Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė pagal priešieškinį (toliau – ir ieškovė) bankrutavusi techninių paslaugų kooperatinė bendrovė (toliau – ir BTPKB) „KOTENAS“ kreipėsi į teismą su priešiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti negaliojančia BTPKB „KOTENAS“ ir žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ir ŽŪK) „Raseinių javai“ 2009 m. lapkričio 17 d. sudarytą laidavimo sutartį, pripažinti negaliojančiu BTPKB „KOTENAS“, ŽŪK „Raseinių javai“ ir EMMELEV A/S 2009 m. liepos 24 d. pasirašytą skolų suderinimo aktą, priteisti ieškovei iš atsakovo EMMELEV A/S 3 860 149,61 Lt (1 117 976,60 Eur) skolą ir 520 173,68 Lt (150 652,71 Eur) palūkanų, 8,06 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad BTPKB „KOTENAS“ ir EMMELEV A/S 2010 m. rugpjūčio 19 d. sudarė rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20100819-0, pagal kurią BTPKB „KOTENAS“ įsipareigojo perduoti EMMELEV A/S apie 2 800 tonų (su galima 10 procentų paklaida) sutartyje nurodytos kokybės rapsų, o EMMELEV A/S įsipareigojo atsiskaityti su BTPKB „KOTENAS“ už gautus rapsus, mokant po 383 eurus už toną sėklų. Klaipėdos uoste 2010 m. rugsėjo 22 d. buvo pakrauta 2 919 tonų rapsų. Ieškovė išsiuntė atsakovui EMMELEV A/S rapsų kilmės sertifikatą bei PVM sąskaitą faktūrą dėl 1 117 977 eurų už rapsus apmokėjimo. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau EMMELEV A/S už pagal sutartį jam išsiųstus rapsus nesumokėjo – liko skolingas 1 117 997 eurų, nors pretenzijų dėl perduotų pagal 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį rapsų kiekio ar kokybės ieškovei niekada neturėjo; kadangi atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškove atsirado 2010 metų antrą pusmetį, todėl palūkanoms skaičiuoti taikytinas 2010 m. birželio 30 d. galiojęs VILIBOR dydis (1,05 proc.) – nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. (už 611 dienų) skaičiuotinos 8,05 proc. dydžio palūkanos.

Ieškovės teigimu, pagal 2009 m. liepos 24 d. jos, ŽŪK „Raseinių javai“ ir EMMELEV A/S sudarytą skolų suderinimo aktą buvo konstatuotas tariamas ieškovės įsiskolinimas atsakovui EMMELEV A/S – 558 647,05 eurų bei 359 409,22 JAV dolerių. Pagal 2009 m. lapkričio 17 d. ieškovės ir ŽŪK „Raseinių javai“ pasirašytą laidavimo sutartį esą sutarta, kad abi šios bendrovės laiduoja viena už kitos skolas kreditoriui EMMELEV A/S ir kad pirmuoju EMMELEV A/S reikalavimu kiekviena iš jų įsipareigoja sumokėti šiam kreditoriui visą bendros skolos sumą. Ieškovės teigimu, skolų suderinimo aktas iš esmės pažeidžia tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesus – jis nėra pagrįstas jokiais įrodymais (pirminiais apskaitos dokumentais), kurie patvirtintų akte nurodytų duomenų tikrumą, o laidavimo sutartis negali būti laikoma sudaryta, nes nėra būtinųjų tokios sutarties sąlygų. Ieškovės bankroto administratoriui perduoti dokumentai taip pat nepagrindžia skolų suderinimo akte, kurį tiek ieškovės, tiek atsakovo ŽŪK „Raseinių javai“ vardu pasirašė tas pats asmuo – Antanas Kliunka, nurodyto ieškovės įsiskolinimo atsakovui EMMELEV A/S. Pripažintina, kad ieškovė pagal skolų suderinimo aktą nesąžiningai prisiėmė neegzistuojančias skolas ir tokiu būdu pablogino savo turtinę padėtį, tuo iš esmės pažeisdama savo kreditorių teises. Ginčijama laidavimo sutartimi nebuvo susitarta dėl esminės laidavimo sutarties sąlygos – sutarties dalyko, kadangi nėra aiškiai apibrėžtos prievolės, už kurias laiduojama. Laidavimo sutartį sudarė tik ieškovė ir ŽŪK „Raseinių javai“ (skolininkė ir laiduotojas), o EMMELEV A/S (skolininko ŽŪK „Raseinių javai“ kreditorius, už kurio prievoles laidavo ieškovė) nėra laidavimo sutarties šalimi. Ieškovės vertinimu, laidavimo sutartis pripažintina negaliojančia taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Visgi, jei būtų pripažinta, kad ginčo laidavimo sutartis yra galiojanti, tai nesant susitarimo dėl prievolės įvykdymo termino (neterminuota sutartis), ji laikytina pasibaigusia, nes galiojo dvejus metus nuo sudarymo (CK 6.89 straipsnio 1 dalis).