Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) atnaujinti praleistą senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14/04/30 (toliau – ir Sutartis, ginčo sutartis) pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovo J. L. ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ sudarytą Sutartį nuo jos sudarymo momento; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011 iš dalies tenkino įmonės „Polygrade L.L.C.“ ieškinį ir priteisė ieškovei „Polygrade L.L.C.“ iš atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ 25 776,50 Eur (89 001,11 Lt) piniginį įnašą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 1331,78 Eur (4598 36 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei M. S. firmai „Ugrima“ priteisė iš ieškovės „Polygrade L.L.C.“ 5921,85 Eur (20 446,95 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šio sprendimo pagrindu šalims išduoti vykdomieji raštai. Įmonė „Polygrade L.L.C.“ vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolių kontorai, antstolis S. V. pradėjo vykdymo veiksmus. M. S. firma „Ugrima“, sužinojusi apie įmonės „Polygrade L.L.C.“ likvidavimą (įmonė neegzistuojanti), pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2014 m. balandžio 15 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00700 ir šią vykdomąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktų, 650 straipsnio 1 dalies, 651 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pagrindais. Antstolis netenkino šio skundo. Iš vykdomosios bylos dokumentų M. S. firma „Ugrima“ sužinojo, kad antstolis kreipėsi į Kauno apygardos teismą su 2014 m. gegužės 12 d. prašymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje, prašydamas vietoj įmonės „Polygrade L.L.C.“ išieškotoju nurodyti J. L.. Su minėtu prašymu antstolis pateikė ginčo sutartį, kuria įmonė „Polygrade L.L.C.“ perleido J. L. visas jai priklausančias reikalavimo teises pagal 2013 m. balandžio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1021-431/2011 (žr. šios nutarties 3 punktą). Antstolio prašymą nagrinėjusiems teismams M. S. firma „Ugrima“ pateikė 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos sekretoriaus apostile patvirtintą Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyriaus sertifikatą, patvirtinantį, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ Sutarties sudarymo metu buvo likviduota ir neegzistuojanti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1203-302/2015) netenkino M. S. firmos „Ugrima“ atskirojo skundo ir paliko galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-1021-413/2011), kuria tenkintas antstolio prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl Sutarties pripažinimo niekine, tačiau pagrindas pripažinti ją niekine nėra tiek akivaizdus, kad teismas ex officio (pagal pareigas) taikytų niekinio sandorio pasekmes.Ieškovė nurodė, kad Sutartis yra niekinė ir negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.63 straipsnio 1 dalis, 2.95 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyriaus 2014 m. birželio 12 d. sertifikatas (ir jį patvirtinanti 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos notaro apostilė) neginčijamai patvirtina, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ registracija buvo anuliuota dar 2012 m. rugsėjo 4 d. Likviduotas ir neegzistuojantis juridinis asmuo negali sudaryti sandorių, tokio asmens vardu sudaryta sutartis pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, todėl Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento, o jos pagrindu jokios reikalavimo teisės kitiems asmenims negalėjo būti perduotos. Kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ likviduota, papildomai patvirtina ir tai, jog vykdomojoje byloje įmonė nėra nurodžiusi ir savo pateikiamuose dokumentuose nenurodo privalomų savo atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią turėtų būti pervedamos išieškomos lėšos, rekvizitų. 2013 m. balandžio 19 d. vykdomasis raštas vykdyti pateiktas su įmonės „Polygrade L.L.C.“ 2013 m. balandžio 29 d. prašymu, jame nurodoma, kad išieškotas lėšas prašoma pervesti į „Polygrade L.L.C.“ patronuojamosios įmonės „Holfman Ltd.“, registracijos Nr. 017663, sąskaitą AB Šiaulių banke. Vykdomojoje byloje nėra pateikti jokie dokumentai, galintys patvirtinti: 2013 m. balandžio 29 d. prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimus; kad įmonė „Holfman Ltd.“ yra patronuojamoji „Polygrade L.L.C.“ įmonė ir (ar) turi teisę gauti išieškotas lėšas į savo sąskaitą; kad įmonė „Holfman Ltd.“ būtų likviduotos įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisių ir pareigų perėmėja. Ginčo sutartyje nėra nurodyta perleidžiamų reikalavimo teisių pardavimo kaina (Sutarties 6–7 punktai), o Sutarties dalykas (Sutarties 1 punktas) apibrėžtas kaip reikalavimo teisės perdavimas naujajam kreditoriui, tačiau apskritai neaptarta naujojo kreditoriaus pareiga sumokėti už reikalavimo teisės perleidimą. Iki ginčo sutarties pateikimo į vykdomąją bylą duomenų apie įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisių ir pareigų perėmėją ir tokio galimo teisių ir pareigų perėmėjo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų vykdomojoje byloje nebuvo, todėl įmonė „Polygrade L.L.C.“, būdama likviduota, ne tik neturėjo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, bet ir antstolis neturėjo teisės priimti vykdomojo rašto ir pradėti vykdymo veiksmų. Be to, įmonė „Polygrade L.L.C.“, ginčo sutartimi perleisdama reikalavimo pagal 2013 m. balandžio 19 d. vykdomąjį raštą teisę, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, pagal 2013 m. gegužės 8 d. vykdomąjį raštą turinčios 5921,85 Eur (20 446,95 Lt) reikalavimą į „Polygrade L.L.C.“, teises, nes nesąžiningai ir neteisėtai labai sumažino savo turto masę, taip reikšmingai pablogindama kreditorės teisinę padėtį. Todėl Sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 6.66 straipsnio (lot. actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Nėra duomenų, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ privalėjo sudaryti sutartį su atsakovu J. L., atsakovas jokio atlygio už Sutartimi perleistas reikalavimo teises įmonei „Polygrade L.L.C.“ nesumokėjo (Sutartyje nenurodyta perleidžiamų reikalavimo teisių pardavimo kaina, t. y. sudarytas neatlygintinis sandoris). CK 6.66 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens (ne)sąžiningumo. Jeigu sandoris atlygintinis ir buvo sumokėta simbolinė kaina siekiant pridengti sandorio neatlygintinumą, toks atsakovo ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ elgesys laikytinas nesąžiningu (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Dėl senaties termino ieškovė nurodė, kad M. S. firma „Ugrima“ apie ginčo sutartį sužinojo 2014 m. gegužės 27 d., kai ieškovės interesams atstovaujantis advokatas susipažino su vykdomosios bylos medžiaga ir pateikė jos kopiją ieškovei, kurioje ir buvo Sutartis. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas baigėsi 2015 m. gegužės 27 d. Sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė savo teises ir teisėtus interesus, kiek tai susiję su aptariamu ieškovės ir atsakovo ginču dėl Sutarties, aktyviai gynė kitomis teisinėmis priemonėmis, todėl senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šiuo pagrindu atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).