- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- 2-75-753/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- A. Š., L. Š.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
ieškovui ūkininkui A. K., jo atstovei pagal įgaliojimą J. K., tretiesiems asmenims – A. Š. ir L. Š. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, priteisimo 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. L. ir atsakovės D. L. priešieškinį dėl skolos, nuostolių, palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje – L. Š. ir A. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ūkininkas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. L. 5451,26 Eur žalos (nuostolių) atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje, kuriame ūkininkas A. K. nurodė, kad jis patyrė žalos (nuostolių) dėl atsakovės D. L. savavališko 9,9200 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo, kuris buvo išnuomotas žemės ūkio veiklai. Nekilnojamojo turto registre žemės nuomos sutartis įregistruota 2015-08-24.
2015 m. rugsėjo mėn. nuvykęs vykdyti žemės ūkio darbus į nuomojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbti), ieškovas rado visą žemės sklypo plotą apdirbtą ir apsėtą. Dėl savavališko nuomojamo žemės sklypo apdirbimo 2015 m. jis kreipėsi pareiškimu į Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Kaišiadorių skyrių ir Kauno AVPK Kaišiadorių PK, kur atlikus tyrimą, 2016-04-13 D. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 188 str. už savavaldžiavimą. 2016-04-27 administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimu ji buvo pripažinta kalta dėl minėto pažeidimo, pastarajai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
2015-10-12 ieškovas ūkininkas A. K. gavo iš atsakovės D. L. pranešimą, kad nuo 2016-04-12 su juo yra nutraukiama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, jog dėl atsakovės D. L. kaltės, jis neturėjo galimybės nuomojamame žemės sklype pasėti ir nuimti derliaus (žieminių rapsų), todėl patyrė didelius nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias tikrai galėjo gauti.
Nurodo, kad viso jam padaryta 5451,26 Eur žala (nuostoliai), nes būtų gavęs 11276,06 Eur pajamų užsėjęs ir nuėmęs žieminių rapsų derlių iš 9,2200 ha nuomojamo žemės sklypo, kadangi būtų turėjęs 27,660 tonas (9,2200 ha x 3,01 t/ha), o supirkimo kaina 2015-2016 laikotarpiu už 1 toną - 370 Eur, kas sudarytų – 10234,20 Eur (27,66 t/ha x 370 Eur); būtų gavęs 1041,86 Eur išmoką už deklaruotus plotus (2015-2016 mokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM po 113 Eur už hektarą (9,2200 ha x 113 Eur); o sąnaudos bendroje sumoje sudarė – 4633,80 Eur, kurias sudarė išlaidos 399,53 Eur žieminių rapsų sėklos įgijimui, 1051,08 Eur išlaidos žemės išdirbimui, 322,70 Eur išlaidos purškimui nuo ligų, 1383 Eur išlaidos trąšoms, 305,89 Eur kuro išlaidos transportui, 396 Eur atlyginimas darbuotojams, 232,58 Eur mokesčiai, 276 Eur amortizacija ir nusidėvėjimas, žemės nuomos mokestis iki derliaus nuėmimo – 267 Eur. Prie sąnaudų ieškovas pridėjo turimą įsiskolinimą už žemės nuomą už ankstesnį periodą, kuris bendroje sumoje sudarė 1191 Eur. Visą padarytą ieškovui žalą (nuostolius) sudaro 5451,26 Eur (11276,06 Eur – 4683,80 Eur – 1191 Eur), t. y. nuo pajamų atėmus sąnaudas ir skolą už žemės sklypo nuomą. Taip pat byloje jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios bendroje sumoje sudarė – 338,54 Eur, iš jų 163,54 Eur sudarė sumokėtas žyminis mokestis, 5 Eur bankiniai du pavedimai, 170 Eur atstovavimo išlaidos, advokatui byloje atstovaujant jo interesus (t 1, b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Ieškovas pateiktu atsiliepimu į atsakovės priešieškinio reikalavimus, juos prašė atmesti kaip nepagrįstus (t 2, b. l. 3). Atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog skolą už nuomą jis yra pripažinęs pateiktu ieškiniu, ją pridėjęs prie sąnaudų, tokiu būdu sumažindamas savo ieškinio reikalavimus (viso pripažįbęs 1458,02 Eur skolą už žemės nuomą), t. y. didesnę nei prašo priteisti skolą atsakovė (1341,09 Eur). Ieškovas nesutinka mokėti atsakovei palūkanas už žemės sklypo nuomos mokėjimo vėlavimą, kadangi tai nebuvo numatyta privačios žemės nuomos sutartyje. Ieškovo nuomone atsakovės reikalavimas priteisti nuostolius už jos grąžintą išmoką iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos gautą už 2008 m. yra nepagrįsta, kadangi ji yra mokama Nacionalinės mokėjimo agentūros. Jei 498,92 Eur dydžio išmoką atsakovei teko grąžinti dėl kokių nors priežasčių, tai reiškia, kad ji nepatyrė jokių nuostolių ir prašoma nepagrįstai priteisti šią išmoką (t 2, b. l. 3).
Šalies argumentai
Atsakovė D. L. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo ūkininko A. K. 1341,09 Eur skolos, susidariusios už nesumokėtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą; 498,92 Eur nuostolių, 67,62 Eur palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas, šį terminą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas visas bylinėjimosi išlaidas (t 1, b. l. 149-155). Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2008-06-13 tarp jos ir ūkininko A. K. buvo sudaryta terminuota privačios 9,2200 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis10 metų laikotarpiui. Žemės nuomos sutarties 4 punktu šalys tarpusavyje sutarė, kad 2009 ūkininkas A. K. moka žemės nuomos mokestį po 70 Lt/ha (20,27 Eur/ha), o sekančiais iki sutarties pabaigos po 100 Lt/ha (28,96 Eur) nuomos mokestį. Minėtos žemės nuomos sutarties 4 punktu, ieškovas 2009 metais jai turėjo sumokėti 186,89 Eur žemės sklypo nuomos mokestį, o sekančiais metais – 267,02 Eur. Kadangi ieškovas ūkininkas A. K. viso nuomos mokesčio už 9,2200 ha žemės sklypą nesumokėjo, o tik dalį jo, yra susidaręs įsiskolinimas už žemės sklypo nuomą – 1341,09 Eur. Ieškovas nėra mokėjęs grynaisiais pinigais atsakovei nuomos mokesčio, jį mokėjo tik bankiniais pavedimais – 2013-11-15 sumokėjo 858 Lt (169,43 Eur) nuomos mokestį, tačiau už tuos metus likęs nesumokėtas įsiskolinimas 97,60 Eur; 2014-11-14 sumokėjo 972 Lt (268,47 Eur) žemės nuomos mokesčio, atsakovei permokant už praėjusius 2013 metus 50 Lt (14,48 Eur). 2015-10-12 atsakovė išsiuntė ieškovui ūkininkui A. K. pranešimą „Dėl 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo“, kuriuo įspėjo pastarąjį, kad remiantis privačios žemės nuomos 2008-06-13 sutarties 5 punktu nuo 2016-04-12 nutrauks su juo sudarytą privačios žemės nuomos sutartį. Pranešime nurodė, kad privačios 9,2200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su juo nutraukta nuo 2016-04-12 dėl pastarojo, t. y. ieškovo netinkamo sutarties sąlygų vykdymo – negavus visų pinigų už žemės sklypo nuomą, kuriuos ji tikėjosi gauti pagrįstai.
2015-10-13 pranešime „Dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutartį“, atsakovė nurodė aplinkybę, jog ūkininkas A. K. piktybiškai nevykdo žemės nuomos sutarties sąlygų, t. y. nemoka susitarto nuomos mokesčio už nuomojamą 9,2200 ha žemės sklypą (2015-10-13 įsiskolinimas už žemės sklypo nuomą sudarė – 1071,13 Eur bei 53,56 Eur sudarė 5 proc. dydžio metinės palūkanos (skaičiuojant nuo bendros sumos), įsiskolinimas už žemės sklypo nuomą skaičiuojamas iki sutarties nutraukimo, kuris sudaro – 1341,09 Eur sumą. Ieškovas privalėjo mokėti jai žemės nuomos mokestį už visą nuomojamą žemės sklypą – 9,2200 ha žemės ūkio paskirties žemę, nepriklausomai nuo realios dirbamos žemės sklypo ploto. Priešieškinyje nurodyta, kad 2015-11-04 D. L. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių rajono skyriui (toliau NŽT Kaišiadorių skyrius) raštą Nr. 6FP-2894 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininko vasaros pradžioje žodžiu įspėjimo apie 9,2200 ha žemės sklypo nuomos nutraukimą ir kad jo nedirbtų. Minėtame rašte nurodyta, kad ūkininkas A. K., sužinojęs jos ketinimą parduoti minėtą žemės sklypą, neinformavęs jos, užregistravo 2008-06-13 sudarytą privačios žemės nuomos sutartį VĮ „Registrų centre“, t. y. tik po to, kuomet atsakovė kreipėsi į NŽT Kaišiadorių rajono skyrių.
Žemės nuomos sutartį šalys gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik įregistravę sutartį viešajame registre (LR CK 6.547 str. 1 d., 2 d.). Nuo 20018-06-13 iki 2015-08-24 ieškovas nebuvo registravęs 9,2200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties ir išviešinęs jos prieš trečiuosius asmenis. 2016-05-11 Kauno m. 21-ojo biuro notarė patvirtino nekilnojamojo daikto – minėto žemės sklypo, esančiame (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurį iš D. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo A. ir L. Š. (tretieji asmenys byloje). D. L. nuosavybės teisės į aukščiau minėtą žemės sklypą yra išregistruotos 2016-05-11 nekilnojamojo turto – žemės sklypo pirkimo – pardavimo Nr. VL-1729 pagrindu. Žemės sklypas perduotas pirkėjams tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu.
Priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 498,92 Eur nuostolių, atsakovė grindžia tuo, jog nuomojamas 9,2200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ilgą laiką ūkininko A. K. nebuvo dirbamas, jame buvo ražiena, žemė buvo įmirkusi, todėl dėl tokių ieškovo veiksmų, pastarajam nesiimant jokių veiksmų, atsakovė, kaip šio žemės sklypo savininkė, patyrė šiuos nuostolius. 2014-12-08 dėl A. K. kaltės, t. y. kadangi ieškovas nedirbo dirbamos žemės, ji turėjo grąžinti 2008-12-12 gautą išmoką Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves), kurios grąžintina suma sudarė – 1722,68 Lt (498,92 Eur), kurią atsakovė laiko patirtais nuostoliais.
