Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.8.1.2, 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.2.17.1.3; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4. 2; 2.4.6.5.2

2023 m. rugsėjo 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės, nuteistųjų J. B., M. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteista:

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, J. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2022 m. vasario 28 d.

J. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

M. Š. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Ši subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš M. Š. 90,75 Eur išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą į saugojimo aikštelę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti iš J. B. 600 Eur, iš M. Š. 478,33 Eur už gynėjo suteiktą teisinę pagalbą netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

M. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: M. Š., 2022 m. vasario 13 d. 22.00 val.–vasario 14 d. 18.00 val. iš Klaipėdos miesto keltu su narkotinėms medžiagoms slėpti iš anksto pritaikytu automobiliu Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persikėlė į Kylį, iš kurio 2022 m. vasario 14-15 dienomis minėtu automobiliu nuvyko į Nyderlandų Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, kur 2022 m. vasario 15 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įgijo 3 vnt. į rudos spalvos popierių su izoliacija suvyniotus briketus, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos paslėpė automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, esančioje už vairuotojo sėdynės, grindyse. 2022 m. vasario mėn. 15 d. M. Š., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino išgabeno iš Nyderlandų Karalystės, 2022 m. vasario 15-16 dienomis neteisėtai gabeno per Vokietijos Federacijos Respubliką ir Lenkijos Respubliką.

M. Š. nuteistas ir už tai, kad, neturėdamas leidimo, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2022 m. vasario 16 d. apie 22.20 val., automobiliu Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, kuri yra adresu Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., ir toliau neteisėtai minėtą labai didelį kiekį – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė automobilyje, kol minėtoje vietoje M. Š. vairuojamas automobilis Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir 2022 m. vasario 17 d. apie 00.20 val. kratos metu automobilyje, slėptuvėje, policijos pareigūnai rado ir paėmė 3 briketus, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Be to, M. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą. Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 17 d., neteisėtai, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą - 0,0225 g zopiklono, kol 2022 m. vasario 17 d. apie 06.05 val. buto kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. Š. ir J. B. nuteisti už tai, kad neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o M. Š. ir narkotinių medžiagų. Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: J. B. ir M. Š., veikdami bendrai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 17 d., neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 60,986 g amfetamino, o M. Š. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir narkotinę medžiagą – 5,689 g kokaino, kol šias medžiagas kratos metu 2022 m. vasario 17 d., apie 06.05 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai.

J. B. nuteista ir už tai, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas. Nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 17 d., neteisėtai bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą - 0,074 g tetrahidrokanabinolį (delta-9-tetrahidrokanabinolio) ir narkotinę medžiagą - 0,663 g kanapių (antžeminių dalių), kol 2022 m. vasario 17 d. apie 06.00 val. buto kratos metu šias psichotropines ir narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

J. B. buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, bei neturėdama leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tai yra veikdama bendrai su M. Š., iki 2022 m. vasario 13 d. susitarė, kad M. Š. suorganizuos labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino įgijimą Nyderlandų Karalystėje ir abu automobiliu labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos iš Nyderlandų Karalystės atgabens į Lietuvos Respubliką, kur Klaipėdos mieste paminėtą narkotinę medžiagą platins patys, o gautą pelną iš narkotinių medžiagų pardavimo pasidalins tarpusavyje. Tęsiant nusikalstamą veiką, J. B. ir M. Š. 2022 m. vasario 13 d. 22.00 val.–vasario 14 d. 18.00 val. iš Klaipėdos miesto keltu kartu su narkotinėms medžiagoms slėpti iš anksto pritaikytu automobiliu Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persikėlė į Kylį, iš kurio 2022 m. vasario 14–15 dienomis minėtu automobiliu nuvyko į Nyderlandų Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, kur M. Š. 2022 m. vasario 15 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3 vnt. į rudos spalvos popierių su izoliacija suvyniotus briketus, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos paslėpė automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje. Po ko, 2022 m. vasario 15 d. J. B., veikdama bendrai su M. Š., tęsdami savo nusikalstamą veiką, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino išgabeno iš Nyderlandų Karalystės, kurį 2022 m. vasario 15-16 dienomis neteisėtai gabeno per Vokietijos Federacijos Respubliką ir Lenkijos Respubliką.

J. B. buvo kaltinama ir tuo, kad neturėdama leidimo, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2022 m. vasario 16 d. apie 22.20 val., M. Š. vairuojamu automobiliu Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su M. Š. gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, kuri yra adresu Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., ir toliau neteisėtai minėtą labai didelį kiekį – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė automobilyje, kol paminėtoje vietoje M. Š. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ir automobilio slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė 3 vnt. į rudos spalvos popierių su izoliacija suvyniotus briketus, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad kitų J. B. bendrų veiksmų su M. Š. nusikalstamos veikos realizavimui nenustatyta, o vien vykimas kartu, bilietų užsakymas ar numanymas apie kito asmens nusikalstamus veiksmus nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog J. B. savo veiksmais sudarė sąlygas M. Š., kaip bendrininko, veiksmams ar papildė juos, t. y. be jos neatliktų veiksmų bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų, taigi tokiu atveju nėra ir pagrindo konstatuoti J. B. kaltę pagal BK nagrinėjamus kaltinimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju neabejotinų įrodymų, kad J. B., veikdama bendrininkų grupe su M. Š., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir šią medžiagą neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, byloje nėra, todėl skundžiamu nuosprendžiu J. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį išteisino neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir prašymai

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo:

– Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. išteisinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti J. B. kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį bei paskirti jai bausmes – atitinkamai 10 (dešimties) metų ir 4 (ketverių) metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti J. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Šią subendrintą bausmę BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrinti su 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti J. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 9 (devyniems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu su 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 9 (devyniems) mėnesiams;

– pripažinti aplinkybę, kad M. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, padarė veikdamas bendrai su J. B. ir šią aplinkybę pripažinti M. Š. atsakomybę dėl šių veikų padarymo sunkinančia aplinkybe;

– kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įrodymus įvertino atskirai, neanalizavo jų visumos, nelygino jų tarpusavyje, išskyrė ir didesnę reikšmę teikė J. B. teisinantiems duomenims.

1.2. Prokurorės vertinimu, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį J. B. atžvilgiu dėl nurodytų nusikaltimų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. Š. parodymų dėl J. B. vaidmens ir veiksmų nelygino su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir šių bylos duomenų nevertino kaip viseto. Tai, jog M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad šias nusikalstamas veikas padarė vienas, o ne kartu su J. B., paaiškinama tuo, jog nuteistasis siekė padėti J. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandą. Tokias aplinkybes, prokurorės nuomone, patvirtina bylos duomenys apie tai, kad šie asmenys yra sugyventiniai, M. Š. parodymai prieštarauja J. B. parodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistasis M. Š. teigė, kad J. B. neaiškino kelionės tikslo į Olandiją, sakė, kad vyksta iki draugo, neigė rodęs J. B. automobilyje įrengtos slėptuvės nuotraukas. M. Š. nurodė, kad J. B. kažkada yra padėjusi skaičiuoti pinigus, bet tai buvo kita situacija, kai buvo apie 6 000 Eur, kuomet jis važiavo pirkti amfetamino.

1.3. Prokurorė apeliaciniame skunde cituoja nuteistosios J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, bei nurodo, kad iš pacituotų parodymų turinio akivaizdu, jog tokie J. B. parodymai yra išsakyti jos, o ne sugalvoti ar primesti jai pareigūnų, bei patvirtina, jog J. B. veikė bendrai su M. Š.. Prokurorė pažymi, kad J. B., apklausiama 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdyje, patvirtino, kad važiavo į Olandiją kartu su M. Š. ne tik norėdama apsipirkti, gerai praleisti laiką, bet ir numanė (t. y. suvokė) kelionės tikslą – jog važiuoja kartu su M. Š. parvežti į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. J. B. patvirtino, jog prieš kelionę matė M. Š. turint didelę pinigų sumą, skirtą narkotinei medžiagai įgyti, iš M. Š. sužinojo apie automobilyje esančią slėptuvę, rūpinosi, užsakinėjo kelionės bilietus, viešbučius. Be to, į Olandiją važiavo su M. Š. antrą kartą (ir, kaip iš bylos medžiagos matyti, tuo pačiu tikslu).

1.4. Prokurorės teigimu, apklaustas teisme policijos pareigūnas G. Š. nurodė, jog kriminalinės žvalgybos metu buvo gauti duomenys apie tai, kad M. Š. ir J. B. ruošiasi vykti į Olandiją įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kai grįžtant M. Š. ir J. B. buvo sulaikyti Lenkijos-Lietuvos pasienyje ir automobilyje atlikus kratą rasta narkotinė medžiaga, M. Š. elgėsi agresyviai, iškart pasakė, kad narkotinė medžiaga priklauso tik jam. J. B. nieko nekalbėjo, tik isteriškai verkė. Susidarė įspūdis, jog ji žinojo apie gabenamą narkotinę medžiagą. Kriminalinės žvalgybos duomenimis jiedu buvo sugyventiniai, abu platino narkotines medžiagas.

1.5. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad J. B. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės neneigė, jog suprato M. Š. kelionės tikslą – įsigyti narkotinių medžiagų, prieš kelionę skaičiavo pinigus, apie slėptuvės egzistavimą sužinojo dar prieš sulaikant, užsakė kelionei kelto bilietus, viešbučius ir pati vyko kartu, tačiau nepagrįstai J. B. vaidmenį ir veiksmus laikė nenusikalstamais. Pirmosios instancijos teismas, anot prokurorės, nepagrįstai vertino, kad J. B. nežinojo tikslių kokaino įsigijimo detalių, kokaino ir pinigų slėpimo aplinkybių. Tai, jog apklausiama teisme J. B. neigė savo ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus kai kuriuos parodymus (kad iš anksto žinojo, jog kelionės į Olandiją tikslas yra parvežti į Lietuvą labai didelį kiekį kokaino, kad didžiulė pinigų suma skirta kokaino įgijimui, kad padėjo prieš kelionę pinigus skaičiuoti, kad automobilyje įrengta slėptuvė pinigams ir kokainui paslėpti, kad vienos „knygos“ kaina apie 27–28 tūkstančiai eurų), sakydama, jog jie įtakoti pareigūnų ir tokius parodymus ji davė tik siekdama būti paleista iš suėmimo, laikytina tik J. B. gynybine versija. Prokurorė pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė tokias nusikaltimų padarymo aplinkybes, kurios niekaip negalėjo būti žinomos pareigūnams ir atitinka nustatytas byloje aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas šių parodymų objektyviai neįvertino, neanalizavo jų visumos, nelygino tarpusavyje, išskyrė ir didesnę reikšmę teikė tik J. B. teisinantiems duomenims. Svarbu, anot prokurorės, yra ir tai, jog J. B. buvo apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant gynėjai – advokatei G. K., tačiau nei pati J. B., nei gynėja pastabų nepareiškė, patikslinti protokolo nepageidavo.

1.6. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, neanalizavo J. B. parodymų visumos, nederino tarpusavyje faktinių bylos duomenų su nuteistosios parodymais, neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, J. B. pripažintina kalta dėl minėtų nusikaltimų padarymo, o tuo pačiu keistina ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė. Taip pat turėtų būti pripažinta, kad M. Š. nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, padarė veikdamas bendrai su J. B. ir ši aplinkybė dėl šių veikų padarymo laikytina M. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

– panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį;

– taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu;

– priimti ir prie bylos medžiagos prijungti papildomai teikiamus dokumentus, charakterizuojančius ją: Klaipėdos lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 22 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“, BĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 23 d. raštą „Dėl informacijos apie J. B.“.

1.7. Nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl nusikalstamų veikų, už kurias ji yra nuteista, kvalifikavimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo jai, neatsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino kaltę, dėl veikų, už kurias yra nuteista, ir gailisi to, ką padarė) ir nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl ko paskyrė jai per griežtą bausmę.

1.8. Nuteistosios nuomone, šiuo atveju yra dvi aplinkybės, leidžiančios jos atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ji visiškai pripažino savo kaltę dėl veikų, už kurias yra nuteista, t. y. prisipažino, kad kartu su M. Š. platino psichotropinę medžiagą (amfetaminą) ir savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotines medžiagas (0,663 g kanapių ir 0,074 g. tetrahidrokanabinolį). Pirmosios instancijos teismas, anot apeliantės, ją išteisino pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taip pat teismas konstatavo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, jog ji yra platinusi ir kokainą, ir todėl kaltinimo dalį dėl narkotinės medžiagos – kokaino laikymo, o M. Š. – dėl šios narkotinės medžiagos laikymo kartu su ja, pripažino nepagrįsta ir neįrodyta. Todėl, nuteistosios teigimu, akivaizdu, kad ji, pradėjus ikiteisminį tyrimą, negalėjo visiškai pripažinti savo kaltės, nes negalėjo prisipažinti dėl to, ko nepadarė ir dėl ko pirmosios instancijos teismo yra išteisinta. Pirmosios instancijos teismui išteisinus ją pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei konstatavus, kad narkotinės medžiagos (kokaino) ji neplatino, pagristai galima teigti, jog ji visiškai pripažino savo kaltę, ir teismas šią aplinkybę turėjo vertinti, kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistoji pažymi, kad ji gailisi dėl to, ką padarė ir yra apsisprendusi keisti savo gyvenimą, nori pati auginti savo sūnų, kuriam šiuo metu yra ketveri metai, nori gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, apklausų metu nurodė, kad nusikaltimus pradėjo daryti nepalankiai susiklosčius aplinkybėms – skyrybos su vyru, išlaikymo vaikui neteikimas ir būtinybė išlaikyti vaiką bei save pastūmėjo ją netinkamu keliu. Anot apeliantės, pagrįstai galima teigti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

1.9. Nuteistosios manymu, šiuo atveju yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir yra sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. ji augina ir išlaiko ketverių metų sūnų, kuris gyvena kartu su ja, su vaiko tėvu A. B. vyksta skyrybų procesas, vaiko tėvo darbas yra susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienio šalis, tėvas su sūnumi bendrauja ypatingai retai ir tik tuo metu, kai būna trumpam sugrįžęs į Lietuvą, A. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje ir todėl neturėtų visiškai jokios galimybės auginti sūnų ir juo rūpintis, jeigu jai reikėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistosios teigimu, nuteisus ją realia laisvės atėmimo bausme, nebūtų kam prižiūrėti ir auginti jos mažamečio sūnaus. Atsižvelgus į tai, nuteistosios nuomone, šiuo atveju yra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, leidžiančios jos atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies arba 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

1.10. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, nevertino galimybės jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliantė nurodo, kad viena iš jos padarytų nusikalstamų veikų (numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau ją charakterizuojantys duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad ji, kaip asmenybė, nėra pavojinga, nėra linkusi daryti nusikalstamas veikas, ji nėra teista. Apeliaciniame skunde cituojama kartu su apeliaciniu skundu pateikta charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, jog nuteistosios sūnus T. B. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Šio lopšelio-darželio direktorės A. Š. pasirašytame rašte (Priedas Nr. 1) nurodyta, kad berniuką į grupę dažniausiai atsiveda ir pasiima mama (J. B.). Vaikas į darželį atvedamas visada švarus ir tvarkingas. Mama visada pasidomi, kaip sūnui sekasi, ko išmoko, ką veikė per dieną, pasirūpina, kad berniukas visada turėtų ugdymo(si) priemonių. Stebi jo darbelius, išklauso mokytojų informaciją, patarimus ir pasiūlymus, užtikrina vaiko priežiūrą, su pedagogais bendrauja labai geranoriškai. BĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 23 d. rašte (Priedas Nr. 2) nurodyta, kad moteris (J. B.) viena augina sūnų T. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga šeimai teikiama nuo 2022 m. kovo 17 d. Moteris kreipėsi psichologo pagalbos, teikiamas socialinio darbuotojo psichologinis palaikymas, siekiant gerinti ir užtikrinti paslaugų gavėjos emocinės būsenos stabilumą. Moteris šiuo metu nedirba, tačiau yra registruota Klaipėdos apskrities Užimtumo tarnyboje, tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą. Teikiant socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą J. B. šeimai, pastebėta, kad moteris turi didelį ryšį su sūnumi T. B., nuoširdžiai rūpinasi savo vaiku, stengiasi visapusiškai jį aprūpinti. J. B. geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su Centro socialine darbuotoja, yra motyvuota spręsti šeimoje kylančias problemas, priima socialinio darbuotojo pagalbą, atsižvelgia į rekomendacijas. Buitis visada švari, tvarkinga, vaikas prižiūrėtas, alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimo atvejų užfiksuota nebuvo. Pagrindinė šeimos problema – J. B. sulaikymas dėl padaryto nusikaltimo, kuomet T. B. liko be įstatyminio atstovo.

1.11. Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad ji labai gailisi, dėl to, ką padarė, pradėjo naują prasmingą ir atsakingą gyvenimą, pradėjo savimi pasitikėti, prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir veiksmus, tad bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, anot nuteistosios, galimai emociškai sužlugdytų ją, po paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo jai būtų labai sunku grįžti prie pilnavertiško ir atsakingo gyvenimo, laisvės atėmimo bausme būtų pasiektas vienintelis tikslas – nubaudimo.

1.12. Nurodytos aplinkybės, nuteistosios teigimu, leidžia konstatuoti, kad jai paskyrus net ir minimalią, BK 260 straipsnio 2 dalyje ar BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės principams bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių, anot apeliantės, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas paskiriant jai švelnesnę, negu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį panaikinti (pakeisti) ir BPK 328 straipsnio, BPK 329 straipsnio pagrindais priimti naują nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę iki minimalios, kurią numato baudžiamasis įstatymas.

1.13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su J. B., nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir teisme jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

1.14. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes už visas nusikalstamas veikas (už kiekvieną atskirai), turėjo įvertinti atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą bei vadovautis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Galutinę subendrintą bausmę teismas turėjo skirti vadovaudamasis ne BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, bet BK 63 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu, t. y. bausmes, paskirtas už visas nusikalstamas veikas, apimti visiškai, kadangi buvo idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nuteistojo nuomone, teisinga galutinė bausmė už jo padarytus nusikaltimus jam būtų dvylika metų laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji J. B. ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Irinos Valadkienės ir nuteistosios J. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl J. B. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį

Baigus ikiteisminį tyrimą, ši baudžiamoji byla buvo perduota teismui kaltinant J. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad ji, veikdama bendrai su M. Š., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdama leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad vien vykimas kartu, bilietų užsakymas ar numanymas apie kito asmens nusikalstamus veiksmus nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog J. B. savo veiksmais sudarė sąlygas M. Š., kaip bendrininko, veiksmams ar papildė juos, ir konstatavo, kad šiuo atveju neabejotinų įrodymų, jog J. B., veikdama bendrininkų grupe su M. Š., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir šią medžiagą neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, byloje nėra, todėl skundžiamu nuosprendžiu J. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį išteisino neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Prokurorė, apeliaciniame skunde nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. įrodymus įvertino atskirai, neanalizavo jų visumos, nelygino jų tarpusavyje, išskyrė ir didesnę reikšmę teikė J. B. teisinantiems duomenims. Šioje dalyje prokurorės apeliacinis skundas pagrįstas ir yra tenkinamas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis - sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, Nr. 2K-319-976/2015, Nr. 2K-418-699/2015, Nr. 2K-190- 648/2018, Nr. 2K-248-689/2018).

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

Vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje, tačiau vertindamas įrodymus, susijusius ir liečiančius J. B. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir šios narkotinės medžiagos neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, padarė klaidų, nulėmusių šios skundžiamo nuosprendžio dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalis dėl J. B. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. B., veikdama bendrai su M. Š., iki 2022 m. vasario 13 d. susitarė, kad M. Š. suorganizuos labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino įgijimą Nyderlandų Karalystėje ir abu automobiliu labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos iš Nyderlandų Karalystės atgabens į Lietuvos Respubliką, kur Klaipėdos mieste paminėtą narkotinę medžiagą platins patys, o gautą pelną iš narkotinių medžiagų pardavimo pasidalins tarpusavyje. Tęsiant nusikalstamą veiką, J. B. ir M. Š. 2022 m. vasario 13 d. 22.00 val.–vasario 14 d. 18.00 val. iš Klaipėdos miesto keltu kartu su narkotinėms medžiagoms slėpti iš anksto pritaikytu automobiliu Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persikėlė į Kylį, iš kurio 2022 m. vasario 14–15 dienomis minėtu automobiliu nuvyko į Nyderlandų Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, kur M. Š. 2022 m. vasario 15 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3 vnt. į rudos spalvos popierių su izoliacija suvyniotus briketus, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos paslėpė automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje. Po ko, 2022 m. vasario 15 d. J. B., veikdama bendrai su M. Š., tęsdami savo nusikalstamą veiką, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino išgabeno iš Nyderlandų Karalystės, kurį 2022 m. vasario 15-16 dienomis neteisėtai gabeno per Vokietijos Federacijos Respubliką ir Lenkijos Respubliką.

J. B. neturėdama leidimo, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, 2022 m. vasario 16 d. apie 22.20 val., M. Š. vairuojamu automobiliu Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su M. Š. gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkarda, kuri yra adresu Europos g. 23, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., ir toliau neteisėtai minėtą labai didelį kiekį – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė automobilyje, kol paminėtoje vietoje M. Š. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ir automobilio slėptuvėje policijos pareigūnai rado ir paėmė 3 vnt. į rudos spalvos popierių su izoliacija suvyniotus briketus, kuriuose bendrai buvo labai didelis kiekis – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino.

J. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su M. Š. vyko į dvi keliones. Į pirmą kelionę važiavo, nes labai norėjo į Olandiją, nebuvo joje buvusi, taip pat norėjo palaikyti M. Š., Lenkijoje apsipirkinėjo. Nepamena tiksliai, kada ši kelionė vyko, gal mėnuo prieš antrąją kelionę. Šios kelionės (pirmos) metu nenumanė, kad vežami narkotikai, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žinojo, nes taip jai nurodė sakyti pareigūnas, ją apklausiant, kai buvo sulaikyta. Vykstant į antrą kelionę į Olandiją, taip pat vyko apsipirkti, palaikyti M. Š., buvo sustoję Lenkijoje, gerai leido laiką. Ji pinigus M. Š. padėjo skaičiuoti namuose, M. Š. nesakė, kam tie pinigai. Prie kelionės neprisidėjo, ji tik sėdėjo mašinoje. Vyko keltu. Bilietus į keltą užsakė ji, viešbučius abu. Su kitais asmenimis Vokietijoje, Olandijoje nebendravo. Numanė, kad M. Š. kažką veš, bet tiksliai nežinojo, nebuvo susitarimo su M. Š. dėl narkotikų įsigijimo, tiksliai nežinojo, kad įsigijo. Nuteistoji nurodė, kad visada sakė, jog numanė apie M. Š. važiavimo tikslą, tačiau 100 procentų nežinojo. Buvo jį įsimylėjusi, todėl nesiėmė jokių veiksmų, nors ir įtarė, ką jis daro. M. Š. slėptuvės nuotrauką jai rodė, kai buvo kelte. Kol nematė nuotraukos, apie slėptuvę nežinojo. Realiai slėptuvę pamatė, kai ją atidengė pareigūnai, o kelte jai rodė tik nuotrauką, neaiškino, kur ji yra, pasakė, kad yra anga ir tiek. Prieš kelionę matė pinigus, bet nežino kiek, buvo didelė pinigų suma, bet nesuprato dėl ko. Teisme nurodė, jog suprato, kam pinigai, kad paleistų iš suėmimo. Ją sulaikius, jai buvo daromas spaudimas dėl vaiko paėmimo ir pan., sakė, kad paims iš jos vaiką. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė iš dalies neteisingus, nes atėjęs kažkoks pareigūnas vyras pasakė, kaip turėjo būti, kiek turėjo būti, kokia suma. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu daug nurodytų detalių netiesa – iš tiesų ji nežinojo, kiek kainuos „knyga“, jai kažkas pasakė, o pavadinimą „knyga“ žinojo, nes pati vartoja narkotikus. Apklausiama tuo metu teisme norėjo greičiau būti paleista, todėl sakė tą patį, ką buvo sakiusi, daug ką sakė ir buvo tiesa – ji numanė, ką darė M. Š.. Jis (pareigūnas) žadėjo, kad išeis į laisvę iki teismo (t. 6, b. l. 68–72).

2022 m. vasario 28 d. J. B., apklausiama kaip įtariamoji pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė kitokius parodymus, nurodė, kad buvo dvi kelionės į Olandiją. Pirmoje kelionėje vežė 2 „knygas“, o per antrą kelionę - 3 „knygas“. „Knyga“ yra vienas kilogramas narkotinės medžiagos. Slėptuvę matė, M. Š. rodė nuotraukas, nes reikėjo išsiurbti automobilį. Tas slėptuves pamatė, tik kai jas atidarė. Ji žinojo, kad automobilyje Opel Insignia yra tos slėptuvės, suprato, kad kažkam slėpti. Tos slėptuvės buvo dvi, po priekinėmis sėdynėmis. Mašina buvo M. Š., bet užrašyta buvo kažkokios moters vardu. Ji padėdavo M. Š. skaičiuoti pinigus. Prieš pirmą kelionę jis su kažkuo kalbėjo telefonu, kad viena ,,knyga“ kainuos 28 000 Eur. Į pirmą kelionę važiavo palaikyti M. Š., o kitą kartą apsipirkti Lenkijoje. M. Š. jai nesakė, kad į Olandiją važiuoja narkotikų, bet ji numanė. Padėjo skaičiuoti pinigus M. Š. prieš antrą važiavimą, negali tiksliai pasakyti, kiek tų krūvelių buvo, mano, jog buvo daugiau nei 50 000 Eur, suprato, kad M. Š. važiuoja parsivežti narkotikų. Nuteistosios teigimu, M. Š. parsiveždavo narkotinių medžiagų, o ji padėjo jam jas platinti. Nei pirmu, nei antru atveju narkotinių medžiagų pirkime ji nedalyvavo. Dabar ji suvokė, kas įvyko, dabar jau nevažiuotų, M. Š. paprašė ir ji važiavo jo palaikyti (t. 4, b. l. 50–52, 65).

Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji J. B. apie vykimo į Olandiją su M. Š. tikslą ir aplinkybes nurodė, kad į Olandiją su M. Š. važiavo du kartus, važiavo, nes M. Š. kažko reikėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė tokius parodymus, kokius jai nurodė kažkoks pareigūnas, kuris pas ją lankėsi areštinėje. J. B. teigimu, pas ją areštinėje po pirmos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją lankėsi pareigūnas vyras, kurio nei vardo, nei pavardės ji nežino, tas vyras jai pasakė apie tą nuotrauką, kuri buvo, taip pat pasakė apie tą skambutį su kažkuo, pasakė, kiek tūkstančių buvo už vieną kilogramą. Nuteistoji J. B. tvirtino, jog apie nuotraukas jos telefone ji nieko nežinojo, kol jai nepasakė tas vyras, nes tos nuotraukos buvo darytos tada, kada ji nematė, ji nebuvo atidariusi galerijos ir tų nuotraukų nebuvo mačiusi. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji detaliai papasakojo visas vykimo su M. Š. į Olandiją aplinkybes, nurodė, kad jau pirmą kartą su M. Š. vykstant į Olandiją ji žinojo, kad jis Olandijoje iš kažko gaus narkotikų. M. Š. iš kažko pasiskolino labai didelę sumą pinigų, jie kartu tuos pinigus skaičiavo, bet ji visiškai neprisimena sumos, kurią jie suskaičiavo, buvo įvairių kupiūrų: ir 5, 10, 20, 50, 100 Eur kupiūros. Jie dėdavo į vieną krūvelę, kad gautųsi 1 000 Eur, tai nežino, kiek tokių krūvelių gavosi. Po to M. sudėjo į maišelius tuos pinigus. Ji nežino, kokiu metu M. Š. įsigijo narkotikus, bet tai buvo (duomenys neskelbtini). Nesvarbu, kokio narkotiko, bet jei kilogramas, jie jį vadindavo „knyga“. Ji pirmo važiavimo metu nematė nei kur M. Š. slėpė vežamus pinigus, nei kur slėpė parsivežamas dvi „knygas“ kokaino. Sausio gale M. Š. jai pasakė, kad vėl reikės važiuoti į Olandiją. Ji kalbėjo su M. Š., jog labai didelė sankcija laukia, jei jį pagautų, žinojo, kuo rizikuoja. Antrą kartą ji M. Š. nepadėjo skaičiuoti pinigų, bet žinojo, kad jis pasiskolino, gavo labai didelę pinigų sumą, tai galėjo būti apie 80 000 Eur, nes, kaip suprato, kilogramą kokaino žadėjo pirkti Olandijoje už 28 000 Eur. Vėl vyko su Opel Insignia. Vykstant jie su M. Š. išsikalbėjo, kad automobilyje yra slėptuvė, kur jis parsiveš kokainą, tik ji nežinojo, kur tiksliai yra slėptuvė. Persikėlę į Kylį, vyko tiesiai į Olandiją, važiavo vėl į (duomenys neskelbtini). Ji vėl nematė momento, kada ir kas jam padavė kokainą ir kam M. Š. padavė pinigus. Ji nežinojo, kad šįkart M. Š. įsigijo 3 kilogramus kokaino iki tol, kol jų automobilyje buvo padaryta krata (t. 4, b. l. 42–45). Papildomos apklausos metu J. B. dėl jos telefone Redmi Note rastų nufotografuotų susirašinėjimų tarp M. Š. ir asmens, slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad nežino, kas yra asmuo (duomenys neskelbtini), nežino, kur jis gyvena. M. Š. su juo derino dėl kokaino įsigijimo. Žinutės buvo nustatytos taip, jog išnykdavo po 5 minučių nuo parašymo, kad neliktų įkalčių, jei telefonai būtų paimti. Ji M. Š. prašymu buvo nufotografavusi šias žinutes, kad jie žinotų, kur reikia vykti, kokiu adresu į (duomenys neskelbtini), kiek kainuos jiems kokainas, kad kilogramas kainuos nuo 27 iki 28 tūkstančių eurų, kad grynumas tokios ,,Top“ prekės kokaino bus 85–88 procentai. Ji nežino, kiek M. Š. turėjo uždirbti, pardavęs kokainą. Ji žinojo, ko jis važiuoja, kad parsiveš kokainą, bet nežinojo, kam jis parduos, už kiek parduos (t. 4, b. l. 57–58). Nuteistoji J. B. šiuos parodymus patvirtino tik iš dalies, nurodė, kad jai apie tą nuotrauką pirma papasakojo, apie rastas jos namuose medžiagas parodymus patvirtino, o dėl „rūbelių“ ir dėl kokaino parodymų nepatvirtino. Nuteistoji be kita ko nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji turėjo advokatę, tačiau advokatė miegodavo per apklausas ir tyrėja I. K. tą žino. Nuteistosios teigimu, ji bijo sakyti tiesą ir davė tokius parodymus, bijojo būti vėl uždaryta į areštinę, nes I. K. sakė, kad ji gali bet kada grįžti į areštinę (t. 7, b. l. 124–125).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.).Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

Nuteistasis M. Š. viso bylos proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad tikrojo kelionės į Olandiją tikslo J. B. nežinojo, susitarimo su J. B. įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos ir gabenti į Lietuvą nebuvo. M. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad užsiiminėjo narkotikų prekyba, turėjo važiuoti į Olandiją atsivežti kokainą. Jis bendravo su J. B. ir atkreipė dėmesį, kad ji kalba rusiškai, angliškai, todėl paklausė, ar ji norėtų kartu vykti į Olandiją, sakė, kad nuveš į „cafeshop`us“, ir jam buvo reikalinga pagalba susikalbant, jei mašina sugestų ar pan. Apie mėnesį prieš antrąją kelionę abu nuvyko į Olandiją, J. B. liko viešbutyje, jis vyko pas draugą pašnekėti, iš to draugo pasiėmė 7 g kokaino. Tada išsimiegojo ir vyko atgal į Lietuvą. Tuo metu vyko į Olandiją pasiimti kokaino pavyzdį. Kokaino stiprumas tiko, todėl turėjo važiuoti dar kartą. Vėl prašė J. B. palaikyti jam kompaniją. Prieš kelionę iš draugo pasiskolino 1 500 Eur, jei sugestų mašina kelyje, nes per pirmą kelionę buvo sugedusi. Kelte išsimiegojo, išlipo Kylyje ir vyko į Olandiją. Vykstant su vienu draugu susirašinėjo per programėlę, su kitu per „telegram‘ą“. Kelionės metu jam pasakė, kad nėra to, ko važiuoja, yra kiti variantai – dviejų rūšių, o tą tekstą reikėjo iš vienos programėlės perkelti į kitą. „Screenshot‘o“ padaryti negalima, todėl paėmė iš J. B. telefoną ir su jos telefonu padarė susirašinėjimo iš savo telefono nuotrauką, ir iš nuotraukos perrašė tekstą į „telegram‘ą“. J. B. tuo metu miegojo, nes buvo išvargusi. Nuvykus į sutartą vietą, atidarė bagažinę, pasiėmė pinigus, įsidėjo narkotines medžiagas, tada vyko į Lenkiją, J. B. užsakė viešbutį. Kol J. B. maudėsi, jis gautą kokainą suslėpė po sėdyne ir prie sienos juos sulaikė. Slėptuvės turinį jis yra siuntęs per „telegram‘ą“, J. B. nebent galėjo pamatyti jo telefone, kai jis miegojo. M. Š. tvirtino gerai pamenantis, kad J. B. nerodė slėptuvės (t. 6, b. l. 72–75).

Siekiant patikrinti ir išsiaiškinti nuteistosios J. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nurodytas aplinkybes apie jai ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų darytą poveikį ir su tuo susijusį jos parodymų teisingumą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kaip liudytojas buvo apklaustas G. Š., šioje baudžiamojoje byloje vykdęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, taip pat apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja I. K. bei iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities areštinės išreikalauti duomenys apie tai, kokie pareigūnai lankėsi ir bendravo su J. B. jai būnant areštinėje.

Liudytojas G. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad atliekant kriminalinę žvalgybą buvo nustatyta, jog M. Š. Klaipėdos mieste platina narkotines medžiagas, disponuoja dideliais jų kiekiais. Narkotines medžiagas platino ir J. B., su kuria M. Š. palaikė artimus santykius, jie buvo sugyventiniai. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad M. Š. ir J. B. ruošiasi vykti į Olandiją, kaip suprato, įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tam jie ruošiesi, J. B. užsakinėjo kelto bilietus ir viešbučius, M. Š. surinkinėjo pinigus ir juos slėpė slėptuvėje. Yra jų pokalbyje pasakyta, kad „10 įkišau“, mano, jog tai reiškė, kad įdėjo į slėptuvę 10 000 Eur. Kad pasakymas „10“ yra 10 000 Eur, rodė kriminalinės žvalgybos metu surinkta medžiaga. Tai, jog jie ruošiasi vykti, J. B. prasitarė J. D., kad 4-5 dienas nebus. M. Š. ir J. B. grįžtant buvo sulaikyti prie Lietuvos - Lenkijos sienos. Iš pradžių jie kategoriškai neigė, kad veža draudžiamus daiktus. Kratos metu slėptuvėje buvo rasti paketai su užrašais „888“, kaip paaiškėjo, kad tai medžiagos 88 procentų grynumas. Liudytojas nurodė, kad apžiūrėjus M. Š. ir J. B. telefonus, buvo rasti susirašinėjimo fragmentai su asmeniu, įvardintu (duomenys neskelbtini), kalbama apie narkotinių medžiagų kainą, grynumą. Liudytojo nuomone, tai, kad tie susirašinėjimai buvo rasti ir J. B. telefone, rodo, jog ji žinojo, kur ir ko vyksta. Sulaikymo metu, atlikus kratą automobilyje, M. Š. elgėsi agresyviai, iškart pasakė, kad viskas priklauso jam, narkotinės medžiagos yra jo, J. B. labai verkė su isterišku pykčiu, nekalbėjo (t. 6, b. l. 127–129).

Iš apeliacinės instancijos teismui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės tardymo kabinete nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. vasario 28 d. su J. B. procesinius veiksmus atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja I. K. (septynis kartus) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. Š. (vieną kartą 2022 m. vasario 21 d.) (t. 7, b. l. 141–147).

Liudytojas D. Š. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje būtent jis buvo atsakingas už kriminalinę žvalgybą M. Š. atžvilgiu. Į klausimą, kodėl jis 2022 m. vasario 21 d. buvo pas J. B. kameroje, liudytojas atsakė, kad, kiek jis prisimena, pati J. B. rašė prašymus kuo skubiau pas ją ateiti, tuo metu tyrėja negalėjo nueiti pas J. B., todėl su įtariamąja pasikalbėti nuėjo jis. Kitas pagrindas yra, kad, vadovaujantis Generalinio prokuroro rekomendacijomis dėl kriminalinės žvalgybos ir BPK normų taikymo 9 punktu bei kriminalinės žvalgybos taikymo teisėtumą kuruojančio prokuroro J. M. pavedimu taip pat buvo atliekami ir kriminalinės žvalgybos veiksmai. Apie ką tada su J. B. bendravo, D. Š. teigė tiksliai neprisimenantis, atsimena, kad J. B. klausinėjo, kaip vaikas, kur jis yra, prašė susisiekti su jos mama, kad daiktų atneštų, galbūt kažkiek palietė ir tyrimą, bet smulkmenų jis neprisiminė. Liudytojas tvirtino, kad jokių nuotraukų jis J. B. nerodė, tikrai J. B. nepasakojo, kokios yra narkotinių medžiagų kainos Olandijoje, jokio spaudimo J. B. nedarė ir jai negrasino, tai, anot G. Š., yra absoliuti nesąmonė, juo labiau, kad areštinės patalpos yra filmuojamos. Liudytojas G. Š. kategoriškai tvirtino, kad negrasino atimti iš J. B. vaiką, jokiu būdu negalėjo taip būti. Į klausimą iš ko, atlikdamas kriminalinės žvalgybos veiksmus, jis suprato, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas, liudytojas atsakė, jog tai jis suprato iš pokalbių visos visumos, nes ilgą laiką buvo klausoma, kontroliuojama ir iš visų tų pokalbių visumos aiškiai buvo galima suprasti, kad yra kalbama apie narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 165–166).

Liudytoja I. K. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, pareigūnų grupė šioje byloje nebuvo sudaryta, kiekvienoje jų byloje yra paskirtas žvalgas ir tyrėjas. Ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, o šioje byloje taip vadinamas žvalgas buvo G. Š.. Žvalgas padeda apžiūrėti daiktus, dalyvauja procesiniuose veiksmuose, jeigu reikia, atveža, parveža kažką. Liudytojos teigimu, jos praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad žvalgas atlikinėtų įtariamųjų arba liudytojų apklausas, į jo funkcijas yra įrašyta, ką jis gali atlikti. Ikiteisminiame tyrime J. B. apklausinėjo tik ji ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pirmoji J. B. apklausa vyko areštinėje, antroji apklausa taip pat vyko areštinėje, trečioji apklausa buvo pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o vėliau jau apklausos vyko jos kabinete, kai J. B. buvo paleista iš suėmimo. Liudytoja I. K. nurodė, kad apklausų metu visada dalyvavo valstybės paskirta gynėja, įtariamoji J. B. su savo advokate visada skaitydavo protokolus ir ne tik pasirašydavo protokoluose, bet parašydavo prierašą, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai ir tada pasirašydavo, jokių nesutarimų tarp J. B. ir jos advokatės nebuvo, J. B. nebuvo išreiškusi jokių pastabų, taip pat jokių pastabų nebuvo išreiškusi jos atžvilgiu arba žvalgo G. Š. atžvilgiu. Liudytoja paaiškino, kad pirmosios apklausos metu J. B. nurodė, kad nežinojo apie narkotines medžiagas, parsivežamas iš Olandijos, taip pat sakė, kad neplatino narkotinių medžiagų, o vėliau jau parodymus pakeitė ir prisipažino, kad žinojo, ką vežėsi iš Olandijos. Liudytoja teigė nežinanti, kas įtakojo J. B. prisipažinimą, gal tiesiog žmogus nusprendė būti nuoširdus ir duoti teisingus parodymus, bet jokio spaudimo įtariamajai iš jos pusės tikrai nebuvo (t. 7, b. l. 122–123).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2022 m. vasario 16 d. 20.00 val. iki 2022 m. vasario 17 d. 09.00 val. jam vykdant tarnybą kartu su jaunesniuoju specialistu A. V., Klaipėdos AVPK KPONTV 3 skyriaus pareigūnų prašymu, apie 22.15 val. (duomenys neskelbtini) atvykstant į Lietuvos Respubliką dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (LT registracija), kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis M. Š., kartu kaip keleivė vyko Lietuvos Respublikos pilietė J. B.. Detalaus tikrinimo metu automobilyje už vairuotojo sėdynės, gale po kilimėliu, grindyse buvo aptiktos dvi slėptuvės, iš kurių vienoje buvo rasti 3 paketai su neaiškios kilmės, galimai narkotinėmis, medžiagomis. Minėti asmenys paaiškino, kad vyksta iš Lenkijos Respublikos, kurioje buvo apsipirkti (t. 1, b. l. 104).

Automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta ir protokole užfiksuota, kad už vairuotojo sėdynės, po keleivio kojomis, yra kilimėlis, kurį pakėlus, atsukus priekinės sėdynės du varžtus, ištraukus kilimą ir užvertus į priekį vairuotojo sėdynę, matoma įrengta slėptuvė, kurios matmenys yra: plotis 55 cm, ilgis 65 cm, gylis į apačią iki dugno yra 5,5 cm. Slėptuvėje matoma ertmė metaliniais kraštais, kurios matmenys yra 20 cm plotis, 27,5 cm ilgis, dugnas matomas iš vidaus išklotas švino folija. Kaip nurodė apžiūroje dalyvavęs M. Š., dugnas išklotas švino folija, kad šviečiant rentgeno aparatu nesimatytų įrengtos slėptuvės, paslėptų narkotinių medžiagų. Analogišku būdu rasta slėptuvė, esanti už priekinės keleivio sėdynės, kurios matmenys yra tokie patys, kaip ir pirmosios. Apžiūrėjus automobilio bagažinę, joje rasta juodos spalvos kuprinė, kurioje yra piniginė su kortelėmis, išduotomis J. B. vardu, Bitės SIM kortelės laikikliu, ant kurio užrašyta (duomenys neskelbtini), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Bitės SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 5–11).

Automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kratos protokole užfiksuota, kad automobilio slėptuvėje, buvusioje už priekinės vairuotojo sėdynės, rasti ir 3 į rudos spalvos popierių izoliacija suvynioti briketai, ant kurių kiekvieno yra priklijuotos popierinės juostos su užrašu ,,888“, viduje yra baltos spalvos milteliai, galimai kokainas. Taip pat automobilyje rasta ir paimta vyriška rankinė su M. Š. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB Mylimiausia kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos piniginė su 1 500 eurų, iš automobilio rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S8, kurio IMEI(duomenys neskelbtini) su SIM kortele Labas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas Huawei Mate20 Pro, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM 2 kortelėmis, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas automobiliui Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užrašų knygutė su viršelio užrašu (duomenys neskelbtini), raktai, piniginė su asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. B. vardu, automobilio užvedimo raktas dėkle (t. 1, b. l. 108–116).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-511954-22 nurodyta, kad tyrimui pateiktos medžiagos, rastos 2022 m. vasario 16 d. kratos metu automobilyje Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 2 515,487 g (83,9 %) (t. 1, b. l. 154–156).

Daiktų, 2022 m. vasario 16 d. rastų kratos metu automobilyje Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole be kitų apžiūros duomenų, užfiksuota, kad automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime transporto priemonės valdytojas nurodytas – A. D.. Užrašų knygelėje (duomenys neskelbtini) yra rankraštiniai įrašai su trumpiniais ir skaičiais, tokie kaip : (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 127–137).

2022 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-635070-22 užfiksuota, kad nuskaityti duomenys, buvę mobiliojo ryšio telefonuose (toliau tekste ir MRT) Samsung SM-G950F Galaxy S8 ir Huawei LYA-L29 Mate 20 Pro, kurie buvo rasti 2022 m. vasario 16 d. kratos metu automobilyje Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166–168).

2022 m. gegužės 17 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta kad apžiūrėjus DVD-R laikmenose Nr. 1 ir Nr. 2, gautose su 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-635070-22, esančius duomenis iš kratos metu paimtų telefonų, nustatyta, kad MRT „Samsung SM-G950F Galaxy S8“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), įdėta SIM kortelė „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas telefono numeris – (duomenys neskelbtini)). Telefono duomenyse rastos fotonuotraukos: (duomenys neskelbtini). Nuotraukose (duomenys neskelbtini) (fotolentelėje Nr. 1, 2, 3), kurių sukūrimo data telefone 2021 m. lapkričio 14 d., matomos galimai automobilio Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtų slėptuvių nuotraukos. Nuotraukose (duomenys neskelbtini) (fotolentelės Nr. 4–7) užfiksuotas fotografuotas telefono ekrano vaizdas (nuotraukų sukūrimo data M. Š. telefone „Samsung SM-G950F Galaxy S8 nuo 2022 m. vasario 12 d. 20.39 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 22.29 val. ) su susirašinėjimo duomenimis su asmeniu, kurio slapyvardis (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimo programėlė nustatyta taip, kad perskaitytos žinutės susinaikina po 5 minučių. Susirašinėjimo turinys leidžia daryti išvadą, jog tariamasi dėl susitikimo vietos, laiko ir, galimai, dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų kainos: programėlės naudotojas (duomenys neskelbtini) atsako, jog „Snd kaina 28, tačiau per savaitgalį gali pasikeisti < > pasiimk dėl visa ko 28,5“, jog kainos intervalas „27,750 - 28,250“, nurodo vykti į Olandijos miestą (duomenys neskelbtini), o vėliau patikslins tikslų adresą, vėliau nurodo vykti į Olandijos miestą (duomenys neskelbtini) gatvė numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint MRT „Huawei LYA-L29 Mate 20 Pro“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini) (IMEI2 (duomenys neskelbtini)), kuriame įdėtos 2 SIM kortelės: „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)) ir „Tele2 Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas telefono numeris (duomenys neskelbtini)) duomenis, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta, specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-635070-22 nurodoma, jog tyrimo metu naudojama programinė įranga neturi galimybės nuskaityti visų naudojamų programėlių telefone. Apžiūrėjus MRT „Huawei LYA-L29 Mate 20 Pro“ papildomai nustatyta, kad yra fiziškai pažeistas telefono ekrano stiklas bei išsiliejęs skystųjų kristalų ekranas. Apžiūros metu nustatyta, jog telefone veikia programėlė „Session“ (fotolentelė Nr. 8), skirta šifruotam susirašinėjimui. Atidarius programėlę, matomas susirašinėjimas su asmeniu, kurio slapyvardis (duomenys neskelbtini) (fotolentelė Nr. 9). Susirašinėjimo programėlė nustatyta taip, kad perskaitytos žinutės susinaikina po 5 minučių (fotolentelė Nr. 10). Susirašinėjime matyti, jog daugelis žinučių yra ištrintos. Apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrint M. Š. MRT „Samsung SM-G950F GalaxyS8“ aptiktos fotonuotraukos (duomenys neskelbtini) (fotolentelės Nr. 4, 5, 6, 7) bei apžiūros iš J. B. asmens kratos metu paimto MRT „Xiaomi Redmi Note 10S“ (2022 m. gegužės 17 d. apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-1248576-22), aptiktos fotonuotraukos (duomenys neskelbtini) (2022 m. gegužės 17 d. fotolentelės Nr. IBPS-V-1248598-22, atitinkamai Nr. 5, 8, 9, 10), kuriose užfiksuotas susirašinėjimas su asmeniu, slapyvardžiu (duomenys neskelbtini). Iš paminėtų fotonuotraukų matyti, jog jose yra nufotografuotas kito telefono aparato ekrano vaizdas. Fotonuotraukose matyti, jog fotografuojamo telefono ekranas yra apgadintas, išsiliejęs skystųjų kristalų ekranas pagal vaizdą panašus į M. Š. telefono aparato „Huawei LYA-L29 Mate 20 Pro“ apgadinimus ir išsiliejusio skystųjų kristalų ekrano vaizdą (t. 1, b. l. 169–187).

2022 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-631383-22 užfiksuota, kad nuskaityti duomenys iš J. B. asmens kratos metu rasto ir paimto mobiliojo ryšio telefono ,,Xiaomi M2101K7BL Redmi Note 10S“, IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelių (t. 2, b. l. 176–178).

2022 m. gegužės 17 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus MRT „Xiaomi Redmi Note 10S“, kurio IMEI1 (duomenys neskelbtini) (IMEI2 (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad jame įdėtos 2 SIM kortelės: „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas telefono numeris – (duomenys neskelbtini)) bei „Bitė“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas telefono numeris – (duomenys neskelbtini)). Apžiūrėjus DVD-R laikmeną, gautą su specialisto išvada Nr. IBPS-V-631383-22, aptiktos tyrimui reikšmingos fotonuotraukos: (duomenys neskelbtini) (foto lentelės Nr. 1–4, 6, 7) matomi vizualiai panašūs į dviejų skirtingų asmenų rašysenas rankraštiniai įrašai (duomenys neskelbtini) bei sumos. Nuotraukose (duomenys neskelbtini) (fotolentelės Nr. 5, 8, 9, 10 ) matomas nufotografuotas telefono ekrano vaizdas su susirašinėjimo duomenimis. Nuotraukų sukūrimo data nuo 2022 m. vasario 13 d. 17.57 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 21.28 val. Iš nuotraukų matyti, jog (duomenys neskelbtini) (galimai M. Š.) susirašinėjama su asmeniu (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimo programėlė nustatyta taip, kad perskaitytos žinutės susinaikina po 5 minučių. Susirašinėjimo turinys leidžia daryti išvadą, jog tariamasi dėl susitikimo vietos, laiko ir, galimai, dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų kainos, kokybės: programėlės naudotojas (duomenys neskelbtini) atsako, jog kainos intervalas „27,750 - 28,250“, „daiktų“, „Nori yra pasirinkimas dvieju daiktu imesiu ftcia pats isirinksi abu topai, Man dbr siuncia sako rinkis abu abu vienodai geri“, „Ne top vienoda kaina“, „Yra kito 88 27.250“, „Jis sakė butu 85-88“, „ne top“, „88“ (t. 2, b. l. 179–188).

Iš 2022 m. gegužės 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad kontroliuojant M. Š. mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai. Pokalbiu Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. vasario 13 d. 12.03 val.) užfiksuotas įeinantis skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo, tyrimo duomenimis, naudojasi J. B., šio pokalbio metu bendraujama apie išvykimą keltu – J. B. praneša, kad 19.30 val. baigiasi registracija į keltą, kelte jie turi būti iki 19.30 val., o M. Š. nurodo, kad ,,man 7-ą valandą tas pinigus, tipo, paduos“, „davai, 10 įkroviau“ (t. 1, b. l. 70–83).

AB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. vasario 17 d. M. Š. ir J. B. pirko 2 DFDS kelto bilietus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas vasario 13 d. 04.32 val. internetu ir atšauktas 15.43 val. Mokėta ,,Mastercard“ kortele, suma 294 Eur. Planuotos kelionės data 2022 m. vasario 13 d. Maršrutas (duomenys neskelbtini). Bilieto užsakovas – J. B.. Keleiviai – J. B., M. Š., automobilis (duomenys neskelbtini). Pagal bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) kelionė įvyko. Bilietas įsigytas (duomenys neskelbtini), apmokėta grynaisiais. Išvykimo data 2022 m. vasario 13 d. 22.00 val. Atvykimas į Kylį 2022 m. vasario 14 d. 18.00 val. Vokietijos laiku. Bilieto užsakovas – J. B.. Keleiviai – J. B., M. Š., automobilis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 67–69).

Pagal Lietuvos baudžiamąją teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje – asmenį pripažįstant kaltu turi būti nustatyti ir įrodyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji – nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalies įrodinėtini požymiai yra veika: neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos tikslų pavadinimą, kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014).

Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 4 dalį atsakė tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad J. B. vyko kartu su M. Š. į Olandiją, užsakė bilietus, viešbučius kelionei, iš kurios grįžtant jie buvo sulaikyti kertantys Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jų automobilyje buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, taip pat nėra ginčijama aplinkybė, kad J. B. apie slėptuvės egzistavimą automobilyje, kuriuo vyko į kelionę, sužinojo dar prieš sulaikant ją ir M. Š. Lietuvos – Lenkijos pasienyje. Esminis dalykas nagrinėjamu atveju yra nustatyti, ar J. B., rengdamasi kelionei į Olandiją (užsakinėdama bilietus, viešbučius) ir vykdama į ją kartu su M. Š., žinojo ir suprato tikrąjį kelionės tikslą, t. y. žinojo, kad važiuoja į Olandiją įgyti narkotinių medžiagų, žinojo ir suprato, kad automobilyje, kuriuo važiavo kartu su M. Š., įrengtoje slėptuvėje iš Olandijos į Lietuvą gabena narkotines medžiagas, ir suvokė, jog tokiu būdu kartu su M. Š. įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, šią draudžiamą medžiagą automobilyje įrengtoje slėptuvėje laikė ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino ir šią medžiagą neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Išanalizavus J. B. parodymus viso bylos proceso metu, matyti, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tiek tyrėjos, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, J. B. pripažino žinojusi ir supratusi, kad su M. Š. į Olandiją važiavo įsigyti narkotinių medžiagų, nuosekliai papasakojo visas šios kelionės aplinkybes. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. B. pakeitė parodymus, tvirtindama, kad tik numanė, kokiu tikslu į Olandiją vyko M. Š., tačiau apie iš Olandijos automobiliu gabentą labai didelį kiekį kokaino nieko nežinojo, o apeliacinė instancijos teisme iš viso nepatvirtino savo parodymų apie kokainą, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-410-489/2016, Nr. 2K-219-693/2019), t. y. įvertinus ir kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-210/2014).

Esminė parodymų nenuoseklumo ir pasikeitimo priežastis, kurią pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė pati nuteistoji J. B., buvo neva jai pareigūnų – G. Š. ir I. K. – darytas poveikis ir spaudimas. Kaip minėta, siekiant patikrinti ir išsiaiškinti nuteistosios J. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nurodytas aplinkybes apie jai ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų darytą poveikį, G. Š., kaip liudytojas, buvo apklaustas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta tyrėja I. K. bei iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities areštinės išreikalauti duomenys apie tai, kokie pareigūnai lankėsi ir bendravo su J. B., jai būnant areštinėje. Tiek liudytojas G. Š., tiek liudytoja I. K. kategoriškai paneigė bet kokio neigiamo poveikio darymą tuo metu įtariamajai J. B. ar kokiu nors būdu įtakoję įtariamosios duotų parodymų teisingumą. Priešingai, liudytoja I. K. nurodė, jog ji šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, tik ji atliko įtariamosios J. B. apklausas, visose įtariamosios apklausose dalyvavo gynėja, tiek pati įtariamoji J. B., tiek jos gynėja skaitė apklausų protokolus, įrašė, jog su protokolų turiniu susipažino bei pasirašė protokoluose, tokiu būdu patvirtindamos šiuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotų faktinių duomenų teisingumą. Liudytoja I. K., be kita ko, nurodė, kad nei jai asmeniškai, nei dėl kokių nors kitų teisėsaugos pareigūnų veiksmų nei įtariamoji J. B., nei jos gynėja pastabų nereiškė, apie kokį nors neteisėtą pareigūnų daromą poveikį įtariamajai nenurodė. Nuteistoji J. B. apeliacinės instancijos teisme akcentavo kažkokio pareigūno, kurio nei vardo, nei pavardės negalėjo nurodyti, jai, būnant areštinėje, darytą neigiamą poveikį, grasinimus atimti iš jos vaiką, ilgam uždaryti į kalėjimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės tardymo kabinete nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. vasario 28 d. su J. B. buvo susitikę du pareigūnai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja I. K. (septynis kartus) ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3‑ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas G. Š. – vieną kartą 2022 m. vasario 21 d. Apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo G. Š. parodymus, kad pati J. B., būdama areštinėje, rašė prašymus kuo skubiau pas ją ateiti, patvirtina objektyvūs bylos duomenys – J. B. 2022 m. vasario 18 d., 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. vasario 24 d. prašymai su ja pasimatyti (t. 4, b. l. 123, 124, 125). Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta 2022 m. vasario 28 d., t. y. jau po G. Š. apsilankymo pas ją areštinėje, todėl ji turėjo visas galimybes teisme papasakoti apie jai neva šio pareigūno ar ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos I. K. darytą neigiamą poveikį ir spaudimą duoti vienokius ar kitokius parodymus. Tačiau to J. B. nepadarė, bet, priešingai, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nuosekliai papasakojo visas vykimo su M. Š. į Olandiją aplinkybes, nurodė, kad žinojo tikrąjį vykimo tikslą, t. y. kad su M. Š. važiuoja įsigyti narkotinių medžiagų, dar daugiau, ji papasakojo ir aplinkybes, kurios ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo žinomos, t. y. kad tai buvo jau antra kelionė į Olandiją, pirmoji įvyko prieš mėnesį, pirmos kelionės metu iš Olandijos jie su M. Š. atsivežė du kilogramus kokaino, kurį M. Š. laikė savo buto šaldytuve ir kurį abu pamėgino. Nuteistosios versija, kad jos parodymų pasikeitimo priežastis buvo neteisėtas teisėsaugos pareigūnų elgesys, jų grasinimai atimti vaiką, atsirado tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat tos pačios pozicijos nuteistoji laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų I. K. ir G. Š. parodymais, o nuteistosios J. B. parodymų pasikeitimą vertina kaip gynybinę nuteistosios poziciją ir siekį sušvelninti savo teisinę padėtį.

Kita vertus, būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti J. B. parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad, apžiūrint M. Š. ir J. B. mobiliojo ryšio telefonus, buvo aptiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas su asmeniu, slapyvardžiu (duomenys neskelbtini). Iš minėtų fotonuotraukų matyti, jog jose yra nufotografuotas kito telefono aparato ekrano vaizdas, fotografuojamo telefono ekranas yra apgadintas, išsiliejęs skystųjų kristalų ekranas pagal vaizdą panašus į M. Š. telefono aparato „Huawei LYA-L29 Mate 20 Pro“ apgadinimus ir išsiliejusio skystųjų kristalų ekrano vaizdą. J. B. mobiliojo ryšio telefone rastose nuotraukose matomas nufotografuotas telefono ekrano vaizdas su susirašinėjimo duomenimis. Nuotraukų sukūrimo data nuo 2022 m. vasario 13 d. 17.57 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 21.28 val. Iš nuotraukų matyti, jog susirašinėjama su asmeniu (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimo programėlė nustatyta taip, kad perskaitytos žinutės susinaikina po 5 minučių. Susirašinėjimo turinys leidžia daryti išvadą, jog tariamasi dėl susitikimo vietos, laiko ir, galimai, dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų kainos, kokybės: programėlės naudotojas (duomenys neskelbtini), atsako, jog kainos intervalas „27,750 - 28,250“, „daiktų“, „Nori yra pasirinkimas dvieju daiktu imesiu ftcia pats isirinksi abu topai, Man dbr siuncia sako rinkis abu abu vienodai geri“, „Ne top vienoda kaina“, „Yra kito 88 27.250“, „Jis sakė butu 85-88“, „ne top“, „88“ (t. 2, b. l. 179–188). Nuteistoji J. B. apeliacinės instancijos teisme tvirtino minėtų nuotraukų savo telefone nemačiusi, apie jas nieko nežinojusi, apie nurodytas nuotraukas ji sužinojo iš pareigūno, kuris lankėsi pas ją areštinėje, o nuteistasis M. Š. nurodė, kad susirašinėjimo su draugais tekstą reikėjo iš vienos programėlės perkelti į kitą, todėl paėmė iš J. B. telefoną, kai pastaroji miegojo, ir su jos telefonu padarė susirašinėjimo iš savo telefono nuotrauką. Tokius nuteistųjų M. Š. ir J. B. parodymus apie aptariamų nuotraukų sukūrimo ir atsiradimo J. B. mobiliojo ryšio telefone aplinkybes paneigia visų pirma pačios J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. B. nurodė nežinanti, kas yra asmuo (duomenys neskelbtini), nežino, kur jis gyvena, M. Š. su juo derino dėl kokaino įsigijimo. Žinutės, anot J. B., buvo nustatytos taip, kad išnykdavo po 5 minučių nuo parašymo, taip buvo daroma tam, kad neliktų įkalčių, jei telefonai būtų paimti. Todėl ji M. Š. prašymu buvo nufotografavusi šias žinutes, kad jie žinotų, kur reikia vykti, kokiu adresu į (duomenys neskelbtini), po kiek kainuos jiems kokainas, kad kilogramas kainuos nuo 27 iki 28 tūkstančių eurų, kad grynumas tokios ,,Top“ prekės kokaino bus 85–88 procentai (t. 4, b. l. 57–58). Nors nuteistoji J. B. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose šių savo parodymų nepatvirtino, nurodydama, kad šias aplinkybes jai papasakojo ir taip liepė kalbėti policijos pareigūnas, atėjęs pas ją į areštinę kitą dieną po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šiuos nuteistosios J. B. parodymus paneigia objektyvūs bylos duomenys: J. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2022 m. vasario 16 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (t. 4, b. l. 74–75, 87–90, 101–104), o parodymus apie jos telefone esančias žinutes ir savo su M. Š. veiksmus, vartodama išsireiškimus ,,po kiek jiems kainuos kokainas“, ,,kad jie žinotų, kur vykti“, davė apklausiama įtariamąja 2022 m. birželio 6 d., t. y. būdama laisva ir apklausoje dalyvaujant jos advokatei (t. 4, b. l. 57–58); J. B. laikino sulaikymo ir suėmimo metu joks policijos pareigūnas neturėjo duomenų apie M. Š. ir J. B. telefonuose esančią informaciją, nes telefonuose esantys duomenys buvo nuskaityti atlikus specialiuosius tyrimus 2022 m. kovo 16 d., o šie duomenys buvo apžiūrėti 2022 m. gegužės 17 d. apžiūrų protokolais (t. 1, b. l. 166–168, 169–187; t. 2, b. l. 176–178, 179–188). Būtent minėtuose ikiteisminio tyrimo metu J. B. duotuose parodymuose nurodytos aptariamų nuotraukų sukūrimo ir atsiradimo J. B. mobiliojo ryšio telefone aplinkybės sutampa ir atitinka byloje esančiuose daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotus faktinius duomenis. Specialisto išvadoje bei apžiūros protokoluose nustatyta, jog aptariamų nuotraukų sukūrimo data yra nuo 2022 m. vasario 13 d. 17.57 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 21.28 val., todėl mažai tikėtina, kad daugiau kaip tris paras laiko, t. y. iki sulaikymo 2022 m. vasario 16 d., J. B. nematė ir nežinojo, ką su jos mobiliojo ryšio telefonu daro M. Š., juo labiau, nelogiškais ir deklaratyviais laikytini nuteistosios aiškinimai apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad iki tyrimo pradžios ji nežinojo apie minėtų nuotraukų egzistavimą ir buvimą jos mobiliojo ryšio telefone.

Šiame nuosprendyje jau minėta, jog BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis veikos požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant J. B. veiksmus kaip neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad ji suvokė ne tik pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, bet ir tai, kad ji bent bendrais bruožais suvokė įgytų, laikytų ir gabentų per valstybės sieną narkotinių medžiagų kiekį. Bylos duomenimis nustatyta, kad labai didelį kiekį– 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino, M. Š. kartu su J. B. gabeno automobilyje Opel Insignia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, esančioje už vairuotojo sėdynės, grindyse, apie šios slėptuvės egzistavimą J. B. buvo žinoma. Taip pat J. B. buvo žinoma ir vieno kilogramo narkotinių medžiagų kaina bei tai, kad prieš kelionę M. Š. pasiskolino daugiau nei 50 000 Eur, o pirmosios kelionės metu buvo įgyta ir parvežta du kilogramai kokaino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinktas narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo būdas, jas paslepiant iš anksto automobilyje įrengtoje slėptuvėje, rodo abiejų nuteistųjų akivaizdų ketinimą įgyti, laikyti ir į Lietuvos Respubliką tolimesniam platinimui parsigabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, juo labiau, kai abu nuteistieji pripažino, jog platino narkotines medžiagas, ką patvirtina ir pas juos abu rasti užrašai. Tai neabejotinai suprato ir nuteistoji J. B., nors ji galimai ir nežinojo tikslaus įgyjamų, laikomų ir gabenamų narkotinių medžiagų kiekio. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad J. B. veikoje yra nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje sudėties požymiai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, jog įrodyta, kad J. B., veikdama bendrai su M. Š., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį – 2 515,487 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdama leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl J. B. pripažįstama kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV 1925), pagal kurią pasikeitė BK 199 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Pagal naują BK 199 straipsnio redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) šis straipsnis nenumato baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų kontrabandą, naujai įsigaliojusioje baudžiamojo kodekso redakcijoje atsirado naujas – BK 260¹ straipsnis, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą. BK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumų nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalį). Lyginat J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 4 dalies redakciją, su šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančia nauja baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 260¹ straipsnis), redakcija, matyti, kad pagal senąją BK 199 straipsnio 4 dalies redakciją atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandą nebuvo siejama su kiekiu ir kontrabandos tikslu. Už bet kokio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtą gabenimą per valstybės sieną, nepriklausomai nuo tikslo, asmuo buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą BK 199 straipsnio 4 dalį. Naujame BK 260¹ straipsnyje įtvirtinamas atsakomybės diferenciavimas pagal kontrabandos dalyko kiekį ir tikslo platinti buvimą. Baudžiamoji atsakomybė už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą numatyta BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, tikslas platinti šiuo atveju nėra būtinas požymis, tačiau minėtame straipsnyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimali ir maksimali ribos padidintos. Taigi, naujasis baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, nešvelnina šioje byloje nuteistiems asmenims bausmių, kitokiu būdu irgi nepalengvina jų teisinės padėties. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Kadangi Baudžiamojo kodekso naujoji redakcija nepalengvina nuteistosios J. B. teisinės padėties, dėl to jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 199 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmių

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinus J. B. kalta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, turi būti išspręstas ir bausmių už šias nusikalstamas veikas paskyrimo klausimas. Taip pat su paskirtomis bausmėmis savo apeliaciniuose skunduose nesutinka abu nuteistieji, nuteistoji J. B. prašo taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nuteistasis M. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

J. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Nei J. B. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų nenustatyta. J. B. anksčiau teista, teistumas išnykęs, todėl laikoma neteista. Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį sūnų, su kurio tėvu, kaip nurodo pati nuteistoji, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, charakterizuojama teigiamai (t. 7, b. l. 120). Nuteistoji J. B. apeliaciniam teismui pateikė charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad jos sūnus T. B. lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Šio lopšelio-darželio direktorės A. Š. pasirašytame rašte nurodyta, kad berniuką į grupę dažniausiai atveda ir pasiima mama (J. B.), vaikas į darželį atvedamas visada švarus ir tvarkingas. Mama visada pasidomi, kaip sūnui sekasi, ko išmoko, ką veikė per dieną, pasirūpina, kad berniukas visada turėtų ugdymo(si) priemonių. Stebi jo darbelius, išklauso mokytojų informaciją, patarimus ir pasiūlymus, užtikrina vaiko priežiūrą, su pedagogais bendrauja labai geranoriškai. BĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 23 d. rašte nurodyta, kad J. B. viena augina sūnų T. B., gimusį (duomenys neskelbtini) Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga šeimai teikiama nuo 2022 m. kovo 17 d. Moteris kreipėsi psichologo pagalbos, teikiamas socialinio darbuotojo psichologinis palaikymas, siekiant gerinti ir užtikrinti paslaugų gavėjos emocinės būsenos stabilumą. Moteris šiuo metu nedirba, tačiau yra registruota Klaipėdos apskrities Užimtumo tarnyboje, tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą. Teikiant socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą J. B. šeimai, pastebėta, kad moteris turi didelį ryšį su sūnumi T. B., nuoširdžiai rūpinasi savo vaiku, stengiasi visapusiškai jį aprūpinti. J. B. geranoriškai bendrauja ir bendradarbiauja su Centro socialine darbuotoja, yra motyvuota spręsti šeimoje kylančias problemas, priima socialinio darbuotojo pagalbą, atsižvelgia į rekomendacijas. Buitis visada švari, tvarkinga, vaikas prižiūrėtas, alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų vartojimo atvejų užfiksuota nebuvo. Pagrindinė šeimos problema – J. B. sulaikymas dėl padaryto nusikaltimo, kuomet T. B. liko be įstatyminio atstovo. Šiuo metu J. B. gyvena reintegracijos ir reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), bendruomenėje, skirtoje padėti sunkumus išgyvenančioms moterims. Bendruomenėje sudaroma sveikimo programa padeda sveikti nuo įvairių priklausomybių, padeda įgyti trūkstamų socialinių įgūdžių. J. B. sūnus T. B. gyvena kartu su mama bendruomenėje. Berniuko tėvas A. B. pareiškė, kad auginti sūnų negali, kadangi gyvena užsienyje ir nuolat yra darbe. R. L., T. B. močiutė, neseniai išgyveno sunkų skyrybų procesą, viena augina mažametę dukrą. Tuo atveju, jei J. B. bus skirta laisvės atėmimo bausmė, T. B. liks be įstatyminio atstovo, vaikui bus ieškomi globėjai, kas žalingai gali paveikti vaiko emocinę būseną, psichikos bei fizinę sveikatą (t. 7, b. l. 51–52, 53–55, 99, 115–117).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai J. B. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, už kurių padarymą J. B. pripažinta kalta šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl veikų, už kurias yra nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. prisipažino, kad kartu su M. Š. platino psichotropinę medžiagą (amfetaminą) ir kad savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotines medžiagas (0,663 g kanapių ir 0,074 g. tetrahidrokanabinolį), dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, todėl, nuteistosios nuomone, pagrįstai galima teigti, kad yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Kaip matyti iš nuteistosios J. B. pozicijos viso bylos proceso metu, nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padariusi visas šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, išsamiai papasakojo visų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, J. B. pakeitė savo parodymus ir neigė padariusi dvi iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų – disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandą, dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino. Šią aplinkybę, t. y., kad J. B. iš esmės prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skundžiamame nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tik, nenurodydamas jokių motyvų, šios aplinkybės nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia. Vertinant nuteistosios J. B. parodymus apie BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, galima išskirti vieną neatitikimą ir parodymų nenuoseklumą, kuomet ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai paaiškinusi byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių su J. D. turinį, t. y., kad pokalbiuose minimi ,,rūbeliai“ reiškė amfetaminą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistoji šiuos parodymus pakeitė, sakydama, kad ,,rūbeliai“ iš tikrųjų reiškė rūbus. Analogiškai minėtų pokalbių turinį pirmosios instancijos teisme paaiškino ir liudytoja J. D.. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks, iš esmės nežymus, parodymų pakeitimas nelaikytinas esminiu, nulemiančiu kaltės pripažinimo fakto nebuvimą, kadangi visas esmines nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes – jog kartu su M. Š. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, M. Š. bute laikė didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, nuteistoji pripažino, be kita ko, J. B. pripažino, kad šią medžiagą tiek pati vartojo, tiek dar ir platino (nors ši alternatyvi nusikalstama veika net ir nebuvo J. B. inkriminuota). Nuteistoji J. B. taip pat viso bylos proceso metu prisipažino ir neneigė laikiusi savo gyvenamojoje vietoje asmeniniam vartojimui skirtas psichotropines ir narkotines medžiagas. Be to, sprendžiant klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo, svarbus yra ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir jo požiūris į savo elgesį, t. y. nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kuris pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokie atsirado. Kaip matyti iš nuteistosios pozicijos bylos proceso metu, jos elgesio teisminio bylos nagrinėjimo metu, J. B. nuoširdžiai apgailestauja dėl savo elgesio, tvirtina norinti pakeisti savo gyvenimą, auginti savo mažametį sūnų ir daugiau nenusikalsti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, J. B.prisipažinimas padarius dvi iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir išreikštas nuoširdus gailėjimasis, savo veiksmų neigiamas vertinimas pripažįstamas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pirmosios instancijos teismas tiek J. B., tiek ir M. Š. atsakomybę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistieji padarė bendrininkų grupe. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo sunkinančia M. Š. atsakomybę aplinkybe pripažinti ir tai, kad M. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, padarė veikdamas bendrai su J. B.. Šio prokurorės prašymo nėra pagrindo tenkinti visų pirma dėl to, kad tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės baudžiamasis įstatymas nenumato. BK 60 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, kuriame tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip apeliaciniame skunde nurodo prokurorė - nusikalstamos veikos padarymas bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis, nėra nurodyta. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta teismo teisė, atsižvelgus į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, jeigu veiką padarė bendrininkų grupė. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Šioje baudžiamojoje byloje tiek kaltinamajame akte M. Š. buvo pareikštas kaltinimas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, padarius veikiant bendrai su J. B., tiek ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padaręs veikiant bendrai su J. B.. Pagal teismų praktiką vien nusikalstamos veikos aprašyme vartojama formuluotė „veikdami kartu tarpusavyje“ nesuponuoja, kad kaltinamajam yra inkriminuojamas veikimo bendrininkų grupe požymis. Asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti arba eksplicitiškai nurodyta jam pareikštame kaltinime, arba būti akivaizdi iš formuojamo kaltinimo turinio, taip pat turi būti konstatuota apkaltinamajame nuosprendyje. Veikimo bendrininkų grupe požymis turi būti konstatuotas aiškiai ir vartojant būtent tą gramatinės išraiškos formą, kuri įtvirtinta baudžiamajame įstatyme. Jokie kiti pasakymai, pavyzdžiui, „veikdami kartu tarpusavyje“, „veikdami kartu“, „išvien“ ir kt., nėra vertinami kaip veikimo bendrininkų grupe konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-697/2021). Nagrinėjamu atveju, M. Š. ir J. B. nebuvo inkriminuota nusikalstamų veikų padarymas veikiant bendrininkų grupe, byloje nebuvo nustatinėjami ir įrodinėjami šios bendrininkavimo formos būtini požymiai, aprašant M. Š. ir J. B. padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai nurodyta, kad jie veikė bendrai, nes abu atliko nusikalstamus veiksmus, už šių veiksmų (ar dalį jų) padarymą ir buvo skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti. Nors nuteistieji nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrais veiksmais, tačiau, įvertinus bylos aplinkybes bei kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų, darant nusikalstamą veiką, pobūdį ir laipsnį, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta M. Š. ir J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, jie padarė bendrininkų grupe, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama.

Kaip minėta, teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems asmenims skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde prašo taikyti jos atžvilgiu BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą J. B. pripažinta kalta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir už kurios padarymą paskirta bausmė apsprendė galutinės bausmės dydį, paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. B. pripažinus kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, galutinės bausmės nuteistajai dydį nulems bausmė, paskirta už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų – numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Pagal įstatymo prasmę ir teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatas apeliaciniame skunde prašo taikyti nagrinėjamu atveju nuteistoji J. B., švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011 ir kt.). Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, nustatytos vienos nuteistosios J. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui, kadangi, kaip minėta, BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas išimtinai siejamas su baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų visumos buvimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017).

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltininko asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis kaltininko elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019).

Skiriant J. B. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, apspręsiančios galutinės bausmės dydį, padarymą, taip pat vertinant, ar pirmosios instancijos teismo už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė yra teisinga ir kokias pasekmes nuteistajai paskirtos bausmės sukels, svarbu įvertinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje pavojingumą, lyginant jį su tipiniu šios rūšies nusikaltimo pavojingumu, taip pat negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistoji viena augina mažametį sūnų, į nuteistosios asmenybę, jos pastangas kurti gyvenimą be nusikalstamo elgesio. Nors nuteistoji J. B., ikiteisminio tyrimo metu prisipažinusi dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pakeitė parodymus ir neigė kartu su M. Š. disponavusi labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padariusi šio labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, ši aplinkybė pati savaime nerodo nuteistosios J. B. didesnio pavojingumo. Be to, byloje nėra duomenų, kad J. B. būtų labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo ar kontrabandos iniciatorė ar organizatorė, kad būtų dalyvavusi šio nusikaltimo planavime, slėptuvių įrengime, narkotinės medžiagos įgijime Olandijoje ir jos paslėpime automobilyje, kad veika būtų versliška ir trukusi ilgą laiką. Iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad J. B. atliko kokius nors aktyvius veiksmus įgyjant, paslepiant, laikant, gabenant narkotines medžiagas, nuteistosios atlikti nusikalstami veiksmai buvo gana pasyvūs, antraeiliai. Kaip minėta, nuteistoji J. B. turi mažametį sūnų, kurį augina viena, vaiko tėvas gyvena užsienyje ir su vaiku matosi itin retai, galimybių rūpintis ir auginti sūnų neturi. Iš byloje esančių jau aptartų nuteistąją charakterizuojančių duomenų matyti, kad J. B. su sūnumi sieja artimas ryšys, vaikas kartu su motina šiuo metu gyvena reintegracijos ir reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), bendruomenėje, skirtoje padėti sunkumus išgyvenančioms moterims, todėl itin ilgalaikis, kokį numato baudžiamojo įstatymo už padarytas nusikalstamas veikas sankcijos, motinos atskyrimas nuo vaiko neabejotinai turėtų neigiamų pasekmių tiek vaikui, tiek motinai, tiek jų tarpusavio santykiams, itin neigiamai paveiktų nuteistosios mažametį vaiką, motinos ir vaiko gana glaudžius ir tvirtus tarpusavio ryšius. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia padėtis netenkina nei šeimos, nei visuomenės poreikių. Tokiu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Išdėstytas aplinkybes įvertinus kontekste su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: nuteistoji J. B. nors ir buvo praeityje teista, bet šiuo metu teistumas išnykęs, ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, ši aplinkybė šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta nuteistosios atsakomybę lengvinančia, pašalinus iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, J. B. padarė bendrininkų grupe, byloje kitų nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nė dėl vienos nusikalstamos veikos nenustatyta, darytina išvada, jog nuteistosios J. B. izoliavimas nuo mažamečio vaiko ir visuomenės nors ir minimaliam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje (apspręsiančioje galutinės bausmės dydį) numatytam terminui – dešimčiai metų itin neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai, šiuo atveju, bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus J. B. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, bet mažesnes negu BK 260 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies sankcijose nustatytos minimalios bausmės. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apartų faktinių aplinkybių kontekste, nėra teisinio pagrindo koreguoti J. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės, to nėra prašoma ir apeliaciniuose skunduose.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtų bausmių subendrinimui taikytinas bausmių apėmimo būdas, numatytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Prie šios subendrintos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad J. B. laikoma neteista, iš esmės teigiamai charakterizuojama, pridedama nedidelė dalis bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, todėl už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė su kitomis bausmėmis bendrinama apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. Š. padarė keturis tyčinius nusikaltimus – vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), du sunkius nusikaltimus (BK 199 straipsnio 3 dalis ir BK 260 straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis), susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, už kuriuos, išskyrus nesunkų nusikaltimą, baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Visi šie nusikaltimai baigti, M. Š. juos padarė veikdamas tiesiogine tyčia. M. Š. anksčiau teistas šešis kartus, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nuteistasis vedęs, niekur nedirbantis. M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinus iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, M. Š. padarė bendrininkų grupe, byloje kitų nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip pat ir teisme jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliai buvo aptarta, kada prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš nuteistojo M. Š. pozicijos viso bylos proceso metu, nuteistasis iš esmės neneigė padaręs tik dvi iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tuo tarpu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo ir kontrabandos davė neteisingus parodymus, nurodydamas, kad šį nusikaltimą padarė vienas, tvirtino, jog kartu su juo į Olandiją vykusi J. B. apie įgytas ir automobiliu į Lietuvą gabentas narkotines medžiagas nieko nežinojo, tokiu būdu nuteistasis klaidino teisėsaugos institucijas ir trukdė byloje nustatyti tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vien tik kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritišką savo poelgio vertinimą, išgyvenimą dėl netinkamo elgesio. Nagrinėjamu atveju M. Š. jokia forma neišreiškė gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų, priešingai, bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose metu teismo posėdžių salėje elgėsi gana įžūliai, užgauliojo teismą ir kitus proceso dalyvius, dėl ko buvo ne vieną kartą įspėtas. Tokia nuteistojo M. Š. pozicija nelaikytina kaltininko prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Narinėjamu atveju ši sąlyga nėra nustatyta, nes M. Š., tvirtindamas, jog labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą bei kontrabandą padarė vienas, J. B. apie tai nieko nežinant, taip pat ir dėl kitų tiek jam, tiek J. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nurodydamas daugiau abstrakčias aplinkybes (jog amfetaminas, rastas jo namuose, buvo skirtas asmeniniam naudojimui, apie J. B. veiksmus, platinant jo namuose buvusį amfetaminą, tiksliai nežinantis ir pan.) iš esmės tik apsunkino teisėsaugos institucijų darbą ir sutrukdė operatyviai ištirti visas nusikaltimų padarymo aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą byloje.

Įvertinus nuteistojo M. Š. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgus į jau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, ankstesnius jo teistumus, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, net ir pašalinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, švelninti M. Š. paskirtų bausmių, kurios už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos mažesnės, nei straipsnių sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai, nėra pagrindo.

Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo pritaikytą jam paskirtų bausmių subendrinimo būdą, nurodo, kad galutinę subendrintą bausmę teismas turėjo skirti vadovaudamasis ne BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, bet BK 63 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pagrindu, t. y. bausmes, paskirtas už visas nusikalstamas veikas, apimti visiškai, kadangi buvo idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Teismų praktikoje pasisakoma, kad kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji. Pagal teismų praktiką realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019).

Remiantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kai esant nusikalstamų veikų realiajai sutapčiai sprendžiamas bausmių už kelias veikas subendrinimo klausimas, bausmės bendrinamos visiškai arba iš dalies jas sudedant, išskyrus atvejus, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius arba už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokiais atvejais bausmės turi būti bendrinamos apimant. Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės, paskirtos už jas, bendrinamos tik apimant.

Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu ir aiškinimu, tik dvi iš keturių M. Š. padarytų nusikalstamų veikų, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtų bausmių subendrinimui taikytinas bausmių apėmimo būdas, numatytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, nors ir kėsinamasi į tą patį objektą ir baudžiamoji atsakomybė numatyta tame pačiame straipsnyje, tik kitoje jo dalyje, tačiau M. Š. buvo padaryta skirtingomis savarankiškomis veikomis, visiškai skirtingu laiku, skirtingomis aplinkybėmis, todėl ši nusikalstama veika ir kitos M. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesudaro nusikaltimų idealiosios sutapties. Nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, labai nesiskiria ir pagal pavojingumą, todėl bausmių, paskirtų už šias nusikalstamas veikas, bendrinimas apėmimo būdu negalimas. Pirmosios instancijos teismas prie M. Š. subendrintos bausmės BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu pridėjęs dalį bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrino bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, su subendrintomis bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, nes, kaip jau buvo minėta, nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje,

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl J. B. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. B. pripažinti kalta pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmes:

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų M. Š. ir J. B. atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

J. B., pripažintai kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti J. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti J. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo J. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.