Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-488/2022 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui I. J. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti juos atlikti ateityje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė teismą 1) įpareigoti atsakovą I. J. nutraukti neteisėtus veiksmus, trukdant ieškovei patekti prie inžinierinio įrenginio - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įrangos, esančių atsakovo patalpoje, kurių paskirtis negyvenamoji patalpa - parkingas, adresu (duomenys neskelbtini), be ieškovės žinios ir sutikimo nerakinti patalpos, neužtverti priėjimo prie inžinierinio įrenginio - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įrangos; 2) uždrausti atsakovui be ieškovės raštiško sutikimo atlikti bet kokias manipuliacijas nurodytoje patalpoje arba su patalpoje sumontuota inžinierine įranga - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įranga, įskaitant: jos nereguliuoti, nedemontuoti, nelaužyti ar kitaip negadinti, užtikrinti, kad kiti asmenys būdami jo patalpose neatliktų jokių veiksmų susijusių su įrangos valdymu, demontavimu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2020-11-25 buvo registruota (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, o nuo 2020-10-16, negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų K1-1A, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis negyvenamoji patalpa - parkingas, savininku yra registruotas atsakovas I. J., kuris šį turtą įgijo 2020-10-12 Turto varžytynių aktu. Teigė, kad atsakovas šią patalpą užtvėrė durimis ir jas užrakino, tuo apribodamas namo bendro naudojimo patalpų ir įrenginių priežiūrą atliekančiai ieškovei galimybę patekti prie patalpoje sumontuotos inžinierinės įrangos - priešgaisrinės sistemos pulto, t.y. centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos. Nurodė, kad anksčiau patalpa priklausė BUAB „E.“ ir buvo naudojama bendroms namo reikmėms, joje gyventojai laikė dviračius. Namo inžinierinė įranga liko atsakovo įsigytoje patalpoje.

3. Teigė, kad atsakovas negyvena (duomenys neskelbtini), todėl esant būtinybei patekti prie inžinierinės įrangos, ieškovė turi kreiptis į spec. tarnybas, kad įpareigotų atsakovą atrakinti patalpas. 2021-04-03 raštu buvo informuota, jog Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM negali padėti spręsti susidariusios problemos, kuri spręstina civiline tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Sutinka, kad jis yra patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Jo teisės įstatymų nustatyta tvarka nėra apribotos ir patalpai nenustatyti jokie apribojimai. Bendrosios nuosavybės teise valdomi inžineriniai įrenginiai - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įranga yra įrengta jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje.

17. Teigia, kad ieškovė į bylą nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad jis trukdė prieiti prie priešgaisrinio saugos pulto ir inžinerinės įrangos ar, kad šią įrangą kaip nors naikino ar būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad ketina realiai sunaikinti įrangą, ją pažeisti. Nurodo, kad jo, kaip patalpų savininko pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų paliestas priešgaisrinės saugos pultas, tačiau ieškovė reikalauja, kad patalpa būtų nerakinama, tai bendrija nurodė žodžiu ir tokio nurodymo jis laikosi. Tačiau kartu tai reiškia, kad jis negali tinkamai, kaip savininkas, pasinaudoti patalpomis. Tvirtina, kad galėtų užrakinti patalpas ir taip apsaugoti įrangą, tačiau ieškovė netgi pareikštu ieškiniu kelia reikalavimą, kad be jos žinios ir sutikimo patalpos nebūtų rakinamos, neužtvertas priėjimo prie inžinerinio įrenginio - priešgaisrinės saugos pulto ir inžinerinės įrangos. Nurodo, kad bendrija reikalauja, jog patalpa būtų nerakinta ir tuo pačiu kelia priešingą reikalavimą - užtikrinti, kad kiti asmenys, būdami jo patalpoje neatliktų jokių veiksmų, susijusių su įrangos valdymu, demontavimu ir/ar pan.. Tvirtina, kad ieškovė turi aiškiai suformuoti reikalavimus, kad jie būtų suprantami ir įvykdomi, tačiau reikalavimų netikslino, juos paliko priešingus vienus kitiems.

18. Tvirtina, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog jis vykdo ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškia patalpų rakinimu, priėjimo prie inžinerinės įrangos užtvėrimu, tačiau jis tokių veiksmų nėra atlikęs ir neketina jų atlikti. Nurodo, kad reikalavimas leisti ieškovei netrukdomai naudotis jam priklausančia patalpa, prieštarauja jo, kaip patalpos savininko, interesams ir pažeidžia jo teises, siekiama apsunkinti jo teises netrukdomai naudotis patalpa, siekia naudotis jo turtu neatlygintinai, o toks siekis yra neteisėtas ir negali būti pateisinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (negatorinis reikalavimas) ir uždrausti juos atlikti ateityje (prevencinis reikalavimas) atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-10-16 atsakovas I. J. įsigijo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis negyvenamoji patalpa - parkingas ir tapo šių patalpų savininku. Be to, atsakovas yra ne tik minėtos patalpos savininkas bei joje esančių inžinerinių įrenginių - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įrangos, bendrasavininkis, nes ši įranga yra bendra ir skirta tiek gyvenamųjų patalpų, tiek negyvenamųjų patalpų, esančių statinyje, tinkamo naudojimo, funkcionavimo užtikrinimui. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija ieškiniu nurodė, kad atsakovas trukdo patekti į patalpą, kurioje yra bendrijai priklausantys inžineriniai įrenginiai - priešgaisrinės saugos centralė ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įranga. Prašė teismą įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, trukdant ieškovei patekti prie inžinierinio įrenginio - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įrangos, esančių atsakovo patalpoje, be bendrijos žinios ir sutikimo nerakinti patalpos, neužtverti priėjimo prie inžinierinio įrenginio - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įrangos. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, nurodydamas, jog netrukdo ieškovei patekti į patalpą, nevykodo jokių neteisėtų veiksmų.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad bendrija neįrodė, kad atsakovas pažeidžia jos teisę patekti prie inžinierinių įrenginių priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įrangos ir juos prižiūrėti. Sprendė, kad atsakovas neatlieka jokių neteisėtų veiksmų su jo patalpoje esančia įranga ir neinicijuoja jokių asmenų kokių nors veiksmų su inžinierine įranga atlikimo, todėl netikslinga nustatyti ir taikyti atsakovui kokias nors prevencines priemones.

25. Apeliantė tvirtina, kad teismas neišsprendė ginčo, prioritetą atidavė privataus intereso gynimui ir negynė viešojo intereso.

26. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgaliojimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-566/2007; Nr. 3K-3-114-378/2015; Nr. e3K-3-196-403/2019, Nr. e3K-3-243-695/2019). Dėl paminėto, konstatuotina, kad bendrija turi teisę ginti visų namo gyventojų interesus.

28. Savininkas reikšdamas negatorinį ieškinį, reikalauja pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis) Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti: kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

29. Apeliantė teigia, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas I. J. trukdo patekti bendrijai prie inžinerinio įrenginio, tuo galimai sukeldamas pavojų gyventojų sveikatai. Atsakovas tvirtina, kad jis jokių trukdžių nesudaro, nes patalpų durys nėra rakinamos. Iš byloje esančių bendrijos pateiktų foto nuotraukų matyti, kad atsakovo nuosavybės teise valdomos patalpos durys nėra rakinamos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė prieštarauja apeliantės nurodomam teiginiui, kad atsakovas trukdo patekti į patalpą, kad jis sudaro kliūtis prieiti prie inžinierinių įrenginių. Šiai aplinkybei pagrįsti byloje priešingų duomenų nepateikta, jų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad bendrija neįrodė, jog atsakovas pažeidžia jos teisę patekti prie inžinerinių įrenginių priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įrangos ir juos prižiūrėti, nes teismui pateikė nurodomoms aplinkybėms prieštaraujančius įrodymus.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir kt.). Įvertindamas įrodymų, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-98/2008; Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-458/2012, Nr. e3K-3-42-684/2019). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011; Nr. e3K-3-420-969/2015; Nr. e3K-3-201-695/2018).

31. Kaip minėta apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstė savo nuomonę dėl priešingo tų pačių įrodymų vertinimo. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismo išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas.

32. Dėl byloje pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimo, pažymėtina, kad CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje, pagal nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-123/2011; Nr. e3K-3-424-421/2018,.

33. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais atmesti prevencinio ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė uždrausti atsakovui I. J. be bendrijos raštiško sutikimo atlikti bet kokias manipuliacijas nurodytoje patalpoje arba su patalpoje sumontuota inžinierine įranga - priešgaisrinės saugos centralės ir parkingo dūmų šalinimo sistemos įranga, įskaitant: jos nereguliuoti, nedemontuoti, nelaužyti ar kitaip negadinti, užtikrinti, kad kiti asmenys, būdami jo patalpose neatliktų jokių veiksmų, susijusių su įrangos valdymu, demontavimu. Bendrija nurodė, kad ji siekia, jog būtų uždrausti atsakovo veiksmai, kurie kelia pavojų bendraturčių turtui žalos ar nuostolių atsiradimui, jų sveikatai bei saugumui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą atsakovui ar tretiesiems asmenims turint ketinimų įvykdyti ieškovės nurodytus veiksmus, tuo bendrijai padarant žalą.

34. Iš priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2021-06-14 rašto matyti, kad pagal bendrijos pirmininkės skundą atliktas (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančios ginčo patalpos neplaninis priešgaisrinis patikrinimas. Patikrinimo metu eksploatuojamiems objektams keliamų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Minėta pažyma patvirtina, kad atsakovas neatlieka jokių neteisėtų veiksmų su jo patalpoje esančia įranga, ir jokių asmenų, kokių nors veiksmų su inžinierine įranga atlikimo, neinicijuoja. Pažymėtina, jog bendrijos reikalavimas neatlikti jokių veiksmų su patalpomis ir priešgaisrinės saugos pultu ir inžinerine įranga yra abstraktus, naudojama sąvoka „atlikti bet kokias manipuliacijas patalpoje” arba su įranga naudojama sąvoka „panašiai“ sunkiai įgyvendinimi, nes nėra įvardintos ir konkrečiai nenurodytos veikos/veiksmai, kuriuos atsakovui yra draudžiama atlikti.

35. Nustatyta, kad ginčo patalpos paskirtis, jos naudojimo būdas yra nurodytas VĮ Registrų centro pažymoje, šie duomenys nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, todėl laikomi teisingais ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Ginčo patalpų plane nurodyta, kad patalpos paskirtis – parkingas, į patalpą patenkama pro duris. Kadangi patalpos savininkas yra atsakovas I. J., todėl sutiktina, kad bendrijos reiškiamas reikalavimas leisti jai netrukdomai naudotis atsakovui priklausančia patalpa, bet kada į ją patekti, prieštarauja atsakovo, kaip patalpos savininko, teisėtiems interesams ir patekimas į patalpas turi būti suderintas tarp šalių.

36. Įvertintina aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus, ginčą šalims išspręsti taikiai, abipusiu sutarimu, be to, atsakovas I. J. siūlė ieškovei ir keletą ginčo sprendimo variantų (įsigyti patalpą, perkelti įrengimus, išsinuomuoti patalpą ir nustatyti atlygintiną servitutą), tačiau bendrija reikalavimų netikslino, su atsakovo pasiūlymais nesutiko. Pažymėtina, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai turi siekti bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, nesant pagrindo konstatuoti, jog teismas nesiėmė priemonių, siekiant išspręsti šalių ginčą.

37. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad byloje pažeistas lygiateisiškumo principas, nes teismas labiau gynė atsakovo teises, nei viešąjį interesą, nepagrindžia lygiateisiškumo principo pažeidimo, nes vien tai, kad teismas netenkino apeliantės reikalavimų, savaime nelemia lygiateisiškumo principo ir/ar viešojo intereso pažeidimo aptartų aplinkybių kontekste. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Ginčai tarp bendrasavininkų įstatymo pirmiausia skatinami spręsti bendru abipusiu susitarimu. Šalims geranoriškai neišsprendus ginčo, atsakovui padarius žalą jam priklausančiose patalpose esantiems įrengimams, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo.

38. Apeliantė prašo įpareigoti atsakovą užtikrinti, kad bendrijai, kaip už namo priežiūrą atsakingam asmeniui būtų užtikrinta prieiga prie inžinerinės įrangos 24 val. per parą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacijos paskirtis - išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Minėtas apeliantės reikalavimas yra naujas, nesusijęs su ieškinyje pareikštais reikalavimais, savarankiškas reikalavimas, todėl negali būti nagrinėjamas apeliacine tvarka.

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

41. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas nėra užaukštintos, tačiau įvertinus, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo ruošiamas atsakovo atstovo, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme, kuriam ginčo aplinkybės buvo žinomos, teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui mažinti iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 300 Eur (CPK 93 straipsnio 1,4 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas duomenys neskelbtini)), atsakovui I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.