Šalies argumentai
Pateiktu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti 67,62 Eur (5 proc. įstatymo nustatyto dydžio palūkanas) palūkanų iš ieškovo, nors šalys sudarydamos žemės nuomos sutartį raštu nebuvo įtvirtinusios sutartinių palūkanų. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Pagrindinės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str., kuriame yra įtvirtinta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl vadovaujamasi minėtos teisės normomis, nustatančiomis palūkanų dydį, taikomą piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui, LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu, prašo priteisti iš ieškovo 67,67 Eur dydžio palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (t 1, b. l. 149-155).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys D. Š. ir L. Š. pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo A. K. ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodė, kad sėjant žieminius rapsus po rugpjūčio 10 d., vėluojant kiekvieną dieną, didėja rizika, kad augalai nespės tinkamai pasiruošti žiemojimui. Pasėjus rapsus iki rugpjūčio 15 d., belieka tikėtis tik ilgo ir šilto rudens, kad augalai suspėtų išauginti gausią lapų sistemą ir stiprią pagrindinę šaknį. Iki žiemos šalčių rapsai turi suspėti išauginti bent 8-10 lapų skrotelę ir 8-12 mm storio šaknies kaklelį. Jei rapsų šaknys nepakankamai tvirtos, dirvos kilnojimosi metu jos nutrūksta ir augalai žūva. Daugiamečių meteorologinių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje tai įmanoma tik pasėjus rapsus rugpjūčio mėn. pabaigoje. Žieminiai rapsai optimalią būklę pasiekia tik tada, kai nuo jų sudygimo pradžios iki vegetacijos pabaigos rudenį praeina 60-80 dienų. Trečiųjų asmenų nuomone pateikta atsiliepime, ieškovas 2015 m. rudenį – 2016 m. pavasarį nebūtų spėjęs užauginti jokio derliaus, t. y. jokios žieminės kultūros, kadangi tam būtina nuo ankstyvo pavasario ruošti žemę – naikinti kenkėjus ir piktžoles, tręšti mineralais ir pan. Visa tai turi įtakos kultūrinių augalų derliui bei kokybei. Taip pat atsiliepime nurodė, jog ieškovas dėl įsigytų žieminių rapsų sėklų jokių nuostolių nepatyrė, nes sėklų galiojimo laikas yra 2 metai, kurias jis galėjo panaudoti kitiems turimiems ir dirbamiems žemės sklypams (t 1, b. l. 125-127). Tretieji asmenys D. ir L. Š. pateiktu atsiliepimu į priešieškinio reikalavimus, su jais sutiko, prašė tenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais (t1, b. l. 123-124, 143-144). Tretieji asmenys D. ir L. Š. į teismo neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
2017-03-28 teismo posėdyje ieškovas A. K. pilna apimtimi palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, priteisti iš atsakovės patirtas jo bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, išskyrus reikalavimą dalyje dėl skolos už sklypo nuomą priteisimo. Ieškovo A. K. atstovas advokatas A. Kuznecovas prašė tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, atmesti kaip nepagrįstą atsakovės D. L. priešieškinį, išskyrus reikalavimą dalyje dėl skolos už sklypo nuomą priteisimą, priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė D. L., jos atstovė advokatė V. G. prašė ieškovo ūkininko A. K. ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmesti kaip nepagrįstą ir pilna apimtimi tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas pilnai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertina bylos įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos byloje, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 186 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad šalių ir trečiųjų asmenų pateikiami jiems žinomų bylai reikšmingų aplinkybių paaiškinimai turi būti tikrinami ir vertinami teismo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Ieškovas ūkininkas A. K. ieškinyje ir 2017-03-28 teismo posėdyje nurodė, kad nuomojamame 9,9200 ha žemės ūkio paskirties plote, esančiame (duomenys neskelbti), kurį nuomojo iš atsakovės D. L. 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutarties pagrindu, 2015 m. rudenį jis būtų pasėjęs žieminius rapsus. Žemės ūkio paskirties sklypas buvo išnuomotas 10 metų terminui, t. y. 2018-06-13. 2015 m. rudenį, atvykęs į nuomojamą žemės sklypą vykdyti žemės ūkio darbus, jo plotą rado apdirbtą ir apsėtą. Dėl to 2015 m. spalio mėn. jis raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Kauno AVPK Kaišiadorių PK, t. y. dėl savavališkai apdirbto nuomojamo žemės sklypo. Kauno AVPK Kaišiadorių PK buvo atliekamas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog atsakovė D. L. nepranešusi žemės sklypo nuomininkui apie numatomą nuomojamo žemės sklypo perleidimą, leido juo naudotis kitam asmeniui. Dėl to D. L. 2016-04-13 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už savavaldžiavimą, t. y. padarius administracinio teisės pažeidimą pagal LR ATPK 188 str. 2016-04-27 administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės nutarimu atsakovei už padarytą ATPK 188 str. pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Tik 2015-10-12 ieškovas gavo pranešimą iš atsakovės, kad nuo 2016-04-12 su juo nutraukiama 9,2200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbti), nuomos sutartis.
Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės kaltės jis neturėjo galimybės nuomojamame žemės sklype pasėti ir nuimti derliaus (žieminių rapsų), dėl to patyrė didelius nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias tikrai galėjo gauti, t. y. už parduotą rapsą būtų gavęs 10234,20 Eur pajamų (27.66 Eur x 370 Eur); taip pat Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪK moka išmokas už deklaruotus plotus 2015-2016 ji mokėjo 113 Eur už hektarą, tai už 9,2200 ha būtų gavęs 1041,86 Eur (9,200 ha x 113 Eur), t. y. viso būtų gavęs 11276,06 Eur. Ieškinyje nurodė, kad sąnaudos bendroje sumoje sudarė – 4633,80 Eur, iš jų 399,53 Eur sudarė išlaidos sėklai nupirkti, 1051,08 Eur išlaidos žemės išdirbimui, 322,70 Eur išlaidos purškimui nuo ligų; 1383 Eur išlaidos tręšimui; 305,89 Eur išlaidos kurui (transportui), 396 Eur darbuotojų atlyginimui, 232,58 Eur mokesčiai, 276 Eur amortizacija ir nusidėvėjimas; žemės nuoma iki derliaus nuėmimo. Prie sąnaudų ieškovas pridėjo įsiskolinimą už nesumokėtą žemės sklypo nuomą, o taip įsiskolinimą už 2015 m. nuomą, kuris bendroje sumoje sudarė 1458 Eur. Byloje pateiktas A. K. ūkio sąnaudų paskaičiavimas dėl žalos atlyginimo (lentelė, t 1, b. l. 8).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. L. nuo 2007-12-07 iki 2016-05-11. Šio žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta 2008-06-13, nekilnojamojo turto registre įregistruota tik nuo 2015-08-24. Nuomos sutartį nekilnojamojo turto registre įregistravo ieškovas. Žemės ūkio paskirties nuomos sutarties terminas yra 10 metų laikotarpiui, t. y. iki 2018-06-13, kurio žemės ūkio naudmenų plotas 9,2200 ha (bendras žemės sklypo plotas – 9,9200 ha) (t 1, b. l. 27-28). Byloje pateiktas privačios žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta 2008-06-13 tarp šalių – D. L. ir A. K., kuria nuomotoja – D. L. išnuomojo 9,2200 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtimi). Sutarties 4 dalies pagrindu šalys sutarė, kad už žemės sklypo nuomą yra mokamas nustatyto dydžio žemės nuomos mokestis, t. y. iki 2010 m. mokant po 70 Lt už 1 ha, o sekančiais iki sutarties pabaigos metais, mokant po 100 Lt (28,96 Eur) už 1 ha. Sutartyje numatyta, kad pasėlius deklaruoja žemės sklypo nuomininkas (t 1, b. l. 29). Tam, kad sukeltų norimus teisinius padarinius, šalių sudaryta rašytinė žemės nuomos sutartis turėjo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546, 6.547 straipsniai), tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta iki 2015-08-23. Tik 2015-08-24 ieškovas žemės sklypo nuomos sutartį įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Taigi laikotarpiu nuo 2008-06-13 iki 2015-08-23 minėta privačios žemės nuomos sutartis nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Išsinuomojęs žemę 2008 -06-13 ieškovas 10 metų terminui įgijo ir teisę auginti žemės ūkio kultūras, nuimti derlių, jį realizuoti. Pagal CK 6.488 straipsnį išsinuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvulių prieaugis priklauso nuomininkui, jeigu ko kita nenustato sutartis.
Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir aptartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartį nutraukiant nuomotojo arba nuomininko reikalavimu, šalys apie sutarties nutraukimą turi viena kitai pranešti, kai nuomos objektas yra žemės ūkio paskirties žemė – ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Bylos šalys, sudarytos 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutartį, tarpusavyje buvo sutarę šešerių mėnesių terminą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo (sutarties 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis G. Š. ir kt. v. „Karneta“ byloje Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis AB ,,Alvilė” v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje Nr. 3K-3-473/2010). Byloje nustatyta, kad privačios žemės nuomos sutartis tarp šalių nutraukta 2016-04-12 (t 1, b. l. 31). Tai patvirtina byloje pateiktas rašytinis įrodymas - D. L. 2015-10-12 rašytinis pranešimas „Dėl 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo“, kurio ji įspėjo ūkininką A. K., kad remiantis 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutarties 5 punktu, nuo 2016-04-12 nutraukia su juo 2008-06-13 sudarytą privačios žemės nuomos sutartį (t 1, b. l. 31). Taigi šioje byloje aktualūs yra sutarties pabaigos padariniai. Tai, kad tarp šalių buvo iškilęs ginčas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio dar iki 2015-10-12, patvirtina byloje pateiktas rašytinis įrodymas, t. y. pranešimas rašytas atsakovės ieškovui A. K. dėl žemės nuomos nutraukimo, ką teisme patvirtino atsakovė D. L., liudytoja R. R., kurios teigimu atsakovė žodžiu informavo ieškovą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą dar 2015 m. vasaros pradžioje. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės ketinimo nutraukti žemės nuomą, tarp jų kilo ginčas dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, kurio ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs atsakovei.
Atsakovė D. L. pateiktu atsiliepimu reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus ieškovo A. K. ieškinio reikalavimus, priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (t 1, b. l. 83-91). Atsiliepime ir teismo posėdyje D. L. nurodė, kad tarp jos ir ūkininko A. K. iš tiesų buvo sudaryta 10 metų terminui privačios žemės nuomos sutartis, kuria ji išnuomojo ieškovui 9,9200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbti). Šalių sutarimu žemės nuomos mokestis buvo nustatytas po 100 Lt (28,96 Eur/ha) ir galimybę šalims nutraukti nuomos sutartį, vienai šaliai perspėjus kitą apie tai prieš šešis mėnesius. Atsakovės D. L. teigimu, ji 2015 m. vasaros pradžioje, t. y. birželio mėn., tikslios datos nepamena, įspėjo ieškovą apie minėto žemės sklypo nuomos nutraukimą, o 2015-10-12 pastarajam išsiuntė rašytinį pranešimą „Dėl 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo“. Minėtu raštu atsakovė įspėjo ieškovą, kad nuo 2016-04-12 ji nutrauks su A. K. sudarytą privačios 9,9200 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtimi), nuomą sutarties 5 punkto pagrindu. Atsakovės teigimu, privačios žemės ūkio paskirties nuomos sutartis buvo nutraukta dėl jo paties ieškovo netinkamo sutarties vykdymo sąlygų, kadangi pastarasis pakankamai ilgą laiką nesumokėjo visų pinigų už sklypo nuomą, kurios pagrįstai ji turėjo ir tikėjosi gauti. Ieškovas nėra sumokėjęs jai 1071,13 Eur (įsiskolinimas iki 2015-10-13) nuomos mokesčio, 53,56 Eur metinių palūkanų. Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad 2015-11-04 D. L. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriui raštą Nr. 6FP-2894, kad nuomininkas vasaros pradžioje buvo įspėtas žodžiu apie žemės nuomos sutarties nutraukimą ir daugiau jos nedirbtų, tačiau vietoj to, kad išspręstų kilusį ginčą tarp šalių, t. y. jai sumokėti įsiskolinimą už sklypo nuomą, pastarasis užregistravo nuomos sutartį 2015-08-24 VĮ registrų centre, kai nuo 2008-06-13 iki 2015-08-23 minėtos privačios žemės nuomos sutarties jis nebuvo įregistravęs ir išviešinęs sutarties prieš trečiuosius asmenis.
