Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7115-920/2020 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. G., tretiesiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui, antstoliui S. U., G. G., A. J. dėl prievolės pripažinimo solidaria.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo atskirąjį skundą teismas laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo pareiga procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, jeigu jis nustatytu terminu nepašalina procesinio dokumento trūkumų.

14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas sutuoktinio G. G. prievolę ieškovui pripažinti solidaria su sutuoktine I. G., kurį, šalindamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje nurodytus trūkumus, 2020 m. kovo 17 d. tikslino, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi buvo konstatuota, jog jokie 2020 m. kovo 3 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškinį teismas laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Ieškovas, nesutikdamas su 2020 m. kovo 19 d. teismo nutartimi, 2020 m. balandžio 3 d. pateikė atskirąjį skundą, tačiau ir pastarajam Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo nustatyti trūkumai – 2020 m. balandžio 3 d. atskirasis skundas dėl 2020 m. kovo 19 d. nutarties pateiktas nepasirašytas. Nesutikdamas ir su 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, ieškovas 2020 m. balandžio 29 d. pateikė atskirąjį skundą, dėl kurio, atsižvelgiant į tai, jog skundas nėra pasirašytas, buvo priimta šioje byloje skundžiama nutartis, kuria teismas pripažino, jog ieškovas nepašalino trūkumų per 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodytą terminą, todėl ieškovo 2020 m. balandžio 3 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 29 d. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties yra pateiktas elektroniniu paštu.

17. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

18. Taigi asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

19. Apeliantas tvirtina, kad jo elektroniniu paštu pateiktas procesinis dokumentas yra pasirašytas elektroniniu parašu. Tačiau pažymėtina, kad V. J. ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir teismų išaiškinimų bei toliau teikdamas teismams procesinius dokumentus (šiuo atveju – atskirąjį skundą) elektroniniu paštu, ieškovas prisiima ir pasekmes dėl teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

20. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip šiuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja būtent apeliantą, kai toks reikalavimas nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.

21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Ieškovui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas ieškovui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.