Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sipnamas“ vadovui O. N. (O. N.) ir bendrovės atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. U. ir J. U. ieškinį atsakovei UAB „Sipnamas“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „KNE“, UAB „Gertika“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovų iniciatyva 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo organizuotas patikrinimas ir apžiūra bei bendras susitikimas su rangovu, kadangi padėtis negerėjo, o blogėjo, visi darbai nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. dėl ieškovams nežinomų priežasčių buvo sustabdyti, montavimo darbų buvo atlikta ne daugiau kaip 50 proc., kaip vėliau paaiškėjo, į sklypą buvo pristatyta tik 2/3 dalis Sutartyje nustatytų medžiagų, o iki Sutartyje nustatyto termino buvo likę tik 21 diena (2021 m. rugpjūčio 28 d.), be to, visos statybų medžiagos (mediena, plokštės, mediniai skydai) buvo numestos kieme ir gulėjo neapsaugotos nuo lietaus, nuolat mirko didelėje drėgmėje ir deformavosi, prasidėję nuolatiniai krituliai akivaizdžiai deformuodavo medžiagas. Minėto pasitarimo metu atsakovė pripažino trūkumus ir termino pažeidimus, įsipareigojo juos skubiai ištaisyti ir paprašė suteikti papildomą terminą užbaigti statybos darbus. Ieškovai sutiko su atsakovės garantijomis ir buvo suteikė papildomą terminą iki 2021 m. spalio 10 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. atnaujino darbus, tačiau ir toliau vilkino laiką ir pažeidinėjo Sutarties sąlygas, darbuotojai dirbo vangiai, ne kiekvieną dieną, o pagal atliekamus darbus trūkumų netaisė, toliau tęsė darbus, montavo išmirkusias, išbrinkusias bei deformavusias medžiagas ir kt. Atsakovė darbų nebaigė iki pratęsto termino. Kadangi artėjo žiema, o ieškovų namas vis dar buvo be stogo, ieškovai neturėdami kitos išeities sutiko su atsakovės primesta sąlyga – stogas tikėtina bus sumontuotas, tačiau atsakovė dirbs pagal savo nuožiūrą. Tačiau 2021 m. lapkričio 14 d. buvo pastebėta, jog atsakovė nėra nupirkusi ir atsivežusi reikalaujamos technologijos suklijuotų laikančiųjų konstrukcijų, o šias konstrukcijas savavališkai pradėjo gaminti vietoje – lauko sąlygomis suklijuodavo 3 ar 4 lentas ir jas pradėjo montuoti. Taigi atsakovė 2021 m. birželio 30 d. gavusi pilną mokėjimą už visas medžiagas šių svarbių konstrukcijų neužsakė, gautą mokėjimą pasisavino, o pabrangus medienai atsisakė jas pirkti pas specializuotus teikėjus ir nusprendė sijas pagaminti slaptai iš atviežtų lentų. Paaiškėjus šiems akivaizdiems defektams, atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. pranešė, jog jokių defektų netaisys ir skubiai vienašališkai nuo 2021 m. lapkričio 19 d. nutraukia Rangos sutartį, o vėliau savavališkai prirašė dalį neatliktų darbų, kuriuos įrašė į PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 84 bei pateikė ieškovams apmokėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, ieškovai patyrė 26 391 Eur žalos ir nuostolių, kuriuos sudaro: 1) 8 476 Eur neatliktos paslaugos (permoka); 2) 11 942 Eur defektų šalinimo išlaidos; 3) 4 795 Eur tiesioginių nuostolių dėl statybos darbų pabrangimo po Sutarties nutraukimo; 4) 1 178 Eur naujai paaiškėjusių stogo uždengimo fasado defektų šalinimas.

Teismas 2023 m. vasario 1 d. preliminariu sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai.

