- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-1730-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08080-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- I. G., A. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ir atsakovo V. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir vykdomųjų įrašų, padarytų ginčijamų hipotekos sutarčių pagrindu, panaikinimo, tretieji asmenys – I. G., A. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio hipotekos sutartis ir vykdomuosius raštus: 1) 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notaro M. L. padarytą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. ML-196); 2) 2017 m. lapkričio 27 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. RK-98); 3) 2018 m. sausio 19 d. hipotekos sutartį ir jos 2018 m. gegužės 4 d. papildymą bei 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. RK-96); 4) 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. sausio 8 d. notarės R. K. padarytą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. RK-94); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas G. G. ieškinyje taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00049, 0034/19/00031, 0034/19/00029 bei 0034/19/00030, sustabdant paskelbtų varžytinių Nr. 190692, 190694, 191026 vykdymą. Nurodė, kad panaikinus hipotekos sutartis ir vykdomuosius įrašus atsakovas prarastų savo hipotekos kreditoriaus statusą ir nebegalėtų nukreipti išieškojimo į būtent hipoteka įkeistą turtą, šio rezultato pasiekimas yra aktualus tik iki to momento, kol atsakovas, kaip hipotekos kreditorius, savo tariamų hipotekos kreditoriaus teisių dar nėra visiškai įgyvendinęs, t. y. iš neteisėtai įkeisto turto dar nėra išieškota. Atsakovui neteisėtai pasinaudojus savo tariamomis hipotekos kreditoriaus teisėmis ir iš neteisėtai įkeisto turto įvykdžius išieškojimą, ieškovo reikalavimas pripažinti hipotekos sutartis niekinėmis ir panaikinti vykdomuosius įrašus taptų beprasmis. Išvaržius ieškovo turtą, jis pereitų sąžiningam trečiajam asmeniui ir galimybės atgauti niekinių hipotekos sutarčių pagrindu išvaržytą turtą būtų labai minimalios, o tai neabejotinai reikštų esmingą ieškovo ir trečiojo asmens interesų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė antstolio S. U. kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00029, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00030.
Šalies argumentai
4. Atsakovas V. J. 2020 m. birželio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad ieškovo ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas ginčija notaro patvirtintus sandorius, tačiau nepateikia jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Ieškovas Kauno apygardos teismui yra pateikęs analogišką ieškinį, kuriame jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Be to, nėra grėsmės būsimam teismo sprendimui. Atsakovas taip pat prašo ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, 50 proc. šios baudos skirti atsakovui, kaip patirtų nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi tenkino atsakovo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14189-435/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos antstolio S. U. kontoroje vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00029, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00030 sustabdymą, atmetė atsakovo V. J. prašymą dėl baudos ieškovui G. G. skyrimo.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020, kurioje ieškovas G. G. 2020 m. sausio 6 d. pateikė ieškinį ir prašo pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio: 1) 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį; 2) 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį; 3) 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartį; 4) 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį, pripažinus negaliojančiomis nurodytas paskolos sutartis, taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui: 1) 92 000 Eur pagal 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį; 2) 25 000 Eur pagal 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį; 3) 32 000 Eur pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį; 4) 164 000 Eur pagal 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutartį ir jos 2018 m. gegužės 4 d. pakeitimą. Šioje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodydamas, kad ieškovo nurodomų aplinkybių visuma ir jų teisinis vertinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovas pateikė pakankamus įrodymus grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimui. Tik esant duomenų, kad viena iš ginčo šalių atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Ieškovas buvo nurodęs, kad po palankaus teismo sprendimo priėmimo nustotų galioti ieškovo turto įkeitimo sutartys, tačiau įkeistas ieškovo turtas jau būtų išvaržytas atsakovo reikalavimams patenkinti, būtų išieškotos ir netesybos, kurių išieškojimo pagrindas po teismo sprendimo aplamai išnyktų. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįsti atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus, kuriuos jis atlieka ar ateityje ketina atlikti, kad būtų apsunkintas būsimo, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Ta aplinkybė, kad ieškovas savo valia sudarė ginčijamas paskolos sutartis, įkeitė prievolių įvykdymui turimą turtą, gavo pinigus pagal sutartis, jų laiku negrąžino paskolos davėjui, o šiuo metu atsakovo iniciatyva yra vykdomas priverstinis negrąžintų paskolų išieškojimas iš įkeisto ieškovo turto, nesudaro jokio pagrindo teismui daryti išvadą, jog yra kilusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti šioje byloje 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ne dėl to, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, bet dėl to, kad šioje byloje keliami reikalavimai, teismo nuomone, yra išvestiniai iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1174-259/2020 keliamų reikalavimų. Šioje proceso stadijoje būtina spręsti bylos prijungimo prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos klausimą, todėl, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartyje išdėstytais motyvais (ši nutartis palikta nepakeista 2020 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi), teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino.
8. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bei prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo numato įstatymas. Ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuris nėra tapatus, kaip nurodo atsakovas, 2020 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teismui pateiktam ieškiniui, todėl vienareikšmės išvados, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, šiuo konkrečiu atveju daryti negalima.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. J. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas, pateikdamas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, CPK 149 straipsnio taikymo pagrindų neįrodinėjo. Atsakovas savo prašymą grindė argumentais, kurie yra priskirtini atskirajam skundui dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šie argumentai, kuriais yra kvestionuojamas teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumas, yra visiškai nesusiję su prašymo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pagrindimu CPK 149 straipsnio prasme.
1.2. Teismas buvo aktyvus ir pats pritaikė pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikant CPK 149 straipsnį, t. y. ieškovo pateiktų reikalavimų tariamą išvestinumą, nepaisant to, jog atsakovas įrodinėjo ne CPK 149 straipsnio taikymo sąlygas, o teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties nepagrįstumą. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių rungimosi principą, suteikė atsakovui perdėtą pranašumą ir nukrypo nuo teismo vaidmens dispozityviosiose bylose.
1.3. Teismas, pripažindamas ieškinio reikalavimus išvestiniais, nepagrįstai konstatavo, jog šioje situacijoje nepripažinus paskolos sutarčių niekinėmis negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl hipotekos sutarčių bei vykdomųjų įrašų panaikinimo. Net ir atmetus ieškovo ieškinį dėl paskolos sutarčių pripažinimo niekinėmis, tai neužkerta kelio konstatuoti, kad hipotekos sutartys yra negaliojančios, o vykdomieji įrašai – naikintini. Taigi teismo išvada dėl ieškinio reikalavimo išvestinumo, kaip vienintelio pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta ir klaidinga, kadangi tam, kad hipotekos sutartys ir vykdomieji įrašai būtų panaikinti, pačios paskolos sutartys nebūtinai turi būti pripažintos negaliojančiomis.
1.4. Teismas, taikydamas CPK 149 straipsnį, jo taikymo sąlygų apskritai neanalizavo ir nevertino, o apsiribojo nurodymu, kad išvestinumo paaiškėjimas (naujos aplinkybės atsiradimas) per se reiškia CPK 149 straipsnio taikymą. Tokia tariamai paaiškėjusi nauja aplinkybė nėra pakankama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra nustatoma, kad dėl jos išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar yra pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
10. Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl baudos skyrimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovas, pareiškė nepagrįstą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žinodamas, kad civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 panaikinus paskolos sutartis nustotų galioti ieškovo turto įkeitimo sutartys. Tokiu būdu ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimas
11. Ieškovas G. G. atsiliepimu į atsakovo V. J. atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Nutartis, kuria atmetamas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra apeliacinio apskundimo objektas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu suteikta teisė skųsti tik tokią nutartį ar jos dalį, kuria buvo atmestas pareiškimas panaikinti arba sumažinti baudą ir tokį skundą gali teikti subjektas, kuriam paskirta bauda, bei tai, kad nutartis, kuria atmetamas prašymas skirti baudą, neužkerta galimybės tolesnei proceso byloje eigai, laikytina, kad CPK nenumato procesinės galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį ar jos dalį, kuria atmestas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
3.2. Ieškovo pateikti ieškiniai nelaikytini tapačiais, sudarančiais pagrindą spręsti apie sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei jos išsprendimą. Be to, pateikti ieškiniai nėra ir nepagrįsti. Visos ieškiniuose nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje pateiktais argumentais ir šiuos argumentus patvirtinančiais pridėtais įrodymais. Taigi nėra pagrindo spręsti apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
12. Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškovo G. G. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, ieškovui CPK 95 straipsnio pagrindu skirti baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui, įpareigoti ieškovą sumokėti 4 035,50 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
13. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimu į ieškovo G. G. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, ieškovui CPK 95 straipsnio pagrindu skirti baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovui, įpareigoti ieškovą sumokėti 4 035,50 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, įpareigoti ieškovą sumokėto 313 000 Eur skolą atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir prijungti naujus įrodymus
14. Ieškovas G. G. pateikė prašymą atidėti civilinės bylos Nr. e2S-1730-230/2020 nagrinėjimą, kol bus paskelbtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020, ir prijungti prie bylos Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. spalio 28 d. nutartis. Nurodo, kad 2020 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020 ir teismo sprendimas turi būti skelbiamas 2020 m. lapkričio 12 d. 10 val. Atsižvelgiant į tai, reikia atidėti civilinės bylos e2S-1730-230/2020 nagrinėjimą, kurioje turi būti sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismo sprendimas išnagrinėjus bylą iš esmės bus išsamus dokumentas, kuriuo galės remtis teismas nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Pagal CPK 162² straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių bylos nagrinėjimo atidėjimui, kadangi civilinės bylos Nr. e2-1174-259/2020 išnagrinėjimas iš esmės netrukdo priimti procesinį sprendimą (nutartį) civilinėje byloje Nr. e2S-1730-230/2020 dėl tarpinės teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, be to, teismo procesinio sprendimo paskelbimas civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 nereiškia, jog šalių ginčas jau bus galutinai išspręstas ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimas taps nebeaktualus, kadangi sprendimas dar galės būti skundžiamas apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovo G. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmetamas.
17. Ieškovas G. G. pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1651-390/2020.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, nes jie teismui prieinami iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, jų pridėjimo prie bylos klausimo nesprendžia, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio apeliacinės instancijos teismui atsižvelgti į minėtas nutartis sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo V. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atmestas prašymas dėl baudos ieškovui G. G. skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (pagal ieškovo atskirąjį skundą)
22. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino atsakovo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14189-435/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos antstolio S. U. kontoroje vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00029, Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00030 sustabdymą, motyvuodamas tuo, kad šioje byloje keliami reikalavimai yra išvestiniai iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1174-259/2020 keliamų reikalavimų, todėl, vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartyje išdėstytais motyvais (kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinamas.
24. Ieškovas G. G. atskirajame skunde, nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad atsakovas V. J. CPK 149 straipsnio taikymo pagrindų neįrodinėjo, o prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindė argumentais, kurie yra priskirtini atskirajam skundui dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
25. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas (CPK 149 straipsnis) yra savarankiškas, kuriuo, kaip ir skundu dėl procesinio sprendimo taikyti nurodytas priemones, suinteresuotas asmuo gali siekti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Skundu suinteresuotas asmuo siekia paneigti procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodyti, kad nurodyto procesinio sprendimo priėmimo metu neegzistavo CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos. Tuo tarpu CPK 149 straipsnyje nustatytas institutas taikytinas tuomet, kai pasikeičia aplinkybės, kurios sudarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Atskirojo skundo ir prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones motyvai gali būti panašūs, o suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti, kokia procesine teise jam pasinaudoti ginant savo interesus – ar teikti atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-547-180/2017).
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto G. G. atskirojo skundo argumentu, kad pagal teismų formuojamą praktiką CPK 149 straipsnyje nurodytu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutu turėtų būti naudojamasi tais atvejais, kai jau po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo pasikeičia atitinkamos aplinkybės, t. y. prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kitaip nei atskirasis skundas, turėtų būti grindžiamas ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumu, o po jos priėmimo pasikeitusiomis aplinkybėmis. Tačiau, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju V. J., teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jį grindė ne tik motyvais, jog procesinio sprendimo priėmimo metu neegzistavo CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, tačiau kartu nurodė ir aplinkybę, jog analogiškas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 buvo atmestas, t. y. nurodė naują aplinkybę, kuri nebuvo vertinama ir į kurią nebuvo atsižvelgta sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje civilinėje byloje (laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovui).
27. Ieškovas G. G. atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad reikalavimai dėl hipotekos sutarčių ir vykdomųjų raštų pripažinimo negaliojančiais nėra išvestiniai. Pažymėtina, kad esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013). Reikalavimas dėl hipotekos sutarčių ir vykdomųjų raštų pripažinimo negaliojančiais gali būti savarankišku ieškinio reikalavimu, o jo tenkinimas nėra tiesiogiai priklausomas nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo (dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis) tenkinimo, t. y. net ir atmetus reikalavimą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tai neužkerta kelio konstatuoti, kad hipotekos sutartys ir vykdomieji dokumentai yra negaliojantys. Tačiau šiuo atveju ieškovo G. G. reikalavimai dėl hipotekos sutarčių ir vykdomųjų raštų pripažinimo negaliojančiais ir paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra glaudžiai tarpusavyje susiję, kadangi tenkinus ieškovo reikalavimą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nustotų galioti ir hipotekos sutartys (kaip šalutinė prievolė). Be to, ieškovo pateiktų ieškinių motyvai iš esmės sutampa – tiek paskolos sutartys, tiek hipotekos sutartys ginčijamos tais pačiais pagrindais. Dėl šių aplinkybių Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-14189-435/2020 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020 sujungtos į vieną civilinę bylą.
28. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020 atmetė ieškovo G. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo V. J. neteisėtus veiksmus, kuriuos jis atlieka ar ateityje ketina atlikti, kad būtų apsunkintas būsimo, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Ta aplinkybė, kad ieškovas savo valia sudarė ginčijamas paskolos sutartis, įkeitė prievolių įvykdymui turimą turtą, gavo pinigus pagal sutartis, jų laiku negrąžino paskolos davėjui, o šiuo metu atsakovo iniciatyva yra vykdomas priverstinis negrąžintų paskolų išieškojimas iš įkeisto ieškovo turto, nesudaro jokio pagrindo teismui daryti išvadą, jog yra kilusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartį pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė, kaip, netaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (priverstinio vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymo ir draudimo išieškoti iš atsakovo naudai hipoteka įkeisto turto), galėtų pasunkėti būtent nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo restitucijos dalyje įvykdymas, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo jokios specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja, taip pat nepagrindė ir neįvardijo aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl restitucijos įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu vykdomojoje byloje atliekami veiksmai ir / ar išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmai nebūtų sustabdyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad, tenkinus ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose ir uždrausti išieškoti iš hipoteka įkeisto turto), neabejotinai būtų pažeisti pamatiniai laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo – šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo – principai ir suvaržytos atsakovo teisės labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti apeliantui (ieškovui) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją ir įvertinęs aplinkybes, kad ieškovo G. G. reikalavimai yra tarpusavyje glaudžiai susiję (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-14189-435/2020 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020 sujungtos į vieną civilinę bylą), o civilinėje byloje Nr. e2-1174-259/2020, kurioje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (nutartis įsiteisėjusi), pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi iš esmės analogiško pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje nebeatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.
30. Pažymėtina, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1472/2014; kt.).
31. Nors ieškovas G. G. teigia, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1651-390/2020, kurioje tais pačiais pagrindais kitų ieškovų yra ginčijami su atsakovu V. J. sudaryti hipotekos sandoriai, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos (nutartis įsiteisėjusi), tačiau tai nelaikytina sektinu precedentu, kadangi 2020 m. birželio 25 d. nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir neatspindi susiformavusios vieningos teismų praktikos, o yra tik pavienis atvejis analogiško pobūdžio bylose.
32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo (pagal atsakovo atskirąjį skundą)
34. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
35. Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus byloje tarpinius procesinius sprendimus. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
36. CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Be to, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Remiantis CPK 107 straipsnio 1 dalimi asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, atskirasis skundas gali būti paduodamas tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas. Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą, apskundimas nenumatytas. CPK 95 straipsnis reglamentuoja baudos skyrimo galimybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas prašymas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), tokia nutartis yra neskundžiama pagal bendrąsias baudų institutą reglamentuojančias nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis negali būti apeliacijos objektas.
37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo V. J. atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalis, kuria atmestas atsakovo V. J. prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
38. Atsakovas V. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo įpareigoti ieškovą sumokėti 4 035,50 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
39. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai.
29. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas, kadangi jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo V. J. prašymas skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nutraukti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.