Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1527-971/2021 pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., akcinė bendrovė SEB bankas, R. S. (R. S.), R. S. bankroto administratorius M. M., ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl išieškojimo iš solidaraus bendraskolio

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolio vykdymo proceso normų pažeidimo, atmetė pareiškėjos skundą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu procesiniu sprendimu, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos argumentų, susijusių su kreditoriaus reikalavimo apimties aiškinimu ir taikymu vykdymo procese, kai vienam iš solidarių skolininkų yra iškelta bankroto byla ir bankroto procese skola kreditoriui pilnai padengta. Dėl to, pareiškėjos įsitikinimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, neatskleistos svarbiausios teisinės ir faktinės bylos aplinkybės, neatsakyta į pareiškėjos skunde keltus pagrindinius klausimus, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais.

17. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos A. S. ir bendraskolio R. S. santuoka. Minėtu sprendimu teismas taip pat pripažino, kad prievolė AB SEB bankui pagal 2013 m. sausio 21 d. kredito sutartį Nr. 04A13182100398-16 yra solidari A. S. ir R. S. prievolė, ir nustatė, kad įmokas AB SEB bankui moka R. S.. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-418-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas.

20. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektais, nors ir buvo vidiniuose tarpusavio santykiuose nusistatę, kad įmokas AB SEB bankui moka tik R. S..

21. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-419-941/2018 R. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. vasario 6 d. AB SEB bankas 2018 m. kovo 6 d. bankrutuojančio R. S. bankroto administratoriui pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 79 759,65 Eur sumai, iš šios sumos – 58 597,62 Eur (57 928,83 Eur negrąžinto kredito, 572,85 palūkanų ir 95,94 Eur delspinigių) pagal 2013 m. sausio 21 d. kredito sutartį Nr. 04A13182100398-16. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas AB SEB banko 79 759,65 Eur kreditorinis reikalavimas.

22. AB SEB bankas 2018 m. balandžio 9 d., t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo R. S. ir AB SEB banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, taip pat pateikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaras G. B. 2018 m. birželio 4 d. padarė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3245) dėl 58 753,30 Eur sumos (58 597,62 Eur pagal 2013 m. sausio 21 d. kredito sutartį Nr. 04A13182100398-16, 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo iš solidarių skolininkų R. S. ir A. S. išieškotojo AB SEB banko naudai. Šis vykdomasis dokumentas buvo perduotas vykdyti antstoliui J. P., kuris vykdomojoje byloje Nr. 0172/18/00824 2018 m. birželio 14 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkams A. S. ir R. S. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S18-18816 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S18-18811. Tačiau antstolis, gavęs bankroto administratoriaus pranešimą, 2018 m. liepos 5 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo Nr. S18-20763 sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/18/00824 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. S. ir A. S. iki R. S. bankroto byloje bus realizuotas AB SEB bankui įkeistas nekilnojamasis turtas. Bankroto administratorius 2020 m. gruodžio 10 d. el. paštu informavo antstolį, kad R. S. priklausantis nekilnojamasis turtas parduotas iš varžytynių už 66 000 Eur ir kreditoriui AB SEB bankui pervesta 46 805,54 Eur skolos padengimui. Išieškotojas AB SEB bankas 2020 m. gruodžio 10 d. el. paštu informavo antstolį, kad pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 3245 pagrindinė skola visiškai apmokėta, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, liko neišieškotos 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios nebuvo patvirtintos R. S. bankroto byloje.

23. Antstolis, apskaičiavęs vykdomojoje byloje susidariusias 1 912,47 Eur vykdymo išlaidas, likusį įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 3245, t. y. 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (7 039,74 Eur), 2020 m. gruodžio 11 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-172-36310, kuriuo nurodė iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigose priverstinai nurašyti jai priklausančias pinigines lėšas 9 107,89 Eur sumai. Antstolis taip pat priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-20-172-36319, kuriuo areštavo turtinę teisę į 9 107,89 Eur sumą UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitoje, priklausančioje pareiškėjai A. S., pagal 2020 m. sausio 16 d. pensijų kaupimo sutartį. Pagal 2020 m. gruodžio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą 2020 m. gruodžio 14 d. buvo pervesta 9 107,89 Eur suma iš pareiškėjai A. S. priklausančios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke.

24. Minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Todėl pagal FABĮ nuostatas sustabdžius palūkanų skaičiavimą R. S. nuo bankroto bylos jam iškėlimo palūkanų skaičiavimas kitai solidariai skolininkei nesustojo, kol nebuvo visiškai padengta pagrindinė įsiskolinimo suma R. S. bankroto byloje. Dėl šios priežasties, priešingai nei įrodinėja pareiškėja, padengus AB SEB banko kreditorinį reikalavimą R. S. bankroto byloje, pareiškėjos atžvilgiu kreditoriaus reikalavimas nepasibaigė, kadangi liko neišieškota 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (7 039,74 Eur). Vadinasi, antstolis J. P. pagrįstai skundžiamais patvarkymais iš A. S. išieškojo 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (7 039,74 Eur), kurios nebuvo patvirtintos R. S. bankroto byloje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalį kaip nepagrįstą.

25. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota, joje neatskleistos svarbiausios teisinės ir faktinės bylos aplinkybės, neatsakyta į pareiškėjos skunde keltus pagrindinius klausimus, susijusius su kreditoriaus reikalavimo apimties aiškinimu ir taikymu vykdymo procese, kai vienam iš solidarių skolininkų yra iškelta bankroto byla ir bankroto procese skola kreditoriui visiškai padengta, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį pareiškėjos argumentą kaip nepagrįstą.

26. Priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus dėl solidarių bendraskolių ir jų įsipareigojimo kreditoriui dydžio, kai vienam iš bendraskolių iškelta bankroto byla, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės nėra pagrindo.

Dėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo

27. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

28. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

29. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 41 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas paskaičiuojant atlyginimo dydį, tada atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

31. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0172/18/00824, antstolis J. P. 2020 m. gruodžio 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu S20-10882 apskaičiavo patirtas vykdymo išlaidas: vykdymo bylos administravimo išlaidos – 399,97 Eur; atlygis antstoliui – 1 459,70 Eur; išlaidos už atliktus veiksmus – 24,80 Eur; kitos išlaidos – 24,92 Eur. Iš viso antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos sudaro 1 909,39 Eur (antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodęs 1 912,47 Eur sumą).

32. Nors antstolis J. P. 2018 m. birželio 14 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 58 753,30 Eur sumos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo iš solidarių skolininkų R. S. ir A. S. išieškotojo AB SEB banko naudai, tačiau antstolis 2018 m. liepos 5 d. patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus iki tol, kol 57 928,83 Eur suma buvo padengta R. S. bankroto byloje. Tai reiškia, kad antstolis jokių realių išieškojimo veiksmų dėl minėtos 57 928,83 Eur sumos neatliko.

33. Pagal antstolio 2020 m. gruodžio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą 2020 m. gruodžio 14 d. buvo pervesta 9 107,89 Eur suma iš pareiškėjai A. S. priklausančios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke. Vadinasi, antstolio realiai buvo išieškota 7 195,42 Eur suma (155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos + 7 039,74 Eur metinių palūkanų).

34. Be to, nors antstolis 7 195,42 Eur sumą išieškojo iš pareiškėjos kaip solidarios bendraskolės, tačiau šiuo atveju antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą dėl 58 753,30 Eur sumos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. balandžio 9 d., iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo iš solidarių skolininkų R. S. ir A. S. išieškotojo AB SEB banko naudai, vykdomoji byla užvesta dviejų skolininkų atžvilgiu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis galėjo iš pareiškėjos išieškoti tik pusę šios sumos (vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininkų lygiomis dalimis).

35. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti antstolio išieškotas iš pareiškėjos vykdymo išlaidas, apskaičiuojant jas pagal faktiškai išieškotą įsiskolinimo sumą ir atsižvelgiant į skolininkų skaičių.

36. Šioje byloje ginčijamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – ir Instrukcija), 109.13 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai išieškotina suma sudaro nuo 4 400 iki 8 700 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos – 100 Eur, o atlygis antstoliui – 10 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 528 eurai. Kadangi nagrinėjamu atveju išieškota suma sudaro 7 195,42 Eur, tai atlygis antstoliui – 720 Eur.

37. Remiantis antstolio J. P. pateiktu 2020 m. gruodžio 10 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu S20-10882, išlaidos už atliktus veiksmus sudaro 24,80 Eur, kitos išlaidos – 24,92 Eur. Iš viso antstolio vykdymo išlaidos sudaro 869,72 Eur (100 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų + 720 Eur atlygio antstoliui + 24,80 Eur išlaidos už atliktus veiksmus sudaro + 24,92 Eur kitos išlaidos). Vadinasi, iš pareiškėjos išieškotina vykdymo išlaidų suma sudaro 434,86 Eur (869,72 Eur / 2).

38. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas iš dalies ir antstolis J. P. įpareigotinas grąžinti pareiškėjai 1 477,61 Eur išieškotų vykdymo išlaidų (9 107,89 Eur išieškota suma – 7 195,42 Eur įsiskolinimas AB SEB bankui – 434,86 Eur vykdymo išlaidų) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis dėl 7 195,42 Eur išieškotos sumos AB SEB banko naudai paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo perskirstyti ir suinteresuoto asmens AB SEB banko pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 150,00 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą buvo pateiktos 2020 m. spalio 27 d. Teisinių paslaugų sutarties Nr. 179, sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 3-2021 ir AB „Luminor bank“ sąskaitos išrašų kopijos, iš kurių matyti, jog antstolis J. P. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui advokatui sumokėjo 150,00 Eur.

42. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad antstolio ir pareiškėjos interesai šioje byloje yra priešingi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, konstatuoja, jog yra pagrindas iš pareiškėjos proporcingai atmestų jos atskirojo skundo reikalavimų kiekiui priteisti suinteresuotam asmeniui antstoliui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 126 Eur (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos A. S. skundą tenkinti iš dalies - įpareigoti antstolį J. P. grąžinti pareiškėjai A. S. 1 477,61 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 61 ct) išieškotų vykdymo išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos A. S. suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš pareiškėjos A. S. suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.