Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1796-985/2019 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės biudžetinės įstaigos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – Policijos generalinis komisaras, Policijos departamentas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra, viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė, Valstybės teismo ekspertizės tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos kompetentingą instituciją

12. Apeliantas prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir administracinį teismą, prašant spręsti ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 ir 46 straipsnių reikalavimus.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis numato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, konstatuotina, kad Aprašo 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kontrolė nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl dėl Aprašo 3 punkto atitikties Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo.

14. Aprašo 3 punktas numato procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis pateikimo teismui tvarką ir nereglamentuoja paties elektroninio parašo teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis) ir elektroninio dokumento teisinės galios (2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 46 straipsnis). Minėtos teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius: 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 straipsnis ir 46 straipsnis reglamentuoja elektroninio parašo bei elektroninio dokumento teisinę galią ir jų tinkamumą naudoti teismo procese ir visiškai nereglamentuoja elektroniniu parašu pasirašyto dokumento pateikimo teismui tvarkos, ką numato Aprašo 3 punktas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nėra teisinio pagrindo tikrinti skirtingus teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų tarpusavio atitikties aukštesnę galią turinčioms teisės normoms, todėl atsisakytina kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą.

15. CPK 3 straipsnio 4 dalis numato, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu teismui kreiptis į administracinį teismą su paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad yra CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

16. Atsižvelgiant į išsakytus motyvus, apelianto prašymai netenkinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto analogiški prašymai buvo ne kartą išnagrinėti ir atmesti kitose Kauno apygardos teisme nagrinėtose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1140-924/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019 ir kt.).

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties grąžinant jį pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Pažymėtina, kad kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

19. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pareiškimo pateikimas. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi ir ieškinio pareiškimas) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

20. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

21. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

22. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisako nustatyti ieškovo tapatybę pagal elektroninį parašą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

23. CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.

24. Pozicijos, jog procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti arba nustato trūkumus ieškovo teismui teikiamiems dokumentams.

25. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1698-302/2018).

26. Remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-37-196/2018). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Ieškovui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir t.t. ).

27. Iš ieškovo ieškinio ir atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose vartoja deklaratyvius ir įžeidžiančio pobūdžio apibūdinimus bei teiginius, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdžiai įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis.

28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo procesinis elgesys yra netinkamas, kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir prilygintinas piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks ieškovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu, taigi turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas ieškovo atveju nėra veiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo dokumentų trūkumų.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.