Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. U., J. U. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. U. ir J. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sipnamas“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „KNE“, uždaroji akcinė bendrovė „Gertika“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovams iš atsakovės 26 391 Eur žalos ir nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl namo statybos, nes atsakovė viešai reklamavosi esanti patyrusi ir profesionali skydinių (SIP) namų statytoja. Su atsakove 2020 m. gruodžio 3 d. sudaryta projektavimo sutartis, pagal kurią atsakovė 2021 m. kovo 3 d. parengė namo statybos konstrukcinę dalį – konstruktyvo brėžinius. Atsakovei atlikus šias paslaugas 2021 m. kovo 10 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus. Šalys susitarė, kad darbų numatytų sutartyje kaina yra 52 254,55 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)). Pagal Rangos sutarties 2.2 punktą, ieškovai iš karto turėjo sumokėti atsakovei 28 120 Eur avansinį mokėjimą, kuris sudarė 71 proc., nuo statybos medžiagų kainos. Mokėjimas buvo atliktas 2021 m. kovo 12 d.. Pagal rangos sutarties 2.3 punktą, ieškovai buvo įpareigoti iš karto sumokėti atsakovei (medžiagų pristatymo dieną) likusią sumą nuo statybos medžiagų kainos, todėl ieškovai 2021 m. birželio 30 d. atliko antrąjį mokėjimą. Tokiu būdu, ieškovai buvo sumokėję 39 550 Eur už visas statybos medžiagas. Atsakovė visus statybos darbus pagal sąmatą įsipareigojo atlikti per 90 dienų nuo atsiskaitymo už pagamintas ir pristatytas statybos medžiagas (Sutarties 3.2 punktas). 2021 metų gegužės mėn. pradžioje ieškovai pradėjo teirautis ir prašyti informacijos pas atsakovę apie statybų eigą. Atsakovė 2021 m. gegužės 11 d. garantavo, jog visus darbus užbaigs iki 2021 m. birželio 12 d.. Pagal šį atsakovės nurodymą buvo aišku, jog ji visas medžiagas pagamins ir pristatys į sklypą iki 2021 m. gegužės 30 d., tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė ir statybines medžiagas pradėjo pristatinėti į sklypą tik 2021 m. birželio 4 d., o didžiąją dalį statybos medžiagų pristatė tik 2021 m. liepos 1 d.. Pavėluotai suvežus didžiąją dalį statybos medžiagų dvi savaites nevyko jokie statybos darbai, statybvietėje nebuvo pasirodęs nei vienas darbuotojas, todėl 2021 m. liepos 13 d. ieškovai atsakovei pateikė pirmąją pretenziją. Atsakovė 2021 m. liepos 14 d. pateikė atsakymą nurodydama neaiškias priežastis ir vienašališku sprendimu dar kartą atidėjo sutarties vykdymo terminus. Atsakovė į ieškovų pretenziją nereagavo ir montavimo darbų nepradėjo, priešingai pagal sklypo vaizdo stebėjimo duomenis, atsakovė montavimo darbus pradėjo tik 2021 m. liepos 22 d., į sklypą atvyko tik 2 darbuotojai ir lėtai pradėjo montavimo darbus. Tačiau darbuotojai dirbo ne kiekvieną dieną, dirbo vangiai. Atsakovei ir toliau vilkinant darbus, ieškovai 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė atsakovei paklausimą dėl artėjančio terminio pabaigos, tačiau atsakovė į paklausimą neatsakė, statybos darbų neatnaujino, vėliau aiškino, jog daug užsakymų ir trūksta darbuotojų iš Ukrainos. Ieškovai 2021 m. rugsėjo 7 d. organizavimo patikrinimą, kadangi padėtis negerėjo, sklype buvo atlikta ne daugiau 50 procentų darbų, pristatyta 2/3 dalis sutartyje nustatytų medžiagų, o iki sutartyje nustatyto termino buvo likę tik 21 diena, be to visos statybinės medžiagos buvo numestos kieme, neapsaugotos, mirko didelėje drėgmėje ir deformavosi. Ieškovė trūkumus pripažino ir ieškovei buvo suteiktas papildomas terminas iki 2021 m. spalio 10 d. darbams atlikti, tačiau vėliau taip pat darbuotojai dirbo vangiai, atsakovė nebuvo nupirkusi laikančiųjų konstrukcijų, o jas gamino vietoje. Paaiškėjus defektams, atsakovė 2021 m. lapkričio 19 d. pranešė, jog jokių defektų netaisys ir skubiai vienašališkai nuo 2021 m. lapkričio 19 d. nutraukė rangos sutartį, o vėliau savavališkai prirašė dalį neatliktų darbų, kuriuos įrašė į PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 84 bei pateikė ieškovams apmokėjimui.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. preliminariu sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai.

3. Atsakovė 2023 m. kovo 20 d. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriais atsakovė prašė priimti pateiktus prieštaravimus. Nurodė, kad ieškovų namo statybą vykdė skirtingi rangovai, todėl atsakovė negalėjo dėl to numatyti pasekmių. Atsakovė turėjo vykdyti tik juodo karkaso darbus, o išorinės apdailos darbus turėjo atlikti kiti rangovai. Be to, atsakovė vykdė karkasinio namo nešamų konstrukcijų statybą, pagal SIP technologiją, naudojant SIP skydus, kurie turi savo ypatumus ir reikalauja aukšto lygio inžinerinių sprendimų. Neturint patvirtintų darbinių brėžinių, rangovė galėjo su preso pagalba gaminti plokštes, bet negalėjo jų pjaustyti, nes neturėjo patvirtintų matmenų. Ieškovas į atsakovę pirmą kartą kreipėsi dar 2019 m. gruodžio 2 d. su tikslu gauti preliminarią namo vertę. Po preliminarios kainos aptarimo, kontaktas su ieškovu nutrūko ir tik po metų, tai yra 2020 m. ieškovų įgaliotas asmuo kreipėsi į atsakovę. Taip per atstovą ir buvo sudaryta pagrindinė sutartis. Pradėjus ruošti dokumentus paaiškėjo, kad ieškovė norėjo pakeisti namo konstrukcijas, dėl to brėžinių derinimo procedūra užsitęsė. Kai buvo suruoštas visas paketas ir išsiųstas suderinimui, įmonė buvo informuota, kad yra padaryta daug pakeitimų projekte, pagal ieškovės pageidavimus, tarp kurių pirmasis aukštas buvo papildytas dideliu langu. Tuomet atsakovei kilo pagrindas abejoti, kad užsakovai neišmano technologinių procesų statyboje ir, kad ne kiekvienas pageidavimas gali būti įgyvendintas būtent taip, kaip reikalauja užsakovas. Tik 2021 m. liepos 1 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą oficialiai buvo priimti darbiniai brėžiniai, už kuriuos buvos atsiskaityta pagal 2021 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimą. Nurodo, kad sutarties priedas Nr. 1 yra tik komercinis pasiūlymas už SIP skydų montavimą 39 549,55 Eur sumai. Rangos sutarties pasirašymo dienai lokalinė sąmata surašyta nebuvo, nes neturėjo patvirtintų brėžinių. Mano, kad ieškovų pretenzijos dėl sutarties nevykdymo atmestinos, nes atsakovė ruošėsi darbams, kurių ji negalėjo oficialiai pradėti dėl ieškovų vilkinimo patvirtinant darbo brėžinius, bei jų apmokėjimą ir užsakovų blaškymąsi dėl medienos įgijimo ir pamatų kolonoms įrengimo. Nors pagal sutartį medieną turėjo pirkti atsakovė, tačiau ieškovai vėliau pareiškė, kad patys nupirks medieną, nes rado ją pigiau. Nuo 2021 m. balandžio mėn. tarpininkas neteikė jokios informacijos apie medienos įsigijimą, todėl rangovė buvo nežinioje dėl medienos įsigijimo. Kadangi užsakovai savo statybą užsakė keliems rangovams, todėl pamatus namui padarė kiti, dėl to 2021 m. balandžio 29 d. įmonės atstovai nuvyko pažiūrėti pamatus, jų kokybę ir matmenis. Jau tada paaiškėjo, kad nėra pamatų 5 kolonoms, kurios turėjo laikyti pavėsinę 40 kv. m pločio. Dėl šių pamatų nebuvimo vėliau atsakovė negalėjo užbaigti perdangos montavimo bei negalėjo pradėti SIP plokščių montavimo jau paruoštai gegnių sistemai. Pažymi, kad ieškovai klaidina teismą dėl darbų pradžios bei vykdymo, kadangi atsisakius tarpininko, ieškovai gegužės mėnesio viduryje pareiškė, kad negali patys įsigyti medienos ir, kad atsakovė pati turi pasirūpinti mediena. Dėl tokio posūkio su medienos įsigijimu, atsakovė buvo priversta užsakyti medieną, bet jau brangesne kaina, nes dėl COVID-19 sužlugusios logistikos bei vasaros sezono greitai įgyti medienos nebuvo galimybės. Pavėluotai užsakyta mediena buvo gauta tik 2021 m. birželio 23 d. Medienos kainų skirtumas jau buvo 125 Eur (plius PVM) už kubinį metrą. Dėl šios aplinkybės atsakovė patyrė 2 610 Eur (plius PVM) nuostolių. Pripažįsta, kad avansai buvo sumokėti, todėl tikėjosi, kad trūkumai bus pašalinti, kaip numatyta rangos sutartyje, tačiau vėliau ieškovė atvyko į statybvietę, įžeidinėjo darbininkus, pareiškė, kad viską sudegins, jos elgesys buvo agresyvus, dėl ko ieškovė suprato, jog atsakovė vienašališkai nutraukia sutartį, dėl ko atsakovė parengė tarpusavio atsiskaitymų aktą, PVM sąskaitą faktūra. Vėliau, pagal teismui pateiktą medžiagą, atsakovė sužinojo, kad jai nedalyvaujant buvo sudarytas defektinis aktas, į kurį atsakovė raštiškai atsakė, kad su juo nesutinka. Galiausiai, ieškovų pasamdyta kvalifikuota rangovė nekvalifikuotai pritaikė plokščių montavimo kampą, todėl plokštės nusėdo, o jų darbo klaidas ieškovai bando perkelti atsakovei ir dar negana to reikalauja atlyginti nuostolius.

4. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriais prašė teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodė, kad atsakovė dėl neva skirtingų rangovų nurodo visiškai nepagrįstą informaciją. Ieškovai pasirūpino tik pamatų brėžiniais, kuriuos užsakė pas rangovę uždarąją akcinę bendrovę „Pamatai“, nes atsakovė nurodė, kad pamatų brėžinių neatlikinėja. Atsakovė patikrino pamatų brėžinius ir patvirtino jų patikimumą. Toliau visus darbus vykdė tik atsakovė. Be to atsakovė nepateikė jokių atestatų ar kt. įrodymų patvirtinančių išskirtinę atsakovės kvalifikaciją gebėti gaminti SIP skydus ir pastatus iš šių skydų. Mano, kad atsakovė taip pat bando sukurti iliuziją dėl brėžinių, kadangi visi darbo projekto derinimai su atsakove buvo atlikti dar 2021 m. vasario mėn., o tada atsakovė 2021 m. kovo 11 d. elektroniniu paštu atsiuntė visus darbo projekto brėžinius, be to, el. laišku atsakovė atsiuntė jau pasirašytą rangos sutartį. Jokie darbo projekto pakeitimai po rangos sutarties pasirašymo nebuvo atliekami ir negalėjo būti atliekami. Atsakovė taip pat vėl bando sukurti iškreiptą situaciją, esą Rangos sutarties įvykdymo terminas nėra ,,tikrasis“, nes ji darbus pradėjo tik 2021 m. liepos 1 d. Ieškovams sunku komentuoti atsakovės keistus samprotavimus, klaidinimus ir nesuprantamus argumentus nepateikiant jokių įrodymų. Rangos sutartyje darbų įvykdymo terminas visada yra esminė sąlyga, todėl rangovas privalo darbus atlikti laiku ir nepažeisti sutarties. Ieškovai tikėjosi, jog visi darbai bus atlikti iki terminio pabaigos – iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau labai svarbi sąlyga buvo pažeista, ieškovų šeima dėl rangovo kaltės atsidūrė labai sudėtingoje ir pavojingoje situacijoje, patyrė ne tik papildomų išlaidų, bet buvo pastatyti į įtemptą ir stresinę padėtį. Nurodo, kad atmestini atsakovės prasimanyti argumentai ir dėl Rangos sutarties vykdymo per ieškovų tarpininką, nes atsakovė puikiai žinojo ir suprato, jog šis asmuo tik skaičiavo viso namo sąmatą, o 2021 m. kovo 10 d. pasirašius Rangos sutartį su atsakove ir sumokėjus jai nustatytą avansą, visus darbus pagal sąmatą turėjo atlikti tik atsakovė. Mano, kad dirbtinis tarpininkų pritraukimas į rangos sutarties vykdymą yra nesąžininga ir prasimanyta atsakovės versija. Teigia, kad atsakovės savavališkai išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra niekinė ir negaliojanti, nes neatitinka nei rangos sutartyje nustatytos tvarkos, nei faktinių aplinkybių. Ieškinyje yra detaliai nurodyta, jog atsakovė savavališkai prirašė dalį neatliktų darbų ir juos įrašė į minėtą PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 84.

5. Atsakovė pateikė priešieškinį į ieškovų ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš ieškovų 2 610 Eur nuostolių už kalibruotos medienos pabrangimo dėl pavėluoto užsakymo; priteisti solidariai iš ieškovų 6 466 Eur skolą už atliktus darbus, 455,28 Eur palūkanas bei 232,78 Eur delspinigius; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai veikė per tarpininką iš uždarosios akcinės bendrovės „KNE“ įmonės. Pagal atsakovės komercinį pasiūlymą, ji pati turėjo nupirkti būtiną medieną, tačiau po sutarties pasirašymo dienos ieškovų atstovas pareiškė, kad jie patys savarankiškai nupirks kalibruotą medieną ir kt. medieną, nes rado pigesnį ir patikimesnį variantą. Atsisakius minėto tarpininko ieškovai gegužės mėn. pareiškė, kad negali įsigyti medienos, ir kad atsakovė pati turi pasirūpinti reikiama mediena, dėl ko atsakovė buvo priversta skubiai užsakyti medieną didesne kaina, nes dėl COVID-19 įtakos bei artėjančio vasaros sezono greiti įsigyti medienos nebebuvo galimybės. Taigi pavėluotai užsakyta mediena buvo gauta tik 2021 m. birželio 23 d., o medienos kainų skirtumas buvo 125 Eur (su PVM) už kubinį metrą. Dėl šios aplinkybės atsakovė patyrė 2 610 Eur nuostolių. Be to, dėl užsakytos medienos vėlavimo buvo priimtas sprendimas iš dalies naudoti klijuotą medieną, dėl ko padidėjo atsakovės nuostoliai. Kadangi kaip teigia ieškovai, jie sustabdė darbų vykdymą dėl statybos darbų trūkumų ir sutarties sąlygų pažeidimų, atsakovė 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė PVM sąskaitą-faktūrą viso 6 466 Eur sumai, kurioje nurodė atliktų darbų kainą ir prašė ją apmokėti. Tačiau ieškovai iki šiol nėra atsiskaitę už atsakovės atliktus darbus.

6. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės priešieškinį atmesti bei taikyti atsakomybę priimant galutinį sprendimą, skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovai nurodė, kad visų pirma atsakovė savo reikalavimą kildina iš 2021 m. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, o priešieškinį pateikė tik 2023 m. Vadinasi, atsakovė beveik pusantrų metų buvo užmiršusi apie tariamus ieškovų nuostolius, o juos prisiminė tik ieškovams iškėlus bylą teisme. Ieškovai negali suprasti atsakovės reikalavimo dėl 2 610 Eur nuostolių, pagrįstumo, kadangi šie nuostoliai dėl tariamo pabrangimo yra akivaizdžiai sugalvotas skaičius, o nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai deklaratyvios. Atmestini ir atsakovės argumentai dėl Sutarties vykdymo per ieškovų tarpininką, nes atsakovei puikiai buvo žinoma, kad šis asmuo tik skaičiavo viso namo sąmatą, o pasirašius sutartį visą darbą turėjo atlikti atsakovė, o ne tarpininkas. Sutartyje nėra numatyti tarpiniai mokėjimai ar galimybė rangovui (atsakovei) išrašinėti sąskaitas be darbų priėmimo aktų. Todėl, mano, kad atsakovės savavališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) yra niekinė ir negaliojanti, nes neatitinka nei Sutartyje nustatytos tvarkos, nei faktinių aplinkybių.

7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gertika“ prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad naujų aplinkybių paaiškinti negalės.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1573-1030/2023 pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai ieškovams iš atsakovės 13 691,69 Eur permoką, trūkumų šalinimo išlaidas ir nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 691,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, atmetė atsakovės priešieškinį, priteisė ieškovams iš atsakovės po 1 028,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei iš ieškovų po 582,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės valstybei 17,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

8.1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo nurodė, kad tarp ieškovės J. U. ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti rangos darbus – pastatyti SIP skydus sutartyje nurodytu terminu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra fizinis asmuo ir šiuo atveju buvo vykdomi vieno buto gyvenamojo namo statybos darbai, o atsakovė yra juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais, teismas konstatavo, kad šiuo atveju susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad ieškinį pateikė ne tik ginčo sutartį pasirašiusi ieškovė, tačiau ir jos sutuoktinis, nėra ginčo, kad sudarydama ginčo sutartį, ieškovė veikė abiejų sutuoktinių vardu, todėl, vykdant ginčo sutartį, ieškovai laikomi solidariaisiais kreditoriais ir (ar) solidariaisiais skolininkais.

8.2. Dėl permokos ar skolos, vykdant sutartį teismas nurodė, kad ieškovai ieškinyje teigia, jog yra likusi jų permoka atsakovei 8 476,61 Eur už nepanaudotas medžiagas. Taip pat atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašo priteisti solidariai iš ieškovų 6 466 Eur skolą už atliktus darbus. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, jog ieškovai vykdydami sutartį sumokėjo atsakovei 39 550 Eur, tačiau ieškovai vienašališko sutarties nutraukimo neginčijo. Pažymėjo, kad darbai nebuvo baigti ir perduoti įstatyme nustatyta tvarka nei dvišaliu darbų priėmimo-perdavimo aktu, nei vienašaliu darbų perdavimo aktu, tačiau ieškovai po sutarties nutraukimo pasamdė kitą rangovę, kuri toliau vykdė darbus. Teismas nustatė, kad darbų mąstąs buvo nustatytas lokalinėje sąmatoje sudarius rangos sutartį. Palyginus šią sąmatą ir atliktus darbus (SIP sienų skydų darbus, karkaso montavimą ir kt.), teismas sprendė, kad atsakovė atliko darbų už 23 110,90 Eur. Pažymėjo, kad statybvietėje taip pat buvo rasta statybos medžiagų, už kurių saugojimą buvo atsakinga atsakovė ir kurios nuo atmosferos poveikio buvo apgadintos, išbrinkusios. Atsižvelgiant į tai, kad likusio bendro nesugadinto turto ir atliktų darbų vertė yra 31 074,39 Eur (su PVM), teismas nutarė, kad yra pagrindas priteisti ieškovams 8 475,61 Eur permoką ir atmesti priešieškinį dalyje dėl skolos už atliktus darbus.

8.3. Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų teismas nurodė, kad ieškovai įrodinėja, kad atliktų darbų trūkumams pašalinti jie išleido 13 120,85 Eur. Atsakovė su trūkumų šalinimo išlaidomis sutiko, tačiau, trūkumai turi būti atlyginami tik tiek, kiek nurodyta ekspertizės išvadoje. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad šioje apimtyje yra visos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodė, kad ieškovai savo reikalavimą grindžia defektiniu aktu ir lokaline sąmata, tačiau byloje buvo atlikta ekspertizė ir dėl ieškovų defektiniame akte užfiksuotų trūkumų ekspertas davė išvadą, kuriomis remiantis teismas sprendė, kad defektiniame akte užfiksuotų trūkumų šalinimo poreikis nėra įrodytas, ir teismas neturi pakankamo pagrindo šioje dalyje nesutikti su ekspertizės išvadomis. Ekspertas išvadoje konstatavo, kad trūkumų pašalinimo kaina yra 938,80 Eur, pateikė šiuos skaičiavimus pagrindžiančią lokalinę sąmatą, todėl teismas nusprendė, šioje byloje įrodytos 938,80 Eur išlaidos darbų trūkumams pašalinti.

8.4. Dėl nuostolių, pabrangus statybos darbams teismas nurodė, kad ieškovei įrodinėja, jog jie patyrė 4 794 Eur tiesioginių nuostolių, pabrangus statybos darbams po sutarties nutraukimo. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus konstatavo, jog sutartį vienašališkai nutraukė atsakovė, atsakovė pripažįsta, kad vienašališko sutarties nutraukimo metu – 2021 m. lapkričio 19 d. – atsakovė nebuvo atlikusi visų sutartimi sulygtų darbų, nebuvo pristačiusi visų medžiagų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė (rangovė) nagrinėjamu atveju pažeidė sutarties vykdymo terminą, todėl yra pagrindas konstatuoti vieną iš jos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju žala, tai atliktų kainų skirtumas montuojant stogą, atsakovai pateikė atliktų darbų aktą, dėl ko teismas sprendė, jog ieškovai įrodė 4 277,28 Eur dydžio tiesioginius nuostolius (žalą). Pažymėjo, jog tarp žalos ir atliktų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

8.5. Dėl nuostolių, pabrangus medienai nurodo, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovų solidariai 2 610 Eur nuostolių, pabrangus kalibruotai medienai dėl pavėluoto užsakymo. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį, į sutarties kainą įėjo ir darbo jėga, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, taigi ginčo darbai buvo atliekami iš atsakovės (rangovės) medžiagos. Pažymėjo, kad šalių sutartyje atsakovei nebuvo aptarta jokių pareigų, susijusių su tuo, kada ir iš kokio tiekėjo ji pirks kalibruotą medieną, ji nebuvo saistoma jokiomis pareigomis dėl medžiagų įsigijimo tartis su užsakove, nenustatyta, kad užsakovei iš šalių sutarties būtų kilusios kokios nors sutartinės pareigos, susijusios su kalibruotos medienos įsigijimu už tam tikrą kainą, todėl nėra pagrindo apskritai spręsti apie užsakovės (ieškovės) padarytą kokį nors sutarties pažeidimą, būtiną sutartinei civilinei atsakomybei kilti, o atsakovė tardamasi dėl galbūt pigesnės medienos įsigijimo, veikė savo rizika.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai dėl žalos ir nuostolių priteisimo buvo atmesti, klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį pilnai patenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas ilgai nagrinėdamas bylą priėmė kompromisinį ir atsakovui naudingą sprendimą, tenkino tik 50 procentų ieškinio, sudarė galimybę rangovei išvengti atsakomybės. Pažymi, kad byla nagrinėta 13 mėnesių, procesą nuo pradžių vilkino atsakovė ir sudarė įvairias kliūtis, vengė bendradarbiauti, pateikinėjo siurprizus prieš posėdžius, tačiau teismas nereagavo į piktybinį procesinių normų pažeidimą, pritarė prailgintam bylos nagrinėjimui ir taip netiesiogiai skatino atsakovą toliau vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad lieka neaišku ir kodėl ieškinys buvo priimtas ne per 3, o per 10 dienų, mano, kad skirdamas žodinį procesą nenorėjo skubėti ir ilgai nagrinėjo vidutinio sudėtingumo bylą.

