Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys - AB SEB bankas; „Swedbank“, AB; UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „Bitė Lietuva“, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės V. T. priešieškinį ieškovui V. T. dėl to paties dalyko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po konflikto, įvykusio 2020-06-04, sutuoktinių nepilnametė dukra J. liko gyventi su ieškovu V. T., jo nuosavame 3 kambarių bute, kuris yra pritaikytas vaikui, jame dukra gyvena nuo gimimo. Atsakovė V. T. gyvena atskirai, nuomojamame 2 kambarių bute kartu su savo nepilnamečiu sūnumi I. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir broliu G. R.. Atsakovės V. T. darbas ir jo pamaininis grafikas neleidžia tinkamai pasirūpinti dukra, todėl siekiant dukrai užtikrinti stabilumą ir maksimalų poreikių patenkinimą, dukra liko gyventi (ir šiuo metu gyvena) savo namuose su ieškovu. Su atsakove dukra matosi 1-2 darbo dienas per savaitę ir kas antrą savaitgalį, kitu laiku atsakovė dirba ir dukra rūpinuosi ieškovas. Tai, kad dukra liko pas ieškovą, atsakovė neprieštaravo, tai buvo abiejų sprendimas, siekiant geriausio vaikui. Ieškovą ir dukrą sieja glaudus emocinis ryšys, kadangi didžiąją laiko dalį praleidžia katu. Ieškovo manymu, abu tėvai dukrai yra vienodai svarbūs, dukra yra prisirišusi prie abiejų, tačiau atsakovė V. T. yra konfliktiško būdo, mėgsta išgerti alkoholinių gėrimų ir to nevengia prie savo nepilnamečių vaikų, jos gyvenimo sąlygos ir darbo pobūdis yra nesuderinamas su nepilnamečių vaikų priežiūra, jos emocinė būklė yra nestabili. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, į tai, kad dukra šiuo metu gyvena savo namuose su ieškovu, o atsakovei V. T. iš esmės neįmanoma nepertraukiamai pasirūpinti dukra, ieškovas prašo dukros J. T. gyvenamąją vietą nustatyti su juo - vaiko tėvu. Ieškovas V. T. neketina niekaip varžyti atsakovės V. T. ir dukters bendravimo, todėl prašo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką atsižvelgiant į vaiko interesus. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius, ieškovas V. T. prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą dukrai J. T. iki jos pilnametystės po 170 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovą paskirti šių lėšų tvarkytoju.

Šalys santuokoje jungtine sutuoktinių nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įsigytas ieškovo V. T. iniciatyva, svajojant apie galimybę turtėti savo sodą, vietą, kur būtų galima pabėgti iš miesto šurmulio, atsakovės šis žemės sklypas niekada nedomino. Ieškovo V. T. nuomone, dalinant šį sutuoktinių nekilnojamąjį turtą, tikslinga atsižvelgti į tai, kuriam iš sutuoktinių šis nekilnojamasis turtas yra reikalingesnis, kieno iniciatyva jis buvo įsigytas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teismo prašo priteisti žemės sklypą nuosavybės teise jam. Atsižvelgiant į skelbiamas nekilnojamojo turto skelbimuose nurodytas analogiškų žemės sklypų kainas, žemės sklypo vertė svyruoja nuo 3 948 iki 5 898 Eur (vidutiniškai nuo 658 Eur iki 983 Eur už arą, sutuoktinių žemės sklypas yra 6 arų). Pagal VĮ „Registrų centras" nustatytą vidutinę rinkos vertę - 6 050 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, laikytina, kad žemės sklypo vertė yra ne didesnė nei 6 050 Eur. Taip pat žemės sklype yra neregistruoti senas ūkinis pastatas, šulinys augalų laistymui ir šiltnamis - tai seni, remonto ar rekonstrukcijos reikalaujantys priklausiniai, šiltnamis surūdijęs, kai kurie stiklai sudaužyti, šulinys skirtas tik augalų laistymui, todėl ieškovo nuomone šis turtas menkavertis ir jo bendra vertė yra ne didesnė nei 2 000 Eur. Tokiu būdu, žemės sklypo su statiniais vertė yra 8 050 Eur. Žemės sklypo įsigijimui ieškovo vardu 2019-08-14 buvo sudaryta Paskolos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią buvo suteiktas 14 000 Eur dydžio kreditas. Negrąžinto kredito likutį, 2020-07-15 datai, sudaro 12 332,30 Eur. Vertinant žemės sklypo kainą ir negrąžintos paskolos dydį, akivaizdu, kad šiai dienai, turtas iš esmės vertės neturi, todėl atitinkamai kompensacija atsakovei V. T. už ieškovui V. T. tenkantį žemės sklypą nepriteisiama. Tenkinus ieškovo V. T. reikalavimą jam priteisti žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn, ieškovas po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys prievolę kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat bendriems šeimos poreikiams tenkinti 2019-04-11 ieškovo vardu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 19-020035-GV su kreditoriumi „Swedbank“, AB. Negrąžinto kredito likutį sudaro 586,43 Eur suma. Ieškovas V. T. sutinka po santuokos nutraukimo toliau šią prievolę pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 19- 020035-GV vykdyti asmeniškai, jei bus tenkintas reikalavimas dėl žemės sklypo priteisimo jo nuosavybėn.

Iki santuokos, ieškovas V. T. 2012-09-14 sudarė Kredito sutartį Nr. 04A1218210840-16 su kreditoriumi AB SEB banku. Šią prievolę, po santuokos nutraukimo, toliau vykdys ieškovas V. T..

Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ buvo sudaryta su ieškovu, tačiau mobilusis telefonas atiteko atsakovei V. T., kuriuo ji naudojasi ir asmeniškai vykdo įsipareigojimus kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neprieštarauja, kad Paslaugų teikimo sutartis liktų sudaryta jo vardu, t. y. sutartis nekeičiama ir nemodifikuojama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad telefonas buvo reikalingas jo atsakovei ir ji šiuo metu juo naudojasi, prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, visus įsipareigojimus kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ toliau vykdo atsakovė V. T.. Prievolių nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo V. T. lėšomis, atsakovė privalės sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovės nuostolius.

Atsakovė V. T. iš ankstesnių santykių turi nepilnametį sūnų I. R., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovas V. T. tiek iki santuokos, tiek santuokos metu atsakovės sūnų I. išlaikė, prižiūrėjo ir padėjo auklėti. Tuo tarpu atsakovė V. T. visą šį laikotarpį nesikreipė į sūnaus I. biologinį tėvą ir išlaikymo vaikui nereikalavo, nors, ieškovo žiniomis, toks išlaikymas jam buvo priteistas. Tokiu būdu ieškovė nevykdė tinkamai savo pareigų ir naudojosi ieškovo gerumu. Prievolė išlaikyti sūnų I. yra asmeninė atsakovės V. T. prievolė, atsiradusi iki santuokos, tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad iki faktinio santuokos nutraukimo momento (2020-06-04), ieškovas V. T. išlaikė atsakovės sūnų, ieškovui priteistina atitinkama kompensacija už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės V. T. sūnus gyveno ieškovui priklausančiame būste, buvo apmokami komunaliniai patarnavimai ir kiti mokesčiai (jam tenkanti dalis), vaikas buvo viskuo aprūpintas, sotus, aprengtas, ir ypač įvertinant tai, kad pati atsakovė niekada nesikreipė į vaiko biologinį tėvą dėl prisidėjimo prie išlaikymo, nėra abejonių, kad šias išlaidas sutuoktiniai patyrė, iš atsakovės V. T. priteistina 5 105 Eur dydžio kompensacija už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą santuokoje vykdant jos asmeninę prievolę. Atsakovė V. T. turėjo asmeninę, iki santuokos įgytą, prievolę kreditoriui (išieškotojui) UAB „Gelvora“, kurios priverstinį išieškojimą vykdė antstolis A. S.. Ieškovas, siekdamas padėti savo sutuoktinei, 2017-12-01 - 2019-04-24 laikotarpiu, padengė visą atsakovės skolą, t. y. 839,18 Eur (kartu su palūkanomis ir vykdymo išlaidomis). Tokiu būdu, iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo padengtos asmeninės atsakovės skolos, atsiradusios iki santuokos sudarymo ir vadovaujantis LR CK 3.98 str. ieškovui turi būti kompensuota 419,59 Eur suma (839,18 Eur : 2). Apibendrinant, iš viso ieškovas prašo priteisti 5 524,59 Eur dydžio kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą santuokoje vykdant atsakovės V. T. asmenines prievoles.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas patvirtino, jog šio atsiliepimo pateikimo teismui dieną Ieškovas ir Atsakovė neturi bendrų dalintinų prievolių AB SEB bankui, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Ieškovo V. T. įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2012-09-14 kredito sutartį Nr. 04A1218210840-16, atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp V. T. ir V. T. įregistruota 2017-12-01, o Kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta iki santuokos tarp Ieškovo ir Atsakovės sudarymo, laikytini asmeniniais V. T. įsipareigojimais AB SEB bankui, todėl tarp Ieškovo ir Atsakovės nėra dalintini.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismo posėdžio metu nurodė, kad siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nustatyti maksimalią motinos ir dukros bendravimo tvarką, priteisti prašomą išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad santuoką, šalys sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukros J. T.. Nuo 2020 m. birželio 4 d. sutuoktiniai kartu nebegyvena. Byloje kilo ginčas dėl kaltės dėl santuokos iširimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Pirminiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovei V. T. pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, santykiai pradėjo blogėti, išryškėjo nesuderinami charakterių skirtumai, skirtingi interesai ir požiūris vertinant kasdienį gyvenimą, buitį, vaikų priežiūrą, todėl prasidėjo nesibaigiantys ginčai ir konfliktai. Patikslintame ieškinyje teigia, jog pateikus ieškinį teisme, paaiškėjo aplinkybės, kad jau šalims gyvenant skyriumi, visiškai atsitiktinai, ieškovas V. T. pamatė „senajame" atsakovės telefone buvusias žinutes su nepažįstamu vyru. Vedinas smalsumo, šias žinutes ieškovas V. T. perskaitė visas ir suprato, kad šalių santuoka iš esmės iširo ne dėl to, kad šalys tiesiog nebesutarė ir neberado bendro kompromiso, bet dėl to, kad ieškovė intensyviai ieškojo naujų pažinčių, iki faktinio santuokos iširimo, pavasarį, susipažino su kitu vyru, su kuriuo beperstojo bendravo, planavo susitikimus, galiausiai susitiko, bendravo intymiai. Todėl pagal LR CK 3.60 str. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Sutuoktinio elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, pripažįstamas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Laikytina, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų nesutarimams išspręsti.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų darytina išvada, kad gyvenant santuokoje išryškėjo skirtingas šalių požiūris į vaikų auklėjimą, gyvenimo bei šeimos vertybes, trūko pagarbos vienas kito atžvilgiu.

