- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1788-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11575-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- If P
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovams If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą, ir A. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „TPV“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ir A. B. 1 460,13 Eur turtinės žalos atlyginimą, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje automobilis, vairuojamas A. B., sukdamas į kairę nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio jo vairuojamo automobilio. Dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo išvežtas į ligoninę, o automobilis priverstinai nutemptas saugojimui į policijos saugomą automobilių aikštelę. Dėl jam nežinomų priežasčių tyrimas vyko labai ilgai, išvadas dėl jo užbaigimo elektroniniu paštu gavo 2019 m. sausio 28 d. ir iš karto kreipėsi į draudimo bendrovę IF Draudimas, pranešdamas apie įvykį. Kitą dieną buvo informuotas, kad pranešimas užregistruotas, pradėta žalos administravimo byla. Paaiškino, jog draudimas kompensavo žalą už įvykio metu sugadintą turtą – akinius, dėl nedarbingumo metu negautas pajamas, išmokėjo kompensaciją už vaistus. Pažymėjo, jog 2019 m. vasario 19 d. gavo dalį lėšų už įvykio metu nepataisomai sugadintą automobilį. Kitą dalį lėšų draudimo bendrovės paskirtas žalų ekspertas sumokėjo 2019 m. kovo 2 d. Už gautas lėšas kitą automobilį ieškovas įsigijo 2019 m. kovo 10 d. Nurodė, jog draudimo bendrovė atsisakė pilnai apmokėti įvykio metu patirtą žalą, o būtent: patirtas išlaidas dėl pakaitinio automobilio nuomos ir išlaidas už automobilio saugojimą policijos aikštelėje. Paaiškino, jog pakaitinis automobilis jo šeimai buvo būtinas dėl kelių priežasčių: dėl to, jog gyvena sodų teritorijoje, iki artimiausios viešojo transporto stotelės apie 2 km, nėra šaligatvių, gatvės neapšviestos; su žmona augina mažametę dukrą, kuri lanko mokyklą ((duomenys neskelbtini)); žmona dirba (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pakaitinio automobilio nuomos išlaidų – 1 277,13 Eur, draudimo bendrovė nekompensavo visiškai. Taip pat nurodė, jog iš autoįvykio nutemptas automobilis policijos saugomų automobilių aikštelėje buvo saugomas UAB „Saurida“ ir policijos suderintais įkainiais, pasirinkti kitos aikštelės ar įmokų dydžio galimybės nėra. Už automobilio saugojimą susidarė 1 580 Eur suma, dalį jos – 1 397 Eur – draudimo bendrovė kompensavo. Nekompensuota suma 183 Eur.
3. Reikalaudamas neturtinės žalos ieškovas paaiškino, jog dėl jam nežinomų priežasčių vykdant tyrimą padaryta išvada, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia išvada daroma tuomet, kai sužalojimai gydomi iki 10 dienų, o jo nedarbingumo laikotarpis truko nuo spalio 23 d. iki gruodžio 13 dienos, t. y. 53 dienas. Dėl sąmoningai ar nesąmoningai padarytos neteisingos išvados draudimo bendrovė neturtinę žalą įvertino 500 Eur. Mano, kad nebuvo įvertintos sekančios aplinkybės: negrįžtamas sveikatos sutrikdymas, t. y. stiklakūnio atsisluoksniavimas, dėl ko regėjimas suprastėjo – protarpiais mato kaip per miglą, medicininių priemonių „atgal prisluoksniuoti“ atsisluoksniavimą nėra; smarkiai sužalotas veidas, randas siekia 2,5 x 3,5 cm; randas labai jautrus šalčiui, dėl šios priežasties buvo priverstas išeiti iš darbo (duomenys neskelbtini), nes nebegalėjo dirbti sandėlyje (nešildomose patalpose). Dėl šių priežasčių neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo vertina 4 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas sumažino reikalavimą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iki 3 000 Eur, bylą dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo prašė nutraukti; kitoje dalyje ieškinį palaikė. Nurodė, jog prašoma priteisti turtinė žala susidaro už patirtas automobilio saugojimo išlaidas ir pakaitinio automobilio nuomą bendrai, nes nesuprato, kiek ir ką jam atlygino draudimas. Papildomai paaiškino, jog užfiksavo savo būklę po eismo įvykio nuotraukose, jas pateikė į bylą. Paaiškino, jog 2018 m. spalio 23 d. vakare buvo atvežtas į Lazdynų ligoninę, kur po akies operacijos buvo susiūtas vokas; spalio 24 d. akis supūliavo, buvo paskirtas antibiotikų kursas, spalio 26 d. buvo atliktas perrišimas, spalio 29 d. nutrauktas medikamentinis gydymas, tačiau patarta likti namie, saugotis užkrėtimo; spalio 30 d. nuotraukoje matyti, jog antibiotikai suveikė, pūliai dingo, tačiau siūlės ištrauktos tik lapkričio 5 d. Atsižvelgiant į tai, mano, jog atsakovai nepagrįstai nurodo, kad per visą tą laiką jis galėjo pasirūpinti automobiliu. Pažymėjo, jog automobilį gali atsiimti tik savininkas ar įgaliojimą pateikęs asmuo, tuo tarpu jis įgaliojimo sudaryti neturėjo jokių galimybių. Paaiškino, jog jį į ligoninę perrišimams atlikti nuveždavo arba žmona, arba kaimynai. Pakaitinį automobilį šeimos poreikiams tenkinti išsinuomojo 2019 m. lapkričio 3 d. iš UAB „Roktranas“, nes ši bendrovė vienintelė sutiko automobilį pristatyti į kiemą. Iš šios bendrovės automobilį nuomojo 10 dienų, vėliau automobilį nuomojo iš UAB „Admita“ už 10 Eur per parą. Pats pradėjo vairuoti nuo 2019 m. lapkričio 6 d. Pažymėjo, jog tuo metu su žmona išlaikė nepilnametę dukrą ir studentą sūnų, todėl neturėjo papildomų lėšų susimokėti už automobilio saugojimą. Nurodė, jog lapkričio pradžioje už saugojimą jau buvo susikaupęs iki 200 Eur įsiskolinimas, turėjo rinktis, ar sumokėti už saugojimą, ar išsinuomoti pakaitinį automobilį. Pažymėjo, jog apie eismo įvykį iš karto pranešė savo draudikui, o kas yra kitos transporto priemonės draudikas, nežinojo, bet to, ir neturėjo jokio pagrindo į jį kreiptis, kol nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Nurodė, jog dėl eismo įvykio nuolat jaučia „rūkelį“ akyje, išlikęs randas jautrus šalčiui, todėl negali džiaugtis žiemos atostogomis, jas gali leisti tik šiltuose kraštuose, dėl eismo įvykio padarinių buvo sugadinti trys jo ir jo šeimos narių gimtadieniai, dėl to prašo didesnės nei rekomenduojama žalos, nes ateityje laukia dar viena operacija dėl rando korekcijos ir neaišku, ar bus pašalintos su tuo susijusios pasekmės.
Atsiliepimas
5. Atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.
6. Pažymėjo, jog apie eismo įvykį ieškovas jam pranešė tik 2019 m. sausio 29 d. Žalos administravimo metu ieškovui buvo išmokėtos šios draudimo išmokos: 1 695 Eur už eismo įvykio metu sunaikintą transporto priemonę; 1 397,02 Eur už pakaitinio automobilio nuomą ir saugojimą; 41,24 Eur kompensuotos gydymo išlaidos; 500 Eur už eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą; 170,93 Eur kompensuotos negautos pajamos; 211,23 Eur už eismo įvykio metu sugadintus asmeninius daiktus (akinius). Pažymėjo, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį negali dėl svarbių priežasčių. Ieškovas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nuvežtas į ligoninę (žaizda buvo susiūta ir ieškovas paleistas namo), o nedarbingumas truko 53 dienas. Visgi atsakovė manė, jog apie eismo įvykį ieškovas turėjo galimybę pranešti draudikui anksčiau, tai galėjo padaryti telefonu ar elektroniniu paštu (vykti į draudiko atstovybę nėra būtinybės). Pagalbos registruojant žalą galėjo paprašyti ir savo sutuoktinės. Paaiškino, jog savalaikis pranešimas apie eismo įvykį yra ypač svarbus, tokiu atveju draudikas turi galimybę susisiekti su eismo įvykio dalyviais, apžiūrėti eismo įvykio vietą, apgadintas transporto priemones, susisiekti su policijos pareigūnais, teikti įvairias užklausas atsakingoms institucijoms ir pan. Šiuo atveju draudikui tokia galimybė buvo užkirsta, nes jis apie įvykį sužinojo ne po 3 darbo dienų, kaip numato įstatymas, o po 3 mėnesių. Pasisakydamas dėl ieškovo patirtų išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą bei eismo įvykio metu sunaikinto automobilio Toyota Corolla saugojimą, paaiškino, kad 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku ieškovas buvo informuotas, jog įprastai žalos reguliavimas trunka iki 45 dienų, todėl draudikas, įvertinęs nesavalaikį pranešimą apie eismo įvykį, priėmė sprendimą atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas pagal draudiko partnerių įkainius – 765,02 Eur (45 dienos x 14,05 Eur (paros nuomos kaina) + PVM) ir automobilio saugojimo išlaidas – 632 Eur (45 dienos x 14 Eur (paros kaina) + 2 Eur (nuvežimo mokestis)). Atkreipė dėmesį, jog iš ieškovo pateiktų sąskaitų nėra aišku, koks automobilis buvo nuomotas, dalyje sąskaitų nėra nurodyta nuomos kaina parai ir pan., todėl, atlygindamas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, ieškovo pateiktais dokumentais draudikas nesivadovavo – šios išlaidos buvo atlygintos pagal partnerių įkainius.
7. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamų automobilio saugojimo išlaidų (948 Eur), atsakovas pažymėjo, jog kitą dieną po eismo įvykio (2018 m. spalio 24 d.) ieškovas raštu buvo informuotas, kad jam priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir uždarytas saugoti į mokamą saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), dėl automobilio susigrąžinimo nurodyta kreiptis į policijos pareigūnus. Ieškovas apie automobilio saugojimą mokamoje aikštelėje žinojo iš karto po eismo įvykio, todėl nėra suprantama, kodėl ieškovas pats ar per įgaliotus asmenis tokį ilgą laiko tarpą neatsiėmė eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės ir sąmoningai didino šias išlaidas.
8. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamos 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas pastebėjo, jog pirminiuose policijos dokumentuose eismo įvykio metu ieškovo patirti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Administruojant asmens žalą ir įvertinus visus žalos byloje esančius medicininius ir kitus dokumentus, draudiko asmens žalų ekspertas-gydytojas G. K., turintis teismo eksperto kvalifikaciją, nurodė, kad kairio antakio ir smilkinio, apatinio voko srities muštos žaizdos, kairės akies stiklakūnio užpakalinė atšoka (drumstys) vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovui buvo išmokėta 500 Eur draudimo išmoka, atlyginanti dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą. Pažymėjo, kad jokių duomenų, patvirtinančių įvykio metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius, ieškovas nepateikė. Vienintelis dokumentas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, yra 2018 m. lapkričio 16 d. išrašas iš medicininių dokumentų, į kurį buvo atsižvelgta išmokant ieškovui minėtą 500 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, jog, kaip nurodoma minėtame išraše, ieškovo akių būklė yra stabili, joks gydymas nėra reikalingas. Dėl to reikalavimas dėl papildomos 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
9. Atsakovo If P&C Insurance AS atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog dėl ieškovui išmokėtų nedarbingumo išmokų atlygino Sodrai 817,36 Eur bei pačiam ieškovui jo negautas pajamas. Nurodė, jog ieškovas visiškai neatsakingai elgėsi didindamas saugojimo išlaidas, todėl nors ir atlygino jų dalį – už 45 dienas, dėl byloje pareikšto reikalavimo dėl automobilio saugojimo išlaidų priteisimo nesutinka visiškai. Dėl pakaitinio automobilio išlaidų nurodė, jog jos nėra reglamentuotos, tačiau paprastai atlyginamos. Nurodė, jog atsakovas apie eismo įvykį pranešė tik po 3 mėnesių, dėl ko draudikas negalėjo reguliuoti pakaitinio automobilio nuomos proceso. Nurodė, jog paprastai žala sureguliuojama per 45 dienas, taip pat pripažino, jog paprastai draudimo išmoka nemokama iki kaltininko nustatymo.
10. Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka.
11. Pažymėjo, kad dėl eismo įvykio padaryta žala yra atlyginta transporto priemonės draudiko – atsakovo If P&C Insurance AS. Nurodė, jog kadangi nebuvo aiškus kaltininkas, eismo deklaracijos nepildė, buvo iškviesta policija. Iš karto po eismo įvykio apie jį buvo pranešta draudikui (If P&C Insurance AS). Transporto priemonė Skoda Superb tą patį vakarą buvo nugabenta į draudiko aikštelę. Pažymėjo, jog iš jos pusės sugadinta transporto priemone buvo pasirūpinta nedelsiant, nepaisant to, kad dar nebuvo aiškus kaltininkas. Nurodė, jog pirmą kartą susidūrė su eismo įvykiu, todėl neturėjo supratimo, kiek tai gali trukti, tačiau praėjus šventiniam laikotarpiui sausio mėnesį pradėjo savarankiškai domėtis ir ieškoti išvadų policijoje. Policijoje jai paaiškino, kad ieškovas nepatenkintas medicinos eksperto išvadomis dėl sužalojimo laipsnio ir laukia chirurgo išvadų dėl rando ant veido. Iš draudiko gavo informaciją, kad, esant poreikiui, randų plastinės operacijos kompensuojamos draudiko, jei randai atsirado kaip avarijos pasekmė. Apie tai buvo informuotas ieškovas. Dėl to tik 2019 m. sausio 28 d., kai gavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paaiškėjo kaltininkas. Kadangi transporto priemonė Skoda Superb buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl eismo įvykio padarytą žalą turėjo atlyginti draudikas.
12. Dėl kokių priežasčių ieškovo automobilis buvo saugomas mokamoje automobilio aikštelėje ir buvo naudojamasi pakaitinio automobilio nuomos paslaugomis ilgą laiką ir dėl kokių priežasčių užsitęsė įsiskolinimas iki kovo mėnesio jai yra visiškai nesuprantama ir apie tuos veiksmus ji nebuvo informuota. Pažymėjo, kad ieškovui 2018 m. spalio 24 d. buvo atsiųstas policijos pranešimas dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės su instrukcija dėl transporto priemonės atsiėmimo, dėl ko jis turėjo galimybę ir pareigą pasirūpinti automobilio atsiėmimu per žymiai trumpesnį laikotarpį negu tą padarė. Pažymėjo, kad net gavęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje 2019 m. sausio 28 d., ieškovas automobilį atsiėmė tik 2019 m. vasario 27 d. Mano, jog toks jo delsimas yra nepateisinamas ir neadekvatus. Pažymėjo, jog apie papildomas išlaidas, vis augančias dėl palikto automobilio saugojimo mokamoje aikštelėje, ir pakaitinio automobilio nuomą ieškovas jos neinformavo. Apie patiriamas išlaidas sužinojo tik savarankiškai susisiekusi su ieškovu ieškodama tyrimo išvadų 2019 m. sausio mėnesį. Mano, jog ieškovo delsimas atsiimti automobilį iš aikštelės nėra laikytinas pakankamai sąžiningu ir apdairiu elgesiu, automobilio laikymas saugojimo aikštelėje nebuvo būtinas, dėl to savarankiškai sprendė ieškovas, tuo sudarydamas papildomą naštą, nesuderintą su atsakovais. Be to, tarp pridėtų byloje dokumentų matyti, kad sudaužytą automobilį ieškovas vėliau pardavė už 500 Eur, ką galima buvo padaryti per žymiai trumpesnį laiką.
Atsiliepimas
13. Atsakovė teigė, kad ieškovo reikalavimas apmokėti automobilio nuomą yra nepagrįstas, nes draudikas apmokėjo pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už 45 dienas, kas laikytina pakankamu laikotarpiu transporto priemonei įsigyti. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam iš tikrųjų reikėjo automobilio ir šios išlaidos buvo neišvengiamos. Nurodė, jog ieškovas neįrodė būtinybės nuomotis automobilio, nes iš jo gyvenamosios vietos galima susisiekti visuomeniniu transportu ((duomenys neskelbtini) autobusas (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja iki (duomenys neskelbtini)). Ieškovo nurodytas klaidingas vaiko mokyklos adresas, nes (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), kas sudaro patogią susisiekimo galimybę (duomenys neskelbtini) autobusu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo ant ieškinio nurodyta gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su kituose oficialiuose dokumentuose nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kuris yra tiesiai prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytas atstumas iki stotelės nesutampa su google.maps parodymais – 14 min pėsčiomis. Taip pat nurodė, jog nėra įrodymų, kad ieškovas iš tiesų patyrė nuomos išlaidas (nėra mokėjimo kvitų), neaišku, ar adekvatus transporto priemonės tipas buvo nuomotas, be to, į nuomos kainą įeina ir eksploatacijos, draudimo ir kt. išlaidos, už kurias atsakovai neprivalo atsakyti.
14. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovė nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad patyrė didesnę neturtinę žalą, o regėjimo pablogėjimas gali būti siejamas ir su ieškovo amžiumi. Atkreipė dėmesį, jog, tikėtina, ieškovo regėjimas iki avarijos buvo silpnas, nes ieškovas vairavo su akiniais. Pastebėjo, jog pats ieškovas nurodė, kad randas ant smilkinio / antakio ribos yra koreguotinas pilnai sugijus randui, o išlaidos mikrochirurgo korekcijai yra padengiamos draudiko, pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl išmokėta neturtinės žalos atlyginimo išmoka yra pakankama.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „TPV“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu bylos dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui S. P. iš atsakovo If P&C Insurance AS 364,98 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė valstybės naudai iš ieškovo S. P. 42,78 Eur, o iš atsakovo If P&C Insurance AS, 14,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
17. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 23 d. 17 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėse įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės: ieškovo S. P. vairuojamas automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo If P&C Insurance AS transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama atsakovės A. B.. Iš teismo išreikalautos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog eismo įvykis įvyko, kuomet A. B. vairuodama automobilį ir sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio ieškovo S. P. transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko S. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. 2019 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje eismo įvykio kaltininku pripažinta atsakovė A. B.. Ieškovas 2019 m. sausio 29 d. kreipėsi į atsakovės draudiką If P&C Insurance AS dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo. Draudikas išmokėjo ieškovui šias draudimo išmokas: 1 695 Eur už eismo įvykio metu sunaikintą transporto priemonę; 1 397,02 Eur už pakaitinio automobilio nuomą ir saugojimą; 41,24 Eur kompensuotos gydymo išlaidos; 500 Eur už eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą; 170,93 Eur kompensuotos negautos pajamos; 211,23 Eur už eismo įvykio metu sugadintus asmeninius daiktus (akinius); Sodrai buvo kompensuota ieškovui išmokėta 817,36 Eur ligos pašalpa.
18. Teismas, pasisakydamas dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų, nustatė, kad nuo 2020 m. lapkričio 3 iki lapkričio 13 d., t. y. 10 dienų ieškovas pakaitinį automobilį nuomojo iš UAB „Roktrans“ už 16 Eur per parą, vėliau iki 2019 m. kovo 10 d. iš UAB „Admita“ už 10 Eur per parą nuomos mokestį. Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas prašo priteisti už laikotarpį iki 2019 m. kovo 3 d., kuomet gavo 500 Eur draudimo išmoką už automobilio pardavimą aukcione, nes tuomet galėjo įsigyti naują automobilį. Iš viso ieškovas šiuo laikotarpiu patyrė 1 277,13 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Draudikas jas kompensavo iš dalies, sumokėdamas 765,02 Eur. Tokią draudimo išmoką draudikas paskaičiavo pagal savo partnerių teikiamas pakaitinių automobilių nuomos kainas 17 Eur per parą (14,05 + PVM) už 45 dienas. Kitas išlaidas atsisakė atlyginti dėl pavėluoto pranešimo apie eismo įvykį bei dėl to, jog mano, kad atsakovas nepagrįstai prašo priteisti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už laikotarpį po draudimo išmokos už sugadintą automobilį išmokėjimo.
19. Teismas nurodė, kad asmens turėtos išlaidos pakaitinės transporto priemonės nuomai yra viena iš žalos turtui, kurią draudikas neviršydamas draudimo sumos yra įsipareigojęs atlyginti, rūšių. Tokios išlaidos, nustačius jų priežastinį ryšį su eismo įvykiu, taip pat nustačius kitas už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygas, turėtų būti priskirtinos prie išlaidų, atlyginamų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į draudiką kreipėsi 2019 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo eismo įvykio bei kitą dieną po nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo arba iš karto po eismo įvykio kaltininko nustatymo. Įvertinęs tai, jog iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo tarp eismo įvykio dalyvių buvo nesutarimas dėl to, kas kaltas dėl eismo įvykio padarymo, vairuotojai nebuvo pasirašę eismo įvykio deklaracijos, teismas sutiko su ieškovo pozicija, jog iki 2019 m. sausio 28 d. kreiptis į kito vairuotojo draudiką neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes nežinojo ar turi tokią teisę, o pagal įstatymo nuostatas į draudiką kreipiasi nukentėjęs asmuo, norėdamas gauti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad nors draudikas teigia negalėjęs sužinoti apie eismo įvykį ir atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimo iki policijos sprendimo, tokią informaciją draudikas galėjo gauti iš savo draudėjos A. B., nes tokią pareigą jai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Pati atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog apie eismo įvykį iš karto pranešė savo draudikui; todėl apie eismo įvykį draudikui turėjo būti žinoma, o net tuo atveju, jei ši tokios pareigos ir neįvykdytų, tai neturėtų sukelti neigiamų teisinių padarinių ieškovui, kuris savo draudikui apie eismo įvykį pranešė. Teismas papildomai pažymėjo, kad net jei draudikas būtų anksčiau sužinojęs apie įvykį, negalima daryti išvados, kad jis būtų priėmęs sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo, nesulaukęs galutinio policijos sprendimo (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Draudiko atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog paprastai draudimo išmokos išmokamos tik po atitinkamo sprendimo dėl eismo įvykio kaltininko priėmimo. Teismas sutiko su draudiko atstovės pozicija, kad ieškovas galėjo sužinoti, kas yra kito eismo įvykio dalyvio civilinės atsakomybės draudikas, pavyzdžiui, kreiptis į savo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę, taip pat viešai prieinamoje Biuro interneto svetainėje www.cab.lt, tačiau ši aplinkybė tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti neturi jokios teisinės reikšmės, nes net žinodamas, kas yra kito vairuotojo – A. B. draudikas, iki eismo įvykio kaltininko nustatymo į jį kreiptis ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.
21. Teismas, įvertinęs tai, kad išmoka už sugadintą transporto priemonę ieškovui buvo išmokėta tik 2019 m. vasario 18 d., konstatavo, jog iki to laiko atsakovas pagrįstai naudojosi pakaitiniu automobiliu ir už šį laikotarpį jam priklauso protingų automobilio nuomos išlaidų atlyginimas. Ieškovo reikalavimą dėl išlaidų priteisimo už vėlesnį naudojimąsi pakaitiniu automobiliu teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes po draudimo išmokos dėl sugadintos transporto priemonės išmokėjimo, draudikas yra laikomas įvykdęs savo prievolę atlyginti nuostolius, padarytus dėl eismo įvykyje nukentėjusios transporto priemonės sugadinimo. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs tai, jog ieškovas pakaitinį automobilį nuomojo už mažesnę kainą nei tokias paslaugas teikia draudiko partneriai, teismas konstatavo, jog ieškovui priklauso 160 Eur už UAB „Roktrans“ suteiktą pakaitinį automobilį ir 970 Eur už UAB „Admita“ pakaitinio automobilio nuomą nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. vasario 18 d. laikotarpį (97 dienos x 10 Eur), iš viso – 1 130 Eur. Kadangi draudikas dalį – 765,02 Eur šių lėšų atlygino, ieškovui teismas papildomai priteisė 364,98 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidas (1 130 Eur – 765,02 Eur).
22. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016) įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo draudėjas. Atsižvelgdamas į tai, teismas 364,98 Eur turtinę žalą ieškovui priteisė iš draudiko, o prašymą dėl žalos priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų atmetė.
23. Teismas, pasisakydamas dėl sugadinto automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo, nurodė, kad ieškovo transporto priemonė Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsniu ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi 2018 m. spalio 23 d. buvo priverstinai nuvežta saugoti į UAB „Sauda“ mokamą automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), dėl to, kad ja nebuvo kam pasirūpinti po eismo įvykio. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai 2018 m. spalio 24 d. raštu informavo ieškovą, jog dėl transporto priemonės susigražinimo turi kreiptis Tarnybos organizavimo poskyrį (duomenys neskelbtini), nurodė telefonus pasiteiravimui. UAB „Sauda“ 2019 m. sausio 14 d. informavo ieškovą, jog už automobilio saugojimą yra jau susidaręs 1 122 Eur įsiskolinimas už 80 saugojimo dienų, kuris toliau augs, jei automobilis nebus atsiimtas; paaiškino, jog už kiekvieną automobilio saugojimo dieną yra imamas 14 Eur mokestis, taip pat pranešė, jog reikalavimo teisę į ieškovo prievolę atlyginti automobilio saugojimo išlaidas perleido UAB „Jurisdictus“ bei pažymėjo, jog saugotojas vadovaudamasis CK 6.843 straipsnio 2 dalies nuostatomis turės teisę automobilį utilizuoti ar realizuoti kitu būdu, jeigu savininkas / valdytojas ar jų įgaliotas asmuo neatsiims automobilio.
24. Teismas nustatė, jog po eismo įvykio ieškovas buvo paleistas namo, iki 2018 m. lapkričio 5 d. periodiškai lankėsi ligoninėje, kuomet buvo išimtos siūlės ir nuo 2018 m. lapkričio 6 d. pats pradėjo vairuoti pakaitinį automobilį. 2018 m. lapkričio 6 d. automobilio saugojimo išlaidos siekė 182 Eur. Byloje nustatyta, jog draudikas atlygino ieškovui automobilio saugojimo išlaidas už 45 dienas, sumokėdamas 632 Eur.
25. Teismas sprendė, kad nuo 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovas turėjo fizines galimybes pats nuvykti į automobilio saugojimo aikštelę atsiimti automobilio, todėl sutiko su draudiko pozicija, jog automobilio saugojimo išlaidos iki 2019 m. vasario 27 d. negali būti vertinamos eismo įvykio pasekmėmis ir atlyginti už ilgesnį automobilio saugojimo laikotarpį draudikui prievolė nekilo. Tokios prievolės atsiradimo pagrindo nenurodė ir pats ieškovas. Būdamas automobilio savininku ieškovas pats nusprendė neatsiimti automobilio ir dėl to jam tenka tokio elgesio pasekmės. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas tokį savo elgesį grindė finansinių lėšų stoka, tačiau teismas sprendė, kad tai yra aplinkybės, susijusios tik su ieškovu ir nuo jo priklausančios, kurios negali įtakoti ir įpareigoti atsakovų padengti automobilio saugojimo išlaidas po to laikotarpio, kai ieškovas galėjo imtis priemonių nutraukti automobilio saugojimą. Tuo labiau, jog byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė buvo darbingi, dirbo ir gaudavo didesnes nei minimalias pajamas, jos leido ieškovui išsinuomoti pakaitinį automobilį už didesnę nuomos kainą nei automobilio saugojimo per parą mokestis, o reikalavimas draudikui atlyginti tiek sugadinto automobilio saugojimo išlaidas, tiek pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už tą patį laikotarpį, t. y. ieškovo elgesys, kuomet jis nesiėmė jokių veiksmų automobilio saugojimo išlaidoms mažinti ir tuo pat metu nuomojosi pakaitinį automobilį bei tiek vienų, tiek kitų išlaidų priteisimo reikalauja iš draudiko, iš esmės yra nesąžiningas draudiko atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo reikalavimą dėl automobilio saugojimo išlaidų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
26. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas nustatė, kad iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, jog medicinos ekspertė 2018 m. lapkričio 22 d. susipažinusi su ieškovo medicininiais dokumentais ir CD laikmena su tyrimo vaizdais: iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Antakalnio poliklinikos, VšĮ Santaros klinikos padarė išvadą, jog ieškovui buvo nustatyta muštinės žaizdos kaktos kairėje, kairiame antakyje, kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai dešinio riešo srityje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, tokie sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas paaiškino, jog žaizda veide atsirado sprogus oro pagalvei ir akinių rėmeliui sužalojus antakio sritį, nedaug truko ir galėjo sužaloti pačią akį. Iš ieškovo į bylą pateiktų 2018 m. lapkričio16 d., 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. sausio 24 d. medicininių dokumentų išrašų matyti, kad dėl eismo įvykio neišvengta liekamųjų reiškinių, ieškovui iki šiol virš kairės akies likęs 3 cm randas, kuris yra jautrus, rekomenduojama pakartotinė konsultacija dėl operacinio gydymo po 6 mėnesių, randui suminkštėjus; dėl žalos regėjimui iš 2018 m. lapkričio 16 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos išrašo matyti, jog tuo metu nustatyta, jog akių būklė stabili ir joks oftalmologinis gydymas nereikalingas. Dėl eismo įvykio sveikatai sukeltų pasekmių ieškovas buvo nedarbingas nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., tačiau nuo 2018 m. lapkričio 6 d. savarankiškai vairavo automobilį. 2019 m. vasario mėnesį ieškovas išėjo iš darbo, nes, kaip paaiškino, darbas sandėlyje neigiamai veikė jo sveikatą dėl tebejautraus rando, tačiau jau kitą mėnesį ieškovas įsidarbino kitoje darbovietėje.
27. Teismas, įvertinęs tai, jog žala buvo padaryta didžiausiai po gyvybės asmens vertybei – sveikatai, tai, jog dėl eismo įvykio pasekmių ieškovas, be abejo, patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, tačiau praėjus dviem savaitėms nuo eismo įvykio ieškovas jau pradėjo vairuoti automobilį, 2018 m. gruodžio 14 d. grižo į darbinę veiklą, o 2019 m. kovo mėnesį darbą pakeitė, byloje nenustačius, jog dėl eismo įvykio ieškovas be fizinių pasekmių patirtų ir psichologines pasekmes (pvz., depresija, nemiga ar pan.); žala padaryta neatsargiais veiksmais, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendė, jog draudikas tinkamai įvertino ieškovui padarytą neturtinę žalą, išmokėdamas 1 500 Eur draudimo išmoką, todėl ieškinio reikalavimą dėl papildomos 3 000 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
28. Ieškovas S. P. apeliaciniu skundu prašo jį patenkinti ir priteisti iš atsakovų If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ir A. B. 1 095,15 Eur turtinę žalą, 2 500 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Nors atsakovė A. B. pranešė savo draudimo bendrovei IF P&C Insurance AS apie eismo įvykį, tačiau, turėdama visas technines galimybes, nesiėmė jokių veiksmų susisiekti su ieškovu, sąmoningai vilkino laiką ir didino ieškovo patiriamą žalą.
28.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pakaitinio automobilio nuomos poreikį. Turimas automobilis buvo vienintelė šeimos transporto priemonė, su kuria mažametė dukra buvo vežama į mokyklą, o žmona vyko į darbą. Eismo įvykyje sudaužytam automobiliui buvo uždrausta dalyvauti eisme, jis buvo saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad mokėjimų dalimis UAB „Sauda“ nepriėmė, o šeima neturėjo pakankamai lėšų reikalaujamai sumai padengti. Teismui buvo žinoma ieškovo ir jo sutuoktinės materialinė padėtis, taip pat buvo pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kad sūnus S. G. P. tuo metu mokėsi dieniniame skyriuje valstybės nefinansuojamoje vietoje, t. y. savo lėšomis. Įvertinus šeimos gaunamas pajamas ir išlaidas sūnaus mokslams, vidutiniškai per mėnesį vienam šeimos nariui teko mažiau nei 245 Eur pajamų, t. y. šeima gyveno žemiau skurdo ribos. Teiginys, kad abu dirbantieji gavo didesnes nei minimalias pajamas neatitinka realybės.
28.3. Teismas neteisingai įvertino pakaitinio automobilio nuomos laiko būtinumą. Draudimo bendrovė pasamdė žalos vertinimo ekspertą, kuris įvertino sugadinimo laipsnį ir ieškovui nežinomu būdu paskelbė aukcioną likusiam po įvykio „laužui“ įsigyti. Jokios informacijos apie aukciono laimėtoją ieškovas neturėjo. Tik po pakartotinio kreipimosi elektroniniu paštu draudimo bendrovės darbuotoja pranešė, kad aukciono laimėtojas su ieškovu netrukus susisieks. Aukciono laimėtojas susisiekė 2019 m. vasario 28 d., o galutinai atsiskaitė tik 2019 m. kovo 3 d. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad automobilio įsigijimui reikia daugiau laiko nei kelios valandos po pinigų gavimo. Savo šeimos poreikiams tenkinti ieškovas turėjo įsigyti automobilį, lygiavertį sudaužytajam. Tai buvo padaryta per maksimaliai trumpą laiką – vos vieną savaitę. Draudimo bendrovės teiginys, kad jų prievolės padengti pakaitinio automobilio nuomos išlaidos baigiasi pervedus nustatytą sumą, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų – draudimas pats sau nusistatė likutinę vertę, apie jos nustatymo metodus informavo bendrais bruožais, slėpė aukciono laimėtojo kontaktus. Draudiko teiginys, kad po išmokos su „laužu“ ieškovas galėjo elgtis kaip tinkamas, neatitinka teisingumo kriterijaus – ieškovo patirta žala turi būti visiškai atlyginta jam priimtinu būdu. Pareiškimų, kad ieškovas pageidauja pasilikti ar kitaip valdyti sudaužytą automobilį, nedarė. Priešingai, siekė maksimaliai greitai užbaigti vertinimo ir pinigų gavimo procesą.
28.4. Teismas neteisingai apskaičiavo sumą, nuo kurios draudimo bendrovė turi sumokėti palūkanas. Papildomą 1 000 Eur sumą draudikas sumokėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, ir tai ne iš karto, o praėjus beveik metams nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
28.5. Teismas neteisingai įvertino neturtinę žalą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje nagrinėtoje neturtinės žalos atlyginimo autoįvykio byloje nurodė, kad Lietuvos Respublika privalo į savo teisinę sistemą įvesti minimalias neturtinės žalos sumas. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 jas nustatė, tačiau teismas to nevertino. Dar daugiau, buvo pateikti įrodymai, kad žalos pasekmes sveikatai ieškovas jaučia iki šiol, nėra ir nebus visiškai pasveikęs. Po avarijos likęs randas tapo ypač jautrus šalčiui, dėl ko ieškovas buvo priverstas netgi išeiti iš darbo. Tai sukėlė papildomą stresą ieškovui ir jo šeimai. Be to, atsisluoksniavęs akies stiklakūnis kelia nepatogumą iki šiol, tai irgi nepadidina „gyvenimo kokybės ir komforto“. Atsižvelgiant į tai, neturtinės žalos dydis turi būti padidintas.
Atsiliepimas
29. Atsakovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
29.1. Draudimo išmoka (1 695 Eur) už eismo įvykio metu sunaikintą automobilį ieškovui buvo išmokėta 2019 m. vasario 18 d., todėl ieškovo reikalavimas atlyginti pakaitinio automobilio išlaidas už vėlesnį laikotarpį (iki 2019 m. kovo 3 d.) nepagrįstas. Išmokėdamas draudimo išmoką, draudikas pilnai įvykdė savo prievolę atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl eismo įvykio metu sunaikinto automobilio.
29.2. Ieškovo turtinė padėtis niekaip nėra susijusi su draudiko pareiga atlyginti jo patirtą žalą dėl ginčo eismo įvykio.
29.3. Nors ieškovas teigė, jog neturėjo galimybės iš karto susimokėti UAB „Sauda“ už automobilio saugojimą po eismo įvykio, tačiau eismo įvykis įvyko 2018 m. spalio 23 d., apgadintas ieškovo automobilis kitą dieną po eismo įvykio (2018 m. spalio 24 d.) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą mokamą aikštelę (apie tai ieškovas buvo raštu informuotas). Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas nurodė, jog nuo 2018 m. lapkričio 6 d. jis pradėjo vairuoti pakaitinį automobilį (tai dienai išlaidos už automobilio saugojimą siekė vos 182 Eur). Padėti atsiimti automobilį iš saugojamos aikštelės ieškovui galėjo ir jo sutuoktinė. Automobilio saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. vasario 27 d. negali būti vertinamos kaip pagrįstos, juo labiau, jog draudikas už automobilio saugojimą žalos administravimo metu išmokėjo ieškovui 632 Eur. Ieškovo teiginys, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino jo materialinę padėtį, nepagrįstas, kadangi teismas, be kita ko, sprendė, jog eismo įvykio metu ieškovas ir jo sutuoktinė buvo darbingi, dirbo ir gaudavo didesnes nei minimalias pajamas.
29.4. Iš ieškovo apeliacinio skundo nėra aišku, kuo ieškovas grindžia savo teiginius neva teismas netinkamai paskaičiavo palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas sprendimas išmokėti ieškovui papildomą 1 000 Eur draudimo išmoką, atlyginančią ieškovo dėl eismo įvykio patirtą neturinę žalą (iš viso 1 500 Eur). Dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovas bylos nagrinėjimo metu ieškinio atsisakė. Taigi teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodė, jog ieškovui priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (364,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29.5. Teismas teisingai įvertino visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovo teiginiai dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio nepagrįsti. Nors po eismo įvykio teismo medicinos ekspertė ieškovo patirtus sužalojimus įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau administruojant žalą ir įvertinus visus žalos byloje esančius medicininius ir kitus dokumentus, draudiko asmens žalų ekspertas-gydytojas G. K. (turintis teismo eksperto kvalifikaciją), nurodė, kad kairio antakio ir smilkinio, apatinio voko srities muštos žaizdos, kairės akies stiklakūnio užpakalinė atšoka (drumstys) vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai ieškovui buvo išmokėta 500 Eur draudimo išmoka, o vėliau papildomai išmokėta 1 000 Eur draudimo išmoka, atlyginanti dėl eismo įvykio ieškovo patirtą neturtinę žalą. Teismo sprendime, medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovo akių būklė stabili, joks gydymas nereikalingas. Duomenų, patvirtinančių įvykio metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius, ieškovas į bylą nepateikė.
30. Atsakovė A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų nepagrįstas. Atsakovės vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2018 m. spalio 23 d. eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė pagal 2019 m. sausio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, todėl padaryta žala yra atlygintina transporto priemonės draudiko – atsakovo If P&C Insurance AS.
30.2. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovė sąmoningai vilkino laiką ir didino ieškovo patiriamą žalą. Iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo priimtas 2019 m. sausio 28 d., atsakovė dar nebuvo pripažinta eismo įvykio kaltininke. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka iš karto po eismo įvyko pranešė apie eismo įvykį transporto priemonės draudikui. Apie ieškovo patiriamas išlaidas, vis augančias dėl palikto automobilio mokamoje saugojimo aikštelėje ir pakaitinio automobilio nuomos atsakovė nežinojo, apie tai nebuvo informuota ir tų išlaidų didėjimo/mažėjimo niekaip negalėjo įtakoti. Be to, ieškovas kreipėsi į draudiką tik 2019 m. sausio 29 d., kuomet turėjo pareigą tą padaryti per 3 dienas nuo įvykio. Ieškovo kaltinimai laikytini nesąžiningais ir nepagrįstais atsakovės atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
33. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 1 095,15 Eur turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
34. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori pateikti papildomus įrodymus – susirašinėjimą su draudiku, vaizdo ir foto medžiagą iš eismo įvykio vietos. Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą su tokiu ieškovo prašymu nesutinka, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovas galėtų pateikti papildomus įrodymus (vaizdo ir foto medžiagą ieškovas demonstravo ir bylos nagrinėjimo teisme metu), nepaisant to, jog jie neturi bylai jokios įrodomosios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas tenkino ir ieškovo prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos išreikalavimo, todėl nėra jokio pagrindo priimti papildomus įrodymus apeliacinėje instancijoje.
35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).
36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys buvo išklausytos teismo posėdžių metu. Byloje taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Ieškovo argumentai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas dėl to, jog jis galėtų pateikti papildomus įrodymus yra nepagrįsti ir nesuderinami su proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principais.
37. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas įrodymus, kuriuos siekia pateikti apeliacinės instancijos teismui, turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas nenurodo, kodėl būtinybė šiuos įrodymus pateikti iškilo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, taip pat nepagrindžia, kokias reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, šie įrodymai galėtų pagrįsti, t. y. nepagrindė įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla. Apskritai pažymėtina, kad galimybė pateikti įrodymus nėra siejama su teismo posėdžio forma, todėl ieškovas turėjo galimybę kartu su apeliaciniu skundu teikti motyvuotą prašymą apeliacinės instancijos teismui dėl naujų įrodymų prijungimo, dėl kurių prijungimo apeliacinės instancijos teismas būtų pasisakęs, tačiau ieškovas to nepadarė.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, tenkinti ieškovo prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
40. Byloje ginčo dėl to, jog ieškovas turi teisę į pakaitinio automobilio nuomos ir sugadinto automobilio saugojimo išlaidų atlyginimą nėra. Ginčas kilo dėl draudimo išmokos dydžio, t. y. ar draudikas turi pareigą atlyginti visas ieškovo prašomas nurodyto pobūdžio išlaidas, jas vertinant protingumo, pagrįstumo ir būtinumo aspektais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliaciniame skunde ir atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
41. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo S. P. vairuojamas automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. B. vairuojamas auotmobilis Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta pas atsakovą If P&C Insurance AS. Eismo įvykio metu ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, 2019 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė A. B.. Atsakovas If P&C Insurance AS, be kitų draudimo išmokų išmokėjo ieškovui 1 397,02 Eur draudimo išmoką už pakaitinio automobilio nuomą ir saugojimą (pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sudarė 765,02 Eur (45 dienos x 14,05 Eur (paros nuomos kaina) + PVM); automobilio saugojimo išlaidos – 632 Eur (45 dienos x 14 Eur (paros kaina) + 2 Eur (nuvežimo mokestis). Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo papildomai priteisti iš draudiko 1 460,13 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta 2019 m. vasario 18 d., taigi draudikas laikomas įvykdęs savo prievolę atlyginti nuostolius, sprendė, kad ieškovui priklauso 160 Eur už UAB „Roktrans“ suteiktą pakaitinį automobilį ir 970 Eur už UAB „Admita“ pakaitinio automobilio nuomą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. vasario 18 d. (97 dienos x 10 Eur), iš viso – 1 130 Eur. Kadangi draudikas dalį šių išlaidų atlygino (765,02 Eur) teismas ieškovui priteisė 364,98 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti papildomą automobilio saugojimo išlaidų sumą, nurodydamas, kad ieškovas jau nuo 2018 m. lapkričio 6 d. turėjo galimybę pats nuvykti į automobilio saugojimo aikštelę atsiimti automobilio, todėl automobilio saugojimo išlaidos iki 2019 vasario 27 d. negali būti vertinamos kaip eismo įvykio pasekmė, draudikui prievolė atlyginti už ilgesnį automobilio saugojimo laikotarpį nekilo. Teismas sprendė, kad argumentai dėl lėšų stokos, susiję tik su ieškovu ir nuo jo priklauso, todėl negali įtakoti ir įpareigoti atsakovus padengti automobilio saugojimo išlaidas po to laikotarpio, kai ieškovas galėjo imtis priemonių nutraukti automobilio saugojimą. Teismas sprendė, kad reikalavimas draudikui atlyginti tiek sugadinto automobilio saugojimo išlaidas, tiek pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už tą patį laikotarpį yra nesąžiningas draudiko atžvilgiu.
42. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pakaitinio automobilio nuomos poreikį ir jo nuomos laiko būtinumą, todėl nepagrįstai priteistinos turtinės žalos dydį sumažino 1 095,15 Eur suma, t. y. vietoje 1 460,13 Eur priteisė 364,98 Eur. Teigia, kad automobilis buvo vienintelė šeimos transporto priemonė, kuriai buvo uždrausta dalyvauti eisme, jis buvo saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad mokėjimų dalimis UAB „Sauda“ nepriėmė, o šeima neturėjo pakankamai lėšų reikalaujamai sumai padengti. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat dėsto argumentus, susijusius su automobilio pardavimu aukcione, kad naujo automobilio įsigijimui reikėjo daugiau laiko po pinigų pervedimo, o teiginiai, kad prievolė padengti pakaitinio automobilio nuomos išlaidos baigiasi pervedus draudimo sumą, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
44. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo patirti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
45. Kai ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (nuostolių) dydžiu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, nagrinėjant ginčą taikytina bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nagrinėjamam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ir įvertino aplinkybes, susijusias su pakaitinio automobilio nuomos poreikiu ir nuomos laiko būtinumu, ir pagrįstai sprendė, jog šios išlaidos gali būti priteisiamos tik iki draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką įvykdymo, t. y. iki 2019 m. vasario 18 d. Pažymėtina, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl konkretaus eismo įvykio ir jo pasekmių šalinimo pasibaigia tinkamu prievolės įvykdymu – draudimo išmokos išmokėjimu. Aiškinimas, kad draudikas net ir po draudimo išmokos išmokėjimo neapibrėžtą laiką išlaiko pareigą dengti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Esant tokioms aplinkybėms susiklostytų situacija, kai savalaikis draudimo išmokos išmokėjimas netektų prasmės, o šalis, siekianti gauti draudimo išmoką, netgi po jos išmokėjimo, tikėdamasi visiško ir bet kokių nuostolių atlyginimo, nebūtų suinteresuota šių nuostolių nedidinti draudiko sąskaita. Taigi ieškovo teiginiai, kad draudikas turėjo atlyginti ieškovui pakaitinio automobilio išlaidas iki 2019 m. kovo 3 d., t. y. kuomet su ieškovu buvo atsiskaityta už aukcione parduotą sugadintą automobilį, nepagrįsti. Draudiko pareiga atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas negali būti siejama su tuo, kada ieškovas turės lėšų ir įsigis kitą automobilį, t. y. negali išimtinai priklausyti nuo ieškovo valios, kitų subjektyvių, asmeniškai su nukentėjusiuoju susijusių, aplinkybių. Atsižvelgiant į laikotarpį, kurį ieškovas naudojosi pakaitiniu automobiliu, ir laikotarpį, už kurį skundžiamu teismo sprendimu priteistos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos (nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. vasario 18 d. – 97 dienos (draudikas buvo atlyginęs tik už 45 dienas)) spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino pakaitinio automobilio nuomos išlaidų būtinumą tiek pagrįstumo, tiek laiko aspektais ir priteisė draudiko neatlygintą sumą (364,98 Eur) tik iki 2019 m. vasario 18 d. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už visą laikotarpį iki 2019 m. kovo 3 d., t. y. papildomai nuo 2019 m. vasario 18 d. (draudimo išmokos išmokėjimo) iki 2019 m. kovo 3 d. (kuomet ieškovas gavo pinigus už realizuotą sugadintą automobilį), yra nepagrįstas.
47. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde atskirai nedetalizuoja ir neišskiria argumentų dėl pakaitinio automobilio nuomos ir sugadinto automobilio saugojimo išlaidų priteisimo, tačiau bendrai pakaitinio automobilio poreikį ir jo būtinybė konkrečiu laikotarpiu, taip pat automobilio saugojimo aikštelėje terminą grindžia tuo, jog jo šeimos turtinė padėtis nebuvo gera, neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už automobilio saugojimą, be to, įsigyti naują automobilį reikėjo laiko. Tačiau šie ieškovo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
48. Byloje nustatyta ir pats ieškovas patvirtino aplinkybes, kad jis jau nuo 2018 m. lapkričio 6 d. pradėjo vairuoti pakaitinį automobilį, taigi atsakovas pats ar per trečiuosius asmenis (pvz. sutuoktinę) po šios datos turėjo galimybę nutraukti automobilio saugojimą mokomoje UAB „Sauda“ aikštelėje ir tokiu būdu išvengti šių išlaidų didėjimo. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 6 d. išlaidos už automobilio saugojimą siekė 182 Eur sumą. Automobilio neatsiimti iš saugomos aikštelės nusprendė pats ieškovas sąmoningais veiksmais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, kad žinojo, jog 2018 m. lapkričio pradžioje susikaupęs iki 200 Eur įsiskolinimas už automobilio saugojimą, pažymėjo, kad sprendė, ką rinktis: sumokėti už saugojimą ar išsinuomoti pakaitinį automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas įvertino situaciją ir sąmoningai pasirinko atitinkamą veikimo būdą. Ieškovas jau nuo 2018 m. spalio 24 d. žinodamas apie tai, kad automobilis saugomas UAB „Sauda“ aikštelėje, ir nuo 2018 m. lapkričio 6 d., jau realiai galėdamas jį atsiimti, nesiėmė jokių veiksmų esamai situacijai išspręsti, nesiekė, jog automobilio saugojimo išlaidos nedidėtų, todėl šių išlaidų atsiradimo rizika tenka ieškovui. Pažymėtina, kad draudikas ieškovui už automobilio saugojimą išmokėjo draudimo išmoką už 45 dienas, išmokėta draudimo išmoka sudaro 632 Eur. Taigi draudiko išmokėta draudiko išmoka yra netgi didesnė negu būtų tekusi ieškovui už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (182 Eur), kuomet išlaidos už automobilio saugojimą laikytinos pagrįstomis ir būtinomis. Ieškovo argumentai, kad UAB „Sauda“ nesutiko priimti mokėjimų dalimis, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi trečiųjų asmenų veiksmai nepaneigia ieškovo pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, dėti visas pastangas nedidinti nuostolių, tikintis, kad juos atlygins draudikas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, situacija, kai ieškovas siekia atgauti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas ir išlaidas už sugadinto automobilio saugojimą už praktiškai tą patį laikotarpį, negali būti vertinama sąžininga draudiko atžvilgiu.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovo turtinė padėtis negali įtakoti ir įpareigoti draudiką padengti automobilio saugojimo išlaidas po to laikotarpio, kai ieškovas galėjo imtis priemonių nutraukti automobilio saugojimą. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovo turtinę padėtį, tačiau tai laikytina tik papildomu argumentu greta pagrindinių argumentų, susijusių su tuo, kad draudikas negali būti atsakingas už ieškovo patirtas išlaidas po to laiko, kai ieškovas turėjo galimybę atsiimti automobilį iš mokamos saugojimo aikštelės. Ieškovo turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog draudikas turi pareigą padengti ieškovo patirtus nuostolius už automobilio saugojimą ir nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. vasario 27 d. Ieškovo argumentai, susiję automobilio pardavimu aukcione, taip pat nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant išlaidų už automobilio saugojimą aikštelėje atlyginimo klausimą, kadangi pats aukciono faktas savaime nereiškia, kad ieškovui sudarytos kliūtys atsiimti automobilį iš aikštelės, nutraukiant jo saugojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti draudiko nepadengtų išlaidų dalį už sugadinto automobilio saugojimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, draudiko apskaičiuota ieškovo nuostolius atlyginanti draudimo išmoka yra pakankama ir užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principą, todėl ieškovo reikalavimas išmokėti didesnę draudimo išmoką už patirtas nebūtinas ir neprotingas sugadinto automobilio saugojimo išlaidas, kurių ieškovas nebūtų priverstas patirti, jeigu būtų laiku atsiėmęs automobilį, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
50. Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas priteisti 4 000 Eur neturtinę žalą. Bylos nagrinėjimu metu, nutraukus bylos dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes tokią sumą draudikas ieškovui papilomai išmokėjo, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis sudarė 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudikas tinkamai įvertino ieškovui padarytą neturtinę žalą išmokėdamas iš viso 1 500 Eur draudimo išmoką, todėl ieškinio reikalavimą dėl papildomos 3 000 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti atmetė kaip neįrodytą. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo priteisti papildomą 2 500 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į nustatytas minimalias neturtinės žalos sumas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367. Pažymi, kad ieškovas pasekmes dėl eismo įvykio jaučia iki šiol: po avarijos likęs randas tapo itin jautrus šalčiui, dėl ko ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo, o tai sukėlė papildomą stresą ieškovui ir jo šeimai. Be to, atsisluoksniavęs akies stiklakūnis taip pat kelia nepatogumų. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
51. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
52. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
53. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2013). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taikydamas neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu nustatymo kriterijus, teismas atsižvelgia ir į tai, kokie yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
54. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, ieškovui kilusias pasekmes, padarytus sužalojimus, jų mastą, įtaką ieškovo sveikatai, nenustatęs, kad ieškovas greta to patirtų psichologines pasekmes, atsižvelgė ir į tai, kad žala padaryta neatsargiais veiksmais, todėl pagrįstai sprendė, jog draudiko išmokėta 1 500 Eur neturtinė žala yra pakankama, o ieškovas neįrodė, jog būtų pagrindas priteisti papildomą 3 000 Eur neturtinę žalą.
55. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad likęs randas itin jautrus šalčiui, kelia diskomfortą, dėl to jis buvo priverstas išeiti iš darbo, kas sukėlė jam ir jo šeimai stresą, kad dėl atsisluoksniavusio akies stiklakūnio patiria nepatogumų, tačiau šios ieškovo nurodytos pasekmės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas įvertino aplinkybes susijusias su tuo, kad ieškovas galimai dėl sveikatos būklės išėjo iš darbo, tačiau taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nors ieškovas buvo nedarbingas nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., bet jau nuo 2018 m. lapkričio 6 d. savarankiškai vairavo automobilį, o išėjęs iš darbo 2019 m. vasario mėn., jau kitą mėnesį įsidarbino kitoje darbovietėje. Be to, iš pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad tuo metu ieškovo akių būklė buvo stabili, oftalmologinis gydymas nereikalingas. Jokių naujų duomenų, patvirtinančių eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius, jog situacija dėl sveikatos būklės būtų pablogėjusi, ieškovas nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog egzistuoja pagrindas padidinti priteistą neturtinės žalos sumą (CPK 178, 185 straipsniai).
56. Ieškovo argumentai, kad teismas turėjo remtis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
57. Pažymėtina, kad Rekomendacijos savo esme nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas, nustatantis neturtinės žalos dydį, Rekomendacijose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį įvertina teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iki kreipimosi į teismą dienos, įvertinus, kad ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, draudikas ieškovui išmokėjo 500 Eur neturtinę žalą. Bylą nagrinėjant teisme, nustačius, kad ieškovui padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, draudikas papildomai ieškovui išmokėjo 1 000 Eur draudimo išmoką.
58. Pažymėtina, kad minėtų Rekomendacijų 4.2.2. punkte numatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį – nuo 1 iki 3 mėnesių – yra iki 5 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas nedarbingas buvo apie 2 mėnesius (nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d.), 2018 metais MMA buvo 400 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi vadovaujantis vien tik orientaciniais neturtinės žalos dydžiais, ieškovui galėjo būti išmokamas iki 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas prieš mokesčius. Šiuo atveju ieškovui išmokėtas neturtinės žalos dydis sudaro 1 500 Eur, taigi iš esmės atitinka ir Rekomendacijose numatytą orientacinį dydį.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ieškovui neįrodžius kitaip (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo spręsti, jog yra pagrindas padidinti priteistos neturtinės žalos dydį. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
60. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors atsakovė A. B. pranešė savo draudimo bendrovei IF P&C Insurance AS apie eismo įvykį, tačiau, turėdama visas technines galimybes, nesiėmė jokių veiksmų susisiekti su ieškovu, sąmoningai vilkino laiką ir didino ieškovo patiriamą žalą. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
61. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės A. B. veiksmai įvykus eismo įvykiui šios bylos kontekste pagrinde yra susiję tik su savalaikės informacijos apie įvykį pranešimu draudikui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju ieškovo teiginiai, kad atsakovė turėjo kreiptis į ieškovą, galimai teikti jam atitinkamą informaciją ir dėl to nedidinti ieškovo patiriamų nuostolių, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovė 2019 m. sausio 28 d. nutarimu pripažinta eismo įvykio kaltininke, nesuponuoja to, jog ji, įvykus draudžiamajam įvykiui ir informavusi apie jį savo draudiką, turi pareigą iki jos pripažinimo eismo įvykio kaltininke ar kitu metu po to tiesiogiai nukentėjusiam nuo įvykio asmeniui – ieškovui – teikti atitinkamo pobūdžio informaciją. Šiame kontekste tarp atsakovės veiksmų, susijusių su informacijos teikimu, ir ieškovo patirtos žalos nėra jokio tiesioginio ar netiesioginio priežastinio ryšio. Atsakovės veiksmai po eismo įvykio neturėjo jokios įtakos ieškovo patirtų išlaidų didėjimui, kadangi atsakovė nėra atsakinga už ieškovo sąmoningai atliekamus veiksmus ir priimamus sprendimus dėl pakaitinio automobilio nuomos ar sugadinto automobilio saugojimo bei su tuo susijusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, kad atsakovė didino ieškovo patirtas išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.
62. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo sumą, nuo kurios draudimo bendrovė turi sumokėti palūkanas, kadangi papildomą 1 000 Eur sumą draudikas sumokėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, ir tai ne iš karto, o praėjus beveik metams nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo argumentais nesutinka.
63. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
64. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos.
65. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio sumažino reikalavimą priteisti neturtinės žalos dydį nuo 4 000 Eur iki 3 000 Eur ir bylos dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašė nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis), nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad procesinės palūkanos turėjo būti priteistos papildomai ir nuo 1 000 Eur sumos. Bylą nutraukus, ši suma teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo nebuvo priteista (ją atsakovas atlygino ieškovui bylos nagrinėjimo metu), todėl teismas pagrįstai 5 procentų metines palūkanas paskaičiavo tik nuo teismo sprendimu priteistos 364,98 Eur sumos. Ieškovo argumentai, kad draudikas papildomą 1 000 Eur sumą delsė išmokėti, kad ją sumokėjo tik bylą nagrinėjant teisme nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi ieškovas neprašė priteisti materialias kompensacines palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Taigi šie ieškovo argumentai neturi teisinės reikšmės priteisiant procesines palūkanas, kurios priteisiamos tik nuo teismo sprendimu priteistos sumos dydžio (6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
66. Ieškovas apeliaciniame skunde, prašydamas priteisti dalį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, reikalavimą reiškia abiems atsakovams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016), kurioje numatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo draudėjas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje solidari atsakovų (draudiko ir draudėjos) atsakomybė negalima. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, taip pat atsižvelgdama į tai, kad netenkinti ieškovo reikalavimai dėl papildomos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, dėl šių ieškovo argumentų papildomai nebepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
67. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
68. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
70. Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo atsakovams iš ieškovo nepasisako. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.