- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1221-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00791-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP-4609-1088/2021 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., G. G., I. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. 2021 m. sausio 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi minėtą pareiškėjo V. J. prašymą atsisakė priimti. Pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriam 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams šalinti. Tuo tarpu 2021 m. vasario 18 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. vasario 4 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo V. J. 2021 m. vasario 3 d. atskirąjį skundą (reg. Nr. byloje DOK-15062) laikė nepaduotu, o 2021 m. vasario 18 d. atskirąjį skundą (reg. Nr. byloje DOK-22139) atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 4 d. teismo nutartis, kuria buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui įteikta 2021 m. vasario 10 d., taigi, anot teismo, atskirojo skundo trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2021 m. vasario 17 d. Teismo nustatytu terminu pareiškėjas trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė tinkamai pasirašyto 2021 m. vasario 3 d. atskirojo skundo (pasirašyto fiziškai popierine forma ar elektroniniu parašu pasirašyto per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį). Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodomas aplinkybes, 2021 m. vasario 3 d. atskirąjį skundą (reg. Nr. byloje DOK-15062) laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
4. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 18 d. atskirąjį skundą (dėl 2021 m. vasario 4 d. nutarties) pateikė elektroniniu paštu, nors jau 2021 m. vasario 4 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta kokie reikalavimai yra keliami procesinio dokumento byloje pateikimui. Teismo vertinimu, pareiškėjo procesinis elgesys patvirtina, kad pareiškėjas ignoruoja procesinių dokumentų šalinimo institutą, t. y. nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų ir sistemingai teikia procesinius dokumentus su tais pačiais trūkumais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ir kitose bylose pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta procesinių dokumentų teikimo teismams tvarka, tačiau jis ir toliau bylose procesinius dokumentus sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1110-480/2020, yra pasisakęs, kad toks sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2021 m. vasario 18 d. pateiktą atskirąjį skundą, netaikant jam trūkumų šalinimo instituto.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas V. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti elektroniniu parašu pasirašytą 2021 m. vasario 18 d. atskirąjį skundą, ir klausimą išspręsti iš esmės – 2021 m. vasario 18 d. atskirąjį skundą priimti. Apeliantas atskirajame skunde prašo vadovautis kitame jo atskirajame skunde, pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021, išdėstytais argumentais, kurie, jo nuomone, aktualūs ir šioje byloje, o būtent, kad:
1.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalimi, teismams procesinius dokumentus teikia elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašo saugiu, sertifikuotu ir kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl pagrįstai ir teisėtai nesirenka savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais, pavyzdžiui, per elektroninės bankininkystės sistemas, arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje;
1.2. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja L. Š. 2020 m. gruodžio 29 d. telefoninio pokalbio su pareiškėju metu nurodė, kad „karantino ir COVID-19 epidemijos sąlygomis visi visais būdais elektroniniu paštu gaunami procesiniai dokumentai teisme yra priimami, į tai žiūrima lanksčiau, KMAT vadovaujasi Teisėjų tarybos rekomendacijomis ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nutarimais“. Nepaisant to, teismai ir toliau atsisakydami priimti jo elektroniniu paštu teikiamus procesinius dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, pareiškėjo nuomone, siekia jį užkrėsti COVID-19 virusu, jo mutacijomis bei jį nužudyti;
1.3. Kauno apylinkės teismui yra žinoma, kad teismai iš pareiškėjo konfiskavo itin didelės apimties turtą, todėl jis turi labai taupyti, tuo tarpu teismai, atsisakydami priimti jo elektroniniu paštu pateiktus procesinius dokumentus, siekia pašto išlaidoms išeikvoti visą likusį jo turtą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
8. Byloje ginčas yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą, kadangi jis pateiktas elektroniniu paštu, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos procesinių dokumentų teikimui. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės perrašė savo atskirąjį skundą, pateiktą civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021, nurodydamas, kad pastarajame atskirajame skunde nurodyti argumentai yra aktualūs ir šioje byloje, t. y., kad jis teisėtai procesinius dokumentus teismams teikia elektroninių ryšių priemonėmis, po to, kai juos pasirašo saugiu, sertifikuotu ir kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tokiu būdu jis neva taupo savo lėšas ir saugo sveikatą. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021 pateiktą atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti, kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus šioje byloje, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, neabejotinai žinodamas procesinių dokumentų teikimo teismams taisykles, sąmoningai jas ignoruoja, kas yra nesuderinama su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių.
10. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, įtvirtinta tiek tarptautiniuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje). Tačiau ši teisė nėra absoliuti, ji gali būti realizuojama tik laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantui V. J. jau daug kartų teismai išaiškino procesinių dokumentų teikimo tvarką, t. y., kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti teikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis), juose turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o tuo atveju, kai procesiniai dokumentai teismui pateikiami elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, jie turi būti pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemiu (Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas). Taigi, pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus savo nuožiūra (šiuo atveju – elektroniniu paštu).
11. Ir, nors apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad jo pasirinktas būdas procesinius dokumentus teismams teikti elektroniniu paštu, prieš tai juos pasirašius elektroniniu parašu, neva atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies reikalavimus, sutikti su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta, kad „proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras“. Taigi, įstatyme imperatyviai nurodoma, kad asmenys turi teisę teikti teismui procesinius dokumentus elektronine forma ir elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau tai turi būti įgyvendinama laikantis teisingumo ministro nustatytų taisyklių. Vadinasi, įstatymų leidėjas įstatymo lygmeniu nusprendė nereglamentuoti procesinių dokumentų teikimo teismams taisyklių, o tik įtvirtino bendrus principus, kad asmenys turi teisę kreiptis į teismą elektronine forma ir elektroninių ryšių priemonėmis, o kaip tai turi būti įgyvendinama – pavesta nustatyti teisingumo ministrui. Todėl V. J., siekdamas pateikti teismui procesinius dokumentus elektronine forma elektroninėmis ryšių priemonėmis, privalo tai daryti vadovaudamasis ne tik Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsniu, bet ir Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332.
12. Pareiškėjui Kauno apygardos teismas dar 2019 m. spalio 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019, yra išaiškinęs tokių reikalavimų nustatymo tikslus. Taip pat teismai jam ne kartą itin išsamiai yra išaiškinę procesinių dokumentų teismams pateikimo tvarką, naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis, tame tarpe, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2099-480/2019, 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1211-343/2020 ir t. t.). Kas reiškia, kad V. J., neabejotinai žinodamas kaip turi būti teikiami procesiniai dokumentai teismams, būtent dėl subjektyvaus savo teisių ir pareigų suvokimo, sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu pats netenka teisės į teisminę gynybą (tame tarpe ir apeliacine tvarka), t. y. neigiamų procesinių padarinių taikymas šiuo atveju yra nulemtas paties pareiškėjo procesinio elgesio.
13. Apeliantas taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotoja jam telefonu yra išaiškinusi, jog karantino ir COVID-19 pandemijos metu elektroniniu paštu gauti procesiniai dokumentai teisme yra priimami. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tai, jog atskiri teismų pareigūnai jam išaiškinę apie galimas tam tikras nuolaidas pandemijos metu, nepaneigia imperatyvių teisės aktų reikalavimų procesinių dokumentų pateikimui. Juolab, kad, kaip matyti iš elektroninės civilinės bylos kortelės, apeliantas turi „LITEKO“ VEP posistemio paskyrą, kuria gali naudotis tiek saugodamas savo ir aplinkinių sveikatą dėl COVID-19 pandemijos, tiek taupydamas savo lėšas.
14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų teikimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas sąmoningai teikia procesinius dokumentus, nesilaikydamas jų teikimui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.