Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

- pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,

- pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir R. R. paskirti galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. R. nuteistas už tai, kad 2022-11-27, apie 17.00 val., Tauragės r., Batakių k., neteisėtai įsibrovė į L. Ž. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur iš virtuvėje buvusios rankinės pagrobė L. Ž. juodos spalvos piniginę, kurios vertė 25 Eur, su joje buvusiais 12 Eur, ir Tauragės kredito unija kortele. Tokiais savo veiksmais R. R. nukentėjusiajam L. Ž. padarė bendrą 37 Eur turtinę žalą.

2. Be to, R. R. nuteistas už tai, kad pagrobtoje L. Ž. priklausančioje piniginėje radęs ir paėmęs jam priklausančią Tauragės kredito unijos kortelę, tokiu būdu neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę - L. Ž. vardu Tauragės kredito unijoje išduotą mokėjimo kortelę, kuria 2022-11-27, 17.42 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame Liaudies g. 16, Skaudvilės mstl., Tauragės r., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – suvesdamas tikrą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), pateikė save operacinei sistemai kaip L. Ž. ir bankomate iš L. Ž. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pasisavinti 400 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes suvedė neteisingą asmens tapatybės nustatymo kodą (PIN), dėl to bankomatas pinigų neišdavė ir banko kortelės negrąžino. Tokiais savo veiksmais R. R. pasikėsino pasisavinti svetimą turtą bei neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir R. R. kaltės nustatymo

10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, įvertino jų visumą. Ir nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu dėl R. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija). Byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įvykio vakarą nuteistasis R. R. neteisėtai įsibrovęs į nukentėjusiojo L. Ž. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Batakių k., Tauragės r., kur iš virtuvėje buvusios rankinės pagrobė L. Ž. juodos spalvos piniginę. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. neigia paėmęs piniginę įsibrovęs į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, tvirtina, kad bylos duomenimis neįrodyta, jog jis buvo įėjęs į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą, kur iš rankinės pagrobė nukentėjusiojo piniginę. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o juos paneigia ištirtų įrodymų visuma.

14. Iš byloje esančio 2022-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolo taip pat matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į namą galimas iš abiejų namo pusių. Namo dalis ir vienas patekimas iš gatvės pusės yra aptvertas tinkline tvora. Išlipus iš automobilio matoma daugybę batų įspaudų į sniegą. Vienas iš batų įspaudų, namo savininko nurodymu, yra jam nežinomas (bato įspaudas nufotografuotas). Nežinomo batų įspaudo fragmentai matosi įvairiuose vietose įspausti į sniegą iki pat namo įėjimo nuo gatvės pusės. Patekimas į namą iš gatvės pusės per rudos spalvos duris. Įėjus per jas patenkama į koridorių. Dešinėje koridoriaus pusėje matomos baltos spalvos durys. Įėjus per jas patenkama į virtuvę. Dešinėje pusėje prie pat įėjimo į virtuvę iš koridoriaus matomos pakabintos ant sieninės pakabos dvi striukės, tarp kurių matoma tamsios spalvos rankinė, nešiojama ant peties, iš kurios buvo paimta piniginė. Rankinės skyriai atitraukti (t. 1, b. l. 24-34). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo L. Ž. parodymais, kurie sutampa su byloje esančia rašytine bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes nukentėjusysis davė parodymus būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

