Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26207-2021 M. Z. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 450 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 18 d. gautas atsakomybėn patraukto M. Z. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 17 d. priimtą nutarimą (toliau – nutarimas) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. priimtą nutarimą, administracinę nuobaudą – 450 eurų paliekant, bet neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba skirti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjo vertinimu Institucijos priėmė nutarimą išsamiai ir visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, kas sąlygojo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė. Pabrėžiama, kad šioje byloje aptariama situacija buvo sąlygota ne kokių nors pareiškėjo nepriimtinų (antivisuomeninių) veiksmų, ne kokios nors pareiškėjo tyčios, kuri kryptingai būtų nukreipta į Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų negerbimą, jų nesilaikymą, bet nepalankiai susiklosčius aplinkybių visumai, dėl kurių niekam nebuvo sukelta grėsmė ar pavojus. Pareiškėjui Institucijos priimtu nutarimu administracinės nuobaudos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos už KET 9 punkto reikalavimų pažeidimą. Minėtas KET punktas yra blanketinis, jame tik abstrakčiai nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nei KET 9 punkto, nei bet kurio kito KET punkto byloje aptariamais veiksmais nepažeidė. Vairuodamas automobilį nei byloje aptariamu laiku ir vietoje, nei bet kuriuo kitu laiku jis nei tyčia, nei netyčia neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų lemti arba sąlygoti automobilio valdymo praradimą ar kokį nors neįprastą jo judėjimą – slydimą šonu, ratų sukibimo su kelio važiuojamąja danga praradimą ir pan. Nutarime nurodytu laiku ir vietoje pareiškėjas vairavo automobilį laikydamasis visų KET ir eismo saugumo reikalavimų. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilio galas manevravo (apsisukimo) metu staiga labai nežymiai slystelėjo į posūkio pusę. Dėl ko, pareiškėjas reaguodamas į tai nedelsiant atleido greičio pedalą ir vairu suvaldė automobilį. Tai padaręs nepažeidė jokių KET reikalavimų, kuriais būtų keliamas pavojus eismo saugumui ir jis būtų padarytas iš chuliganiškų paskatų. Automobilio variklio apsukų kėlimas, pats savaime, nesudaro kokio nors teisės pažeidimo, nes tai yra vienas iš automobilio vairavimo elementų, kuris yra vienas iš būtinų atlikti veiksmus, siekiant, kad automobilis judėtų iš vietos. Įvykio metu buvo iškritę daug puraus sniego, dėl ko apsisukimo metu pareiškėjas privalėjo kažkiek pakelti automobilio variklio apsukas (akseleruoti), kad automobilis nesustotų ir neįbristų į sniegą, kadangi aikštelė buvo nevalyta, todėl jeigu jo vairuojamo automobilio galas dėl kažkokios priežasties nežymiais slystelėjo, atsižvelgiant į tai, kad jo vairuotas automobilis „BMW“ yra varomas galu, tai savaime neleidžia spręsti, kad padarytas koks nors administracinis nusižengimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo pažeidimas padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl pažeidimą užfiksavę pareigūnai privalėjo užfiksuoti ir įrodyti, jog minėtoje aikštelėje vyko intensyvus eismas, neįskaitant jo vairuojamo automobilio, tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų dėl kitų eismo dalyvių, jiems keltos realios grėsmės, todėl nėra neabejotinų ir pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjas kėlė grėsmę eismo saugumui. Be to, pažeidimas užfiksuotas apsnigtoje (nevalytoje) aikštelėje ir nors objektyviai galima teigti, kad jis privertė automobilio galinius ratus prasisukti, dėl ko automobilis galėjo slysti į šoną, t. y. užfiksuota objektyvioji padarytos veikos pusė, tačiau nėra užfiksuoti jokie objektai, t. y. kiti arti važiuojantys automobiliai, bet koks aikštelėje esantis turtas (išskyrus aikštelėje stovinčius automobilius, kurie buvo dideliu atstumu nuo pareiškėjo vairuoto automobilio), einantys ar stovintys žmonės, gyvūnai, dviračiai ir t. t. Taigi, vairuodamas automobilį aikštelėje, kur nebuvo jokių kitų važiuojančių transporto priemonių, žmonių, gyvūnų ar kokių kitų objektų, niekam realaus pavojaus nesukėlė ir jokio tikslo tokį pavojų kam nors sukelti neturėjo, todėl jo padaryta veika negali būti vertinama, kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų. Pareiškėjo vertinimu, jo atliktas veiksmas galėtų būti vertinamas kaip jaunatviškas lengvabūdiškumas, tačiau negali būti vertinamas kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų ar veikimas sąlygotas nepagarbos visuomenėje priimtoms gero elgesio normoms.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

