Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-245-267/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-11
Bylos Nr.: e2A-245-267/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: Ingridos Jočienės
Atsakovas: Aurimui Jočui
Trečiasis asmuo: Viktorijai Jočei

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-245-267/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03312-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.;2.3.5.2.1.;3.3.1.20.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ingridos Jočienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ingridos Jočienės ieškinį atsakovui Aurimui Jočui, trečiajam asmeniui Viktorijai Jočei dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ingrida Jočienė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-772-2018 4.1 punktą ir padidinti priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui Vakariui Jočui, gimusiam 2011-06-22, iš tėvo Aurimo Jočo dydį iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę Ingridą Jočienę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8439-772-2018 5 punktą ir nustatyti tokią tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: „Dalyvavimas bendraujant su vaiku ir jį auklėjant“: 1) Tėvas Aurimas Jočas privalo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Vakariu Joču, asmens kodas 51106222975, gimusiu 2011 m. birželio 22 d., poriniais mėnesio savaitgaliais, pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šiaulių mieste ar kitos su vaiko motina SMS žinutėmis suderintos vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina SMS žinutėmis sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val., parašydamas žinutę į jos mobiliojo ryšio telefono numerį 8 676 61936 iš savo numerio 8 645 89712 ne vėliau kaip prieš 48 valandas; 2) Tėvas Aurimas Jočas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas bendrauti su sūnumi Vakariu Joču 1 punkte nustatyta tvarka, privalo pateikti vaiko motinai Ingridai Jočienei rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo porinio mėnesio savaitgalio penktadienio 17 val.; 3) Tėvas Aurimas Jočas turi teisę praleisti iki 14 dienų atostogų per metus su nepilnamečiu sūnumi Vakariu Joču, asmens kodas 51106222975, gimusiu 2011m. birželio 22 d., suderinęs atostogų laiką su vaiko motina, parašydamas žinutę į jos mobiliojo ryšio telefono numerį 8 676 61936 iš savo numerio 8 645 89 712 ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį; 4) Šalys gali geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos, laiko ir sąlygų, jei tai geriau užtikrina vaiko poreikius ir interesus, siekiant bendro tikslo – vaiko saugumo ir ugdymo, kurių užtikrinimui reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku; 5) Pasikeitus mobiliojo ryšio telefono numeriams ir/ar šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo per 24 valandas pranešti viena kitai apie pasikeitimus. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, jog 2018-06-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu jos ir atsakovo santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus Vakario Jočo išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200,00 Eur periodinėms išmokomis. Atsakovas įsipareigojo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, todėl sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta gana detali bendravimo tvarka, tačiau ji atsakovo neįpareigoja, todėl atsakovas jos nesilaiko, o pasimatymai su sūnumi yra suretėję iki visiško minimumo. Praėjus trejiems metams, sūnaus poreikiai žymiai pasikeitė, atsirado specialusis akinukų poreikis dėl silpnėjančio regėjimo, logopedo individualių užsiėmimų poreikis, logopedo pagalbai reikia 104 Eur, nemokamų užsiėmimų pas logopedą mokykloje neužtenka, ortopedinės avalynės poreikis. Vaikui reikalingos individualios psichologo konsultacijos dėl atsakovo daromo neigiamo poveikio vaiko asmenybei, kuris pasireiškia sūnaus ignoravimu ir nebendravimu su juo. Šiuo metu vaikas gauna nemokamas psichologo paslaugas. Atsakovas sukūrė naują šeimą ir nutraukė buvusį glaudų ir tėvišką ryšį su sūnumi, kas vaiką itin traumavo. Vaikui yra sudarytas dantų gydymo planas, o tam taip pat reikalingi pinigai. Vaikas lanko „Delfino“ plaukimo baseiną (17,50 Eur), pradėjo lankyti ledo ritulio treniruotes (pirmus 3 mėnesius 50 Eur, vėliau – 85 Eur), žymiai išaugo vaiko poreikiai rūbams, avalynei, kurį lemia vaiko amžius, hobiai, laisvalaikio praleidimo forma, interesai. Pabrango dujos, elektra, maistas, rūbai, būtinosios paslaugos, kitos išlaidos. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, atsirado papildomų su ugdymu susijusių išlaidų. Sūnus noriai lankytų socialinio lavinimo būrelius, tačiau būreliai yra mokami. Sūnus turi hobi žvejybai, dėl to patiriamos ir papildomos išlaidos. Atsakovas šiuo metu moka 210 Eur išlaikymą vaikui. Sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 700–800 Eur, taip pat patiriamos vienkartinės išlaidos: dviratis – 326 Eur, kambario baldai – 1350 Eur, kompiuteris – 800 Eur. Jos pajamos nuo vasario mėn. bus 850 Eur, šiuo metu dar gauna 156 Eur už pavadavimą, 70 Eur vaiko pinigai, moka paskolą už butą, jai finansiškai padeda motina, kiti artimieji. Atsakovas valdo pelningą ir perspektyvų verslą, disponuoja didelėmis pajamomis, yra sveikas, darbingas ir galintis patenkinti ne tik būtinuosius sūnaus poreikius. Nurodo, kad bendravimo tvarkos pakeitimas svarbus abiem šalims, kadangi atsakovas tos tvarkos nesilaiko, o neapibrėžtumas išbalansuoja ir traumuoja susitikimų su tėvu laukiantį vaiką, labai apsunkina jos planuojamus darbus ir laisvalaikį, kadangi atsakovas interpretuoja sprendimo punktus dėl bendravimo tvarkos tik sau palankia linkme. Teigia, kad dėl bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo į antstolį nesikreipė, vykdomojo rašto neprašė išduoti.

4. Atsakovas Aurimas Jočas nesutikdamas su ieškiniu nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Jis neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, ji dirba tame pačiame darbe, jos pajamos yra šiek tiek padidėjusios, būsto paskola likusi ta pati, kuri ir buvo santuokos nutraukimo momentu. Jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes įmonė UAB „Reabilitacinė medicina“ yra maža įmonė, kurios darbas, pajamos labai nukentėjo dėl Covid-19 pandemijos ir dėl šalyje paskelbto karantino, kurio metu masažo paslaugos negalėjo būti teikiamos. 2020 metais įmonė turėjo 848 Eur grynojo pelno, jo, kaip UAB „Reabilitacinė medicina“ direktoriaus ir kineziterapeuto-masažuotojo, darbo užmokestis bendrai per mėnesį vidutiniškai siekia apie 880 Eur. Nuo vasario mėn. ketina mažinti darbuotojų skaičių, šiuo metu dirba 5 darbuotojai. Po santuokos nutraukimo su ieškove jis paėmė kreditą ir nusipirko gyvenamąjį būstą ir kas mėnesį kreditoriui turi mokėti 405,58 Eur. 2020-06-06 sudarė kitą santuoką ir 2021-06-12 jam gimė dukra. Jis turi išlaikyti ir dukrą, ir sutuoktinę, kuri negauna jokių išmokų iš valstybės. Dėl karantino laikotarpiu sustabdytos jo veiklos buvo priverstas prašyti kreditoriaus atidėti kredito įmokų grąžinimą, mokant tik palūkanas. Dėl to 2021-01-14 sudarė susitarimą su AB Šiaulių banku, kad 12 mėnesių jis kredito įmokų nemokės, o mokės tik palūkanas – 194,47 Eur kas mėnesį, tačiau nuo 2022-01-20 kas mėnesį reikės mokėti po 416,08 Eur. Jo sutuoktinė niekur nedirba, nes augina vaiką ir negauna iš Sodros jokių pajamų. Du nepilnamečiai vaikai, būsto kreditas, jo sveikatos problemos reikalauja nemažų pajamų. Prie šeimos poreikių patenkinimo ir jo įmonei finansinę pagalbą nuolat teikia jo mama Danguolė Jočienė. Nurodo, jog sūnaus poreikiai nuo 2018 m. nėra iš esmės pasikeitę ir tikrai nėra ieškovės nurodyto dydžio, nes nurodytos išlaidos žymiai padidintos, neatitinka tėvų galimybių skirti tokią sumą. Nurodytos išlaidos lovai (450 Eur), kėdei (100 Eur), kompiuteriui (800 Eur) priskirtinos prie prabangos prekių, kurios perkamos vaikui, kai tėvų finansinės galimybės tai leidžia, o šiuo metu jis tokių galimybių neturi. Specialius akinukų poreikis sūnui yra nuo 5 metų, todėl jau 2018 m. teismo sprendimo priėmimo momentu ir nustatant teiktino sūnui išlaikymo dydį (200 Eur), šis poreikis buvo įvertintas, kaip ir poreikis ortopedinei avalynei (nors jo žiniomis šiuo metu sūnus tokio poreikio jau nebeturi). Logopedo užsiėmimai yra nemokami. Vaikui nėra reikalingos psichologo konsultacijos dėl jo neva tai daromo neigiamo poveikio vaiko asmenybei, kuris pasireiškia vaiko ignoravimu ir nebendravimu, nes to niekada nebuvo. Su sūnumi bendravo nuolat, dalyvavo vaiko gyvenime, leido kartu laiką, atostogavo, pramogavo, užsiėmė vaiko lavinimu, edukacija. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties 5.2.2. punkto šiuo metu nebevykdo, nes šalys geranoriškai jį pakoregavo – sudėjo bendravimo dienas į krūvą, tačiau prašo jį palikti, neprašo keisti. Nuo jo naujos santuokos sudarymo, ieškovė rodo pastangas, kad jo ir sūnaus santykiai nutrūktų, ieškovė trukdo jam su sūnumi bendrauti, nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos. Teigia, kad ieškinys atsirado po jo antrosios santuokos sudarymo, ieškovė nuolat rašo jam žinutes, nepalieka jo ir po skyrybų, jis stengiasi į jas neatsakyti. Teigia, kad nepasikeitė jokios aplinkybės, kad reikėtų keisti 2018-06-15 teismo sprendimu nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką.

5. Institucija byloje teikianti išvadą nurodė, kad informacijos apie netinkamą ieškovės bei atsakovo vaikų priežiūrą skyrius nėra gavęs. Atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, ieškovė augina vieną nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo pasiūlymus, gali būti koreguojama Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-15 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovė, nuolat gyvenanti su vaiku bei jį auginanti, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino, koks išlaikymo dydis yra reikalingas, todėl neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties, todėl mano, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas įvertino tėvų turtinę padėtį, pripažindamas, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog iš esmės ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po 2018 m. iš esmės nepagerėjo. Nuo 2018 m. ieškovė nuosavybės teise valdo butą, už kurį moka įmokas bankui. Atsakovas po santuokos nutraukimo, gavęs banko paskolą, taip pat įsigijo nekilnojamąjį turtą, moka įmokas bankui. Atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis moka įmokas bankui už paskolą ir privalo išlaikyti dar vieną vaiką ir sutuoktinę. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad turtas buvo įsigytas iki antrosios atsakovo santuokos. Po 2020 m. sudarytos naujos santuokos atsakovas dar turi išlaikyti sutuoktinę Viktoriją Jočę, kuri negauna jokių pajamų, ir 2021-06-12 gimusią dukrą Patriciją, kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, todėl šiuo aspektu teismas laikė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos ieškoti geriau apmokamo darbo, tinkamai rūpintis sūnumi (vaikais), nenusišalinti, o spręsti, ko konkrečiai sūnui Vakariui reikia, kad jis turėtų tinkamas mokymo priemones ir pan.

8. Teismas vertindamas pasikeitusius vaiko poreikius sprendė, jog nepilnamečio vaiko pagrįsta mėnesio poreikių suma laikytina apie 480–500 Eur suma, kuri atitinka šalių sūnaus poreikius, užtikrina galimybę naudotis logopedo, odontologo paslaugomis, popamokine veikla (būreliai, treniruotės) ir atitinka tėvų turtinę padėtį. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Išmokų vaikui įstatymą visiems vaikams iki 18 metų, tarp jų ir Vakariui Jočui, valstybė kas mėnesį moka po 70 Eur (nuo 2022 m. sausio mėn. 73,50 Eur) vaiko pinigus, todėl nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, sumą teismas atitinkamai sumažino iki 427 Eur. Be to, 2018 m. ši valstybės skiriama suma buvo mažesnė – 30 Eur, todėl tiek išlaikymo indeksavimas, tiek valstybės skiriamų vaiko pinigų sumos padidinimas nuo 30 iki 73,50 Eur taip pat užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir padidėjusias išlaidas dėl ekonominės situacijos šalyje. Šalių sutarta mokėti išlaikymo suma buvo nustatyta 2018 m., nuo to laiko praėjo nedaug metų, nors vaiko poreikiai ir kinta, bet teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ieškovė to neįrodė, todėl, įvertinęs realius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą, ieškinį dėl išlaikymo padidinimo teismas atmetė.

9. Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas sunkiai priima tą faktą, kad tėvai išsiskyrę, kad jis siekia neskaudinti nei vieno iš tėvų, bando prisitaikyti prie aplinkybių, kurias sukūrė jo tėvai. Vaikas nori bendrauti ir su tėvu, tuo pačiu atsižvelgia ir į motinos interesus. O šioje situacijoje didesnis dėmesys iš tėvų turi būti skiriamas vaikui, nesiekiant vaiko nuteikinėti prieš motiną ar tėvą, o ieškant kompromiso tarp šalių, kad kuo mažiau sūnus būtų traumuojamas, jei jam neleidžiama bendrauti su tėvu, kad būtų laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos, o jei nėra galimybės laikytis, tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas protingai, įvertinus realią, objektyvią susidariusią situaciją, nekaltinant nenoru bendrauti ar nenoru leisti bendrauti. Tėvų tikslas turėtų būti sūnaus gerovė, jo interesai ir teisėti lūkesčiai bendrauti su kartu negyvenančiu tėvu. Teismas vertino ir tai, kad ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

