- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1887-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11046-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- V. P. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovui V. P. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. T. (toliau – atsakovas) 111,80 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad ieškovė teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius Kadangi atsakovas nevykdė pareigos apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas susidarė 111,80 Eur skola.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė atsakovo mokesčius, sumokėtus už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., užskaitė kaip senesnių skolų grąžinimą, o už šiuo laikotarpiu suteiktas paslaugas priskaičiavo 111,80 Eur įsiskolinimą. Mokėdamas už minėto laikotarpio paslaugas kiekvieną mėnesį, atsakovas nurodydavo, kurio mėnesio skolą grąžina. Iš ieškovės pateiktos mokesčių suvestinės nėra aišku, kada ir kaip susidarė senesnės skolos. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjus senesnių skolų ieškinio senaties atvejams, prašė taikyti ieškinio senatį.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovas nebuvo tiesiogiai kreipęsis į ieškovę dėl įmokų paskirstymo tvarkos ir gavęs jos sutikimą. Pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės – nepagrįstos įrodymais. Atsakovui kiekvieną mėnesį buvo teikiamos sąskaitos, tačiau jis jų pilnai nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23171-909/2020 ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteisė 111,80 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 111,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, jog atsakovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad galimai mokėta už butui teiktas paslaugas, tame tarpe ir komunalinius mokesčius ieškovei, tačiau nepridėjo mokėjimą patvirtinančių dokumentų (kvitų, mokėjimo nurodymų ar pan.).
7. Teismas pažymėjo, jog šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas, todėl nesant šalių susitarimo, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas.
8. Teismas pabrėžė, jog mokėdamas įmokų sumas, atsakovas nepateikdavo ieškovei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo; įmokas mokėdavo per AB „Lietuvos paštą“, o šis, jas priimdamas, pateikdavo ieškovei tik duomenis apie mokėtojo rekvizitus (mokėtojo kodą) ir sumokėtą įmokos sumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui mokant įmokas per AB „Lietuvos paštą“, ieškovė nebuvo informuojama apie mokėjimo paskirtį, apie tai, kokio dydžio suma ar jos dalis kuriai iš skolų padengti yra skiriama, sprendė, jog atsakovo teiginys, kad pagal mokėjimo pranešimus jis ieškovei apmokėdavo einamuosius mokėjimus, yra nepagrįstas. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas, kas mėnesį mokėdamas įmokas pagal ieškovės mokėjimo pranešimus, ranka surašydavo už kokį mėnesį mokama, įvardydamas suteiktas paslaugas, už kurias moka, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovo nurodyta informacija ieškovui būdavo perduodama tinkamai ir laiku, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tinkamai pareikštą CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytą skolininko pareiškimą.
9. Teismas, nenustatęs aplinkybės, kad atsakovo mokamos įmokos turėjo būti užskaitomos kita tvarka negu įskaitė ieškovė, atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23171-909/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nenustatydamas, kada ir kaip konkrečiai kiekviena iš kelių skolų atsakovui yra atsiradusi. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pateikti į bylą papildomus įrodymus, patvirtinančius susidariusią senesnę skolos sumą, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Kadangi senesnės skolos sumos susidarymas – neįrodytas, nurodytu laikotarpiu kelios skolos negalėjo būti atsiradę. Be to, iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. matyti, jog kiekvieną mėnesį būdavo apmokama tokia mokesčių suma, kokią ieškovė priskaičiuodavusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1949 ,,Dėl UAB ,,Antakalnio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ,,Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ pagrindu buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratore. Gyvenamoji patalpa – butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas, objektas, nuosavybės teisės objektas, gyvenamoji patalpa) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal 1992 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Už laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra susidariusi 111,80 Eur skola.
14. Įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos sumokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, įmokų skoloms padengti įskaitymo eiliškumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 111,80 Eur skolą, nurodęs, kad atsakovui neperdavus informacijos ieškovei, už kokį mėnesį mokamos įmokos pagal mokėjimo pranešimus, ieškovė pagrįstai įmokas, atliktas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., skyrė skolai už ankstesnį(-ius) laikotarpį(-ius) dengti.
16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigęs, kad ieškovė į bylą nepateikusi papildomų įrodymų, patvirtinančių susidariusią senesnę skolos sumą, nustatant kada ir kaip konkrečiai kiekviena iš kelių skolų atsakovui yra atsiradusi.
17. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo ar atsakovo išreikšto pareiškimo, kokiai prievolei įvykdyti jis skiria įmoką, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Iš skolų valdymo ataskaitos matyti, jog 2019 metų gegužės mėnesį skolos likutis sudarė 93,18 Eur. Akivaizdu, jog 93,18 Eur įsiskolinimas susidaręs dar iki 2019 metų gegužės mėnesio, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog nei ieškovės ieškinyje, nei rašytiniuose paaiškinimuose skolos suma nekonkretizuota, nurodant kokia dalimi ir už kokias paslaugas mokesčių atsakovas nesumokėjęs, už kokį laikotarpį skolos likutis susidaręs, kokio dydžio įmokas, įvertinus priskaičiuotas sumas, atsakovas kiekvieną mėnesį atlikęs. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, jog minėta informacija gali būti reikšminga sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Be kita ko, iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas nustatyta, kad atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai / palūkanos už pradelstus mokėjimus, t. y. pagal 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą Serija AUG Nr. 19038254 atsakovui priskaičiuota 0,44 Eur delspinigių, 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą Serija AUG Nr. 19044702 – 0,44 Eur delspinigių, 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 1955530 – 0,44 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 1990606 – 0,44 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19098042 – 0,44 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19131682 – 0,45 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19165407 – 0,45 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19174657 – 0,45 Eur palūkanų už pradelstą mokėjimą, 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 20226406 – 0,45 Eur delspinigių, 2020 m. vasario 29 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 20258473 – 0,46 Eur delspinigių.
20. Iš dalies galima būtų sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas nepasinaudojo savo teise pateikti įrodymus, patvirtinančius atliktas įmokas už ieškovės suteiktas paslaugas, t. y. mokėjimo nurodymus, pinigų perlaidų dokumentus, tačiau pati ieškovė skolų valdymo ataskaitoje nurodžiusi, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. iš viso sumokėjęs 120,96 Eur. Byloje tarp šalių ginčo dėl atsakovo ieškovei pervestos sumos dydžio, t. y. 120,96 Eur nėra. Negalima būtų nepastebėti, jog atsakovas, apmokėdamas, kaip jis teigė, 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą Serija AUG Nr. 19038254, 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą Serija AUG Nr. 19044702, 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 1955530, 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 1990606, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19098042, 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19131682, 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19165407, 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19174657, 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 20226406, įmokas atlikdavęs be jam priskaičiuotų delspinigių / palūkanų už pradelstus mokėjimus, pavyzdžiui, pagal 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą Serija AUG Nr. 19038254 atsakovui už 2019 metų gegužės mėnesį suteiktas paslaugas priskaičiuota 38,43 Eur suma ir 0,44 Eur delspinigių, iš viso – 38,87 Eur, tačiau jis, vadovaujantis skolų valdymo ataskaita, sumokėjęs tik 38,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą Serija AUG Nr. 19038254, 2019 m. birželio 30 d. sąskaitą Serija AUG Nr. 19044702, 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 1955530, 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 1990606, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19098042, 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19131682, 2019 m. lapkričio 30 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19165407, 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 19174657, 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą Serija MBNG Nr. 20226406 atsakovui iš viso su delspinigiais / palūkanomis už pradelstus mokėjimus priskaičiuota 139,58 Eur suma. Įvertinus tai, kad iki 2019 metų gegužės mėnesio buvo susidaręs 93,18 Eur įsiskolinimas, atsakovas, kaip galima spręsti iš ieškovės argumentų, turėjęs iš viso sumokėti 232,76 Eur (93,18 Eur + 139,58 Eur). Tokiu atveju, atsakovui per minėtą laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., atlikus 120,96 Eur dydžio įmokas, o ieškovei jas sudengus su grąžintina seniausia skola(-omis), skolos suma sudaro 111,80 Eur (232,76 Eur – 120,96 Eur), t. y. tiek, kiek reikalaujama ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovė ieškinyje skolos sumos neišskyrusi, t. y. kokią jos dalį atitinkamai sudaro mokėtina suma už suteiktas paslaugas minėtu laikotarpiu, o kokią – delspinigiai / palūkanos už pradelstus mokėjimus.
21. Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Vienos iš sutarties šalių išrašyta sąskaita savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kadangi netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), sąskaita negali būti prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), ja numatant baudas ar delspinigius (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1418-450/2016).
22. Remiantis nurodyta Lietuvos Respublikos teismų praktika, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas privalėjęs vertinti ieškovės prašomų priteisti (nors ir konkrečiai neišskirtų, tačiau iš į bylą ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matomų) delspinigių / palūkanų už pradelstus mokėjimus pagrįstumą, nustatydamas, kokiu pagrindu (sutartimi, įstatymu) vadovaujantis šie buvo skaičiuojami. Be kita ko, turėjo būti atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. įmokas atlikdavęs be jo atžvilgiu priskaičiuotų delspinigių / palūkanų už pradelstus mokėjimus, tokiu atveju pirmosios instancijos teismui aiškinantis, ar 93,18 Eur įsiskolinimas, susidaręs iki 2019 metų gegužės mėnesio, apima atitinkamai delspinigius / palūkanas už pradelstus mokėjimus, jeigu taip, koks yra jų dydis bei kokiu pagrindu ir už kokį laikotarptį jie skaičiuoti
Dėl bylos procesinės baigties
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
24. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
25. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
26. Apeliacinės instancijos teismas padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti nustatyta: 1) 93,18 Eur įsiskolinimo susidarymo priežastys, t. y. kokia dalimi ir už kokias paslaugas mokesčių atsakovas nesumokėjęs, už kokį laikotarpį skolos likutis susidaręs, kokio dydžio įmokas, įvertinus priskaičiuotas sumas, atsakovas kiekvieną mėnesį atlikęs; 2) kokiu pagrindu (sutartimi, įstatymu) vadovaujantis ieškovė atsakovo atžvilgiu skaičiavusi delspinigius / palūkanas už pradelstus mokėjimus; 3) ar 93,18 Eur įsiskolinimas, susidaręs iki 2019 metų gegužės mėnesio, apima atitinkamai delspinigius / palūkanas už pradelstus mokėjimus, jeigu taip, koks yra jų dydis bei kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį jie skaičiuoti; 4) ar ieškovė nepraleidusi ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23171-909/2020 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.