balandžio 12 d. – 23,21 Eur (20 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gegužės 12 d. – 22,79 Eur (21 įmoka pagal grafiką); 2024 m. birželio 12 d. – 22,37 Eur (22 įmoka pagal grafiką); 2024 m. liepos 12 d. – 21,95 Eur (23 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugpjūčio 12 d. – 21,51 Eur (24 įmoka pagal grafiką); 2024 m. rugsėjo 12 d. – 21,08 Eur (25 įmoka pagal grafiką); 2024 m. spalio 12 d. – 20,63 Eur (26 įmoka pagal grafiką); 2024 m. lapkričio 12 d. – 20,18 Eur (27 įmoka pagal grafiką); 2024 m. gruodžio 12 d. – 19,72 Eur (28 įmoka pagal grafiką); 2025 m. sausio 12 d. – 19,25 Eur (29 įmoka pagal grafiką); 2025 m. vasario 12 d. – 18,78 Eur (30 įmoka pagal grafiką); 2025 m. kovo 12 d. – 18,30 Eur (31 įmoka pagal grafiką); 2025 m. balandžio 12 d. – 17,81 Eur (32 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gegužės 12 d. – 17,32 Eur (33 įmoka pagal grafiką); 2025 m. birželio 12 d. – 16,81 Eur (34 įmoka pagal grafiką); 2025 m. liepos 12 d. – 16,30 Eur (35 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugpjūčio 12 d. – 15,79 Eur (36 įmoka pagal grafiką); 2025 m. rugsėjo 12 d. – 15,26 Eur (37 įmoka pagal grafiką); 2025 m. spalio 12 d. – 14,73 Eur (38 įmoka pagal grafiką); 2025 m. lapkričio 12 d. – 14,19 Eur (39 įmoka pagal grafiką); 2025 m. gruodžio 12 d. – 13,64 Eur (40 įmoka pagal grafiką); 2026 m. sausio 12 d. – 13,08 Eur (41 įmoka pagal grafiką); 2026 m. vasario 12 d. – 12,52 Eur (42 įmoka pagal grafiką); 2026 m. kovo 12 d. – 11,94 Eur (43 įmoka pagal grafiką); 2026 m. balandžio 12 d. – 11,36 Eur (44 įmoka pagal grafiką); 2026 m. gegužės 12 d. – 10,77 Eur (45 įmoka pagal grafiką); 2026 m. birželio 12 d. – 10,17 Eur (46 įmoka pagal grafiką); 2026 m. liepos 12 d. – 9,56 Eur (47 įmoka pagal grafiką); 2026 m. rugpjūčio 12 d. – 8,94 Eur (48 įmoka pagal grafiką); 2026 m. rugsėjo 12 d. – 8,31 Eur (49 įmoka pagal grafiką); 2026 m. spalio 12 d. – 7,68 Eur (50 įmoka pagal grafiką); 2026 m. lapkričio 12 d. – 7,03 Eur (51 įmoka pagal grafiką); 2026 m. gruodžio 12 d. – 6,37 Eur (52 įmoka pagal grafiką); 2027 m. sausio 12 d. – 5,71 Eur (53 įmoka pagal grafiką); 2027 m. vasario 12 d. – 5,03 Eur (54 įmoka pagal grafiką); 2027 m. kovo 12 d. – 4,34 Eur (55 įmoka pagal grafiką); 2027 m. balandžio 12 d. – 3,65 Eur (56 įmoka pagal grafiką); 2027 m. gegužės 12 d. – 2,94 Eur (57 įmoka pagal grafiką); 2027 m. birželio 12 d. – 2,22 Eur (58 įmoka pagal grafiką); 2027 m. liepos 12 d. – 1,49 Eur (59 įmoka pagal grafiką); 2027 m. rugpjūčio 12 d. – 0,76 Eur (60 įmoka pagal grafiką).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,36 Eur (aštuonis eurus ir 36 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko