- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- e2-146-884/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01026-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- E. T. Liepai, E. T. L., V. L.
- Atsakovas
- A. J., G. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. T. L. ir V. L. ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ESO).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai prašė įpareigoti atsakovus A. J. ir G. J. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ir jėgomis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti 1,21 m ilgio elektros kabelio dalį, paklotą tarp dviejų taškų, kurių koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini) ir X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti kabelio pašalinimo pasekmes – išlyginti žemės sklypą kabelio pašalinimo vietoje, atsijungti nuo ieškovų įžeminimo kontūro, esančio aplink atramą Nr. 203/5 bei išsikelti elektros apskaitos prietaisą nuo atramos Nr.203/5, koordinatės X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovų žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų, drenažo šulinio, situacijos schemoje pažymėto indeksu „2“, koordinatės X=6198305.75; Y=364950.55, lietaus nuotekų vamzdžius, pažymėtus indeksais Nr. 3 ir Nr. 4, atjungiant juos nuo ieškovų žemės sklype esančio šulinio, pažymėto Lietuvos koordinačių sistemoje koordinatėmis X=(duomenys neskelbtini); Y=(duomenys neskelbtini), ir užtaisyti atjungimo vietas; atsakovams per teismo nustatytą terminą nepašalinus lietaus nuotekų vamzdžio iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, nepašalinus elektros kabelio bei nepersikėlus elektros apskaitos prietaiso, skirti kiekvienam atsakovui po 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą dieną, per kurią nėra perkeltas elektros apskaitos prietaisas, pašalintas elektros kabelis, įžeminimo kontūras ar lietaus nuotekų vamzdžiai; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Prasidėjus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyboms, elektros linija buvo kitoje gatvės pusėje maždaug už 50 metrų nuo ūkinio pastato, apskaitos spinta buvo ūkinio pastato rūsyje. 1999 metais ieškovai savo žemės sklype pačių lėšomis pasistatė elektros stulpą, 2012 m. gegužės 2 d. pridavė gyvenamojo namo elektros vidaus įrenginius, įvadą nuo atramos Nr.203/5. Praėjus dvejiems, o gal ir daugiau, metų, ieškovui per pietus grįžus namo ir einant į ūkinį pastatą, iš už tujų išlindo kaimynas A. J. ir paklausė, ar gali laikinai pasijungti elektrą. Ieškovas į tai nieko neatsakė, po darbo grįžęs namo pamatė, kad prie jo sklype esančio stulpo yra sumontuota elektros spinta, o nuo jos kabelis, einantis į atsakovų žemės sklypą. Ieškovas ne kartą klausė atsakovo, kodėl jis taip padaręs, šis jam atsakęs, kad tai padaryta laikinai, kol vyksta statybos. Jokio raštiško ieškovo sutikimo dėl elektros skaitiklio įvado sumontavimo ieškovo sklype atsakovai neturėjo ir dabar neturi. Atsakovai, 2015 metais pasistatę gyvenamąjį namą, elektros skaitiklio neišsikėlė, ieškovas ne kartą primindavo atsakovui išsikelti savo elektros spintą su skaitikliais, atsakovai žadėjo tai padaryti greitai, tačiau iki šiol veiksmų neatliko. Negana to, atsakovai ne tik neišsikėlė savo elektros apskaitos prietaiso, tačiau papildomai prisijungė prie ieškovų įžeminimo kontūrą, kuris yra ieškovų žemės sklype dar toliau nuo stulpo ir nuo sklypų ribos. Prieš atsakovams statant elektros įvadą, ieškovai buvo davę sutikimą ir kitiems kaimynams (V. K. ir V. J.) pasijungti elektrą nuo jo žemės sklype esančio stulpo, kurie baigus statybos darbus nuo ieškovų žemės sklype esančio įvado atsijungė, įsirengdami savo skydines. Dėl elektros skaitiklio buvimo ant ieškovo žemės sklype esančio stulpo nuolat kyla nesutarimai. Ieškovo teritorija yra aptverta, joje jis nori leisti laiką pagal savo poreikius ir planus, ieškovas nenori, kad atsakovai be jo leidimo vaikščiotų po jo žemės sklypą ir trikdytų ramybę bei poilsį, drumstų privatumą. Stulpas stovi ieškovams priklausančiame žemės sklype, 1,19 m atstumu nuo atsakovų žemės sklypo ribos. Atsakovai, norėdami nusirašyti elektros skaitiklius, turi pasidirbinę raktą ant ilgo koto, kurį naudoja elektros spintos spynos atrakinimui. Tačiau toks spintos atrakinimas yra labai nesaugus, nes ieškovų teritorijoje laksto palaidi šunys, kuriuos gali suerzinti atsakovo veiksmai ilgu raktu, šunys gali jį palaikyti pagaliu ir gali įvykti nelaimė. Esant vėtroms, liūtims, žaibams, ieškovai bijo, kad jo žemės sklype esantys kaimynų elektros įrenginiai nepridarytų žalos, nes draudimas nuostolių neatlygintų, jeigu žala kiltų dėl atsakovų elektros įrenginių. Pagal pateiktą brėžinį atsakovai savo elektros įvadą turėjo sumontuoti prie atramos Nr.203/4, todėl savo elektros spintą turi ir išsikelti ten, kur buvo numatyta. Elektros įrenginiai statomi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. tik gavus žemės sklypo savininko sutikimą. Sutikimas iš ieškovų nebuvo gautas, laikytina, kad elektros apskaitos spinta ir elektros skaitiklis ant atramos Nr.203/5 sumontuota neteisėtai.
3. Atsakovai, vykdydami savo žemės sklype gyvenamojo namo statybos darbus, maždaug prieš septynerius metus, be ieškovų sutikimo savo lietaus nuotekų vamzdžius nuo namo ir ūkinio pastato pajungė į ieškovų žemės sklype esantį lietaus nuotekų drenažo šulinį, sąsajos schemoje ir žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „2“, koordinatės X (duomenys neskelbtini); Y (duomenys neskelbtini). Atsakovų įrengti vamzdžiai pažymėti skaičiais „3“ ir „4“. Ieškovai apie tai nebuvo informuoti ir šiuos atliktus atsakovų darbus pamatė gerokai vėliau. Atsakovų žemės sklype yra melioracijos sistema ir vamzdžiai, į kuriuos jie gali pasijungti savo lietaus nuotekas. Ieškovui yra žinoma, kad buvęs atsakovų žemės sklypo savininkas turėjo įrengęs lietaus nuotekų sistemą nuo ūkinio pastato į melioracijos vamzdyną, o dėl kokių priežasčių atsakovai savo lietaus nuotekų vamzdį pajungė į ieškovų žemės sklype esantį šulinį, ieškovams nėra žinoma. Atsakovai vienašališku sprendimu įėjo į ieškovų žemės sklypą ir prie jame esančio šulinio pajungė savo lietaus nuotekų vamzdžius, pajungė juos ne ties perbėgimo linija, o žymiai aukščiau. Prašymai išsimontuoti savavališkai nutiestus vamzdžius buvo ignoruojami. Ieškovai dėl to patyrė nuolatinius nepatogumus, nes per lietų ir po lietaus nuolat tvindavo namo rūsys, kadangi dėl to, kad ieškovo namo drenažo vamzdis Nr.1, buvo pajungtas į ta patį šulinį, tik vamzdžio pajungimo vieta buvo žymiai žemiau nei atsakovų savavališkai sumontuoti vamzdžiai. Kaip matyti iš lietaus nuotekų drenažo šulinio sąsajos schemos, vamzdis Nr.1, išeinantis į lietaus drenažą (melioracijos vamzdį), yra 2,01 m gylyje, ieškovo drenažo vamzdis Nr. 2 yra 1,99 m gylyje, o atsakovo vamzdžiai Nr. 3 ir Nr. 4 yra atitinkamai 1,2 m ir 0,60 m gylyje. Akivaizdu, kad nuo atsakovų žemės sklypo, ūkinio pastato ir namo surenkamas vanduo užtvindo šulinį ir vanduo, esant spaudimui, bėga į ieškovų gyvenamojo namo rūsio patalpas. Atsakovai nesunkiai gali perkelti savo lietaus nuotekų vamzdį į savo paties sklype esančią melioracijos sistemą, kuri eina galinėje jo sklypo dalyje ir į kurią pajungimą jau turėjo. Savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas bei ieškovų atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, ieškovė V. L. teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
5. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad 2001 metais buvo sumontuotas elektros įvadas statomam namui, sumontuojant apskaitos skydą, elektros skaitiklį, įvadas priduotas elektros tinklams, įvado tinkamumą patvirtina teikiami dokumentai – protokolas, pažyma, iš kurių matyti, kad jie nėra savavališkai įrengti ir atitinka elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus. Iki tol elektros įvadas buvo naudojamas ūkiniam pastatui. Ieškovai netinkamai kelia reikalavimą ieškovams, nes pagal valstybės įmonės Registrų centro išrašą ieškovų žemės sklypui yra numatyta elektros tinklų servitutinė apsaugos zona, tai patvirtina įvado ir elektros kabelio paklojimo tinkamumą. Ieškovai nenurodo, kokiais veiksmais ir kada jiems buvo padaryta žala, dėl kokių priežasčių jie tik dabar reiškia pretenzijas, o ne žalos atsiradimo metu. AB ESO 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodė, kad atsakovų naudojama elektros apskaitos spinta, esanti ant atramos 203/5, nuosavybės teise priklauso bendrovei, todėl ieškovų reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui. Atramos Nr.203/4 šiai dienai nėra, todėl 2001 metais, gali būti, ta pati atrama vėliau pervadinta į Nr.203/5. Kitų atramų ieškovų sklype nėra, papildomų naujų darbų po 2001 metų atsakovai neatliko.
6. Dėl lietaus nuotekų vamzdyno nurodė, kad 1999 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsigijo 14 procentų baigtumo gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir kitais statiniais, įsigijimo metu jau buvo paklota lietaus nuotekų sistema ir Sutartyje tai atsispindi, jungtys jau buvo sumontuotos. VĮ Registrų centro išraše žemės sklypui yra numatyta elektros tinklų lietaus nuotekų apsaugos zona (išrašo 8.1 p.), kas patvirtina lietaus nuotekų paklojimo tinkamumą. Ieškovai neturi nuotekų valymo įrenginio, nuotekų šulinys ar tinklai nėra ieškovų asmeninė nuosavybė, nes ieškovų ir atsakovų nuotekos bendra apimtimi patenka į bendrus nuotekų tinklus. Atsakovai gyvena name nuo 2006 metų, o ne nuo 2015 metų, kaip nurodo ieškovai, todėl nesuprantama ieškovų pozicija po tiek laiko. Iš pateikiamo nuotekų šulinio 2023 m. rugsėjo 27 d. plano matyti, kad šulinys yra 11 cm įsiterpęs į atsakovų žemės sklypą, todėl ieškovai nepagrįstai ir netinkamai nurodo, kad atsakovai pasijungė jų žemės sklype, jungtis yra ne ieškovų žemės sklype, todėl ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti tokio reikalavimo. Ieškovai bando teismą įtikinti, kad jungtys yra esminė priežastis jų rūsio užtvindymui. Ieškovai yra išsikasę rūsį žemiau, nei drenažo sistema, kuri dėl šios priežasties yra maksimaliai sužeminta, nesurenka gruntinio vandens, ieškovai nepagrįstai kaltina atsakovus. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teismui keliamų prašymų matyti, kad ieškovai apie pažeistas savo teises žinojo daugiau kaip 20 metų ir nieko nedarė, sutiko su esama padėtimi, todėl šiai dienai neteko teisės reikalauti, nes akivaizdžiai yra praleidę ieškinio senaties terminus, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, taikant ieškinio senaties institutą. Ieškinys yra pateiktas ne todėl, kad ieškovų kokios tai teisės pažeistos, o kaip atsakas į atsakovų veiksmus dėl to, kad ieškovai netinkamai laiko šunis bei netinkamu atstumu augina tujas.
7. Teismo posėdžio metu atsakovas bei atsakovų atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, atsakovė G. J. teismo posėdyje nedalyvavo.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (toliau – AB ESO) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, pagal rastus archyvinius dokumentus bei duomenis, suvestus informacinėse sistemose, nustatyta, kad tiek ieškovams priklausantis objektas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek atsakovams priklausantis objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungti nuo AB ESO oro linijos, kuri nuvesta iki žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtos atramos Nr. 203/5. AB ESO priklausanti oro linija 0,4 kV OL iš TP-43 (šiuo metu MT-43), kurios dalis iki atramos Nr. 203/5 patenka į ieškovų žemės sklypą, pradėta eksploatuoti 1970 m. gegužės 1 d. Pagal AB ESO duomenis iš informacinės sistemos ieškovų ir atsakovų objektai prie AB ESO elektros tinklų buvo prijungti vėliausiai dar 2001 m.: ieškovų objektas (duomenys neskelbtini), buvo prijungtas prie elektros tinklų 2001 m. rugsėjo 18 d., atsakovų objektas (duomenys neskelbtini)– 2001 m. kovo 2 d., šiuo metu abiejų objektų apskaitos įrengtos prie OL atramos. Su atsakovu A. J. Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) sutartis buvo sudaryta 2000 m. gegužės 12 d., apskaitos prietaisas ant atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas 2010 m. balandžio 14 d., informacinėje sistemoje nėra saugomi duomenys apie buvusias apskaitos prietaisų įrengimo vietas, todėl ESO negali patikslinti, ar iki 2001 m. kovo 2 d. atsakovų objektas buvo prijungtas prie elektros tinklų operatoriaus tinklo nuo kitos prijungimo vietos ir kur tuo metu buvo įrengtas apskaitos prietaisas. Ieškovų objektui (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaisas ant atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas 2010 m. balandžio 12 d., įvykdžius ieškovui išduotas 2009 m. lapkričio 20 d. Prijungimo sąlygas Nr. TS-09-22-1504, iš kurių matyti, kad nuosavybės ir turto eksploatavimo riba buvo nustatyta 0,4 kV OL iš KT-43 atramoje Nr. 203/5 ant vartotojo įvadinio kabelio prijungimo prie oro linijos gnybtų, ir buvo numatyta pertvarkyti objekto vidaus elektros tinklus, perkeliant elektros apskaitos prietaisą (elektros skaitiklį) iš pastato vidaus ant esamos 0,4 kV oro linijos L-200 iš transformatorinės KT-43 atramos Nr. 203/5. Kad abiejų šalių objektams apskaitos prietaisai buvo įrengti ant tos pačios atramos Nr. 203/5, patvirtina ir archyvinio dokumento – Planšeto duomenys, taip pat AB ESO turimi sudaryti Elektros tinklų nuosavybės ribų aktai, o konkrečiai: 2012 m. gegužės 4 d. Elektros tinklų nuosavybės aktas Nr. 09-22-1504 ir vėliau jį pakeitęs 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 23-KA1029121, sudarytas dėl ieškovų objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš jų matyti, kad elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta ant atvado prijungimo prie elektros linijos (L-200 atr. Nr. 203/5 nuo KT-43) gnybtų, AB ESO nuosavybė yra elektros linija (L200 nuo KT-43) ir elektros energijos apskaitos skaitiklis, objekto savininko (nagrinėjamu atveju ieškovų) nuosavybė yra komercinės apskaitos skydas (KAS), atvadas nuo elektros linijos, kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius ir automatinis jungiklis. 2012 m. birželio 26 d. Elektros tinklų nuosavybės aktas Nr. 43540-12-6242A ir vėliau jį pakeitęs 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 23-KA1021309 sudarytas dėl atsakovų objekto – namo adresu (duomenys neskelbtini), iš jų matyti, kad elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta komercinės apskaitos skyde (KAS) ant vartotojo kabelio prijungimo prie elektros skaitiklio gnybtų, ESO nuosavybė yra atvadas į KAS nuo elektros linijos, KAS, elektros energijos apskaitos skaitiklis ir automatinis jungiklis, objekto savininko (nagrinėjamu atveju atsakovų) nuosavybė yra kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius. Anksčiau dabar esamai atramai Nr. 203/5 buvo suteiktas Nr. 203/4, įrengus papildomą atramą, kuriai suteiktas Nr. 203/2, visų likusių atramų numeracija buvo pakeista (AB ESO neturi tikslių duomenų, kada buvo keičiama atramų numeracija, tačiau labiausiai tikėtina, kad tai buvo atlikta 2009 m., kai buvo vykdomi AB ESO oro linijos 0,4 kV OL iš MT-43 remonto darbai. Ieškovų teiginiai, kad pagal pateiktą brėžinį atsakovai savo elektros įvadą turėjo sumontuoti prie atramos Nr.203/4, todėl savo elektros spintą turi ir išsikelti ten, kur buvo numatyta, nėra tikslūs, kadangi atsakovų elektros įvadas ir buvo numatytas prijungti nuo šiuo metu esamos atramos Nr. 203/5. Požeminis kabelis (1,21 m ilgio elektros kabelio dalis) yra vartotojo vidaus (abonentiniai) elektros tinklai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams, tai nustatyta ir pateikiamuose Elektros tinklų nuosavybės ribų aktuose. Nei ieškovai, nei atsakovai neturi teisės savo nuožiūra ir jėgomis perkelti AB ESO priklausančių elektros įrenginių / prietaisų (komercinės apskaitos skydo (KAS), elektros energijos apskaitos skaitiklio ir automatinio jungiklio, šiuo metu įrengtų ant atramos Nr. 203/5), taip pat savavališkai savo vidaus elektros tinklus prisijungti nuo kitos, nei šiuo metu nustatyta, prijungimo vietos, atitinkamai negali savavališkai pakeisti nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos tarp atsakovų vidaus elektros tinklų ir AB ESO priklausančių elektros tinklų. Dėl ieškovų žemės sklype įrengto vartotojo vidaus (abonentinio) elektros tinklo, priklausančio atsakovams, už kurio įrengimą ir / ar pertvarkymą AB ESO nėra atsakingas, palieka spręsti teismo nuožiūra.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys yra kaimynai, ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausančiame žemės sklype, 1,19 m atstumu nuo atsakovų žemės sklypo ribos, stovi OL atrama Nr. 203/5, ant kurios įrengtas atsakovams tiekiamos elektros energijos apskaitos prietaisas, taip pat nuo šios atramos prijungtas atsakovų vidaus elektros tinklas, įrengiant požeminį elektros kabelį, kurio dalis yra ieškovų žemės sklype. Ieškovai reikšdami reikalavimą dėl įpareigojimų pašalinti iš lietaus nuotekų, drenažo šulinio (toliau – Šulinys) lietaus nuotekų vamzdžius, nurodo, kad Šulinys yra ieškovų žemės sklype, tai grindžia į bylą pateiktu ieškovų žemės sklypo planu bei situacijos schema. Žemės sklypo plane (M:500) ieškovų ir atsakovų sklypų riba pažymėta ryškesne linija, ši linija eina per sklypo vietą, kurioje yra Šulinys ir toje vietoje matyti mažas prasikišimas už šios linijos link atsakovų žemės sklypo. Pagal situacijos schemą, kurią ieškovų užsakymu 2023 m. spalio mėnesį parengė UAB „Eurometras“ (M 1:100), Šulinio kraštas sutampa su sklypų riba, atsakovai pateikė Šulinio schemą sklypų ribos atžvilgiu (M 1:200), parengtą jų užsakymu 2023 m. rugsėjo 27 d., kurioje nurodyta, kad Šulinio dangtis apie 11 cm patenka į atsakovų sklypą. 2023 m. lapkričio 22 d. buvo atlikta šulinio ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos apžiūra vietoje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovams žemės sklypas priklauso pagal 1994 m. rugpjūčio 26 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, atsakovams žemės sklypas priklauso pagal 1999 m. rugpjūčio 31 d. sutartį, kurią ieškovai buvo sudarę su L. V.. Atsakovo A. J. paaiškinimais bei liudytojo A. U. parodymais nustatyta, kad A. U. buvo sudaręs susitarimą su L. V. dėl minėto žemės sklypo ir jame esančių pastatų pirkimo išsimokėtinai, gyveno šiame sklype esančiame ūkiniame pastate laikotarpiu nuo 1995 metų iki 1999 metų pradžios, vėliau, susiradęs jam tinkamesnį objektą, šio atsisakė, tuomet sklypas ir buvo parduotas (duomenys neskelbtini), o jis atgavo savo sumokėtą dalį įmokų. Bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais, taip pat ir ieškovo bei atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad įmonei „Minija“ buvo skirtas žemės plotas gyvenamųjų namų statybai, buvo išdalinti dvylika žemės sklypų, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra du iš dvylikos žemės sklypų.
11. Ieškovai reiškia ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu, reikalaudami įpareigoti atsakovus savo sąskaita ir lėšomis pašalinti iš ieškovų sklypo elektros kabelio dalį, sutvarkyti kabelio pašalinimo pasekmes, atsijungti nuo ieškovų įžeminimo kontūro, esančio aplink atramą Nr. 203/5 bei išsikelti elektros apskaitos prietaisą nuo atramos Nr.203/5, pašalinti iš ieškovų žemės sklype esančio lietaus nuotekų, drenažo šulinio lietaus nuotekų vamzdžius, pažymėtus indeksais Nr. 3 ir Nr. 4, atjungiant juos nuo minėto šulinio ir užtaisyti atjungimo vietas. Pagal CK 4.98 straipsnį 1 dalį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovai vienu iš atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodo ieškinio senaties taikymą, teigia, kad ieškovai apie pažeistas savo teises žinojo daugiau kaip 20 metų ir nieko nedarė, sutiko su esama padėtimi, todėl šiai dienai neteko teisės reikalauti, nes akivaizdžiai yra praleidę ieškinio senaties terminus. Dėl šio prašymo pasisakytina, kad ieškovai reiškia negatorinį ieškinį, o teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
12. Teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). (Duomenys neskelbtini) savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
13. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį, teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Todėl teismas detaliau pasisakys dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo atskirai.
Dėl įpareigojimo pašalinti 1,21 m ilgio elektros kabelio dalį, sutvarkyti kabelio pašalinimo pasekmes atsijungti nuo ieškovų įžeminimo kontūro išsikelti elektros apskaitos prietaisą nuo atramos Nr.203/5.
14. Ieškovai nurodo, kad savo žemės sklype savomis lėšomis 1999 metais pasistatė elektros stulpą, 2012 m. gegužės 2 d. buvo priduoti gyvenamojo namo elektros vidaus įrenginiai, įvadas nuo atramos Nr. 203/5. Praėjus dviem metams ar daugiau kaimynas A. J. be ieškovų sutikimo sumontavo elektros skaitiklio įvadą, prisijungė įžeminimo kontūrą. Ieškovų teritorija yra aptverta, jie nenori, kad atsakovai vaikščiotų po jų žemės sklypą ir trikdytų ramybę. Atsakovai, norėdami nusirašyti skaitiklius, atrakina spintą raktu ant ilgo koto, o tai gali suerzinti po teritoriją lakstančius palaidus šunis, be to, ieškovai bijo, kad dėl gamtos reiškinių kaimynų elektros įrenginiai nepridarytų žalos, nes draudimas nuostolių neatlygintų. Atsakovai teigia, kad 2001 metais buvo sumontuotas elektros įvadas statomam namui, sumontuojant apskaitos skydą, elektros skaitiklį ir priduodant elektros tinklams šį įvadą, o jo tinkamumą patvirtina protokolas, pažyma, iš kurių matyti, kad jie nėra savavališkai įrengti ir atitinka elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus, iki tol elektros įvadas buvo naudojamas ūkiniam pastatui.
15. Trečiasis asmuo pateikė išrašą iš Geografinės informacinės sistemos, iš jų matyti, kad oro linija 0,4 kV OL iš TP (šiuo metu MT-43), kurios dalis iki atramos Nr. 203/5 patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, pradėta eksploatuoti 1970 metais. Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) sutartis su A. J., t. y. atsakovu, sudaryta 2000 m. gegužės 12 d. Iš AB ESO duomenų iš informacinės sistemos, kuriuos pateikė trečiasis asmuo, nustatyta, kad ieškovų objektas ((duomenys neskelbtini)) buvo prijungtas prie AB ESO elektros tinklų 2001 m. rugsėjo 18 d., o atsakovų objektas (duomenys neskelbtini) – 2001 m. kovo 2 d., iš jų taip pat matyti, kad abiejų objektų apskaitos įrengtos prie OL atramos. Atsakovų objektui apskaitos prietaisas ant atramos Nr. 203/5 buvo įrengtas 2010 m. balandžio 14 d., ieškovų objektui apskaitos prietaisas ant atramos Nr. 203/5 įrengtas 2010 m. balandžio 12 d. Trečiasis asmuo nurodo, kad ESO informacinėje sistemoje nėra saugomi duomenys apie buvusias apskaitos prietaisų įrengimo vietas, todėl negali patikslinti, ar iki 2001 m. kovo 2 d. atsakovų objektas buvo prijungtas prie elektros tinklų operatoriaus tinklo nuo kitos prijungimo vietos ir kur tuo metu buvo įrengtas apskaitos prietaisas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad elektros kabelis jau buvo atvestas nuo atramos Nr. 203/5, kai nusipirko sklypą, elektros apskaitos spinta buvo namo pamatuose, tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas A. U., kuris dar iki atsakovų buvo sutaręs dėl žemės sklypo pirkimo su L. V. ir gyveno ten jau buvusiame pastatytame ūkiniame pastate nuo 1995 metų iki 1999 metų pradžios, jis tai pat nurodė, kad įvadas buvo pilnai padarytas nuo stulpo, apskaitos dėžė buvo įrengta gyvenamojo namo pamatuose, rūsyje.
16. Ieškovai teigia, kad atsakovai pagal pateiktą brėžinį savo elektros įvadą turėjo sumontuoti prie atramos Nr.203/4, todėl savo elektros spintą turi išsikelti ten, kur buvo numatyta. Kaip nurodė trečiasis asmuo, šiuo metu esanti atrama Nr. 203/5 anksčiau buvo atrama Nr. 203/4, tačiau įrengus papildomą atramą, kuriai suteiktas Nr. 203/2, visų likusių atramų numeracija buvo pakeista, tai patvirtina planšeto ir geografinės informacinės sistemos duomenys, labiausiai tikėtina, kad tai buvo atlikta 2009 metais, kai buvo vykdomi ESO oro linijos 0,4 kV OL iš MT-43 remonto darbai. Ieškovas nesutiko su tokiais paaiškinimais, tačiau kitais įrodymais pateiktų duomenų nepaneigė, todėl teismas jais vadovaujasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnis).
17. Taip pat pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų 2012 m. birželio 26 d. Elektros tinklų nuosavybės akto Nr. 43540-12-6242A, 2023 m. liepos 1 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 23-KA1021309, sudarytų dėl atsakovų objekto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros tinklų nuosavybės riba yra nustatyta komercinės apskaitos skyde ant vartotojo kabelio prijungimo prie elektros skaitiklio gnybtų, skirstomojo tinklo operatoriaus (AB ESO) nuosavybė yra atvadas į komercinės apskaitos skydą nuo elektros linijos, komercinės apskaitos skydas, elektros energijos apskaitos skaitiklis ir automatinis jungiklis, atsakovų nuosavybė yra kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius. Trečiojo asmens atstovė taip pat nurodė, kad atramos (stulpai) yra AB ESO turto balanse.
18. Ieškovai nurodė, kad 1999 metais savo žemės sklype savomis lėšomis pasistatė elektros stulpą, buvo davę sutikimą kaimynams (V. K. ir V. J.) pasijungti elektrą nuo šio stulpo, pasibaigus statybos darbams jie nuo ieškovų žemės sklype esančio įvado atsijungė, įsirengdami savo skydines. Tačiau liudytojas V. J. nurodė, kad 1999 metais gavo sklypą, statybos darbams reikėjo elektros, o elektros linija buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis rašė pareiškimą elektros tinklų viršininkui dėl laikinos linijos, užsakė keturis stulpus ir sumokėjo pinigus, po stulpą buvo pastatyta jo sklype, V. K. sklype, prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir vienas stulpas ieškovo sklype, nuo šio stulpo viršaus buvo pajungta elektra. Stulpas turėjo būti pastatytas ant (duomenys neskelbtini) sklypų ribos linijos, bet ribos buvo nelabai aiškios. Šie liudytojo parodymai buvo konkretūs, aiškūs, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl vadovaujasi.
19. Esant aptartoms aplinkybėms labiau tikėtina, kad ieškovai buvo davę sutikimą atsakovams prisijungti jiems priklausančius vidaus elektros tinklus nuo atramos Nr. 203/5, o elektros tinklų prijungimo darbai buvo vykdomi pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, ką akcentavo ir AB ESO. Atsakovo A. J. paaiškinimais ir A. U. parodymais nustatyta, kad požeminis kabelis nuo atramos Nr. 203/5 buvo atvestas į atsakovų sklypą, jį valdant ankstesniems savininkams. Ieškovai teigia, kad atsakovai ne tik kad neišsikėlė jų prašymo elektros spintos su skaitikliais, tačiau papildomai prisijungė prie ieškovų įžeminimo kontūrą, visiškai nepagrįsti, nes, kaip nustatyta, įžeminimo kontūras buvo atvestas jau 1995 metais. AB ESO 2023 m. gruodžio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš į bylą pateikto V. M. ir (duomenys neskelbtini) 2001 m. rugpjūčio 6 d. protokolo Nr. 67-5 „Įžemintuvo teikimas eksploatuoti“ matyti, kad įžemintuvas buvo įrengtas dar 2001 m. atsakovo A. J. užsakymu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2001 m. rugpjūčio 6 d. buvo atliekami tik įžemintuvo matavimai, tai atlikę asmenys yra pasirašę, eilutė apie įžemintuvo įrengimą yra neužpildyta. Taigi tai tik patvirtina, kad įžemintuvas (arba įžeminimo kontūras) jau buvo iš anksčiau. Minėta, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ginant savo teises negotarinio ieškinio būdu, pareiga įrodyti, kad jo teisės pažeistos, tenka ieškovams. Taigi vien tai, kad ant atramos, esančios ieškovų žemės sklype sumontuotas komercinės apskaitos skydas ir nuo šios atramos po žeme nuvestas elektros kabelis, savaime nereiškia, kad tai mažina naudojimosi daiktu (žemės sklypu) naudą ar daro daiktui žalą ir iš esmės pažeidžia jų kaip savininkų teises. Ieškovai jų teisių pažeidimą nurodė tik abstrakčius teiginius, kurie nėra pagrindas konstatuoti, kad minėti įrenginiai daro jiems priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų.
Dėl įpareigojimo pašalinti lietaus nuotekų, drenažo šulinio lietaus nuotekų vamzdžius, pažymėtus indeksais Nr. 3 ir Nr. 4, atjungiant juos nuo Šulinio, ir užtaisyti atjungimo vietas
20. Ieškovai nurodo, kad atsakovai, vykdydami savo žemės sklype gyvenamojo namo statybos darbus, maždaug prieš septynerius metus, be ieškovų sutikimo savo lietaus nuotekų vamzdžius nuo namo ir ūkinio pastato pajungė į ieškovų žemės sklype esantį lietaus nuotekų, drenažo šulinį, savo vienašališku sprendimu įėjo į ieškovų žemės sklypą ir prie jame esančio šulinio pajungė savo lietaus nuotekų vamzdžius. Nuotekų drenažo šulinio sąsajos schemos, vamzdis Nr. 1, išeinantis į lietaus drenažą (melioracijos vamzdį), yra 2,01m gylyje, ieškovo drenažo vamzdis Nr.2 yra 1,99 m gylyje, o atsakovo vamzdžiai Nr. 3 ir Nr. 4 yra atitinkamai 1,2 m ir 0,60 m gylyje, nuo atsakovų žemės sklypo, ūkinio pastato ir namo surenkamas vanduo užtvindo šulinį ir vanduo, esant spaudimui, bėga į ieškovų gyvenamojo namo rūsio patalpas.
21. Atsakovai teigia, kad nuotekų šulinys ar tinklai nėra ieškovų asmeninė nuosavybė, nes ieškovų ir atsakovų nuotekos bendra apimtimi patenka į bendrus nuotekų tinklus, įsigyjant 14 proc. baigtumo gyvenamąjį namą su pusrūsiu ir kitais statiniais 1999 m. rugpjūčio 31 d., lietaus nuotekų sistema jau buvo paklota, Šulinys pajungtas ir veikė. Sklypai buvo išdalinti su komunikacijom, du sklypai dalijasi vienu šuliniu. Ieškovų namo pamatai yra žemiau, problemos jau dešimt metų, abudu su ieškovu valė Šulinį, tuomet nebuvo nė ribų, tik gyvatvorė. Šulinyje iš atsakovų sklypo pusės buvo dvi angos, viena didesnė, matė iš pradžių, o kitą atrado, kai klojo kieme plyteles ir buvo nuimtas gruntas, pakeitė jį nauju vamzdžiu. Liudytojas A. B. nurodė, kad įmonei „Minija“ buvo skirta 3 ha žemės plotas, buvo rengiamos bendros nuotekų sistemos, organizacijos rengė pagrindines trasas, nuo kurių pasijungdavo sklypai, vienas šulinys dviem, jis pats dalijasi šuliniu su kaimynu, šulinys yra kaimyno kieme, nuo sklypo ribos 5 m. Iš liudytojo A. U. parodymų matyti, kad jam 1995 metais apsigyvenus (duomenys neskelbtini), šulinys buvo ir veikė, kitaip nebūtų įėjęs į namo rūsį, iš kiemo lietaus nuotekos bėgo į šulinį, už ūkinio nubėgdavo į griovelį, atsakovas tuo metu negyveno, statėsi, su juo bendravo, pačioj pradžioj apėjo viską, aptarė, kur ribos, kur šulinys, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovas teigia, kad pats pastatė Šulinį ir kad šis priklauso jam, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų, taip pat liudytojų A. B., V. J. parodymų, žemės sklypų ribos nebuvo tikslios, atliekant matavimus ribos kito, tai paaiškintų, kodėl Šulinys atsidūrė prie atsakovų žemės sklypo ribos, tačiau ieškovų žemės sklype, vien tik šulinio pažymėjimas ieškovų žemės sklypo plane neįrodo, kad jis yra ieškovų nuosavybė. Aptartų įrodymų pagrindu labiau tikėtina, kad Šulinys buvo įrengtas ieškovų ir atsakovų žemės sklypų lietaus nuotekų surinkimui. Ieškinyje nurodoma, kad jam žinoma, jog atsakovų žemės sklype yra melioracijos sistema ir vamzdžiai, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta, o ieškovų teiginiai apie tai, kad atsakovai vienašališku sprendimu įėjo į ieškovų žemės sklypą ir pajungė savo lietaus nuotekų vamzdžius, visiškai nepagrįsti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai būtų neteisėtai pasijungę lietaus nuotekų vamzdžius į Šulinį. Be to, ieškovai nurodo, kad nuo atsakovų žemės sklypo, ūkinio pastato ir namo surenkamas vanduo užtvindo Šulinį ir tokiu būdu vanduo, esant spaudimui, bėga į ieškovų gyvenamojo namo rūsius. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovų gyvenamojo rūsiai užtvindomi būtent dėl to, kad iš atsakovų žemės sklypo į Šulinį yra pajungti nuotekų vamzdžiai.
22. Teismo vertinimu ieškovai neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. byloje esantys įrodymai nepatvirtina, ieškovų nurodomų aplinkybių (ieškinyje išdėstytų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų) apie tai, kad atsakovai pažeidė ieškovų kaip turto savininkų teises (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis), todėl ieškinys netenkintinas.
23. Atsakovai pateikė teismui prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas (400 Eur už atsiliepimo rengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose). Iš 2023 m. liepos 27 d. kvito matyti, kad atsakovas A. J. sumokėjo advokatui už teisines paslaugas 500 Eur, išlaidos vertintinos kaip atitinkančios teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi už suteiktas teisines paslaugas mokėjo atsakovas A. J., netenkinus ieškinio, jam priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš ieškovų, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinio netenkinti.
Priteisti A. J. iš E. T. Liepos ir V. L. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.