Dar iki santuokos sudarymo šalys dažnai pykdavosi, pirmą kartą paskelbta šalių santuoka neįvyko, jie kurį laiką gyveno atskirai. Vėl pradėjus gyventi kartu ir sudarius santuoką, nuolatiniai barniai ir konfliktai šeimoje neišnyko. Sutuoktiniai priekaištaudavo vienas kitam ir nesutardavo dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros, gyvenimo būdo, kitų kasdienių, buitinių dalykų.

Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą konfliktinių situacijų sukėlimu. Atsakovė išsikraustė iš šeimos būsto ir vėliau pradėjo bendrauti su kitu vyru, todėl nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), o ieškovas savo elgesiu – nuolatiniu priekaištavimu dėl smulkmenų, sutuoktinės menkinimu, žeminimu, sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51 - 3.54 straipsniai).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės T. ir R. (CK 3.69 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo

Bylos duomenimis šalys turi dukrą J. T., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

CK 3.169 straipsnis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o, kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Šioje byloje nustatyta, kad jau metai laiko sutuoktiniai kartu negyvena. Nepilnametis šalių vaikas J. T. liko gyventi su ieškovu. Jie gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, vaikui sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi, augti ir vystytis. Tėvas tinkamai rūpinasi mergaitės auklėjimu ir priežiūra, tar jų nusistovėjęs artimas, glaudus ryšys, stabilus dienos režimas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyriaus specialistai 2020-08-13 apsilankė ieškovo V. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur buvo išklausyta vaiko nuomonė ir įvertintos gyvenamosios aplinkos sąlygos. Nustatyta, kad šeima gyvena 3 kambarių bute, nuosavybės teise priklausančiame V. T.. Namai tvarkingi, švarūs, sanitarinės sąlygos namuose geros. Nepilnamečiui vaikui J. skirtas atskiras kambarys, kuris apstatytas baldais. Apsilankymo metu J. buvo aprengta švariais, tvarkingais rūbais. Specialistams pradėjus pokalbį su J., ji ėmėsi šypsotis ir gėdintis, tačiau pavyko sužinoti, kad su tėčiu V. T. vaikui gyventi gerai, tėtis ją myli, rūpinasi, o ir ji myli tėtį. Mergaitės paklausus apie jos mamą, ji atsakė, kad mamą taip pat myli, su mama susitinka, tačiau geriau gyventi su tėčiu. Skyrius neturi duomenų, kad vaikui tėvo aplinkoje, tėvams V. T. ir V. T. pradėjus gyventi skyrium būtų nesaugu, vaiko teisių pažeidimų, kurie nurodytų į nesaugią ar pavojingą vaikui aplinką, šeimoje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, manytina, kad vaiko J. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė J. T. patvirtino, kad jai geriau gyventi su tėčiu, pas mamą ji mėgsta lankytis, tačiau jai ten kartais trukdo miegoti ar žaisti brolis (atsakovės sūnus I. R.), ji prisibijo mamos draugo P..

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas ilgą laiką kartu kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Šioje byloje nenustatyta priežasčių keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą, duomenų, jog tėvas netinkamai auklėtų ar prižiūrėtų dukrą nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu (CK 3.169 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl skyrium gyvenantis tėvas iš esmės pasikeitus aplinkybėms turi teisę dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, o gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Šioje byloje nustatyta, kad šalys siūlo iš esmės identišką bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nurodė, kad skatina ir netrukdo maksimaliam motinos ir dukros bendravimui, todėl laikytina, kad motinos bendravimas su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovo pateiktą bendravimo tvarką (ją minimaliai tikslinant ir konkretizuojant), atitinka abiejų tėvų ir vaiko interesus.

Maksimaliai (60/40) bendravimo tvarkai pritaria ir vaiko teisių apsaugos tarnyba, byloje apklausius šalis, jų dukrą J. T., darytina išvada, jog maksimalus motinos ir dukros bendravimas padės išlaikyti jų artimus santykius ir sudarys galimybes motinai maksimaliai prisidėti prie vaiko auklėjimo ir priežiūros.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ypatingai specialūs vaiko poreikiai. Teismas pažymi, kad tėvai turi rūpintis vaikų laisvalaikiu, poilsiu, tačiau tokios išlaidos turi būti racionalios. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise turi butą, jo pajamos stabilios, prievolės kreditoriams nėra didelės, neturi kitų išlaikytinių. Atsakovės pajamos vidutinės, turi kitų išlaikytinių, papildomų išlaidų buto nuomai.

Taip pat teismas įvertina ir tai, jog valstybės yra mokami vaiko pinigai po 70 Eur vaikui, kuriuos gauna ieškovas, nes su juo lieka gyventi šalių nepilnametė dukra. Pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, į tai, kad nustatyta maksimali motinos ir vaiko bendravimo tvarka, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Kadangi dukros gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, jis uzufrukto teise skiriamas vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl turto padalijimo ir kreditorių

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2012 m. rugsėjo 17 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3584 pagrindu; ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), įgyta 2005 m. gruodžio 5 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. D-8409 pagrindu; taip pat transporto priemonė FORD MONDEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas ieškovo įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo ir laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Dėl šio turto tarp šalių ginčo nebuvo, jis laikytinas nedalintinu turtu ir į dalintino turto sąrašą netraukiamas.

Santuokos metu šalys įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką. Žemės sklypo įsigijimui, tarp ieškovo 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryta Paskolos sutartis Nr. 5, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 14 000 Eur paskola. Ieškovas nurodo, kad negrąžintos paskolos dalis ieškinio pateikimo dienai sudarė 12 332,30 Eur suma.

Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis). Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, tokių aplinkybių, jog teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus dėl turto vertės savo iniciatyva nėra, šalys buvo atstovaujamos advokatų, todėl teismas nustatydamas dalijamo turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadovaujasi tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas, yra pateikusios ginčo šalys.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 1.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Teismo nuomone, šalių santykiai yra konfliktiški, todėl padalijimas turto natūra, paskiriant abiem sutuoktiniams po tam tikrą dalį nekilnojamojo turto, pažeistų sutuoktinių teises ir tesėtus interesus, būtų apsunkintos galimybės naudotis turtu, jį prižiūrėti bei išlaikyti, o galimybė šalims konfliktuoti didėtų. Be to, žemės sklypas nėra didelis (0,0609 ha) ir padalinus jį nebūtų užtikrintas tolesnis turto naudojimo racionalumas.

Įvertinus visas aplinkybes, teismas nutaria žemės sklypą su jame esančiais neregistruotais statiniais (ūkinis pastatas, šulinys ir šiltnamis), esantį (duomenys neskelbtini), 8 050 Eur vertės, priteisti ieškovo nuosavybėn. Priteisdamas nekilnojamąjį turtą ieškovui, teismas taip pat atsižvelgia į šalių finansinę padėtį, į tai, kad paskolą žemės sklypo pirkimui suteikė ieškovo darbovietė (paskola nėra išmokėta ir daliniai mokėjimai nuskaitomi nuo ieškovo darbo užmokesčio), ieškovas žemės sklypu naudojasi, be to, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu.

Šalys iš esmės neginčija, kad prievolė UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal paskolos sutartį yra solidari šalių prievolė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-229/2009). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip. Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini) “ neišreiškė sutikimo, jog prievolė būtų modifikuojama, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ prievolė pagal paskolos sutartį paliekama solidaria šalių prievole.

Pagal CK 6.6 straipsnio 6 dalį, bendraskoliai yra įpareigoti kreditoriui iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Įvykdyta solidarioji prievolė, siejusi kreditorių ir bendraskolius, pagal bendrą taisyklę baigiasi, o vietoj jos atsiranda buvusių solidariųjų skolininkų dalinės tarpusavio prievolės. Taigi, nors ir šalys lieka skolingos kreditoriui solidariai, atitinkamai kuri šalis ketina vykdyti prievolę ar jau yra įvykdžiusi didesnę dalį prievolės, turi teisę pasibaigus solidariajai prievolei reikalauti iš kitos šalies jai tenkančios dalies. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti, kad prievolę UAB „(duomenys neskelbtini) “ po santuokos nutraukimo vykdys jis asmeniškai, kitaip tariant siekia nustatyti sutuoktinių tarpusavio solidarios prievolės vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad po santuokos nutraukimo nekilnojamas turtas priteisiamas ieškovui, o sutuoktinių prievolė UAB „(duomenys neskelbtini) “ lieka solidari, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti, jog solidarią prievolę kreditoriui jis vykdys asmeniškai. Pažymėtina, kad nustatyta sutuoktinių tarpusavyje solidarios prievolės vykdymo tvarka, nepakeičia fakto, jog prieš kreditorių šalys lieka atsakingos solidariai.

Kadangi ieškovas įsipareigoja sumokėti ir visą likusią skolą kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini) “, atsižvelgiant į tai, kad paskolos likutis yra didesnis nei turto vertė, todėl atsakovei kompensacija už ieškovui tenkančią turto dalį nepriteistina.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Minėta, kad bendros prievolės dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Tarp šalių nebuvo ginčo dėl 2020 m. gegužės 13 d. tarp ieškovo ir UAB “Bitė Lietuva” sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. dev/176816/2020, pagal kurią išsimokėtinai buvo paimtas mobilusis telefonas Huawei 198,72 Eur vertės. Ieškovas nurodo, kad Paslaugų teikimo sutartis Nr. dev/176816/2020 po santuokos nutraukimo nekeičiama ir nemodifikuojama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad telefonas buvo reikalingas sutuoktinei ir ji šiuo metu juo naudojasi, prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, visus įsipareigojimus kreditoriui UAB „Bitė Lietuva" pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. dev/176816/2020 toliau vykdo atsakovė savo lėšomis. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko. Minėta, kad esant solidariai prievolei, sutartys be kreditoriaus sutikimo nėra keičiamos ar modifikuojamos. UAB „Bitė Lietuva" sutikimo byloje nepateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prievolė UAB „Bitė Lietuva" lieka solidari, tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti, jog solidarią prievolę kreditoriui atsakovė vykdys asmeniškai.

Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017).

Nagrinėjamu atveju rašytinio sutuoktinio (atitinkamai nei ieškovo, nei atsakovės) sutikimo vartojimo kreditams gauti byloje nėra. Vartojimo kredito sutarčių 2.3 punkte nustatyta, kad kreditas suteikiamas asmeninėms kredito gavėjo reikmėms, kai kredito gavėjas taip nurodo kreipdamasis dėl kredito suteikimo. Iš byloje pateiktų paraiškų (2018 m. spalio 24 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. kovo 21 d.) matyti, kad grafoje „Paskolos rūšis“ nurodyta „Asmeninė paskola“, o grafoje „Kredito tipas“ nurodyta „Asmeninis kreditas“. Tačiau pats ieškovas 2021 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad imant kreditą buvo nurodoma kaip asmeniniams poreikiams tam, kad greičiau jį gauti. Teismo vertinimu, tikėtina, kad ir atsakovės vartojimo kreditai buvo paimti panašiomis aplinkybėmis. Ieškovas teigia, kad tik jo paimtas vartojimo kreditas buvo naudojama šeimos poreikiams, o atsakovė – kad visi gauti kreditai buvo naudojamos šeimos poreikiams. Vartojimo kredito sutarčių sudarymo metu sutuoktiniai tvarkė bendrą ūkį, augino vaiką. Iš byloje esančių banko išrašų matyti, kad sutuoktiniai vienas kitam nuolat pervesdavo tam tikras pinigų sumas. Dalies pinigų pervedimo datos visiškai ar iš dalies sutampa su Vartojimo kredito sutarčių pasirašymo datomis. Kaip antai atsakovė 2018 m. spalio 25 d. ieškovui pervedė 300 Eur; 2018 m. gruodžio 14 d. – 150 Eur, 2019 m. kovo 16 d. – 150 Eur ir t.t. Pažymėtina, kad šeimos santykiai grindžiami tarpusavio pagalba, pasitikėjimu, bendru sutarimu, todėl jie paprastai nedokumentuojami, raštu ar kitomis priemonėmis specialiai nefiksuojami ir įrodymai nekaupiami. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vartojimo kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, todėl prievolės AB „Swedbank“ laikytinos solidariomis (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijos už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 524,59 Eur dydžio kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą santuokoje vykdant atsakovės asmenines prievoles.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė iš ankstesnių santykių turi nepilnametį sūnų I. R., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu atsakovės sūnų I. išlaikė, prižiūrėjo ir padėjo auklėti. Prievolė išlaikyti sūnų I. yra asmeninė atsakovės prievolė, atsiradusi iki santuokos, tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad iki faktinio santuokos nutraukimo momento (2020 m. birželio 4 d.), ieškovas išlaikė atsakovės sūnų, ieškovui priteistina atitinkama kompensacija už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovės sūnus gyveno ieškovui priklausančiame būste, buvo apmokami komunaliniai patarnavimai ir kiti mokesčiai (jam tenkanti dalis), vaikas buvo viskuo aprūpintas, sotus, aprengtas, mano, kad nėra abejonių, kad išlaidas sutuoktiniai patyrė, todėl iš atsakovės priteistina 5 105 Eur dydžio kompensacija už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą santuokoje vykdant jos asmeninę prievolę.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kompensacijos priteisimo už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą santuokoje vykdant atsakovės asmeninę prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju atsakovės nepilnametis vaikas I. R. gyveno kartu su ieškovu ir atsakove bei buvo išlaikomas, be kita ko, iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog asmeninė prievolė išlaikyti sūnų I. R. buvo vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, bet iš darbinės veiklos gautų pajamų dalies, priklausančios pačiai atsakovei. Šiuo atveju bendrąja jungtine nuosavybės dalimi esančios bendraturčių dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Todėl iki pasibaigiant sutuoktinių bendrosios nuosavybės režimui (CK 3.100 straipsnis) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos visos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o ne tam tikra jų dalis.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo atveju byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos piniginės sumos dydžio.

Ieškovas nurodo, kad atsakovės sūnaus poreikiams 2017-2018 m. buvo reikalinga skirti ne mažiau kaip po 320 Eur per mėnesį, 2019 m. - ne mažiau kaip po 350 Eur, o 2020 m. iki faktinio santuokos iširimo - 370 Eur suma. Teismas pažymi, kad išlaikyti nepilnametį vaiką yra ne tik atsakovės, bet ir vaiko tėvo prievolė. Todėl konstatavus, jog vaikas buvo išlaikomas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ieškovas įgyja teisę į kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą santuokoje vykdant būtent atsakovės prievolės dalį. Tokiu būdu prašoma priteisti kompensacija mažintina per pusę ir iš atsakovės ieškovui priteistina 2 552,50 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 2 972,09 Eur (419,59 + 2 552,50) piniginė kompensacija.

Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 3 143,54 Eur dydžio kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą santuokoje vykdant ieškovo asmeninę prievolę AB SEB bankui pagal 2012 m. rugsėjo 14 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. 04A1218210840-16. Nurodo, kad ieškovas santuokos laikotarpiu kredito įmokas dengė iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nuo santuokos sudarymo (2017 m. gruodžio 1 d.) iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo kredito sutartis ieškovo buvo vykdoma 3 metus 7 mėnesius (43 mėnesius) ir ieškovas iš šeimos piniginių lėšų grąžino AB SEB bankui 6 287,08 Eur sumą, todėl atsakovei pusę sumos turi būti kompensuota. Ieškovas nurodo, kad šalys visą laiką gyveno šiame bute, naudojosi jo patogumais, todėl natūralu, kad prievolės kreditoriams už šį butą buvo dengiamos iš bendrų sutuoktinių lėšų, tokiu būdu, atsakovei tam tikra prasme apmokant už naudojimąsi šiuo butu. Dėl to, kad sutuoktiniai turėjo galimybę gyventi ieškovo bute, nereikėjo nuomotis būsto ir mokėti nuomos mokesčių. Ieškovo mokamos kredito įmokos yra apie 200 Eur, t. y. vertinant rinkoje esančias 3 kambarių buto nuomos kainas (nuo 250 Eur + mokesčiai), sutuoktiniai tokiu būdu netgi sutaupė bendrų lėšų. Iki santuokos, ieškovas visiškai išlaikė atsakovę, ji niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo. Tokiu būdu, atsakovė ne tik kad nepatyrė jokių išlaidų dėl buto, bet gavo dar ir papildomos naudos.

CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Nagrinėjamų atveju nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui nuosavybės teise priklauso 2012 m. rugsėjo 17 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3584 pagrindu. Ieškovui buto įsigijimui AB SEB bankas 2012 m. rugsėjo 14 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. 04A1218210840-16 pagrindu suteiktas 144 500 Lt kreditas. Iš byloje esančio AB SEB banko rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. liepos 22 d. pagal kredito sutartį buvo sumokėta: kredito dalis- 3 838,18 Eur, palūkanų- 2 400,44 Eur, delspinigių - 48,46 Eur.

Byloje nėra ginčo, kad butas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovo prievolė pagal kredito sutartį yra jo asmeninė prievolė.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad prievolės pagal būsto kreditavimo sutartį vykdymas ginčo laikotarpiu sutapo su šeimos interesais. Tačiau prievolės vykdymas pirmiausia buvo skirtas užtikrinti ieškovo interesui grąžinti jo asmeninę skolą bankui už asmeninės nuosavybės teise įsigytą butą. Tokiu būdu sumažėjo ieškovo įsiskolinimas bankui, t. y. pagerėjo jo turtinė padėtis. Tai, kad įsigytą butą ieškovas santuokos su atsakove metu naudojo ne tik savo asmeniniais interesais, bet ir sudarė galimybę juo naudotis šeimai, savaime nereiškia, kad šio buto įsigijimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise išlaidų finansavimas iš bendrų lėšų buvo vykdomas tik šeimos interesais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turto, pripažinto šeimos turtu, įgijimo išlaidos turi būti vertinamos pagal sutuoktinių nuosavybės teisę į turtą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių (ar abiejų) nuosavybe įgytas turtas tapo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

Ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms padengti sumokėdamas 6 287,08 Eur, bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. ½ dalį šios sumos (3 143,54 Eur). Pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš ieškovo priteistina 3 143,54 Eur kompensacija atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje patenkinta apie 70 proc. ieškinio reikalavimų ir apie 50 proc. priešieškinio reikalavimų. Ieškovas sumokėjo 126 Eur žyminį mokestį (94+32), patyrė 2 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 628,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus turėtų išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 128,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti pavardes T. ir R..

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. T., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu V. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai J. T. po 170 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti išlaikymo lėšų tvarkytoju V. T. uzufrukto teise.

V. T. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra J. vieną darbo dieną per savaitę - trečiadienį - pasiimdama ją iš gyvenamosios vietos ar ikimokyklinės (mokyklinės) ugdymo įstaigos ir parveždama vaiką į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val. vakaro arba sekančios dienos rytą nuvesdama vaiką į ikimokyklinę (mokyklinę) ugdymo įstaigą;

V. T. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra J. poriniais metų savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) pasiimant ją šeštadienį 10 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos, ir parveždama į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20 val.;

V. T. įsipareigoja informuoti V. T. el. paštu (duomenys nekslebtini) arba trumpąja SMS žinute apie planuojamą susitikimą su vaiku prieš vieną dieną, nurodydama ar vaiką parveš į gyvenamąją vietą, ar nuves kitos dienos ryte į ikimokyklinę (mokyklinę) ugdymo įstaigą;

V. T. turi teisę praleisti su dukra pusę visų mokslo metų ir vasaros atostogų, taip pat savo kasmetinių atostogų darbe metu paimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pristatydama į jos gyvenamąją vietą. Apie planuojamą dukros pasiėmimą atostogų metu, V. T. įsipareigoja informuoti V. T. el. paštu (duomenys neskelbtini) arba trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites iki planuojamų atostogų pradžios;

V. T. turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas, dukrą paimdama pirmą šventinę dieną 11 val. ir grąžindama paskutinę šventinę dieną 18 val.;

V. T. turi teisę bendrauti su dukra jos gimimo dieną neporiniais metais pasiimdama ją iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindama 21 val.;

V. T., nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, per savo gimtadienį praleis su vaiku, o V. T., nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, per savo gimtadienį praleis su vaiku;

Tėvo diena ir Motinos diena, nepriklausomai kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tam tėvui, kurio - motinos ar tėvo - diena yra švenčiama;

Jei dukros J. lankomų būrelių užsiėmimų laikas sutampa su V. T. bendravimo su vaiku laiku, V. T. privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą būrelyje. Jei V. T. atsisako nuvežti vaiką į būrelius, pagal galimybes tuo pasirūpina V. T., tačiau V. T. negauna jokios kompensacijos praleisti papildomo laiko su vaiku;

V. T., pasiimdama dukrą savaitgaliui ar per šventes, privalo pasirūpinti vaiko nuvežimu į varžybas, konkursus ar kitus renginius, susijusius su vaiko lankomais būreliais bei ikimokykliniu ar mokykliniu ugdymu. V. T., gavęs informacijos apie šiame punkte nurodytus renginius, įsipareigoja iš karto trumpąja SMS žinute apie tai informuoti V. T.. Jei V. T. atsisako nuvežti dukrą į varžybas, konkursą ar kitus renginius, pagal galimybes tuo pasirūpina V. T., tačiau V. T. negauna jokios kompensacijos praleisti papildomo laiko su vaiku;

V. T. turi teisę bendrauti su dukra telefonu, „skype" programa, kitais telekomunikacijų įrenginiais ir programomis netrukdomai lankyti ją visose jos ugdymo ir gydymo įstaigose. Bendravimas telekomunikacijų priemonėmis turi nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų;

Vaikui susirgus, šalys viena kitą privalo nedelsiant informuoti SMS žinute ar telefonu apie vaiko sveikatos būklę, taip pat tinkamai pasirūpinti dukra, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, siekiant, kad vaiko sveikatos būklė nepablogėtų;

V. T. įsipareigoja informuoti V. T. apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą nedelsiant, kai tik sužino apie tokius planus.

Ieškovui V. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais neregistruotais statiniais (ūkinis pastatas, šulinys ir šiltnamis), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pobūdžio, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdys V. T., o prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įvykdyta asmeninėmis atsakovės V. T. lėšomis, ieškovas V. T. privalės sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus atsakovės nuostolius.

Nekeičiant solidariosios prievolės kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ pobūdžio po santuokos nutraukimo, visus įsipareigojimus kreditoriui UAB „Bitė Lietuva" pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. dev/176816/2020 toliau vykdys atsakovė V. T., o prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ būtų įvykdyta asmeninėmis ieškovo V. T. lėšomis, atsakovė privalės sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją, lygią prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas šios prievolės įvykdymo išlaidas ir dėl to patirtus ieškovo nuostolius.

Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal ieškovo V. T. 2019 m. balandžio 11 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 19-020035-GV yra solidari V. T. ir V. T. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal atsakovės V. T. 2018 m. spalio 25 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 18-065803-GV yra solidari V. T. ir V. T. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal atsakovės V. T. 2019 m. kovo 5 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 19-011337-GV yra solidari V. T. ir V. T. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal atsakovės V. T. 2019 m. kovo 21 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 19-014656-GV yra solidari V. T. ir V. T. prievolė.

Priteisti iš atsakovės V. T. 2 972,09 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. T..

Priteisti iš ieškovo V. T. 3 143,54 Eur piniginę kompensaciją atsakovei V. T..

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. T. 1 128,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. T..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2020 m. liepos 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos, o dalyje dėl laikino vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.