9.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų įrodymus dėl trūkumų šalinimo išlaidų, rėmėsi eksperto išvadomis. Teigia, kad ieškovų pateikti įrodymai yra surinkti kruopščiai, turi didesnę įrodomąją galią, nes fiksavo esamą padėtį, tačiau teismas išskirtinį pranašumą skyrė šališkai ekspertizei, kurioje ekspertas greituoju būdu per 30 minučių fiksavo keistas aplinkybes name, praėjus dvejiems metams po reikšmingų įvykių. Teismas šališkai nurodė, kad drėgmės paveiktos konstrukcijos, kaip defekto, trūkumų šalinimo poreikis nėra įrodytas. Pažymi, kad defektinis aktas nėra nuginčytas, sudarytas pagal visus reikalavimus, be to, pats atsakovas pripažino medžiagų ir konstrukcijų sugadinimą dėl aplinkos poveikio. Mano, kad ekspertas klaidino teismą ir yra šališkas.

9.3. Ekspertizėje nepagrįstai nurodoma, kad natūraliai išdžiūvę skydai yra tinkami naudoti toliau, kadangi defektiniame akte nurodyta, kad jas būtina keisti, be to, ekspertas neaiškią (spėliojimo) metodiką ir išgalvojo naujas aplinkybes praėjus dviem metams. Pažymi, kad naujas rangovas atliko defektų šalinimo darbus, kurie buvo atlikti pagal lokalinę sąmatą ir ieškovai išleido 4913,36 Eur sumą, tačiau teismas šių išlaidų nepriteisė, nurodydamas, kad medžiagos išdžiūvo. Pažymi, kad dėl pertvaros, sijų, kolonų ekspertas suformulavo atsakovei palankią išvadą, defektiniame akte nurodyta, kad sijas ir kolonas būtina keisti. Naujasis rangovas atliko darbus 6158, 02 Eur sumai. Nesutinka su atsakovės ir ekspertizės išvadomis jog dalis defektų yra kitos rangovės atlikti darbai. Pažymi, jog ekspertizės akte nurodyti seni įkainiai, iki karo Ukrainoje, po kurio išaugo medžiagų kainos. Mano, kad ekspertizė skirta netinkamai, neįvertinus ieškovų siūlomą ekspertų kandidatūrą, o ekspertas atlikdamas tyrimą vilkino bylos nagrinėjimą.

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, juo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Nurodo, kad priešingai nei įrodinėja ieškovai, sutartį faktiškai nutraukė ieškovai, o atsakovė atliko sutarties nutraukimo įforminimą. Nesutinka su argumentais, jog nagrinėjamu atveju buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas, kadangi teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pažymi, kad namas ieškovams perduotas 2021 m. lapkričio mėnesį, o ieškinys paduotas tik 2023 metais, todėl kyla klausimas kodėl ieškinys nebuvo pateiktas nedelsiant, nustačius trūkumus.

10.2. Nurodo, kad ieškovai turėjo galimybę ekspertui užduoti klausimus, ieškovų pateikti įrodymai yra ginčytini ir nelaikytini didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Mano, kad ieškovai nepagrįstai siekia diskredituoti ekspertą. Pažymi, kad ieškovų parengtos sąmatos yra nepagrįstos, neatitinka tikrovės. Mano, kad ta aplinkybė, jog sija buvo pagaminta vietoje nėra defektas, kadangi to įstatymas nedraudžia. Teigia, kad defektus, klaidas padarė ne atsakovė, o vėliau ieškovų pasamdyta rangovė, ką patvirtino ir ekspertas byloje. Pažymi, kad nesutinka su ieškovų argumentais dėl medžiagų pabrangimo, atliktų kolonos įrengimo darbų, mano, kad ieškovų tikslas yra ne projekto vystymas, o finansinės naudos gavimas.

11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą iš dalies, tai yra patenkinti priešieškinį dėl 6 466 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo solidariai iš atsakovų, sumažinti permoką atsakovei iki 3493, 95 Eur be PVM, už nepristatytas statybines medžiagas, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl 4277, 28 Eur nuostolių priteisimo ieškovams dėl statybos darbų pabrangimo ir šį ieškinio reikalavimą atmesti, atsakovės reikalavimą dėl 2610 Eur priteisimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas peržengdamas ieškinio ribas šališkai aiškino, kad šalių sudaryta rangos sutartis yra nutraukta atsakovės iniciatyva. Teigia, kad ne atsakovė, o būtent ieškovai demonstratyviai rodė nepasitenkinimą, iniciavo patikrinimus, rašė pretenzijas, dėl ko ne atsakovė, o būtent ieškovė faktiškai nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį. Pažymi, kad ieškovai avansu sumokėjo tik už skydų gamybą ir paruošimą montavimui, tačiau nesumokėjo už skydų montavimą, dėl ko ir buvo pateiktas priešieškinis. Mano, kad teismas netinkamai vertino lokalinę sąmatą. Teigia, kad sąmata turi būti vertinama kritiškai, kadangi joje nustatomos sumos ateičiai.

11.2. Ieškovai nepateikė duomenų, kad atliekant darbus pritrūko SIP skydų ir juos reikėjo papildomai gaminti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šalių valios dėl įsipareigojimų apimties ir nustatomos kainos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju statybinės medžiagos buvo laikomos ieškovų sklype, kuris atsakovei nebuvo perduotas, todėl atsakovai turėjo rūpintis medžiagų laikymu, žolės pjovimu, be to, tai nebuvo sutartinis atsakovės įsipareigojimas. Pažymi, jog atsakovės pristatytos medžiagos (Statybos plokštės) byloje pateiktais duomenimis yra atsparios drėgmei ir deformacijoms.

11.3. Teismas tenkino ieškovų reikalavimus dėl pabrangusių statybos darbų, tačiau atsakovės reikalavimus dėl pabrangusios medienos atmetė. Mano, kad teismas peržengdamas ieškinio ribas vertino sutarties nutraukimo aplinkybes, kaip atsakovės kaltę. Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė prisiėmė riziką, kadangi atsakovė buvo priversta laukti, kol ieškovai ras pigesnes medžiagas, o jų nepavykus rasti, riziką perdavė atsakovei. Mano, kad tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

12. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. Nurodo, kad atsakovė nesąžiningai naudojasi procesine padėtimi, sąmoningai stengiasi sudaryti akivaizdžiai apgaulingą įvaizdį, esą ji taip pat yra nuketėjusi vykdant šeimos gyvenamojo namo statybą, bando iškreipti faktinę padėtį, teikia klaidinančius argumentus, o sau nenaudingas aplinkybes, kaip pvz.: vienašališkas sutarties nutraukimas ir pasitraukimas iš statybų prasidėjus žiemai, stengiasi pateikti priešingai, esą sutartį nutraukė ne atsakovas, o ieškovai. Nurodo, kad ieškovai įdėjo daug pastangų, kad būtų surinkti įrodymai dėl atsakovės daugkartinių sutarties pažeidimų. Pažymi, kad atsakovė vėlavo pristatyti medžiagas, jas pristačius dvi savaites jokių darbų neatliko, vėliau atsakovė vienašališkai atidėjo sutarties vykdymo terminus, o ir vėliau nutraukė šalių sudarytą sutartį, pasišalino iš statybų.

12.2. Nurodo, kad vykdant sutartį buvo pastebėta, jog atsakovė nėra nupirkusi laikančių konstrukcijų, o jas savavališkai gamino vietoje, o atsakovas supratęs, jog sijos yra paslėptas defektas netikėtai nutraukė sutartį, pranešė jog jokių defektų netaisys. Teigia, kad atsakovė iškreipia lokalinės sąmatos esmę, kadangi lokalinė sąmata yra detalizuotas skaičiavimas nustatant konkrečias darbų apimtis. Pažymi, kad priešingai nei įrodinėja atsakovė, avansas buvo sumokėtas ne už medžiagas ir darbus, bet už pačią sutartį. Pažymi, jog tik atlikus statybvietės apžiūrą buvo nustatyta, jog statybvietėje yra paliktos medžiagos, taip pat nesutinka su atsakove, jog ieškovai neginčijo sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų kiekio, kadangi ieškovai atmetė atsakovės atsiųstus dokumentus, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Nurodo, kad atsakovės dokumentai buvo savavališkai įforminti, be to, kaip paaiškėjo visa eilė darbų buvo prirašyti ir neatitiko realios padėties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovai pateiktame atsiliepime į atsakovės priešieškinį prašė atsakovės priešieškinį atmesti ir taikyti atsakovei atsakomybę priimant galutinį sprendimą - skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau dėl šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas sprendime plačiau nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia, į tai, kad šiuo atveju byloje nėra požymių, jog atsakovė piktnaudžiavo teisminiu procesu, į tai, kad minėtas procesinis pažeidimas neturi esminės įtakos bylos materialiajam rezultatui, laikytina, kad nurodytas procesinis pažeidimas, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje, dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų formaliais pagrindais.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl nuostolių atlyginimo.

15. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo visiškai patenkinti ieškovų reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, šalinant vartojimo rangos darbų trūkumus. Nurodo, kad teismas vadovavosi išimtinai eksperto išvadomis, ignoravo ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia ieškovų nurodytą nuostolių ir žalos dydį. Pažymi, kad ieškovų įrodymai dėl nuostolių atlyginimo buvo surinkti atsakovei nutraukus rangos sutartį, o ekspertas vėliau, tai yra po dviejų metų atliko ekspertizę, jau esant pastatytam pastatui. Mano, kad teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, neatsižvelgė, į tai, kad ekspertas pateikė subjektyvias išvadas, praplėtė tyrimo sritį, dirbo atsakovės naudai, įvertino tik dalį defektinio akto. Pažymi, kad defektiniame akte nurodyta, jog sudrėkusias medžiagas būtina keisti, o šiuo atveju ekspertas teigdamas, kad medžiagos išdžiūvo taikė spėliojimo metodiką, neįvertino, jog defektiniame akte nurodytas sijas, kolonas būtina keisti dėl neatitikimo projektui ir grėsmės saugumui. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka tik su tais defektais, kurie nurodyti ekspertizės akte.

16. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

17. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, tai yra neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023).

18. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. CK 6.363 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018).

19. Pirmiausia, pažymėtina, kad atsakovė neginčija, jog ji turi atlyginti jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau, atsakovės vertinimu, tik tiek, kiek yra nurodyta eksperto išvadoje. Taigi nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad šioje apimtyje yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pagal vartojimo rangos sutartį, tačiau byloje yra ginčas dėl žalos (nuostolių) dydžio, šalinant atliktus vartojimo rangos darbų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog atsakovės statybos darbų trūkumų pašalinimo kaina yra 938,80 Eur (su PVM) rėmėsi byloje pateikta ekspertizės išvada.

20. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netinkamai atsakovei atlikus vartojimo rangos sutarties darbus grindžia byloje pateiktu defektiniu aktu, lokaline defektų šalinimo sąmata, atsakovo atsakymu į defektinį aktą, lokalinės sąmatos išaiškinimu, defektų šalinimo sutartimi su nauju rangovu uždarąja akcine bendrove ,,Gertika“, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais su nauju rangovu, sąskaitomis-faktūromis ir atsiskaitymais su rangove. Ištyrus byloje pateiktą defektinį aktą nustatyta, kad defektinį aktą parengė ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovas S. J. 2022 m. sausio 28 d., tai yra po atsakovės vienašališko vartojimo rangos sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 18 d..

21. Remiantis defektiniu aktu nustatyta, kad rangovės (atsakovės) panaudotos medinės konstrukcijos, statant ieškovų užsakytą statinį SIP skydais, buvo paveiktos lietaus ir drėgmės, OSB plokštės yra išbrinkusios ir deformavosi, ant pamato matyti permirkusi pagal visą perimetrą sumontuotų skydų dalis, taip pat nustatyti ir šiltinimo medžiagų defektai, kurie buvo pasilydę nuo karščio (defektinio akto išvadų 1-4, 6, 10 p.). Remiantis su defektiniu aktu pateiktomis foto fiksacijomis nustatyta, kad statybos metu panaudotos medienos plokštės buvo sudrėkusios ir vietomis išdžiūvusios, pradėjusios nuo mechaninio poveikio vietomis trupėti, taip pat užfiksuotas ir drėgmė poveikis, aptrupėjusios (išsilydžiusios) izoliacinės medžiagos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktų vaizdo įrašų ištraukos statybvietėje. Pažymėtina, kad defektų šalinimo darbai nurodyti ir naujojo rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Gertika“ lokalinėje sąmatoje, kuria remiantis ieškovai ir įrodinėja patirtų nuostolių dydį.

22. Ekspertas ekspertizės 2023 m. rugsėjo 20 d. akte vertindamas minėtų trūkumų priežastis ir apimtis (nutarties 21 punktas) nurodė, kad minėtos medžiagos yra išdžiūvusios, o ir be to, jas sumontavus, jų žuvimo rizika teko ieškovams, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertas vertindamas minėtus defektus, pirmiausia, nepagrįstai vertino, jog atliekant statybos darbus (o ne juos užbaigus) sudrėkusių ir ar išsilydžiusių medžiagų žuvimo rizika jau buvo perėjusi ieškovams, kadangi statybinės medžiagos buvo paliktos rangovės atvirai žemės sklype, visiškai neapsaugotos nuo išorinio atmosferos poveikio (saulės, kritulių ir pan.), kai šiuo atveju pagal vartojimo rangos sutartį būtent rangovė (atsakovė) ir buvo atsakinga už tinkamą medžiagų parengimą, pristatymą ir sumontavimą ieškovų žemės sklype, todėl ekspertas, sutinkant su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, išplėtė atliekamo tyrimo ribas, teisiniu aspektu įvertino, kas buvo atsakingas už medžiagų žuvimo riziką, konstatavo, kad ši rizika buvo perėjusi ieškovams, kai šiuo atveju ekspertui buvo užduodami klausimai dėl defektiniame akte nurodytų defektų pagrįstumo.