15. Nagrinėjamu atveju nuteistojo R. R. parodymai, priešingai nei nukentėjusiojo L. Ž. parodymai, nuoseklūs nebuvo, jis teikė vis kitokias įvykių versijas. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. R. tvirtino, kad 2022 m. lapkričio mėn. gale, tikslios dienos neprisimena, dirbo pas kaimynę, gyvenančią netoli namų, Gryblaukio k. Baigus darbus vartojo alkoholį. Po to nusprendė dviračiu nuvažiuoti iki parduotuvės, esančios Batakių k., kad nusipirkti dar alkoholio. Važiuojant pakeliui nusprendė užsukti pas pažįstamą L. Ž., gyv. Batakių k. Buvo nemažai išgėręs, bet ką darė, suprato. Atvažiavęs prie L. Ž. namo matė, kad name degė šviesos, lauko durys buvo atrakintos. Priėjus prie durų lauke pastebėjo ant žemės numestą piniginę. Pradaręs namo laukines duris, koridoriuje ant grindų pamatė gulintį L. Ž.. Suprato, kad jis buvo visiškai neblaivus, nereagavo. Pamatęs, kad L. Ž. yra visiškai girtas, į namo vidų nėjo. Pasiėmė lauke ant žemės numestą piniginę ir išvažiavo (t. 1, b. l. 101-102, 104). Papildomos apklausos metu nuteistasis jau teigė, kad pas L. Ž. ėjo tuo tikslu išgerti alkoholio, bet kai atėjo ir kieme rado piniginę, o namo koridoriuje gulintį neblaivų L. Ž., pas jį į namus nėjo, išvažiavo (t. 1, b. l. 116-117, 119). Teisiamajame posėdyje nuteistasis R. R. jau teigė, kad įvykio dieną važiavo į Batakių k. nusipirkti alkoholio. Pakeliui užsuko pas L. Ž.. L. Ž. buvo neblaivus, miegojo. Piniginę rado lauke, prie L. Ž. namo durų, ją paėmė. Tuo metu buvo neblaivus, nemažai išgėręs alkoholio. Teigė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl girtumo (t. 2, b. l. 23-26). Teisėjų kolegija, kartu pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. jau tvirtina, kad atvykęs į L. Ž. gyvenamojo namo kiemą, pamatė, jog pastarojo gyvenamojo namo laukinės durys buvo pravertos, jų nelietė. Priėjęs prie pravertų durų, neįeidamas į namo vidų, jis vizualiai apžiūrėdamas pamatė koridoriuje ant grindų gulintį (miegantį) L. Ž.. Aplinkybę, jog L. Ž. tuo metu buvo neblaivus, sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamąjį aktą. Pamatęs, kad L. Ž. neblaivus guli (miega) koridoriuje, apsigręžė ir nuėjo link savo dviračio. Ir tik, nuėjęs apie 2-3 m nuo gyvenamojo namo durų, visiškai atsitiktinai pamatė ant žemės gulinčią nukentėjusiojo piniginę, kurią nepagalvodamas pasisavino (t. 2, b. l. 53). Visa tai, kas paminėta, leidžia pagrįstai teigti, kad siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nuteistasis sąmoningai klaidino tiek ikiteisminio tyrimo subjektus, tiek teismą, netiksliai nurodydamas įvykio aplinkybes.

16. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. R. pagrįstai ir teisingai, nuosprendžio priėmimo metu, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį R. R. kaltu, vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė ne atskirais įrodymais, o jų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

18. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021 ir kt.).

19. Skunde apeliantas nurodė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjusi teisėja išimtinai vertino tik kaltinimo pusės pateiktus įrodymus, visiškai neaptardama nuteistojo R. R. duotus parodymus. Teisėja teisiamojo posėdžio metu formuluodama klausimus ir juos užduodama tiek nuteistajam, tiek nukentėjusiajam, akivaizdžiai norėjo sustiprinti kaltinimo pusės poziciją. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų buvęs subjektyviai šališkas. Duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla, nenurodė ir apeliantas. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kaltinamasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde vien nurodymas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apsiribojant vien deklaratyviu teiginiu, jog teisėja turėjo išankstinį neigiamą R. R. vertinimą, ir nenurodant jokių objektyvių duomenų, kad teisėja yra asmeniškai iš anksto nusistačiusi prieš nuteistąjį ar tendencinga, taip pat jokių kitų aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, nesudaro pagrindo pripažinti teisėją G. Gudžiūnienę šioje byloje buvus šališką, kartu daryti išvadą dėl teismo nešališkumo principo pažeidimo (BPK 44 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi aplinkybes: kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis R. R. pripažino visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes. Be to, nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu nuvyko pas nukentėjusįjį ir nuoširdžiai jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, yra pagrindas nuteistojo pareiškimą apie kaltės pripažinimą vertinti kaip nuoširdų gailestį BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 97 straipsnis)

23. Pažymėtina, kad BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o 6 dalyje numatyta, jog kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Įvertinus tai, kad R. R. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020-12-28 teismo baudžiamuoju įsakymo nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant lankytis vietose, kuriose vykdomi azartiniai lošimai, iš Probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas, t. y. realiai atliko paskirtą bausmę tik 2021-07-23, jo teistumas galėjo išnykti tik 2024-07-23, t. y. tik praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo. Duomenų, kad būtų taikyta BK 97 straipsnio 7 dalis ir nuteistojo R. R. prašymu jo teistumo laikas būtų buvęs sutrumpintas arba teistumas panaikintas, nėra. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų naujų tyčinių nusikaltimų padarymą bei pasikėsinimą padaryti du tyčinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė 2022-11-27, t. y. jau būdamas teistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, taigi turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka teistumą.

