Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-1829-343/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
2-1829-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-251-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
B UAB „Tradicija“
Atsakovas
UAB „LNTV“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1829-343/2012Proceso Nr. 2-56-3-251-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6, 99.5, 116.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė

sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,dalyvaujant ieškovės B UAB „Tradicija“ atstovams B. D., adv. D.Mockūnui,atsakovės UAB „LNTV“ atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Tradicija“ ieškinį atsakovei UAB „LNTV“ dėl palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 4-6), patikslintu ieškiniu (b.l. 45-47) ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 365 904 Lt palūkanų, 8,06 proc. palūkanų skaičiuojant nuo 1 025 904 Lt sumos nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo dienos CK 1.125str.9d., 6.210str 2d., 2003 10 09 LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2,3 str., str. pagrindu. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 29d. pripažino 2004 m. sausio 12 d. susitarimo tarp bylos šalių p.2, kuriuo UAB „Tradicija“ 660 000 Lt mažina įsiskolinimą UAB „LNTV“ negaliojančiu, priteisė iš UAB „LNTV“ ieškovei UAB „Tradicija“ 660 000 Lt . Atsakovė ieškovei 660 000 Lt turėjo sumokėti 2004 01 12 . Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1str. 2d. nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šio įstatymo 3str. 4d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu sutartis nenumato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už vėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2str. 3d. nurodytą palūkanų normą. Būtent tokiu principu ir apskaičiuota prašoma priteisti suma. Suma paskaičiuota atgal už 5 metus taikant CK 1.125str. 9d., kuri nustato 5 metų ieškinio senaties terminą palūkanoms išieškoti. CK 37str. 2d. nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl teismo prašo priteisti 8,06 proc. palūkanų, skaičiuojant nuo 1 025 904 Lt sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad ieškinį ir papildomą ieškinį palaiko, prašo taikyti CK 6.210str. 2d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Specialisto išvadoje yra išdėstyti piniginių lėšų pervedimai. Tuo metu atsakovė buvo ne viską sumokėjusi ieškovei. CK nenumatyta, kad tik tame pačiame ieškinyje dėl skolos priteisimo turi būti reiškiamas reikalavimas dėl palūkanų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (b.l. 26-30). Atsakovės nuomone, ji yra pilnai atsiskaičiuosi su ieškove, nes susitarimo 2p. negaliojančiu buvo pripažintas dėl to, kad Susitarimas kaip sandoris tariamai neturėjo dalyko, t.y. Susitarimo dieną ieškovė nebuvo skolinga atsakovei 660 000 Lt . Jeigu ir laikyti atvirkščiai, atsakovė jau 2004 01 13 įvykdė savo prievolę ir grąžino ieškovei pastarosios Susitarimo pagrindu sumokėtą 660 000 Lt sumą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė 2004 01 13 pavedimu Nr. 108570635 pervedė į ieškovės sąskaitą 710 000 Lt . Tai patvirtina 2005 04 15 Specialisto išvada Nr. 5-2/30. Atsakovė pateikia ir papildomus argumentus: pirma, ieškovė, pateikdama ieškinį, palūkanų priteisti neprašė, todėl ji nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas inicijuodama savarankišką bylą ir reikšdama ieškinį, todėl reikalavimas yra nepagrįstas; antra, teismai, priimdami sprendimus prijungtoje byloje palūkanų nepriteisė, todėl atsakovės nuomone, ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ginčas tarp šalių jau yra galutinai išspręstas. Nurodo, kad yra CPK 277 str. 1d., kuri numato, jog teismas gali priimti papildomą sprendimą, 2d. numato, jog iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė dėl papildomo sprendimo niekuomet nesikreipė. Be to, atsakovė nurodo, kad šiuo atveju negali būti taikomas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, nes susitarimas tarp šalių negali būti pripažįstamas komerciniu sandoriu, nes susitarimu buvo pripažinta, jog ieškovė 660 000 Lt mažina įsiskolinimą atsakovei. Minėtu susitarimu nebuvo perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Šalys apskritai nebuvo susitarę dėl bet kokių palūkanų skaičiavimo. Ieškovė, netgi jeigu ir turėtų teisę skaičiuoti palūkanas, tai jos galėtų būti 8,06 proc. .

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad su ieškiniu, papildomu ieškiniu nesutinka, prašė juos atmesti. Nurodė, kad pinigai buvo grąžinti kitą dieną, jie turėjo per 20 dienų prašyti priimti papildomą sprendimą dėl palūkanų, mano, kad palūkanos gali būti priteisiamos tame pačiame procese, tai nebuvo komercinis sandoris, mokėjimų suma buvo kitu pavidalu. Klausimo dėl palūkanų LR Aukščiausias teismas nenagrinėjo.

Ieškinys patenkintinas iš dalies.

Ieškovė B UAB „Tradicija“ ieškinį kildina iš LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2str 3d., 3str. 4d. nuostatų, CK normų, reglamentuojančių tiek kompensuojamųjų, tiek procesinių palūkanų klausimus. Ginčo esmė yra ta, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 29d., pripažino 2004 m. sausio 12 d. susitarimo tarp bylos šalių p.2, kuriuo UAB „Tradicija“ 660 000 Lt mažina įsiskolinimą UAB „LNTV“ negaliojančiu, priteisė iš UAB „LNTV“ ieškovei UAB „Tradicija“ 660 000Lt . Ieškovė nurodo, kad atsakovė ieškovei 660 000 Lt turėjo sumokėti 2004 01 12. Iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-252-109/2006 pagal ieškovės UAB „Tradicija“ ieškinį UAB „LNTV“, V. P. ( prijungtos bylos t.1, b,.l. 145-152, 156-160) matyti, kad 2003 07 30 tarp šalių buvo sudaryta statybos sutartis, pagal kurią ieškovė B UAB „Tradicija“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis, įskaitant ir projektavimo darbus, pastatyti prekybos centrą UAB „LNTV“, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartą objekto kainą. Atsakovė sumokėdavo avansą, kurį po to UAB „Tradicija“ grąžindavo atsakovei UAB „LNTV“. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog UAB „LNTV“ liko skolinga ieškovei B UAB „Tradicija“ 660 000 Lt . Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1str. 2d. nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šio įstatymo 3str. 4d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu sutartis nenumato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už vėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2str. 3d. nurodytą palūkanų normą. Būtent tokiu principu ir apskaičiuota prašoma priteisti suma. Tačiau Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos, kadangi atsakovės pareiga grąžinti ieškovei 660 000 Lt nustatyta ne komercinio sandorio, bet teismo sprendimo pagrindu. Ieškovė galėjo prašyti, pateikdama ieškinį teismui priteisti procesines, kompensuojamąsias palūkanas, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl 365 904Lt palūkanų priteisimo atmestinas.

CK 37str. 2d. nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendžia, kad, vadovaujantis CK 6.37 str. 2d. priteistinos palūkanos už priteistą sumą nuo bylos dėl procesinių palūkanų iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi palūkanų dydį nustato įstatymai, tai sutinkamai su CK 6.37styr. 3d., vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu priteistina 8,06 proc. palūkanų už priteistą sumą 660 000 Lt nuo 2012 04 05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Skolininkei neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovei nesumokėjus Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos Apeliaciniam teismui palikus galioti šį teismo sprendimą 2011 m. birželio 23 d. nutartimi priteistos 660 000 Lt sumos, panaikinus susitarimą, ieškovė įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovė nevykdė prievolės grąžinti pinigus po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad ji daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovei. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Ieškovė šiuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku pinigų. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, bei į tai, kad pagal civilinio proceso įstatymą ieškovė nėra įpareigota ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį ir nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB „TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010), ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti palūkanas už 5 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos perkvalifikuojamas į reikalavimą už šį laikotarpį priteisti kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu). Toks sprendimas priimtas, nes pripažįstama, kad ieškovė patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos dėl teismo sprendimo nevykdymo, kuriuos turi atlyginti teismo sprendimo geruoju nevykdžiusi atsakovė. Todėl ieškovės naudai taip pat priteistinos kompensuojamosios palūkanos – CK 6.210 straipsnio 2 dalis už laikotarpį nuo Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. birželio 23 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista 660 000 Lt iki antrosios bylos iškėlimo dienos (2012 m. balandžio 5 d. ). Priteistinas kompensuojamųjų palūkanų dydis apskaičiuojamas nuo visos priteistos sumos, nes nėra sumokėtas nei vienas centas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, CK 6.210str. 2d. . Nuo 2011 06 23 iki 2011 06 30 – 1016,40 Lt,; nuo 2011 06 31 iki 2012 01 01 – 26 136 Lt; nuo 2012 01 02 iki 2012 04 05 – 13939,20 Lt ; viso 41091,60 Lt . Be to, nuo 2012 04 05 ir už šią sumą priteistinos procesinės 8,06 procento metinė palūkanos vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais. Todėl metinė palūkanos priteistinos nuo visos sumos, t.y. nuo 701 091,60 Lt .

Teismas atmeta atsakovės argumentą, kad jau 2004 01 13 atsakovė įvykdė savo prievolę ir grąžino ieškovei pastarosios Susitarimo pagrindu sumokėtą 660 000 Lt sumą ir kad šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovė 2004 01 13 pavedimu Nr. 108570635 pervedė į ieškovės sąskaitą 710000Lt ir, kad tai patvirtina 2005 04 15 Specialisto išvada Nr. 5-2/30 (prijungtos civilinės bylos t.1, b.l. 147). Pirma, jeigu atsakovė ieškovei jau 2004 01 13 būtų sumokėjusi 660 000 Lt, tai ši suma Kauno apygardos tesimo 2006 05 18 sprendimu nebūtų priteista ir juo labiau šis teismo sprendimas nebūtų buvęs paliktas galioti LR Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Antra, Specialisto išvada patvirtina tik tam tikrų pinigų srautų funkcionavimą. Iš Specialisto išvados matyti, jog tarp šalių nuolat vyko apsikeitimas piniginėmis lėšomis: tai atsakovė sumokėdavo ieškovei, tai ieškovė grąžindavo atsakovei pinigines lėšas, todėl iš 2004 01 13 pavedimo neaišku, kokie pinigai buvo grąžinti. Minėtas pavedimas dėl anksčiau paminėtų aplinkybių patvirtina tik tai, kad tokia pinigų suma buvo pervesta. Trečia, ieškovė neįrodė, be to, nepateikė minimo pavedimo, todėl teismas negali nustatyti už ką ta suma buvo pervesta. Ketvirta, dėl tų pačių pinigų vyko ginčas laikotarpiu nuo 2005 05 23 iki 2011 12 29 (prijungta byla) ir galutinai išnagrinėjus bylą, teismas minėtą sumą priteisė ieškovei. Pažymėtina, kad būtent prijungtoje civilinėje byloje yra Specialisto išvada ir teismas šį įrodymą įvertino priimdamas sprendimą.

Teismas taip pat nesutinka su argumentu, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, palūkanų priteisti neprašė, todėl ji nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas inicijuodama savarankišką bylą ir reikšdama ieškinį, todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Tokią teisę ieškovė turi, nes atsakovė be teisėto pagrindo naudojasi ieškovės pinigais, kita vertus, ieškovei yra iškelta bankroto byla ir dėl to nepagrįstai nukenčia kreditorių interesai. Pažymėtina, kad ši civilinė byla, kadangi yra susijusi su ieškovės bankrotu turi viešąjį interesą. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad ginčas tarp šalių jau yra galutinai išspręstas. Ginčas būtų galutinai išspręstas tuo atveju, jeigu atsakovė būtų atsiskaičiuosi su ieškove. Kol toks veiksmas yra neatliktas ir teismo sprendimas nėra įvykdytas, tai ir ginčas tarp šalių nėra išspręstas. Pagal galiojantį teismo sprendimą atsakovė turi sumokėti ieškovei 660 000 Lt . Kad ši suma sumokėta, tokie įrodymai į bylą nepateikti. Vadinasi, teismo sprendimas nėra įvykdytas ir todėl atsakovė turi pareigą ne tik sumokėti priteistą sumą, bet ir palūkanas. Teismo vertinimu, papildomo sprendimo priimti šiuo atveju kaip nurodo atsakovė teismas, nagrinėjęs šalių ginčą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, neturėjo nei faktinio, nei juridinio pagrindo, nes prašymas priteisti procesines palūkanas nebuvo pateiktas. Teismas sutinka su argumentu, kad šiuo atveju negali būti taikomas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, dėl šio argumento pasisakė anksčiau, todėl nesikartoja.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: valstybei 1 232,70 Lt žyminio mokesčio ir 11,40 Lt pašto išlaidų CPK 96str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 227 str. 4 d., 232 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „LNTV“ (įmonės kodas 2551017) ieškovei B UAB „Tradicija“ (įmonės kodas 3228143) 41 091,60 Lt palūkanų ir 8,06 procento metinių palūkanų už priteistą sumą – 701 091,60 Lt (660 000 +41091,60) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 04 05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „LNTV“ (įmonės kodas 2551017) 1232,70 Lt žyminio mokesčio ir 11,40 Lt teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 244,10 Lt atlyginimą valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė