Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,Onzė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gabado“, A. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. 2021 m. vasario 11 d. ieškovė ir A. M. sudarė laidavimo sutartį Nr. ONZE2020101, kuria A. M. įsipareigojo atsakyti ieškovei jeigu UAB „Gabado“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal Ekspedijavimo darbų sutartį (1 punktas). Laidavimo sutartyje numatyta, jog UAB „Gabado“ nevykdant įsipareigojimų ieškovei, UAB „Gabado“ ir A. M. atsako ieškovei kaip solidariąją ir nedalomą prievolę turintys bendraskoliai (3 punktas).

13. Byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad ieškovė suteikė atsakovei UAB „Gabado“ paslaugas pagal Sutartį ir pateikė apmokėti tris PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF1808318 229,10 Eur sumai (apmokėjimo terminas – 2020 m. birželio 29 d.), dvi 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. SF1808357 7265,71 Eur sumai ir Nr. SF1808356 195 Eur sumai (apmokėjimo terminas 2020 m. rugpjūčio 4 d.). Bendra sąskaitų už paslaugas suma 7689,81 Eur.

20. Teismo posėdyje UAB „Onzė“ direktorė paaiškino, kad gavus iš atsakovės įmokas buvo dengiama skola pagal sąskaitas: pirmiausia padengta 2020 m. birželio 29 d. sąskaita ir dalis antros sąskaitos, o gavus 2000 Eur įmoką buvo padengtas antros sąskaitos likutis ir dalis trečios sąskaitos. Konstatuotina, kad ieškovė sutiko, kad 2400 Eur įmoka būtų skirta pagrindinės skolos, dengimui. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės atstovo advokato teismo posėdyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta pozicija, jog atsakovo A. M. sumokėta suma (2400 Eur) užskaitytina pirmiausia priskaičiuotiems delspinigiams padengti. Įstatymu nustatyta įmokų įskaitymo tvarka taikytina tik jei prievolės šalys nesusitarė kitaip. Šiuo atveju ieškovei priėmus atsakovo mokėjimus su nurodyta mokėjimo paskirtimi, darytina pagrįsta išvada, jog šalys sutarė dėl konkrečios įmokų įskaitymo tvarkos.

21. Nustatyta, kad atsakovai bendrai pagal ieškovės pateiktas sąskaitas atliko mokėjimų 2787,20 Eur (2000 Eur + 400 Eur + 387,20 Eur) sumai, todėl likusi nesumokėta skola – 4902,61 Eur (7689,81 Eur – 2787,20 Eur).

22. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje pateikto šalių susirašinėjimo, atsakovo A. M. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei UAB „Gabado“ buvo suteiktos ekspedijavimo paslaugos, atsakovai pateiktų sąskaitų neginčijo, kaip ir neginčijo aplinkybės, jog pateiktų sąskaitų pilnai neapmokėjo. Nustatyta, kad atsakovai liko skolingi 4902,61 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 4902,61 Eur skola būtų sumokėta (CPK 178 straipsnis).

23. Sudarydamas laidavimo sutartį atsakovas A. M. sutiko laiduoti už atsakovės UAB „Gabado“ prievoles bei tapo solidariu skolininku (CK 6.81 straipsnis), todėl konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4902,61 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

24. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1486,96 Eur delspinigių paskaičiuotų iki 2021 m. gegužės 10 d. imtinai ir po 0,08 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo 6389,57 Eurų sumos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki visiško ir pilno atsiskaitymo su ieškove.

25. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

26. 2020 m. birželio 22 d. ekspedijavimo sutartyje numatyta, kad neatlikus apmokėjimo nustatytais mokėjimų atidėjimo terminais, klientas (UAB „Gabado“) privalo sumokėti ekspeditoriui (ieškovei) 0,08 procentus delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško ir pilno įsiskolinimo (tame tarpe ir priverstinio) grąžinimo ir/ar išieškojimo (Sutarties 4.3 punktas).

27. Reikalavimą dėl delspinigių ieškovė grindžia minėta Sutarties nuostata ir atsakovams pateiktomis sąskaitomis faktūromis – 2021 m. vasario 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SF 1808587 1109,60 Eur sumai ir 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SF 1808696 377,36 Eur sumai, kuria paskaičiuoti delspinigiai (rašytinių paaiškinimų 3, 4 punktai).

28. Atsakovas A. M. su reikalavimu dėl netesybų priteisimo nesutiko, nurodė, kad delspinigiai yra neprotingai dideli ir nepriteistini.

29. Formuodamas teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie kartu pripažįstami minimaliais kreditoriaus nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui, pareiškusiam reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Visgi Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma ir tuo aspektu, kad tam tikrais atvejais – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas savo nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

30. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 1486,96 Eur delspinigius, paskaičiuotus iki 2021 m. gegužės 10 d., teismas pasisako dėl ieškovės nurodytų delspinigių skaičiavimo būdo. Minėta, kad ieškovė delspinigius skaičiavo išrašydama PVM sąskaitas faktūras.

31. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta, kad PVM sąskaita faktūra – tai šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita - faktūra.

32. Teismų praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaitos tikslais. <...> Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018). Pagal teismų formuojamą praktiką, vienos iš šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, PVM sąskaita faktūra negali būti prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. E2A-1418-450/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1887-967/2020), todėl konstatuotina, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo delspinigių apmokėjimui teikti PVM sąskaitas faktūras.

33. Pažymėtina, jog teismas buvo įpareigojęs ieškovę patikslinti aplinkybes dėl delspinigių skaičiavimo, po ko ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė samprotavimus dėl to kaip skaičiavo delspinigius iki ieškinio pateikimo ir rėmėsi atsakovei UAB „Gabado“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės atstovo paaiškinimais teismui, jog tik dėl patirties trūkumo teikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras delspinigiams. Kartu su ieškiniu buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 25 d. delspinigių pažyma (pasirašyta direktorės R. M.), kurioje aiškiai nurodytos neapmokėtos sąskaitos, pradelstos atsiskaityti dienos, delspinigių norma. Visgi ieškovė neprašė priteisti šioje pažymoje nurodytų delspinigių, todėl teismas nesprendžia dėl joje nurodytų delspinigių priteisimo.

34. Minėta, atsakovas A. M. nesutiko su reikalavimu priteisti delspinigius, kurie, jo nuomone, yra neprotingai dideli ir prašė įvertinti, ar jų didis neprieštarauja įstatymui.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant ar netesybos (delspinigiai) nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

37. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, jog <...> prievolių dalinis įvykdymas sudaro pagrindą spręsti dėl šalių sutartų netesybų (dėl delspinigių) mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020).

38. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti abudu netesybų mažinimo pagrindus. Nustatyta, kad prievolė ieškovei yra iš dalies įvykdyta. Byloje įrodyta, kad vykdydami prievolę ieškovei atsakovai yra sumokėję 2787,20 Eur. Ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad Sutarties sąlygas (įskaitant ir sąlygą dėl netesybų), vienašališkai pateikė ieškovė ir nei vienas atsakovas negalėjo derėtis dėl Sutarties sąlygų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Sutarties 4.3 punkto sąlyga dėl delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą bei prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo vertinimu, Sutartyje nustatytas delspinigių dydis procentine išraiška (0,08 procentų), įvertinus Sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovų elgesį (nevengė atsakomybės, skolą pripažino, negalint atsiskaityti bendrovei, jos vadovas sumokėjo dalį skolos iš asmeninių lėšų) taip pat neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų.

39. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Vėlesnėje Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

40. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y. aplinkybę, jog atsakovai iš dalies prievolę įvykdė, įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovų elgesį sutartiniuose santykiuose, ieškovei nepagrindus galimai patirtų nuostolių dydžio atsakovei UAB „Gabado“ vėluojant įvykdyti prievolę bei vadovaudamasis nurodyta Kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatytas 0,08 procentų dydžio delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą dieną prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų dydis mažintinas iki 0,02 procentų. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių, paskaičiuotų iki ieškinio padavimo (iki 2021 m. gegužės 10 d. pradelsta 315 dienų), tenkintinas iš dalies ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 308,86 Eur (4902,61 Eur * 315 d. * 0,02 procentų) delspinigių.

41. Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų po 0,08 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo 6389,57 Eurų sumos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki visiško ir pilno atsiskaitymo su ieškove.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme arba iki prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-7-367/2006, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje nustatyta, kad nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės, jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta, tačiau pažymėta, kad, esant sąlygai, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami iki prievolės įvykdymo, spręstinas netesybų ir procesinių palūkanų įskaitymo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-370/2019).

43. Nagrinėjamu atveju ekspedijavimo paslaugų sutartyje įtvirtinta kliento (UAB „Gabado“) pareiga mokėti ekspeditoriui (ieškovei) delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško ir pilno įsiskolinimo (tame tarpe ir priverstinio) grąžinimo ir/ar išieškojimo (Sutarties 4.3 punktas). Sutarties 4.3 punkte nedviprasmiškai nustatyta, kad delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos mokami už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško ir pilno įsiskolinimo (tame tarpe ir priverstinio) grąžinimo ir/ar išieškojimo. Prašydama priteisti delspinigius iki visiško atsiskaitymo, ieškovė nereiškia reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi dvigubos atsakomybės klausimas byloje nekyla.

44. Teismas įvertinęs teismų praktikoje išaiškintus kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos nustatė, kad ekspedijavimo sutarties 4.3 punkte nustatytas delspinigių dydis yra neprotingas ir nepagrįstai didelis, todėl jį sumažino iki 0,02 procentų nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovų skola ieškovei pagal ekspedijavimo sutartį sudaro 4902,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų po 0,08 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo 6389,57 Eurų sumos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki visiško ir pilno atsiskaitymo su ieškove tenkintinas iš dalies atitinkamai taikant 0,02 procentų delspinigių dydį bei nurodant sumą nuo kurios skaičiuoti delspinigiai – 4902,61 Eur.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

45. Atsakovas A. M. prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis. Prašymą motyvavo tuo, kad UAB „Gabado“ pandemijos laikotarpiu patyrė nuostolių, stabdė veiklą. Atsakovas nurodė, kad dirba, tačiau jo pajamos minimalios, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pateikė darbo sutartį.

46. Teismas pažymi, kad vien atsakovo nurodyti teiginiai ir argumentai apie negalėjimą sumokėti priteistą sumą, nesant tikslių duomenų apie įmonės finansinę padėtį (gaunamas pajamas, turimas išlaidas, turimą turtą), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės UAB „Gabado“ finansinė padėtis yra tokia sunki, kad sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą.

47. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir / ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Siekdamas jam palankaus procesinio sprendimo dėl skolos išdėstymo, atsakovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jo finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovui itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, kad ateityje jo finansinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 2A-92-370/2021). Atsakovė UAB „Gabado“ tokių įrodymų neteikė.

48. Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis – 860,59 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau darbo sutartimi sulygta dėl nepilnos darbo dienos, 4 val. per dieną 20 val. darbo per savaitę. Duomenų apie priežastis, dėl kurių atsakovas dirba nepilną darbo dieną teismas neturi. Įvertinus nustatytas aplinkybes laikytina, kad atsakovas turi galimybę dirbti kitą darbą bei atitinkamai gauti didesnes pajamas. Taigi, teismas nenustatė pagrindų sprendimu priteistų sumų mokėjimui dalimis, todėl prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 144 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat pagal pateiktus duomenis patyrė 968 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1112 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta apie 80 procentų ieškinio reikalavimų, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovų ieškovei priteistina po 444,8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos nėra pateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Gabado“ ir A. M. 4902,61 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus du eurus šešiasdešimt vieną centą) skolos, 308,86 Eur (tris šimtus aštuonis eurus aštuoniasdešimt šešis centus) delspinigių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Onzė“ naudai.

Priteisi iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gabado“ 0,02 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo 4902,61 Eurų sumos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki visiško ir pilno atsiskaitymo ir 444,8 Eur (keturis šimtu keturiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Onzė“ naudai.

Priteisi iš atsakovo A. M. 0,02 procentus delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo 4902,61 Eurų sumos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki visiško ir pilno atsiskaitymo ir 444,8 Eur (keturis šimtu keturiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Onzė“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.