24. Šios bylos kontekste aktualu, kad pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Taigi, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti nusikaltimų recidyvą ir R. R. laikyti recidyvistu bei atsižvelgti į šią aplinkybę jam individualizuojant bausmę. Tačiau, pagal BPK 320 straipsnio 4 dalyje įvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti išteisintojo ar nuteistojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija, net ir nustačiusi, kad R. R. BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, laiko, kad R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimų

25. Skundžiamu nuosprendžiu R. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už svetimo – L. Ž. – turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už pasikėsinimą apgaule įgyti svetimą 400 Eur vertės turtą, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, 214 straipsnio 1 dalį už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą. Šių nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 178 straipsnio 2 dalies 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija, 182 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo IX-2314 redakcija, 214 straipsnio 1 dalies 2020-11-05 įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija ir 215 straipsnio 1 dalies 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, įstatymo leidėjo BK 178 straipsnio ir 182 straipsnio redakcija buvo pakeista.

26. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

27. Nuo 2023-06-01 įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turto, kuris laikomas nedidelės vertės turtu, maksimali riba buvo padidinta nuo 5 minimalių gyvenimo lygių dydžio (toliau – MGL) iki 10 MGL, todėl pagal naują BK 182 straipsnio 1 dalį, asmenys galės būti traukiami atsakomybėn tik apgaulės būdu įgiję turtą didesnį nei 10 MGL, o ne 5 MGL, kaip buvo pagal ankstesnę redakciją. Šiuo atveju nuteistasis R. R. pasikėsino apgaule įgyti svetimą 400 Eur, t. y. 8 MGL (nusikaltimo padarymo metu 1 MGL buvo 50 Eur), vertės turtą. Atsakomybė už nedidelės vertės turto įgijimą apgaule įtvirtinta naujoje BK 183 straipsnio 4 dalies redakcijoje (nusikalstama veika jau vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas), be to pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys (neliko terminuoto laisvės atėmimo bausmės). Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. R. R. nusikalstama veika iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

28. Taip pat iki 2023-06-01 galiojusioje BK 178 straipsnio redakcijoje atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą buvo įtvirtinta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nuo 2023-06-01 įsigaliojo nauja BK 178 straipsnio redakcija, kuria atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą įtvirtinta naujoje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje (nusikalstama veika taip pat vertinama kaip apysunkis nusikaltimas). Šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys ar maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitus BK 178 straipsnio redakcijai, nekito. Todėl laikytina, kad procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 178 straipsnio 3 dalis (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) neturi grįžtamosios galios ir nuteistojo R. R. nusikalstama veika dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) neperkvalifikuojama.

29. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. R. paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, galutinės bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas švelninti nuteistajam R. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirtą bausmę, paskiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant atitinkamai mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Už kitas nusikalstamas veikas nuteistajam, atsižvelgus į R. R. nusikalstamų veikų veiksmų pobūdį, jo asmenybę bei kitas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, paliekamos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės. Galutinė subendrinta bausmė nustatytina, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo (BK 75 straipsnio nuostatų taikymas)

30. Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir neatidėjo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie nuteistojo skundo argumentai pagrįsti.

31. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

32. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad ankstesni teistumai, nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui, kaip ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nepaneigia galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, tai, kad nuteistasis nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą ir pasikėsinimą padaryti vieną apysunkį nusikaltimą bei vieną, po veikos perkvalifikavimo, baudžiamąjį nusižengimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, taip pat jis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi tris mažamečius vaikus, todėl siekiant išlaikyti R. R. teigiamus socialinius ryšius, daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Apeliacinės instancijos vertinimu, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. R. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo

34. Klaipėdos apygardos teisme 2023-06-22 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. APD-2023-11090, jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 93,33 Eur – iš R. R. (t. 2, b. l. 73, 74-76).

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Nuteistajam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme suteikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė.

36. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Įvertinusi valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį, taip pat paties nuteistojo R. R., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, posėdžio metu sutikimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors byloje duomenų apie šiuo metu R. R. gaunamas pajamas nėra, tačiau jis yra darbingo amžiaus, o tai leidžia teigti, kad jis gali įsidabinti ir gauti nuolatines pajamas. Prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. R. nusikalstamus veiksmus iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 25 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę už BK 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę už BK 214 straipsnio 1 dalį ir šiuo nuosprendžiu už BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį skirtą 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir R. R. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. R. atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteisti valstybei iš nuteistojo R. R. 93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.