Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-15 · Civilinė byla Nr. e2A-711-440/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-13Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-15Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
e2A-711-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04404-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė (pran.)
Atsakovas
ECAA Europe uždarosios akcinės bendrovės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Spedman“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-711-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04404-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2; 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.8.9; 2.5.8.10; 2.5.10; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2; 2.5.27; 3.1.1.2.11; 3.1.7.5; 3.1.18.2; 3.1.18.6; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės ECAA Europe uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-254-772/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spedman“ ieškinį atsakovei ECAA Europe uždarajai akcinei bendrovei dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spedman“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės ECAA Europe UAB 76109,46 Lt nuostolių atlyginimą, 8,75 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 856,00 Lt žyminį mokestį ir 2420,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 iš dalies patenkino atsakovės ECAA Europe UAB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė ieškovei UAB „Spedman“ išduoti kitiems asmenims nei atsakovė ar išsivežti iš Klaipėdos uosto krovinių terminalo iš Kinijos atsiųstą automobilių detalių krovinį - konteinerį Nr. CMAU5217210, iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 panaikino 2013-03-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuris įsiteisėjo 2014-05-21 Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-495-265/2014 atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir palikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimą nepakeistą. Pažymėjo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo išduoti krovinį kitiems asmenims ir draudimo jį išvežti iš saugojimo vietos - konteineris Nr. CMAU5217210 buvo saugomas Klaipėdos jūrų uosto krovinių terminale, o už visą konteinerio saugojimo laikotarpį laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“ ieškovei skaičiavo konteinerio prastovos ir sandėliavimo terminale mokesčius, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“ už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą ir prastovas iki 2014-05-21 ieškovei apmokėti pateikė sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudarė 19148,80 Eur (66116,98 Lt), ir kurias ieškovė visiškai apmokėjo. Taip pat nurodė, kad už suteiktas krovinio gabenimo jūra nuo Šanchajaus (Kinija) iki Klaipėdos (Lietuva) organizavimo paslaugas atsakovei pateikė 10821,48 Lt sąskaitą, tačiau atsakovė iki šiol nėra jos apmokėjusi. Atkreipė dėmesį, kad nereikalauja apmokėti 2013-03-13 sąskaitoje nurodytos 1000,00 Lt sumos už krovinio pristatymą maršrutu Klaipėda - Šiauliai ir 130,00 Lt už tranzito procedūros įforminimą, kadangi šios paslaugos nebuvo suteiktos, tačiau ieškovei įvykdžius savo pareigą pristatyti krovinį į Klaipėdą, atsakovė turėtų sumokėti likusią 9691,48 Lt sumą už krovinio gabenimo organizavimo paslaugas maršrutu Šanchajus - Klaipėda, kurios buvo suteiktos. Pažymėjo, kad iš anksto su atsakove suderinus papildomų paslaugų teikimo įkainius, konteineriui Nr. CMAU5217210 buvo įforminta laikinojo importo procedūra, už kurią laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“ ieškovui pateikė 301,00 Lt sąskaitą, kurią ieškovė pilnai apmokėjo. Ieškovės teigimu ieškinio pareiškimo dieną jos patirti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovė, iš viso sudarė 76109,46 Lt (66116,98 Lt + 9691,48 Lt + 301,00 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2014-06-20 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5523-772/2014 ieškinį tenkino visiškai - priteisė iš atsakovės ECAA Europe UAB ieškovei UAB „Spedman“ 76109,46 Lt nuostolius, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 76109,46 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-06-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3276,00 Lt bylinėjimosi išlaidas: 856,00 Lt žyminį mokestį ir 2420,00 Lt išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Atsiliepimas

Atsakovė ECAA Europe UAB su Šiaulių apylinkės teismo priimtu preliminariu sprendimu nesutiko, pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad negali būti atsakinga už tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas taikė kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei ji prašė taikyti. Pažymėjo, kad jei Klaipėdos miesto apylinkės teismas būtų tenkinęs atsakovės prašymą leisti areštuotas prekes iškrauti muitinės sandėlyje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tai net hipotetiniai nuostoliai dėl konteinerio prastovos ir/ar saugojimo nebūtų atsiradę. Pabrėžė, kad ginčo dalyku esančios areštuotos automobilių detalės nebuvo neatsiejamai susijusios su konteineriu Nr. CMAU5217210, konteinerio numeris buvo nurodytas tik identifikaciniais tikslais, todėl ieškovė galėjo detales iškrauti, o konteinerį naudoti savo nuožiūra. Taip pat ieškovė galėjo bet kada kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau to nedarė. Atsakovės teigimu, pačios ieškovės elgesys nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal ekspedijavimo sutartį, t.y. nepristatant atsakovei jos užsakytų prekių, nebendradarbiaujant ir nesikooperuojant su atsakove siekiant išvengti galimų nuostolių susidarymo, laikytinas pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės už reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu padarytą žalą. Pabrėžė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6798-122-2014 dėl nuosavybės teisės pripažinimo į konteineryje Nr. CMAU5217210 esančias automobilių detales, ir, kad minėtoje byloje priimtas sprendimas turės esminės įtakos sprendžiant šį ginčą. Teigė, kad ieškovės skaičiuojami nuostoliai yra nepagrįsti, ieškovės nurodytos sąskaitos už konteinerio prastovas ir saugojimą išrašytos fiktyviai, siekiant pasipelnyti, ieškovė nepateikė įrodymų, kad šios sąskaitos realiai buvo apmokėtos. Dėl laikinos importo procedūros apmokėjimo 301,00 Lt sumoje pažymėjo, kad krovinys turėjo laikinai saugomų prekių statusą, ir šalys nebuvo susitarusios dėl šios paslaugos atlikimo, todėl neprivalo mokėti už procedūras, kurias ieškovė atliko savo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, kad konteinerio saugojimo išlaidas, susidariusias nuo 2014-04-29 turėtų padengti Acemark Entreprises Limited, kadangi nuo 2014-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi minėta įmonė buvo paskirta konteinerio saugotoju. Dėl 9691,48 Lt sumos už konteinerio gabenimą jūra iš Šanchajaus į Klaipėdą priteisimo atsakovė nurodė, kad ieškovė nevykdė krovinių ekspedijavimo sutarties visa apimtimi ir neatgabeno į Šiaulius bei neperdavė atsakovei prekių, esančių konteineryje Nr. CMAU5217210, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti už nesuteiktą paslaugą. Papildomai pažymėjo, kad 130,00 Lt suma už tranzito procedūros įforminimą buvo įtraukta į bendrą krovinio transportavimo maršrutu Klaipėda – Šiauliai kainą (1000,00 Lt), ir, kadangi ieškovė šios transportavimo paslaugos nesuteikė, reikalavimas papildomai sumokėti 130,00 Lt sumą yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad reikalavimas priteisti 8,75 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – LR MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 3 dalį, negali būti tenkinamas, kadangi šis įstatymas taikomas tik sutartiniams, o ne deliktiniams santykiams.

Ieškovė UAB „Spedman“ su pateiktais atsakovės prieštaravimais nesutiko. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas taikė būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašė atsakovė, tik ne visa apimtimi. Nurodė, kad automobilių detalės negalėjo būti iškrautos iš konteinerio, o konteineris negalėjo būti grąžintas laivybos linijai, nes tai būtų reiškę 2013-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties nevykdymą. Pabrėžė, kad atsakovei buvo gerai žinomi konkretūs prastovų ir sandėliavimo įkainiai. Atsakovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažino faktą, kad už konteinerio laikymą krovinių terminale skaičiuojami mokesčiai ir, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus patiriami nuostoliai. Paaiškino, kad sąskaitas iš UAB „CMA CGM Lietuva“ gauna ne tik už ginčo konteinerį, bet ir už pastoviai pervežamus kitiems klientams priklausančius konteinerius, todėl sąskaitas ieškovė apmoka ne atskiru pavedimu už kiekvieną sąskaitą, bet vienu pavedimu apmokant daugelį sąskaitų. Taip pat nurodė, kad ginčo kroviniui muitinė buvo nustačiusi pusės metų terminą, per kurį ginčo kroviniui turėjo būti įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai, t.y. ieškovei buvo privaloma atlikti laikinojo importo procedūrą. Ieškovė negali būti laikoma pažeidusia iš ekspedijavimo sutarties kylančių įsipareigojimų, nes krovinys atsakovei buvo neišduotas dėl pačios atsakovės kaltės nepateikus atsakovės reikalavimo teisę į krovinį patvirtinančio konosamento originalo bei inicijavus ginčo krovinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Dėl 8,75 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, nurodė, kad ieškinio dalykas yra ne tik reikalavimai, susiję su atsakovės deliktine atsakomybe, tačiau ir piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš krovinių ekspedijavimo sutarties vykdymo. Be to procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirto kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-19 galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-20 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė papildomai ieškovei UAB „Spedman“ iš atsakovės ECAA Europe, UAB 956,47 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme bei 5,99 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą. Teismas pažymėjo, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą šalių veiksmus vertino pagal priimtus procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose išnagrinėtose Klaipėdos miesto apylinkės teisme (2013-10-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 ir 2014-12-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014, nors pastarasis dar įsiteisėjęs). Taip pat rėmėsi mokesčių administratoriaus pateiktais dokumentais, kuriuos laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Iš byloje pateiktų įrodymų, teismas nustatė, kad konteineris Nr. CMAU5217210 buvo saugomas Klaipėdos jūrų uosto krovinių terminale, o už visą konteinerio saugojimo laikotarpį laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“ ieškovei skaičiavo konteinerio prastovos ir sandėliavimo terminale mokesčius, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Teismas vertino, kad atsakovei buvo žinomi konkretūs prastovų ir sandėliavimo įkainiai ir, atsakovė savo prašyme Klaipėdos miesto apylinkės teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pripažinusi faktą, kad už konteinerio laikymą krovinių terminale skaičiuojami mokesčiai ir, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus patiriami nuostoliai. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad pagal laivybos linijos UAB „CMA CGM Lietuva“ sandėliavimo įkainius pirmosios dešimt dienų buvo nemokamos, o nuo vienuoliktos iki trisdešimtos dienos taikomas 5,00 Eur per dieną tarifas ir nuo trisdešimt pirmos dienos už kiekvieną papildomą dieną skaičiuojama po 8,00 Eur. Taigi nuo konteinerio Nr. CMAU5217210 atvykimo į Klaipėdos uostą 2013-02-17 iki 2013-02-26 (10 dienų) jis sandėliuotas nemokamai, nuo 2013-02-27 iki 2013-03-18 (20 dienų) priskaičiuota 100,00 Eur sandėliavimo mokesčio (20 d. x 5,00 Eur), o nuo 2013-03-19 iki 2014-05-21 (sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjimo) priskaičiuota 3432,00 Eur sandėliavimo mokesčio (429 d. x 8,00 Eur). Pagal laivybos linijos UAB „CMA CGM Lietuva“ konteinerių prastovų įkainius dvidešimt vieną dieną prastovos buvo neskaičiuojamos, nuo dvidešimt antros iki trisdešimtos dienos taikomas 19,20 Eur per dieną tarifas, o nuo trisdešimt pirmos dienos už kiekvieną papildomą dieną skaičiuota po 36,00 Eur. Taigi nuo konteinerio Nr. CMAU5217210 atvykimo į Klaipėdos uostą 2013-02-17 iki 2013-03-09 (21 diena) prastovos konteineriui neskaičiuotos, nuo 2013-03-10 iki 2013-03-18 (9 dienos) priskaičiuota 172,80 Eur prastovų mokesčio (9 d. x 19,20 Eur), o nuo 2013-03-19 iki 2014-05-21 priskaičiuota 15444,00 Eur prastovų mokesčio (429 d. x 36,00 Eur). Laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“ už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimą ir prastovas iki 2014-05-09 ieškovei pateikė apmokėti sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudarė 18620,80 Eur, ir kurias ieškovė visiškai apmokėjo. Atitinkamai, ieškovės nuostolių, susidariusių dėl konteinerio Nr. CMAU5217210, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prastovų ir sandėliavimo iki 2014-05-21 suma iš viso sudarė 19148,80 Eur, kas pagal tuometį Lietuvos banko nustatytą oficialų euro ir lito valiutų santykį sudarė 66116,98 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis dėl krovinio (konteinerio Nr. CMAU5217210) pervežimo organizavimo iš Kinijos į Klaipėdą, ir kad krovinys buvo pristatytas į Klaipėdą. Ieškovė už suteiktas krovinio gabenimo jūra nuo Šanchajaus (Kinija) iki Klaipėdos (Lietuva) organizavimo paslaugas atsakovei pateikė 10821,48 Lt sąskaitą, tačiau atsakovė jos neapmokėjo. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad ieškovė nereikalauja apmokėti už nesuteiktas paslaugas - 1000,00 Lt už krovinio pristatymą maršrutu Klaipėda - Šiauliai ir 130,00 Lt už tranzito procedūros įforminimą, tačiau įvykdžius savo pareigą pristatyti krovinį į Klaipėdą, ieškovė prašo sumokėti likusią 9691,48 Lt sumą už krovinio gabenimo organizavimo paslaugas maršrutu Šanchajus - Klaipėda, kurios buvo suteiktos. Ieškovei su atsakove suderinus papildomų paslaugų teikimo įkainius, konteineriui Nr. CMAU5217210 buvo įforminta laikinojo importo procedūra, už kurią laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“ ieškovei pateikė 301,00 Lt sąskaitą, už kurią atsakovė taip pat neatsiskaitė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas vertino, kad ieškovės patirti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovė, sudaro 76109,46 Lt sumą arba 22042,82 Eur. Konkrečiu atveju įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl esant nustatytoms visoms reikalingoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, iš atsakovės priteisė 19148,80 Eur (66116,98 Lt) nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių konteineriui Nr. CMAU5217210. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas dar neįsiteisėjusiu 2014-12-22 sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 išnagrinėjęs ginčą tarp tų pačių šalių, atmetė ieškovo ECCA Europe UAB ieškinį atsakovams Kinijos Liaudies Respublikos įmonei Acemark Enterprises Limited ir UAB ,,Spedman“ dėl nuosavybės teisės į prekes pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Seišelių Respublikos įmonė East China Automobile Association Ltd. Teismas pabrėžė, kad iš mokesčių administratoriaus gauti duomenys patvirtino, kad UAB „CMA CGM Lietuva“ ir atsakovė UAB ,,Spedman“ vykdė tarpusavio atsiskaitymus, susijusius su atsakovės UAB ,,Spedman“ pateiktu užsakymu dėl krovinio konteineriu pargabenimo iki jo iškrovimo, ir, kad jokių viešosios teisės pažeidimų ieškovė atsikaitydama su trečiuoju asmeniu nepadarė. Visuma byloje pakartotinai ištirtų įrodymų leido teismui padaryti išvadą, kad tik atsakovės prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-13 taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl ko ginčo konteineris liko uosto teritorijoje (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4325-676/2013), todėl visus atsakovės prieštaravimuose nuodytus motyvus laikė nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prievolė atsiskaityti už suteiktas krovinio gabenimo organizavimo paslaugas ir prievolė atlyginti papildomas išlaidas yra piniginės prievolės (LR CK 6.36 straipsnis), teismas atsakovei taikė neigiamas piniginių prievolių neįvykdymo pasekmes – vadovaudamasi LR MAPKSVPĮ nuostatomis priteisė 8,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 76109,46 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t .y. 2014-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas skaičiavo be PVM, pripažino jas per dideliu išlaidavimu ir dėl to sumažino pusiau.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė ECAA Europe UAB prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-20 preliminarųjį sprendimą panaikinti, priimti galutinį sprendimą ieškovės UAB „Spedman“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, įpareigoti ieškovę UAB „Spedman“ apeliacinės instancijos teisme priteistas išlaidas sumokėti ne tiesiogiai apeliantei, o UAB „Vaivorykštė“, priimti naujus rašytinius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiais motyvai remiantis atmetė apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus susijusius su tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 taikė kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei prašė taikyti ECAA Europe UAB. Taip pat teismas nevertino apeliantės nurodytų argumentų, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne konteinerio Nr. CMAU5217210, o jame esančių automobilių detalių atžvilgiu, taip pat argumentų, susijusių su ieškovės elgesiu, jos nebendradarbiavimu su apeliante. Teismas nepagrįstai vertino, kad už konteinerio prastovas ir saugojimą ieškovė UAB „CMA CGM Lietuva“ sumokėjo 19148,80 Eur. UAB „CMA CGM Lietuva“ konteinerio Nr. CMAU5217210 nesaugojo ir negalėjo saugoti, kadangi tam neturėjo jokių sąlygų, kadangi konteineriai saugomi krovinių terminaluose. Konteinerį Nr. CMAU5217210 bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013-02-17 iki 2014-05-21 saugojo uosto krantinės operatorius UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, todėl ieškinio dalyku šioje dalyje galėjo būti tik tokios sumos, kurios buvo sumokėtos konteinerio Nr. CMAU5217210 saugotojui UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Apeliantės turimais duomenimis UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ laikotarpiu nuo 2013-03-31 iki 2014-09-30 už 545 dienas UAB „CMA CGM Lietuva“ už konteinerio Nr. CMAU5217210 saugojimą išrašė sąskaitų tik 2725,00 Eur sumai. Iš pačios ieškovės kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 pateiktų duomenų prašant padidinti nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumą matyti, kad UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ už jūrinio konteinerio saugojimą taiko 5,00 Eur tarifą už 1 dieną. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju, t. y. netgi nusprendus, kad apeliantė privalo mokėti už konteinerio Nr. CMAU5217210 saugojimą, iš apeliantės galėtų būti priteisiama ne po 8,00 Eur, bet po 5,00 Eur per dieną. Aplinkybė, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovė prašydamas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginio užtikrinimą nurodė per 1 dieną turinti 6,05 Eur išlaidų, susijusių su konteineriu Nr. CMAU5217210, suteikia pagrindo manyti, kad UAB „CMA CGM Lietuva“ tariamai priskaičiuotos sumos (atitinkamai po 19,20 Eur, po to po 36,00 Eur per 1 dieną), kurias pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės, galimai yra fiktyvios.Teismas nepagrįstai rėmėsi mokesčių administratoriaus Klaipėdos AVMI atlikto UAB „CMA CGM Lietuva“ operatyvinio patikrinimo duomenimis, kadangi mokesčių administratorius nevertino ir pagal savo kompetenciją negalėjo vertinti civilinių teisinių santykių tarp sutartiniais ir kitais santykiais susijusių asmenų - ieškovės ir UAB „CMA CGM Lietuva“ privatinės teisės prasme, t. y. nevertino, ar tikrai UAB „CMA CGM Lietuva“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos. Be to Klaipėdos AVMI atliko operatyvinį patikrinimą vadovaujantis išimtinai pačios ieškovės vienašališkai jai pateiktais dokumentais ir subjektyviais paaiškinimais.Ieškovė nepateikė duomenų apie importo procedūrų, už kurias turėjo būti sumokėta 301,00 Lt atlikimą. 2013-06-28 UAB „CMA CGM Lietuva“ PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 00012970 skiltyje „paslaugos“ nurodyta, kad atliktos muitinės procedūros, identifikuojamos kodu „BDK“. Tai reiškia, kad importo procedūra nebuvo įforminta, kadangi muitinei pateiktos trečiųjų šalių prekės nuo jų pateikimo iki tol, kol joms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, turi laikinai saugomų prekių statusą, kurioms Lietuvoje įforminama bendroji deklaracija „BDK“. Sutartyje dėl krovinių ekspedijavimo šalys nei raštu, nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nesitarė, kad ieškovė Klaipėdos jūsų uoste atliks laikino importo procedūrą ir kad apeliantė už tai papildomai sumokės, todėl jei ieškovė atliko šias procedūras, tai jas atliko savo nuožiūra ir lėšomis. Taip pat ieškovė nepagrįstai įtraukė PVM. Apeliantė neturėjo ir neturi pareigos mokėti už prekių, esančių konteineryje Nr. CMAU5217210 atgabenimą į Klaipėdą, kadangi ieškovė iki šiol neįvykdė krovinių ekspedijavimo sutarties ir neatgabeno krovinio į Šiaulius bei apeliantei neperdavė prekių, esančių konteineryje Nr. CMAU5217210. Pagal šalių sudarytą ekspedijavimo sutartį šalys susitarė, kad krovinys turi būti pristatytas į Šiaulius, tai reiškia, kad šalys nurodė prievolės įvykdymo vietą, todėl pagal LR CK 6.52 straipsnio 1 dalį prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje, t. y. Šiauliuose. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas nuo 19148,80 Eur (66116,98 Lt) tariamų nuostolių sumos už konteinerio Nr. CMAU5217210 saugojimą ir prastovas pagal LR MAPKSVPĮ, kadangi šis įstatymas taikomas sutartiniams teisiniams santykiams ir sutartinei civilinei atsakomybei. LR MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte expressis verbis nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Spedman“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-19 galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė jokių civilinio proceso įstatyme įtvirtintų procesinės teisės normų pažeidimų, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas ar absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o iš esmės atkartojo savo ankstesnių procesinių dokumentų turinį. Turėtoms išlaidoms (tiesioginiams nuostoliams) įrodyti ieškovė į bylą pateikė UAB „CMA CGM Lietuva“ ieškovei išrašytas sąskaitas už konteinerio Nr. CMAU5217210 prastovas ir sandėliavimą, jų apmokėjimą patvirtinančius bankinius pavedimus ir 2014-05-30 UAB „CMA CGM Lietuva“ patvirtinimą, kad ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi pagal nurodytas sąskaitas.

2. Siekiant įvertinti ieškovo patirtų nuostolių pagrįstumą, apeliantės iniciatyva Valstybinė mokesčių inspekcija atliko operatyvų ieškovės mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad įvertinus visą operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją, pagal bendrovės pateiktus dokumentus, VMI duomenų bazių informaciją bei informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, nenustatyta faktų, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 bendrovės veikloje būtų vykdomi apskaitos, mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo pažeidimai. Klaipėdos AVMI 2015-01-19 operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodė, kad „[...] laikotarpiu nuo 2013-03-10 iki 2014-05-31 ieškovui UAB „CMA CGM Lietuva“ suteikė paslaugų, susijusių su konteinerio užlaikymu ir prastovomis už 67636,19 Lt arba 19588,80 EUR. [...] Ieškovas apmokėjo UAB „CMA CGM Lietuva“ už laikotarpiu nuo 2013-03-10 iki 2014-05-31 suteiktas paslaugas 80391,00 Lt arba 23282,84 Eur. [...] Bendrovė suteiktas UAB „CMA CGM Lietuva“ paslaugas bei apmokėjimus pagal anksčiau minėtas sąskaitas faktūras apskaitė buhalterinės apskaitos registre „Klientų kortelė“ bei registre „Didžioji knyga“. Nurodyta Klaipėdos AVMI 2015-01-19 pažyma yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (prima facie). Jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliantė Klaipėdos AVMI 2015-01-19 pažymos neginčijo ir į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ar nurungtų nurodytoje pažymoje nustatytas aplinkybes. Todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, esą ieškovė iš vis neturėjo jokių realių išlaidų už konteinerio Nr. CMAU5217210 prastovas ir sandėliavimą. Taip pat nepagrįstas ir apelianto prašymas prijungti papildomus įrodymus bei nepagrįsti su prašomais prie bylos prijungti įrodymais pateikti apeliacinio skundo samprotavimai dėl UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ mokėtinų sumų, kadangi prašomi prie bylos prijungti įrodymai visiškai nesusiję su civiline byla Nr. e2-254-772/2015, kurioje pareikšto ieškinio dalykas buvo nuostolių priteisimas už laikotarpį iki 2014-05-21. Nagrinėjamu atveju priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė elgėsi kaip atidus ir rūpestingas verslo subjektas, ėmėsi priemonių, kad patiriami nuostoliai būtų mažinami - ginčui dėl krovinio užsitęsus, ieškovė po ilgų derybų su UAB „CMA CGM Lietuva“ 1014-02-04 pasiekė, kad konteinerio Nr. CMAU5217210 prastovoms būtų taikoma 21 nemokama diena ir 40 proc. nuolaida. Todėl UAB „CMA CGM Lietuva“ savo ankstesnėms sąskaitoms išrašė kreditines sąskaitas, perskaičiavo prastovų mokesčius taikant mažesnį tarifą ir išrašė naujas sąskaitas, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2013-10-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013, kuris turi prejudicinę galią šios bylos šalims, nustatyta, kad tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis dėl krovinio (konteinerio Nr. CMAU5217210) pervežimo organizavimo iš Kinijos į Klaipėdą, ir kad krovinys buvo pristatytas į Klaipėdą (LR CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl laikytina, kad ieškovė šioje dalyje tinkamai įvykdė tarp šalių sudarytą krovinių ekspedicijos sutartį. Tuo tarpu apeliantė neapmokėjo pateiktos sąskaitos 9691,48 Lt sumos už ieškovės pagal krovinių ekspedicijos sutartį suteiktas krovinio gabenimo organizavimo paslaugas maršrutu Šanchajus - Klaipėda ir tokiu būdu neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų bei pažeidė sutartį. Konkrečiu atveju ieškovė negali būti laikoma pažeidusia iš ekspedijavimo sutarties kylančius įsipareigojimus, nes krovinys apeliantei neišduotas dėl jos paties kaltės.

4. Ieškovė kaip ekspeditorius krovinio gabenimo paslaugas organizavo užsakovo, šiuo atveju apeliantės, lėšomis (LRCK 6.824 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė privalo padengti ieškovės patirtas papildomas 301,00 Lt išlaidas laikinojo importo procedūrai. Šiuo konkrečiu atveju ginčo krovinys nuo jo pateikimo muitinei iš tikrųjų turėjo laikinai saugomų prekių statusą, tačiau muitinė buvo nustačiusi pusės metų terminą, per kurį ginčo kroviniui turėjo būti įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai. Teisminiams ginčams dėl krovimo užsitęsus, pasibaigė muitinės nustatytas terminas, todėl ieškovei buvo privaloma atlikti laikinojo importo procedūrą.

5. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas buvo ne tik reikalavimai, susiję su apeliantės deliktine atsakomybe, tačiau ir piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš krovinių ekspedijavimo sutarties vykdymo. Be to, procesinių palūkanų specifika pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Todėl pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu iš apeliantės ieškovės naudai pagrįstai priteisė 8,75 proc. procesinių palūkanų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bei atlyginimo už suteiktas krovinio ekspedijavimo paslaugas priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad ieškovė byloje pateiktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis įrodė pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Atsakovė ECAA Europe UAB su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai sprendė, jog būtent atsakovė yra atsakinga už nuostolių atsiradimą bei turi pareigą sumokėti už ne visa apimtimi suteiktas ekspedijavimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2015-04-03 UAB „Spedman“ pakartotinį prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumos padidinimo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 su priedais, 2014-11-04 sutarties tarp ECAA Europe UAB ir UAB „Vaivorykštė“ su priedu kopijas. Taip pat 2015-09-01 apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus kartu rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodė, kad, jeigu ieškovė patyrė nuostolius, tai tinkamu atsakovu šioje byloje yra nebent Acemark Entreprises Limited, kadangi minėta įmonė kaip prekių tiekėja nesąžiningai trukdė ieškovei ir jai neperdavė krovinio konosamento originalo už pilnai apmokėtą ir nuosavybės teise priklausančias prekes, laikomas konteineryje Nr. CMAU5217210. Pažymėjo, kad net ir po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015, konteineris Nr. CMAU5217210 ir jame esantis nekilnojamas turtas vis dar saugomas UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ terminalo teritorijoje ir iš jos nėra išgabentas, kas patvirtina, jog apeliantė niekada nebuvo atsakinga už tai, kad konteineris Nr. CMAU5217210 buvo laikomas Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ir, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo krovinys nebuvo išvežamas. Taip pat pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje gauti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai apmokėdavo laivybos linijai „UAB „CMA CGM Lietuva“ neaišku už ką išrašomas sąskaitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (LR CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Atsižvelgęs į išdėstytas įstatymo nuostatas, į tai, kad įstatymo nuostatos imperatyviai draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priimti atsakovės papildomai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kadangi minėti įrodymai ir paaiškinimai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jais apeliantė įrodinėja kitoje Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6798-122/2014) vertintas aplinkybes, kurios konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis LR CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 UAB „Spedman“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-29 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimui užtikrinti, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki 2014-05-21. Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytu bei įvertinusi tai, jog konkrečiu atveju apeliantės pateikti papildomi rašytinai įrodymai ir paaiškinimai negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai turinčių reikšmės aplinkybių vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu ir 323 straipsniu atsisako juos priimti ir vertinti.

Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 taikė kitokias laikinąsias apsaugos priemones, nei prašė taikyti ECAA Europe UAB, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu LR CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013 ).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-03-08 atsakovė ECAA Europe UAB pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo, prašydama uždrausti kitiems asmenims nei ECAA Europe UAB iš Klaipėdos uosto krovinių terminalo išvežti iš Kinijos atsiųstą automobilių detalių krovinį – konteinerį Nr. CMAU5217210; uždrausti šį krovinį išduoti kitam asmeniui nei ECAA Europe UAB ar kitokiu būdu suvaržyti galimybę konteinerį perduoti ECAA Europe UAB iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos; leisti ECAA Europe UAB keisti krovinio – konteinerio Nr. CMAU5217210 buvimo vietą ir krovinį iškrauti bei laikyti muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įpareigojant atsakovę UAB „Spedman“ pervežti krovinį maršrutu Klaipėda – Šiauliai, o ieškovę įpareigojant sumokėti atsakovei krovinio pervežimo paslaugos rinkos kainą. 2013-03-13 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ECAA Europe UAB prašymą tenkino iš dalies - uždraudė atsakovei UAB „Spedman“ išduoti kitiems asmenims nei ieškovė ECAA Europe UAB ar išvežti iš Klaipėdos uosto krovinių terminalo iš Kinijos atsiųstą automobilių detalių krovinį – konteinerį Nr. CMAU5217210, iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos, kitoje dalyje prašymo netenkino (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4325-646/2013). Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-25 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovei keisti krovinio – konteinerio Nr. CMAU5217210 buvimo vietą ir krovinį iškrauti bei laikyti muitinės sandėlyje Nr.LA0452, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įpareigojant atsakovę UAB „Spedman“ pervežti krovinį maršrutu Klaipėda – Šiauliai, o ieškovę įpareigojant sumokėti atsakovei krovinio pervežimo paslaugos rinkos kainą – yra tapatus pareikštam ieškinio reikalavimui (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1152-162/2013). 2013-04-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas UAB „Spedman“ prašymas įpareigoti ieškovę ECAA Europe UAB į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 4331,00 Eur pinigų sumą, skirtą atsakovo UAB „Spedman“ nuostolių, galimų dėl teismo 2013-03-13 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui. Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-12 nutartimi, nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-05 nutartis palikta iš esmės nepakeista ir patikslinta, kad nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo suma yra 14954,00 Lt, nurodyta suma pervesta į teismo specialiąją sąskaitą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1153-163/2013). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-14 sprendimu ieškovės ECAA Europe UAB ieškinį atsakovei UAB „Spedman“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Acemark Enterprises Limited, East China Automobile Association Ltd, dėl uždraudimo kitiems asmenims nei ieškovė išduoti ir iš Klaipėdos uosto krovinių terminalo išvežti iš Kinijos atsiųstą automobilinių detalių krovinį – konteinerį Nr. CMAU5217210, įpareigojimo atsakovę UAB „Spedman“ pervežti krovinį maršrutu Klaipėda – Šiauliai ir išduoti jį ieškovei, ieškovei sumokant gavus krovinį jo pervežimo paslaugos kainą, numatytą atsakovės rašytiniame 2013-02-22 patvirtinime (elektroniniame laiške), atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ECAA Europe UAB nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo prekes. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovės UAB „Spedman“ veiksmų pripažinti neteisėtais pareikšto ieškinio ribose, nenustačius jos tiesioginės kaltės už pristatyto į Klaipėdą ginčo krovinio neišdavimą ieškovei. Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-495-265/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės ginčo konteineriui kartu su jame esančioms prekėmis buvo taikytos ne atsakovės prašymu bei, kad ne dėl atsakovės iškeltos civilinės bylos ir prašytų taikyti suvaržymų ieškovė UAB „Spedman“ patyrė nuostolių. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad apribojimai ginčo konteineriui nuo 2013-03-13 iki 2014-05-21 buvo taikyti atsakovės prašymu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4325-646/2013. Papildomai pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6798-122/2014 ieškovės ECAA Europe UAB ieškinį atsakovams Kinijos Liaudies Respublikos įmonei Acemark Enterprises Limited, UAB „Spedman“, trečiajam asmeniui Seišelių Respublikos įmonei East China Automobile Association Ltd dėl ECAA Europe UAB nuosavybės teisės į iš Kinijos Liaudies Respublikos atgabentas 43158,32 Eur (149017,06 Lt) vertės automobilių detalių, esančių konteineryje Nr. CMAU5217210 pripažinimo ir įpareigojimo atsakovę UAB „Spedman“ per tris darbo dienas, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, perduoti ieškovei ECAA Europe UAB konteinerį Nr. CMAU5217210 su jame esančiomis automobilių detalėmis atmetė kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 201-12-22 sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 201-12-22 sprendimą neteisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, išnagrinėjo bendrosios kompetencijos teismui neteismingą bylą, kuri yra nagrinėtina arbitraže. Be to atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo East China Automobile Association LTD ieškinį atsakovei UAB „Spedman“ dėl įpareigojimo atsakovę UAB „Spedman“ išduoti ieškovui konteinerį Nr. CMAU5217210 su jame esančiu visu automobilių detalių kroviniu, į Klaipėdos jūrų uosto terminalą atgabentu 2013-02-18. Šios aplinkybės papildomai patvirtina faktą, kad ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4325-646/2013 apeliantė ECAA Europe UAB reiškė nepagrįstai, todėl konkrečiu atveju turi prisiimti atsakomybę už savo pačios rizika atliktus veiksmus, tai yra atlyginti dėl jos veiksmų ieškovės patirtus nuostolius. Taip pat atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą bei nurodytas faktines aplinkybes, į apeliantės civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 keltų reikalavimų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susidarė dėl pačios ieškovės veiksmų, kadangi kaip jau minėta byloje neginčijamai nustatyta, kad draudimas ieškovei išduoti kitiems asmenims nei ECAA Europe UAB ar išvežti iš Klaipėdos uosto krovinių terminalo iš Kinijos atsiųstą automobilių detalių krovinį – konteinerį Nr. CMAU5217210, iki civilinės bylos išnagrinėjimo teisme dienos, buvo taikytas tik apeliantės iniciatyva. Apeliantės argumentą, kad už laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2014-05-21 konteinerio sandėliavimo ir prastovos išlaidas turi atlyginti Kinijos Liaudies Respublikos įmonė Acemark Enterprises Limited teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013, kuriuo buvo panaikintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei UAB „Spedman“ išduoti kitiems asmenims nei ieškovė ECAA Europe UAB ar išvežti iš Klaipėdos uosto krovinių terminalo iš Kinijos atsiųstą automobilių detalių krovinį – konteinerį Nr. CMAU5217210, įsiteisėjo 2014-05-21 (Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-495-265/2014).

Dėl apeliantės nurodytų motyvų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl visų apeliantės nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal LR CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus LR CPK nustatytus atvejus. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kaip minėta, kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2014). Konkrečiu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai nurodė kokių įrodymų pagrindu tenkino ieškovės reikalavimus, paaiškino kokiais motyvais remdamasis padarė išvadas dėl vienų ar kitų aplinkybių vertinimo. Teismas atmesdamas atsakovės argumentus susijusius su tuo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog ieškovė iš tikrųjų patyrė 19148,80 Eur (66116,98 Lt) išlaidų už konteinerio Nr.CMAU5217210 prastovas ir saugojimą, pažymėjo, kad vadovaujasi mokesčių administratoriaus pateiktais dokumentais bei byloje esančių įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Klaipėdos apskrities VMI 2015-01-19 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2)-FR1042-320 matyti, jog minėta institucija pagal patikrinimo metu pateiktas išrašytas sąskaitas – faktūra (įskaitant ir 2 kredito avizas) nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-03-10 iki 2014-05-31 ieškovei UAB „CMA CGM Lietuva“ suteikė paslaugų susijusių su konteinerio Nr. CMAU5217210 pargabenimu, laikymu ir prastovomis už 67636,19 Lt arba 19588,80 Eur. Klaipėdos apskrities VMI taip pat nustatė, kad ieškovė apmokėjo UAB „CMA CGM Lietuva“ už laikotarpiu nuo 2013-03-10 iki 2014-05-31 suteiktas paslaugas 80391,00 Lt (23282,84 Eur), tame skaičiuje 44957,56 Lt (13020,61 Eur) apmokėta bei 22678,64 Lt (6568,19 Eur) užskaityta iš susidariusių permokų už konteinerio Nr. CMAU5217210 sandėliavimo paslaugas bei prastovas. Bendrovė suteiktas UAB „CMA CGM Lietuva“ paslaugas bei apmokėjimus pagal aukščiau minėtas sąskaitas – faktūras apskaitė buhalterinės apskaitos Registre „Klientų kortelė“ bei registre „Didžioji knyga“. Iš papildomai pateikto 2015-01-23 Klaipėdos apskrities VMI specialisto paaiškinimo matyti, kad įvertinus visą operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją, pagal bendrovės pateiktus dokumentus, VMI duomenų bazių informaciją bei informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, nenustatyta faktų, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 bendrovės veikloje būtų vykdomi apskaitos, mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo pažeidimai. Įvertinusi Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytus duomenimis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti rašytiniai įrodymai pripažintini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, kurie gali būti paneigti tik kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymais (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teigdama, kad mokesčių administratorius vertino tik ieškovės subjektyviai pateiktus duomenis, operatyvinio patikrinimo metu iš esmės nenustatė ar tikrai UAB „CMA CGM Lietuva“ išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos paslaugos buvo suteiktos ir apmokėtos, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Klaipėdos apskrities VMI 2015-01-19 operatyvaus patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, savo argumentus grindė tik prielaidomis ir samprotavimais, nepagrįstais jokiais leistinais įrodymais (LR CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovės nurodyti 19148,80 Eur nuostoliai yra fiktyvūs, kaip nepagrįstus ir neįrodytus, prieštaraujančius byloje esantiems duomenimis. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad ieškiniu dalyku šioje byloje gali būti tik tokios sumos, kurios buvo sumokėtos konteinerio Nr. CMAU5217210 saugotojui UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, kadangi laivybos linija UAB „CMA CGM Lietuva“ pati saugojimo paslaugų neatliko, šias paslaugas sutarties pagrindu atliko UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ ir kuri ginčo laikotarpiu UAB „CMA CGM Lietuva“ už konteinerio Nr. CMAU5217210 saugojimą išrašė sąskaitų tik už 2725,00 Eur sumą, taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nesusijusius su nagrinėjama byla, neįrodančius jokių nagrinėjami bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliantė teigdama, kad ieškovė ir UAB „CMA CGM Lietuva“ siekė pasipelnyti jos sąskaitą, šias aplinkybes įrodinėjo deklaratyviais teiginiais, nepaneigiančiais ieškovės pateiktų įrodymų pagrįstumo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad konkrečiu atveju ieškinio pagrindas yra ieškovės patirti nuostoliai dėl UAB „CMA CGM Lietuva“ suteiktų konteinerio Nr. CMAU5217210 saugojimo paslaugų bei prastovų, kokias sumas ir už kokias paslaugas UAB „CMA CGM Lietuva“ sumokėjo UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 skiriasi UAB „Spedman“ pateiktų prašymų dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo faktiniai pagrindai, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė apeliaciniame skunde itin smulkiai ir plačiai analizuodama kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-655-826/2015 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6798-122/2014) ieškovės UAB „Spedman“ pateiktų prašymų dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo turinį, nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, taip pat teikdama, yra pagrindo spręsti, perteklinius, jokio ryšio su nagrinėjamoje byloje vertinamomis aplinkybėmis neturinčius įrodymus, nesiekia operatyvaus ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo bei konkrečiu atveju tinkamai nevykdo pareigos nurodyti kokios nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodo jokių civilinio proceso įstatyme įtvirtintų procesinės teisės normų pažeidimų, kuriuos būtų padaręs pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas šalių pateiktus įrodymus (LR CPK 306 straipsnis).

Apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 301,00 Lt už laikino importo procedūrą bei 9691,48 Lt už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas priteisdamas minėtas sumas iš apeliantės rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 nustatytomis aplinkybėmis, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis dėl krovinio (konteinerio Nr. CMAU5217210) pervežimo organizavimo iš Kinijos į Klaipėdą, ir kad krovinys buvo pristatytas į Klaipėdą. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimo matyti, kad iš dalyvaujančių byloje asmenų bei jų atstovų paaiškinimų, pateiktų įrodymų byloje, taip pat pateiktos susirašinėjimo medžiagos tarp šalių - ieškovės ECAA Europe UAB ir atsakovės UAB „Spedman“ - dėl krovinio pervežimo organizavimo, teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė krovinio ekspedijavimo sutartį 2012-11-26 užsakymo pagrindu, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui organizuoti krovinio – automobilių detalių atvežimą iš Kinijos bei su tuo susijusių veiksmų atlikimą. Ekspedicijos sutartis sudaryta ieškovei pateikus užsakymą atsakovei dėl krovinio pervežimo organizavimo iš Kinijos į Klaipėdą. Bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Spedman“ 2013-01-07, 2013-01-10, 2013-01-17 patikslino krovinio gabenimo sąlygas, 2013-02-18 patvirtino ieškovei ECAA Europe UAB, jog konteineris preliminariai atvyks 2013-02-24. 2013-02-19 patikslino krovinio saugojimo bei prastovų apmokėjimo sąlygas, 2013-02-21 informavo, jog konteineris Nr.CMAU5217210 atvyko į Klaipėdą 2013-02-18 ir prašė nurodyti kokius veiksmus atlikti toliau su konteineriu. Ieškovė nurodė atsakovei, panaudojus tranzitinę muitinės procedūrą, konteinerį Nr.CMAU5217210 pristatyti į ieškovės naudojamą muitinės sandėlį Šiaulių mieste. Ginčo krovinys buvo pristatytas į Klaipėdą. Iš civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad ginčo krovinys apeliantei nebuvo išduotas dėl kilusio ginčo tarp apeliantės ir prekių siuntėjo, kadangi krovinio siuntėjas po ginčo krovinio išsiuntimo pakeitė ginčo krovinio gavėją ir išrašė naują krovinio konosamentą. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinio teismo laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014). Konkrečiu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, rašytiniai bylos duomenys ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pagal su apeliante sudarytą krovinio ekspedijavimo sutartį, suteikė krovinio gabenimo jūra nuo Šanchajaus (Kinija) iki Klaipėdos (Lietuva) paslaugas, o krovinys apeliantei buvo neišduotas ir nepristatytas į Šiaulius ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad krovinio ekspedijavimo sutartis visa apimtimi buvo neįvykdyta būtent dėl ieškovės kaltės, neginčijo, kad krovinys pagal jos užsakymą buvo pervežtas iš Kinijos į Klaipėdą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti 9691,48 Lt sumą ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34 ). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad konstatavus, jog apeliantė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas konkrečias paslaugas, būtų pažeisti minėti teisės principai bei neproporcingai apribota ieškovės, kaip verslo subjekto, teisė už savo vykdomą ekonominę veiklą atitinkamai gauti pajamas. Pabrėžtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad paslaugą, už kurią ieškovė prašo priteisti 9691,48 Lt sumą, ieškovė atliko netinkamai, pažeisdama šalių sudarytą ekspedijavimo sutartį.

Spręsdama dėl priteistos 301,00 Lt sumos už laikino importo procedūros atlikimą pagrįstumo, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad ieškovė kaip ekspeditorius krovinio gabenimo paslaugas organizavo užsakovo, šiuo atveju apeliantės, lėšomis (CK 6.824 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas 2015-03-19 sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantė privalo padengti ieškovės patirtas papildomas 301,00 Lt išlaidas laikinojo importo procedūrai. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo kroviniui muitinė buvo nustačiusi pusės metų terminą, per kurį turėjo būti įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai ir, kad teisminiams ginčams dėl krovimo užsitęsus, pasibaigė muitinės nustatytas terminas, todėl ieškovei buvo privaloma atlikti laikinojo importo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau BMK) 48 straipsniu, muitinei pateiktoms ne Bendrijos prekėms turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama taikyti tokioms ne Bendrijos prekėms. Jeigu prekės yra nurodytos bendrojoje deklaracijoje, formalumai, kuriuos būtina atlikti joms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus, turi būti atlikti per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo dienos, kai prekės atgabentos jūra (BMK 49 straipsnio 1 dalies a) punktas). Atsižvelgdama į susidariusias aplinkybes, muitinė gali nustatyti trumpesnį laikotarpį arba leisti pratęsti 1 dalyje nurodytus terminus, tačiau toks pratęsimas neturi būti ilgesnis, negu būtina atsižvelgiant į susidariusiomis aplinkybėmis pagrįstus poreikius (BMK 49 straipsnio 2 dalis). Muitinei pateiktos prekės nuo jų pateikimo iki tol, kol joms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, turi laikinai saugomų prekių statusą (BMK 50 straipsnis). Muitinė nedelsdama imasi visų priemonių, įskaitant prekių pardavimą, būtinų su atitinkamomis prekėmis susijusiai padėčiai sureguliuoti, jeigu per 49 straipsnyje nurodytus laikotarpius nebuvo pradėti vykdyti formalumai, kuriuos būtina atlikti šioms prekėms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus (BMK 53 straipsnis). Atsižvelgusi į nurodytas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji dėl objektyvių priežasčių privalėjo įforminti laikinojo importo procedūras. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad už konteinerio Nr. CMAU5217210 muitinės dokumentų įforminimą (muitinės tarpininko paslaugas) ieškovei UAB „CMA CGM Lietuva“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija CMA Nr. 00012970 už sumą 301,00 Lt, tame skaičiuje 21,00 Lt PVM ir, kad ieškovė apmokėjo minėtą sąskaitą per banką 2014-03-04. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Klaipėdos AVMI 2015-01-19 operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytas aplinkybes. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 301,00 Lt suma pripažintina ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš apeliantės. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės patirtus nuostolius su PVM, kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad galimybė susigrąžinti PVM yra šalies teisė, o argumentai, kad PVM neturėtų būti priteisiamas, nes mokėtojas gali šį mokestį susigrąžinti, yra paremti tik prielaidomis apie ateityje iš mokestinių teisinių santykių galinčiomis atsirasti teisėmis, kuriomis PVM mokėtojas nebūtinai gali ir pasinaudoti (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-461-180/2015). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl nepagrįstai į priteistiną sumą įtraukto pridėtinės vertės mokesčio atmeta kaip nepagrįstus bei papildomai pažymi, kad PVM mokesčio mokėjimas, jo administravimas bei susigrąžinimas nustatytas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme ir nėra šioje byloje nagrinėjamas klausimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Remiantis minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktu, šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1235/2013). Įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 8,75 procentus metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, kadangi prievolė atsakovei sumokėti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės patirtus nuostolius, kilo ne komercinio sandorio, bet deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinų palūkanų dydis minimaliems jos nuostoliams atlyginti nuo priteistinos 19235,98 Eur (66417,98 Lt) nuostolių sumos nustatytinas pagal LR CK 6.210 straipsnio normas, pagal kurias, kai abi prievolės šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už praleidimą termino įvykdyti piniginę prievolę (šiuo atveju – atsakovės prievolė sumokėti už suteiktas ekspedijavimo paslaugas) mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Nuo priteistos 2806,85 Eur (9691,48 Lt) sumos priteistinos palūkanos skaičiuotinos pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Taigi konkrečiu atveju atsakovė privalo sumokėti 8,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9691,48 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t .y. 2014-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4325-676/2013 patyrė 66417,98 Lt nuostolių bei, kad atsakovė pagal šalių sudarytą ekspedijavimo sutartį liko skolinga ieškovei 9691,48 Lt sumą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad iš atsakovės ECAA Europe UAB ieškovei UAB „Spedman“ priteistinos 8,75 procentų dydžio metinės palūkanos už 2806,85 Eur (9691,48 Lt) sumą ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už 19235,98 Eur (66417,98 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-06-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tik dėl procesinių palūkanų dydžio, iš esmės ginčas pirmosios instancijos teisme išspręstas teisingai ir ieškovės pagrindiniai materialiniai reikalavimai patenkinti, aplinkybė, kad teismas suklydo taikydamas Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurios pirmosios instancijos teismo sprendimu ir taip buvo sumažintos pusiau.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė ECAA Europe UAB prašo priteisti 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei 496,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija), į Rekomendacijų 8.10 punktą, kuris numato, jog už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, bei į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas maža apimtimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinti 10 procentų apeliacinio skundo reikalavimų) atsakovei ECAA Europe UAB iš atsakovės UAB „Spedman“ priteistinas 49,60 Eur žyminio mokesčio ir 52,64 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 102,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Ieškovė UAB „Spedman“ nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. galutinio sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo ECAA Europe UAB, įmonės kodas 302726974, ieškovei UAB „Spedman“, įmonės kodas 301741539, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2806,85 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešių eurų 85 ct) sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19235,98 Eur (devyniolikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 98 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-06-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Likusioje dalyje galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei ECAA Europe UAB, įmonės kodas 302726974, iš ieškovės UAB „Spedman“, įmonės kodas 301741539, 102,24 Eur (vieną šimtą du eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėJurga Kramanauskaitė - Butkuvienė