- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-264-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01747-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- L. Š., A. Š.
- Advokatai
- Valda Grigonytė, Aleksandras Kuznecovas
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-753/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei D. L. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir atsakovės D. L. priešieškinį dėl skolos, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – L. Š. ir A. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ūkininkas A. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. L. 5451,26 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovės D. L. savavališko 9,9200 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., nuomos sutarties nutraukimo, kuris buvo išnuomotas žemės ūkio veiklai iki 2018-06-13, neturėjo galimybės nuomojamame žemės sklype pasėti ir nuimti derliaus (žieminių rapsų), todėl patyrė didelius nuostolius, iš viso jam padaryta 5451,26 Eur žala (nuostoliai), nes būtų gavęs 11276,06 Eur pajamų užsėjęs ir nuėmęs žieminių rapsų derlių iš 9,2200 ha nuomojamo žemės sklypo, kadangi būtų turėjęs 27,660 tonas (9,2200 ha x 3,01 t/ha), o supirkimo kaina 2015-2016 laikotarpiu už 1 toną - 370 Eur, kas sudarytų – 10234,20 Eur (27,66 t/ha x 370 Eur); būtų gavęs 1041,86 Eur išmoką už deklaruotus plotus (2015-2016 mokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM po 113 Eur už hektarą (9,2200 ha x 113 Eur); o sąnaudos bendroje sumoje sudarė – 4633,80 Eur, kurias sudarė išlaidos 399,53 Eur žieminių rapsų sėklos įgijimui, 1051,08 Eur išlaidos žemės išdirbimui, 322,70 Eur išlaidos purškimui nuo ligų, 1383 Eur išlaidos trąšoms, 305,89 Eur kuro išlaidos transportui, 396 Eur atlyginimas darbuotojams, 232,58 Eur mokesčiai, 276 Eur amortizacija ir nusidėvėjimas, žemės nuomos mokestis iki derliaus nuėmimo – 267 Eur. Prie sąnaudų ieškovas pridėjo turimą įsiskolinimą už žemės nuomą už ankstesnį periodą, kuris bendroje sumoje sudarė 1191 Eur. Visą padarytą ieškovui žalą (nuostolius) sudaro 5451,26 Eur (11276,06 Eur – 4683,80 Eur – 1191 Eur), t. y. nuo pajamų atėmus sąnaudas ir skolą už žemės sklypo nuomą. Taip pat byloje jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios bendroje sumoje sudarė – 338,54 Eur, iš jų 163,54 Eur sudarė sumokėtas žyminis mokestis, 5 Eur bankiniai du pavedimai, 170 Eur atstovavimo išlaidos, advokatui byloje atstovaujant jo interesus (t. 1, b. l. 3-4). Atsakovė D. L. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo ūkininko A. K. 1341,09 Eur skolą už nesumokėtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., nuomą; 498,92 Eur nuostolius, 67,62 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, šį terminą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas visas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 149-155).Nurodė, kad ieškovas viso nuomos mokesčio už nuomojamą žemės sklypą nesumokėjo, o tik dalį jo, todėl yra susidaręs 1341,09 Eur įsiskolinimas už žemės sklypo nuomą. 2015-10-12 atsakovė išsiuntė ieškovui pranešimą „Dėl 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo“, kuriuo įspėjo, kad remiantis privačios žemės nuomos 2008-06-13 sutarties 5 punktu nuo 2016-04-12 nutrauks su juo sudarytą privačios žemės nuomos sutartį dėl ieškovo netinkamo sutarties sąlygų vykdymo – negavus visų pinigų už žemės sklypo nuomą. 2015-11-04 atsakovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriui raštą Nr. 6FP-2894, kad nuomininkas vasaros pradžioje buvo įspėtas žodžiu apie žemės nuomos sutarties nutraukimą ir daugiau jos nedirbtų, tačiau vietoj to, kad išspręstų kilusį ginčą tarp šalių, t. y. jai sumokėti įsiskolinimą už sklypo nuomą, jis 2015-08-24 užregistravo nuomos sutartį VĮ Registrų centre. Taip pat nurodė, kad nuomojamas žemės sklypas ilgą laiką ieškovo nebuvo dirbamas, jame buvo ražiena, žemė buvo įmirkusi, todėl dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė, kaip šio žemės sklypo savininkė, patyrė nuostolius. 2014-12-08 dėl A. K. kaltės, t. y. kadangi ieškovas nedirbo dirbamos žemės, ji turėjo grąžinti 2008-12-12 gautą išmoką Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves), kurios grąžintina suma sudarė – 1722,68 Lt (498,92 Eur), kurią atsakovė laiko patirtais nuostoliais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Priteisti iš ieškovo A. K. 1341,09 Eur skolą už žemės sklypo nuomą, 498,92 Eur nuostolių atlyginimą, 67,62 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 1907,63 Eur iki sprendimo visiško įvykdymo, 906,20 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. L.. Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta 2008-06-13 privačios žemės sklypo nuomos sutartis, kuria nuomotoja – D. L. išnuomojo 9,2200 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. Sutarties 4 dalies pagrindu šalys sutarė, kad už žemės sklypo nuomą yra mokamas nustatyto dydžio žemės nuomos mokestis, t. y. iki 2010 m. mokant po 70 Lt už 1 ha, o sekančiais iki sutarties pabaigos metais, mokant po 100 Lt (28,96 Eur) už 1 ha. Sutartyje numatyta, kad pasėlius deklaruoja žemės sklypo nuomininkas (t. 1, b. l. 29). Nuomos sutartis nekilnojamojo turto registre ieškovo įregistruota nuo 2015-08-24. Ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė D. L. nuo 2007-12-07 iki 2016-05-11. Žemės sklypo nuomos sutartis tarp šalių nutraukta 2016-04-12 (t. 1, b. l. 31). 2016-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė D. L. ginčo žemės sklypą pardavė A. Š. (t. 1, b. l. 53-58).Teismo vertinimu, byloje aktualūs yra sutarties pabaigos padariniai. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad ieškovui dar iki 2015-10-12 buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės ketinimo nutraukti žemės nuomą, tarp jų kilo ginčas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, kurio ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs atsakovei. Ieškovas A. K. nurodė patyręs 5451,26 Eur nuostolius, nes atvykęs 2015 m. rugsėjo mėn. į nuomojamą žemės sklypą vykdyti ūkio darbų, jame rado apdirbtą ir apsėtą žemės sklypą, todėl negalėjo pasėti ir auginti žieminių rapsų, t. y. ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimas pasireiškia negautų pajamų forma. Ieškovas teigdamas, jog jis nuomojamame žemės sklype būtų pasėjęs ir auginęs žieminius rapsus, jei žemė nebūtų užimta (apdirbta ir apsėta kito asmens), nepateikė jokių įrodymų, kad būtent šiame sklype būtų sėjęs žieminių rapsų sėklas ir ar sklypą 2015-2016 m. būtų naudojęs žemės ūkio veiklai. Teismas nurodė, kad liudytojas A. Ž. paaiškino, kad 2015 m. po nuimto derliaus (rapsų nukūlimo) sklype liko ražienos, iš tiesų jame buvo tik dirbama dalis žemės, likusi dalis žemės buvo šlapia bei apaugusi krūmynais, pateikta PVM sąskaita – faktūra (t. 1., b. l. 11) patvirtina, kad ieškovas žieminių rapsų sėklas Brentano įgijo iš kooperatinės bendrovės „SV Obeliai“, tačiau jos įgytos 2015-10-30, t. y. praėjus terminui žieminių rapsų sėjimui, o specialistė R. R. patvirtino, kad ieškovas tokiu poelgiu rizikavo patirti nuostolius, nesilaikydamas rekomendacijos sėti žieminius rapsus iki rugpjūčio 25 d. ar vėliausiai iki rugpjūčio 30 d. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovui negautas pajamas (nuostolius). Teismas ieškovo ieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo atmetė kaip nepagrįstus.Atsakovė nutraukė ginčo žemės sklypo nuomą ieškovui dėl ieškovo sutarties 4 d. sąlygų nevykdymo, t. y. nesumokėjus atsakovei 1341,09 Eur žemės nuomos mokesčio. Tokio dydžio nesumokėtą žemės nuomos mokestį pripažįsta ir ieškovas (CPK 182 str.), todėl teismas dėl jo pagrįstumo nepasisakė ir šioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkino pilnai.Teismas nurodė, kad dalis nuomojamojo žemės sklypo buvo apleista, jame augo krūmynai, vietomis žemė buvo įmirkusi, t. y. ieškovui nesiimant veiksmų tvarkyti visą, o ne dalį nuomojamo žemės sklypo, laikytina, kad atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, patyrė žalą. Be to, 2014 m. dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl nedirbamos žemės, atsakovė turėjo grąžinti 2008-12-12 metais gautą išmoką iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM (išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves). Grąžintinos išmokos suma sudarė – 498,92 Eur (1722,68 Lt) ir tokiu būdu atsakovė patyrė nuostolius (t. 1, b. l. 169-170), kurių atlyginimą teismas priteisė iš ieškovo. Teismas taip pat tenkino atsakovės prašymus dėl įstatyminių palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidimą – 67,62 Eur palūkanų priteisimo iš ieškovo (CK 6.261, 6.210 straipsniai) bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. K., kurio interesams atstovauja advokatas Aleksandras Kuznecovas, prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo dirbama žemė. Be pagrindo vadovavosi liudytojų R. R. parodymais, o liudytojas A. Ž. tik patvirtino, kad buvo dirbama didesnė dalis nuomojamos žemės, o plotų deklaravimas taip pat įrodo, kad buvo dirbama žemė. Teismas apskritai palaikė atsakovės poziciją, kad iš viso ieškovas neturėjo teisės rudenį dirbti ir sėti nuomotame žemės sklype, nes atsakovė vasaros pradžioje žodžiu nutraukė žemės nuomos sutartį, nors rašytinis įspėjimas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą , kaip to reikalauja įstatymas, buvo gautas iš atsakovės tik 2015-10-12.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti 7 PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias matosi kiek ieškovas 2016 metais pardavė žieminio rapso, nes grūdai parduoti liepos mėn. pabaigoje ir rugpjūčio mėn. pradžioje (vasarinis rapsas užauga vėliau). Šis 2016 metų žieminio rapso derlius buvo nuimtas kituose plotuose, bet būtų nuimtas ir atsakovės nuomojamoje žemėje, gal mažiau negu planuota, tačiau tai teismui leidžia sumažinti prašomų nuostolių sumą, bet ne nepriteisti visiškai.Dėl priešieškinio. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas pripažinau dalį (įsiskolinimą už nuomą) priešieškinio. Ieškovas pripažino tik patį įsiskolinimą ir ta suma buvo sumažinti nuostoliai ieškinyje. Jeigu tenkinti ieškinį, tai priešieškinis šioje dalyje netenka prasmės. Taip pat nepagrįstai priteista atsakovės grąžinta 498,92 Eur išmoka. Visų pirma: atsakovė kiek gavo, tiek grąžino, todėl nuostolių neturėjo. Antra: ginčo žemės nuomos sutartis sudaryta 2008-06-13, o plotus privalu deklaruoti iki birželio mėn. 10 d. (kiekvienais metais).Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. L., kurios interesams atstovauja advokatė Valda Grigonytė, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė neva patirtų nuostolių, t. y. neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kas nulemtų ieškovo patirtą žalą, kaip negautas pajamas.Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė patyrė nuostolių, nes ieškovui jau nuostolingai naudojantis ginčo žemės sklypu, būtent dėl ieškovo kaltės - dėl nedirbamos žemės, atsakovė 2014 m. gruodžio 8 d. turėjo grąžinti 2008-12-12 metais gautą išmoką iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM (išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves), grąžintinos išmokos suma sudarė - 1722,68 Lt (498,92 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir iš esmės kelia netinkamo įrodymų vertinimo problemą nagrinėjant bylą. Atskirai teisėjų kolegija pastebi, kad prie apelianto apeliacinio skundo yra pridėtos sąskaitos-faktūros išrašytos ieškovo vardu dėl rapsų priėmimo, tačiau apeliantas apeliaciniu skundu ar atskiru prašymu šių įrodymų neprašo prijungti prie bylos, todėl teisėjų kolegija dėl jų priėmimo ir vertinimo nagrinėdama apeliacinį skundą nepasisako.
Dėl ieškovo ieškinio
Ieškovas pareikšdamas ieškinį atsakovei įrodinėjo, kad ieškovas dėl atsakovės savavališko 9,9200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajone, nuomos sutarties nutraukimo, kuris jam buvo išnuomotas žemės ūkio veiklai, neturėjo galimybės nuomojamajame žemės sklype pasėti ir nuimti derliaus ( žieminių rapsų) ir negavo pajamų, kurias turėjo gauti. Ieškovas negautas pajamas įvertino 5451,26 Eur ir prašė jas priteisti iš atsakovės.Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinio netenkino konstatavęs, kad ieškovas ieškinio neįrodė.Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl negautų pajamų priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, tiek ieškovo, tiek ir atsakovės bei liudytojos R. R. parodymus konstatavo aplinkybę, kad tarp šalių buvo iškilęs ginčas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio dar iki 2015m. spalio 12d. Teismas vertindamas nustatytas aplinkybes akcentavo, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės, jog atsakovė ketino nutraukti žemės nuomos sutartį ir apie tai informavo ieškovą dar 2015m. vasario mėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodymų paneigiančių tokias teismo nustatytas aplinkybes nėra, todėl visa apeliacinio skundo argumentacija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žemė sutarties nutraukimo momentą yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir atmesdamas ieškinį taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovas ginčo sklype būtų sėjęs žieminių rapsų sėklas. Tokia teismo nustatyta aplinkybė yra pagrįsta ir motyvuota, nes konstatuotas aplinkybes patvirtino apklausta teismo posėdyje specialistė R. R.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šios nešališkos specialistės duotais parodymais ir pripažinti, kad atmetant ieškovo ieškinį buvo neteisingai vertinti įrodymai ir pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ( CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio atsiradusio tarp jų ( CK 6. 246-6.249 straipsniai) ir ieškovo pareikšto ieškinio atsakovei dėl negautų pajamų netenkino. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad teismas savo išvadas motyvavo tinkamai ir argumentuotai ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas. Teismo sprendimas ieškovo ieškinio atmetimo dalyje pripažintinas teisėtas bei pagrįstas ir paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės priešieškinio
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nutraukė su ieškovu žemės sklypo nuomos sutartį, nes ieškovas nevykdė šalių sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties 4 punkto sąlygos ir nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Iš ieškovo pateikto atsiliepimo į priešieškinį ir bylos nagrinėjimo metu eigos matyti, kad ieškovas pripažino, kad yra nesumokėjęs atsakovei 1341,09 Eur nuomos mokesčio, todėl teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovas turi mokėti 1341, 09 Eur įsiskolinimą už nuomą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės bei liudytojo A. Ž. paaiškinimais nustatyta, kad dalis nuomojamo žemės sklypo buvo apleista, jame augo krūmynai, vietomis žemė buvo įmirkusi ir dėl tokių ieškovo veiksmų, atsakovė patyrė žalą. Teismas įvertinęs, kad dėl ieškovo kaltės ( dėl nedirbamos žemės) atsakovė turėjo grąžinti 2008m. gruodžio 12d. gautą išmoką iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM ir konstatavęs, kad tokiu būdu atsakovė patyrė 498,92 Eur nuostolius, juos priteisė iš ieškovo atsakovei. Teisėjų kolegija su tokia teismo konstatuota aplinkybe neturi pagrindo sutikti.Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).Be to, įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2018). Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamos dalies, kad teismas vertindamas pačios atsakovės ir liudytojo A. Ž. parodymus konstatavo ieškovo kaltus veiksmus dėl atsakovei susidariusios žalos, o žalos dydį nustatė remdamasis tuo, kad atsakovė turėjo grąžinti 498,92 Eur išmoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės paaiškinimų, kuri suinteresuota bylos baigtimi ir liudytojo parodymų patvirtinti faktui dėl ieškovo atliktų kaltų veiksmų dėl atsakovei susidariusių nuostolių byloje nepakanka. Pažymėtina, kad ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie ŽŪM įrodymas ( t. 1., b. 169) apie išmokos grąžinimą taip pat tiesiogiai nepatvirtina, jog atsakovė būtent dėl ieškovo kaltų veiksmų patyrė nuostolius ir tarp atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys ( CK 6. 246-6. 249 straipsniai). Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis daro išvadą, kad dėl atsakovei susidariusių nuostolių nėra įrodyta ieškovo civilinei atsakomybei kilti visų sąlygų, todėl atsakovės reikalavimas dėl 498,92 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovo apylinkės teismo nepagrįstai buvo patenkintas. Aptartas priešieškinio reikalavimas netenkinamas, o teismo sprendimas priešieškinio dalyje pakeistinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeistinos iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant, kad atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo mažintinos iki 525,84 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme neprašo. Atsakovė prašo priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi apelianto apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, atsakovei tik iš dalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017m. spalio 11d. sprendimą pakeisti.
Atsakovės D. L. priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo A. K., a/k (duomenys neskelbtini) 1341, 09 Eur skolos už žemės sklypo nuomą, 67,62 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos, t. y. 1408,71 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, 2017m. vasario 15d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atsakovės D. L. naudai.
Iš ieškovo A. K. atsakovei D. L. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 525,84 Eur.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš ieškovo priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.