10. Susipažinęs su 2018 m. teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ir ieškovės prašoma pakeisti bendravimo tvarka, teismas sprendė, jog ieškovė siekia ne didesnio atsakovo bendravimo su sūnumi, bet tokiu reikalavimu apriboja bendravimą su vaiku, nes nepalieka sprendimu patvirtintos tvarkos 5 punkto sąlygų, kur yra nustatytas maksimalus bendravimas su vaiku. Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažino, kad bendravimo tvarkos pakeitimas geresnių vaiko interesų neužtikrintų, tik sumažintų vaiko ir tėvo bendravimą. Šiuo metu galiojanti tvarka jau ir taip įsakmiai numato, kad tėvas bendrauja (o ne turi teisę, ar gali), su sūnumi nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo ją keisti ir nurodyti, jog atsakovas privalo bendrauti su sūnumi. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių teismo nustatytą bendravimo tvarką keisti pagal ieškovės pateiktą reikalavimą. Iš esmės ieškovė siekia tokios pat tvarkos, kokia jau yra galiojanti ir gali būti vykdoma. Šalys turi teisę kreiptis dėl priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo, todėl ir šią ieškinio dalį teismas atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė Ingrida Jočienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Priimti prie šio apeliacinio skundo pridedamus papildomus naujus rašytinius įrodymus ir prijungti juos prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas itin akcentavo ir ne kartą pabrėžė aplinkybę, kad ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, darydamas tiesioginę prielaidą, kad toks ieškovės elgesys patvirtina faktą, jog bendravimo tvarka yra vykdoma ar jos vykdymui nėra jokių kliūčių. Apeliantės nuomone, taip teismas suabsoliutino sprendimo vykdymo procedūras, visiškai nesigilindamas į šios konkrečios bylos aplinkybes ir tikrąsias priežastis. Ieškovė siekė ne tėvo ir sūnaus bendravimo ribojimo, bet aiškumo, pastovumo ir teismo sprendimu nustatytų realių galimybių ją įgyvendinti. Atsakovas su savo sūnumi elgiasi visiškai nepateisinamai. Negana to, kad nuo tada, kai atsakovas sukūrė kitą šeimą jis visiškai izoliavo savo sūnų nuo savęs, nebeskirdamas jam pakankamai dėmesio praleidžiant kartu laiką ir bendraujant pagal šiuo metu nustatytą maksimalią bendravimo tvarką, bet ėmė sūnų atvirai ignoruoti – neatsakinėti į jo skambučius, žinutes, grąžinti jį anksčiau nustatyto laiko dažnu atveju apie tai vaiko motinos net neįspėjęs. Vaikas dėl to labai išgyvena ir kenčia. Teismas neįvertino to, kad galiojančios bendravimo tvarkos palikimas gali lemti tęstinę vaiko agoniją jam tikintis bendravimo su tėvu, kuris realiai neįvyks.

11.2. Teismas, sprendime pasiūlydamas tėvams susitarti dėl bendravimo tvarkos nenustatymo iš tiesų netiesiogiai pripažino faktą, kad yra pagrindas dar labiau siaurinti oficialiai nustatytą bendravimo tvarką, todėl nesuprantama, kodėl tai negalima buvo įtvirtinti teismo sprendimu darbo dienoms, kurias ieškovė teismo prašė eliminuoti iš galiojančios bendravimo tvarkos. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nurodė labai daug tėvų įstatyminių pareigų, pripažindamas, kad tokia bendravimo tvarka, kokia dabar yra nustatyta faktiškai nevyksta, bet tuo pačiu suabsoliutindamas maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo būtinybę.

11.3. Šiuo metu yra nustatyta tokia bendravimo tvarka, kai vaikas faktiškai kas antrą dieną turėtų gyventi su kitu tėvu. Tokią tvarką šalys susitarė nustatyti siekdami maksimalaus tėvo bendravimo su sūnumi, tačiau dar negalėdami žinoti, ar ji pasiteisins praktikoje. Apeliantė įsitikusi, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai prioritetą suteikė tėvo įstatyminėms teisėms, bet ne vaiko interesams, kurie šiuo atveju turėjo būti vertinami ne šabloniškai, bet konkrečios bylos aplinkybių kontekste, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

11.4. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino, kad vaiko padidėjusias išlaidas turėtų prisiimti tik vaiko motina. Teismas neatsižvelgė į tai, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai keičiasi iš esmės, o ieškovė į bylą pateikė išsamius paaiškinimus ir įrodymus. Į vaiko motinos paaiškinimus dėl vaikui reikalingos nuolatinės logopedo, papildomų pamokų ir psichologo poreikio teismas visiškai neįsiklausė ir jų nevertino vaiko interesų naudai. Atkreipia teismo dėmesys į faktą, kad vaiko tėvai, sudarydami sutartį, kuria susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio, vertino ir tą aplinkybę, kad vaikas praktiškai pusę laiko leis su savo tėvu, t. y. tėvas su vaiku turėjo matytis beveik kas antrą dieną, taigi atitinkamai jam būtų tekę ir tam tikra vaiko išlaikymo dalis vaikui būnant su juo. Apeliantės nuomone, neteisingas teismo vertinimas ir dėl to, kad vaiko tėvai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įvertino aplinkybę, kad vaikas pradės lankyti mokyklą.

11.5. Teismas taip pat visiškai nevertino tėvo turtinės padėties ir jo teikiamų paaiškinimų logikos stokos. Teismas nevertino teismui paties atsakovo pateiktos 2021 m. gruodžio 6 d. Sodros pažymos apie UAB „Reabilitacinė medicina“ esantį apdraustų asmenų skaičių, kuriame yra įvardinta ir atsakovo sutuoktinė Viktorija Jočė. Nuo 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovas pasamdė dar 3 darbuotojus, taigi pandemijos metu jo verslas nesitraukė, bet plėtėsi, vadinasi jo turtinė padėtis yra pagerėjusi.

11.6. Apeliantės teigimu, teismas niekaip nepagrindė, kaip nustatė vaiko poreikius ir kodėl jie nėra iš esmės padidėję. Nepaaiškino, kodėl visiškai jokios reikšmės teismui neturėjo būtinieji padidinti vaiko poreikiai (logopedas, psichologas, akinukai, būreliai, kompiuteris, baldai ir pan.). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas iš esmės ir toliau vadovavosi minimalių vaiko poreikių patenkinimu, netgi dar mažesniu, nei teismų praktikoje įtvirtintu orientaciniu kriterijumi. Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu vieno mėnesio minimali alga sudaro 533 Eur, tačiau netgi tokiu atveju, byloje esant neginčijamų įrodymų, kad vaikas turi papildomų ir padidėjusių poreikių, sprendė, kad šio konkretaus vaiko poreikių patenkinimui nereikalinga net ir minimali mėnesio alga, nes įvertinus valstybės teikiamą paramą ir tėvų lygiomis dalimis teiktiną išlaikymą, vaiko išlaikymo dydis sudarytų 493 Eur.

11.7. Siekiant teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimo, apeliantė į bylą teikia sekančius papildomus įrodymus: nuotraukas, fiksuojančias nepilnamečio Vakario Jočo ir atsakovo Aurimo Jočo tarpusavio susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos ir traumuoja vaiką savo elgesiu. Pažymą dėl psichologo konsultacijų teikimo. Pažymą iš ieškovės darbovietės. Pažymą dėl gyventojų apskaičiuotų įmokų bendrijai. Pažymą apie mokėjimus AB „Šiaulių energija“. Apeliantės vertinimu, būtina priimti šiuos visus naujai pateikiamus įrodymus, kurie neabejotinai gali turėti esminės reikšmės teisingam teisiškai svarbių aplinkybių nustatymui ir šios bylos teisingam išsprendimui.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Aurimas Jočas prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovės Ingridos Jocienės ieškinio dalies dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nes ieškovės Ingridos Jocienės ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo (vaiko tėvo) Aurimo Jočo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Vakariu Joču tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, yra minimali, apriboja tėvo teises bei pareigas jo vaiko atžvilgiu, taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų – nėra konkreti ir aiški, jos nebūtų įmanoma realiai vykdyti. Ieškovė yra nesąžininga ir jos manipuliacijos sūnumi, jo interesais negali būti toleruojamos. Apeliantė apeliaciniame skunde meluoja, nurodydama visiškai tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad neva atsakovas neatsako į sūnaus skambučius, žinutes, grąžina jį anksčiau nustatyto laiko dažnu atveju apie tai vaiko motinos net neįspėjęs, kad vaikas dėl šito išgyvena, kenčia. Apeliantė nors deklaruoja norą suteikti vaikui stabilumą ir aiškumą, deda didžiules pastangas tam, kad to stabilumo ir aiškumo nebūtų. Apeliantė netinkamai vykdo pareigą bendradarbiauti ir neužtikrina vaiko teisės palaikyti šeiminius ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu. 2018 metų birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatyta atsakovo Aurimo Jočo ir sūnaus Vakario Jočo bendravimo tvarka turi būti ne keičiama, o vykdoma.

12.2. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. Teismas teisingai pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad nepilnamečio sūnaus V. Jočo poreikių patenkinimui kiekvieną mėn. reikia 941 Eur ar 822 Eur sumos, tokie vaiko poreikiai neatitinka ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių. Apeliantė nenori pripažinti, kad atsakovo Aurimo Jočo turtinė padėtis po 2018 metų birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priėmimo yra iš esmės pasikeitusi – pablogėjusi. Atsakovas nesikreipia į teismas prašydamas sumažinti išlaikymą, nors šiuo metu dėl sunkios savo turtinės padėties mokėti tokio dydžio išlaikymą sūnui, pilnai išlaikyti dukrą ir dukros motiną, be savo mamos Danguolės Jocienės finansinės pagalbos, būtų neįmanoma. Apeliantė kitų išlaikytinių neturi, jos pajamos yra didesnės nei atsakovo, ir ji turi finansines galimybes skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius.

12.3. Apeliantė pateikia naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau neįrodinėja fakto, kad pateikti šių įrodymų negalėjo anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovas Aurimas Jočas nesutinka, kad būtų priimti ir pridėti prie bylos apeliantės Ingridos Jocienės kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu į bylą teikią naujus įrodymus: nuotraukas, fiksuojančias nepilnamečio Vakario Jočo ir atsakovo Aurimo Jočo tarpusavio susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad atsakovas nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos ir traumuoja vaiką savo elgesiu. Pažymą dėl psichologo konsultacijų teikimo. Pažymą iš ieškovės darbovietės. Pažymą dėl gyventojų apskaičiuotų įmokų bendrijai. Pažymą apie mokėjimus AB „Šiaulių energija“. Apeliantės nuomone, būtina priimti šiuos visus naujai pateikiamus įrodymus, kurie neabejotinai gali turėti esminės reikšmės teisingam teisiškai svarbių aplinkybių nustatymui ir šios bylos teisingam išsprendimui.