M. Z. nubaustas už tai, kad 2021 m. lapkričio 30 d. 20.58 val. Ateities g., Vilniuje, ties pastatu pažymėtu Nr. 20, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rodydamas savo išskirtinumą bei siekdamas į save atkreipti dėmesį tyčia nuspaudė akseleratoriaus pedalą, taip sukėlęs variklio apsukas, sukinėjo vairą į šonus (kairę ir dešinę), taip priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti, bei automobilį slysti į šoną, šiais veiksmais kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui bei jų turtui, nes automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, tai yra veiksmai buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Tokiais savo veiksmais M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Teisme M. Z. parodė, jog vėlų vakarą sulaukė skambučio iš pažįstamos, kad jos automobilis turi defektą. Jis atvyko į aikštelę padėti. Atsisėdęs prie automobilio vairo pastebėjo, kad automobilio skydelyje dega daug lempučių. Išvažiuojant iš vietos apsisukimo metu automobilis nežymiai slystelėjo. Staiga pavažiavus jis pamatė švyturėlius. Jam surašė protokolą už chuliganišką vairavimą. Jokių chuliganiškų paskatų nebuvo, automobilis nežymiai slystelėjo, ir jis nenorėjo niekam sukelti pavojaus. Tą dieną buvo iškritę daug puraus sniego, kas ir lėmė automobilio slystelėjimą. Be to, jis neturėjo per savo vairavimo laiką galu varomo automobilio. Arti nebuvo nei automobilio, nei žmogaus, kuriems jis galėtų sukelti pavojų. Įvykio metu jis buvo labai išsigandęs. Jis yra iš (duomenys neskelbtini) šeimos. Jo šeima eina (duomenys neskelbtini) link. Vairuotojo pažymėjimas suteikia jam galimybę studijuoti, nes jis gyvena gan toli su sese, kuri neturi teisės vairuoti. Taip pat dirbdamas jis gali palengvinti padėtį sau ir šeimai, o netekęs teisęs vairuoti gali prarasti darbą ir studijas. Tai būtų didžiausia našta tėvams, kuriems tektų jį išlaikyti. Pamatęs lemputes skydelyje jis norėjo pravažiuoti ta aikštele. Vos tik pajudėjęs iš vietos nusprendė apsisukti. Apsisukimo metu jį sumėtė. Važiuodamas norėjo įsitikinti, ar tikrai yra defektas dėl automobilio, nes jeigu lemputės neužgęsta ir lieka, reiškia yra defektas. Pagal pareigūnus jis padarė šoninį praslydimą. Jis nenorėjau išbandyti antipraslydimo sistemos. Jis norėjo pravažiuoti automobiliu ir įsitikinti, ar yra defektas. Slydau dėl to, kad neveikė antipraslydimo sistema. Aikštelėje buvo iškritę daug sniego. Iš dalies tai buvo ir jo kaltė, nes jo elgesys nebuvo geras, gal buvo pavojingas manevravimas. Automobilių keletas buvo, bet šie buvo pakankamai toli. Žmonių aikštelėje tuo metu nebuvo. Negali tiksliai įvardinti, kokiu atstumu buvo automobiliai. Arčiau nei 20 metrų tikrai nebuvo. Policija į tą aikštelę atvažiuoja daug kartų, nes ten padidėję nusikaltimų skaičius. Manevro metu jis matė, kad atvažiuoja automobiliai. Jis dalyvavo bylos nagrinėjime, bet į jo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta. Jis nuvyko, bendravo su pareigūne S. M. ir pateikė pasiaiškinimą žodžiu. Nutarimas buvo priimtas kitą dieną, nes pareigūnė nustatė, kad tą pačią dieną jis turi atvykti į bylos nagrinėjimą arba sumokėti baudą. Bylos nagrinėjimas buvo gruodžio 15 d.

Liudytoja E. L. teisme parodė, kad įvykis buvo prieš Kalėdas. Buvo chuliganiškas vairavimas, ji gali patvirtinti faktą, kad buvo. Jie patruliuodami atvažiavo į aikštelę ir pastebėjo, kad aikštelėje buvo piešiamos „saulutės“. Automobilis slydo į šonus. Aikštelėje buvo kitų automobilių. Jos kolega rašė tarnybinį, bendravo su vairuotoju. Ji tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Kolega jai sakė, kad vairuotojas pripažino faktą. Buvo chuliganiškas vairavimas, nes konkrečiai buvo siekiama pasirodyti prieš kitus, buvo ir mašinų šalia, stovėjo apšvietimo stulpai. Tai buvo akivaizdus slydimas.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtini požymiai yra tyčia veikos motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, pripažįstamas vienu iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-719/2019).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo nutarime nurodytu laiku ir vietoje transporto priemonę vairavo M. Z.. Pareiškėjas ginčija jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nes paties M. Z. vertinimu jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų.

M. Z. teigimu, nenuvalytoje ir puraus sniego esančioje aikštelėje jo vairuoto ir galiniais ratais varomo automobilio galas apsisukimo metu nežymiai slystelėjo. Pareiškėjas teigia, kad privalėjo pakelti apsukas (akseleruoti), kad automobilis nesustotų ir neįbristų į sniegą, todėl jo vairuoto automobilio galas savaime galėjo nežymiai slystelėti. Pareiškėjas teigia jokiu chuliganiškų paskatų neturėjęs. Tuo pačiu parodymais teisme M. Z. pripažino, kad savo veiksmais galėjo padaryti pavojingą manevravimą.

Pagal jau minėtą suformuotą teismų praktiką nesaugus manevravimas panaudojant šoninį automobilio slydimą pripažįstamas vienu iš chuliganiško vairavimo požymių. Skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis M. Z. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Įvykio metu buvo neginčijamai padaryti būtent šioje normoje numatytų reikalavimų ir pareigų pažeidimai. Vairuodamas automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje nedideliu atstumu stovėjo daug ir kitų transporto priemonių, aikštelės teritorijoje buvo įrengti ir apšvietimo stulpai, ir sąmoningai priversdamas automobilį slysti M. Z. ne tik nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, bet savo įžūliais veiksmais sąmoningai pažeidžiant privalomus elgesio ir KET taisyklių standartus sukėlė pavojų sau ir aplinkiniams.

