- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-1211-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08080-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- I. G., A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir vykdomųjų įrašų, padarytų ginčijamų hipotekos sutarčių pagrindu, panaikinimo, tretieji asmenys – I. G., A. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2020 m. birželio 1 d. atsakovas V. J. (toliau – atsakovas) elektroniniu paštu dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-64047).
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą pateiktą elektroniniu paštu (registracijos Nr. DOK-64047).
3. Nurodė, kad atsakovas, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti apraše nustatyta tvarka – naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Šiuo atveju atsakovo pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas neatitinka įstatyme nustatytų būdų, atitinkamai, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
4. Sprendė, kad atsakovo elektroniniu paštu teismui pateiktas per kitas kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas pasirašytas procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos.
III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį kaip nepagrįstą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai netyrė, ar buvęs prookupacinio, bolševikinio rėžimo „teisingumo ministras“ Š. pažeidė Konstituciją ir įvykdė sunkų nusikaltimą diktatūriniu rėžimo „įsakymu“, atsisakydamas piliečiams leisti procesinius dokumentus prookupacinio rėžimo teismams teikti pasirašytus elektroniniu parašu, nustatyti piliečių, jų tarpe ir pareiškėjo V. J., asmens tapatybę. Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai netyrė ar „Lietuvos apeliacinis teismas“ 2019 m. sausio 10 d. nutartimi byloje Nr. 2-4-516/2019 dengė Š. įvykdytą sunkų Konstitucijos pažeidimą ir sunkų nusikaltimą, įvykdytą prieš lietuvių tautą bei Lietuvos piliečius.
1.2. V. J. ranka pasirašyto ir į Kauno miesto apylinkės teismą atnešto atskirojo skundo pateikimas nepaneigia atsakovo V. J. teisės procesinius dokumentus pateikti pasirašytus elektroniniu parašu, o Kauno miesto apylinkės teismo pareigos juos priimti. Teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismo veiksmai yra neteisėti. Apie jų neteisėtumą teisėja R. J.-J. žinojo bei turėjo žinoti iš civilinės bylos Nr. e2-24455-435/2019, kurioje ji ir A. S. pripažino, kad V. J. siekia padaryti turtinę žalą ir nusikalstamą poveikį – atsisakyti savo elektroninio parašo teisės prookupacinio, (duomenys neskelbtini) rėžimo sąlygomis, atsisakyti savo pilietinių bei žmogaus teisių, kurios yra prigimtinės.
1.3. Civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiaga, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1d. nutartis patvirtina pareiškėjo teisę pateikti elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismas pažeidė LR Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodo, jog administracinės bylos Nr. I-12728-XX/2019, administracinės bylos Nr. I-2301-423/2020 medžiaga patvirtina pareiškėjo teisę pateikti elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė LR Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantas Kauno apygardos teismo prašo, kaip jo 2020 m. gegužės 28 d. atskirojo skundo pagrįstumo įrodymus, į bylą išreikalauti aukščiau nurodytų bylų medžiagų kopijas ir jas prijungti prie bylos, kaip Kauno miesto apylinkės teismo pažeistų V. J. teisių įrodymus.
1.4. V. J. CPK 3 straipsnio pagrindu Kauno apygardos teismo prašo civilinę bylą sustabdyti, kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą: ar norminis administracinis aktas – Lietuvos Respublikos „Teisingumo ministro“ R. Š. 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, CPK 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatas; antikonstituciniu ir vykdant Lietuvos Respublikos „Teisingumo ministro“ 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos neatitinka aukštesnės teisinės galios akto – Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatų ir iš pareiškėjo neteisėtai atima jose numatytą pareiškėjo teisę procesinius dokumentus teikti elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašant saugiu elektroniniu parašu. Teigia, jog pareiškėjas elektroniniu paštu teikė elektroniniu saugiu, sertifikuotu pareiškėjo parašu pasirašytus procesinius dokumentus Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodytais būdais. Pareiškėjas vadovaujasi Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatomis, todėl pagrįstai ir teisėtai nesirenka savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas) ar užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
1.5. Teisėja R. J.-J. diskriminuoja, neteisėtai persekioja ir baudžia V. J. už teisėtą elektroninio parašo naudojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
6. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu prideda šiuos įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį; 2019 m. lapkričio 19 d. patikslintą atskirąjį skundą. Atsakovas šių įrodymų prie bylos prijungti neprašė, taip pat nenurodė, kuo šie pridedami įrodymai yra susiję su atskirojo skundo nagrinėjamu. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų prie bylos neprideda ir jų nevertina.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, pateiktą elektroniniu paštu (registracijos Nr. DOK-64047), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka atskleista CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas.
10. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje proceso dalyviams numatyta galimybė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
11. Vadinasi, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu ar savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimai ir būdai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše. Šiame apraše nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę dviem būdais: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 5 punktas).
12. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 11-13 punktai). Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas).
13. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teikti į bylą elektroninius procesinius dokumentus siunčiant juos teismui elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-64047) dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25d. nutarties pateikė elektroniniu paštu. Apeliacinės teismas nurodo, jog atsakovas, siekdamas realizuoti CPK 175¹ straipsnyje numatytą teisę teismo procese naudotis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, inter alia (be kita ko) ir teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti pagal nurodytą tvarką, t. y. prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir tapęs jos vartotoju. Šiuo atveju jo pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas neatitinka įstatyme nustatytų būdų, atitinkamai, ir CPK 111 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).
14. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo Kauno apylinkės teismui pateiktas per kitas kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas pasirašytas procesinis dokumentas (užregistruotas Nr. DOK-64047) neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Teismų praktikoje šiuo aspektu jau buvo pasisakyta ir atsakovui V. J. išaiškinta, kad tokia tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir/ ar sutikimo su galiojančia tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas tapatų atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. teismui pateikė paštu (registracijos Nr. DOK-64104).
15. Apeliantas atskirajame skunde išreiškė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą CPK 3 straipsnio pagrindu ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą: ar norminis administracinis aktas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies ir CPK 175¹ straipsnio 6 dalies nuostatas. Šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, nes tiek CPK 175¹ straipsnis, tiek Lietuvos teismų įstatymo 37¹ straipsnis reglamentuoja, jog procesiniai dokumentai proceso dalyvių gali būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šios nutarties 10-14 punktuose aptartas reglamentavimas, susijęs su teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintu procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu bei CPK 175¹ straipsniu ir Teismų įstatymo 37¹ straipsniu jau buvo aptartas, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl to nepasisako.
16. Apeliantas atskirajame skunde taipogi prašo išreikalauti civilinių ir administracinių bylų medžiagų kopijas, kaip jo 2020 m. gegužės 28 d. atskirojo skundo pagrįstumo įrodymus ir jas prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina, nes apeliantas nenurodė, kokią konkrečią reikšmę šie įrodymai turėtų atskirojo skundo nagrinėjimui ir kaip jie susiję su šia byla.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
18. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų pateikimo tvarką elektroninių ryšių priemonėmis, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.