23. Antra, teismo vertinimu, šiuo atveju eksperto išvados, jog panaudotos medžiagos išdžiūvo ir buvo toliau tinkamos naudoti, laikytinos tinkamai nemotyvuotos, neparemtos konkrečiais tyrimo metodais, moksliniais tyrimais, kadangi pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė buvo atlikta 2023 m. rugsėjo 20 d., o statyba faktiškai nutrūko 2021 m. lapkričio 18 d. ir darbai buvo atlikti kito rangovo šalinant darbų trūkumus, ekspertas negalėjo visapusiškai įvertinti šių medžiagų tinkamumo toliau naudoti projekte, atlikti reikiamus tyrimus nustatyti ar medžiagos yra tinkamos tolimesniam naudojimui, šioje dalyje taip pat nenurodyta, kokį metodą ekspertas taikė ar kokiais moksliniais šaltinais rėmėsi konstatuodamas, jog akivaizdžiai atmosferos poveikio (kritulių, šalčio ir pan.) paveiktos medienos plokštės ar išsilydęs šilumos izoliacijos sluoksnis yra tinkami toliau naudoti, kas pagrįstų eksperto argumentus dėl defektinio akto ydingumo. Pažymėtina, kad duomenų, jog užfiksuotos medienos plokštės buvo impregnuotos specialiomis priemonėmis, apsaugančiomis medieną nuo pelėsio, drėgmės, karščio poveikio byloje taip pat nėra, o už jų pristatymą ir kokybę pagal vartojimo rangos sutartį buvo atsakinga darbus atlikusi atsakovė, dėl ko atsakovė ir yra atsakinga už šių medžiagų tinkamą panaudojimą objekte, taip, kad užsakovams būtų perduotas visapusiškai tvarkingas objektas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pateiktas foto fiksacijas, vaizdo įrašą, rašytinius įrodymus (defektinį aktą, lokalinę sąmatą) nėra pagrindo nesutikti su ieškovų argumentais, jog šiuo atveju nurodytos medžiagos buvo paveiktos atmosferos, drėgmės ir fizinio poveikio, dėl ko, kaip defektiniame akte nurodyta, kilo būtinybė jas pakeisti naujomis medžiagomis lokalinėje sąmatoje nurodyta šių medžiagų verte.

24. Remiantis defektiniu aktu taip pat nustatyta, kad atliekant vartojimo rangos sutarties darbus, nesilakant projekto buvo netinkamai sumontuotos ir parengtos sijos ir kolonos, kurios remiantis defektiniu aktu taip pat buvo paveiktos drėgmės, dėl ko taip pat kilo ir būtinybė atlikti stogo remonto darbus 1178 Eur sumai. Defektiniame akte nurodyta, kad panaudotų sijų ir kolonų mediena neatitinka projekto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą projektą, nustatė, kad pagal projektą statinyje turėjo būti panaudotos 195 mm. x 195 mm. matmenų sijos ir 145 mm. x 400 mm. kolonos (projekto 38-39 psl.), tačiau defektiniame akte nurodyta, kad atitinkamai buvo panaudotos 135 mm. x 195 mm. matmenų sijos ir 145 mm. x 400 mm. kolonos, taip pat pažymėtina, jog projekte nėra nurodyta, jog kolonos galėjo būti montuojamos ne iš vientisos medžiagos, o iš atskirų lentų. Pažymėtina, kad tarp defektinio akto ir ekspertizės rengėjų pateiktuose dokumentuose nėra ginčo, kad rangos darbo trūkumų laikytini ir nukrypimai nuo statinio projektinės dokumentacijos, tokia išvadą nurodyta tiek defektiniame akte, tiek ir ekspertizės išvadoje, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju eksperto išvada, jog keičiant konstrukcijas turėjo būti atlikti perskaičiavimai ar, kad jų pakeitimo būtinybė nėra tinkamai pagrįsta defektinio akto išvadomis, nėra tinkamai motyvuota, kadangi būtini skaičiavimai atlikti rengiant statinio projektą, būtent statinio projektuotojo konkrečiai ir vizualiai nurodyta, kokios (ne iš atskirų lentų, o vientisos), kokių matmenų ir kokio tankio turi būti laikančiosios konstrukcijos, tačiau šiuo atveju rangovas atlikęs darbus tinkamai nesilaikė byloje su ieškiniu pateikto projekto, dėl ko rangovui kyla pareiga atlyginti rangos darbų trūkumus.

25. Nagrinėjamu atveju įvertinus ekspertizės akto išvadas su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais galima daryti išvadą, jog pateiktas ekspertizės aktas turi trūkumų, yra prieštaraujantis kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, dėl ko, teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovų pateikto defektinio akto duomenys, be kita ko, atsižvelgiant į vartojimo rangos sutarties nutraukimo momentą ir atliktų defektų vertinimo momentus (ekspertizė buvo atlikta 2023 m. rugsėjo 20 d., o statyba faktiškai nutrūko 2021 m. lapkričio 18 d. ir darbai buvo atlikti kito rangovo šalinant darbų trūkumus), taip pat atsižvelgiant į lokalinės sąmatos duomenis, pateiktus mokėjimo įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog ieškovai įrodė 13 120,85 Eur nuostolius, šalinant rangovės darbų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, nutariama ieškovų apeliacinio skundo reikalavimus dėl nuostolių priteisimo tenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priteisti apeliantams iš atsakovės 13 120,85 Eur nuostolių atlyginimo šalinant rangos darbų trūkumus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieškinio ribų peržengimo.

26. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas vartojimo rangos sutarties nutraukimo aplinkybes peržengė ieškinio ribas ir buvo šališkas, nurodydamas, kad vartojimo rangos sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva. Atsakovės teigimu faktinė situacija yra priešinga, tai yra ieškovai demonstratyviai rodė nepasitenkinimą, reiškė pretenzijas, inicijavo patikrinimus statybvietėje, prašė baigti darbus, dėl ko sutartis buvo nutraukta ieškovų iniciatyva, o atsakovė atliko tik sutarties nutraukimo įforminimą dokumentuose, tam, kad atlikti tarpusavio atsiskaitymą.

27. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), todėl byloje nagrinėjamo ginčo ribas apibrėžia ieškovas (atsakovas), pateiktame ieškinyje (priešieškinyje) suformuluodami ginčo dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), o teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas šalių (ieškovo ir atsakovo) nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

28. Nors atsakovės teigimu pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva peržengė ieškinio ribas, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia, tiek ieškovų ieškinyje, tiek ir atsakovei pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, šalys nurodė skirtingas vartojimo rangos sutarties nutraukimo aplinkybes, tai yra ieškovų teigimu sutartį vienašališkai nutraukė atsakovė, o atsakovės teigimu, sutartis faktiškai žodžiu buvo nutraukta ieškovų iniciatyva, sutarties nutraukimo įforminimą atliekant atsakovei. Taigi, minėtų aplinkybių vertinimas, priešingai nei teigia atsakovė, taip pat sudarė ginčo dalyką ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas sutarties nutraukimo aplinkybes ir priežastis priešingai nei teigia atsakovė, darydamas išvadą, kad vartojimo rangos sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, bylos nagrinėjimo ribų neperžengė.

29. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo aplinkybių yra klaidingos, tai yra, kad ne atsakovė, kaip nustatė teismas, o ieškovai demonstratyviu elgesiu, reikšdami nepasitenkinimą, atlikdami patikrinimus statybvietėje ir teikdami pretenzijas rangos vartojimo sutartį faktiškai nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178–179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

31. Byloje su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog vartojimo rangos sutarties nutraukimas buvo inicijuotas atsakovės. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 2021 m. lapkričio 18 d. pranešime Nr. 001 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad „UAB „Sipnamas“ praneša, kad nuo 2021 m. lapkričio 19 d. nutraukia sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove“, taip pat 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovės elektroninis laiškas ieškovei, kuriuo prašoma pasirašyti siunčiamus dokumentus (pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio suderinimo aktą). Su ieškovų ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovai su siunčiamus atsakovės dokumentus gavo ir su šių dokumentų turiniu nesutiko, prašė pasirašyti ieškovų siunčiamą defektinį aktą, reikalavo ginčą spręsti sutartyje nurodyta tvarka. Atsižvelgiant į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, į tai, jog atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pranešime nurodė, kad vartojimo rangos sutartį nutraukia, o ieškovai su šiuo pranešimu ir kitais siunčiamais dokumentais nesutiko, nesant byloje kitų įrodymų, priešingai nei teigia atsakovė, negalima daryti išvados, jog sutartis buvo nutraukta ieškovų iniciatyva, tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

32. Atmestini ir atsakovės argumentai, jog galimas ieškovų (užsakovų) nepasitenkinimas atsakovės (rangovės) atliekamų darbų kokybe, pretenzijos ir atlikti patikrinimai, sudaro pagrindą nuspręsti, jog atsakovai konkliudentiniais veiksmais vartojimo rangos sutartį nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus, atsakovė apeliaciniame skunde neginčija ir eksperto nustatytų darbų trūkumų apimties, todėl vien užsakovų nepasitenkinimas atliekamų darbų kokybe, terminais, teismo vertinimu, negali būti laikomi pakankamais daryti išvadą, jog užsakovai vartojimo rangos sutartį nutraukė, be kita ko pažymint, jog ir tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, atmetami, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs atsakovės argumentai dėl ieškinio ribų peržengimo ir dėl netinkamų faktinių aplinkybių nustatymo, sprendžiant klausimą, kurios iš šalių iniciatyva buvo nutraukta vartojimo rangos sutartis.

Dėl statybos darbų ir medžiagų pabrangimo, atlyginimo.

33. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tenkino ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pabrangus statybos darbams, tačiau atsakovės reikalavimą dėl pabrangusios medienos atmetė. Nurodo, kad abi šalys sutinka, jog vasaros eigoje medžiagos pabrangsta, o sudarius sutartį ieškovai medienos ieškojo savo jėgomis, tačiau nepavykus rasti, medžiagų įsigijimą, tame tarpe ir riziką dėl medienos pabrangimo perdavė atsakovei. Teigia, kad nutraukus sutartį dėl atsakovų kaltės, esant pavėluotam užsakymui, pabrango kalibruota mediena, dėl ko ieškovai turi atlyginti ir atsakovės nuostolius. Pažymi, kad permoka turi būti mažinama, kadangi į statybvietę nebuvo pristatyta dalis kalibruotos medienos pagal byloje pateiktą įrodymą, tai yra pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Pirmiausia, atmestini, kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino vartojimo rangos sutarties nutraukimo aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl nuostolių priteisimo pabrangus darbams. Pažymėtina, kad vartojimo rangos sutarties nutraukimo aplinkybės turi esminės įtakos sprendžiant klausimą ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovės civilinę atsakomybę pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuri numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pažymėtina, kad sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

35. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta nutarties 26-32 punktuose, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju vartojimo rangos sutartis buvo nutraukta atsakovės - verslininkės iniciatyva. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad vartojimo rangos sutartis turėjo būti įvykdyta 2021 m. rugsėjo 28 d., tačiau vartojimo rangos vienašališko sutarties nutraukimo metu – 2021 m. lapkričio 19 d. – atsakovė, kaip rangovė, nebuvo atlikusi visų vartojimo rangos sutartyje numatytų darbų, nebuvo pristačiusi visų medžiagų, dėl ko atsakovė pažeidė sutarties įvykdymo terminą ir vartojimo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė.

36. Nustatytos aplinkybės, tai yra, kad, atsakovė pažeidė vartojimo rangos sutarties įvykdymo terminą, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, darbų neatlikus vienašališkai sutartį nutraukė, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, veikdama kaip verslininkė vartojimo rangos teisiniuose santykiuose, atliko neteisėtus veiksmus, tai yra tinkamai ir laiku neįvykdė sutartinių prievolių (CK 6.205 straipsnis, CK 6.256 straipsnio 4 dalis) ir ieškovų patirti nuostoliai yra naujai rangovei sumokėtos stogo montavimo kainos (pabrangimo) skirtumas, kuris sudaro 4 277,28 Eur. Minėtos išlaidos (kainų skirtumas) yra ieškovų patirti nuostoliai (žala) dėl atsakovės tiesioginių neteisėtų veiksmų – prisiimtų įsipareigojimų netinkamo įvykdymo, dėl ko tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, nutariama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovės civilinę atsakomybę, nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, priteisdamas ieškovams iš atsakovės 4 277,28 Eur nuostolius, pabrangus statybos darbams.

37. Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 2 610 Eur nuostolių priteisimo, pabrangus atsakovės įsigyjamai kalibruotai medienai. Pirmiausia, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip vartojimo ranga. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Minėta aplinkybė ginčo atveju yra aktuali tuo, kad pagal šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį šalys susitarė, kad į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų darbo ir medžiagų kaina, mokesčiai ir visos kitos, rangovui priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį, išlaidos (sutarties 2.5 punktas). Į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo (sutarties 2.7 punktas).

38. Pagal CK 6.675 straipsnio 3 dalį, jeigu po rangos sutarties sudarymo medžiagos kaina pasikeičia, rangovas neturi teisės reikalauti ją perskaičiuoti. Taigi vartojimo rangos atveju rangovui, suteikusiam medžiagas, tenka medžiagų kainos pasikeitimo rizika – jeigu po sutarties sudarymo medžiagos kaina pasikeičia, rangovas neturi teisės reikalauti ją perskaičiuoti. Taigi, atsižvelgiant tiek į šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties nuostatas, tai yra jog darbai yra atliekami tik iš rangovės medžiagų, į tai, jog vartojimo rangos sutartyje numatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo, į tai, kad kaip minėta vartojimo rangos atveju medžiagas teikiančiam rangovui tenka medžiagų kainos pasikeitimo rizika. Ta aplinkybė, jog šalys susitarė, kad ieškovai gali tam tikrą laiko tarpą ieškoti pigesnių statybinių medžiagų (kalibruotos medienos), nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju ieškovai yra atsakingi dėl pabrangusių medžiagų, jas įsigyjant pas atsakovo tiekėjus, be kita ko pažymint, kad byloje taip pat neįrodyta, kad tai turėjo esminės įtakos vartojimo rangos sutarties termino trukmei (CPK 178 straipsnis).

39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai vartojimo rangos sutartimi tokių įsipareigojimų (dėl medžiagų paieškos), kuriuos įrodinėja atsakovė, ieškovai neprisiėmė, į tai, kad atsakovė neįrodė, kad dėl dalies medžiagų paieškos nurodytos lokalinėje sąmatoje atsakovė negalėjo vykdyti rangos darbų, į tai, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai vartojimo rangos sutartyje susitarė, kad į darbų kainą yra įskaičiuojamos ir medžiagos statybai ir rangovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo, nutariama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dalyje dėl 2 610 Eur nuostolių priteisimo, pabrangus kalibruotai medienai.

40. Šiuo aspektu atmestini ir atsakovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovų ieškinys dėl 8 475,61 Eur permokos priteisimo. Apeliantės teigimu ieškovams priteista 8 475,61 Eur permoka turi būti mažinama iki 3 493, 95 Eur sumos pagal atsakovės adresuotą pranešimą ieškovams Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra nepristačius dalies medienos, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

41. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad minėtas atsakovės pranešimas Nr. 001 yra surašytas atsakovės vienašališkai, ieškovai su siunčiamo pranešimo turiniu nesutiko ir jo turinį, kaip ir atsakovės vienašališkai surašytą PVM sąskaitą – faktūrą neigė, nurodė, kad duomenys nesutampa su lokalinėje sąmatoje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu pranešimu yra sumažinamas lokalinėje sąmatoje nurodytas medžiagų kiekis, kuri yra šalių sudarytos pagrindinės vartojimo rangos sutarties priedas Nr. (duomenys neskelbtini), į tai, kad atsakovė nepateikė tikslių duomenų kiek ir kokių medžiagų faktiškai buvo sunaudota ir ar saugojama statybvietėje nutraukiant vartojimo rangos sutartį, atsakovės teikiami įrodymai dėl medžiagų pokyčio nelaikytini pakankamais įrodyti, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti ieškovams priteistą permoką vienašalio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Dėl 6 466 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo.

42. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pagal vartojimo rangos sutartį skydai kainuoja 39 549,55 Eur, o skydų montavimo kaina 12 705 Eur. Bendra numatyta kaina - 52 254,55 Eur. Teigia, kad šiuo atveju atsakovai sumokėdami avansą sumokėjo už skydų pagaminimą ir paruošimą montavimui, tačiau už patį montavimą nesumokėjo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, jog avansas buvo panaudotas skydams pagaminti, dėl ko ieškovų reikalavimas dėl permokos grąžinimo yra nepagrįstas ir dėl ko, šiuo atveju buvo pateiktas priešieškinis dėl skolos už atliktus darbus 6 466 Eur sumokėjimo. Mano, kad teismas apskaičiuodamas atliktų darbų kainą, nepagrįstai rėmėsi lokaline sąmata, neatsižvelgė į tai, kad medžiagos darbui buvo perduotos saugoti ieškovams ir jie prisiėmė riziką dėl perduotų medžiagų išsaugojimo.

43. Vadovaujantis CK 6.671 straipsniu, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šiuo atveju šalys nepasirašė darbų perdavimo - priėmimo akto ir įstatymo bei sutarties nustatyta tvarka neįformino atsakovės iki sutarties nutraukimo atliktų darbų perdavimo užsakovei apimties, kokybės ir vertės. Nors atsakovė teigia, kad ieškovai sumokėdami avansą faktiškai sumokėjo tik už medžiagas ir jų paruošimą montavimui, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.

44. Remiantis šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties nuostatomis, nustatyta, kad šalys susitarė, kad darbų numatytų sutartyje kaina yra 52 254,55 Eur (sutarties 2.1 punktas). Per 3 darbo dienos po vartojimo rangos sutarties pasirašymo, ieškovė įsipareigojo sumokėti 28 120 Eur avansą atsakovei (2.2 punktas), taip pat pristačius SIP skydus, tvirtinimo rinkinius ir medieną užsakovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 11 430 Eur (2.3 punktas) ir baigus montavimus, likusią sumą, tai yra 12 704,55 Eur (2.4 punktas). Analizuojant šalių sutartį, priešingai nei teigia atsakovė, negalima daryti išvados, kad ieškovai tinkamai ir laiku sumokėdami avansines sumas, pirmiausia sumokėjo už medžiagas. Tokių aplinkybių nepatvirtina nei šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties nuostatos, nei ieškovų pateikti mokėjimo pavedimai, kuriuose nurodoma mokėjimo paskirtis „avansas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už J. U.“. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo rangos sutartimi buvo sutarta bendra kaina tiek dėl darbo jėgos, medžiagų ir visos kitos išlaidos (sutarties 2.5 punktas), į tai, kad priešingai nei teigia atsakovė, šiuo atveju sutartyje nebuvo išskirtos sumos mokamos atskirai už medžiagas ar darbą, negalima sutikti ir su atsakovės argumentais, jog šiuo atveju ieškovai mokėdami avansą liko skolingi atsakovei už atliktus darbus.

Dėl proceso teisės pažeidimų, bylos vilkinimo.

45. Ieškovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso principų, nagrinėdamas bylą lėtino bylos procesą, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė tik per dešimt dienų, o atsisakęs dokumentinio proceso vidutinio sudėtingumo bylą nagrinėjo trylika mėnesių, nors ieškovai byloje buvo surinkę visus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, civilinėje byloje esančius įrodymus, su ieškovų apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kuriais be kita ko, aiškiai nepagrindžiama, kokie konkretūs teismo atlikti procesiniai veiksmai bylos nagrinėjimo metu, jų vertinimu, turėjo esminės įtakos bylos materialiajam rezultatui.

46. Pažymėtina, kad nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos (CPK 137 straipsnio 3 dalis, CPK 427 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu ieškinys, kuriuo nebuvo prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teisme buvo užregistruotas 2023 m. sausio 9 d. ir teisėjo rezoliucija priimtas 2023 m. sausio 19 d., tai yra nepraleidus CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovų apeliacinio skundo argumentai, dėl proceso teisės pažeidimų, bylos vilkinimo, kaip turinčių įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

47. Be to, ieškovai apeliaciniu skundu prašo jų reikalavimus tenkinti pilna apimtimi, tačiau pažymėtina, jog ieškovai apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuria ieškovams priteista 8 475, 61 Eur permoka (ieškinio reikalavimas 8 476,61 Eur), 4 277,28 Eur pabrangimo išlaidos (ieškinio reikalavimas 4 277, 28 Eur). Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atliko detalią faktiškai atliktų darbų analizę, suteiktų paslaugų apskaičiavimą pagal PVM sąskaitas - faktūras, įvertino suteiktų paslaugų apimtis, įvertino, kad ieškovai nepagrįstai pagal ginčo sutartį sulygtą darbų kainą atėmė iš bendros darbų ir medžiagų kainos pagal naują sutartį, dėl ko šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl 8 475, 61 Eur permokos ir 4 277,28 Eur pabrangimo išlaidų priteisimo, paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas 297 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 2 400 Eur advokato pagalbos išlaidos, 105 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį. Iš viso 2 802 Eur šių išlaidų. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas - 220 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 2 420 Eur ekspertizės išlaidos, 2 420 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Iš viso 5 060 Eur šių išlaidų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat susidarė 22,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant jiems solidariai iš atsakovės 8 475,61 Eur permokos už darbus ir medžiagas, 13 120, 85 Eur defektų šalinimo išlaidų, 4 277,28 Eur nuostolių, pabrangus statybos darbams, iš viso 25 873, 74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra 26 391 Eur, laikytina, kad ieškovų ieškinys patenkintas 98 procentais. Atsakovės priešieškinis atmetamas visiškai.

50. Ieškovų ir atsakovės bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą tokiu būdu: pusė kiekvienos iš šalių išlaidų skirstoma pagal ieškinio rezultatą (ieškinys patenkintas 98 proc.), kita pusė – pagal priešieškinio rezultatą (priešieškinis atmestas). Todėl iš ieškovų patirtų 2802 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (1 401 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, ieškovams iš atsakovės priteisiama 2 773,98 Eur (1372,98 Eur + 1401 Eur) bylinėjimosi išlaidų, tai yra kiekvienam iš ieškovų po 1 386,99 Eur. Atitinkamai iš atsakovės patirtų 5 060 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (2 530 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Todėl atsakovei priteisiama 50, 60 Eur aptariamų bylinėjimosi išlaidų, tai yra iš kiekvieno ieškovo po 25,30 Eur . Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės priteisiama po 1 361, 69 Eur.

51. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat susidarė 22,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurias pagal pirmiau aptartas proporcijas paskirsčius tarp šalių, iš atsakovės valstybei priteisiama 22,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš kiekvieno iš ieškovų priteistina šių išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos 8 Eur sumos, todėl šios išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties.

52. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ekspertizės išvadas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir padidinti apeliantams priteistą bendrą nuostolių sumą nuo 13 691,69 Eur iki 25 872,89 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 286 Eur žyminis mokestis,1500 Eur advokato pagalbos išlaidos. Iš viso – 1786 Eur. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 413 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieškovų apeliacinis skundas, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, patenkintas 98 procentais. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei žyminis mokestis nepriteistinas. Duomenų apie patirtas advokato pagalbos išlaidas, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai ieškovams lygiomis dalimis priteistina 1 750, 28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tai yra po 875, 14 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl permokos, trūkumų, nuostolių, palūkanų priteisimo ir išdėstyti taip:

Priteisti solidariai ieškovams J. U. ir G. U. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ 25 873, 74 Eur permokos, trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 873, 74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei J. U. ir ieškovui G. U. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ po 1 361, 69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ valstybei 22,05 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. U. ir ieškovui G. U. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sipnamas“ po 875, 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.