Teisme apklausta liudytoja E. L. parodė, kad vairuotojo veiksmai buvo chuliganiški, nes buvo siekiama pasirodyti prieš kitus, akivaizdžiu automobilio slydimu buvo keliama grėsmė kitoms mašinoms ir apšvietimo stulpams. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti filmuojant policijos automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuoti vairuotojo akivaizdžiai tyčiniai veiksmai, kuriais automobilis priverstinai slysdamas apvažiuoja aikštelės apšvietimo stulpą. Šie faktiniai duomenys paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad automobilis sludo ne dėl tyčinių veiksmų, bet dėl vairuotojo neatsargumo, kad vairuotojas M. Z. neturėjo chuliganiškų paskatų. Tokiu būdu teismas patvirtina teisingai priimto nutarimo metu įvertintas aplinkybes, kad M. Z. pažeisdamas KET 9 p. nuostatas sąmoningai ir elgdamasis tyčia kaip jo kaltės forma atliko veiksmus, pasižyminčius chuliganiškomis paskatomis.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad su nusižengimo padarymo aplinkybėmis M. Z. buvo supažindintas pasirašytinai, žinojo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjo laiką ir vietą, nurodė, kad bylos aplinkybes paaiškins bylos nagrinėjimo metu (b. l. 13). Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas išnagrinėjus bylą dalyvaujant M. Z., ką pareiškėjas patvirtino teisme, nors pareigūnės priimtame nutarime klaidingai nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu M. Z. nedalyvavo (b. l. 10). Iš policijos pareigūno E. K. (E. K.) tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, tyčia nuspaudė akseleratoriaus pedalą, taip sukėlęs variklio apsukas, sukinėjo vairą į šonus, tokiu būdu priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti bei automobilį slysti į šoną (b. l. 15). Analogiškas aplinkybes iš esmės tvirtino teisme apklausta jau minėta liudytoja E. L.. Minėtas vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad M. Z. neleistinai vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojų tiek sau, tiek netoliese esančiam kitų žmonių turtui, tai padarė automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. ribotą laisvos erdvės plotą turinčioje viešoje vietoje, šalia stovint kitiems lengviesiems automobiliams, netoliese esant daugiabučiam pastatui, kurio gyventojai akivaizdžiai galėjo neteisėtą elgesį matyti pro langus. Savo neteisėtus ir pavojingus veiksmus M. Z. sąmoningai tęsė ir nutraukė tik atvykus policijos pareigūnams. Įvertinus visas reikšmingas įvykio aplinkybes, objektyviai atliktus pažeidėjo veiksmus veikiant sąmoningai ir tyčia siekiant draudžiamų pasekmių teismas pripažįsta, kad staigiai akseleruodamas ratus ir priversdamas automobilį slysti šonu M. Z. vairavo chuliganiškai, dėl ko pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Subjektyvūs ir tikrovės neatitinkantys pareiškėjo faktinių aplinkybių vertinimai bei interpretavimai nėra pagrindas naikinti skundžiamo nutarimo, kuris priimtas tinkamai ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis, pareiškėjo elgesį įvykio metu ir paskatas dėl tokio neteisėto elgesio. Teisme M. Z. pripažino padaręs nesaugų vairuojamo automobilio manevravimą, kuris dėl tyčinio šoninio automobilio slydimo ir jau minėtų kitų aplinkybių visumos kontekste teisingai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad M. Z. paskirta minimali sankcijoje numatyti bauda 450 eurų ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Išnagrinėjęs skundą teismas nustatė, kad nei tyrimo metu, nei teisme pažeidėjas M. Z. savo kaltės pilnai nepripažino, įvykio aplinkybių ir savo neteisėto elgesio reikšmės teisingai neįvertino. Skunde pareiškėjas nurodė, kad padarė tik formalų pažeidimą, dėl ko gailisi. Tokius M. Z. parodymus teismas vertina ne kaip nuoširdų gailėjimąsi, o kaip siekį sušvelninti jam pritaikytą administracinę atsakomybę bei paskirtą administracinio poveikio priemonę. Priimtame skundžiamame nutarime pagrįstai ir teisingai konstatuota, kad jokių pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pažeidėjo asmenybę matyti, kad M. Z. (duomenys neskelbtini), yra dirbantis ir studijuojantis, iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo per pastarųjų penkerių metų laikotarpį buvo tris kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe ir šiurkštų dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu (b. l. 20-3). Jokių išskirtinių pažeidimo padarymo aplinkybių ar reikšmingai neteisėtus veiksmus įtakojusių aplinkybių teismas nenustatė. Visos aplinkybės, o būtent ir tai, kad pareiškėjas dirbantis studentas, gyvena (duomenys neskelbtini), o mokosi Vilniuje – pažeidėjui buvo žinomos ir galėjo būti įvertintos prieš tyčia atliekant neteisėtus veiksmus. M. Z. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir savo esme reikšmingai lemia tai, kad pažeidėjui buvo pritaikyta švelniausio pobūdžio administracinė atsakomybė paskiriant tiek mažiausio dydžio baudą, tiek trumpiausio termino privalomą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti atėmimą). M. Z. paskirta sankcija nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad visas skunde ir teisme pažeidėjo nurodytas aplinkybės M. Z. turėjo ir galėjo įvertinti prieš transporto priemonės vairavimą ir elgtis tokiu būdu, kad vairavimas jam nesukeltų neigiamų padarinių. Nėra abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas patiria ir turės tam tikrų nepatogumų. Visgi asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės, ir tai nėra pagrindas įstatymo numatytos atsakomybės švelninimui. Per sankciją pažeidėjui taikoma prievarta ir yra tas būdas, kuris dėl proporcingų pažeidimo padarymui nepatogumų turi priversti asmenį atsisakyti tokio ir panašaus neteisėto elgesio ateityje. Tuo tarpu asmeniniai interesai ir jų įgyvendinimas gali būti pasiektas kitais būdais ir laikinai neturint teisės vairuoti transporto priemones.

Įvertinus šias aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisingo nubaudimo ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui – M. Z. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam mažint trumpiausią pagal sankciją numatytą teisės atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar asmeniniams interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę dėl tokių pasekmių atsiradimo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, teisingai nustatė padarytą administracinį nusižengimą, dėl kurio kaltu pripažino pareiškėją. Skiriant nuobaudą ir poveikio priemones buvo laikomasi įstatymo reikalavimų, buvo tinkamai įvertintas padaryto nusižengimo pavojingumas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, dėl kurių M. Z. yra ir taip jau paskirta minimali sankcijoje numatyti bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas. Dėl to teismas neturi pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. Z. skundo jame nurodytais motyvais, skundą atmeta ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą kaip pagrįstą ir teisingą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

M. Z. skundą atmesti, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26207-2021 palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.