Be to, atsakovei reikėjo planuoti savo darbą, nes atsakovė turėjo ir kitų užsakovų, todėl darbo brėžinių paruošimo stadijoje 2021 m. kovo 10 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo pagal priedą Nr. l. Šis priedas yra tik komercinis pasiūlymas kuriame buvo numatyti tik SIP skydų komplektas 39 549,55 bei suma už SIP skydų montavimą. Rangos sutarties pasirašymo dienai lokalinė sąmata surašyta nebuvo, nes neturėjo patvirtintų brėžinių. Pagal šios sutarties 3 dalį nebuvo numatyta konkreti darbų pradžios data, o buvo numatytos sąlygos, kurių įvykdymas leistų rangovui oficialiai pradėti dirbti, taip pagal sutarties 3.7.2 punktą rangovas įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, o pagal sutarties 3.7.4 punktą darbų vykdymui naudoti medžiagas, dirbinius, gaminius ir įrengimus, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas, dirbinius, gaminius ir įrengimus. Pagal sutarties 3.1.punktą šalys susitarė, kad darbų pradžia yra laikoma data, kai užsakovai įvykdo Rangos sutarties 2.2 punkto sąlygą bei pateikia Rangovui darbams atlikti reikalingus dokumentus – sklypo nuosavybės pažymėjimą, techninę užduotį ir kitus susijusius dokumentus. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad statybos darbų pradžia pagal sutartį yra 2021 m. liepos 1 d. Todėl ieškovų pretenzijos dėl Rangos sutarties nevykdymo atmestinos, nes atsakovė ruošėsi darbams, kurių ji negalėjo oficialiai pradėti dėl ieškovų vilkinimo patvirtinant darbo brėžinius, bei jų apmokėjimą ir užsakovų blaškymąsi dėl medienos įgijimo ir pamatų kolonoms įrengimo.

Nors pagal komercinį pasiūlymą atsakovė pati turėjo nupirkti būtiną medieną, bet po Rangos sutarties pasirašymo užsakovų atstovas pareiškė, kad jie patys savarankiškai nupirks kalibruotą medieną, bei klijuotą medieną, nes neva rado pigesnį ir patikimesnį variantą. Nuo 2021 m. balandžio mėn. tarpininkas neteikė jokios informacijos apie medienos įsigijimą, todėl rangovė buvo nežinioje dėl medienos įsigijimo. Kadangi užsakovai savo statybą užsakė keliems rangovams, todėl pamatus namui padarė kiti, dėl to 2021 m. balandžio 29 d. įmonės atstovai nuvyko pažiūrėti pamatus, jų kokybę ir matmenis. Jau tada paaiškėjo, kad nėra pamatų 5 kolonoms, kurios turėjo laikyti pavėsinę 40 kv. m pločio. Dėl šių pamatų nebuvimo vėliau atsakovė negalėjo užbaigti perdangos montavimo bei negalėjo pradėti SIP plokščių montavimo jau paruoštai gegnių sistemai. Nors užsakovai pažadėjo, kad šie darbai bus padaryti vėliau, kai prieis laikas dengti stogą, bet dėl užsakovų kaltės pamatai kolonoms buvo padaryti tik 2021 m. spalio 25 d.

Liudytojas O. P. teismo posėdžio metu davė paaiškinimus ir nurodė, kad buvo atsakovės darbuotojas. Tiesiogiai dalyvavo šio namo statybose, paskirta užduotis surinkti konstrukciją. Nežino kokie terminai, su dokumentais nebuvo susijęs. Statybos vyko palaipsniui taip kaip turi vykti. Buvo toks laikotarpis, kai buvo atvykęs žmogus į objektą su kamera ir viską filmavo. Kaip galima vykdyti, kai yra pašaliniai ir tai buvo ne kartą. Vyko pirmas etapas, aplink namą turėjo būti terasa, tačiau negalėjo vykdyti nes trūko fundamentų. Paaiškėjo, kad trūksta pamato terasai. Pamato gamybos truko apie mėnesį, tada priėjo moteris ir liepė stabdyto darbus, nes jos manymu kažkas buvo ne taip. Paprašė brėžinių, tačiau liudytojas nurodė, kad jis negali duoti savo brėžinių, nes tai buvo įmonės vidaus dokumentai. Buvo ne tokia sija, todėl liepė sustabdyti darbus. Namo statybai buvo naudojamos standartinės plokštės, kurios naudojamos tokio tipo namams. Klijuojama mediena naudojama statybos metu. Dalinai darbus darė statybvietėje. Tam tikros sijos suklijuojamos, kad nebūtų tarpų šalčiui patekti. Tai tokia technologija. Sijos buvo supakuotos. Sugadintų medžiagų nematė.

