Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-474-618/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2A-474-618/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01026-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: E. T. L., V. L.
Atsakovas: A. J., G. J.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-474-618/2024Teisminio proceso Nr.2-33-3-01026-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. T. L. ir V. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. T. L. ir V. L. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. T. L. ir V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J. ir G. J., prašydami: 1) įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti 1,21 m ilgio elektros kabelio dalį, paklotą tarp dviejų taškų, kurių koordinatės koordinačių sistemoje yra X=6198305.71; Y=364953.53 ir X=6198304.58; Y=364953.09, ir sutvarkyti kabelio pašalinimo pasekmes – išlyginti žemės sklypą kabelio pašalinimo vietoje, atsijungti nuo ieškovų įžeminimo kontūro, esančio aplink atramą Nr. 203/5 ir išsikelti elektros apskaitos prietaisą nuo atramos Nr.203/5, koordinatės X=6198304.58; Y=364953.09; 2) įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovų žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini),, esančio lietaus nuotekų, drenažo šulinio, situacijos schemoje pažymėto indeksu „2“, koordinatės X=6198305.75; Y=364950.55, lietaus nuotekų vamzdžius, pažymėtus indeksais Nr. 3 ir Nr. 4, atjungiant juos nuo ieškovų žemės sklype esančio šulinio, pažymėto koordinačių sistemoje koordinatėmis X=6198305.75; Y=364950.55, ir užtaisyti atjungimo vietas; 3) atsakovams per teismo nustatytą terminą nepašalinus lietaus nuotekų vamzdžio iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, nepašalinus elektros kabelio bei nepersikėlus elektros apskaitos prietaiso, skirti kiekvienam atsakovui po 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną, per kurią nėra perkeltas elektros apskaitos prietaisas, pašalintas elektros kabelis, įžeminimo kontūras ar lietaus nuotekų vamzdžiai; 4) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

1.1. Ieškovai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini),, atsakovai – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančius (duomenys neskelbtini),. Prasidėjus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyboms, elektros linija buvo kitoje gatvės pusėje maždaug už 50 metrų nuo ūkinio pastato, apskaitos spinta buvo ūkinio pastato rūsyje. 1999 metais ieškovai savo žemės sklype pačių lėšomis pasistatė elektros stulpą, 2012 m. gegužės 2 d. pridavė gyvenamojo namo elektros vidaus įrenginius, įvadą nuo atramos Nr. 203/5. Praėjus dvejiems, o gal ir daugiau, metų, ieškovui per pietus grįžus namo ir einant į ūkinį pastatą, iš už tujų išlindo kaimynas A. J. ir paklausė, ar gali laikinai pasijungti elektrą. Ieškovas į tai nieko neatsakė, po darbo grįžęs namo pamatė, kad prie jo sklype esančio stulpo yra sumontuota elektros spinta, o nuo jos kabelis, einantis į atsakovų žemės sklypą. Ieškovas ne kartą klausė atsakovo, kodėl jis taip padaręs, šis jam atsakęs, kad tai padaryta laikinai, kol vyksta statybos. Jokio raštiško ieškovo sutikimo dėl elektros skaitiklio įvado sumontavimo ieškovo sklype atsakovai neturėjo ir dabar neturi.

1.2. Atsakovai, 2015 metais pasistatę gyvenamąjį namą, elektros skaitiklio neišsikėlė, ieškovas ne kartą primindavo atsakovui išsikelti savo elektros spintą su skaitikliais, atsakovai žadėjo tai padaryti greitai, tačiau iki šiol veiksmų neatliko. Negana to, atsakovai ne tik neišsikėlė savo elektros apskaitos prietaiso, tačiau papildomai prisijungė prie ieškovų įžeminimo kontūrą, kuris yra ieškovų žemės sklype dar toliau nuo stulpo ir nuo sklypų ribos. Prieš atsakovams statant elektros įvadą, ieškovai buvo davę sutikimą ir kitiems kaimynams (V. K. ir V. J.) pasijungti elektrą nuo jo žemės sklype esančio stulpo, kurie baigus statybos darbus nuo ieškovų žemės sklype esančio įvado atsijungė, įsirengdami savo skydines.

1.3. Dėl elektros skaitiklio buvimo ant ieškovų žemės sklype esančio stulpo nuolat kyla nesutarimai. Ieškovų teritorija yra aptverta, joje jis nori leisti laiką pagal savo poreikius ir planus, nenori, kad atsakovai be jo leidimo vaikščiotų po žemės sklypą ir trikdytų ramybę ir poilsį, drumstų privatumą. Stulpas stovi ieškovams priklausančiame žemės sklype, 1,19 m atstumu nuo atsakovų žemės sklypo ribos. Atsakovai, norėdami nusirašyti elektros skaitiklius, turi pasidarę raktą ant ilgo koto, kurį naudoja elektros spintos spynos atrakinimui. Tačiau toks spintos atrakinimas yra labai nesaugus, nes ieškovų teritorijoje laksto palaidi šunys, kuriuos gali suerzinti atsakovo veiksmai ilgu raktu, šunys gali jį palaikyti pagaliu ir gali įvykti nelaimė. Esant vėtroms, liūtims, žaibams, ieškovai bijo, kad jo žemės sklype esantys kaimynų elektros įrenginiai nepridarytų žalos, nes draudimas nuostolių neatlygintų, jeigu žala kiltų dėl atsakovų elektros įrenginių. Pagal pateiktą brėžinį atsakovai savo elektros įvadą turėjo sumontuoti prie atramos Nr. 203/4, todėl savo elektros spintą turi ir išsikelti ten, kur buvo numatyta. Elektros įrenginiai statomi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 75 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. tik gavus žemės sklypo savininko sutikimą. Sutikimas iš ieškovų nebuvo gautas, laikytina, kad elektros apskaitos spinta ir elektros skaitiklis ant atramos Nr. 203/5 sumontuota neteisėtai.

1.4. Atsakovai, vykdydami savo žemės sklype gyvenamojo namo statybos darbus, maždaug prieš septynerius metus, be ieškovų sutikimo savo lietaus nuotekų vamzdžius nuo namo ir ūkinio pastato pajungė į ieškovų žemės sklype esantį lietaus nuotekų drenažo šulinį, sąsajos schemoje ir žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „2“, koordinatės X 6198305.75; Y 364950.55. Atsakovų įrengti vamzdžiai pažymėti skaičiais „3“ ir „4“. Ieškovai apie tai nebuvo informuoti ir šiuos atliktus atsakovų darbus pamatė gerokai vėliau. Atsakovų žemės sklype yra melioracijos sistema ir vamzdžiai į kuriuos jie gali pasijungti savo lietaus nuotekas. Ieškovui yra žinoma, kad buvęs atsakovų žemės sklypo savininkas turėjo įrengęs lietaus nuotekų sistemą nuo ūkinio pastato į melioracijos vamzdyną, o dėl kokių priežasčių atsakovai savo lietaus nuotekų vamzdį pajungė į ieškovų žemės sklype esantį šulinį, ieškovams nėra žinoma. Atsakovai vienašališku sprendimu įėjo į ieškovų žemės sklypą ir prie jame esančio šulinio pajungė savo lietaus nuotekų vamzdžius, pajungė juos ne ties perbėgimo linija, o žymiai aukščiau. Prašymai išsimontuoti savavališkai nutiestus vamzdžius buvo ignoruojami. Ieškovai dėl to patyrė nuolatinius nepatogumus, nes per lietų ir po lietaus nuolat tvindavo namo rūsys, kadangi dėl to, kad ieškovo namo drenažo vamzdis Nr.1, buvo pajungtas į ta patį šulinį, tik vamzdžio pajungimo vieta buvo žymiai žemiau nei atsakovų savavališkai sumontuoti vamzdžiai. Kaip matyti iš lietaus nuotekų drenažo šulinio sąsajos schemos, vamzdis Nr.1, išeinantis į lietaus drenažą (melioracijos vamzdį), yra 2,01 m gylyje, ieškovo drenažo vamzdis Nr. 2 yra 1,99 m gylyje, o atsakovo vamzdžiai Nr. 3 ir Nr. 4 yra atitinkamai 1,2 m ir 0,60 m gylyje. Akivaizdu, kad nuo atsakovų žemės sklypo, ūkinio pastato ir namo surenkamas vanduo užtvindo šulinį ir vanduo, esant spaudimui, bėga į ieškovų gyvenamojo namo rūsio patalpas. Atsakovai nesunkiai gali perkelti savo lietaus nuotekų vamzdį į savo paties sklype esančią melioracijos sistemą, kuri eina galinėje jo sklypo dalyje ir į kurią pajungimą jau turėjo. Savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.

Atsiliepimas

2. Atsakovai A. J. ir G. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad 2001 metais buvo sumontuotas elektros įvadas statomam namui, sumontuojant apskaitos skydą, elektros skaitiklį, įvadas priduotas elektros tinklams, įvado tinkamumą patvirtina teikiami dokumentai – protokolas, pažyma, iš kurių matyti, kad jie nėra savavališkai įrengti ir atitinka elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. Iki tol elektros įvadas buvo naudojamas ūkiniam pastatui. Atsiliepimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškovai netinkamai kelia reikalavimą ieškovams, nes pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras išrašą ieškovų žemės sklypui yra numatyta elektros tinklų servitutinė apsaugos zona, tai patvirtina įvado ir elektros kabelio paklojimo tinkamumą. Ieškovai nenurodo, kokiais veiksmais ir kada jiems buvo padaryta žala, dėl kokių priežasčių jie tik dabar reiškia pretenzijas, o ne žalos atsiradimo metu. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodė, kad atsakovų naudojama elektros apskaitos spinta, esanti ant atramos Nr. 203/5, nuosavybės teise priklauso bendrovei, todėl ieškovų reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui. Atramos Nr. 203/4 šiai dienai nėra, todėl 2001 metais, gali būti, ta pati atrama vėliau pervadinta į Nr. 203/5. Kitų atramų ieškovų sklype nėra, papildomų naujų darbų po 2001 metų atsakovai neatliko.

2.2. Dėl lietaus nuotekų vamzdyno nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) įsigijo 14 procentų baigtumo gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir kitais statiniais, įsigijimo metu jau buvo paklota lietaus nuotekų sistema ir Sutartyje tai atsispindi, jungtys jau buvo sumontuotos. VĮ Registrų centras išraše žemės sklypui yra numatyta elektros tinklų lietaus nuotekų apsaugos zona (išrašo 8.1 p.), tai patvirtina lietaus nuotekų paklojimo tinkamumą. Ieškovai neturi nuotekų valymo įrenginio, nuotekų šulinys ar tinklai nėra ieškovų asmeninė nuosavybė, nes ieškovų ir atsakovų nuotekos bendra apimtimi patenka į bendrus nuotekų tinklus. Atsakovai gyvena name nuo 2006 metų, o ne nuo 2015 metų, kaip nurodo ieškovai, todėl nesuprantama ieškovų pozicija po tiek laiko. Iš pateikiamo nuotekų šulinio 2023 m. rugsėjo 27 d. plano matyti, kad šulinys yra 11 cm įsiterpęs į atsakovų žemės sklypą, todėl ieškovai nepagrįstai ir netinkamai nurodo, kad atsakovai pasijungė jų žemės sklype, jungtis yra ne ieškovų žemės sklype, ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti tokio reikalavimo. Ieškovai bando teismą įtikinti, kad jungtys yra esminė priežastis jų rūsio užtvindymui. Ieškovai yra išsikasę rūsį žemiau, nei drenažo sistema, kuri dėl šios priežasties yra maksimaliai sužeminta, nesurenka gruntinio vandens, ieškovai nepagrįstai kaltina atsakovus. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teismui keliamų prašymų matyti, kad ieškovai apie pažeistas savo teises žinojo daugiau kaip 20 metų ir nieko nedarė, sutiko su esama padėtimi, todėl šiai dienai neteko teisės reikalauti, nes akivaizdžiai yra praleidę ieškinio senaties terminus, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, taikant ieškinio senaties institutą. Ieškinys yra pateiktas ne todėl, kad ieškovų kokios tai teisės pažeistos, o kaip atsakas į atsakovų veiksmus dėl to, kad ieškovai netinkamai laiko šunis bei netinkamu atstumu augina tujas.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ESO atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pagal rastus archyvinius dokumentus bei duomenis, suvestus informacinėse sistemose, nustatyta, kad tiek ieškovams priklausantis objektas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek atsakovams priklausantis objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungti nuo AB ESO oro linijos, kuri nuvesta iki žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtos atramos Nr. 203/5. AB ESO priklausanti oro linija 0,4 kV OL iš TP-43 (šiuo metu MT-43), kurios dalis iki atramos Nr. 203/5 patenka į ieškovų žemės sklypą, pradėta eksploatuoti 1970 m. gegužės 1 d. Pagal AB ESO duomenis iš informacinės sistemos ieškovų ir atsakovų objektai prie AB ESO elektros tinklų buvo prijungti vėliausiai dar 2001 m.: ieškovų objektas (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie elektros tinklų 2001 m. rugsėjo 18 d., atsakovų objektas (duomenys neskelbtini)– 2001 m. kovo 2 d., šiuo metu abiejų objektų apskaitos įrengtos prie OL atramos. Su atsakovu A. J. Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) sutartis buvo sudaryta 2000 m. gegužės 12 d., apskaitos prietaisas ant atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas 2010 m. balandžio 14 d., informacinėje sistemoje nėra saugomi duomenys apie buvusias apskaitos prietaisų įrengimo vietas, todėl ESO negali patikslinti, ar iki 2001 m. kovo 2 d. atsakovų objektas buvo prijungtas prie elektros tinklų operatoriaus tinklo nuo kitos prijungimo vietos ir kur tuo metu buvo įrengtas apskaitos prietaisas. Ieškovų objektui (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisas ant atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas 2010 m. balandžio 12 d., įvykdžius ieškovui išduotas 2009 m. lapkričio 20 d. Prijungimo sąlygas Nr. TS-09-22-1504, iš kurių matyti, kad nuosavybės ir turto eksploatavimo riba buvo nustatyta 0,4 kV OL iš KT-43 atramoje Nr. 203/5 ant vartotojo įvadinio kabelio prijungimo prie oro linijos gnybtų, ir buvo numatyta pertvarkyti objekto vidaus elektros tinklus, perkeliant elektros apskaitos prietaisą (elektros skaitiklį) iš pastato vidaus ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 iš transformatorinės KT-43 atramos Nr. 203/5. Kad abiejų šalių objektams apskaitos prietaisai buvo įrengti ant tos pačios atramos Nr. 203/5, patvirtina ir archyvinio dokumento – Planšeto duomenys, taip pat AB ESO turimi sudaryti Elektros tinklų nuosavybės ribų aktai, o konkrečiai: 2012 m. gegužės 4 d. Elektros tinklų nuosavybės aktas Nr. 09-22-1504 ir vėliau jį pakeitęs 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 23-KA1029121, sudarytas dėl ieškovų objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš jų matyti, kad elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta ant atvado prijungimo prie elektros linijos (L-200 atr. Nr. 203/5 nuo KT-43) gnybtų, AB ESO nuosavybė yra elektros linija (L200 nuo KT-43) ir elektros energijos apskaitos skaitiklis, objekto savininko (nagrinėjamu atveju ieškovų) nuosavybė yra komercinės apskaitos skydas (toliau – ir KAS), atvadas nuo elektros linijos, kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius ir automatinis jungiklis. 2012 m. birželio 26 d. Elektros tinklų nuosavybės aktas Nr. 43540-12-6242A ir vėliau jį pakeitęs 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 23-KA1021309 sudarytas dėl atsakovų objekto – namo adresu (duomenys neskelbtini), iš jų matyti, kad elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta KAS ant vartotojo kabelio prijungimo prie elektros skaitiklio gnybtų, ESO nuosavybė yra atvadas į KAS nuo elektros linijos, KAS, elektros energijos apskaitos skaitiklis ir automatinis jungiklis, objekto savininko (nagrinėjamu atveju atsakovų) nuosavybė yra kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius. Anksčiau dabar esamai atramai Nr. 203/5 buvo suteiktas Nr. 203/4, įrengus papildomą atramą, kuriai suteiktas Nr. 203/2, visų likusių atramų numeracija buvo pakeista (AB ESO neturi tikslių duomenų, kada buvo keičiama atramų numeracija, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai buvo atlikta 2009 m., kai buvo vykdomi AB ESO oro linijos 0,4 kV OL iš MT-43 remonto darbai). Ieškovų teiginiai, kad pagal pateiktą brėžinį atsakovai savo elektros įvadą turėjo sumontuoti prie atramos Nr. 203/4, todėl savo elektros spintą turi ir išsikelti ten, kur buvo numatyta, nėra tikslūs, kadangi atsakovų elektros įvadas ir buvo numatytas prijungti nuo šiuo metu esamos atramos Nr. 203/5. Požeminis kabelis (1,21 m ilgio elektros kabelio dalis) yra vartotojo vidaus (abonentiniai) elektros tinklai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams, tai nustatyta ir pateikiamuose Elektros tinklų nuosavybės ribų aktuose. Nei ieškovai, nei atsakovai neturi teisės savo nuožiūra ir jėgomis perkelti AB ESO priklausančių elektros įrenginių / prietaisų (KAS, elektros energijos apskaitos skaitiklio ir automatinio jungiklio, šiuo metu įrengtų ant atramos Nr. 203/5), taip pat savavališkai savo vidaus elektros tinklus prisijungti nuo kitos, nei šiuo metu nustatyta, prijungimo vietos, atitinkamai negali savavališkai pakeisti nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos tarp atsakovų vidaus elektros tinklų ir AB ESO priklausančių elektros tinklų. Dėl ieškovų žemės sklype įrengto vartotojo vidaus (abonentinio) elektros tinklo, priklausančio atsakovams, už kurio įrengimą ir / ar pertvarkymą AB ESO nėra atsakingas, palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinio netenkino; priteisė atsakovui A. J. iš ieškovų po 250 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo argumentai:

4.1. Teismas nurodė, kad vien tai, kad ant atramos, esančios ieškovų žemės sklype sumontuotas komercinės apskaitos skydas ir nuo šios atramos po žeme nuvestas elektros kabelis, savaime nereiškia, kad tai mažina naudojimosi daiktu (žemės sklypu) naudą ar daro daiktui žalą ir iš esmės pažeidžia ieškovų kaip savininkų teises. Pažymėjo, kad ieškovai jų teisių pažeidimą nurodė tik abstrakčius teiginius, kurie nėra pagrindas konstatuoti, kad minėti įrenginiai daro jiems priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų.

4.2. Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, kad šulinys buvo įrengtas ieškovų ir atsakovų žemės sklypų lietaus nuotekų surinkimui. Teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai būtų neteisėtai pasijungę lietaus nuotekų vamzdžius į šulinį. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovų gyvenamojo namo rūsys užtvindomas būtent dėl to, kad iš atsakovų žemės sklypo į šulinį yra pajungti nuotekų vamzdžiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovai buvo davę sutikimą atsakovams prisijungti elektros kabelį nuo atramos Nr. 203/5. Mano, kad netinkamai vertindamas liudytojo V. J. parodymus, teismas padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su atramos Nr. 203/5 pastatymo vieta ir laiku. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo E. K. parodymais, kuris atliko elektros spintos iškėlimo ant stulpo darbus. Nurodo, kad nepagrįsti teismo argumentai, kad vien tai, kad ant atramos, esančios ieškovų žemės sklype sumontuotas komercinės apskaitos skydas ir nuo šios atramos po žeme nuvestas elektros kabelis, savaime nereiškia, kad tai mažina naudojimosi daiktu (žemės sklypu) naudą ar daro daiktui žalą ir iš esmės pažeidžia jų kaip savininkų teises. Pažymėjo, kad nei ESO, nei atsakovai jo žemės sklype neturi jokio servituto, todėl nepateisinamai ilgai naudojasi jo žemės sklypo dalimi neatlygintinai. Nurodė, kad jau kartą patyrė neigiamus padarinius dėl atsakovų elektros kabelio pajungimo prie jo įžeminimo kontūro, kai namie sudegė beveik visi elektroniniai prietaisai. Mano, kad atsakovai teismui turėjo pateikti įrodymus, kad jie ieškovų žemės sklype atliko darbus teisėtai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, tačiau teismui į bylą nieko nepateikė.

5.2. Spręsdamas dėl reikalavimo pašalinti lietaus nuotekų, drenažo šulinį, teismas netinkamai vertino liudytojo A. B. parodymus. Tam, kad teismas galėtų įvertinti šiuos liudytojo parodymus, šalių parodymus, turėjo išanalizuoti žemės sklypų planus, tačiau šių planų iš viso net nevertino kaip įrodymų. Teismas nevertino, jog atsakovas pripažino, kad tvarkydamas savo žemės sklypą prieš kelerius metus, papildomai pajungė savo nuotekų vamzdį į ieškovų žemės sklype esantį šulinį ir tokio savavališko pajungimo nevertino kaip neteisėto. Teismas nenagrinėjo šulinyje esančių vamzdžių išsidėstymo, tačiau padarė išvadą, kad ieškovų minimi rūsio apsėmimai dėl nenubėgančio vandens yra nepagrįsti. Ieškovai ilgai ieškojo priežasčių, kurios lėmė nuolatinį rūsio apsėmimą ir jas rado, supratę, kad per didelio vandens kiekio, patenkančio nuo dviejų žemės sklypų, vanduo nenubėga dėl to, kad atsakovas savo vamzdžius pasijungė aukštesniame lygyje nei ieškovų lietaus nuotekų vamzdis. Teismas visiškai nevertino to, kad atsakovai naudojasi ieškovų žemės sklypo ir lietaus nuotekų vamzdžių nuosavybe be jokio pagrindo, taip apribodami ieškovų galimybe naudotis savo žemės sklypu pagal poreikius, be apribojimų.

Atsiliepimas

6. Atsakovai atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Pažymėjo, kad iš ieškovų pozicijos nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus atsakovų veiksmus vertintinus kaip neteisėtus, ir kaip priežastiniu ryšiu jie susiję su prašomais reikalavimais. Nurodė, kad ieškovai buvo davę sutikimą atsakovams prisijungti jiems priklausančius vidaus elektros tinklus nuo atramos Nr. 203/5, o elektros tinklų prijungimo darbai buvo vykdomi pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, ką akcentavo ir AB ESO, nes atrama buvo pastatyta ne ieškovų, o V. J. lėšomis ir iniciatyva. Nurodė, jog AB „ESO“ 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu aiškiai nurodė, kad atsakovų naudojama elektros apskaitos spinta, esanti ant atramos Nr. 203/5 nuosavybės teise priklauso jiems, todėl ieškovų reikalavimas yra netinkamas ir šiuo požiūriu, nes pareikštas ne tam asmeniui. Pažymėjo, kad ieškovai apeliaciniame skunde išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų, nurodydami, kad ant atramos Nr. 203/5 neteisėtai sumontuota elektros apskaitos spinta ir elektros skaitiklis bei nutiestas kabelis per ieškovų žemės sklypą, nes tokio pobūdžio veiksmai turėjo būti skundžiami ne bendros kompetencijos teismui. Šių veiksmų teisėtumo ieškovai neginčijo labai ilgą laiką, todėl nenustačius jų neteisėtumo, negali net kelti reikalavimo dėl iškėlimo.

6.2. Dėl reikalavimo, susijusio su lietaus nuotekų vamzdynu, pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 14 proc. baigtumo gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir kitais statiniais. Įsigijimo metu jau buvo paklota lietaus nuotekų sistema ir pirkimo – pardavimo sutartyje jau tai atsispindi. Ieškovai neturi nuotekų valymo įrenginio ir nuotekų šulinys ar tinklai nėra ieškovų asmeninė nuosavybė, nes ieškovų ir atsakovų nuotekos bendra apimtimi patenka į bendrus nuotekų tinklus. Nurodė, kad ieškovai yra išsikasę rūsį žemiau, nei drenažo sistema, kuri dėl šios priežasties yra maksimaliai sužeminta, todėl nesurenka gruntinio vandens ir nepagrįstai kaltina atsakovus.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo dalies, susijusią su elektros apskaitos prietaiso nuo atramos Nr. 203/5 ir kitų elektros tinklų bei įrenginių pašalinimo, netenkinti, dėl kitos apeliacinio skundo dalies spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad ieškovai pretenzijas pareiškė tik 2023 m. birželio 23 d. pirminiu ieškiniu, nors elektros skaitiklis ant minėtos atramos pagal ESO šiuo metu turimus duomenis vartotojų duomenų informacinėje sistemoje ir sudarytuose elektros tinklų nuosavybės ribų aktuose buvo įrengtas vėliausiai 2010 m., o į atsakovų žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), elektros kabelis turėjo būti nuvestas vėliausiai 2001 m., ką patvirtina tiek duomenys iš ESO vartotojų informacinės sistemos. Elektros apskaitos prietaisas, skirtas atsakovų objektui, ant atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas vėliausiai 2010 m., kas patvirtina, kad ieškovų teiginiai yra prieštaringi ir neatitinkantys tikrovės. Trečiasis asmuo pateikė visus turimus ir archyve rastus dokumentus, tame tarpe Planšetą, kuriame, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, yra pavaizduoti šiuo metu esami elektros tinklai, atramų numeracijos (tame tarpe šiuo metu esama atrama Nr. 203/2) ir apskaitų įrengimo vietos (Planšete pažymėtos raudonais kvadratais). Vien aplinkybė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų elektros įrenginiai galimai buvo ir / ar yra prijungti prie vieno įžeminimo kontūro, neturi jokios įtakos saugiam elektros energijos vartojimui. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovai nurodytais argumentais nepagrindė, kad atsakovų objektui skirtas elektros apskaitos prietaisas ant atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo apeliacinėje instancijoje esmė

11. Ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovams priklausančiame žemės sklype, 1,19 m atstumu nuo atsakovų žemės sklypo ribos, stovi OL atrama Nr. 203/5, ant kurios įrengtas atsakovams tiekiamos elektros energijos apskaitos prietaisas, taip pat nuo šios atramos prijungtas atsakovų vidaus elektros tinklas, įrengiant požeminį elektros kabelį, kurio dalis yra ieškovų žemės sklype.

13. Žemės sklypo plane (M:500) ieškovų ir atsakovų sklypų riba pažymėta ryškesne linija, ši linija eina per sklypo vietą, kurioje yra šulinys ir toje vietoje matyti mažas prasikišimas už šios linijos link atsakovų žemės sklypo. Pagal situacijos schemą, kurią ieškovų užsakymu 2023 m. spalio mėnesį parengė UAB „Eurometras“ (M 1:100), šulinio kraštas sutampa su sklypų riba, atsakovai pateikė šulinio schemą sklypų ribos atžvilgiu (M 1:200), parengtą jų užsakymu 2023 m. rugsėjo 27 d., kurioje nurodyta, kad šulinio dangtis apie 11 cm patenka į atsakovų sklypą. 2023 m. lapkričio 22 d. buvo atlikta šulinio ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos apžiūra vietoje.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovams žemės sklypas priklauso pagal 1994 m. rugpjūčio 26 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovams žemės sklypas priklauso pagal 1999 m. rugpjūčio 31 d. sutartį.

15. Iš 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu AB ESO informuoja, kad elektros komercinės apskaitos spinta, esanti 0,4 Kv oro linijos L-200 (iš transformatorinės MT-43) atramoje Nr. 203/5, priklauso AB ESO.

16. Byloje kilo ginčas dėl savininko teisių pažeidimo.

Dėl elektros apskaitos prietaiso ir kitų elektros tinklų bei įrenginių pašalinimo

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu, be kita ko, prašė įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita ir jėgomis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti 1,21 m ilgio elektros kabelio dalį, paklotą tarp dviejų taškų, kurių koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra: X=6198305.71; Y=364953,53 ir X=6198304.58; Y= 364953.09 ir sutvarkyti kabelio pašalinimo pasekmes – išlyginti žemės sklypą kabelio pašalinimo vietoje, atsijungti nuo ieškovų įžeminimo kontūro, esančio aplink atramą Nr. 203/5 bei išsikelti elektros apskaitos prietaisą nuo atramos Nr.203/5, koordinatės X=6198304.58; Y= 364953.09. Taigi, yra pareikštas reikalavimas pašalinti ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnis).

18. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

19. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovų nuosavybės teisės, t. y. ieškinys reiškiamas dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančios atramos Nr. 203/5 elektros kabelio ir elektros apskaitos prietaiso iškėlimo. Taigi, ieškovai neginčijamai įrodo pirmąją aplinkybę – kad jie yra turto – žemės sklypo savininkai.

20. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – savininko teisių pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo, susijusio su elektros kabeliu, pažymėjo, jog elektros tinklų prijungimo darbai tikėtina buvo vykdomi pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, o jokių kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atmesdamas šį reikalavimą, akcentavo, kad ieškovai neįrodė, jog elektros kabelis ir apskaitos skydas mažina naudojimosi žemės sklypu naudą, daro žalą, pažeidžia ieškovų teises. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog ieškovai buvo davę sutikimą prisijungti atsakovams priklausančius vidaus elektros tinklus nuo atramos Nr. 203/5. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju nėra įrodytas ieškovų nuosavybės teisių pažeidimas, t. y. ieškovai neįrodė, kad dėl elektros kabelinės linijos, esančios ieškovų žemės sklypo ribose, jie prarado galimybę naudotis žemės sklypu arba, kad naudojimasis yra kitaip apsunkintas ar apribotas.

22. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog tiek apeliantams priklausantis objektas adresu (duomenys neskelbtini), tiek atsakovams priklausantis objektas adresu (duomenys neskelbtini), yra prijungti nuo ESO oro linijos, kuri nuvesta iki žemės sklype įrengtos atramos Nr. 203/5. Byloje pateiktas trečiojo asmens ESO Eksploatacinių žinių lapelis patvirtina, jog ESO priklausanti oro linija 0,4 kV OL iš TP-43, kurios dalis iki atramos Nr. 203/5 patenka į žemės sklypą, priklausantį apeliantams, pradėta eksploatuoti 1970 m. gegužės 1 d. Iš trečiojo asmens pateiktų duomenų iš informacinės sistemos matyti, jog šalių objektai prie ESO elektros tinklų buvo prijungti dar 2001 m., t. y. apeliantų objektas adresu (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie ESO elektros tinklų 2001 m. rugsėjo 18 d., atsakovų 2001 m. kovo 2 d. Iš šių duomenų matyti, jog abiejų šalių objektų apskaitos įrengtos prie OL atramos. Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo A. J. buvo sudaryta 2000 m. gegužės 12 d., atsakovų objektui apskaitos prietaisas nuo atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas 2010 m. balandžio 14 d. Byloje esantis 2012 m. gegužės 4 d. Elektros tinklų nuosavybės aktas Nr. 09-22-1504 ir jį pakeitęs 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 23-KA1029121, sudarytas dėl apeliantų objekto – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), įrodo, jog elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta ant atvado prijungimo prie elektros linijos (L-200 atr. Nr. 203/5 nuo KT-43) gnybtų. ESO nuosavybei priklauso elektros linija (L-200 nuo KT-43) ir elektros energijos apskaitos skaitiklis. Apeliantų nuosavybės ribose yra KAS, atvadas nuo elektros linijos, kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius ir automatinis jungiklis. Iš 2012 m. birželio 26 d. Elektros tinklų nuosavybės akto Nr. 43540-12-6242A ir jį pakeitusio 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 23-KA1021309, sudaryto dėl atsakovų objekto – namo adresu (duomenys neskelbtini), matyti, jog elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta KAS ant vartotojo kabelio prijungimo prie elektros skaitiklio gnybtų, ESO nuosavybės ribose yra atvadas į KAS nuo elektros linijos, KAS, elektros energijos apskaitos skaitiklis ir automatinis jungiklis, atsakovų – kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius.

23. Iš aptariamų rašytinių įrodymų matyti, jog abiejų šalių objektams skirti elektros apskaitos prietaisai įrengti ant atramos Nr. 203/5. Atsakovų elektros įvadas buvo numatytas prijungti nuo šiuo metu esamos atramos Nr. 203/5, jų objektui skirtas skaitiklis 2010 m. balandžio 14 d. buvo įrengtas ant atramos Nr. 203/5. Atsakovų pateiktuose pirminiuose dokumentuose - elektros tiekimo schemoje, buvo numatyta, kad jų statomam namui (duomenys neskelbtini), numatoma vidaus elektros tinklų prijungimo prie ESO elektros tinklų vieta buvo ant šiuo metu esamos atramos Nr. 203/5 (tuo metu buvusi atramos numeracija - Nr. 203/4). Trečiojo asmens rašytiniais paaiškinimais bei pateikta schema nustatyta, jog atramos Nr. 203/4 šiuo metu nėra, 2001 m. minima atrama pervadinta į atramą Nr. 203/5, nuo kurios atsakovai šiuo metu ir turi elektros įvadą. Byloje nėra duomenų apie apeliantų sklype esančias kitas atramas ar tai, jog buvo atliekami kokie papildomi darbai po 2001 m. Atsakovų namui skirtų elektros tinklų įrengimo darbai buvo vykdomi apeliantų žemės sklype, požeminio kabelio įrengimui turėjo būti vykdomi žemės kasimo darbai, kuriuos apeliantai turėjo matyti ar bent konkliudentiniais veiksmais išreikšti pritarimą jų atlikimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog labiau tikėtina, kad apeliantai davė sutikimą atsakovams prijungti vidaus elektros tinklus nuo atramos Nr. 203/5.

24. Pirmiau aptartų motyvų pagrindų, atmestini apeliantų argumentai dėl atsakovų savavališko vidaus elektros tinklo prijungimo nuo atramos Nr. 203/5, nesant apeliantų sutikimui, ir pažeidžiant techninėje dokumentacijoje numatytą reikalavimą dėl atsakovų apskaitos prietaiso įrengimo ant atramos Nr. 203/4.

25. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą pašalinti iš jų žemės sklypo įrengtą elektros kabelio liniją, nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kaip yra suvaržytos jų nuosavybės teisės ir kokius apsunkinimus jie patiria dėl įrengtos šios kabelių linijos. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes, susijusias su tuo, jog drumsčiamas jų privatumas, nurodė, kad ieškovų teritorijoje laksto palaidi šunis, kuriuos gali suerzinti atsakovo veiksmai su ilgu raktu, šunys gali jį palaikyti pagaliu, todėl gali įvykti nelaimė, mano, kad esantys elektros įrenginiai priklausomai nuo oro sąlygų gali pridaryti žalos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl elektros kabelio pajungimo patyrė neigiamus padarinius, nes namie sudegė beveik visi elektros prietaisai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Trečiasis asmuo patvirtino, jog tai, kad keli elektros įrenginiai prijungti prie vieno įžeminimo kontūro, neturi jokios įtakos saugiam elektros energijos vartojimui. Įrodymų pagrindžiančių, kaip apeliantai patyrė elektros prietaisų gedimą, nepateikta.

26. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantų teiginiais, jog atsakovai ir trečiasis asmuo nepateisinama ilgai naudojasi žemės sklypo dalimi neatlygintinai, neturėdami nustatyto servituto. Iš 2023 m. birželio 28 d. nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog atsakovų žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t. y. elektros tinklų apsaugos zonos. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina egzistuojančius suvaržymus žemės sklypo atžvilgiu, elektros linijos apsaugos zonos apeliantams negali būti nežinomos. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantai, valdydami jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą žino arba turėjo žinoti apie galimus jų nuosavybės teisės suvaržymus dėl specialiųjų žemės sklypui taikomų apribojimų, kurie atsispindi oficialiuose registro duomenų bazės išrašuose.

27. Apeliantai apeliaciniame skunde mini liudytojų A. U., V. J., E. K. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme ir mano, kad teismas neteisingai juos vertino. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. U. nurodė, jog elektros kabelio įvadas jau buvo atvestas nuo atramos Nr. 203/5; liudytojas V. J. paaiškino apie elektros stulpo vietą, jo statymo aplinkybes ir laiką; liudytojas E. K. išdėstė aplinkybes apie elektros spintos iškėlimo darbus ant stulpo. Vertinant liudytojų parodymus pažymėtina, jog nei vienas liudytojas nepaliudijo apie apeliantams, kaip žemės sklypo savininkams, sukeliamas neigiamas pasekmes ar apeliantų naudojimosi sklypu apsunkinimą dėl elektros kabelio ar elektros skydinės, apie minėtų darbų atlikimą, pažeidžiant apeliantų teises ir techninę dokumentaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai tik patvirtina elektros stulpo įrengimo laiką, vietą, bet ne aplinkybes, kurios pagrįstų apeliantų ieškinio reikalavimo tenkinimą. Byloje nekeliamas ginčas dėl stulpo, elektros kabelio vietos. Nors ieškovai siekia ne tik pašalinti elektros kabelį, bet ir elektros skydinę, atkreiptinas dėmesys, jog ne tik atsakovai, bet ir patys apeliantai neturi teisės savo nuožiūra ir jėgomis perkelti trečiajam asmeniui AB ESO priklausančių elektros įrenginių / prietaisų (KAS, elektros energijos apskaitos skaitiklio ir automatinio jungiklio, šiuo metu įrengtų ant atramos Nr. 203/5), arba savavališkai savo vidaus elektros tinklus prisijungti nuo kitos, nei šiuo metu nustatyta, prijungimo vietos. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus iškelti ir pašalinti jiems nepriklausančio objekto ir / ar daikto.

28. Negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, apeliantų bendro pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo teigti esant realius apeliantų teisių pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantų teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo. Sutiktina su tuo, kad stulpas stovi ieškovams priklausančiame žemės sklype, tačiau jis stovi tik 1,19 m atstumu nuo atsakovų žemės sklypo ribos. Byloje nepateikta įrodymų, kad būtent dėl elektros kabelio ieškovai negali naudotis žemės sklypu.

29. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai neįrodė galimybės naudotis žemės sklypu pagal jo paskirtį visiško ar dalinio praradimo, apribojimo ar kitokio apsunkinimo, dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu ir taikyti atitinkamas tokių teisių gynimo priemones. Priešingai, nagrinėjamu atveju atsakovai įrodė, kad jų elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio dalį susijusią su reikalavimu pašalinti elektros kabelio dalį.

Dėl lietaus nuotekų tinklų pašalinimo

30. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, be kita ko, netenkino apeliantų ieškinio reikalavimų dalies, susijusios su prašymu pašalinti iš ieškovų žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų, drenažo šulinio, situacijos schemoje pažymėto indeksu „2“, koordinatės X=6198305.75; Y=364950.55, lietaus nuotekų vamzdžius, pažymėtus indeksais Nr.3 ir Nr.4, atjungiant juos nuo ieškovų žemės sklype esančio šulinio, pažymėto koordinačių sistemoje koordinatėmis X=6198305.75; Y=364950.55 ir užtaisyti atjungimo vietas. Tai taip pat yra reikalavimas pašalinti ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

31. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantų reikalavimo, susijusio su lietaus nuotekų vamzdžių pašalinimu, nurodė, jog šulinys buvo įrengtas tiek apeliantų, tiek atsakovų žemės sklypų lietaus nuotekų surinkimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai neteisėtai pasijungė lietaus nuotekų vamzdžius į šulinį, konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų dėl rūsio užtvindymo. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šulinyje esančių vamzdžių išsidėstymo, padarė neteisingą išvadą, jog ieškovų minimi rūsio apsėmimai dėl nenubėgančio vandens yra nepagrįsti, kadangi nuo atsakovų žemės sklypo, ūkinio pastato ir namo surenkamas vanduo užtvindo šulinį ir vanduo esant spaudimui bėga į ieškovų gyvenamojo namo rūsio patalpas. Nurodo, kad jų turto gadinimas yra pakankama priežastis reikalauti atjungti lietaus nuotekų vamzdžius. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (iš lot. turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 64 punktas). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Civiliniame procese galioja tikimybių pusiausvyros principas, reiškiantis, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-110-916/2020).

33. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog apeliantų žemės sklypui su statiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), numatyta vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Tai patvirtina byloje pateiktas 2023 m. birželio 28 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Iš lietaus nuotekų drenažo šulinio sąsajos schemos, vamzdis Nr.1, išeinantis į lietaus drenažą (melioracijos vamzdį), yra 2,01 m gylyje, ieškovo drenažo vamzdis Nr. 2 yra 1,99 m gylyje, o atsakovo vamzdžiai Nr. 3 ir Nr. 4 yra atitinkamai 1,2 m ir 0,60 m gylyje. Iš situacijos schemos, kurią 2023 m. spalio mėnesį parengė UAB „Eurometras“ (M 1:100), Šulinio kraštas sutampa su sklypų riba, atsakovai pateikė Šulinio schemą sklypų ribos atžvilgiu (M 1:200), parengtą jų užsakymu 2023 m. rugsėjo 27 d., kurioje nurodyta, kad Šulinio dangtis apie 11 cm patenka į atsakovų sklypą. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog vienas šulinys skirtas dviem; liudytojas A. U. parodė, kad sklypo ribos nebuvo aiškios ir dėl to šulinys galimai atsidūrė prie atsakovų žemės sklypo ribos.

34. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl negatorinio ieškinio kaip savininko teisių pažeidimo (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėdamas šulinyje esančių vamzdžių išdėstymo padarė klaidingas išvadas dėl rūsio apsėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų patvirtinančių, kad tvinsta rūsys, kitaip gadinamas apeliantų turtas ir tai susiję su tuo, kad atsakovai lietaus nuotekų vamzdį pajungė į šalių žemės sklypų ribose įrengtą lietaus nuotekų šulinį. Minėta, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantų teiginius apie nuolatinį jų rūsio apsėmimą. Taip pat nepateikta duomenų, kad lietaus nuotekų šulinys yra skirtas tik apeliantams aptarnauti. Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl lietaus nuotekų vamzdžių schemų (ne)nagrinėjimo, nesant ginčo dėl atsakovų pajungto lietaus nuotekų vamzdžio, šioje situacijoje nėra aktualus. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantai patys pripažįsta, jog yra atsijungę nuo lietaus nuotekų šulinio ir prisijungę prie kito. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šulinys buvo įrengtas apeliantų ir atsakovų žemės sklypų lietaus nuotekų surinkimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad lietaus nuotekų šulinį apeliantai siekia naudoti vieni, kelia pagrįstų abejonių dėl būtinybės apginti jų, kaip savininkų teises.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

38. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, ieškovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. Atsakovai prašo iš ieškovų priteisti jų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 800 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, nusprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos atsakovams priteistinos iš ieškovų.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. T. L. ir V. L. atsakovui A. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovų E. T. L. ir V. L. atsakovei G. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė