Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Genovaitei Ročienei,

kaltinamajam D. B., jo gynėjai advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei Kulvinskienei, Ingai Blaževičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbęs (duomenys neskelbtini), dabar bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. B., būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini)) (nuo 2023 m. sausio 1 d. reorganizuotas ir vadinasi (duomenys neskelbtini), toliau bus naudojamas pavadinimas galiojęs veikos metu – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2021-07-14, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo naudoti fizinę prievartą ir peržengdamas suteiktų įgaliojimų ribas, veikdamas kartu su to paties skyriaus (duomenys neskelbtini) L. Z., prieš tai pastarajam be jokio teisėto pagrindo ir aiškios priežasties nurodžius nepilnamečiui nuteistajam V. B. eiti į (duomenys neskelbtini), o šiam tokio nurodymo nevykdant, išsisukinėjant nuo jo sulaikymo veiksmų tikslu įvykdyti minėtą nurodymą, kitų (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, jis, D. B., vieną kartą teleskopine lazda sudavė smūgį V. B. į jo apatinę nugaros dalį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko L. Z. panaudojus fizinį smurtą V. B. atžvilgiu – tyčia du kartus specialiosios priemonės - elektroimpulsinio prietaiso „Tazer“ - apatine rankenos dalimi sudavus į galvą, dėl ko V. B. nukrito ant žemės, L. Z. ta pačia specialiąja priemone vėl sudavė V. B. į galvą ne mažiau kaip keturis kartus, ir to pasėkoje dėl žaizdų galvoje, kaktos - kairio smilkinio sumušimų odos nubrozdinimų kaktoje, smakre ir kakle buvo nežymiai sutrikdyta V. B. sveikata. Šiais tyčiniais veiksmais, nesuderinamais su (duomenys neskelbtini) vardu, jis – D. B. - piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi – naudodamas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota teise panaudoti prievartą, ignoravo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą galimybę prievartą naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, t.y. adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Dėl to buvo tyčia pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje nustatyta asmens neliečiamumo garantija, šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 13 punktuose nurodyti pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principai, šio įstatymo 16 straipsnio l, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tokiais pažeidimais diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių pataisos įstaigų, kaip svarbių teisėsaugos institucijų, užtikrinančių valstybės politikos įgyvendinimą, vykdant laisvės atėmimo bausmes, autoritetas, iškreipta šių įstaigų paskirtis. Viso to pasėkoje didelę žalą (fizinę ir neturtinę) patyrė fizinis asmuo, ir didelę neturtinę žalą - Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios pataisos įstaigos (dabartinis pavadinimas - bausmių vykdymo sistemos įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnyba, jos padaliniai kalėjimai) bei valstybė.

2. L. Z., būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir dirbdamas (duomenys neskelbtini) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2021-07-14, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, neturėdamas teisėto pagrindo naudoti fizinę prievartą ir peržengdamas suteiktų įgaliojimų ribas, prieš tai be jokio teisėto pagrindo ir aiškios priežasties nurodydamas nepilnamečiui nuteistajam V. B. eiti į (duomenys neskelbtini), o, pastarajam tokio nurodymo nevykdant, išsisukinėjant nuo jo sulaikymo veiksmų tikslu įvykdyti minėtą nurodymą, veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) D. B., kitų nuteistųjų akivaizdoje, V. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – D. B. vieną kartą teleskopine lazda suduodant smūgį V. B. į jo apatinę nugaros dalį ir sukeliant fizinį skausmą, jis - L. Z. tyčia du kartus specialiosios priemonės - elektroimpulsinio prietaiso „Tazer“ - apatine rankenos dalimi sudavė jam į galvą, dėl ko V. B. nukrito ant žemės, tuomet ta pačia specialiąja priemone vėl sudavė V. B. į galvą ne mažiau kaip keturis kartus, ko pasėkoje dėl žaizdų galvoje, kaktos - kairio smilkinio sumušimų odos nubrozdinimų kaktoje, smakre ir kakle buvo nežymiai sutrikdyta V. B. sveikata. Šiais tyčiniais veiksmais, nesuderinamais su (duomenys neskelbtini) vardu, jis - L. Z. - piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi – naudodamas Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota teise panaudoti prievartą, ignoravo šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą galimybę prievartą naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, t. y. adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Dėl to buvo tyčia pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje nustatyta asmens neliečiamumo garantija, šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7, 9, 10, 13 punktuose nurodyti pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principai, šio įstatymo 16 straipsnio l, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tokiais pažeidimais diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių pataisos įstaigų, kaip svarbių teisėsaugos institucijų, užtikrinančių valstybės politikos įgyvendinimą, vykdant laisvės atėmimo bausmes, autoritetas, iškreipta šių įstaigų paskirtis. Viso to pasėkoje didelę žalą (fizinę ir neturtinę) patyrė fizinis asmuo, ir didelę neturtinę žalą - Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios pataisos įstaigos (dabar - bausmių vykdymo sistemos įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnyba, jos padaliniai kalėjimai) bei valstybė.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

19. Liudytojas N. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus pagarsintus teisme parodymus, viskas ką sakė – tiesa, V. B. sumušė pareigūnai, tai buvo vakare po vakarienės, 22 val. jis nuėjo miegoti, bet nuo triukšmo 2 val. prisikėlė.

20. Liudytojas R. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jį su kaltinamaisiais sieja tarnybiniai santykiai, yra kolegos, L. Z. ir D. B. yra jo pavaldiniai. Kai jis atvyko į darbą, nukentėjusiajam buvo suteikiama pagalba. Kitą dieną gavo tarnybinius pranešimus iš pareigūnų, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai, priešinosi pareigūnams, dėl nevykdytų reikalavimų jam buvo panaudotos spec. priemonės. Kiek žino, prieš V. B. buvo panaudota guminė lazda ir antrankiai. Ar buvo naudotas tazeris nepamena. Dėl spec. priemonių panaudojimo kiekvienas pareigūnas įvertinęs grėsmę sau ir aplinkiniams priima savarankiškai sprendimus, kada panaudoti spec.priemones ir už tai atsako. Kiek pamena iš tarnybinių pranešimų ir kiek kalbėjo pareigūnai - buvo tokia situacija, jog buvo reikalinga naudoti spec. priemones. Kiek žino, V. B. dažnai nevykdydavo vidaus taisyklių, jis buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kurie linkę užpulti, tokių asmenų priežiūra padindintos priežiūros ribose.

21. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2021-07-14 jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. buvo lauke pataisos namų kieme. Neatsimena, ar be jo ir kito nuteistojo V. B., dar buvo kitų nuteistųjų. Atsimena, kad prie V. B. priėjo du pareigūnai, o jam (liudytojui) liepė eiti į viršų, į (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas) nedelsiant nuėjo į būryje esantį laisvalaikio kambarį, todėl negali papasakoti, koks pokalbis vyko tarp pareigūnų ir V. B.. Negirdėjo, kadangi išėjo iš kiemo. Iki šiol nelabai žino, kas tą dieną įvyko tarp nuteistojo V. B. ir pareigūnų, kadangi V. B. tąkart į būrį grąžintas nebuvo. Taip pat apie šį įvykį jis (liudytojas) nieko negirdėjo ir iš kitų nuteistųjų ar pareigūnų. Su V. B. bendrauja labai mažai, jų santykis minimalus (1 t., b.l. 80-83).

22. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūra atlikta 2021-07-14, 20.30-20.50 val., apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (veiklos adresas – (duomenys neskelbtini)) pataisos namų (duomenys neskelbtini), nurodant, tame tarpe, kad kieme matoma krepšinio aikštelė, medinė tvora, pilkos spalvos suolas, kairėje pusėje matomas pataisos namų gyvenamųjų patalpų pastatas, daugiau jokių daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. Apžiūros metu filmuota ir fotografuota (1 t., b. l. 37-43).

23. Asmenų pagal jų nuotraukas atpažinimas, kurio metu nukentėjusysis V. B. atpažino įtariamąjį L. Z. kaip pareigūną, dalyvavusį 2021-07-14 įvykyje, kai jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu buvo naudojama fizinė jėga ir specialiosios priemonės. L. Z. jo atžvilgiu naudojo elektroimpulsinį prietaisą „Tazer“, juo jį mušė, pataikė į galvą, antakį, kaklą bei petį. Po to, jam (nukentėjusiajam) būnant Kamerų tipo patalpų kameroje (duomenys neskelbtini), L. Z. buvo atėjęs su kitais dviem pareigūnais, „pakabino“ jį su antrankiais ant kameros durų esančių grotų (1 t., b.l. 194- 200).

24. Asmenų pagal jų nuotraukas atpažinimas, kurio metu nukentėjusysis V. B. atpažino įtariamąjį D. B. kaip pareigūną, dalyvavusį 2021-07-14 įvykyje, kai jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu buvo naudojama fizinė jėga ir specialiosios priemonės. D. B. į įvykį atėjo šiek tiek vėliau su kitu pareigūnu. D. B. savo apklausos metu nurodė kaip „stambesnį pareigūną“. D. B. įvykio metu trenkė jam teleskopine lazda, o paskui, jam būnant Kamerų tipo patalpų kameroje (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs su kitais dviem pareigūnais ir jį „pakabino“ su antrankiais ant kameros durų esančių grotų (1 t., b.l. 179-183).

25. Asmenų pagal jų nuotraukas atpažinimas, kurio metu nukentėjusysis V. B. atpažino įtariamąjį E. K. kaip pareigūną, dalyvavusį 2021-07-14 įvykyje, kai jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu buvo naudojama fizinė jėga ir specialiosios priemonės. E. K. įvykyje dalyvavo nuo pat pradžių kartu su L. Z.. E. K. savo apklausos metu nurodė kaip „pareigūną su barzda“. E. K. įvykio metu bandė jį pagauti, sulaikyti, o, jam (nukentėjusiajam) nugriuvus ant žemės, rodos, jį mušė. Paskui, jam būnant Kamerų tipo patalpų kameroje (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs su kitais dviem pareigūnais ir jį „pakabino“ su antrankiais ant kameros durų esančių grotų (1 t., b.l. 184-188).

26. Asmenų pagal jų nuotraukas atpažinimas, kurio metu nukentėjusysis V. B. atpažino įtariamąjį R. B. kaip pareigūną, dalyvavusį 2021-07-14 įvykyje, kai jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu buvo naudojama fizinė jėga ir specialiosios priemonės. R. B. į įvykį atėjo šiek tiek vėliau, su pareigūnu D. B.. R. B. įvykio metu jį sulaikė, bet, ar jis jį mušė, ar jo atžvilgiu naudojo specialiąsias priemones, pasakyti negali, nes nematė. Po įvykio R. B. jis nebematė (1 t., b.l. 189-193).

27. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri surašyta remiantis medicininiais dokumentais – (duomenys neskelbtini) 2021-07-14 medicininių dokumentų išrašu/siuntimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens nedicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad V. B. padaryta žaizdos galvoje, kaktos kairio smilkinio sumušimai, odos nubrozdinimai kaktoje, smakre ir kakle. Nesant tikslesnio sužalojimo aprašymo, nėra galimybės nustatyti, kiek sužalojimų buvo padaryta V. B.. Nesant tikslesnio sužalojimų pobūdžio, formos ir matmenų aprašymo, nustatyti tikslų sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2021-07-14 (1 t., b.l. 75-77).

28. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo atlikta 2021-07-14 vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūra ir nustatyta: atidarius aplanką su užrašu „REGISTRATORIUS NR. 1 - 2021-07-14 – V. B.“, matyti failas pavadinimu „NOR_0000001_000001_ 20210714194838 _ 0881“. Jame spalvotas vaizdo ir garso įrašas, 2021-07-14 užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. 1 pataisos namų kieme. Vaizdo įrašo pradžia – 19.48.38 val. Vaizdo registratorių segi galimai (duomenys neskelbtini) specialistas L. Z.. Įraše matyti nuteistasis V. B., sėdintis pataisos namų kieme, ant suoliuko, šalia (duomenys neskelbtini). L. Z. sako „einam, B., su mumis“. V. B. atsako „kur?“. L. Z. - „einam gi jau, viskas, prisibuvai, einam“; L. Z., priėjęs prie V. B. - „einam gražiuoju, nes bus blogai“. Šalia matyti kitas pareigūnas - E. K.. V. B. – „kaip bus bloguoju, jeigu man priklauso laukas?“. L. Z. - „bus panaudotos spec priemonės“. V. B. - „nu bet o kur mano laukas?“. L. Z. - „ar tu supratai? ar tu supratai, ką mes tau pasakėm?“. V. B. - „tai jūs man pasakykit, kur mano laukas?“. L. Z. kalba per V. B. – „aš tau pasakiau, einam su mumis dabar, supratai, nes kitaip bus panaudotos spec priemonės, bus uždėti antrankiai, ir vis vien būsi išvestas“. V. B. - „hm, geras“. L. Z. - „netiki?“. V. B. - „to dar negirdėjau“. E. K. V. B. - „stojam“. L. Z. – „stojam, stojam“. V. B. šypsosi, vis dar sėdi ant suoliuko. Fone matyti kitas nuteistasis A. Š.. Pareigūnai kartu - „stojam, einam“. E. K. paima V. B. už rankos. V. B., žiūrėdamas į L. Z. - „netampyk“. L. Z. - „ką netampyk, einam, einam“. V. B. L. Z. - „man atrodo, aš tave patį greičiau sulankstysiu“. E. K. V. B. - „einam gražiuoju, ir viskas“. V. B. - „ne, nu tai ką, man priklauso laukas. Man sakė pusvalandį, aš lauke nebuvau jokių padaręs nesąmonių“. L. Z. kalba per V. B. - „ė, B., tu jau šiandien prisidirbai, kaip nesąmones, tu jau šiandien visą dieną nesąmones darai“. V. B. - „ką aš lauke buvau padaręs, lauke pas mane nei vieno pažeidimo nesu padaręs, jūs man negalit lauko apriboti“. L. Z. - „mes tau lauko neapribojam, mes tave izoliuojam“. V. B. - „nu tai manęs net nereikia izoliuot“. L. Z. - „reikia“. V. B. - „kad aš ir izoliuotas, man vis tiek laukas priklauso“. L. Z. - „guldyt tave ant žemės jau?“. V. B. - „tave patį tuoj paguldysiu čia“. L. Z. ranka suimta V. B. kaklą. V. B. L. Z. - „kas tau yra čia?“. L. Z. - „einam, aš tau pasakiau“. V. B. - „aš tau kaip pisiu tuoj į barzdą, velnias tu“. E. K., priėjęs prie V. B. - „nu baik, baik“. L. Z. V. B. - “kaip? ką tu pasakei?“, šiek tiek atsitraukia nuo V. B.. V. B. L. Z. - „nu, kad tu velnias, tuoj pisiu aš tau į barzdą“. L. Z., priėjęs arčiau V. B., kaire ranka suima pastarajam už kaklo. L. Z. V. B. - „ką tu pasakei? Einam, ir viskas“. V. B. - „dar kartą pakartot?“. L. Z. - „pakartok“. V. B. - „velnias tu esi, kurva“. L. Z. suima V. B. už megztinio kapišono ir jį purto. Tuo metu fone pasigirsta elektros impulsinio prietaiso „Taser“ garsas. L. Z. – „einam, sakau, bus blogai tau, perspėju“. V. B. - „kas bus blogai?“. L. Z. - „bus blogai“. E. K. išsitraukia antrankius. L. Z. - “B., gulkis ant žemės“. V. B. - „kas bus blogai, velnias?“. L. Z. – „B.“. V. B. - „kas bus blogai?“. L. Z. - 18 „gulkis ant žemės, sakau“. V. B. - „kas bus blogai? bijau aš tavo to tazerio, galvoji?“. L. Z. dar kartą nurodo V. B. gultis ant žemės. L. Z. – „kas, man nereikia tavo taserio“. V. B. - „pisiu aš tau tuoj į nosį, lochas“. L. Z. dar kartą duoda komandą gultis ant žemės, į kurią V. B. atsako „tai tu gulkis, šunie, ant žemės; kas aš tau, šuo, kad gulėčiau?“. L. Z. dar kelis kartus pakartoja V. B., kad gultų ant žemės. V. B., nustūmęs L. Z. ranką - „ką aš tau, gultis ant žemės?“. L. Z. - „B., baik aš tau pasakiau, žinok“. V. B. – „ką, baik, galvoji čia papurtei, tai kažką kietas?“. L. Z. - „aš dar nepurčiau tavęs, aš dar tavęs nepurčiau“. E. K. per raciją sako „25“, t.y. pakvietė pareigūnų pastiprinimą. L. Z. dar kartą - „B., aš dar tavęs nepurčiau“. V. B. - „kai pisiu aš tau tuoj į barzdą, pūsk tu n.<...> iš čia greičiau“. E. K. kalbina V. B. eiti į Kamerų tipo patalpas. L. Z. - „B., einam gražiuoju“. V. B. - „kas, kurva? Ką, drąsus labai, kurva, už gerklės imt?“. L. Z. - „Aš ne už gerklės, sakau, raminkis“. V. B. pakeltu tonu -„Kas ne už gerklės“. L. Z. - „tu manęs negąsdink, žinai“. V. B. – „kas, negąsdink, kurva, tuoj pagąsdinsiu, lavonas, kurva“. L. Z. - „kas tu, ko tu, raminkis, gerai?“. V. B. - „ką tu, kurva, pisiu aš tau sakau tuoj, geriau (duomenys neskelbtini) pasitrauk“. E. K. tuo metu ramina V. B. ir atitraukinėja nuo L. Z.. V. B., žiūrėdamas į L. Z. - „ką tu, galvoji drąsus esi?“. E. K. dar kartą bando V. B. įkalbėti gražiuoju eiti. Šis, dar kartą atsisukęs į L. Z., - „drąsus čia su tazeriu, kai pisiu, kurva, tai ir tazeris nepadės“. L. Z. - “kas iš to? ką tu čia padarysi?“. V. B. - „ką tu gąsdini?“. L. Z. - „tu gulkis, aš tau sakau, ant žemės“. V. B. - „tu iš viso negali naudoti tazerio, ką aš tau padariau, aš su tavim agresyviai nesielgiau“. L. Z. - „kaip tai nesielgei? kaip tai nesielgei? Viskas filmuojama, viskas filmuojama“. V. B. - „aš su tavim agresyviai nesielgiau, aš tau jokios grėsmės nesukėliau“. L. Z. - „kaip tai nesielgei? ką tu man ką tik sakei dabar, ką? gulkis ant žemės, aš tau sakau“. V. B. - „tai, kad tu mane kratei, lavonas tu“. Tai sakydamas, linkteli galvą pareigūno L. Z. link, o šis ir vėl kartoja V. B. gultis ant žemės. V. B. - atsako „gulkis pats tu, šunie, ant žemės, kurva“. E. K. vėl ramina V. B., paima jį už rankos skatindamas eiti. V. B., ištraukęs savo ranką - „ne, ne, nu sakau, net nelieskit nachui. Sunervuoja čia mane ir galvoja, kad eisiu aš dabar“. L. Z. tuo metu vėl liepia V. B. gultis ant žemės. V. B., tuomet žiūrėdamas į L. Z. - „kas? tu netiki, kurva, kad tuoj pats į barzdą gausi ir pats čia prigulsi?“. L. Z. - „ne, aš netikiu“. V. B. - “netiki?“. L. Z. – „nereikia, sakau, raminkis“. V. B. - „sakyk, netiki?“. L. Z. - „aš tikiu, viską ką tu gali, ką tu sakai“. V. B. - „nu tai gulkis pats tada ant tos žemės, kurva“. V. Z. - „B., ateis daugiau pareigūnų, ir tau skaudės, nu“. V. B. – „ką, skaudės, kurva? tuoj pačiam daugiau skaudės, kurva; galvoji, bijau; kai pisiu, sakau, net nepajusi, kurva“. L. Z. - „B., mes gi tave paguldysime, gi nu“. V. B. - „papurtė mane, galvoji kažkas pasikeis“. L. Z. nurodo V. B. gultis ant žemės. E. K. kalba per raciją. L. Z. tada dar perklausia V. B., ar jis suprato, kas buvo pasakyta. V. B. - „tai tu gulkis, ko tu nesiguli? mandras tenai čia kažką už gerklės imti, ką, galvoji aš tau nepaimsiu, kurva, dar ne tokių buvo“. L. Z. - „B., sakau, tu dabar šiandien eini kamerą, viskas“. V. B. – „kas, eini į kamerą, tai tu eik į savo tą kamerą ir sėdėk tu ten“. L. Z. - „B., kaip ko.. (garsą sunku tinkamai identifikuoti, tuo metu girdimi balsai iš pataisos namų nuteistųjų). V. Z. - „B., nenori dar?“. V. B. - „gali, man (duomenys neskelbtini)“. L. Z. – „tu, raminkis, žinai, gulkis ant žemės“. V. B. - „man tas tazeris - 100 metų“. L. Z. - „mes tau uždėsim antrankius, ir tave nuvesiu“. V. B. - „nu tai va, tu gulkis ant žemės, o aš tau uždėsiu tuos antrankius, dar išspardysiu aš ten čia“. L. Z. - „man atrodo, tuoj baigsis su tavim čia žaidimai“. V. B. - „kas baigsis? netiki, tai davai 19 gali bandyti“. L. Z. per raciją - „25, ateikit greičiau“. V. B. – „ateikit greičiau, ateikit, greičiau; pats nesusitvarkysi, ane?“. L. Z. - „tai gerai, ateis daugiau pareigūnų“, iš karto po to vėl į raciją sako „25, kaip supratot?“. Tuo metu V. B. eina toliau, atsiremia į lauke stovintį stalą. L. Z. - „tu vis tiek šiandien eisi į kamerą, viskas, mes tave perspėjom“. V. B. - „man atrodo, aš tave greičiau nuvesiu“. L. Z. - „tu kalbėk, kalbėk, kalbėk čionais, leidžiu tau kalbėti“. Po to stoja tyla, kelias sekundes niekas nieko nekalba. V. B. L. Z. - „kas yra, rankos dreba?“. L. Z. - „ne, nedreba, aš nieko; vis tiek mes tave nusivesim, anksčiau ar vėliau“. V. B. - „ … (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių) pristojai išvis“. L. Z. - „aš nepristojau, … (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių), aš nenoriu tavęs sužaloti“. V. B. - „man atrodo, čia aš jus tuoj sužalosiu“. L. Z. - „B., baik, gerai?“. V. B. – „ne, nu tai pažėk, čia sėdėjau, ne? tu drąsus buvai, ėmei čia už gerklės, tazeriu, … (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių); atsistojau, ir visi tie mandrumai kažkur dingo, kurva sakau“. L. Z. - „B., tu tik nusiramink dabar“. Tuo metu V. B. paima ant stalo buvusį kamuolį. L. Z. - „padėk tą kamuolį“. V. B. meta kamuolį L. Z. link, šis atsitrenkia į jau ištiestą L. Z. kairės rankos delną. L. Z., nurodydamas padėti kamuolį - „tu supranti, tu tuoj gausi per galvą, žinok“. V. B. – „ką, gausiu, davai duok“. L. Z. - „tu ką tik mane puolei, tu supranti šitą“. V. B. - „džiaukis, kad … (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių)“. L. Z. - „taigi tu matei, viskas yra filmuojama, žinai“, V. B. - „kur filmuojama?“. L. Z. - „čia viskas filmuojama“. V. B. - „tai gerai, filmuojama - tai filmuojama, bet nepamiršk, kad pats nufilmavęs, kaip už gerklės imi“. L. Z. - „viskas nufilmuota, viskas nufilmuota, priešinaisi“. V. B. – „ką, priešinausi, kaip aš tau priešinausi sėdėdamas? kai sėdėjau, tada drąsus imt už gerklės, su tazeriu, ane? kur dabar visi tavo mandrumai dingo?“. L. Z. - „kalbėk, kalbėk“. 19.56.38 val. matyti, kaip ateina pareigūnai R. B. ir D. B.. L. Z. V. B. – „einam“. V. B. - „niekur aš tau neisiu“. L. Z. – „einam, aš tau pasakiau“. V. B. - „kas, vėl dabar atsigavai?“. L. Z. - „atsigavau, atsigavau“. V. B. - „Kas yra?“. L. Z. - „einam, B., viskas“. Pareigūnai R. B. ir D. B. priėję klausia, kas nutiko. L. Z. - “priešinasi”. V. B. - „kas priešinasi? kurva, čiupt už gerklės, tada drąsus, tada … (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių)“. L. Z. - „B., einam, einam“. V. B. – „ką, man tai neįdomu, ateina čia keturiese, tada drąsūs“. L. Z. – „einam, aš tau pasakiau, ir viskas“. V. B. - „kas yra?“. R. B. - „kad nereiktų tampyt“. L. Z. V. B. - „tu už tą kamuolį atsiimsi, aš tau iškart pasakiau, už tą kamuolį atsiimsi, kad dabar metei į mane, už tą kamuolį atsiimsi“. V. B. kelis kartus pakartoja - „ką atsiimsiu?“. L. Z. - „einam, paskui galėsi aiškintis“. V. B. kalba - „jeigu tu man kažką padarysi, tu atsiimsi, tu čia ne vieną kartą dirbsi“. L. Z. – „einam, aš tau pasakiau“. V. B. - „aš tai neisiu, aš tau sakau“. L. Z. - „gulkis ant žemės ir dėk rankas“. Prie V. B. tuo metu prieina E. K.. Šalia ant stalo sėdi D. B., laikydamas rankoje elektroimpulsinį prietaisą „Tazer“. R. B. V. B. stovi už nugaros. Priėjęs prie V. B., E. K. bando jam uždėti antrankius, tačiau šis patraukia ranką, sako, kad jis niekur neis. E. K. dar bando jį įkalbėti. L. Z. tuo metu kelis kartus dar pakartoja „B.“, o pastarasis atsako „man tai neįdomu, ką jūs čia drąsūs su tazeriais“. D. B. įjungia savo turėtą prietaisą „Tazer“, leisdamas jo veikimo garsą, tačiau juo nenaudoja. V. B., žiūrėdamas į jį, - „ką tik tokį gavau, galiu pasakyti - šūdas, geresnį geriau būtų turėjęs“. L. Z. V. B.- „gulkis ant žemės“. D. B. prietaisą „Tazer“ įsideda atgal į dėklą. V. B. - „kaip du pirštus apšikt, tas tavo tazeris“. D. B. - „dar yra be tazerio baisiau“, „Š., ką čia darai?“. V. B. - „pas jumis nieko nėra“. Už kadro girdimas galimai nuteistojo A. Š. balsas „lauke“. D. B., pažiūrėjęs į ant rankos turėtą laikrodį - „tai jau gali eiti į viršų“. L. Z., atsisukęs į kairėje pusėje šalia (duomenys neskelbtini) ant suoliuko sėdintį A. Š. - „eik į viršų, greit, pasakė tau“. A. Š. atsistoja ir išeina galimai į (duomenys neskelbtini), prieš tai nuo stalo paėmęs drabužį. Tuo metu D. B. kažką kalba, tačiau neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių. Į tai V. B. - „kas ant sroko, man laukas yra, man priklauso laukas, nes aš valandą lauke esu“. D. B. - „tau nėra lauko dėl kažkokių priežasčių“. V. B. - „nu bet aš, nu gerai, yra priežastys ane, ir čia tai net nepateisinamos, kad aš galiu būti lauke“. D. B. - „tai yra priežastys, ar ne? jokiam teisės akte nėra nurodyta, kad tu čia išvis gali vaikščioti, čia yra geranoriškai, valdžios sutikimu, kadangi karšta, tol, kol jūs nedarot nesąmonių“. V. B. - „kas? jeigu netiki, vienu žodžiu, galime pažiūrėti teises, ane, ir pas mane yra trys valandos priklauso; pas mane palei dienotvarkę buvo vakar suplanuota; aš dabar lauke pabuvau gal pusę valandos, gal 40 minučių daugiausiai; ir, kurva, viskas baigės, kad mane nuvedė … (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių); sako, pabūsi kambary pusę valandos ir galėsi išeit, tai ir taip prasėdėjau iki vakarienės“. L. Z. - „jau man atrodo, čia su juo, jo toks elgesys toksai, kad kažką .. (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių)“. V. B. su D. B. kažką kalba, tačiau neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių. L. Z. - „einam, B., viskas“. V. B. - „kas, aš tai sakau, niekur neisiu, man neįdomu”. L. Z. - „tai uždės tau antrankius ir nuves“. V. B. - „ar kažkas pasikeis?“. L. Z. - „nunešim tave“. D. B. - „iš tikrųjų, tai nepasikeis“. L. Z. - „tik tau skaudės, kam tau to reikia?“. V. B. - „tai to man nereikia, man reikia lauke būt, man priklauso laukas, man negalit apribot; va, nuo penkių iki pusės aštuonių“. L. Z. – „baigiam mes čia su juo žaist, nes čia … (neįmanoma tiksliai identifikuoti žodžių), vis tiek jau popierius surašyt reiks“. E. K. perduoda turėtus antrankius D. B.. Tada jie bando uždėti antrankius V. B., tačiau šis nesiduoda, ištrūksta ir bėgdamas nugara atsitrenkia į L. Z.. Nubėgęs nuo pareigūnų, V. B. nuo jų atsitraukinėja atbulu žingsniu. Jį iš nugaros sulaiko R. B.. Netrukus prieina E. K. ir rankoje teleskopinę lazdą besinešantis D. B.. L. Z. - „dengiam jį; jis man jau prapiso, vieną įšovė”. E. K., V. B. suėmęs už rankų, kartu su R. B. bando sulaikyti, parversti ant žemės. Šis išsprūsta iš jų rankų ir atsiduria prie pat D. B.. Šis užsimojęs rankoje turėta teleskopine landa trenkia V. B. į nugarą. Tuo metu R. B. ir E. K. stovi toliau, atsitraukę. Iš karto po minėto smūgio V. B. atsiduria prie L. Z., o šis jam į galvą trenkia dešinėje rankoje turėto “Tazerio” apatine dalimi. Po šio smūgio V. B. nugriūna ant žemės, jam pasirodo kraujas iš plaukuotos galvos dalies. Jam nugriuvus, panašu, kad L. Z. dar kelis kartus taip pat trenkia V. B., tačiau neįmanoma tiksliai pamatyti, į kokias kūno dalis. Prie gulinčio V. B. pribėga kiti pareigūnai, bando jį surakinti antrankiais. L. Z. šaukia „kas tau yra, ką? rankas už nugaros“. Kiti pareigūnai irgi duoda komandą „rankas už nugaros“. V. B. dejuoja, suima dešine ranka už žaizdos galvoje, ranka išsitepa krauju, jis sako „kraujas, kraujas“. L. Z. - „tau dar ne kraujas bėgs“. D. B. - „kas tu nori, kad vanduo bėgtų? kitą ranką greitai“. V. B. apverčiamas, girdimas elektroimpulsinio prietaiso „Tazer“ veikimo garsas. V. B. vėl sudejuoja. Pareigūnai vėl šaukia „kitą ranką“. Iš karto po to R. B. nueina koridoriaus į nuteistųjų būrį link, uždaro skiriančias grotas. L. Z. pasisukus, matyti, kaip D. B. rakina V. B. rankas antrankiais, o E. K. nueina prie būrio durų šalia R. B.. D. B. duoda komandą V. B. stoti. Šis atsistoja, ir D. B. veda jį surakintą antrankiais. Kiek toliau matyti pareigūnai R. B. ir E. K.. L. Z. atsisukus, matyti kruvinas V. B. veidas. L. Z. - „už tą prašovimą tau bus baudžiamoji atsakomybė, už tai, kad man trenkei į snukį“. Kiek paėjęs, V. B. bando ištrūkti iš D. B., šaukia „pisk nachui“. D. B. - „gausi dar vieną“, ir iš karto L. Z., pribėgęs prie V. B., įremia į jo nugarą elektroimpulsinį prietaisą „Tazer“, pasigirsta jo naudojimo garsas. R. B. kartu su E. K. nueina prie (duomenys neskelbtini) durų, laiko jas, kol R. B. kartu su jais įeina į vidų. L. Z. - „pasipriešinsi čia dar“. V. B. tuo metu kosti. L. Z., įėjęs į Kamerų tipo patalpas, iš karto nueina prie kameros (duomenys neskelbtini) atidaro grotas. Kamerų tipo patalpose tuo metu matyti V. B., surankintas ir vedamas D. B., bei patalpose esantis R. B.. D. B. nuveda V. B. į minėtą kamerą, sako L. Z. „antrankius užfiksuokit, aš tai nenuimsiu jam, iki nusiraminimo“ ir turėtą teleskopinę landą trenkia į atidarytas kameros duris. Matyti, kaip R. B. tuo metu nueina tolyn koridoriumi. L. Z. prieina prie D. B., sako „o kam tu juos imi, užfiksuok tiktai“. L. Z. - „aš užfiksuosiu tiktai“, palinksta prie V. B. antrankių iš nugaros pusės, dar sako „bus čia tau, vaikas, žaisti“. L. Z. pasitraukia, ir D. B. uždaro kameros duris. L. Z. - „dabar tiktais reikia išsikv..“. Vaizdo įrašas nutrūksta, 20.02.44 val. vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b.l. 48-54).

29. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo atlikta 2021-07-14 stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūra ir nustatyta: aplanke pavadinimu „1 (duomenys neskelbtini) - 2021-07-14 – V. B.“ rastas failas pavadinimu „HCRV_ ch4 _ main _20210714194500 20210714200500“. Jame esantis vaizdo įrašas spalvotas, be garso. Vaizdas užfiksuotas (duomenys neskelbtini) stebėjimo kamera pataisos namų kieme 2021-07-14. Vaizdo įrašo pradžia 19.45.00 val. Pataisos namų kiemo krepšinio aikštelėje matyti trys nuteistieji. Vienas iš jų V. B., jis sėdi ant pilkos spalvos suoliuko, esančio pataisos namų kieme, šalia (duomenys neskelbtini) atitvaro. Ant medinio stalo sėdi nuteistasis A. Š., o šalia jo stovi galimai nuteistasis, kurio negalima identifikuoti dėl prastos vaizdo įrašo kokybės. 19.45.22 val. į pataisos namų krepšinio aikštelę prie ten esančių nuteistųjų ateina Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. Z.. Matyti, kad jis rankomis gestikuliuodamas bendrauja su nuteistuoju A. Š.. 19.45.56 val. L. Z. prieina prie V. B., kuris sėdi ant suoliuko, bendrauja, gestikuliuoja rankomis. 19.47.09 val. L. Z. išeina iš pataisos namų krepšinio aikštelės, nueina (duomenys neskelbtini) link. Tuo metu likęs ant suoliuko toliau sėdi V. B., o A. Š. mėto krepšinio kamuolį į krepšį. 19.52.11 val. į krepšinio aikštelę ateina L. Z. ir specialistas E. K.. Abu minėti pareigūnai atsistoja šalia sėdinčio ant suoliuko V. B.. Matyti, kad L. Z. intensyviai gestikuliuoja rankomis, kalbėdamas su V. B.. 19.53.41 val. matyti, kaip L. Z. kaire ranka suima nuteistajam V. B. už kairio peties ir impulsiniu elektros šoku „Tazer“ prideda V. B. prie pilvo. 19.53.45 val. V. B. atsistoja nuo suoliuko ir bando išsisukti nuo sulaikymo, nes rankomis iš už nugaros pastarąjį bando sulaikyti E. K..19.53.57 val. E. K. išsiima antrankius iš dėklo ir laiko juos dešinėje rankoje. 19.54.59 val. L. Z. ištiesta ranka rodo į žemę nuteistajam V. B.. 19.57.46 val. V. B. atsistoja šalia stalo, kuris yra pataisos namų kieme. 19.59.11 val. V. B. paima kamuolį ir meta į L. Z.. 19.59.25 val. L. Z. toliau aktyviai gestikuliuoja rankomis. 20.00.31 val. į (duomenys neskelbtini) ateina R. B. ir D. B.. 20.00.56 val. D. B. atsisėda ant stalo šalia V. B., o R. B. atsistoja šalia iš dešinės V. B. pusės. Iki 20.03.48 val. pareigūnai kalbasi su V. B.. 20.03.49 val. prie V. B. prieina E. K., suima už dešinės V. B. rankos. 20.03.51 val. V. B. išsprūsta ir bėgdamas atsitrenkia į L. Z.. 20.04.02 V. B. užbėga už filmuojamos zonos ribų. 20.04.06 val. iš filmuojamos zonos ribų išeina ir visi minėti pareigūnai. Nuo 20.04.07 val. iki 20.04.59 val. nieko reikšmingo įvykiui tirti nematyti. 20.05.00 val. vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 59-61).

30. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo atlikta 2021-07-14 Kamerų tipo patalpose vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta: aplanke pavadinimu „KTP 2021-07-15 15 00,00 – 04,00“ rastas failas pavadinimu „DVR_ ch9_main_ 20210714000000_202107150470000", jame - spalvotas vaizdo įrašas, užfiksuotas 2021-07-14 - 2021-07-15. Vaizdo įrašo pradžia - 23.59.58 val. 00.41.11 val. L. Z. ir E. K. atveda V. B. į kamerą (duomenys neskelbtini). Tuomet trumpam užeina į tarnybinę patalpą. 00.42.17 val. L. Z. vėl nueina prie minėtos kameros, panašu, kad kalbasi, o E. K. į kamerą atneša patalynę. Po to L. Z., vis dar panašu, kad kažką kalba, o 00.44.47 val. uždaro kameros duris. Pareigūnai išeina iš Kamerų tipo patalpų. 00.46.47 val. į Kamerų tipo patalpas ateina L. Z., paskui jį E. K.. 00.47.00 val. L. Z. atidaro kameros (duomenys neskelbtini) duris. 00.47.37 val. jie abu kartu užeina į kameros vidų. 00.48.58 val. jie abu greitu žingsniu išeina iš kameros. 00.50.17 val. Abu išeina iš Kamerų tipo patalpų. 01.05.00 val. E. K. ateina į Kamerų tipo patalpas, priėjęs prie kameros (duomenys neskelbtini) durų, žiūri per akutę. Iš karto po to išeina. 01.25.50 val. į Kamerų tipo patalpas ateina L. Z. ir, priėjęs prie kameros (duomenys neskelbtini) durų, žiūri per akutę. Išeina. 02.22.07 val. į Kamerų tipo patalpas ateina pareigūnai D. B., E. K. ir L. Z.. Visi trys įeina į kameros (duomenys neskelbtini) vidų. Po kurio laiko D. B. iš kameros išneša daiktą, panašų į lazdą, ir padeda ją koridoriuje. 02.34.05 val. pareigūnai galimai iš nugaros su antrankiais prirakina V. B. prie kameros grotų ir jas uždaro. Po to uždaro minėtos kameros duris. 02.34.23 val. visi trys pareigūnai išeina iš Kamerų tipo patalpų. 03.01.05 val. vėl tie patys trys pareigūnai ateina į Kamerų tipo patalpas, apžiūri kameras ir 03.01.34 val. išeina. 03.57.47 val. į Kamerų tipo patalpas ateina L. Z., vaikšto po bendro naudojimo patalpas, per akutes apžiūri kameras. 04.00.00 val. vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 66-68).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

31. BK 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).

32. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-283/2013). Nagrinėjant įgaliojimų viršijimo bylas, būtina nustatyti, ar asmuo turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, ar jie buvo būtini, taip pat, ar buvo atliekant juos, ypatingai jei buvo taikoma prievarta, laikytasi proporcingumo reikalavimų.

33. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020, 2K-7-9-976/2020). Įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principų pažeidimas valstybės tarnautojo veikla, pareigūno vardo diskreditavimas taip pat laikomas didele žala BK 228 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-108/2009, 2K-164/2009, 2K-7-335/2013, 2K-P-1/2014, 2K-497/2014).

34. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Atitinkamai šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už tarnybinių įgaliojimų viršijimą (BK 228 straipsnio 1 dalis). Kaltininkas tyčia viršija įgaliojimus tuomet, kai suvokia, kad jo veiksmai pavojingi ir peržengia kompetencijos ribas, numato, kad dėl tokio elgesio neišvengiamai atsiras arba realiai gali atsirasti didelė žala, nori tokių padarinių arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia arba netrukdo jiems atsirasti.

35. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už tarnybos įgaliojimų viršijimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tokia institucija yra ir Lietuvos kalėjimų tarnyba, jos padaliniai - kalėjimai, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) (prieš tai buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini)). Dėl to, jei pataisos įstaigos pareigūnas, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalą sveikatai, tokia fizinė žala savaime vertintina kaip didelė žala BK 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir pataisos įstaigos prestižui. Analogiškos išvados padarytos vertinant kitų teisėsaugos pareigūnų – policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimą (žr. pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Taigi, jei byloje nustatoma, kad teisėsaugos pareigūno veiksmai yra neteisėti, t. y. atlikti viršijant įgaliojimus, asmens sveikatos sutrikdymas paprastai turėtų būti vertinamas kaip didelė žala. Ir priešingai, pripažinus, kad pareigūno veiksmai buvo teisėti, būtini ir proporcingi, neturi teisinės reikšmės klausimas dėl padarytos asmens sveikatai žalos pripažinimo BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtinuoju požymiu - didele žala.

36. Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus matyti, jog kaltinamasis D. B., priešingai nei kaltinamasis L. Z., savo kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnyba, viršijant suteiktų įgaliojimų ribas, neigė. Teismui kaltinamasis D. B. pripažino V. B. atžvilgiu panaudojęs teleskopinę lazdą, ja suduodamas vieną smūgį į apatinę kūno dalį, žemiau liemens, ko pasekoje V. B. suklupo ir jis buvo paguldytas ant pilvo, tačiau nurodė, jog kitomis priemonėmis nebūtų galėjęs sulaikyti nuteistojo, nes jis aktyviai priešinosi, buvo kilęs pavojus jam ir jo kolegoms. Teismas šiuos D. B. parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją byloje, nes jų nepatvirtina, o priešingai juos paneigia toliau analizuojama bylos medžiaga, juolab kaltinamojo D. B. parodymai buvo prieštaringi tarpusavyje. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu 2021-08-02 rašytiniuose paaiškinimuose D. B. nurodė, jog V. B. ant jo šoko, todėl jis su lazda jam smūgiavo, tuo tarpu teisme D. B. parodė, kad jo atžvilgiu V. B. konkrečių veiksmų neatliko (1 t., b. l. 26). Kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo vienareikšmiški ir dėl jo panaudotos lazdos smūgio vietos, nes minėtuose 2021-08-02 rašytiniuose paaiškinimuose D. B. aiškiai nurodė, jog smūgiavo į apatinę kojų dalį, tuo tarpu vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jau negalėjo sukonkretinti į kurią tiksliai kūno vietą smūgiavo, nurodydamas, kad trenkė su lazda į apatinę kūno dalį, teisme kaltinamasis teigė, kad su teleskopine lazda sudavė vieną smūgį į apatinę kūno dalį, žemiau liemens. Šiuos nenuoseklius kaltinamojo D. B. parodymus dėl panaudoto smūgio su lazda vietos paneigia tiek nukentėjusiojo parodymai, kad gavo smūgį su lazda į nugarą, tiek vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi smūgio vieta- nugara. Be to, D. B. teisme parodė, kad nuėjus su specialistu R. B. į kitą korpusą, kuriame dirbo L. Z., pamatė, kad nuteistasis V. B. sėdi prie stalo, pasidomėjus dėl ko buvo iškviesti jį informavo, kad nuteistasis V. B. nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų, nesilaiko nustatytos dienotvarkės ir neina į savo gyvenamąsias patalpas. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, aprašytos kitų objektų apžiūros protokolu, D. B. nebuvo nurodytos minėtos aplinkybės, nes D. B. paklausus „kas nutiko?“, L. Z. teatsakė, kad „priešinasi“. Be to, D. B. teisme vėliau parodė, kad nežino kodėl pareigūnai norėjo V. B. sulaikyti, nes jam dienotvarkė neaktuali, pareigūnai gal norėjo draudžiamus daiktus paimti, ar dalinę kratą atlikti, gal dėl to norėjo jį sulaikyti. Taigi, D. B. nebuvo žinomos aplinkybės, pagrindas, kuriuo remiantis pareigūnas L. Z. reikalavo eiti V. B. į kameros tipo patalpas, jam nebuvo suteikta informacija apie sulaikymo pagrindą, jam nebuvo nurodyta, kad nukentėjusysis nevykdo reikalavimų. Šios aplinkybės svarbios toliau teismui vertinant reikalavimo eiti į Kamerų tipo patalpas pagrindą, priežastį, panaudotos fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių būtinumą, teisėtumą, proporcingumą.

38. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas ir vieta. Tiek rašytinė bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, apžiūrint ir aprašant vaizdo įrašus, ir kt.), tiek proceso dalyvių parodymai teismo posėdžio metu (nukentėjusiojo, kaltinamųjų, liudytojų parodymai) patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2021 m. liepos 14 d. apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje.

39. Tai, kad veika padaryta kitų nuteistųjų akivaizdoje patvirtina tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, tiek vaizdo medžiaga, iš kurios nustatyta kaip kiti nuteistieji pro langus ragina V. B., iš pradžių vaikšto tame pačiame kieme vykstant pokalbiui su pareigūnais, vėliau pareigūnas R. B., apklaustas liudytoju, užveria duris, nes išgirsta ateinant kitus nuteistuosius.

40. Taip pat byloje ginčo nekilo, kad kaltinamieji inkriminuotos veikos padarymo metu buvo statutiniai valstybės tarnautojai, dirbo (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) (veiklos adresu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) specialistų pareigose. Tai patvirtina tiek kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tiek bylos rašytiniai įrodymai, tame tarpe (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymais patvirtinti pareigybės aprašymai (2 t., b. l. 44-45, 48-49). Taigi, kaltinamieji atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjekto požymius.

41. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės (toliau – ir spec.priemonės), ko pasėkoje nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Patys kaltinamieji teismo posėdžio metu pripažino naudoję spec.priemones, t. y. D. B. pripažino sudavęs vieną smūgį su teleskopine lazda į apatinę kūno dalį, žemiau liemens, o L. Z. pripažino, jog sudavė kaltinime nurodytą skaičių smūgių su tazerio rankena į nukentėjusiojo galvos sritį. Panaudotos spec.priemonėmis fizinės prievartos trauminius poveikius patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad V. B. padaryta žaizdos galvoje, kaktos kairio smilkinio sumušimas, odos nubrozdinimai kaktoje, smakre, ir kakle, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu du pareigūnai L. Z. ir D. B. panaudojo prievartą, tiek psichinę (demonstruojant tazerį, antrankius, nurodant, jog jis bus nuvestas bet kokiu atveju), tiek fizinę (suduodant smūgius su teleskopine lazda, su tazerio rankenos galu, dedant antrankius), patvirtina pačio nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, taip pat liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai, asmens parodymų atpažinti protokolai, vaizdo įrašai, apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolais).

42. Kaltinamasis L. Z. teisme pripažino savo kaltę visiškai dėl inkriminuoto nusikaltimo, pripažino viršijęs įgaliojimų ribas, tai, kad panaudojo specialiąsias priemones, tazerio rankenos galu smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį, nurodė, jog turėjo naudoti, kuo mažiau veiksmų sulaikant nuteistąjį, turėjo jį sulaikyti, uždėti antrankius ir nuvesti. Tuo tarpu kaltinamasis D. B. pripažindamas, kad panaudojo specialiąsias priemones – lazdą, su kurią vieną kartą smūgiavo, teigė, kad tai padarė teisėtai, nes jam atėjus į įvykio vietą jis įžvelgė pavojingą situaciją, dėl ko specialiąsias priemones buvo būtina panaudoti. Taigi, nesant ginčo dėl panaudotų specialiųjų priemonių, fizinės prievartos, teismas toliau pasisakys dėl šių priemonių panaudojimo teisėtumo, būtinumo, adekvatumo, taip pat, ar buvo laikytasi proporcingumo reikalavimų.

43. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (redakcija galiojusi veikos padarymo metu (nuo 2019-07-06) (toliau - PPVĮ) 2 straipsnyje nurodoma, jog prievarta – tai pataisos pareigūno veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „fizinė prievarta“, „psichinė prievarta“ ir „specialiosios priemonės“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymas numato tapačius prievartos sąvokos esminius elementus, jog tai yra pareigūnų veiklos metodas, taikomas, kai nevykdomi šių pareigūnų reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Dabar galiojantis Bausmių vykdymo sistemos įstatymas dėl jame vartojamų sąvokų taipogi nukreipia į kitus teisės aktus, tame tarpe Policijos įstatymą. Policijos įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad fizinė prievarta – tai fizinės jėgos ir (ar) specialiųjų priemonių naudojimas.

44. PPVĮ 10 straipsnis įtvirtina pataisos pareigūnų teises, tame tarpe, teisę šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis panaudoti prievartą ir šaunamąjį ginklą. Prievartos naudojimo sąlygos numatytos šio įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, jog prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. Pataisos pareigūnai naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdami į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Pažymėtina, kad nors šis įstatymas įtvirtina pataisos pareigūnų teisę naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą, tačiau prievartos panaudojimas yra griežtai reglamentuotas, nustatant įstatyme baigtinį prievartos panaudojimo atvejų sąrašą. Taigi, pagal PPVĮ 11 straipsnio 3 dalį, prievartą pataisos pareigūnai turi teisę naudoti šiais atvejais: 1) saugodamiesi ar siekdami apsaugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai; 2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi); 3) atremdami kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdami šiuos objektus susigrąžinti; 4) atremdami Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus; 5) patekdami į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką; 6) užkirsdami kelią nusikalstamai veikai; 7) ypatingos situacijos (nuteistųjų ar suimtųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais) metu. Pagal šio įstatymo 4 dalį, pataisos pareigūnai turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones dviem atvejais: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; 2) konvojuodami arba pristatydami į policijos įstaigą ar kitą instituciją ar įstaigą asmenis, atlikdami šių asmenų apžiūrą.

45. Pažymėtina, kad fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai (PPVĮ 11 straipsnio 5 dalis). Pataisos pareigūnai, naudodami fizinę prievartą prieš asmenis, gali naudoti ir specialiąsias priemones, kurių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

46. Minėtas įstatymo 11 straipsnio 7 dalis imperatyviai draudžia naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) kai nėra neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, prieš tam tikrus įstatyme nurodytus asmenis, tame tarpe, ir prieš nepilnamečius asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių. Analogiškos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos draudžiančios fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimą prieš nepilnamečius asmenis yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnyje.

47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtintų Specialiųjų priemonių specifikacijoje (veikos padarymo metu galiojusioje redakcijoje nuo 2020-07-01) nustatomos ir aprašomos specialiosios priemonės, kurios gali būti panaudotos tame tarpe ir Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Pagal minėtu nutarimu patvirtinto Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktą, išskiriami du tipai asmenų: 1)pavojų keliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbūt padaręs teisės pažeidimą ir (ar) nevykdantis pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir savo aktyviais veiksmais ar turimais daiktais akivaizdžiai ir realiai keliantis pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui; 2) pavojaus nekeliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbūt padaręs teisės pažeidimą, nevykdantis pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir pasyviais veiksmais (arba neveikimu) besipriešinantis sulaikymui ar vengiantis pareigūno veiksmų arba nuo jų išsisukinėjantis, tačiau tokiais savo veiksmais nekeliantis pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui.

48. Aprašo 7 punktas numato, kad pareigūnas, spręsdamas, kokias iš galimų konkrečioje situacijoje naudoti specialiųjų priemonių jis naudos, vadovaujasi Aprašo 2 punkte nurodytais įstatymais, Aprašu, įgytomis teorinėmis ir praktinėmis specialiųjų priemonių naudojimo žiniomis, įvertina tiek kylančią, tiek specialiųjų priemonių keliamą grėsmę, specialiųjų priemonių naudojimo veiksmingumą, pasirinktą veiksmų taktiką, siekiamus tikslus ir kitas aplinkybes. Specialiąsias priemones pareigūnas gali naudoti tik esant Aprašo 2 punkte nurodytuose įstatymuose nustatytiems prievartos panaudojimo pagrindams ir tik pagal jų panaudojimo paskirtį (Aprašo 11 punktas). Šio Aprašo 12 punktas nustato, kad pareigūnas gali naudoti šias specialiąsias priemones: prieš agresyvų, linkusį žalotis asmenį – asmens judesių ribojimo priemones; prieš pavojaus nekeliantį asmenį jo sulaikymo metu – asmens sulaikymo tinklus, asmens judesių ribojimo priemones, veido kaukes, impulsinius šviesos prietaisus; prieš pavojų keliantį asmenį jo sulaikymo metu – apsauginius skydus, asmens judesių ribojimo priemones, asmens sulaikymo tinklus, ašarinius purkštuvus, elektros šoko įtaisus, impulsinius šviesos prietaisus, lazdas, prirėmimo įrankius, tarnybinius šunis; kai toks asmuo priešinasi, – apsauginius skydus, asmens judesių ribojimo priemones, asmens sulaikymo tinklus, ašarines ir (ar) dūmines granatas ir šaudmenis, ašarinius purkštuvus, dažomuosius sviedinius, elektros šoko įtaisus, garsines ir šviesines granatas ir šaudmenis, garsinius prietaisus, impulsinius šviesos prietaisus, lazdas, nuotolinio poveikio priemones, prirėmimo įrankius, skausminius sviedinius, tarnybinius šunis. Specialiųjų priemonių panaudojimas turi būti nutrauktas tuoj pat, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai (Aprašo 13 punktas).

49. Neabejotinai, kad analizuojant specialiųjų priemonių, fizinės prievartos panaudojimo teisėtumą, būtinumą, adekvatumą, proporcingumą, didžioji dalis kaltinamiesiems pareikštiems kaltinimams aktualių aplinkybių objektyviai yra užfiksuota dviejuose byloje esančiuose vaizdo įrašuose, aprašytuose kitų objektų apžiūros protokolais, peržiūrėtuose teismo posėdžio metu. Kaip nustatyta byloje iš pačių kaltinamųjų paaiškinimų, iš kitų objektų apžiūros protokolų, vienas vaizdo įrašas padarytas fiksuojant tik vaizdą esantį kieme, kitas vaizdo įrašas buvo atliktas vaizdo registratoriumi, kurį segėjo L. Z.. Būtent šis vaizdo įrašas yra informatyviausias, nes yra ne tik su vaizdu, bet ir su garsu, atskleidžiantis pataisos įstaigų pareigūnų (byloje kaltinamųjų) ir nukentėjusiojo elgesį, žodžius, reikalavimus, jų nevykdymą, prievartos panaudojimą.

50. Iš šio vaizdo įrašo, peržiūrėto ir teismo posėdžio metu, nustatytos šios esminės aplinkybės: L. Z. užfiksuoto įvykio pradžioje atėjęs prie nukentėjusiojo ragino jį eiti, neįvardindamas nei kur nei kodėl, sakydamas: „einam, B., su mumis; einam gražiuoju, nes bus; einam gi jau, viskas, prisibuvai, einam aš tau pasakiau, einam su mumis dabar, supratai, nes kitaip bus panaudotos spec priemonės, bus uždėti antrankiai, ir vis vien būsi išvestas“. Tuo tarpu V. B. į šiuos žodžius atsakydavo: „kur?, kaip bus bloguoju, jeigu man priklauso laukas? nu bet o kur mano laukas? tai jūs man pasakykit, kur mano laukas? ne, nu tai ką, man priklauso laukas. Man sakė pusvalandį, aš lauke nebuvau jokių padaręs nesąmonių, ką aš lauke buvau padaręs, lauke pas mane nei vieno pažeidimo nesu padaręs, jūs man negalit lauko apriboti“. Į pastaruosius nukentėjusiojo žodžius, kaltinamasis L. Z., jau sukonkretindamas reikalavimą eiti, nurodo, jog „mes tau lauko neapribojam, mes tave izoliuojam“. L. Z. aiškiai įvardinus nukentėjusiajam, jog jis yra izoliuojamas, nukentėjusysis atsikalbinėja, pasako necenzūrinius žodžius, po ko L. Z. suima nukentėjusiajam už kaklo, vėliau už megztinio kapišono ir jį papurto, tuo metu fone pasigirsta elektros impulsinio prietaiso „Taser“ garsas. V. B. nevykdo L. Z. reikalavimo eiti, nevykdo vėliau nurodyto reikalavimo gultis ant žemės, atsikalbinėja pačiam L. Z. pasiūlant gultis ant žemės, nurodant, kad gaus į barzdą ir pats priguls, nurodant, kad nebijo tazerio, kad jis iš viso negali naudoti tazerio, ką jis jam padarė, nurodant, kad jis su juo (L. Z.) agresyviai nesielgė, jokios grėsmės nesukėlė. L. Z. prieš iškviesdamas per raciją pareigūnus sukonkretina nukentėjusiajam reikalavimą eiti, nurodydamas, kad jis dabar eina į kamerą. Tuo metu kalbant L. Z. ir nukentėjusiajam buvo girdimi balsai iš pataisos namų nuteistųjų, jiems reaguojant į šį įvykį kieme. Jiems bekalbant V. B. paėjęs atsiremia į lauke stovintį stalą, paėmęs kamuolį, jį meta L. Z. link, šis atsitrenkia į jau ištiestą L. Z. kairės rankos delną, po ko L. Z. pasako „tu supranti, tu tuoj gausi per galvą, žinok“. Į L. Z. žodžius, kad viskas filmuojama, jis priešinosi, V. B. nurodo: „priešinausi, kaip aš tau priešinausi sėdėdamas? kai sėdėjau, tada drąsus imt už gerklės, su tazeriu, ane? Atėjus per raciją iškviestiems pareigūnams R. B. ir D. B. bei jiems priėjus paklausus „kas nutiko?, buvo L. Z. atsakyta, kad priešinasi, į ką V. B. vėlei pasakė: „kas priešinasi? k<...>, čiupt už gerklės, tada drąsus. Šalia V. B. ant stalo sėdi D. B., laikydamas rankoje elektroimpulsinį prietaisą „Tazer“; R. B. V. B. stovi už nugaros; E. K. bando V. B. uždėti antrankius, tačiau šis patraukia ranką. D. B. kalbasi su šalimais sėdinčiu V. B., kuris nurodo, kad jam priklauso laukas, į ką D. B. nurodo, jog jam nėra lauko dėl kažkokių priežasčių, jog jokiam teisės akte nėra nurodyta, kad jis čia išvis gali vaikščioti, čia yra geranoriškai, valdžios sutikimu, kadangi karšta, tol, kol jūs nedarot nesąmonių“. V. B. į tai atsako D. B., kad jam trys valandos priklauso; pas jį pagal dienotvarkę buvo vakar suplanuota, lauke pabuvo gal pusę valandos, gal 40 minučių daugiausiai; ir <...> viskas baigės, kai jį nuvedė, sakė, pabūsi kambary pusę valandos ir galėsi išeit, tai taip prasėdėjo iki vakarienės, jam priklauso laukas, jam negali apribot“. L. Z. pasako, kad „baigiam mes čia su juo žaist, <..>vis tiek jau popierius surašyt reiks“. E. K. perduoda turėtus antrankius D. B.. Tada jie bando uždėti antrankius V. B., tačiau šis nesiduoda, ištrūksta ir bėgdamas nugara atsitrenkia į L. Z.. Nubėgęs nuo pareigūnų, V. B. nuo jų atsitraukinėja atbulu žingsniu. Jį iš nugaros sulaiko R. B.. Netrukus prieina E. K. ir rankoje teleskopinę lazdą besinešantis D. B.. E. K., V. B. suėmęs už rankų, kartu su R. B. bando sulaikyti, parversti ant žemės. Šis išsprūsta iš jų rankų ir atsiduria prie pat D. B.. Šis užsimojęs rankoje turėta teleskopine landa trenkia V. B. į nugarą. Tuo metu R. B. ir E. K. stovi toliau, atsitraukę. Iš karto po minėto smūgio V. B. atsiduria prie L. Z., o šis jam į galvą trenkia dešinėje rankoje turėto „Tazerio” apatine dalimi du kartus, po ko V. B. nugriūna ant žemės, guli susirietęs į „kamuoliuko pozą“, jam pasirodo kraujas iš plaukuotos galvos dalies, jis dengiasi galvą rankomis, gauna dar smūgių su tazerio rankena. Sulėtinus šį vaizdo įrašą aiškiai matyti ir girdėti, kad V. B. nugriuvus ant žemės, L. Z. suduotų smūgių su tazeriu į galvos sritį buvo ne mažiau keturių. Smūgių su tazerio rankena, jų skaičiaus kaltinamasis L. Z. neginčijo, juolab kaip minėta jie akivaizdžiai matyti užfiksuotame vaizdo įraše, jį peržiūrint sulėtintu vaizdu, suduotus smūgius nurodė ir pats nukentėjusysis. Nukentėjusiajam gulint ant žemės buvo uždėti jam antrankiai, panaudotas keletą kartų dar tazeris ir jis nuvestas į kamerų tipo patalpas.

51. Apžiūros protokoluose aptartus vaizdo įrašus, atskleidžiančius panaudotos prievartos būdus, priežastis, situaciją kuomet buvo panaudota prievarta, nukentėjusiojo asmens elgesį, detalizuoja ir papildo aplinkybėmis teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų - kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų toliau analizuojami parodymai.

52. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo, kad nukentėjusysis nevykdė pataisos įstaigos darbuotojo, byloje kaltinamojo L. Z. iš pradžių abstraktaus reikalavimo eiti, vėliau sukonkretinto reikalavimo, nurodant, kad bus izoliuotas, kas reiškia, jog reikalavo nukentėjusįjį eiti į Kamerų tipo patalpas, nekilo. Tai patvirtina tiek kaltinamųjų, tiek pačio nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, apžiūrėta teismo posėdžio metu. Pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog nevykdė reikalavimų eiti, nes bijojo, kad bus dar blogiau. Kaltinamieji taip pat nurodė, jog V. B. nevykdė jų reikalavimų, tai patvirtino ir liudytojai E. K., R. B.. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad nors vadovaujantis aukščiau cituoto PPVĮ 11 straipsnio 3 dalimi, prievartą pataisos pareigūnai asmeniui nevykdant pataisos įstaigos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydami asmenis (jeigu jie priešinasi), turi teisę naudoti, tačiau šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalis imperatyviai draudžia naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) kai nėra neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, prieš tam tikrus įstatyme nurodytus asmenis, tame tarpe, ir prieš nepilnamečius asmenis, jeigu pataisos pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių. Nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems, veikos padarymo metu dirbusiems būtent su nepilnamečiais, akivaizdu buvo žinoma, kad V. B. buvo nepilnametis, tad prieš jį, kaip nepilnametį, nesant neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, net jam ir nevykdant teisėtų reikalavimų, negalėjo būti panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius). Šio imperatyvaus draudimo naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones prieš nepilnametį asmenį išimties – neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

57. Atsižvelgiant į nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į skirtingas kaltinamųjų versijas dėl reikalavimo pagrindo ir priežasčių buvimo, į bylos duomenų visumą, tame tarpe vaizdo medžiagą, darytina išvada, kad L. Z. išreiškiant reikalavimą eiti į Kamerų tipo patalpas, nebuvo aiškios šio reikalavimo priežastys ir pagrindas.

59. Kaltinamieji tyčia, be jokio teisėto pagrindo panaudojo fizinę prievartą, o ne būtiną, adekvačią ir proporcingą prievartą, dėl tokių pareigūnų veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, bei akivaizdu padaryta didelė neturtinė žala. Tokie padariniai byloje nustatyti remiantis nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašo duomenimis bei kitais byloje ištirtais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad pareigūnų fizinės prievartos veiksmai buvo neteisėti, nebūtini ir neproporcingi, kad jais kitų nuteistųjų akivaizdoje buvo padaryta fizinė žala asmens sveikatai, konstatuotina, kad tokiais veiksmais didelė neturtinė žala buvo padaryta ne tik fiziniam asmeniui, bet ir Lietuvos bausmių vykdymo sistemai, kurios paskirtis ir prievolės yra padėti nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos tikslus, gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis, o veikos padarymo metu galiojusio Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnis).

60. Teismas, apibūdindamas neturtinės žalos dydį ir nusikaltimu padarytos žalos pobūdį, įvertina aukščiau nurodytą ypatingą šios įstaigos (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) specifiką, paskirtį, taip pat veiklos apimtis, pobūdį, tikslą, t.y. veikla buvo vykdoma dviejose veiklos vietose – (duomenys neskelbtini), veikla glaudžiai susijusiu su laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializacija, išmokant gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Dėl šių priežasčių nusikalstamos veikos padarymo faktas neabejotinai iškreipė valstybės tarnybos, ypač įstaigos, deklaruojančios resocializacijos tikslus, įvaizdį, pakirto pasitikėjimą visuomenės resocializacijos sistema, bausmėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą, nes šioje valstybės tarnyboje dirbantys asmenys pažeidė viešuosius interesus, darydami tai nusikalstamu veikimo būdu, kuomet jie privalėjo rūpintis ne tik valstybės tarnybos veiklos principų, bet ir visuomenei svarbių bausmę atliekančių asmenų reintegracijos tikslų įgyvendinimu. Tai leidžia teigti, kad didelę žalą patyrė tiek fizinis asmuo, tiek Kalėjimų departamentui priklausančios pataisos įstaigos (dabartinis pavadinimas – bausmių vykdymo įstaigos – Lietuvos kalėjimo tarnyba ir jos padaliniai kalėjimai).

61. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta teisė į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Žmogaus orumo neliečiamumas suprantamas kaip draudimas žmogų kankinti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą pirmiausia sieja su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiškia, kad tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigūno ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl bausmės D. B.

64. Teismas, skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

65. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

66. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuoti šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra jokio pagrindo dėl sekančių priežasčių. Nors nukentėjusysis ir nepakluso pareigūnų reikalavimams, išsisukinėjo nuo sulaikymo, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau pažymėtina, kad vien to, jog žodinį konfliktą eskalavo nukentėjusysis, neklausydamas nurodymo eiti, to nepakanka, kad tai būtų pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Svarbu tai, kad kaltinamasis dirbo būtent tokį valstybės tarnautojo – bausmių vykdymo įstaigos pareigūno darbą ir su tokiais asmenimis, kurie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, tad akivaizdu, toks nuteistųjų elgesys (necenzūriniai žodžiai, dienotvarkės nesilaikymai ar kiti pažeidimai) ir atitinkamas reagavimas į jį, nėra išskirtinė situacija, o labiau įprasta bausmių vykdymo sistemos įstaigos – kalėjimo pareigūno kasdienybė, kurioje jie turi atitinkamas pareigas pagal įstatymą ir pareigybių aprašymus. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis nepakluso reikalavimui, keikėsi, tačiau jokių tyčinių, smurtinių, pavojingų veiksmų neatliko, o vėlesni kaltinamojo veiksmai, kai nukentėjusysis traukėsi šalin, o kaltinamasis sudavė su draudžiama nepilnamečiui taikyti specialia priemone – lazda, smūgį, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu ne dėl jo netinkamo elgesio, pasakytų žodžių, o jau dėl įniršio ir inercijos. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmus – fizinės prievartos su teleskopine lazda panaudojimą, vertinti kaip atliktus dėl nukentėjusiojo provokuojančio ar rizikingo elgesio, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

67. Vertinant D. B. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra neteistas, praeityje tik vieną kartą per penkerius metus baustas administracine tvarka, tačiau bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti (2 t., b. l. 109-110). Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad D. B. būtų psichiatrinio ar priklausomybės ligų įskaitoje, gydyme (2 t., b. l. 118-122). Byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei.

68. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

69. Išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam, pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - švelniausia savo rūšimi iš visų BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis, artimas bausmės minimumui (BK 3 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka tik vieną kartą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, šiuo metu nedirba, tačiau duomenų apie nedarbingumus ar ribotus darbingumus nenustatyta, todėl būdamas darbingo amžiaus ir turėdamas įsipareigojimų valstybei privalės dirbti), D. B. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 8 mėnesiai (Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos BVK 22 straipsnio 2 dalis).

70. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderintos, t. y. paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti.

71. Taikant BK 68-1 – 68-2 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones siekiama užtikrinti, kad kaltas asmuo ateityje neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Taigi, šių baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos, teismui nustačius būtinybę riboti tokio asmens galimybes užsiimti aiškiai ir tiksliai nurodyta veikla.

72. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką D. B. padarė darbinės veiklos srityje, t. y. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) specialistu, tarnybos metu. Nors D. B. teisme nurodė, kad šiuo metu jis nedirba bausmių vykdymo įstaigoje jį atleidus dėl sveikatos būklės, tačiau nesant tai pagrindžiančių duomenų ir įvertinus tai, kad netaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės darbinės veiklos srityje nusikaltusiam asmeniui bei išnykus jo nurodomoms galimoms sveikatos priežastims, jam nebūtų jokių apribojimų grįžti į buvusias pareigas, kas neatitiktų nei teisingumo principo, nei BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, teismo nuomone, toks kaltinamojo teisių suvaržymas, kuris yra būtinas siekiant pakeisti jo požiūrį į valstybės tarnybą ir smurtinius veiksmus darbinės veiklos srityje, nagrinėjamu atveju bus pakankama ir būtina priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, siekiant paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją, siekiant apriboti D. B. galimybę tam tikrą laikotarpį užimti analogiškas ar kitas panašias pareigas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti bausmių vykdymo sistemų įstaigose atėmimas tam tikram teismo nustatytam terminui (BK 68-2 straipsnis).

73. BK 68-2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo smurtinių veiksmų tyčinį pobūdį (perteklinis, neproporcingas susiklosčiusiai situacijai) ir sukeltus padarinius (dėl panaudoto neteisėto fizinio smurto sukėlė nukentėjusiajam skausmą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino pataisos įstaigos kaip teisėsaugos institucijos autoritetą, iškreipė jos paskirtį, padarė neturtinę žalą valstybei), taip pat tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą D. B. padarė pirmą kartą, yra neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, jog asmuo nelaikytinas teisės pažeidėju, o priešingai, šis nusikaltimas laikytinas padarytu atsitiktinai, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, nėra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, todėl nustatomas minimalaus termino baudžiamajame įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – treji metai (BK 68-2 straipsnio 1, 2 dalys).

74. Teismo nuomone, kaltinamajam skirta bausmė ir viena baudžiamojo poveikio priemonė yra pakankamos, proporcingos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl įvertinus tiek nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančių byloje duomenų nebuvimą, tai, kad asmuo nedirba, turi sveikatos problemų, turės prievolę sumokėti baudą, taikyti jam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nuketėjusiųjų asmenų fondą, būtų neproporcinga ir tinkamai neindividualizuota teisinė priemonė, kuri varžytų asmens teises labiau, negu to reikia.

Dėl BK 40 straipsnio L. Z. atžvilgiu taikymo

75. Kaltinamasis L. Z. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato motinos J. Z. atsakomybei, nurodydamas, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką, nes su ja jį sieja itin glaudus dvasinis, emocinis ryšys, nuolat palaiko bendravimą, visuomet tariasi įvairiais gyvenimo klausimais, ji skatina gyvenime jį priimti atsakingus sprendimus, nurodo, jog veiką visiškai pripažįsta, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Prašo perduoti pagal laidavimą be užstato, nes šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, bloga sveikata.

76. Laiduotoja J. Z. byloje pateikė prašymą perduoti L. Z. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nes ji pensininkė, jos sūnus yra labai atsakingas, žalingų įpročių neturi, jis su ja tariasi visais svarbiais klausimais, bendrauja, sprendžia klausimus kartu. Telefonu bendraujame kasdien, o atvažiuoja pas ją jis per mėnesį 4 kartus. Jų santykiai artimi, ilgai jis gyveno pas ją, kol sukūrė šeimą. Klauso jos sūnus, ji jam autoritetas. Dėl nusikaltimo sūnus labai gailisi ir išgyvena, po to susirgo sunkiomis ligomis, ji gali garantuoti, kad jis ateity nenusikals. Ji nėra teista, nebausta.

77. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

78. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį L. Z. esančių duomenų, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, jis praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkščius pažeidimus, baudos sumokėtos. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo buvo ne kartą pažymėta, jog šių aplinkybių buvimas, aptariant administracinių nusižengimų esmę, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-96-628/2019, 2K-250-976/2020, 2K-108-648/2022). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro, psichiatrijos ligų centro įskaitose neregistruotas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamą veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu.

79. Pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nėra pagrindo, nes nors nukentėjusysis ir nepakluso jo kaip pareigūno reikalavimams, išsisukinėjo nuo sulaikymo, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau pažymėtina, kad vien to, jog žodinį konfliktą eskalavo nukentėjusysis, neklausydamas nurodymo eiti, to nepakanka, kad tai būtų pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Svarbu tai, kad kaltinamasis dirbo būtent tokį darbą ir su tokiais asmenimis, kurie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, turėjo kaip liudytojai nurodė ilgametę patirtį, tad akivaizdu, toks nuteistųjų elgesys (necenzūriniai žodžiai, dienotvarkės nesilaikymai ar kiti pažeidimai) ir atitinkamas reagavimas į jį, nėra išskirtinė situacija, o labiau bausmių vykdymo sistemos įstaigos – kalėjimo pareigūno kasdienybė, kurioje jie turi atitinkamas pareigas pagal įstatymą ir pareigybių aprašymus. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis nepakluso reikalavimui, keikėsi, tačiau jokių tyčinių, smurtinių, pavojingų veiksmų neatliko, netyčia eidamas atbulas atsitrenkė į L. Z., kamuolį metė, bet tai nelaikytina pavojingu veiksmu, o vėlesni kaltinamojo veiksmai, kai nukentėjusysis traukėsi šalin, buvo kito pareigūno panaudotos lazdos poveikio pasekoje paguldytas ant žemės, o L. Z. jau gulinčiam ir galvą besidengiančiam V. B. sudavė ne vieną smūgį, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu ne dėl jo netinkamo elgesio, pasakytų žodžių, o jau dėl įniršio ir inercijos. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmus – fizinės prievartos su tazerio rankenos galu panaudojimą, vertinti kaip atliktus dėl nukentėjusiojo provokuojančio ar rizikingo elgesio, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

80. Kaltinamasis L. Z. neteistas, administracinių nuobaudų galiojančių neturi, tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra apysunkis, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti L. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, duomenų apie žalą nenustatyta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

81. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos J. Z. asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo šeimos narys, motina. Kaip matyti iš kaltinamojo ir laiduotojos teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, jie yra labai artimi, besidalinantys problemomis, aptariantys įvairius kylančius klausimus, tarp jų susiklostę tarpusavio supratimo, pagarbūs santykiai. Ji neteista, nebausta. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad J. Z. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turinti akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad L. Z. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.

82. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad nustatytos tiek formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su kaltinamuoju pobūdį, saistomus tvirtus asmeninius šeiminius ryšius, bendravimo reguliariumą, siejamus glaudžius dvasinius, emocinius artimus santykius, darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų tarpusavio artimą ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos finansines galimybes, tai, kad ji pensinio amžiaus, pajamas sudaro tik senatvės pensija, turi sveikatos problemų, teismas nustato laidavimą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys). Kadangi padaryta viena nusikalstama veika, po jos įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui. Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. Z. atsakomybėn, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).

83. Laiduotojui išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

84. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

85. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, kuris padarė nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyriuje numatytus) vykdydamas profesinę, darbinę veiklą, paprastai turėtų būti skiriama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo baudžiamojo poveikio priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-86-895/2015, 2K- 137/2015, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016).Taikant BK 68-1 – 68-2 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones siekiama užtikrinti, kad kaltas asmuo ateityje neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Taigi, šių baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

86. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką L. Z. padarė darbinės veiklos srityje, t. y. būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) specialistu, tarnybos metu. Nors L. Z. teisme nurodė, kad šiuo metu jis nedirba bausmių vykdymo įstaigoje jį atleidus dėl sveikatos būklės, tačiau nesant tai pagrindžiančių duomenų ir įvertinus tai, kad netaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės darbinės veiklos srityje nusikaltusiam asmeniui bei išnykus jo nurodomoms galimoms sveikatos priežastims, jam nebūtų jokių apribojimų grįžti į buvusias pareigas, kas neatitiktų nei teisingumo principo, nei BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, teismo nuomone, toks kaltinamojo teisių suvaržymas, kuris yra būtinas siekiant pakeisti jo požiūrį į valstybės tarnybą ir smurtinius veiksmus darbinės veiklos srityje, nagrinėjamu atveju bus pakankama ir būtina priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, siekiant paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją, siekiant apriboti L. Z. galimybę tam tikrą laikotarpį užimti analogiškas ar kitas panašias pareigas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti bausmių vykdymo sistemų įstaigose atėmimas tam tikram teismo nustatytam terminui (BK 68-2 straipsnis).

87. BK 68-2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo smurtinių veiksmų tyčinį pobūdį ir intensyvumą (ne mažiau 6 smūgiai, kurie buvo pertekliniai, neproporcingi susiklosčiusiai situacijai) ir sukeltus padarinius (dėl panaudoto neteisėto fizinio smurto sukėlė nukentėjusiajam skausmą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino pataisos įstaigos kaip teisėsaugos institucijos autoritetą, iškreipė jos paskirtį, padarė neturtinę žalą valstybei), taip pat tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą L. Z. padarė pirmą kartą, yra neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kas rodo, jog asmuo nelaikytinas piktybišku teisės pažeidėju, o priešingai, šis nusikaltimas laikytinas padarytu atsitiktinai, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, todėl nustatomas minimalaus termino baudžiamajame įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – treji metai (BK 68-2 straipsnio 1, 2 dalys).

88. Teismo nuomone, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskyrus vieną baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68-2 straipsnyje, bus įgyvendinta BK paskirtis ir užtikrintas teisingumas, apribota tokio asmens galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o įvertinus tiek nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, neigiamai jį charakterizuojančių byloje duomenų nebuvimą, tai, kad nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo nedirba, turi sveikatos problemų, taikyti jam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nuketėjusiųjų asmenų fondą, būtų neproporcinga ir tinkamai neindividualizuota teisinė priemonė, kuri varžytų asmens teises labiau, negu to reikia.

VI. Dėl civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

89. Civilinis ieškinys nepareikštas.

90. Kardomosios priemonės neskirtos.

91. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę –110 MGL (5500 eurų) dydžio baudą, ją sumokant per 8 (aštuonių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams atimti teisę dirbti darbą bausmių vykdymo sistemos įstaigose.

Nustatyti D. B. baudos sumokėjimo terminą – 8 mėnesius, ir išaiškinti, kad jis per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per antstolius. Išaiškintina, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vykdymo procese, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

L. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos J. Z. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą L. Z. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68-2 straipsniu paskirti L. Z. baudžiamojo poveikio priemonę - 3 (trejiems) metams atimti teisę dirbti darbą bausmių vykdymo sistemos įstaigose.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui L. Z. ir laiduotojai J. Z. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalių nuostatas:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.