Teismas konstatuoja:

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Nustatyta, kad tarp ieškovės J. U. ir atsakovės UAB „Sipnamas“ 2021 m. kovo 10 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė (rangovė) įsipareigojo atlikti darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Priedą Nr. 1 (sumontuoti SIP skydus) sutartyje nustatytu terminu, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka bei terminais (sutarties 1.1, 1.2, 2.1-2.4, 3.1, 3.2, 3.5 punktai)(el. b. 1 failas, 15-18 psl.).

Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių: 1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą.

Nagrinėjamoje byloje statybos rangos sutarties šalis – užsakovė (ieškovė) yra fizinis asmuo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo darbai buvo vykdomi vieno buto gyvenamojo namo statybai (el. b. 1 failas, 162 psl.). Kita sutarties šalis – rangovė (atsakovė) yra juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuojama vartojimo statybos rangos sutartimi.

Vartojimo statybos rangos santykiams, kaip specialiosios, visų pirma turi būti taikomos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – to paties skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – rangos „Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškinį teismui pateikė ne tik ginčo sutartį, kaip užsakovė, pasirašiusi ieškovė J. U., bet ir ginčo statinio bendraturtis (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) – jos sutuoktinis ieškovas G. U.. Taigi tarp sutuoktinių nėra ginčo, kad, sudarydama ginčo sutartį, ieškovė veikė abiejų sutuoktinių vardu (CK 3.32 straipsnis), todėl, vykdant ginčo sutartį, ieškovai laikomi solidariaisiais kreditoriais ir (ar) solidariaisiais skolininkais.

Dėl permokos ar skolos, vykdant sutartį

Ieškovai ieškiniu, be kita ko, įrodinėja, kad, įvertinus atliktus darbus, panaudotas medžiagas ir likusias medžiagas, yra susidariusi 8 476,61 Eur ieškovų atsakovei sumokėtų sumų permoka. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašo priteisti solidariai iš ieškovų 6 466 Eur skolą už atliktus darbus.

Apibendrinant pažymėtina, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė (rangovė) ginčo objekte atliko darbų ir panaudojo medžiagų už 19 099,92 Eur (be PVM) (13 089,36 + 6 010,56), taigi 23 110,90 Eur (su PVM) (19 099,92 +4 010,98).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad statybvietėje saugotos medžiagos, ieškovams pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2, 2.3 punktus sumokėjus atsakovei 39 550 Eur, buvo parduotos ieškovams, taigi buvo jų nuosavybė, todėl ieškovai buvo atsakingi už jų saugojimą. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

Nagrinėjamu atveju statybos rangos darbai buvo atliekami iš rangovės (atsakovės) medžiagų. Pagal 6.675 straipsnio 1 dalį vartojimo rangos atveju, jeigu darbai atliekami iš rangovo medžiagos, užsakovas sutarties sudarymo metu sumoka visą ar dalį medžiagos kainos, nustatytos sutartyje, o galutinai atsiskaito su rangovu atlikus darbą. Pažymėtina, kad šiame teisiniame reguliavime atsiskaitymas už medžiagas ar jų dalį nesiejamas su nuosavybės teisės ar rizikos dėl šių medžiagų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo perėjimu užsakovui. Be to, teismo vertinimu, toks atsiskaitymas už medžiagas ar jų dalį pagal įstatymą ir (ar) sutartį yra vartojimo rangos sutarties vykdymas, kurio nėra pagrindo kvalifikuoti kaip savarankiško pirkimo-pardavimo sandorio.

Be to, pagal bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl rizikos paskirstymo šalims, jeigu ko kita nenustatyta įstatymų ar rangos sutarties, tai medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai; darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui (CK 6.649 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų statybos rangą reglamentuojančių teisės normų dėl rizikos paskirstymo šalims nustatyta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju darbus vykdant iš rangovės (atsakovės) medžiagos, iki darbų rezultato perdavimo ieškovams, medžiagų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika teko rangovei (atsakovei), taigi ieškovai neturi pareigos atsiskaityti su atsakove už sugadintas medžiagas, o, kai už jas sumokėta, šios sumos turi būti grąžintos ieškovams.

Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovai (užsakovai) turėjo teisę 20 proc. sumažinti medžiagų, kurių sugedimo rizika teko rangovei, kainą. Priešpriešinių įrodymų dėl medžiagų sugadinimo apimties atsakovė į bylą neteikė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovai (užsakovai) turėjo sutartinę pareigą sumokėti už atliktus darbus, jiems atlikti panaudotas medžiagas bei statybvietėje likusias nesugadintas medžiagas, kurių bendra vertė pagal byloje pateiktus įrodymus yra 31 074,39 Eur (su PVM) (23 110,90 + 1 143,45 + 6 820,04). Šiame teismo sprendime jau minėta, jog byloje esantys mokėjimo nurodymai (el. b. 1 failas, 63, 64 psl.) patvirtina, kad ieškovai, vykdydami Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 15-17 psl.) 2.2, 2.3 punktus, yra sumokėję atsakovei 39 550 Eur (28 120+11 430). Atsakovės priešieškinio kontekste pažymėtina, kad nors atsakovė (rangovė) turėjo teisę, be kita ko, gauti užmokestį už faktiškai atliktus darbus, nustačius, kad pagal sutartį sumokėtų sumų pakanka apmokėti jos atliktus darbus, jiems atlikti panaudotas medžiagas bei ieškovams likusių medžiagų vertę, atsakovės reikalavimas priteisti jai 6 466 Eur skolą už atliktus darbus yra nepagrįstas ir netenkinamas. Atitinkamai ieškovams yra grąžinama 8 475,61 Eur (39 550-31 074,39) permoka už darbus ir medžiagas.

Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų

Kartu pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ekspertizė (el. b. 2 failas, 147-199 psl.) minėtuose defektiniuose aktuose nurodytiems statybos rangos darbų trūkumams ir jų šalinimo kainai įvertinti. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).

Dėl 2021 m. lapkričio 19 d. defektiniame akte užfiksuotų trūkumų ekspertas davė išvadą, kad šio akto 1, 4, 6 punktuose nurodyti trūkumai (drėgmės paveiktos medinės konstrukcijos) nėra statybos darbų trūkumai; statybos darbų eigoje lietaus sudrėkintos medinės konstrukcijos, uždengus objekto stogą ir fasadus difuzine plėvele yra naudojamos pagal paskirtį ir objekte toliau atlikti ir atliekami, išorės fasado aptaisymo ir vidaus apdailos darbai (žr. fotofiksaciją 13, 14, 15, 18, 22, 25, 26, 28, 30, 31); medžiagų sugadinimo faktas ir kad jos būtų netinkamos tolimesniam naudojimui defektiniame akte nėra nustatytas. Dėl eksperto argumentų, kad tik teismas gali tinkamai įvertinti, kas turėjo užtikrinti sumontuotų medinių statybinių konstrukcijų ir medžiagų apsaugą nuo lietaus poveikio, vykdant statybos darbus ar juos sustabdžius, teismas pažymi, kad šiame teismo sprendime pirmiau išdėstytais argumentais konstatuota, kad iki sutarties nutraukimo užsakovei neperduotų darbų ir (ar) statybvietėje saugomų darbams atlikti reikalingų medžiagų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika teko rangovei (atsakovei). Tačiau pirmiau nurodyta eksperto išvada suponuoja, kad drėgmės paveiktos medinės konstrukcijos galėjo būti panaudotos pagal paskirtį, jų žuvimo ar sugadinimo aplinkybė ekspertizės metu nebuvo nustatyta. Taigi minėtų defektiniame akte užfiksuotų trūkumų šalinimo poreikis nėra įrodytas, ir teismas neturi pakankamo pagrindo šioje dalyje nesutikti su ekspertizės išvadomis.

Ekspertas taip pat davė išvadą, kad 2021 m. lapkričio 19 d. defektinio akto 2 punkte nurodytas trūkumas (išsilydžiusios šiltinimo medžiagos) nėra statybos darbų trūkumas, kadangi šiuo atveju SIP skydo šiltinimo medžiagos lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 160°C, t. y. šiuo atveju lydymosi priežastis galėjo būti išorinis aukštos temperatūros poveikis. Pažymėtina, kad ieškovai, turintys įrodyti aplinkybes, susijusias su darbų trūkumais, į bylą pateikė duomenis dėl drėgmės poveikio ginčo dalyku esančioms medžiagoms, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima remtis nustatant, dėl kokių priežasčių atsirado eksperto nurodomas aukštos temperatūros poveikis. Pažymėtina, kad atsitiktinio medžiagų žuvimo rizika, kuri pirmiau išdėstytais argumentais šiuo atveju tenka atsakovei (rangovei), yra suprantama kaip atsitiktinis daikto žuvimas ar sugedimas, kuris įvyksta dėl atsitiktinių ar nenugalimos jėgos aplinkybių, už kurias neatsako nei pardavėjas, nei pirkėjas. Ieškovams neįrodžius aukštos temperatūros poveikio priežasčių, teismas jų nepripažįsta atsitiktiniu minėtų medžiagų žuvimu, todėl neturi pakankamo pagrindo šioje dalyje nesutikti su ekspertizės išvadomis.

Ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 19 d. defektinio akto 3 punkte nurodytas trūkumas (tarpai montuojant SIP skydus) nėra statybos darbų trūkumas, nes SIP skydai pagaminti, panaudojant OSB plokštes, kurios montuojamos įprastai perimetru paliekant 3 mm tarpus (analogiška situacija tiriamajame objekte yra darbus atlikus kitiems rangovams, žr. foto fiksaciją Pav. 25, 26, 28, 29, 30, 31). Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui motyvuotai nesutikti su šia ekspertizės išvada.

Be to, ekspertas davė išvadą, kad 2021 m. lapkričio 19 d. defektinio akto 5 punkte nurodytas trūkumas (nepakankamas gegnių tvirtinimas, gegnių nesumontavimas) nėra statybos darbų trūkumas, tai yra nebaigti montavimo darbai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovai nagrinėjamu atveju naudojosi ir kitu savo teisių gynybos būdu, t. y. mažino sutarties kainą, nemokėdami už faktiškai neatliktus darbus, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvada, kad neatlikti darbai nepriskirtini prie statybos darbų trūkumų.

Ekspertizės akte dėl 2021 m. lapkričio 19 d. defektinio akto 7, 8, 9 punktų pasisakyta, kad toks gamybos būdas, suklijuojant iš atskirų lentų statybos aikštelėje, nėra statybos darbų trūkumas, kadangi įprastai mažaaukščių civilinių ir gyvenamųjų namų statybose klijuotas sijas ir kolonas galima gaminti gamyklose arba statybos vietose; kolonas montuojant ant metalinių reguliuojamų atramų hidroizoliuoti nereikia (metalas yra nelaidus nei vandeniui nei vandens garams, tai patikimiausia hidroizoliacija), objekte pakeitus kolonas kitam rangovui hidroizoliacija tarp medienos ir metalo taip pat neįrengta. Kita vertus, eksperto vertinimu, šiuose defektinio akto punktuose nurodyti defektai vertintini, kaip darbai atlikti nukrypstant nuo projektinės dokumentacijos nustatytų reikalavimų dėl įrengtų sijų matmenų; priimant sprendimą dėl sijų bei kolonų pakeitimo, privalėjo būti atliktas konstrukcijų perskaičiavimas.

Dėl 2022 m. sausio 28 d. defektiniame akte nurodytų trūkumų ekspertas davė išvadą, kad jo 1 punkte nurodyti trūkumai yra kito rangovo UAB „Gertika‘“ netinkamai atlikti SIP skydų montavimo darbai: montuojant ant stogo SIP skydus, visų pirma, turėjo būti pagal projektą nupjauti gegnių galai, antra, suglaudus SIP skydus stogo kraige, karnyziniame stogo mazge, stogo SIP skydų ir sienų SIP skydų sujungimui pagal projektą turėjo būti įrengtas karkasas iš takelių. Šias eksperto išvadas paneigiančių įrodymų byloje nėra. Aptariamo defektinio akto 2, 3 punktuose (nepristatytos medžiagos) nurodyti trūkumai eksperto buvo įvertinti kaip medžiagų perdavimo-perėmimo tarp rangovo ir užsakovo santykiai, kurie nelaikytini UAB „Sipnamas“ statybos rangos darbų trūkumais. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ieškovai šioje byloje reiškė reikalavimą dėl permokos grąžinimo, kurį tenkinus ieškovams, be kita ko, buvo grąžintos sumos už nepristatytas prekes. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės išvadomis.

Ekspertas teismui pateiktoje išvadoje konstatavo, kad UAB „Sipnamas“ statybos darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 938,80 Eur (su PVM), pateikė šiuos skaičiavimus pagrindžiančią lokalinę sąmatą.

Apibendrinant pažymėtina, kad pirmiau išdėstytais motyvais teismas nagrinėjamu atveju neturi pakankamo pagrindo nesutikti su eksperto pateiktomis išvadomis, kuriomis iš dalies paneigti ieškovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – defektiniai aktai, lokalinė sąmata, kuriais buvo įrodinėjama darbų trūkumų apimtis ir atitinkamai jiems pašalinti reikalingos išlaidos. Paminėtina ir tai, kad ieškovai, kritiškai vertinantys eksperto išvadas, teismo siūlymu apklausti ekspertą teismo posėdyje nesinaudojo, eksperto išvadas paneigiančių pakankamų įrodymų teismui nepateikė. Todėl konstatuotina, kad byloje yra įrodytos 938,80 Eur (su PVM) išlaidos statybos darbų trūkumams pašalinti.

Dėl nuostolių, pabrangus statybos darbams

Ieškovai ieškiniu, be kita ko, įrodinėja, kad jie patyrė 4 794 Eur tiesioginių nuostolių, pabrangus statybos darbams po sutarties nutraukimo.

Šio ieškovų reikalavimo kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė atsakovė (rangovė) (el. b. 1 failas, 78 psl.), o ieškovai (užsakovai) sutarties nutraukimo teisme neginčijo. Todėl ieškovai negali pasinaudoti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutartį nutraukusios šalies teise sudaryti pakeičiančią sutartį ir reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tačiau, teismo nuomone, susiklosčiusi situacija turi būti įvertinama kitų sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančių CK normų kontekste.

CK 6.256 straipsnyje yra reglamentuojami sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Be to, pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 47 punktas).

Dėl atsakovės (rangovės) neteisėtų veiksmų pažymėtina, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, nuo kada skaičiuotinas Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas. Pažymėtina, kad Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 15-17 psl.) 3.2 punkte 90 kalendorinių dienų termino sutarčiai įvykdyti pradžia buvo susieta su užsakovų pareiga atlikti aptariamos sutarties 2.2, 2.3 punktuose numatytus mokėjimus. Šie mokėjimai buvo atlikti atitinkamai 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. birželio 30 d. (el. b. 1 failas, 63, 64 psl.). Taigi minėtas 90 kalendorinių dienų terminas sutarčiai įvykdyti pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 1 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis) ir baigėsi 2021 m. rugsėjo 28 d. (įskaitytinai). Paminėtina ir tai, kad nors šalys susirašinėjo dėl ankstesnės montavimo darbų pradžios (el. b. 1 failas, 65 psl.), susitarimo dėl sutarties vykdymo termino pakeitimo nebuvo sudaryta (Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.11 punktas). Paminėtina ir tai, kad iš ieškovo 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. rugsėjo 27 d. laiškų atsakovei matyti, kad ieškovei suprato, kad sutarties terminas skaičiuojamas pirmiau nurodytu būdu ir baigiasi 2021 m. rugsėjo 28 d. (el. b. 1 failas, 68, 72 psl.). Toliau pažymėtina, kad tiek šiame teismo sprendime pirmiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, tiek pati atsakovė pripažįsta, kad vienašališko sutarties nutraukimo metu – 2021 m. lapkričio 19 d. – atsakovė nebuvo atlikusi visų sutartimi sulygtų darbų (2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 35 min.), taip pat nebuvo pristačiusi visų medžiagų (el. b. 1 failas, 78 psl., 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 48 min.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė (rangovė) nagrinėjamu atveju pažeidė sutarties vykdymo terminą, todėl yra pagrindas konstatuoti vieną iš jos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus.

Dėl žalos fakto ir dydžio pažymėtina, kad žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, yra, be kita ko, pripažįstamos asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kaip matyti iš ieškinio turinio, atsakovai savo tiesioginiais nuostoliais laiko su atsakove sulygtos stogo montavimo kainos ir naujai rangovei sumokėtos stogo montavimo kainos skirtumą. Pagal Priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 18 psl.) stogo montavimo SIP skydais darbų vertė buvo sulygta 3 820 Eur (be PVM), taigi 4 622,2 Eur (3 820 + 802,2) (su PVM). Pabrėžtina, kad, kaip matyti iš aptariamo priedo, ši suma yra montavimo darbų (be medžiagų) kaina. Kaip matyti iš atsakovės išrašytos 2021 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitos faktūros, serija SIP, Nr. 84 (el. b. 1 failas, 103 psl.), atsakovė nenurodo atlikusi stogo montavimo darbus. Ieškovų į bylą pateikti įrodymai pagrindžia tai, kad, atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, toliau ginčo statybos darbus tęsė UAB „Gertika“. Taip pat ieškovai į bylą pateikė UAB „Gertika“ Atliktų darbų aktą Nr. 1 (el. b. 1 failas, 148 psl.), kurio antrame skyriuje „SIP skydų stogo surinkimo darbai“ yra nurodyta bendra darbų ir medžiagų vertė stogo montavimo darbams atlikti. Šiame kontekste teismas pabrėžia, kad ieškovai neįrodinėjo medžiagų pabrangimo, todėl nepagrįstai pagal ginčo sutartį sulygtą darbų kainą atėmė iš bendros darbų ir medžiagų kainos pagal naują sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju įrodytomis gali būti pripažintos tik tokios papildomos ieškovės turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurios apskaičiuojamos iš ieškovų UAB „Gertika“ sumokėtos stogo montavimo darbų kainos – 8 899,48 Eur (su PVM) (739,6+4 966 +690+959,34 (15 proc. dydžio sezoninio darbo priemoka nuo 6 395,6 Eur) + 1 544,54 Eur (21 proc. dydžio PVM nuo 7 354,94 Eur) – atėmus sutartimi sulygtą stogo montavimo kainą – 4 622,2 Eur (su PVM). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovai įrodė 4 277,28 Eur (8 899,48 – 4 622,2) dydžio tiesioginius nuostolius (žalą).

Dėl priežastinio ryšio teismas pažymi, kad priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Nagrinėjamo atvejo kontekste teismas pažymi, kad atsakovei (rangovei), nevykdžiusiai savo sutartinių prievolių laiku, ir pačiai nutraukusiai sutartį, ieškovų veiksmai sudarant sutartį su kitu rangovu, kad kuo greičiau būtų užbaigti ginčo darbai atitiko protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, buvo proporcinga priemonė susiklosčiusiai situacijai spręsti, taigi dėl to ieškovams atsiradusios papildomos išlaidos (nuostoliai) yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės (rangovės) sutarties pažeidimu – jos termino praleidimu.

Nustatęs visas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas teismas konstatuoja, kad ieškovų reikalavimas dėl nuostolių, pabrangus statybos darbams, priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovams iš atsakovės priteisiant 4 277,28 Eur šių nuostolių.

Dėl nuostolių, pabrangus medienai

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal CK 6.675 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, vykdant ginčo vartojimo rangos sutartį, ieškovams kyla pareiga mokėti tik rangovės sutarties sudarymo metu nurodytą kalibruotos medienos kainą, o tai, už kokią kainą ją įsigijo rangovė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovės praradimų yra atsakingi ieškovai.

Dėl bylos baigties

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai už nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškiamus reikalavimus yra sumokėję 297 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 failas, 13 psl.). Ieškinys buvo patenkintas 51,88 proc. (13 691,69 x 100 / 26 391). Todėl ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteisiama 154,08 Eur žyminio mokesčio, t. y. kiekvienam iš ieškovų po 77,04 Eur.

Atsakovės priešieškinį atmetus, jos sumokėtas 220 Eur žyminis mokestis atsakovei nepriteisiamas.

Ieškovai rašytiniais įrodymais pagrindė šias dar neaptartas bylinėjimosi išlaidas: išlaidas už teisines paslaugas 2 400 Eur (1 500 + 900) (el. b. 1 failas, 173, 174 psl.; el. b. 2 failas, 56, 57 psl.) bei 105 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį (el. b. 1 failas, 193, 194). Taigi iš viso 2 505 Eur šių išlaidų.

Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė šias dar neaptartas bylinėjimosi išlaidas: 2 420 Eur ekspertizės išlaidų (el. b. 2 failas, 109, 126 psl.; 3 failas, 3, 6 psl.) bei 2 420 išlaidų už advokato teisinę pagalbą (teismas remiasi išrašytos sąskaitos duomenimis nes mokėjimo nurodymu sumokėta daugiau; el. b. 3 failas, 31, 32 psl.). Taigi iš viso 4 840 Eur šių išlaidų.

Pastarosios ieškovo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą tokiu būdu: pusė kiekvienos iš šalių išlaidų skirstoma pagal ieškinio rezultatą (ieškinys patenkintas 51,88 proc.), kita pusė – pagal priešieškinio rezultatą (priešieškinis atmestas). Todėl iš ieškovų patirtų 2 505 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (1 252,5 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, ieškovams iš atsakovės priteisiama 1 902,30 Eur ((1 252,5 x 0,5188) + 1 252,5) aptariamų bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienam iš ieškovų po 951,15 Eur. Atitinkamai iš atsakovės patirtų 4 840 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (2 420 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Todėl atsakovei priteisiama 1 164, 50 Eur ((2 420 x 0,4812) + 0) aptariamų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 582,25 Eur.

Apibendrinant kiekvienam iš ieškovų iš atsakovės priteisiama po 1 028,19 Eur (77,04 + 951,15) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš kiekvieno iš ieškovų po 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje taip pat susidarė 22,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias pagal pirmiau aptartas proporcijas paskirsčius tarp šalių, iš atsakovės valstybei priteisiama 17,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš kiekvieno iš ieškovų priteistina šių išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos 8 Eur sumos, todėl nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1573-1030/2023 pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai ieškovams J. U. ir G. U. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ 13 691,69 Eur (trylika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir šešiasdešimt devynis centus) permokos, trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 691,69 Eur (trylikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir šešiasdešimt devynių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei J. U. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ 1 028,19 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir devyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui G. U. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ 1 028,19 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir devyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sipnamas“ iš ieškovės J. U. 582,25 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sipnamas“ iš ieškovo G. U. 582,25 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ valstybei 17,47 Eur (septyniolika eurų ir keturiasdešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.