Atsakovės D. L. teigimu, ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai neturi jokio sąsajumo ar priežastinio ryšio dėl pastarojo neva patirtų nuostolių (turtinės žalos) dėl atsakovės veiksmų. Šiuo atveju tarp jos, t. y. atsakovės D. L. veiksmų ar neveikimo ir neva atsiradusios žalos, nėra absoliutaus tiesioginio ryšio. Todėl jai nekyla pareiga atlyginti ieškovo neva patirtą žalą (nuostolius), nes pateikus ieškinį jis neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), kas nulemtų ieškovo patirtą žalą kaip negautas pajamas bei nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų priežastiniu ryšiu, susiję su jos, kaip atsakovės nuosavybes teise turėtu ir iki 2015 vasaros nuomotu žemės sklypu ieškovui.
Atsakovės D. L. paaiškinimu nustatyta, kad nuomojamas ieškovui žemės sklypas nebuvo visas dirbamas, todėl dėl tokių ieškovo veiksmų, atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, taip pat patyrė žalą. Žalos darymas žemės sklypui – neefektyvus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas, negautos naudos, kuri yra vertinama ne vien pinigais, bet žemės sklypo nepriežiūra, netvarkymu, netręšimu, apleidimu, piktžolių įveisimu ir jų nenaikinimu ir kt. Dėl šių aplinkybių atsakovė leido gretimo sklypo savininkui L. Š. (trečiajam asmeniui byloje) išdirbti žemę. Be to, 2014 m dėl ieškovo kaltės, t. y. jam nedirbant išnuomoto žemės sklypo, ji turėjo grąžinti 2008 gautą išmoką iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM. Gražintina išmokos suma sudarė – 1722,68 Lt (498,92 Eur), todėl šiai sumai ji patyrė nuostolius. Taip pat atsakovės D. L. nuomone, ieškovas ūkininkas A. K. žieminių rapsų sėklą įgijo jau po žodinio jos perspėjimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, t. y. po 2015 m. vasaros pradžios, o taip pat po 2015-10-12 rašytinio pranešimo apie privačios žemės sklypo nuomos nutraukimą (kooperatinės bendrovės „SV Obeliai“ PVM sąskaita – faktūra SVO Nr. 0010088 išrašyta 2015-10-30), todėl sėklų įgijimas nėra niekuo susijęs su nuomotinu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), šias sėklas ūkininkas galėjo panaudoti turimiems kitiems dirbamiems žemės sklypams. Ieškovas ūkininkas A. K. žinodamas faktą dėl privačios žemės sklypo nuomos nutraukimo, galimai norėdamas pakenti jai, t. y. atsakovei, kreipėsi raštu į įvairias instancijas, rašė skundus.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016-04-27 administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5 D. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Jai administracinė nuobauda – įspėjimas paskirtas už tai, kad savavališkai nesilaikydama nustatytos tvarkos, numatytos LR civilinio kodekso 6.560 str., perduodant ar kitaip parduodant nuomojamą žemės sklypą ar jį įkeičiant ar kitaip teises į jį nuomojant pranešti žemės sklypo nuomininkui apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą, ji 2015 m. rugpjūčio mėn. nepranešė apie žemės sklypo perleidimą kitam asmeniui nuomininkui A. K. ir leido šiuo sklypu naudotis L. Š., prašydama pranešimą žemės sklypą parduoti, dėl ko L. Š. išdirbo nuomojamą žemės sklypą (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo pažeisti A. K. interesai nepadarant jam esminės žalos. 2016-04-27 administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimo Nr. 5 neskundė nei D. L., o taip neskundė A. K., atstovaujamas advokato A. Kuznecovo (t. 1, b. l. 21-22). Taigi, išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, jog D. L. veiksmais buvo pažeisti A. K. interesai nepadarant esminės žalos (t 1, b. l. 21-22).
2015-10-13 rašytiniu pranešimu atsakovė D. L. informavo A. K. dėl įsipareigojimo nevykdymo pagal 2008-06-13 privačios žemės nuomos sutartį, kadangi nebuvo mokamas žemės nuomos mokestis. Įsiskolinimas už žemės sklypo nuomą 2015-10-13 sudarė 1071,13 Eur ir 53,56 Eur metinės palūkanos (LR CK 6.210 str.). Pranešime nurodyta, kad iki 2015-10-21 nesumokėjus viso įsiskolinimo, ji kreipsis į teismą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, t. y. dėl esminio sutarties pažeidimo. Jame nurodyta, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo D. L. pakankamai ilgą laiką negauna visų pinigų, kuriuos pagrįstai tikėjosi gauti. Šiame pranešime nurodyta, jog prieš mėnesį žodžiu ji buvo įspėjusi pastarąjį dėl sutarties vykdymo netinkamumo, dėl tokio jo elgesio praranda pajamas, todėl turi šį žemės sklypą parduoti (t 1, b. l. 92). 2015-10-22 pranešimu D. L. informavo A. K. apie 2008-06-13 privačios žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą nuo 2016-04-12, kadangi nebuvo sumokėtas žemės nuomos mokestis (t 1, b. l. 93). Pranešime atsakovė nurodė, jog A. K. buvo žinomos aplinkybės apie jos ketinimą parduoti nuomojamą 9.9200 ha žemės sklypą, kurį pirmumo teise pasiūlė žodžiu pirkti pastarajam už pasiūlytą – 17 255 Eur kainą, tačiau atsisakius, buvo surastas kitas pirkėjas. Taip pat minėtame pranešime nurodė, jog ji kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM Kaišiadorių skyrių ir gavo pažymą dėl šio žemės sklypo pardavimo kitiems asmenims (t 1, b. l. 93). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (pranešimų) matyti, jog tarp šalių nuo 2015 m. vasaros buvo iškilęs ginčas dėl 2008-06-13 privačios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymo sąlygų, t. y. dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio ir kitų klausimų susijusių su šiuo sklypo nuoma (t 1, b. l. 21-22, 23-24, 92,93, 95), kuris tęsiasi iki šiol. Byloje nustatyta, kad 2016-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė D. L. žemės sklypą (žemės ūkio paskirties) 9,9200 ha ploto (duomenys neskelbtini), pardavė A. Š. (Kauno 21-ojo notarių biuro notaras V. Lideikis, notarinio registro Nr. VL-1729) (t 1, b. l. 53-58). Taigi, nuo 2016-05-11 šis 9,9200 ha žemės ūkio paskirties sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso D. ir L. Š. 2016-05-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL-1729 pagrindu (duomenys iš nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo, t 1, b. l. 62-63).
2017-08-22 teismo posėdyje specialistės R. R. paaiškinimu (ji dirba draudimo bendrovės „Vereinigte Hagerlversicherung VvaG“ filialo „VH Lietuva“ bendrovėje, kurioje draudžiami ūkininkų pasėliai), žieminiai rapsai pagal rekomendacijas turi būti pasėti iki rugpjūčio 25 d. (vėliausiai iki rugpjūčio 30 d.), kurių daigai, atsižvelgiant į gamtos meteorologines sąlygas, išdygsta per 2-3 savaites ir yra tinkami peržiemojimui. Žieminiai rapsai Lietuvoje pilnai subręsta liepos mėn. pabaigoje, tuomet ir turi būti nupjauti (nuimti), tačiau atsižvelgiant į augimą ir subrendimą gali būti nupjauti vėliausiai iki rugpjūčio mėn. 10 d. Po to žemė turi būti paruošiama apdirbama (paviršinis žemės dirvos sluoksnio paruošimas, o ne giluminis), kuomet ketinama toje pačioje dirvoje sėti žieminius rapsus (netaikant sėjomainos). Specialistės teigimu, nuėmus vėliausiai iki rugpjūčio mėn. 10 d. žieminių rapsų derlių, žemė turi būti apdirbta (paruošta) ir sėjamos žieminių rapsų sėklos į dirbą iki rugpjūčio 25 d. Tai ūkininkas turėtų padaryti iki rugpjūčio 25 d., kadangi iki to laikotarpio pasėjus žieminių rapsų sėklą, išdygęs iš sėklos augalas gali peržiemoti Lietuvos meteorologinėmis sąlygomis, nes jis pasieks reikiamą dygimo tarpsnį būtiną augalo peržiemojimui. Specialistės R. R. teigimu, vėliau, t. y. jau rugsėjo mėn. dirvoje sėti žieminiai rapsai neperžiemoja Lietuvos meteorologinėmis sąlygomis (augalas nepasiektų reikiamo dygimo tarpsnio būtino jam peržiemoti), todėl pavasarį juos reikėtų persėti vasarinėmis rapsų sėklomis. Sekančių metų liepos mėnesį vėliausiai iki rugpjūčio mėn. 5 d. arba 10 d. ūkininkai turi nupjauti žieminius rapsus, po to dirvą paruošti (atliekamas paviršinis žemės dirvos paruošimas) sėjai, kad būtų galima iki rugpjūčio 25 d. arba vėliausiai iki rugpjūčio 30 d. joje pasėti žieminius rapsus (kuomet toje žemėje nedaroma sėjomaina). Tačiau ūkininkai dažniausia daro sėjomainas tame žemės plote, kur buvo sėjami rapsai, t. y. po rapsų nuėmimo jame sėjamos kitos grūdinės kultūros, pvz. kviečiai. Specialistės R. R. teigimu, išlaidos sėjant žieminius rapsus ūkininkui bendroje sumoje sudarytų – 300 Eur/1 ha, kurias sudaro - sėklos įgijimas, išlaidos žemės paruošimo darbams, išlaidos trąšoms įgyti, purškimui nuo ligų visais pesticidais, išlaidos kurui (transportui), atlyginimas darbuotojams. Specialistės R. R. paaiškinimu nustatyta, kad 2015 m. ruduo buvo labai sausas, todėl net laiku, t. y. iki rugpjūčio 25 d. ūkininkų pasėti žieminiai rapsai neišgydo (neperžiemojo), juos turėjo persėti 2016 metų pavasarį vasarinių rapsų sėklomis. Taigi, specialistės teigimu, minėti metai ūkininkams buvo katastrofiški, kadangi 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo lietingas, daug derliaus ūkininkai nenukūlė, jis liko laikuose, o rugsėjo mėn. buvo labai sausas ir net laiku pasėti rapsai (pasėti iki 2015-08-25) neišdygo ir neperžiemojo. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti specialistės R. R. duotu paaiškinimu, kad tik laiku pasėti rapsai, t. y. po derliaus nuėmimo, kuris turi būti nuimtas vėliausiai iki rugpjūčio 10 d., paruošus žemę sėjai ir juos pasėjus laiku, t. y. iki rugpjūčio 25 d. arba vėliausiai iki rugpjūčio 30 d., atsižvelgus į Lietuvos meteorologines sąlygas, išauga iki reikiamo augalo dygimo tarpsnio būtino jam peržiemoti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti specialistės R. R. teigimu, jog vėliau, t. y. rugsėjo mėn. ir vėliau iš sėtos rapsų sėklos, išdygęs augalas žemėje nepasiekia reikiamo dygimo tarpsnio būtino jam peržiemoti, nors ūkininkai dažnai rizikuoja nesilaikydami rekomendacijų, ir todėl tokie augalai po pirmųjų šalnų iššąla, o anksti pavasarį tokį žemės plotą reikia persėti vasarinių rapsų sėklomis. Specialistės R. R. paaiškinimu nustatyta, kad 2015-2016 ūkininkams net laiku, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. pasėjus žieminių rapsų sėklas, augalai neišdygo iki reikiamo dygimo tarpsnio būtino jam peržiemoti, o dėl meteorologinių veiksnių, t. y. 2015 m. sauso rudens, ūkininkams šie augalai neperžiemojo, teko pavasarį persėti žemę vasarinių rapsų sėklomis. Taigi akivaizdu, jog ieškovas A. K., jei ir būtų 2015 m. laiku, t. y. nustatyto rekomendacinio termino – rugpjūčio 25 d. pasėjęs nuomojame žemės plote žieminių rapsų sėklas, dėl Lietuvoje lėmusių meteorologinių sąlygų, t. y. sausio rudens, būtų patyręs nuostolių, nes būtų reikėję šį žemės plotą pavasarį persėti vasarinių rapsų sėklomis. Tačiau atsižvelgia į tai, jog ieškovas A. K. ketino minėtame nuomojame žemės sklype sėti žieminius rapsus 2015 rudenį, kuomet specialistės R. R. teigimu, jau yra netinkamas laikas šių kultūrų sėjimui, nes po rugpjūčio 30 pasėtų rapsų išdygę žemėje augalai nepasiekia reikiamo dygimo tarpsnio būtino jam peržiemoti. Byloje atsižvelgtina į tai, kad rugsėjo mėnesį ūkininkas pasėjęs žieminius rapsus ir taip savaime patirtų nuostolius, kadangi minėtu laikotarpiu pasėti augalai nepasiekia reikiamo dygimo, būtino augalo peržiemojimui, po šalnų augalai žūva, o žemės plotą ūkininkas turi persėti vasarinių rapsų sėklomis. Ūkininkas A. K., ketindamas sėti žieminius rapsus rugsėjo mėn. rizikuoja pats patirti nuostolius, nesilaikydamas rekomendacijos sėti žieminius rapsus iki rugpjūčio 25 d. ar vėliausiai iki rugpjūčio 30 d.
Ieškovas, prašydamas priteisti atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žalą, privalo įrodyti tokią žalą patyrusi. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK6.249 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ieškovas A. K. nurodė patyręs 5451,26 Eur nuostolių, nes atvykęs 2015m. rugsėjo mėn. į nuomojamą žemės sklypą vykdyti ūkio darbų, jame rado apdirbtą ir apsėtą žemės sklypą, todėl negalėjo pasėti ir auginti žieminių rapsų. Ieškovo prašoma priteisti žala pasireiškia negautų pajamų forma. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), civilinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o būtent - negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovui). Ieškovas teigdamas, jog jis nuomojamame žemės sklype būtų pasėjęs ir auginęs žieminius rapsus, jei žemė nebūtų užimta (apdirbta ir apsėta kito asmens), nepateikia jokių įrodymų, kad jis būtent šiame sklype būtų sėjęs žieminių rapsų sėklas ir ar iš tiesų pastarasis jį 2015-2016 m. būtų naudojęs žemės ūkio veiklai. Atsakovės D. L. paaiškinimu nustatyta, kad A. K. išnuomojus žemės sklypą, jis tapo apleistu. Aukščiau aptartų rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. iškilo ginčas dėl nesumokėto nuomojamo žemės sklypo nuomos mokesčio, ką teisme paaiškino atsakovė D. L., liudytoja R. R. 2017-03-28 teismo posėdyje, kuri girdėjo 2015 m. vasarą, galimai birželio mėn. (tikslios datos nepamena) pokalbį, vykusį tarp atsakovės ir A. K.. Šios liudytojos paaiškinimu, telefoninio pokalbio metu atsakovė sakė, jog tai paskutinė vasara, kuomet jis dirbs žemę ir pastarajam jos nenuomos. Pokalbio metu buvo įjungtas telefone garsiakalbis, todėl ji girdėjo tarp D. L. ir A. K. vykusį telefonu pokalbį. 2017-03-28 teismo posėdyje liudytojo A. Ž. paaiškinimu nustatyta, kad ūkininkas A. K. ginčo nuomojamame žemės sklype augino ir nuimdavo derlių grūdinių kultūrų, t. y. jame 2014 m. buvo sėjami rapsai, 2013 m. - avižos. Šio liudytojo paaiškinimu nustatyta, kad 2015 m. po nuimto derliaus (rapsų nukūlimo) sklype liko ražienos, iš tiesų jame buvo tik dirbama dalis žemės, likusi dalis žemės buvo šlapia bei apaugusi krūmynais. Minėtame žemės sklype šiuo metu yra iškirsti krūmynai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas žieminių rapsų sėklas Brentano įgijimo iš kooperatinės bendrovės „SV Obeliai“ (t 1., b. l. 11), ką patvirtina pateikta PVM sąskaita – faktūra, tačiau jos įgytos 2015-10-30, t. y. praėjus terminui žieminių rapsų sėjimui. Ieškovo A. K. paaiškinimu 2017-03-28 teismo posėdyje, jis ketino rapsus sėti nuomojamame žemės sklype 2015 m. rugsėjo mėn. Ši byloje nustatyta aplinkybė rodo, jog ieškovas tokiu poelgiu rizikavo patirti nuostolius, nesilaikydamas rekomendacijos sėti žieminius rapsus iki rugpjūčio 25 d. ar vėliausiai iki rugpjūčio 30 d., ką teisme patvirtino specialistė R. R.. Specialistės paaiškinimu nustatyta, kad Lietuvoje yra netinkamas laikas rapsų sėklų sėjai po rugpjūčio 30, juolab rugsėjo mėn., kadangi išdygę žemėje augalai nepasiekia reikiamo dygimo tarpsnio būtino jam peržiemoti, po pirmųjų šalnų jie iššąla, todėl anksti pavasarį reikia persėti žemės plotą vasarinių rapsų sėklomis. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti šios specialistės paaiškinimu, kad 2015 m. ruduo Lietuvoje buvo labai sausas ir net laiku, t. y. iki rekomendacinio termino - rugpjūčio 25 d. pasėti rapsai ūkininkams neišdygo, ūkininkai patyrė didelius nuostolius. Todėl byloje nustačius tokias aplinkybes atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovui negautas pajamas (nuostolius), neįrodžius atsakovės neteisėtus veiksmų, žalos ir priežastinio ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.), kas nulemtų ieškovo patirtą žalą kaip negautas pajamas, atsakovei nutraukus prieš terminą nuomojamojo žemės sklypo nuomos sutartį, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįsti ir atmestini. Akivaizdu, kad atsakovė nutraukė minėto žemės sklypo nuomą ieškovui dėl šios sutarties 4 d. sąlygų nevykdymo pačiam ieškovui, t. y. nesumokėjus atsakovei žemės 1341,09 Eur nuomos mokesčio. Tokio dydžio nesumokėtą žemės nuomos mokestį pripažįsta ir ieškovas (CPK 182 str.), todėl teismas dėl jo pagrįstumo nepasisako ir šioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkina pilna apimtimi.
Atsakovės D. L., liudytojo A. Ž. paaiškinimas byloje nustatyta, kad dalis nuomojamojo žemės sklypo buvo apleista, jame augo krūmynai, vietomis žemė buvo įmirkusi, kas reiškia, kad ieškovui nesiimant veiksmų tvarkyti visą, o ne dalį nuomojamo žemės sklypo, todėl nustačius tokias aplinkybes, laikytina, kad atsakovė, kaip žemės sklypo savininkė, patyrė žalą. Be to už nuomojamą žemės sklypą nebuvo mokamas sutartas sutartyje žemės nuomos mokestis, o tik sumokėta jo dalis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl nedirbamos žemės, atsakovė turėjo grąžinti 2008-12-12 metais gautą išmoką iš Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM (išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves). Grąžintinos išmokos suma sudarė – 498,92 Eur (1722,68 Lt) ir tokiu būdu atsakovė patyrė nuostolių (t 1, b. l. 169-170), todėl šie atsakovės patirti nuostoliai yra priteistini iš ieškovo.
LR CPK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Šalys gali raštu susitarti dėl palūkanų dydžio, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Taigi galimi du palūkanų nustatymo šaltiniai - įstatymas ir susitarimas.
Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str., kuriame įtvirtinta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Byloje nustatyta, kad šalys sudarydamos privačios žemės nuomos sutartį nebuvo raštu įtvirtinę sutartinių palūkanų, todėl vadovaujantis teisės normomis, nustatančiomis palūkanų dydį, taikomą piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui, yra tenkintinas atsakovės prašymas dėl 67,62 Eur palūkanų priteisimo iš ieškovo (5 proc. įstatymo nustatyto dydžio palūkanos).
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str. 1 d., todėl patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus, yra priteistinos iš ieškovo 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2016-11-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikyta byloje laikinoji apsaugos priemonė ieškovo A. K. ieškinio reikalavimams užtikrinti – taikytas areštas 9,9200 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. L. leidžiant atsakovei juo naudotis, tačiau uždraudžiant perduiti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, išskyrus ieškovą A. K.. Areštuotiną turtą perduodant saugoti turto savininkei (t 1, 33-34). VĮ Registrų centras atsisakė įrašyti duomenis apie areštuotą minėtą turtą arešto aktų registre (2016-11-15 pranešimas Nr. TA2-16-129405, pateikus netikslius areštuojamojo turto savininko ar bendraturčių duomenis (Turto arešto registro nuostatų 25.1 punktas) (t 1, b. l. 42). 2016-12-13 nutartimi priimtas atsakovės D. L. atskirasis skundas, panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-11-14 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t 1, b. l. 107-108).
LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi sumos yra priteistinos iš ieškovo.
Byloje D. L. bylinėjimosi išlaidas sudarė: 57 Eur žyminis mokestis (t 1, b. l. 155,156) 0,60 Eur pavedimo kaina (t 1, b. l. 155), 28,00 Eur žyminis mokestis (t 1, b. l. 80, 81) ir 0,60 Eur pavedimo kaina (t 1, b. l. 80), 500 Eur išlaidos advokatei rengiant atsiliepimą į ieškinį (t 1, b. l. 104, 105), 100 Eur (b. l. 82), 220 Eur atstovavimo išlaidos, kurias sudarė advokatei V. G. atstovaujant pagal atstovavimo sutartį jos interesus byloje (t 1, b. l. 64, 157, 158), t. y. bendroje sumoje bylinėjimosi išlaidos sudarė – 906,20 Eur, kurios yra priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. K. ieškinį dėl 5451.26 Eur žalos (nuostolių), 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Tenkinti visiškai atsakovės D. L. priešieškinį.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1341,09 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą devynis eurocentus) skolos už žemės sklypo nuomą, 498,92 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus devyniasdešimt du eurocentus) nuostolių, 67,62 Eur (šešiasdešimt septynis eurus šešiasdešimt du eurocentus) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. 1907,63 Eur iki sprendimo visiško įvykdymo atsakovės D. L. naudai.
Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų 906,20 Eur (devynis šimtus šešis eurus dvidešimt eurocentų) atsakovės D. L. naudai.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.