16. Atsakovas taip pat prašo priimti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridedamus papildomus rašytinius įrodymus: I. Jočienės sms žinutė A. Jočui, 1 lapas; garso įrašas (tėvo ir vaiko pokalbis 2022-03-18); garso įrašas (tėvo ir vaiko pokalbis 2022-03-19 12.12 val.); garso įrašas (tėvo ir vaiko pokalbis 2022-03-19 13.00 val.); Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ pažyma „Dėl V. Jočo“, 2022-03-21, 1 lapas.

17. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Vertindamas, ar yra atsiradusios sąlygos naujiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme, teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo priemonėmis byloje gali būti ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik turintys ryšį su ta byla ir galintys turėti reikšmės toje konkrečioje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Atsižvelgiant į naujai teikiamų įrodymų sudarymo datą, vertintina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų reikšmingoms ginčo faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į įstatyme nustatytus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, naujai šalių teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

22. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

25. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

27. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

28. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

29. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

30. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

32. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartais principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant bendravimo su vaiku tvarką, tiek vėliau ją keičiant. Taigi, sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, turi būti siekiama maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) apribojimai bendrauti su vaiku gali būti nustatyti tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-823/2022).

36. Minėta, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą CK 3.175 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat esant nesutarimui, tėvai gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybių pasikeitimas kaip pagrindas kreiptis dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo turi būti aiškinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko geriausių interesų tenkinimo prioritetą.

37. Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį nėra vertinamas teismo sprendimo, kuriuo ši tvarka buvo nustatyta, teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismo sprendimu ir šios tvarkos keitimo teisinis reglamentavimas (bendravimo su vaiku tvarka teismo nustatoma pagal toje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, toks teismo sprendimas neįgyja res judicata galios, dėl bendravimo su vaiku tvarkos tiek ją nustatant, tiek ją keičiant turi būti sprendžiama, visų pirma, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus) nesudaro pagrindo teigti, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka negali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, dėl to, kad įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan. Tokiais atvejais tėvai bendru sutarimu (jei tai įmanoma) gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui – kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., nustatytas pernelyg dažnas vykimas į kitą miestą, dėl kurio yra pažeidžiamas vaiko dienos ir ugdymo režimas, nuotolinis bendravimas neatitinka vaiko amžiaus ir dėlto yra nepageidaujamas paties vaiko), tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan. Kartu pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismo nustatyta dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka vaiko tėvams ar vienam iš jų, jų subjektyviu vertinimu, yra nepatogi, vaiko tėvai ar vienas jų šios tvarkos laikytis nenori, nenustačius neigiamos nustatytos bendravimo tvarkos įtakos pačiam vaikui, negali būti pagrindas keisti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-823/2022).

39. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-15 sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, jog vaiko tėvas Aurimas Jočas vaikui Vakariui Jočui išlaikyti mokės po 200 Eur kas mėnesį, o sprendimu patvirtintos sutarties 5 punkte buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

40. Ieškovė teismo prašo keisti teismo sprendimu patvirtintą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nurodydama, jog atsakovas jos nevykdo, todėl prašo nustatyti, jog atsakovas privalo bendrauti su vaiku. Apeliantė įsitikinusi, jog tokiu ieškinio reikalavimu ji siekia maksimalaus tėvo bendravimo su sūnumi. Atsakovas nesutikdamas su tokia vaiko motinos pozicija tvirtina, jog teismo patvirtinta bendravimo tvarka yra gera ir turi būti vykdoma, o tai daryti jam trukdo pati ieškovė.

41. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, pripažino, kad ieškinio reikalavimu ieškovė siekia ne didesnio atsakovo bendravimo su sūnumi, bet siekia apriboti bendravimą su vaiku, nes nepalieka sprendimu patvirtintos tvarkos 5 punkto sąlygų. Bylą nagrinėjęs teismas akcentavo, kad šiuo metu galiojanti tvarka jau ir taip įsakmiai numato, kad tėvas bendrauja (o ne turi teisę, ar gali), su sūnumi nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo ją keisti ir nurodyti, jog atsakovas privalo bendrauti su sūnumi.

42. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ir priimdamas skundžiamą sprendimą, itin akcentavo ir ne kartą pabrėžė aplinkybę, kad ieškovė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, darydamas tiesioginę prielaidą, kad toks ieškovės elgesys patvirtina faktą, jog bendravimo tvarka yra vykdoma ir jos vykdymui nėra jokių kliūčių. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes ieškovė pati suabsoliutino teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos iš tėvo pusės nevykdymą, pati apeliantė pripažindama, kad į antstolį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo nesikreipė. Apeliantė, nesutikdama su teismo vertinimu, kad ieškovė siekia tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ribojimo, tvirtina, kad ieškovė nesiekia bendravimo ribojimo, bet reiškiamu reikalavimu nori aiškumo, pastovumo ir teismo sprendimu nustatytų realių galimybių ją įgyvendinti. Ir su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

43. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs prašomos pakeisti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas, pripažįsta, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo Aurimo Jočo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Vakariu Joču tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, yra minimali, apriboja tėvo teises bei pareigas jo vaiko atžvilgiu, taip pat nėra konkreti ir aiški. Teisėjų kolegijai abejonių kelia realus bendravimo tvarkos vykdymas pagal ieškovės ieškiniu prašomos pakeisti bendravimo tvarkos 3.1. sąlygą, kurioje nurodoma, kad: „Tėvas Aurimas Jočas privalo bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Vakariu Joču, asmens kodas 51106222975, gimusiu 2011 m. birželio 22 d., poriniais mėnesio savaitgaliais, pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šiaulių mieste ar kitos su vaiko motina SMS žinutėmis suderintos vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina SMS žinutėmis sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17 val., parašydamas žinutę į jos mobiliojo ryšio telefono numerį 8 676 61936 iš savo numerio 8 645 89712 ne vėliau kaip prieš 48 valandas“. Priešingai, nei tvirtina apeliantė, 2018-06-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo 5.2.1. punkte nustatyta aiški bendravimo su vaiku sąlyga nurodant, kad „Nepilnamečio vaiko tėvas Aurimas Jočas bendrauja su sūnumi Vakariu kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Tėvas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžina sūnų į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.“. Be to, ieškovė prašo pakeisti jau nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, įtraukiant 3.2 punktą: „Tėvas Aurimas Jočas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas bendrauti su sūnumi Vakariu Joču 3.1 punkte nustatyta tvarka, privalo pateikti vaiko motinai Ingridai Jocienei rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo porinio mėnesio savaitgalio penktadienio 17 val.“ Teisėjų kolegija vertina, kad toks perteklinis reikalavimų atsakovui iškėlimas apsunkintų bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad bendravimo tvarka negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone ar sudaryti prielaidas naujiems konfliktams kilti. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, šiuo metu galiojanti tvarka jau ir taip įsakmiai numato, kad tėvas bendrauja (o ne turi teisę, ar gali), su sūnumi nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo ją keisti ir nurodyti, jog atsakovas privalo bendrauti su sūnumi. Šalys yra pripažinusios, kad šiuo metu geranoriškai yra sutarę ir sprendimu patvirtintą 5.2.2 punktą yra pakeitę.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

45. Apeliantė, neatsižvelgdama į objektyvias aplinkybes, iš esmės nurodydama atsakovo naujos šeimos sukūrimą, lėmusį sūnaus izoliavimą nuo tėvo, dėl sumažėjusio bendravimo su sūnumi, atsakomybę perkelia tik atsakovui, nurodydama, kad dėl to nepilnametis sūnus labai išgyvena ir kenčia, tačiau, prašydama pakeisti bendravimo tvarką, prašo teismo apriboti tėvo bendravimą su sūnumi. Bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovas vengia bendravimo su sūnumi, priešingai, pačios ieškovės veiksmai trukdo tėvo bendravimui su vaiku, o byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas neatsako į sūnaus skambučius, žinutes, grąžina jį anksčiau nustatyto laiko dažnu atveju apie tai vaiko motinos net neįspėjęs, kad vaikas dėl šito išgyvena, kenčia. Nors apeliantė nurodo, kad vaikas yra vedžiojamas pas psichologus, nes vaikui reikalinga psichologinė pagalba dėl to, kad vaikas pergyvena, pyksta, tačiau, teismo vertinimu, pati ieškovė netinkamai vykdo pareigą bendradarbiauti ir neužtikrina vaiko teisės palaikyti šeiminius ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu.

46. Apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo argumentams, kad vaikas sunkiai priima tą faktą, kad tėvai išsiskyrę, kad jis siekia neskaudinti nei vieno iš tėvų, bando prisitaikyti prie aplinkybių, kurias sukūrė patys jo tėvai. Vaikas nori bendrauti ir su tėvu, tuo pačiu atsižvelgia ir į motinos interesus. O šioje situacijoje didesnis dėmesys iš tėvų turi būti skiriamas vaikui, nesiekiant vaiko nuteikinėti prieš motiną ar tėvą, o ieškant kompromiso tarp šalių, kad kuo mažiau sūnus būtų traumuojamas, jei jam neleidžiama bendrauti su tėvu, kad būtų laikomasi nustatytos bendravimo tvarkos, o jei nėra galimybės laikytis, tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas protingai, įvertinus realią, objektyvią susidariusią situaciją, o nekaltinant vienas kitą nenoru bendrauti ar nenoru leisti bendrauti. Liudytoja apklausta Vakario senelė Danguolė Jočienė patvirtino, kad dėl tėvų nesutarimų Vakariui labai sunku, jis pasidaro uždaras, nekalbus, ir nors jis nepasako, bet iš jo elgesio matyti, kad yra konfliktas tarp tėvų, kas neigiamai atsiliepia Vakariui. Liudytoja taip pat patvirtino, jog vaikas norėtų pabūti su tėvu ar pas ją ir ilgiau, bet dairosi į laikrodį, stebi, ar nesuėjo laikas, kada jam jau privalu grįžti pas mamą. Tokią situaciją, teismo nuomone, sukelia tėvų tarpusavio nesutarimai, nenoras sudaryti sąlygas vaikui bendrauti taip, kaip jis nori, net ir nežiūrint nustatytų valandų, o atliepiant tikruosius vaiko norus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo keisti šalių sutartos ir teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

47. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

48. Nors vaikų poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Dėl vaiko poreikių padidėjimo

49. Byloje nustatyta, kad 2018-06-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus Vakario Jočo išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200,00 Eur periodinėms išmokomis. Ieškovė tvirtina, kad nuo 2018 m. žymiai išaugo sūnaus poreikiai, prašo padidinti išlaikymą sūnui iki 300 Eur. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai.

50. Ieškovė įrodinėjo, kad nepilnamečio vaiko Vakario Jočo poreikių patenkinimui reikalinga 941 Eur kiekvieną mėn. Atsakovas, nesutikdamas su būtinu sūnaus išlaikymo dydžiu, nurodė, kad ieškovė yra nurodžiusi žymiai padidintus nepilnamečio sūnaus Vakario Jočo poreikius, vėliau proceso metu ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo su nauju vaiko poreikių nurodymu ir paskaičiavimu, kuriame nebeliko poreikių, dėl kurių atsakovas buvo pateikęs rašytinius įrodymus, kad jie neegzistuoja, tačiau jų vietoje atsirado naujų. Dar vėliau Ingrida Jočienė nurodė, kad nepilnamečio vaiko V. Jočo kas mėnesinių poreikių patenkinimui dabar jau reikia 822 Eur.

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylos šalių pateiktus byloje įrodymus, taip pat vertino, kad ieškovės nurodomos sumos vaikui kas mėnesį (941 Eur ar 822 Eur) yra padidintos, nėra realiai patiriamos ar būtinos, sprendė, kad 941 Eur ar 822 Eur – tokio dydžio 10 metų vaiko poreikiai negali būti laikomi protingais ir tokie vaiko poreikiai neatitinka ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių.

52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

53. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. turėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėdama, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga žymiai didesnė suma nei minimali mėnesio alga, turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius.

54. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo argumentais, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo 2018 m. įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Tačiau kainos padidėjo visiems, todėl ne tik ieškovė patiria didesnes išlaidas, bet ir atsakovas. Tuo metu, kai 2018 m. buvo priteistas išlaikymas sūnui, jau buvo specialieji poreikiai dėl akinukų ir ortopedinei avalynei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad padidintos yra laisvalaikiui ieškovės nurodytos išlaidos, į dvi pozicijas yra perkeltos išlaidos higienos priemonėms, komunalinių mokesčių sumos yra kintančios, o išlaidos būstui ir paskolai buvo ir 2018 m., kai buvo nustatytas išlaikymas sūnui po 200 Eur ir tiek neišaugo, kad būtų pagrindas konstatuoti iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko pagrįsta mėnesio poreikių suma yra 480 – 500 Eur suma, kuri atitinka šalių sūnaus poreikius, užtikrina galimybę naudotis logopedo, odontologo paslaugomis, popamokine veikla (būreliai, treniruotės) ir atitinka tėvų turtinę padėtį, o ieškovės pateiktos vaiko poreikių išlaidos yra nurodytos didelės, neatitinkančios šalių turtinės padėties.

55. Atsakovas Aurimas Jočas nurodo, kad savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų Vakarį Jočą vykdo tinkamai, nuo 2022 metų sausio 1 d. sūnaus išlaikymui moka (pritaikius indeksaciją) – 232 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo mokamas 232 Eur išlaikymas sūnui bei analogiško dydžio – 232 Eur ieškovės prisidėjimas, o taip pat valstybės mokama išmoka vaikui – 73 Eur, kuri yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, viso 537 Eur, atitinka šalių sūnaus poreikius, užtikrina vaiko teisę į išlaikymą ir atitinka tėvų turtinę padėtį, jų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė nei išaugusių vaiko poreikių fakto, nei kokia apimtimi jie išaugo. Vien dėl to, kad apeliantė nori iš naujo perskaičiuoti vaiko poreikius juos padidindama, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą.

Dėl atsakovo turtinės padėties netinkamo vertinimo

56. Atmestinas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į atsakovo turtinę padėtį.

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

58. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po 2018 m. iš esmės nepagerėjo. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo Aurimo Jočo turtinė padėtis po 2018 metų birželio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priėmimo yra iš esmės pasikeitusi – pablogėjusi. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo nekilnojamasis turtas buvo įsigytas dar iki antrosios santuokos sudarymo. Po 2020 m. sudarytos naujos santuokos atsakovas dar turi išlaikyti 2021-06-12 gimusią dukrą Patriciją, kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, atsakovo sutuoktinė Viktorija Jočė šiuo metu niekur nedirba, nes augina gimusią dukrą, ir negauna jokių pajamų. Įvertinus tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi.

59. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

61. Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 1000,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Todėl apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės atsakovui priteistina 1000,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Ingridos Jočienės, asmens kodas 48507210840, atsakovui Aurimui Jočui, asmens kodas 38810090556, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė