- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- 1-1063-1205/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46358-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- N. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013-02-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui;
2) 2013-11-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 145 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, bausmes subendrinus, galutine 60 parų arešto bausme;
3) 2014-11-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;
4) 2017-01-02 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti per mėnesį po 20 valandų nemokamų darbų visuomenės labui;
5) 2017-11-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 20 baudos bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kaltinamasis R. P. terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją N. R., naudodamas psichinę prievartą: laikotarpyje nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d., per „Messenger“ programėlę nukentėjusiajai N. R. rašė bauginamojo pobūdžio pranešimus grasindamas su ja susidoroti, t. y.
- 2023 m. lapkričio 7 d. parašė: „Dabar tau bus blogai. Ar dabar pradėt bus pize aš nejaukauju, tuoj privažiuosiu. Likviduoti jus“;
- 2023 m. lapkričio 15 d. 18:06 val. parašė: „Jums bus blogai“; 19:25 val. „Zapaliu“ (vertimas iš rusų k. „padegsiu“);
- 2023 m. lapkričio 26 d. 17:46 val. parašė: „Aš nusižudysiu dėl tavęs, policija ras mano zytutes“;
- 2023 m. lapkričio 27 d. 13:43 val. rašė „Dabar aš tave surasiu aš ieškau“; 14:02 val. „Iškasiu iš pamatu dar atvziuoju“,
- bei iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambindamas į nukentėjusiosios N. R. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) baugino, grasindamas ją nužudyti, pokalbio metu nurodė: „nušausiu, po to nusišausiu pats“,
- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sistemingai ieškojo nukentėjusiajai N. R. nepageidaujamo kontakto, o būtent:
- nukentėjusiajai, N. R. žodžiu aiškiai išreiškus, jog nenori matytis ir bendrauti su įtariamuoju, persekiojo nukentėjusiąją, atvykdamas į nukentėjusiosios buvimo vietas, vykdė nukentėjusios stebėjimą iš atstumo:
- 2023 m. lapkričio 4, 5, 9, 14 dienomis, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis valandomis, atvykęs prie nukentėjusiosios N. R. gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), stovėdamas priešais nukentėjusiosios langus, aiškiai nukentėjusiajai matomoje vietoje, tyčia, kėlė nukentėjusiajai nerimą, sudarė nesaugumo jausmą;
- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą darbo valandą, atvykęs į N. R. darbovietę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), – primygtinai reikalavo pradėti su juo pokalbį,
- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, atvažiavęs į nukentėjusiajai priklausančią sodybą, adresu: (duomenys neskelbtini), grasino žodžiais: „padegsiu, aš jus visus nušluosiu“,
- taip pat, laikotarpyje nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d., nukentėjusiajai aiškiai išreiškus nenorą bendrauti, jis skambimo nukentėjusiajai telefonu penkiolika kartų, taip tyčia kėlė nukentėjusiajai nerimą, sudarė nesaugumo jausmą, tai yra tokiais nurodytais veiksmais sudarė nukentėjusiajai N. R. nuolatinę baimės, nerimo atmosferą, padarė neigiamą poveikį jos sveikatai, taip naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją.
2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 balandžio 21 d. skambindamas nukentėjusiajai N. R. grasino su ja susidoroti, o nukentėjusiajai N. R. žodžiu aiškiai išreiškus, jog ji nenori bendrauti ir matytis su kaltinamuoju, jis siekdamas paveikti ir įbauginti, sistemingai ieškojo nukentėjusiajai N. R. nepageidaujamo kontakto, stebėjo nukentėjusiosios buvimo vietas į jas atvykdamas, o būtent:
- 2024 m. balandžio 8 d. apie 06.15 val., 29 d. apie 6.30 val., atvykęs į N. R. darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat 2024 m. balandžio 27 d. apie 11.30 val., 20 val., 28 d. apie 9 val., apie 12 val., apie 20.35 val., 29 d. apie 18.50 val., atvykęs į nukentėjusiajai priklausančią sodybą, adresu: (duomenys neskelbtini), primygtinai reikalavo pradėti su juo pokalbį,
- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 27 d., nukentėjusiajai aiškiai išreiškus nenorą bendrauti, jis skambimo 65 kartus telefonu nukentėjusiajai, taip tyčia kėlė nukentėjusiajai nerimą, sudarė nesaugumo jausmą,
- tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 29 d. apie 18.50 val. atvykęs į nukentėjusiosios sodybą, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, nukentėjusiajai N. R. priklausantį turtą: sudaužė šiltnamio polikarbonatinę plokštę, kurios vertė 198,16 eurų, sudaužė aukšto slėgio plovimo įrenginį, kurio vertė 93 eurai, sudaužė lauko šviestuvą, kurio vertė 5,17 eurų, mesdamas nenustatytą daiktą išdaužė 1 vnt. lango stiklo paketą, kurio vertė 61,20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. R. bendrą 594,04 eurų vertės turtinę žalą, tokiais nurodytais veiksmais sudarė nukentėjusiajai N. R. nuolatinę baimės, nerimo atmosferą, padarė neigiamą poveikį jos sveikatai, taip naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją.
3. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad pradėjo su N. bendrauti, kai jis įsidarbino, prasidėjo meilė. Nuo birželio 2 d. pradėjo gyventi kartu nukentėjusiosios bute. Apsipyko, ji parašė jam žinutes, jis supyko, jam buvo depresija, stresas. Po kiek laiko susitiko, ji jam atleido, gyveno kartu. Kartu gyveno 10 mėnesių, iki 2024 m. balandžio mėnesio. Pripažįsta viską, kas nurodyta kaltinime. Atvykęs į nukentėjusiosios sodybą gadino turtą. Rašė žinutes. Buvo nukentėjusiąją įsimylėjęs, jam buvo depresija, nes išsiskyrė. Žinutes rašė būdamas blaivus. Pripažįsta, kad siuntė žinutes, kurios nurodytos kaltinime. Buvo atvykęs prie nukentėjusiosios namų, į darbą ėjo. Negalėjo be jos būti. Skambino nukentėjusiajai 65 kartus. Ne sykį buvo atvykęs į nukentėjusiosios sodybą, sulaužė nurodytus daiktus. Savo elgesį vertina kaip labai blogą. Galėjo nukentėjusioji jo žinučių išsigąsti, pripažįsta, kad galėjo bijoti. Civilinį ieškinį pripažįsta. Viską pripažįsta pagal pateiktą kaltinimą.
4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
5.1. nukentėjusiosios N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug nuo 2023 m. balandžio mėnesio įmonėje pradėjo dirbti R. P.. Jį pažinojo kaip bendradarbį, iš pradžių šis su ja bendraudavo draugiškai, nesielgė neįprastai. Maždaug nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio yra sakęs, kad ji jam patinka kaip moteris, net pabučiavo į skruostą. Tuo metu labai nustebo, kad jis šitaip elgiasi, iškart jam pasakė, kad jis nedarytų gėdos, pasakė, jog yra ištekėjusi ir jokie romantiniai santykiai su R. P. nedomina. Nuo to laiko asmuo vis bandė su ja užmegzti artimesnius santykius, vis dažniau darbe bandydavo su ja bendrauti, bet pernelyg to nesureikšmino. Maždaug nuo 2023 m. spalio mėnesio R. P. ėmė įkyriai, nuolat skambinti ir rašyti įvairias žinutes, o kai neapsikentusi skambučių užblokavo jo numerį, tuomet jis ėmė skambinti per programėlę „messenger“ ir rašyti įvairias žinutes. R. P. žinutėse rašė, kad ją myli, vadino aukseliu. Jam ne kartą yra aiškiai pasakiusi, kad su juo bendrauti nenori ir kad paliktų ją ramybėje, tačiau asmuo į tai nekreipia dėmesio ir toliau sistemingai rašo ir skambina. Kai ji neatsakė į jo žinutes ir jausmus, R. P. ėmė rašyti, kad jai bus blogai, kad ją suras, iškas. Tokius jo žodžius suprato kaip grasinimą jai kažką padaryti. 2023 m. lapkričio mėnesio pradžioje R. P. ėmė lankytis prie jos namų. Asmuo ateidavo prie buto durų, į jas skambindavo, belsdavo. Prie buto durų R. P. lankosi nuolat, prie jos durų ateina beveik kiekvieną dieną. R. P. vaikšto ir aplink daugiabutį namą, žiūri į jos langus. Asmuo prie buto durų lankosi ir ryte, ir vakare, ir naktį. Dėl tokio jo elgesio ėmė bijoti grįžti į namus, bijo iš namų išeiti, nes baiminasi, kad R. P. jos lauks ir kažką gali padaryti. R. P. iš bendradarbių sužinojo, kad ji turi sodybą ir keletą kartų taip pat ten nuvyko jos ieškoti. Į sodybą R. P. buvo nuvykęs du kartus, tačiau tiksliai nepamena kada. Kai R. P. atvyko į sodybą, abu kartus kartu su ja buvo sutuoktinis A. R., kuris taip pat žino, kad R. P. nuolat ją persekioja ir siekia romantinių santykių. Tuo pačiu laikotarpiu, kai R. P. jai skambindavo, rašydavo žinutes, vaikščiodavo aplink namus, asmuo taip pat ėmė jos ieškoti ir per šeimos narius ir pažįstamus. R. P. sužinojo, kur gyvena jos dukra S. R. ir ėmė lankytis pas ją prie namų, nuėjęs prie buto durų į jas skambino, o dukrai duris atidarius, ėmė jos prašyti, kad dukra pasikalbėtų su ja ir paprašytų, jog ji nebegyventų su sutuoktiniu, o imtų gyventi su R. P.. Asmuo taip pat buvo nuėjęs pas jos brolį V. I., klausinėjo apie ją, prašė, kad jis su ja pasikalbėtų, kad užmegztų su juo romantinius santykius. Žino, kad R. P. taip pat sužinojo jos dukros S. R. sugyventinio duomenis, ėmė sakyti, kad „jam padarys galą“. 2023 m. lapkričio 24 d. apie 17-18 val. paskambinęs R. P. pasakė, kad nusipirko šaunamąjį ginklą, ją nušaus, o po to nusišaus. 2023 m. lapkričio 22 d. R. P. buvo atleistas iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau lapkričio 27 d., apie 14.40 val. vėl atėjo į įmonę jos ieškoti. Atėjęs į darbą jis vėl prašė pasikalbėti. Griežtai jam pasakė, kad su juo nekalbės ir nuo jos atstotų. Kadangi R. P. nuolat ją persekioja, t. y. skambina, rašo žinutes, eina prie namų, vyksta į sodybą, ateina į darbą, ieško ir neduoda ramybės ne tik jai, bet ir artimiesiems, nusprendė kreiptis į policijos įstaigą su pareiškimu. Dėl tokio R. P. elgesio į policijos įstaigą kreipėsi ne pirmą kartą, anksčiau jau rašė pareiškimą. Dėl tokio R. P. elgesio gyvena nuolatinėje baimėje, bijo viena grįžti ar išeiti iš namų, baiminasi viena būti namuose. Taip pat bijo, kad R. P. gali imtis kažkokių veiksmų prieš ją ar artimuosius ir padaryti kažką blogo, kadangi ne kartą grasino telefonu. Būdama namuose negali ramiai gyventi ir ilsėtis, baiminasi uždegti šviesą, nes tuomet R. P. mato, jog yra namuose ir beldžiasi į duris. Dėl patiriamo nuolatinio streso sutriko sveikata, dažnai pakyla spaudimas, svaigsta galva, dėl kilusių problemų keletą kartų jau lankėsi gydymo įstaigoje. Tokie R. P. veiksmai taip pat kenkia jos santuokai ir kelia įtampą šeimoje. R. P. savo veiksmais daro stiprų neigiamą poveikį jos emocinei būsenai. Apklausta papildomai nukentėjusioji parodė, kad su R. P. niekada nebuvo užmezgusi jokio romano, į jį žiūrėjo tik kaip į bendradarbį, nėra leidusi su juo laiko, išskyrus vieną atvejį, kai su žmonių kompanija vyko į išvyką ir atsitiktinai vyko ir R. P.. Telefono numeriais apsikeitė pradėjus kartu dirbti, dėl darbo reikalų. Iš pradžių bendravo tik darbiniais klausimais, bet nuo vasaros R. P. jai pradėjo skambinti ir ne darbiniais klausimais, tiesiog pasikalbėti draugiškai. Nuo 2023 m. spalio mėnesio R. P. skambučiai jai darėsi vis dažnesni, jis jai pradėjo įkyriai skambinėti. Jei į R. skambučius neatsiliepdavo, R. pradėdavo ieškoti kitų būdų su ja susiekti, stengdavosi su ja susitikti, kas reiškė, kad jis ateidavo pas ją į darbovietę arba prie buto. R. vis sakydavo, kad jei su juo nekalbės telefonu, jis ieškos jos kitaip. Bijojo jo, todėl norėdama išvengti R. apsilankymų darbovietėje ar prie savo namų, stengėsi į jo skambučius atsiliepti, o jei iškart neatsiliepdavo, perskambindavo pati. S. R. anksti rytais galėjo tokiais atvejais, kai buvo iš vakaro praleidusi jo skambutį. Bendraudama su R. telefonu sužinodavo, kur jis yra, ką daro ir taip galėdavo būti tikra, kad jis nesieks su ja susitikti ar galės pati išvengti susitikimo su juo. Pavargusi nuo R. perdėto noro bendrauti, vis jam sakydavo, kad jaučiasi jo persekiojama, kad jis savo elgesiu kelia didelį stresą, gadina sveikatą. Į tokius žodžius R. visada tiesiog atsakydavo, kad jis be jos negali gyventi. Kai nuo 2023 m. spalio mėnesio R. pradėjo nuolat įkyriai skambinti ir rašinėti žinutes ir jai pasakius, kad paliktų ramybėje, R. įvairiais išsireiškimais pradėjo gąsdinti ir grasinti, kad jai kažką padarys, jei ji nustos su juo bendrauti. Nuo 2023 m. lapkričio mėnesio, kai dažniau neatsiliepdavo į R. skambučius, jis pradėjo sistemingai vaikščioti prie jos namų. Atėjęs prie buto durų, adresu: (duomenys neskelbtini), įvairiu paros metu, skambindavo, belsdavo į duris, tuo pačiu skambinėdavo į telefoną ir reikalaudavo jį įsileisti ar išeiti pasikalbėti. Įvardinti kokiomis dienomis R. buvo atėjęs prie buto durų negali, nes jis ateidavo nuolat ir galimai net po kelis kartus per dieną. Taip pat dažnai ateidavo į darbovietę. S. R. yra ne kartą žodžiais pagrasinęs, kad jei nebus su juo, jis ją užmuš, nudurs, nušaus ir po to pasidarys galą sau, nes be jos jis negali gyventi. Taip pat yra grasinęs, kad ką nors fiziškai padarys šeimos nariams. Iki šiol R. nėra bandęs realiai įvykdyti jokių savo išsakytų grasinimų, bet nežino, ko iš jo galima tikėtis, mano, kad gali kažką padaryti. Kai dėl R. terorizavimo 2023 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į policiją, R. liovėsi ją terorizuoti, o po kurio laiko atsitiktinai susitikus (duomenys neskelbtini) mieste, gatvėje, jis net atsiprašė. Ji jam pasakė, kad atleidžia, ir jo prašymu sutiko atblokuoti jo telefono numerį savo telefone, kad jis galėtų pasiskambinti ir draugiškai pakalbėti, kai jam bus labai liūdna. Ilgą laiką po šio atsiprašymo R. buvo ją palikęs ramybėje, kartais paskambindavo, bet šie skambučiai nebuvo įkyrus, bendravo draugiškai. Šių skambučių metu R. neišsakydavo grasinimų, bet būdavo, kad pasakydavo, jog nusižudys, jei nebus su juo, nes jis be jos negali gyventi. Kai tokie R. pasakymai darėsi vis dažnėsi, galimai nuo 2024 m. balandžio 6 d., pradėjo vėl neatsiliepti į jo skambučius Nuo 2024 m. balandžio 8 d. R. P. vėl pradėjo jai sistemingai grasinti susidorojimu ir persekioti, lankydamasis prie namų, adresu: (duomenys neskelbtini), ateidamas į darbovietę, adresu: (duomenys neskelbtini), ir atvažiuodamas į sodybą, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip elgtis R. P. pradėjo po to, kai ji pradėjo nebeatsiliepti į jo skambučius. 2024 m. balandžio 8 d. apie 06.15 val. R. P. atėjo pas ją į darbovietę ir agresyviai nusiteikęs, stumdamas rankomis ją prie sienos, pakeltu balsu reikalo pasiaiškinti, kodėl neatsiliepia į jo skambučius. Išsigandusi jam pasakė, kad jam paskambins vėliau ir prašė išeiti. Jam kelis kartus perklausus, ar tikrai jam paskambins, o jai atsakius, kad tikrai, R. P. išėjo. Praėjus gal 10 minučių R. P. vėl atėjęs prie jos iš naujo klausė, ar tikrai jam paskambins ir tik patikinus, jog tikrai, jis išėjo. R. P. buvo blaivus. Bijodama vėl sulaukti R. P. darbe, grįžusi į namus jam paskambino, kad jis išgirdęs jos balsą nusiramintų ir jos neieškotų. Dienų įvardinti negali, bet galimai kitomis dienomis po balandžio 8 dienos, po to, kai tik neatsiliepė į R. P. skambučius, jis kiekvieną dieną kas kažkiek laiko ateina prie jos butų durų, beldžia į duris, judina rankeną arba stovi prie daugiabučio namo ir žiūri į jos langus. Apie tokius R. P. nuolatinius apsilankymus ir persekiojimus policijos pareigūnams nepranešdavo, nes būdavo gėda. Užblokavusi R. P. telefono numerį, bet bijodama jo apsilankymų darbo vietoje, tiesiogine ta žodžio prasme slapstydamasi nuo jo, nuo 2024 m. balandžio 18 d. buvo priversta pasiimti atostogas, kad galėtų būti namuose ir jis negalėtų prie jos bet kada prisiartinti. Skambindamas jai telefonu R. P. vis išsakydavo grasinimus, kad ji negyvens, kad jis ją nužudys, kad padegs sodybą. Kokiomis dienomis jis tai yra grasinęs negali įvardinti, nes tai tiesiog būdavo pastoviai pokalbių metu išsakomi grasinimai. Paskutinėmis dienomis, tai yra 2024 m. balandžio 27-28 dienomis, R. P. pradėjo sistemingai atvažinėti su taksi automobiliais prie sodybos, kur tomis dienomis buvo kartu su savo vyru. 2024 m. balandžio 27 d. R. P. pirmiausia atvažiavęs apie 11.30 val. prie sodybos, stovėdamas gatvėje prie sodybos, kreipdamasis į ją, stovinčią kieme, vadino necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad padarys savo, kad ji negyvens. Kai jos vyras norėjo eiti link gatvės, R. P. sėdęs į taksi išvažiavo. Vėliau, apie 20 val., R. P. vėl taksi automobiliu atvyko prie sodybos ir vėl keikdamas ją grasino padengti sodybą, o kieme pamatęs jos vyrą išvažiavo. Apie šiuos du R. P. apsilankymus sodyboje pranešė policijos pareigūnams. Kitą dieną, t. y. 2024 m. balandžio 28 d., R. P. prie sodybos galimai su taksi automobiliu vėl buvo atvykęs tris kartus. Pirmą kartą atvyko ryte, apie 09 val., kelis kartus lėtai pravažiavo pro sodybą, bet sustojęs nebuvo, antrą kartą atvažiavo apie 12-13 val., tada jau vėl pamatęs ją kieme, stovėdamas gatvėje jis kėlė triukšmą, vėl keikė ją, vėl grasino kaip įprastai su ja susidoroti. Trečią kartą, apie 20.35 val., R. P. taksi automobiliu vėl lėtai pravažiavo pro sodybą. Dėl šių balandžio 28 d. R. P. apsilankymų prie sodybos į policiją nesikreipė, nes kaip sakė, jaučia didelę gėdą nuo kaimynų, nesinori, kad į namus pastoviai važiuotų policijos pareigūnai. Taip pat telefonu bendravo su pažįstamu taksi vairuotoju A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paskambino R. P. paprašytas. Iš pradžių A. klausinėjo, kur ji yra, kas jai pasirodė labai keista, o po to iš jo telefoną perėmė R. P., kuris kažką nesuprantamai bandė sakyti, bet išgirdusi jo balsą, nutraukė pokalbį. Vėliau pati perskambino A. paklausti, kodėl jis jai skambino, tai A. papasakojo, kad apie 06.30 val. jis R. P. vežė prie jos darbovietės, kur šis, susiskambinęs su buvusiu bendradarbiu ir sužinojęs, kad ji nedirba, pasakė A. jį nuvežti prie jos namų. Iš A. žodžių žino, kad jis R. P. atvežė prie jos namų, ten R. P. apėjo aplink daugiabutį namą, žvalgydamasis į buto langus, tada turbūt supratęs, kad namuose jos nėra, jis A. pasakė jį nuvežti prie jos sodybos. A. sakė, kad atvažiavus prie sodybos, R. P. balsu pasakė „nėra vyro mašinos“ ir A. pasakė įvažiuoti į sodybos kiemą. Kaip A. sakė, R. P. buvo išlipęs iš mašinos, buvo nuėjęs pažiūrėti prie durų, žiūrėjo į langus. Nepamatęs jos sodyboje, R. P. A. pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir šis jį parvežė. A. sakė, kad R. P. buvo neblaivus ir kalbėjo neadekvačius dalykus. 2024 m. balandžio 29 d. ji buvo iena sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. buvo virtuvėje ir pro langą pamatė, jog šalia sodybos esančia gatve važiuoja vyšninės spalvos taksi automobilis. Žino, kad prie sodybos su taksi dažnai atvažiuoja R. P., kuris yra nepageidaujamas, su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, yra parašiusi ne vieną pareiškimą policijai. Taksi automobiliui privažiavus arčiau sodybos pamatė, kaip iš jo išlipa R. P.. Jam išlipus iš automobilio ir įėjus į sodybos kiemą, ji greitai nubėgo į namuose esantį tualetą ir jame užsirakino. Tualete užsirakino tikėdamasi, kad jis pažiūrės pro sodybos langus į vidų ir iš jos teritorijos pasišalins. Bebūnant tualete girdėjo, kaip R. P. daužo į sodybos laukines duris. Tuomet išgirdo, kaip pradėjo trankytis kieme, o vėliau išgirdo, kad dūžta sodybos miegamojo kambario langas. Kuomet jis išdaužė langą, išsigando ir bijojo, jog jis gali patekti į sodybos vidų. Tik maždaug už 15 minučių pravėrė tualeto duris ir pro tarpą pasižiūrėjo į laukines sodybos duris (jos turi langelį su stiklu), ar už jų niekas nestovi. Pamačiusi, kad už jų nieko nėra, išėjo iš tualeto ir nuėjo į virtuvę pasiimti mobilų telefoną. Pro langą pastebėjo, jog R. P. sodybos kieme nesimato. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) išsikviesti policijos pareigūnus. Baigus pokalbį su BPC operatore, iš karto paskambino savo vyrui A. R. ir jam papasakojo, kad buvo atvažiavęs R. P., kuris išdaužė sodybos langą. Kol vyras negrįžo į sodybą, ji į lauką nėjo, laukė viduje. Maždaug už 10 min. grįžus vyrui kartu su juo apžiūrėjo išdaužtą sodybos langą ir pastebėjo, jog išdaužtas tik vienas išorinis stiklo paketas (apie 88cm. pločio, 115 cm. ilgio). Pradėjus apžiūrėti sodybos teritoriją pastebėjo, jog yra apgadinta viena šiltnamio detalė t. y. skaidrus polikarbonatas (apie 2 metrų pločio, 6 metru ilgio), nulaužtas lenkiškos plovimo įrangos „KD439“ modelio detalės laikiklis. Turtą sugadino R. P., nes ji matė, kaip jis vienas įėjo į sodybos kiemą bei žino, kad prieš jam ateinant į sodybą, jos teritorijoje esantys daiktai buvo tvarkingi, neapgadinti. Sodybos teritorija jokia tvora aptverta nėra, nesaugoma. Bendraujant su policijos pareigūnais buvo šviesu, todėl iš karto nepastebėjo, jog buvo apgadintas ir lauko apšvietimo judesio daviklis. Tai pamatė tik sutemus ir pranešė policijai. Jie su vyru suprato, kad lauko apšvietimą R. P. sugadino ketindamas grįžti į sodybą naktį, todėl abu su vyru negalėjo miegoti visą naktį, vyras vis stebėjo aplinką kieme. Turtas draustas „(duomenys neskelbtini)“ turto draudimu, todėl kreipėsi į draudimą, kuris atlygino 730 Eur žalą. Šios išmokos jai pakanka atlyginti padarytiems nuostoliams. Dėl R. P. nuolatinio persekiojimo ir turto sugadinimo supranta, kad jis visiškai neprognozuojamas žmogus. Net ir būdamas suimtas R. P. nepalieka jos ramybėje, ieško su ja ryšių. 2024 m. gegužės 22 d. jis jai skambino 2 kartus, nors negrasino, kreipdamasis „aukseliu“ sakė, kad ji ne taip suprato, kad į sodybą važiavo tik norėdamas su ja pasimatyti, prašė atsiųsti jam pinigų. Nors kalbėjo ramiu tonu, neįžeidinėjo, jo elgesys, ryšių ieškojimas jai kelia stresą. Dėl tokio R. P. nuolatinio persekiojimo jaučiasi terorizuojama, niekur neturi ramybės, yra įsibaiminusi (1 t., b. l. 59-62, 75-78, 81-85, 88-90, 100-103);
5.2. liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad žmona N. R. dirba įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Žmona buvo anksčiau pasakojusi, kad bendradarbis R. P. rodo jai darbe išskirtinį dėmesį, tačiau kiek žino, žmona buvo kategoriškai pasakiusi, kad jokių santykių tarp jų būti negali. Prieš maždaug mėnesį laiko, žmona pradėjo sakyti, kad minėtas bendradarbis pradėjo jai rašyti meilės žinutes, tačiau žmona į šias žinutes neatsakydavo. Prieš maždaug 3 savaites, kartu su žmona nuvyko į savo sodybą. Netrukus išgirdo bildesį į duris, atidarė duris ir pamatė vyriškį, kuris prašė pakviesti N.. Pakvietė žmoną ir išėjo į katilinę juos palikdamas dviese. Po maždaug 5 minučių grįžo prie jų ir paklausė vyriškio ,,čia atvažiavai pas savo ,,meilę“?, jis atsakė, kad taip, tada vyriškiui pasakė, kad šis išeitų iš jų namų. Jis išėjo, bet girdėjo, kaip piktai sakė ,,padegsiu“ ir panašiai. Po kelių dienų jis vėl pasirodė sodyboje. Į kiemą atvyko automobilis, iš kurio išlipo R. P. ir priėjęs prie jo paklausė ,,kur yra N.?“, jis vyriškiui pasakė, kad staigiai išvažiuotų iš jų namų, žmonos tada nekvietė. Tada užrašė automobilio valstybinius numerius, padavė žmonai, kuri dėl šio įvykio kreipėsi į pareigūnus. Žmona pasakojo, kad R. P. daug kartų buvo atėjęs į jų namus, kur jai atnešė gėlių, prašė būti kartu, o jai atstūmus jį, jis pradėdavo žmonai grasinti, kad susidoros su ją ir visa šeima. Taip pat daug kartų žmona pasakojo, kad R. P. stovi prie buto durų, į jas beldžia, žmona neįsileidžia, tačiau R. P. palieka gėles prie durų, vaikšto aplink buto langus. Žmona ne kartą yra rodžiusi, kokias įkyrias meilės žinutes jai rašo, tačiau ji nei karto jam nesuteikė vilties, kad tarp jų gali užsimegzti romantiniai santykiai. Kiek žino, R. P. buvo nuvykęs į dukros S. R. bei žmonos brolio V. I. namus, kur klausinėjo jų apie N.. Žmona yra įsibaiminusi, nuolatinėje stresinėje būsenoje, bijo likti viena namuose, nes bijo R. P., kadangi jis ne kartą yra grasinęs. R. P. žmoną persekioja, jos ieško, jai rašo ir skambina kone kiekvieną dieną. Taip pat dėl tokio R. P. elgesio yra pašliję santykiai šeimoje. Žmonos sveikatos būklė neleidžia jai pernelyg jaudintis, tačiau toks R. P. elgesys skatina ją nervintis, stresuoti, dėl ko gali suprastėti jos sveikata. Dėl nuolatinio streso žmona jau lankėsi pas gydytojus. Žmona N. R. 2023 m. pabaigoje kreipėsi pareiškimu į policiją dėl patiriamo iš R. P. nuolatinio terorizavimo. Po kreipimosi į policiją kurį laiką gyveno ramiai. 2024 m. balandžio mėnesį su žmona pradėjo pastebėti, kad prie jų sodybos, adresu: (duomenys neskelbtini), po kelis kartus per dieną pradėjo atvažinėti įvairūs taksi automobiliai bei nematyti automobiliai, kurie sustodavo netoli sodybos taip, kad gerai matytų sodybos kiemo vaizdą. Kelis kartus mėgino eiti link stovinčio automobilio, kad pasiaiškintų, kas stebi jų sodybą, bet jei tik pradėdavo eiti iš kiemo, stovėjęs automobilis iškart išvažiuodavo (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Po kelių tokių kartų pakartotinai toje vietoje pamatęs stovinčius automobilius, pradėjo pats juos stebėti per turimus žiūronus ir pamatė, kad juos stebintis asmuo yra žmonos bendradarbis R. P.. Jis sėdėdavo priekinėje keleivio vietoje. Pamatęs, kad į jį žiūri per žiūronus, lenkdavo galvą, kad pasislėptų. Balandžio mėnesį, kokiomis dienomis neatsimena, bet galimai nuo 18 dienos, R. P. vis taip atvažinėdamas prie sodybos, ne mažiau kaip 4 kartus, išlipęs iš jį atvežusio automobilio, stovėdamas gatvėje prie sodybos, kėlė triukšmą, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo žmoną ir grasino, kad sudegins sodybą. Kai jį pamatęs pradėdavo eiti link gatvės, jis tuoj pat labai staigiai išvažiuodavo. Suprato, kad R. P. atvažiavęs stebėdavo kiemą ir jei nepamatydavo jo, įsidrąsinęs išlipdavo, kad pagąsdintų grasinimais žmoną, o jei matydavo kieme jį, tiesiog stovėdavo ir stebėdavo sodybą. R. P. atvažinėdavo su įvairiais automobiliais, visų jų numerių nežino, bet buvo nufotografavęs vieną dažniausiai matytą ne taksi automobilį, kurio numeris (duomenys neskelbtini) Iš žmonos žodžių žino, kad taip persekiodamas žmoną, R. P. lankydavosi ne tik prie sodybos, bet ir prie buto, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat prie jos darbo. Pats apie R. P. lankymąsi prie sodybos ir išsakomus grasinimus nėra pranešęs policijai, dėl to skambindavo žmona, bet ji į policiją yra skambinusi tikrai dėl labai mažai atvejų, nes buvo gėda nuo kaimynų, kad nuolatos pas juos atvažinėja policija. Šių metų balandžio mėnesį, dienų negali pasakyti, yra buvę taip, kad žmoną nuvežus į darbą ji neužilgo skambindavo ir sakydavo, kad pas ją į darbą buvo atėjęs R. P., kad vėl jai sakė, kad ji vis tiek gyvens su juo, o jei negyvens, tai negyvens išvis, kad ją sudegins. Kaip vyras iš pradžių visos šios situacijos labai nesureikšmino, galvojo, kad praeis žmogui užėjęs durnumas, bet kai nuo šių metų balandžio mėnesio prasidėjo tas nuolatinis persekiojimas, ne kartą išsakyti grasinimai padegti, ir tas paskutinis atvejis, kai jam nebūnat sodyboje R. P. išdaužė 1 namo langą, įskėlė šiltnamio detalę bei sulaužė plovimo įrenginio detalę, suprato, kad jis yra visiškai neprognozuojamas ir gali tikrai įgyvendinti savo grasinimus. Po šio įvykio bijodamas, kad R. P. vėl gali grįžti, pats nemiegojo visą naktį ir stebėjo, ar jis nevaikšto aplink sodybą. Dėl P. nuolatinio teroro paskutiniu metu gyveno didelėje įtampoje. Žmonai išsivystė tokia baimė, kad ji bijo viena likti namuose, bijojo eiti į darbą, todėl turėjo imti nedarbingumą, neplanuotas atostogas. Iš žmonos žodžių žino, kad P. šiuo metu yra suimtas, bet bijo, kad jei jis bus paleistas, dabar gali iš keršto įgyvendinti savo visus grasinimus (1 t. b. l. 168-171, 178-181);
5.3. liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad dirbdamas pagal individualią veiklą taksi vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, važinėja įmonės suteikiamais automobiliais, kurie yra T. P. markės. 2024 m. balandžio 29 d. ryte, apie 06.30-07.00 val., turėjo klientą – nepažįstamą vyriškį, kuris įsėdo centre ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Privažiavus prie kliento nurodytos vietos, jis užkalbino kitą nepažįstamą vyriškį, sakydamas „tu pažiūrėk, ar ji dirba“. Jokie vardai, pavardės nebuvo paminėti. Po to klientui, kaip suprato, paskambino tas užkalbintas vyriškis, nes iš girdėto pokalbio suprato, kad jam pasakė, jog ta moteris, apie kurią jis klausė, nedirbo. Tada klientas pasakė, kad važiuotų pro (duomenys neskelbtini) gatvę, kad jam reikia žvilgtelti į jos balkoną. Važiuojant pro (duomenys neskelbtini) gatvę vyriškis dairėsi žiūrėdamas į daugiabučio namo langus. Prie daugiabučio namo sustoję nebuvo. Pasižiūrėjęs į langus vyriškis pasakė, kad nėra namie ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kelią kur važiuoti nurodė pats. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, likus gal 10 metrų iki matomos sodybos, vyriškis nurodė sustoti. Sėdėdamas automobilyje vyriškis žiūrėjo į sodybos kiemą ir kalbėjo, kad reikia pažiūrėti, ar kieme nėra mašinos. Vyriškio užklausė, ko jis bijo, tada vyriškis atsakė, kad seka vieną moterį, bet bijo jos vyro. Kai užklausė, kodėl jis seka tą moterį, vyriškis atsakė, kad myli ją. Įsitikinęs, kad kieme nestovi mašina, vyriškis paprašė važiuoti į sodybos kiemą ir jis įvažiavo į kiemą. Kieme išlipęs iš mašinos vyriškis priėjęs prie durų, jas patampė ir pamatęs, kad durys užrakintos, grįžo atgal į automobilį. Vyriškis po kiemą nevaikščiojo. Tuomet vyriškis pasakė važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). Važiuojant vyriškis paprašė paskambinti moteriai, kurios ieško. Sakė, kad jam ji neatsiliepia, o jam reikia sužinoti kur ji yra. Vyriškis padiktavo moters telefono numerį, pasakė, kad ji N. R.. Išgirdęs vardą ir pavardę suprato, kad minėtą moterį pats pažįsta, nes yra kartu dirbę. Kai paskambino N., kaip vyriškis buvo paprašęs, jos paklausė, kur ji yra. Kaip suprato, N. toks klausimas pasirodė keistas, nes ji iškart paklausė, kas jos prašė jai paskambinti ir tada jis padavė telefoną kalbėti vyriškiui. Jų pokalbis buvo trumpas, vyriškis į N. kreipėsi aukseliu, o pati N. ant jo šaukė, kad jai neskambintų, paliktų ją ramybėje ir paminėjusi policiją, pokalbį baigė. Vyriškio nieko nebeklausinėjo, atvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestą jį paleido centre. Po kiek laiko perskambino pati N., klausdama kodėl jai skambino. N. viską papasakojo, kur vežiojo vyriškį, atsiprašė jos, kad paprašytas vyriškio jai paskambino, nes pačiam pasidarė gėda dėl visos susiklosčiusios situacijos. N. pasakė, kad šis vyriškis ją persekioja ir dėl to ji neturi ramybės. Minėtą vyriškį taip vežiojo tik šį vieną kartą. Jis jam visiškai nepažįstamas. Vyriškis pasirodė buvęs neblaivus. Vyriškis ne vieną kartą pakartojo, kad viską daro iš meilės jai (2 t., b. l. 1-4);
5.4. liudytojos S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad mama N. R. prieš kurį laiką jai buvo užsiminusi, jog jos kolega R. P. jai darbe rodo dėmesį kaip moteriai. Po kiek laiko mama pradėjo pasakoti, kad R. P. jai nuolatos rašo meilės žinutes, skambina, vėliau, kad lankosi jos namuose, beldžia į duris, palieka prie durų gėles, vaikšto aplink namų langus. Kiek žino, mama R. P. jokių vilčių dėl romantinių santykių nesuteikė, į jo meilės prisipažinimus nieko neatsakydavo, kategoriškai nurodė, kad tarp jų nieko negali būti. Jos žiniomis R. P. ne kartą yra mamai grasinęs, kad jei ji su juo nebus, jis padarys jai ar jos šeimai kažką blogo, tačiau kiek žino, niekada realių grasinimų nesiėmė. Mama dėl tokio R. P. elgesio yra įsibaiminusi, nuolatinėje streso būsenoje, bijo pasilikti viena namuose ar net eiti į darbą, net bijo namuose įsijungti šviesą. Taip pat ji keletą kartų buvo atsiliepusi mamos telefonu kai skambino R. P., jam aiškiai pasakė, kad neskambintų mamai, kad atstotų ir kad mama nenori su juo bendrauti. Prieš keletą savaičių į jos namus atėjo minėtas mamos bendradarbis R. P., kuris pradėjo sakyti, kad myli jos mamą, prašyti, kad jam padėtų būti su ja. Jam kategoriškai nurodė, kad mama su juo nenori būti, pasakė, kad jis yra įbauginęs mamą, kad dėl jo tokio elgesio ji negali ramiai gyventi, tačiau jis pasakė, kad negali be jos gyventi, myli ir nieko negali su savimi padaryti. Po šio R. P. apsilankymo praėjus kelioms dienoms matė, kaip R. P. vaikščiojo po jos buto langais, tačiau tą kartą į buto duris nesibeldė, su juo nebendravo. Mamai dėl R. P. nuolatinio persekiojimo sutriko sveikata, ji kreipėsi pagalbos į gydytojus. R. P. tiek ji, tiek mama buvo pasakiusios, kad mama nenori su juo bendrauti, tačiau jis nesupranta ir vis tiek mamą persekioja (1 t., b. l. 184-187);
5.5. liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad teko dirbti su R. P.. Kai R. P. dirbo įmonėje yra pastebėjęs, kad jis N. rodė išskirtinį dėmesį (kalbindavo, sakydavo, kad nori būti kartu). Sesuo N. R. minėjo, kad nenori su juo jokių santykių, dėl ko ne kartą R. P. yra pasakęs, kad nelystų prie sesers. Kiek žino, ir pati sesuo ne kartą kategoriškai yra pasakiusi, kad nenori jokių santykių, tačiau R. P. nuolat ieško kontakto su ja, jai rašo, skambina, taip pat lankosi jos namuose, baldo į duris, atneša prie durų gėlių. Maždaug prieš mėnesį laiko R. P. atėjęs pas jį į namus sakė, kad myli jo sesę, nori su ja būti ir prašė padėti. Jis pasakė, kad sesuo turi vyrą. R. P. pasakė, kad atstotų nuo sesers, tada R. P. pasakė „aš jus visus nušluosiu“. Ką tuo tiksliai turėjo omenyje nežino, niekada jokių realių grasinimų nei prieš sesę, nei prieš jį jis nesiėmė. Sesuo patiria didelį stresą dėl tokio R. P. elgesio, jo persekiojimo, kadangi jis yra grasinęs sesei susidorojimu, jei ji nebus su juo. Sesuo bijo likti viena namuose, bijo išeiti į laiptinę. Sesuo turi sveikatos problemų dėl kurių negali patirti streso, jaudintis, tačiau šis R. P. persekiojimas kelia jai neigiamas emocijas, kurios gali pakenkti jos sveikatai (1 t., b. l. 190-191);
5.6. liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2023 m. lapkričio mėnesio gale priėmė pareiškimą iš pareiškėjos N. R.. Rašyti pareiškimo pareiškėja buvo atvykusi į PK. Pareiškėja nurodė, kad buvęs bendradarbis R. P. nuo spalio mėnesio ją sistemingai persekioja, rašydamas ir skambindamas jai į telefoną, taip pat lankydamasis prie jos buto durų vakare, nakties metu ar anksti rytais. Pareiškėja nurodė, kad dar R. P. lankėsi jos turimoje sodyboje (duomenys neskelbtini) rajone bei pas jos dukrą ir brolį, kurių prašė ją įtikinti gyventi su juo. Taip pat nurodė, kad neseniai lankėsi ir darbo vietoje ir bandė su ja pabendrauti, nors pats ten jau nebedirba. Pareiškėja aiškino, kad R. P. ją persekioja, nes nori su ja užmegzti romantinius santykius, nors pati N. R. aiškiai yra jam išsakiusi, kad jokių santykių su juo užmegzti nenori, nes yra ištekėjusi ir turi šeimą. Kaip nurodė pareiškėja, dėl R. P. elgesio jaučiasi persekiojama, nes R. P. ne tik savo skambučiais, žinutėmis ir lankymusi prie jos namų jai neduoda ramybės, bet taip pat yra telefonu išsakęs grasinimus, kad nusipirko šaunamąjį ginklą ir kad ją nušaus. Pareiškėja aiškino, kad dėl tokio R. P. elgesio nebegali ramiai gyventi, nuolat patiria stresą ir dėl to jai atsirado sveikatos problemų. Visi pareiškėjos N. R. išsamūs parodymai apie R. P. veiksmus jos atžvilgiu buvo surašyti ją apklausiant liudytoja. Apklausos metu N. R. nurodė, kad dėl R. P. lankymosi prie jos namų yra kvietusi policijos pareigūnus ir kad pareigūnams su juo pabendravus, R. P. trumpam buvo nurimęs ir jos taip įkyriai nepersekiojo, todėl pareiškėja jos, kaip pareigūnės, paprašė susisiekti su R. P. telefonu ir jį sudrausminti bei įspėti, kad jis neieškotų su ja ryšių. Apklausus liudytoją N. R. bei užpildžius procesinius dokumentus, ji telefonu susiekė su R. P.. Pokalbio metu R. P. iš balso pasirodė esantis neblaivus, todėl jo paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio, o R. P. patvirtino, kad yra išgėręs. Bendraujant su R. P. ir jo paklausus apie situaciją su N. R., R. P. atsakė, kad jis myli N. R., kad negali be jos gyventi, dėl nevalgo jau pora savaičių. R. P. bandė paaiškinti, kad N. R. kreipėsi į pareigūnus dėl jo elgesio, nuolatinio persekiojimo, kad ji nenori turėti su juo jokių santykių ir jo dėmesys jai nėra priimtinas, todėl jis turėtų liautis taip elgtis. R. P. aiškino, kad jis nesupranta, ką jis blogo daro, nes jis viską daro iš meilės. Pakartotinai bandant R. P. paaiškinti, kad jis taip elgtis negali, R. P. į žodžius nereagavo ir pradėjo šaukti, kad jis negyvens, bet ir ji negyvens. R. P. šaukdamas į telefoną ne vieną kartą pakartojo, kad nusižudys pats ir ją nužudys. Nors žodžiais bandė R. P. nuraminti ir paaiškinti, kad jis nebeieškotų ryšių su moterimi ir negrasintų, bet jis nesiklausė, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl pokalbis buvo baigtas. Telefoninis pokalbis su R. P. body kamera nebuvo užfiksuotas. Dėl gauto N. R. pareiškimo ikiteisminis tyrimas iškart pradėtas nebuvo, nes buvo reikalinga patikslinti įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 195-198);
5.7. liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). R. P. gerai pažįsta kaip buvusį (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoją. Yra vairuojantis, o R. neturėjo mašinos, tai kartais R. paprašius jį paveždavo. Apie 3-4 metus R. (duomenys neskelbtini) jau nebegyvena. Šių metų balandžio mėnesio pabaigoje, dienos tikslia įvardinti negali, bet buvo kažkuri savaitgalio diena, vakarop, apie 18-19 val., pas jį į namus atėjo neblaivus R.. R. (duomenys neskelbtini) turi seserį, tai matyt buvo atvykęs pas ją. Atėjęs pas jį R. paprašė parvežti į namus (duomenys neskelbtini). Iš draugiškumo sutiko. R. vežė savo automobiliu Citroen Xsara Picaso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pradėjus važiuoti R. pasakė, kad važiuotų pro (duomenys neskelbtini) kaimą. Kadangi ten yra žvyrkelis nesutiko važiuoti, bet privažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, R. pradėjo sakyti, kad jam reikia pravažiuoti pro (duomenys neskelbtini) kaimą ir paprašė ten jį nuvežti. Kai R. klausė, ko jam reikia (duomenys neskelbtini), jis tik pasakė, kad čia yra tik jo reikalas ir nieko daugiau nesakė. R. pats rodė kelią, kur važiuoti. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) ir pravažinėjant pro vieną namą, kurio numerio nepastebėjo, R. žvalgydamasis į namo kiemą balsu pasakė, kad važiuotų toliau, nes jis vaikšto kieme. R. sakydamas „jis“ nesakė jokio vardo, bet suprato, kad kalbėjo apie vyrą, kurį ir pats matė vaikštantį kieme. Jam tas vyras nepažįstamas. Pavažiavus apie 100-150 metrų R. paprašė apsisukti ir tada pavažiavus šiek tiek atgal paprašė sustoti ant kelio. Iš tos vietos kur sustojo, gerai matėsi namo kiemas, pro kurį buvo prieš tai pravažiavę, matėsi, kad kieme vis vaikščiojo vyras. Taip stovint R. telefone kažką žiūrėjo, lyg kažką rašė. Iš mašinos R. nebuvo išlipęs. Pats R. nieko nekalbėjo, bet pagalvojo, kad jis kažko laukia susitikti, kad kažkas turėjo išeiti iš to kiemo, nes taip stovint, R. vis žiūrėjo į kiemą. Vis sakant, kad jau važiuojam, R. vis prašė dar palaukti, tai ten prastovėjo apie 20-30 minučių ir tada pamatė, kad kieme vaikščiojęs vyriškis į juos žiūri per žiūronus. Tą pamatęs R. pradėjo lenktis, slėptis, o jis jam pasakė, kad jį jau matė. Pačiam visa ši situacija pasirodė keista, o kai dar pamatė, kad į juos vyriškis žiūri su žiūronais, R. pasakė, kad daugiau nebestovės ir veža jį namo. R. nieko nebesakė, nebeprašė ilgiau stovėti, tai parvežė jį namo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) R. nieko nekalbėjo apie tai, kokiu tikslu buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tik pasakė, kad jei klaus, tai R. (duomenys neskelbtini) nebuvo, o pats į (duomenys neskelbtini) važiavo ieškoti pirkti namo. Po tokių R. žodžių suprato, kad kažkas vyksta tarp R. ir to namo, kurį jis stebėjo, gyventojų, bet kas būtent vyksta nesuprato. Per visą laiką kol buvo su R., apie jokią moterį nekalbėjo. Į (duomenys neskelbtini) kaimą R. vežė tik šį vienintelį kartą (2 t. b. l. 9-12);
5.8. liudytojos Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad pagal individualią veiklą dirba taksi vairuotoja. Dirbdama vairuoja vyšninės spalvos automobilį T. P., valst. Nr. T 20224. 2024 m. balandžio 29 d. apie 18 val. su taksi automobiliu stovint (duomenys neskelbtini) miesto centre, aikštelėje priešais PC (duomenys neskelbtini), į automobilį įlipo iš išvaizdos neblaivus klientas – vyriškis. Šis vyriškis buvo nepažįstamas. Jis buvo apie 50 metų, neišsiskiriantis jokiais požymiais, bet pamačiusi jį, mano kad galėtų atpažinti. Paklausus vyriškio kur jį vežti, jis paminėjo (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimą, bet kai pradėjo važiuoti, privažiavus centrinę sankryžą, jis pasakė, kad dar pirma pravažiuotų kitur, sakydamas, kad važiuotų link parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vyriškiui sakant kur važiuoti, už parduotuvės (duomenys neskelbtini) įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ja pavažiavus vyriškis pasakė, kad pristabdytų, ir tada jis pradėjo žiūrėti į daugiabučio namo langus, kuris yra priešais darželį. Iš vyriškio elgesio susidarė toks įspūdis, kad jis kažką stebėjo, kažko ieškojo. Pasižvalgęs į daugiabučio langus vyriškis pasakė, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini). Į šį kaimą važiavo pirmą kartą, pati kelio nežinojo, todėl visą kelią kur važiuoti aiškino vyriškis. Kiek pamena buvo daug žvyrkelio. Važiuojant vyriškis kalbėjo, bet dėl girtumo kalbėjo nerišliai. Iš to, ką jis nerišliai kalbėjo, suprato, kad nuo jo buvo pabėgusi, jį palikusi ar tai žmona, ar draugė ir jis jos ieškojo. Kad tai moteriai jis nori kažką padaryti, nieko neminėjo, tiesiog suprato, kad jos ieško. Įvažiavus į kažkokį kaimą, bet jo pavadinimo nebuvo pastebėjusi, vyriškis dairydamasis nurodė sustoti prie namo. Namo numerio nepastebėjo, bet namas buvo plytinis. Išlipdamas vyriškis paprašė jo palaukti. Vyriškiui nuėjus į namo kiemą, pavažiavusi į priekį apsisuko ir sustojo toje pačioje vietoje, kur buvo paleidusi vyriškį. Praėjus gal 5 minutėms vyriškis sugrįžo prie mano automobilio ir įsėdęs pasakė, kad vežtų jį pas sesę ir aiškino kelią kur važiuoti. Stovėdama gatvėje laukdama sugrįžtančio vyriškio negirdėjo jokio triukšmo, sklindančio iš to namo kiemo, į kurį jis buvo nuėjęs. Negirdėjo dūžtančio stiklo garso. Įsiminė, kad vyriškis sugrįžęs į automobilį su savimi atsinešė kažkokį nedidelį kanistriuką, kuriame buvo raudonos spalvos skystis. Vyriškiui paprašius vežti jį pas seserį, jį nuvežė į jo nurodytą kaimą, kurio pavadinimo nežino, bet jis buvo netoli nuo (duomenys neskelbtini). Kai vyriškį nuvežė pas jo seserį, jis iš jos pasiskolinęs pinigų, atsiskaitė su ja ir liko tuose namuose. Šį vyriškį vežė pirmą kartą, taip pat pirmą kartą vežė klientą į šiuos kaimus ir šios apylinkės yra visiškai nepažįstamos (2 t. b. l. 22-25);
5.9. nukentėjusiosios N. R. pateiktu 2023 m. gruodžio 4 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu iš UAB (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pacientė (N. R.) paskutiniu metu skundžiasi labiliu AKS, miego sutrikimais, pablogėjusia somatine būkle, dreba širdis. Pablogėjimą, pasak pacientės, išprovokavo buvęs bendradarbis, kuris nuolat naktimis neleidžia miegoti, beldžia į duris nakties metu, trikdo ramybę. Pradėjo jausti baimę. Nuolat krūpčioja nuo menkiausio garso (1 t., b. l. 69-70);
5.10. nukentėjusiosios N. R. savanoriškai pateiktomis ekrano nuotraukomis su R. P. siųstomis žinutėmis (1 t., b. l. 114-115, 116-152);
5.11. 2023 m. lapkričio 27 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad registruotas pranešimas, jog į PK kreipėsi N. R., kuri nurodė, kad buvęs bendradarbis R. P. ją persekioja ir grasina (1 t., b. l. 27);
5.12. 2023 m. lapkričio 19 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad registruotas N. R. pranešimas, jog dabar į pranešėjos buto duris skambina buvęs bendradarbis R. P.. Vakar ir užvakar parašė žinutę, kad ją „užmuš‘ (1 t., b. l. 30);
5.13. 2023 m. lapkričio 14 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad registruotas N. R. pranešimas, jog prie pranešėjos buto guli asocialus vyras. Jis ateina ne pirmą kartą, pranešėjai beldė į duris (1 t., b. l. 31);
5.14. 2024 m. kovo 18 d. objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos įtariamojo R. P. ir nukentėjusiosios N. R. mobiliojo ryšio telefonų išklotinės (2 t., b. l. 138-151);
5.15. 2024 m. balandžio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl pokalbių išklotinės apžiūros, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo apžiūrėtos įtariamojo R. P. ir nukentėjusiosios N. R. pokalbių išklotinės. Iš pokalbių išklotinių apžiūros matyti, kad laikotarpyje nuo 2023 m. spalio 1 d. 00.00 val. iki 2023 m. lapkričio 24 d. 18:39 val. tarp įtariamojo R. P. ir nukentėjusiosios N. R. vyko intensyvus bendravimas, skambinant tiek įtariajam R. P. (84 skambučiai, kurių trukmė nuo 2 s iki 1800 s), tiek nukentėjusiajai N. R. (77 skambučiai, kurių trukmė nuo 8 s iki 1800 s), o nuo 2023 m. lapkričio 26 d. 17:17 val. įtariamajam R. P. 14 kartų skambinant nukentėjusiajai N. R., pokalbiai tarp jų nebevyko. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad laikotarpyje nuo 2023 m. spalio 2 d. 16:53 val. iki 2023 m. lapkričio 24 d. 18:39 val., įtariamajam R. P. skambinant nukentėjusiajai N. R. ir jai neatsiliepiant, ji po kurio laiko pati perskambina įtariamajam ir tarp jų vyksta pokalbiai. Iš viso pokalbių išklotinių paklausimo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. 00.00 val. iki 2023 m. lapkričio 27 d. 23:59 įtariamasis R. P. nukentėjusiajai iš viso skambino 189, iš kurių 105 kartus R. P. skambinant nukentėjusiajai N. R. pokalbiai nevyko, tuo tarpu nukentėjusiajai N. R. skambinant įtariamajam R. P., visų 77 skambučių metu pokalbiai vyko. Matyti, kad tarp įtariamojo R. P. ir nukentėjusiosios N. R. pokalbiai vyko įvairiu metu, ankščiausias fiksuotas R. P. skambutis ir vykęs pokalbis su N. R. 05:15 val., vėliausias 00:37 val. Ankščiausias fiksuotas N. R. skambutis ir įvykęs pokalbis su R. P. 05:25 val., vėliausias 23:31 val. Matyti, kad 2023 m. lapkričio 4 d. nuo 23:26 val. iki 23:37 val. R. P. kas minutę skambino N. R. 14 kartų, 10-ties skambučių metu pokalbiai nevyko, 4 skambučių metu vyko 2-6 sekundžių trukmės pokalbiai. Nukentėjusioji N. R. šiuo laikotarpiu įtariajam R. P. pati neskambino. Taip pat matyti, kad įtariamasis R. P. nukentėjusiajai N. R. skambino vėliu paros metu ir šių skambučių metu pokalbiai nevyko: 2023 m. lapkričio 10 d. 22:06 val., 22:31 val., 22:49 val., 2023 m. lapkričio 14 d. 23:28 val., 23:47 val., 2023 m. lapkričio 26 d. 22:06 val., 22:54 val. (2 t., b. l. 152-153);
5.16. 2023 m. gruodžio 20 d. kratos protokolu, adresu: (duomenys neskelbtini), atlikta krata vieno kambario bute. Kratos metu patikrinta virtuvė, miegamasis kambarys, tualetas bei vonia ir kitos pagalbinės patalpos. Kratos metu ginklų ir šovinių minėtu adresu nerasta, nepaimta. Kratos metu R. P. savanoriškai pateikė jam priklausantį mobilųjį telefoną „Fonas“ kuriame naudojama abonentinė kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 76-81);
5.17. 2023 m. gruodžio 22 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas mobilusis telefonas, kurį 2023 m. gruodžio 20 d. kratos metu pateikė įtariamasis R. P.. Mobiliojo ryšio telefonas išmanusis, juodos spalvos korpusu, skilusia nugarėle. Ant nugarėlės matosi užrašas „Fonos“. Mobiliajame telefone naudojama abonentinė kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Peržiūrint mobiliame telefone esančių skambučių registro istoriją, matoma, kad buvo skambinta dviem numeriais, kurių vienas (duomenys neskelbtini) neįvestas į kontaktus, kitas numeris 868325289 kontaktuose įvestas „Pavojus Aukselis“. Matyti, kad minėtam numeriui buvo skambinta 15 kartų: 2023 m. gruodžio 19 d. 18:38 (1 min. 26 sek), 2023 m. gruodžio 17 d. 12:41 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 17 d. 09:48 (0 sek), 2023 m. gruodžio 5 d. 17:11 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 4 d. 21:38 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 4 d. 18:05 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 4 d. 17:39 (0 sek), 2023 m. gruodžio 4 d. 17:08 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 4 d. 17:04 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 4 d. 16:39 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 4 d. 16:37 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 4 d. 15:40 (0 sek.), 2023 m. gruodžio 3 d. 12:12 (0 sek.), 2023 m. lapkričio 30 d. 17:35 (0 sek.), 2023 m. lapkričio 30 d. 17:32 (0 sek.). Peržiūrint „Messenger“ programėlėje esančius susirašinėjimus su kontaktu „N. I. R.“, jame jokių susirašinėjimų, skambučių nėra matoma, matyti tik N. R. siųstos nuorodos apie zodiako ženklus ir persiųstos jos pačios 2 nuotraukos. Peržiūrint telefone esančią nuotraukų fotogaleriją, joje matomos asmeninio pobūdžio nuotraukos, taip pat matoma 1 N. R. fotonuotrauka (galimai iš bendros išvykos su R. P.), daryta 2023 m. rugsėjo 17 d. (2 t., b. l. 86-88);
5.18. 2024 m. balandžio 27 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad registruotas N. R. pranešimas, jog į sodybą antrą kartą atvyksta buvęs bendradarbis, kuris moterį persekioja, grasina padegti, iškeikė necenzūriniais žodžiais (1 t. b. l. 32);
5.19. 2024 m. balandžio 29 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad registruotas N. R. pranešimas, jog prieš 5 min. atvažiavo su taksi R. P., išdaužė miegamojo langą, ankščiau grasino, kad nužudys pranešėją, pranešėja bijo, užsirakino namų tualete, yra viena namuose, laukia policijos (1 t. b. l. 33);
5.20. 2024 m. balandžio 29 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad registruotas N. R. pranešimas, jog šiandien apie 20 val. buvo atvykę pareigūnai dėl buvusio bendradarbio R. P. grasinimų susidoroti ir išdaužto miegamojo lango. Prieš pusę valandos pranešėja pastebėjo, kad nebedega lauko apšvietimas ties išdaužtu langu. Rado nuplėštą judesio daviklį. Mano, kad tai padarė R. P., kadangi ruošėsi įgyvendinti savo grasinimus susidoroti (1 t. b. l. 39);
5.21. 2024 m. balandžio 30 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, iš kurio matyti, kad registruotas N. R. pranešimas, jog buvęs bendradarbis ką tik buvo atvykęs ir stebėjo pranešėją, ar ji yra namuose, pranešėja yra sekama (1 t. b. l. 53);
5.22. 2024 m. gegužės 9 d. objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95427392828, skambu io prad ia_ 2024-04-29 18_56_24)“, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Perklausant garso įrašą girdisi, kad pranešėja kalbėdama su operatore prašo iškviesti policiją, nurodydama, kad buvęs bendradarbis R. P., dėl kurio policijoje yra atliekamas tyrimas, atvažiavęs su vyšninės spalvos taksi, prieš 5 minutes išdaužė langus, ji pati spėjo pasislėpti. Operatorei klausiant, ar R. P. jau pasišalino, pranešėja nurodo, kad nematė, nes užsirakino tualete bijodama, kad jis neįeitų. Pranešėja nurodo, kad pačios vyras yra išvažiavęs, ji namuose viena ir labai bijo (pranešėja kalbėdama graudinasi). Operatorei klausiant, ar R. P. gali ją sužaloti, pranešėja sako „taip, jisai grasina, kad nužudysiu, kad.. žino policiją tą dalyką, sekmadienį buvo policija atvažiavus irgi, jis visą dieną čia važinėjo, ir šeštadienį važinėjo, bet vyras buvo, dabar vyro nėra, atvažiavo, langą išdaužė, dar kažką lauke padarė, girdėjau, kad triukšmas“. Operatorei paprašius pranešėja nurodo savo adresą – (duomenys neskelbtini). Girdisi, kad pranešėja kreipdamasi į operatorę prašo, kad policijos pareigūnai atvažiuotų greičiau, nes ji bijo, kad jis vėl gali sugrįžti. Pranešėja prisistato R. N.. Operatorei klausiant N. R., ar jos nesužalojo, ji atsako, kad ji pasislėpė tualete. Operatorei nurodžius, kad pranešimas perduotas pareigūnams, pokalbis nutrūksta. Pokalbio trukmė 1.55 min. (1 t. b. l. 34-36);
5.23. 2024 m. birželio 4 d. objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos R. P. mobiliojo ryšio telefonų išklotinės (2 t. b. l. 163-172);
5.24. 2024 m. birželio 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl pokalbių išklotinės apžiūros matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-46358-23 pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, buvo apžiūrėtos R. P. pokalbių išklotinės. Matyti, kad laikotarpiu nuo 2024-04-01 00.00 val. iki 2024-04-30 23:59 R. P. nukentėjusiajai N. R. iš viso skambino 131, iš kurių 88 kartus pokalbiai nevyko. Matyti, kad laikotarpyje nuo 2024-04-02 06.36 val. iki 2024-04-19 17:15 val. tarp R. P. ir N. R. vyko intensyvus bendravimas, skambinant tiek įtariajam R. P. (42 skambučiai, kurių trukmė nuo 5 s iki 1800 s, taip pat fiksuoti 13 skambučių, kurių metu pokalbiai nevyko) tiek pačiai nukentėjusiajai N. R. (45 skambučiai, kurių trukmė nuo 1 s iki 1800 s). Taip pat matyti, kad iki laikotarpio 2024-04-02 06.36 val. iki 2024-04-19 17:15 val., kuomet tarp R. P. ir N. R. vyko intensyvus bendravimas, fiksuojami R. P. 11 skambučių nukentėjusiajai N. R., kurių metu pokalbiai nevyko. Nuo 2024-04-21 20:48 val. iki 2024-04-27 09:16 val. įtariamajam R. P. skambinant nukentėjusiajai N. R. 66 kartus, pokalbiai tarp jų nebevyko. Matyti, kad paskutinį kartą nukentėjusioji N. R. pati skambino R. P. ir su juo vyko pokalbis 2024-04-18 20:56 val., o paskutinis įtariamojo R. P. skambutis, kurio metu tarp jo ir nukentėjusiosios N. R. vyko pokalbis fiksuotas 2024-04-19 17:15 val. Peržiūrint praleistus 66 skambučius matyti, kad įtariamasis R. P., ieškodamas ryšių su nukentėjusiąja N. R., sistemingai jai skambino tiek vėliu paros metu – 2024-04-21 20:48 val., 2024-04-21 20:52 val., 2024-04-21 20:53 val.,2024-04-21 20:57 val., 2024-04-21 21:49 val.,2024-04-21 21:50 val.,2024-04-21 :51 val., 2024-04-21 21:53 val., 2024-04-21 21:54 val., 2024-04-21 21:55 val., 2024-04-21 21:56 val., 2024-04-21 22:09 val., 2024-04-21 22:10 val., 2024-04-21 22:11 val., 2024-04-21 22:12 val.,2024-04-21 22:13 val., 2024-04-21 22:14 val., 2024-04-21 22:16 val., 2024-04-21 22:27:02 val., 2024-04-21 22:27:57 val., tiek ir anksti ryte – 2024-04-22 05:03 val., 2024-04-22 05:04 val., 2024-04-22 05:05 val., 2024-04-22 05:06 val., 2024-04-22 05:07 val., 2024-04-22 05:09 val., 2024-04-22 05:10 val., 2024-04-22 05:18 val., 2024-04-22 05:19 val., 2024-04-22 05:20 val., 2024-04-22 05:21 val., 2024-04-22 05:29 val., 2024-04-22 05:30:05 val., 2024-04-22 05:30:59 val. 2024-04-22 05:31 val., 2024-04-22 05:39 val., 2024-04-22 05:40 val., 2024-04-22 05:49 val., 2024-04-22 05:56 val., 2024-04-22 05:57 val., 2024-04-22 05:58 val.,2024-04-22 06:00 val., 2024-04-22 06:09 val., 2024-04-22 06:10 val., 2024-04-22 06:31 val., 2024-04-22 06:51 val. 2024-04-22 07:03 val., 2024-04-22 07:04 val. 2024-04-22 07:19 val. 2024-04-22 07:25 val. 2024-04-22 07:26 val., 2024-04-22 07:37 val. (2 t. b. l. 173-175);
5.25. 2024 m. balandžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matoma sodyba, kurios ribos apsodintos tujomis, nėra aptverta tvora. Nuo įvažiavimo į sodybą po dešine matomas baltų plytų mūrinis vieno aukšto pastatas. Einant tiesiai po kaire puse stovi rudos spalvos medinis garažas, prie kurio vartų yra apgadintas aukšto slėgio plovimo įrenginys, plastikinis, juodos spalvos su oranžinės spalvos elementais. Aukšto slėgio plovimo įrenginio KD439 mechaniškai nulaužiant sugadintas laikiklis. Už namo vidiniame kieme po kaire puse yra įėjimo rusvos su stiklu plastikinės durys, virš durų kairėje pusėje kiemo apšvietimo LED šviestuvas su nulaužtu judesio davikliu. Šalia durų po dešine yra miegamo kambario plastikinis langas, plotis 88 cm, aukštis 115 cm, kurio stiklo paketas išdaužtas. Ant lauko laiptų matoma stiklo paketo šukių. Vidiniame sodybos kieme stovi mūrinis baltų plytų ūkinis pastatas, nuo kurio po kaire puse stovi du šiltnamiai. Vieno iš jų, kuris stovi po dešine puse, apgadinta šiltnamio polikarbonatinė danga, kurios plotis 2 metrai, ilgis 6 metrai. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, nefilmuojama (1 t. b. l. 40-42).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
5. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
6. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-303/2020; 2K-172-495/2023 ir kt.). Be kita ko, kasacinio teismo pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-942/2022; 2K-172-495/2023). Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016; 2K-172-788/2017; 2K-269-303/2020; 2K-172-495/2023 ir kt.).
7. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-628/2023).
8. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 5.1-5.14 išvardintų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog R. P. kaltė visiškai įrodyta, o jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis terorizavo žmogų grasindamas nužudyti, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, be to sugadino svetimą, t. y. N. R. priklausiusį turtą – šiltnamio polikarbonatinę plokštę, kurios vertė 198,16 eurų, sudaužė aukšto slėgio plovimo įrenginį, sudaužė lauko šviestuvą, išdaužė 1 vnt. lango stiklo paketą, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. R. bendrą 594,04 eurų vertės turtinę žalą.
9. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas prašė R. P. nusikalstamas veikas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį vertinti kaip vieną tęstinę veiką, kadangi buvo atliekami panašūs veiksmai su tuo pačiu asmeniu.
10. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus).
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad R. P. terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiąją N. R. laikotarpiais nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. bei nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. balandžio 21 d. Nors nusikalstami veiksmai atlikti tarp jų esant keturių mėnesių pertraukai, teismas, įvertinęs aplinkybes, jog veiksmai atlikti tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamajam turint tą patį vieningą tikslą (siekiant romantinių santykių su nukentėjusiąja), jo atliktų veiksmų tapatumą (skambučiai, žinučių rašymas, važinėjimas prie namų), pasitelkiamas tas pačias ar panašias priemones, sprendžia, jog R. P. nusikalstamos veikos, kaltinamajame akte kvalifikuotos kaip 2 epizodai pagal BK 145 straipsnį 2 dalį, yra viena tęstinė veika.
Bausmės skyrimas
12. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
13. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.
15. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. Kaltinamasis R. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti žmogaus sveikatai ir gyvybei bei nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Kaltinamasis yra teistas 5 kartus, iš kurių daugiausiai teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, tačiau teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs (31 t., b. l. 120-139). Kaltinamasis yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 140-143). R. P. yra dirbantis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 145-146). Nusikalstamų veikų motyvas – romantinių santykių siekimas su nukentėjusiąja.
17. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad kaltinamasis teisiamas 6 kartą, nėra linkęs laikytis įstatymo sureguliuotų elgesio taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių moralės nuostatų, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. P. skyrus tik griežtesnę įstatyme numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į R. P. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu trukmę, jų intensyvumą, taip pat įvertinus kaltinamojo motyvus, už tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą teismas mano esant tikslinga kaltinamajam skirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams, t. y. mažesnės trukmės nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat mažesnės trukmės nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.
18. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 ir skirtina galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
20. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
21. R. P. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygą, t. y. jis yra asmuo, nuteistas už kelis nesunkius ar apysunkį nusikaltimą ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis pripažino kaltę ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, padarytą žalą pripažįsta visiškai, civilinius ieškinius ketina atlyginti, nes yra dirbantis, teismas mano, kad bausmės tikslus šiuo atveju galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. P. atidėtinas 1 metams be intensyvios priežiūros, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, 3) nebendrauti su nukentėjusiąja N. R., nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresais: (duomenys neskelbtini), taip pat darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini) (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 5 punktas, 8 punktas, 9 punktas).
22. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nuosprendžio paskelbimo dieną keistina į kitas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. R., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios N. R. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat darbovietėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Šios kardomosios priemonės taikytinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
24. Nukentėjusioji N. R. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 600 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų: persekiojimo, nuolatinio bauginimo, grasinimų, įtampos ir nuolatinio streso patyrė dvasinius išgyvenimus, gėdos jausmą, nuolatinę įtampą ir stresą, kad yra stebima ir sekama. Atsirado baimė vienai vaikščioti lauke, turėdavo prašyti sutuoktinio ar brolio pagalbos pareinant namo, einant į parduotuvę ar darbą. Jautėsi nesaugi netgi pačios savo namuose, nerimaujant sutriko miegas, fizinė ir psichinė sveikata. Sutrikus sveikatai nukentėjusioji buvo nedarbingume, negalėjo eiti į darbą ir gauti pilno darbo užmokesčio, dėl to gavo 600 Eur mažesnes pajamas. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti 600 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą.
25. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl kaltinamojo persekiojimo ėjo pas gydytojus, jai buvo skirtas gydymas dėl nervinio streso, depresijos, ji be vaistų negali gyventi. Ji jaučia baimę dėl persekiojimo. Vyras išvažiuodavo ir jis ateidavo, ji nebedirbo, ėjo ir nemokamų atostogų, nedirbo dėl baimės. Namuose ji viena galėjo išprotėti. Jis eidavo ir pas jos dukrą. Prašo 600 eurų turtinę žalą, nes ji sirgo ir nedirbo, gaudavo išmokas, bet gavo mažiau, čia yra skirtumas. Nedarbingumą turėjo dėl depresijos ir spaudimo, kaltinamojo veiksmai jai tai sukėlė. Ji namuose būdavo be šviesos, slėpėsi, bijojo. Žalą dėl sugadintų daiktų kompensavo draudimas. Ji ir šiandien jaučiasi blogai, važiuojant iš darbo jai vaidenasi, kad jis paleistas, ji jo bijo, jaučia pastovią baimę, negalėjo išeiti į miestą. Vaistais gydėsi, jai pakilo spaudimas, ji turi aneurizmą, kuri paūmėjo. Pasekmes jaučia ir dabar, lankosi pas gydytojus. Neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.
26. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teigė, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji gydėsi dėl jo ginamojo veiksmų sukeltų pasekmių, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, t. y. negautų pajamų neturėtų būti tenkintas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais gynėjo išsakytais argumentai, nes juos paneigia byloje esanti rašytinė medžiaga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji jau 2023 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į gydytojus dėl AKS, miego sutrikimų, pablogėjusios somatine būklės, drebančios širdies bei nurodė, kad sveikatos pablogėjimą lėmė buvusio bendradarbio persekiojimas, dėl ko ji jaučia baimę, krūpčioja net nuo menkiausio garso, nemiega naktimis, jai buvo paskirtas gydymas medikamentais, nukreipta psichiatro konsultacijai. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. kovo 22 d. nukentėjusioji turėjo nedarbingumą. Iš teismui pateiktų medicinos dokumentų išrašo matyti, kad N. R. jaučia stresą, nuolatinę vidinę įtampą. Iš teismui pateikto nukentėjusiosios banko išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio nukentėjusiosios vidutinės mėnesio pajamos buvo 825 Eur. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m kovo 31 d., kai nukentėjusioji dalį laiko dirbo ir turėjo nedarbingumą, jos pamos buvo 1 978,32 Eur, kai dirbdama ji galėjo uždirbti vidutiniškai 2 475 Eur, vadinasi skirtumas tarp nukentėjusiosios negautų pajamų yra 526,68 Eur. Nukentėjusioji nurodė, kad nuolatinė įtampa ir stresas, patirti dėl kaltinamojo nuolatinio persekiojimo ir bauginimo, įtakojo ir kitų ligų paūmėjimą, su kuo nesutikti teismas neturi pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais nukentėjusiosios šeimos nariai taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji turi sveikatos problemų, kurios dar labiau paūmėjo dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, susijusių su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, kaltinamojo veiksmų pobūdį, jų trukmę, intensyvumą, neturi pagrindo abejoti, kad jo veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, stresą, įtampą, nerimą nukentėjusiajai, kas vertintina kaip neturtinė žala. Taip pat teismas neabejoja, kad patirti neigiami išgyvenimai ir nuolatinis stresas, įtampa įtakojo ir kitų turimų sveikatos problemų paūmėjimą nukentėjusiajai. Bylos duomenims patvirtinant tai, kad nukentėjusioji gydėsi dėl kaltinamojo jai sukelto streso, įtampos, nerimo, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai N. R. iš kaltinamojo priteistina 526,68 Eur turtinė žala, t. y. jos negautos pajamos.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.
28. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
29. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo R. P. elgesio nukentėjusioji patyrė stresą, baimę bei nerimą, vis dėlto nagrinėjamu atveju nustatant N. R. atlygintinos neturtinės žalos dydį, privalo būti įvertinami ne tik kaltinamojo nusikalstama veika sukeltas emocinis potyris, tačiau ir liekamasis ryšys, kaltinamojo padarytos turtinės žalos dydis, jo materialinė padėtis. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklosčiusioje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.
30. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala dėl sistemingo psichologinio smurto, grasinimų (BK 145 straipsnis) teismų vertinama atitinkamai nuo 1 000 iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-468/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-581/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-817/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-493/2020, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-519/2019 ir kt.). Ir nors sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į panašaus pobūdžio bylų praktiką ir priteistus tokios žalos vidurkius panašiose baudžiamosiose bylose, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.
31. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji dėl jai sukelto streso buvo nedarbingume, nurodė, kad gydosi dar ir iki šiol, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodytas nukentėjusiajai sukeltų pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų iš esmės pakenkta N. R. ateičiai, darbinei veiklai ir pan., nukentėjusiajai nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas. N. R. padarytos turtinės žalos dydis nėra didelis, o kaltinamojo materialinė padėtis nėra itin gera. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. balandžio 30 d. kaltinamasis buvo suimtas ir neturėjo galimybės dirbti ir gauti pajamas. Atsižvelgus į teismų praktiką bei į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajai priteistina 2 000 Eur neturtinė žala, kuri atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
32. Civilinė ieškovė „Swedbank P&C Unsurance AS“, veikianti Lietuvoje per filialą, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 594,04 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo R. P.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad N. R. buvo sudariusi draudimo sutartį Nr. GTD28963618/4, kuria buvo apdraustas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis adresu Parko g. 7, Užuožerių k., Radviliškio r. Draudėjas 2024 m. balandžio 29 d. pateikė Draudikui pranešimą apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, po atlikto tyrimo nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 594,04 Eur dydžio draudimo išmoka. Kaltinamajam visiškai pripažinus, kad nukentėjusiosios sodyboje esančius daiktus sugadino jis, civilinės ieškovės pateiktas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, jos išmokėta draudimo išmoka už sugadintus daiktus priteistina civilinei ieškovei iš kaltinamojo R. P..
33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
34. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai N. R. baudžiamojoje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji turėjo įgaliotąjį atstovą advokatę N. L., kuri nukentėjusiajai teikė teisines paslaugas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už N. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra patirtos 441,44 Eur išlaidos, kurios priteistinos iš kaltinamojo. Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai šioje byloje priteistinos iš R. P. valstybės naudai.
35. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą paliktinos valstybei ir iš kaltinamojo nepriteistinos, nes gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
36. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos 2024 m. birželio 7 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas banko sąskaitoms: Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, vertė: 594,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 924,00 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, vertė: 594,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 924,00 Eur – paliktinas iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo, o atlyginus civilinius ieškinius – panaikintinas.
37. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu iš R. P. paimtas išmanusis mobilus telefonas, saugojimui grąžintas R. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas R. P. neribotam naudojimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo R. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 9 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skiriant įpareigojimus:
1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra;
3) nebendrauti su nukentėjusiąja N. R., nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresais: (duomenys neskelbtini), taip pat darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendžio paskelbimo dieną pakeisti į kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. R., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiosios N. R. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), taip pat darbovietėje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, šias kardomąsias priemones taikant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
R. P. nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2024 m. spalio 8 d., paleisti iš suėmimo vietos.
Civilinės ieškovės N. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. 526,68 Eur (penkių šimtų dvidešimt šešių eurų 68 ct) turtinę žalę ir 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą civilinės ieškovės N. R. naudai.
Civilinės ieškovės „Swedbank P&C Unsurance AS“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P. 594,04 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 4 ct) žalą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2024 m. birželio 7 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą banko sąskaitoms: Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, vertė: 594,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 924,00 Eur; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, vertė: 594,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 924,00 Eur – palikti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo, o atlyginus civilinius ieškinius – panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo R. P. valstybės naudai 441,44 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 44 ct) išlaidas už nukentėjusiajai N. R. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu iš R. P. paimtą išmanųjį mobilųjį telefoną, po apžiūros nutarimu saugojimui grąžintą R. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti R. P. neribotam naudojimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.