- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-1235/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. spendimo civilinėje byloje Nr. 2-1829-343/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2004 m. spalio 19 d.) buvo iškelta ieškovo UAB „Tradicija“ bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Robinta“, o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (17-20 b. l.; CPK 179 str. 3 d.).
Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-4/2011), išnagrinėtoje pagal ieškovo BUAB „Tradicija“ (atstovaujamo bankroto administratoriaus) ieškinį atsakovams UAB „LNTV“ ir V. P. (buvusiam ieškovo direktoriui), buvo pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovo UAB „LNTV“ 2004 m. sausio 12 d. sudaryto Susitarimo, kuriuo ieškovas įsipareigojo sumokėti už atsakovą UAB „LNTV“ tretiesiems asmenims iš viso 660 000 Lt pagal 20013 m. gruodžio 23 d. Pirkimo – pardavimo sutartį, ir nurodyta suma sumažinti įsiskolinimą atsakovui UAB „LNTV“ (toliau – Susitarimas) dalis, kuria susitarta, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, ir šio susitarimo 2 punktas, pagal kurį ieškovas 660 000 Lt suma sumažino jo įsiskolinimą atsakovui, bei, pritaikius restituciją, priteista iš atsakovo UAB „LNTV“ ieškovo naudai 660 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-252-109/2006; 1 b. t., 1-2 l.); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2011 paliko nepakeistą Apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį (8-15 b. l.).
Ieškovas BUAB „Tradicija“ 2012 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teisme padavė ieškinį atsakovui UAB „LNTV“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 365 904 Lt palūkanų, paskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą; 2) 8,06 proc. metinių palūkanų nuo 1 025 904 Lt sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos; 3) bylinėjimosi išlaidas (4-6, 45-47 b. l.).
Nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 29 d., pripažinus negaliojančiu 2004 m. sausio 12 d. Susitarimo 2 punktą ir priteisus iš atsakovo ieškovo naudai 660 000 Lt, atsakovas nuo 2004 m. sausio 12 d. turėjo prievolę sumokėti ieškovui 660 000 Lt, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl už vėlavimą atsiskaityti privalo sumokėti ieškovui 365 904 Lt palūkanų, paskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už 5 metus (CK 1.125 str. 9 d.), ir 8,06 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų pagal nurodytą įstatymą, nuo priteistos sumos (1 025 904 Lt = 660 000 Lt skola + 365 904 Lt palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 41 091,60 Lt palūkanų ir 8,06 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (660 000 + 41 091,60 Lt = 701 091,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (63-66 b. l.).
Nurodė, kad šiuo atveju netaikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, kadangi atsakovo pareiga grąžinti ieškovui 660 000 Lt nustatyta ne komercinio sandorio, bet teismo sprendimo pagrindu, todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 365 904 Lt palūkanų priteisimo.
Teismo teigimu, atsakovui nesumokėjus Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2011 m. birželio 23 d.) priteistų ieškovo naudai 660 000 Lt, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius, susijusius su prievolės neįvykdymu, t. y. neteisėtu naudojimusi ieškovo piniginėmis lėšomis (CK 6.251 str.). Teismas sprendė, jog, atsižvelgus į tai, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija yra teismo prerogatyva, ieškovo pareikštas reikalavimas dėl priteisimo palūkanų už 5 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos perkvalifikuojamas į reikalavimą priteisti už šį laikotarpį kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210, 6.261 str.), todėl priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai iš viso 41 091,60 Lt kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už laikotarpį nuo Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011 m. birželio 23 d.) iki šios civilinės bylos iškėlimo dienos (2012 m. balandžio 5 d.; CK 6.210 str. 2 d.); be to, 8,06 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (701 091,60 Lt = 660 000 + 41 091,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad 2004 m. sausio 13 d. jis įvykdė prievolę ieškovui, nurodytą dieną į ieškovo sąskaitą pervedęs 710 000 Lt. Teismo nuomone, jeigu atsakovas ieškovui 2004 m. sausio 13 d. būtų sumokėjęs 660 000 Lt, ši suma nebūtų buvusi priteista ieškovo naudai Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Pasak teismo, atsakovas neįrodė, jog 2004 m. sausio 13 d. pavedimu, kurio įvykdymą patvirtinantys dokumentai, be kita ko, nepateikti į bylą, buvo sumokėta 660 000 Lt skola ieškovui, o 2005 m. balandžio 15 d. Specialisto išvada Nr. 5-2/30 patvirtina tik tai, kad tarp šalių nuolat vyko apsikeitimas piniginėmis lėšomis.
Pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovo teigimas, jog ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti palūkanų, kadangi tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006. Teismas sprendė, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (CK 1.125 str. 9 d., 6.37 str. 2 d.). Teismo teigimu, neturi pagrindo ir atsakovo argumentas, jog ieškovo bei atsakovo ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo sprendimas nėra įvykdytas (atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui 660 000 Lt), o atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui ne tik teismo sprendimu priteistą sumą, bet ir palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „LNTV“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys, ir priimti naują teismo sprendimą šioje dalyje – atmesti ieškovo ieškinį (68-72 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai kompensuojamąsias ir procesines palūkanas, kadangi atsakovas 2004 m. sausio 13 d. jau buvo įvykdęs įsipareigojimus ieškovui, už kurį tretiesiems asmenims pervedė 710 000 Lt, o tai patvirtinta 2005 m. balandžio 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 5-2/30, kurioje nurodyta, kad atsakovas UAB „LNTV“ iš karto po Susitarimo sutarymo, t. y. 2004 m. sausio 13 d., pervedė į ieškovo sąskaitą 710 000 Lt.
Teismas be pagrindo taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, apskaičiuodamas ieškovui priteistinų kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų dydį, kadangi ieškovo ir atsakovo sudarytas Susitarimas negali būti pripažintas komerciniu sandoriu, be to, šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų skaičiavimo, o teismo motyvai prieštaringi, kadangi teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog paminėtos nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Ieškovas neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, kadangi tokio reikalavimo jis nebuvo pareiškęs 2005 m. gegužės 17 d. ieškinyje. Be to, ieškovo ir atsakovo ginčas, susijęs su Susitarimu, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos tesimo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą (77-78 b. l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo nesumokėtos skolos, todėl turėjo pagrindo priteisti 41 091,60 Lt kompensuojamųjų palūkanų ir 8,06 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (701 091,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas; CK 6.210 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.261 straipsnį skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti kreditoriui už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius gali reikalauti palūkanų priteisimo, pareikšdamas CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą ieškinį, kadangi kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki prievolės visiško įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki tokio ieškinio senaties termino pabaigos; taigi kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (CK 1.125 str. 9 d., 6.37 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006 (įsiteisėjusiu 2011 m. birželio 23 d.), priteista iš atsakovo ieškovo naudai 660 000 Lt, o 2012 m. balandžio 4 d. ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį nagrinėjamoje byloje dėl palūkanų už neįvykdytą prievolę pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą (nesumokėtus 660 000 Lt) priteisimo, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (4-6, 8-15 b. l.).
Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas, nepraleidęs ieškinio senaties termino, turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu atsakovui dėl palūkanų priteisimo po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006, kurioje iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 660 000 Lt, o apeliantas be pagrindo teigia, jog ieškovas neturėjo teisės nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio dėl palūkanų priteisimo (CK 1.125 str. 9 d., 6.37 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalga „Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo“ Nr. AC-37-1).
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas 2004 m. sausio 13 d. įvykdė įsipareigojimus ieškovui, t. y. sumokėjo jam 660 000 Lt skolą.
CPK 18 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės (savivaldybės) institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 279 str.), o apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Be to, pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami; prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
Minėta, jog Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu (įsiteisėjusiu Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2011 m. birželio 23 d. nutartį) iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 660 000 Lt suma, CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinus negaliojančia dalį ieškovo ir atsakovo 2004 m. sausio 12 d. Susitarimo. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra išspręstas ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui nurodytą pinigų sumą, be to, civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006 buvo įvertintas ir apelianto nurodytas argumentas dėl 710 000 Lt pervedimo, todėl apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog nepagrįstas atsakovo argumentas dėl šios prievolės ieškovui įvykdymo iki nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2004 m. sausio 13 d. pervedant 710 000 Lt (CPK 18 str., 182 str. 2 p., 185 str., 279 str., 331 str. 6 d.). Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo išvadą ir motyvus (CPK 185, 314 str.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagal 6.261 straipsnį iš atsakovo ieškovui priteistinos palūkanos už laikotarpį nuo apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo priteista iš atsakovo ieškovui 660 000 Lt skola, įsiteisėjimo dienos (2011 m. birželio 23 d.) iki ieškinio dėl palūkanų priteisimo nagrinėjamoje byloje pareiškimo dienos (2012 m. balandžio 4 d.), t. y. minimalių ieškovo nuostolių atlyginimas, o pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį priteistinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bendros sumos, priteistos Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu bei nagrinėjamoje byloje, nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str.). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Be to, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, kadangi atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 660 000 Lt kilo ne komercinio sandorio, bet įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo pagrindu (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str.), tačiau apygardos teismas suklydo, palūkanų dydį apskaičiuodamas pagal paminėto įstatymo nuostatas (CK 6.37 str.; CPK 2 str., 263 str. 1 d.).
Nustatyta, jog šiuo atveju netaikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, nuostatos, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų palūkanų dydis nustatytinas pagal CK 6.210 straipsnio normas, pagal kurias, kai abi prievolės šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už praleidimą termino įvykdyti piniginę prievolę (šiuo atveju – atsakovo prievolė sumokėti teismo sprendimu priteistą ieškovui pinigų sumą) mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.).
Taigi iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų palūkanų už neįvykdymą įsiteisėjusio apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovo naudai priteisti 660 000 Lt, dydis už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 24 d. iki 2012 m. balandžio 4 d. sudaro 31 029 Lt (286 dienos*(660 000 Lt*6%)/365; CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.), o nuo 2012 m. balandžio 5 d. skaičiuotinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bendros Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. bei nagrinėjamoje byloje priimtais sprendimais priteistos sumos, t. y. nuo 691 029 Lt (660 000 Lt + 31 029 Lt), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovo naudai priteista 41 091,60 Lt palūkanų ir 8,06 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos (701 091,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumažinant priteistų palūkanų dydį iki 31 029 Lt, o metines palūkanas – iki 6 proc. metinių palūkanų nuo bendros priteistos sumos (691 029 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą.
Sumažinti apygardos teismo priteistas iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ (į. k. 125510179) ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ (į. k. 3228143) naudai palūkanas iki 31 029 Lt (trisdešimt vienas tūkstantis dvidešimt devyni litai), o metines palūkanas – iki 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (691 029 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.