Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Kristinai Žąsytytei, atsakovui R. S., trečiojo asmens AB „SEB bankas“ atstovui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. S. ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei A. S., trečiajam asmeniui AB „SEB bankas“, išvadą byloje teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto, prievolių padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovė advokatė Kristina Žąsytytė į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė 2016-10-06 teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams dydžio reikia atsižvelgti į atsakovo būklę. Mano, kad vaikams išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteistas apie po 100-150 Eur kas mėnesį. Ieškovė galėtų dirbti ir namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo, neturtinės žalos priteisimo

Nustatyta, kad A. S. ir R. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Civilinio kodekso 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant.

Šalys prašo nutraukti santuoką dėl vienas kito kaltės. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų N. S., E. Č. parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės A. S. kaltės. Nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) patyrė sunkią traumą, po kurios jis liko neįgalus, laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-12-14 atsakovui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei 90 procentų netektas darbingumo lygis (t. 2, 93-95 b.l.). Nustatyta, kad santuokos metu šalių santykiai iš esmės buvo geri, šalys gyveno kartu, atsakovas išlaikė šeimą, o šalių santykiai po atsakovo 2015-07-24 patirtos traumos pasikeitė. Aplinkybę, kad šalių santykiai buvo geri įrodo ir tai, kad 2015-07-24 atsakovo šventėje dalyvavo ir ieškovė. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo švenčiamas atsakovo jubiliejus – (duomenys neskelbtini) metų, kurio metu atsakovas patyrė sveikatos sužalojimą, t.y. atsakovas šoko į vandenį žemyn galva, ir tapo neįgalus – nevaikšto, negali savęs apsitarnauti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui patyrus sunkią traumą ir gulint reanimacijoje, ieškovė ėmėsi veiksmų dėl santuokos nutraukimo. Nustatyta, kad 2015-08-17 ieškovė sudaro susitarimą su advokatu ir jo padėjėja dėl atstovavimo teisme, o 2015-10-08 teisme paduoda ieškinį dėl santuokos nutraukimo (t. 1, 1-6, 8 b.l.). Pripažintina, kad yra akivaizdu, jog ieškovės sprendimą nutraukti šalių santuoką nulėmė atsakovo patirta trauma ir jos pasekmės. Nustatyta, kad po atsakovo 2015-07-24 patirtos traumos atsakovė netinkamai elgėsi ieškovo atžvilgiu: nustojo jį lankyti gydymo įstaigoje, nesudarė jam galimybės pasimatyti su vaikais, o atsakovui iš gydymo įstaigos grįžus į namus jo neįleido. Be to, atsakovui esant gydymo įstaigoje, nuo 2015-08-25 iki 2015-09-03 ieškovė iš atsakovo sąskaitos paėmė 13 700 Eur. Teismui netikėti atsakovo paaiškinimais, liudytojų N. S. ir E. Č. parodymais nėra jokio pagrindo. Parodė, kad iki skyrybų bylos šalių santykiai buvo geri, ieškovė po ieškinio padavimo į teismą pradėjo atsakovo nelankyti gydymo įstaigoje, o atsakovui iš gydymo įstaigos grįžus į namus, ieškovė jo neįsileido. Atsakovas iškvietė policiją bei meistrą, kuris atrakino duris. Ieškovė sakė atsakovui, kad jis turi kur gyventi ir tegul važiuoja tenai.

Nors ieškovė patikslintame ieškinyje bei 2016-05-09 teismo posėdžio metu teigė, kad iki atsakovo traumos patyrimo jos santykiai su atsakovu buvo blogi, neįmanoma buvo kartu gyventi, atsakovas ją žemino, negerbė, tačiau teismui tikėti aukščiau išvardintais įrodymais nėra jokio pagrindo ir abejonių, kadangi jų yra ne vienas ir jie yra nuoseklūs. Ieškovės atstovas teigė, kad atsakovas buvo neištikimas ir kaip įrodymą 2016-05-09 teismo posėdžio metu pateikė nuotraukas apie atsakovo susirašinėjimą bei nurodė, kad neprašo jų pridėti prie bylos (garso įrašo 1.50.18 min.). Pripažintina, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, susijusių su nurodoma atsakovo neištikimybe (CPK 178 str.).

Ieškovė teigė, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, tačiau ieškovė šiuos teiginius pagrįsti nepateikė daugiau jokių į bylą rašytinių įrodymų, nereiškė prašymų dėl liudytojų apklausimo ar pan.. Pripažintina, kad tokie ieškovės teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir nesudaro teisinio pagrindo teismui konstatuoti, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas. Taigi, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas: 2015-07-24 atsakovui patyrus sunkų sveikatos sužalojimą, ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad būtų išsaugota šeima, o priešingai - pradėjo santuokos nutraukimo teisminį procesą, atsakovui grįžus iš gydymo įstaigos į namus jo neįsileido, kas, teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai prieštarauja geros moralės, sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos principams. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šeimos išsaugojimas ir gyvenimas kartu nebegalimas, tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų kaltas dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovas, būdamas sunkios sveikatos būklės, ieškovei pradėjus skyrybų procesą neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Pripažintina, kad ieškovė skyrybų procesą pradėjo labai sunkiu atsakovui metu, pradėjus nepilnam mėnesiui po atsakovo traumos bei esant atsakovo sunkiai būklei. Atsakovas patirtą neturtinę žalą vertina 2000 Eur, kuriuos ir prašo priteisti iš ieškovės (t. 2, 157-164 b.l.). Teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo, dėl ieškovės atliktų veiksmų atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Pripažintina, kad atsakovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pakankamas kompensuoti atsakovo patirtų ieškovės sukeltų neigiamų išgyvenimų, sukrėtimo patyrimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo prašomos priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Dėl šių priežasčių iš ieškovės atsakovui priteisiama 2000 Eur neturtinė žala.

Kadangi tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, nutraukus santuoką šalims jų reikalavimu paliktinos santuokoje turėtos pavardės „S.“, „S.“ (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). Nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir T. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su motina – ieškove A. S.. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendami su motina šalių vaikai P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), bus tinkamai prižiūrimi ir auklėjami, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Tokią išvadą pateikė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Todėl P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove A. S. (CK 3.174 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 str.). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Teismas sutinka su procesiniuose dokumentuose, ieškovės paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinių poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, ugdymui ir kt. poreikiams. P. S. yra beveik devynerių metų amžiaus, lanko mokyklą, specialių poreikių neturi. T. S. yra ketverių metų amžiaus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, specialių poreikių neturi.

Bylos duomenys apie nepilnamečių tėvų turtinę padėtį patvirtina, kad šalių turtinė padėtis apylygė. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu registruotas motociklas. Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis, pajamos per mėnesį apie 240 Eur. Ieškovė yra darbinga, dirba vykdydama individualią veiklą – (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį apie 350 Eur. Pripažintina, kad ieškovė, būdama darbinga, neišnaudojo visų galimybių bei nedėjo visų pastangų tam, kad gautų didesnes pajamas. Iš jos paaiškinimų nustatyta, kad ji nedirba visą darbo dieną, jos specialybė - (duomenys neskelbtini), tačiau pagal specialybę nedirba. Todėl daroma išvada, kad ieškovės turtinė padėtis bei galimybės vaikų išlaikymo aspektu yra geresnės nei atsakovo.

Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Teismas taip pat atsižvelgia ir į atsakovo sveikatos būklę, kuri yra sunki, jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis, į tai, kad jam pačiam yra būtinas gydymas, dėl kurio atsakovas patiria dideles išlaidas kas mėnesį, atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės, o galimybės uždirbti didesnes šiuo metu yra sunkiai įgyvendinamos. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluota taisykle apie orientacinį išlaikymo dydį - 1 MMA (380 Eur), teismas sprendžia, kad nepilnamečių P. ir T. S. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 380 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti, kad atsakovo dalis šioje išlaikymo prievolėje turi būti mažesnė negu ½ MMA dydžio, t.y. 100 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Teismas sprendžia, kad atsakovo prašomas iš jo priteisti vaikams išlaikymas po 50 Eur kas mėnesį yra per mažas, kad užtikrintų minimalius vaikų poreikius. Ieškovė prašo priteisti sūnums išlaikymą nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. 2015-10-08. Tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys ir jų vaikai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį gyveno kartu, atsakovas teigė, kad jis mokėjo už namo išlaikymą, paskolą, maistą, valgį jam ir vaikams gamino jo motina su seserimi N. S.. Ieškovė 2016-10-06 teismo posėžio metu nurodė, kad atsakovas sūnų mokyklinėms prekėms nupirkti 2016 m. rugsėjo mėn. davė 200 Eur, ieškovė 2016 m. spalio mėn. planuoja persikraustyti gyventi kitur. Dėl šių priežasčių laikytina, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikams, įsiskolinimo už vaikų išlaikymą nėra. Iš atsakovo priteisiamas po 100 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo (2016-10-26) iki jų pilnametystės, išmokas pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo atsakovui priteisimo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, vykdo individualią veiklą, jos mėnesio pajamos yra apie 350 Eur. Ieškovė transporto priemonių, asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nustatytas 10 procentų darbingumo lygis, atsakovas nedirba, gauna 242,46 Eur išmoką. Atsakovo vardu registruotas 1 motociklas. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi 1 butą. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui. Byloje nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-09-03 turėjo 13 700 Eur piniginių lėšų, kurias ji nuėmė iš atsakovo sąskaitos, o 2015-10-07 atsakovo banko sąskaitose buvo iš viso 85 266,79 Eur dydžio suma. 2016-05-31 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad turi apie 15 000 Eur sumą. Pripažintina, kad šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis yra pakankama save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų N. S., E. Č. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo jam priteisimo yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2015-07-24 patyrė sveikatos sužalojimą, po kurio jis liko neįgalus. Nustatyta, kad atsakovui sveikatos sužalojimas kilo dėl jo paties valinio veiksmo – nėrimo į vandenį stačia galva, o ne dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo iš ieškovės jam priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl santuokos metu turto padalinimo

Dėl namo su žemės sklypu padalinimo

Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, 72-80 b.l.).

Iš 2016-07-07 ekspertizės akto matyti, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 106 000 Eur (t. 5, 163 b.l.). Abi šalys sutinka su šia verte. Kadangi šio turto vertimo atlikta ekspertizė yra individuali, pripažintina, kad ji geriau atspindi turto rinkos vertę ir teismas laiko, kad minėto turto rinkos vertė pagal eksperto G. T. atliktą šio turto ekspertizę yra teisinga.

Dalinant sutuoktinių nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), ir parenkant nekilnojamojo turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į tai, kad nėra galimybės šalims gyventi name naudojantis 1 ir 2 aukštu atskirai, maksimaliai izoliuotai viena nuo kitos. 2016-10-06 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gyventi toliau name kartu su atsakovu neketina, išsikelia gyventi į butą, kurį jai neatlygintinai suteikė gyventi jos pažįstama. Šalys kito dalintino nekilnojamojo turto – gyvenamųjų patalpų neturi, todėl manytina, kad tolimesnis abiejų šalių gyvenimas šiame name būtų neįmanomas, nebūtų saugus psichologine prasme abiejų šalių atžvilgiu. Atsakovas svetainėje įsirengė vaizdo kamerą, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tai jai sukelia diskomfortą, neigiamas emocijas, atsakovas nurodė, kad prietaisai yra įrengti dėl jo paties saugumo, kadangi ištisas dienas būna namuose vienas, yra neįgalus. Atsakovas nurodo, kad dėl sveikatos būklės jam yra reikalinga gyventi name, kadangi yra ne tik patogiau judėti, bet reikalingi treniruokliai, medicininė įranga bei erdvė jiems. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad dėl nustatytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, natūra sutuoktiniams nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinti negalima (CK 3.127 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą dėl šio turto priteisimo atsakovui ir minėtą namų valdą visą priteisia natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kurios bendra vertė 106 000 Eur. Pagal LR CK 3.117 str. 3 d., jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

Nustatyta, kad namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo suteiktas AB SEB bankas 74 837,81 Eur (258 400 Lt) dydžio kreditas pagal 2013-01-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 33 – 44 b.l.). Ieškovė nurodo, kad 2015-11-17 negrąžinto kredito likutis už šį turtą yra 64 504,56 Eur (6 t., 16-22 b.l.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria AB SEB bankas suteikė kreditą gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito likutis 2015-11-17 yra 64 504,56 Eur (t. 1, 41 b.l., t. 2, 40 b.l.). Dėl šių priežasčių ieškovei iš atsakovo yra priteisiama 20 747,72 Eur dydžio kompensacija, lygi 1/2 šio turto vertės ir įsipareigojimų kreditoriui skirtumui (106 000 Eur – 64 504,56 = 41 495,44 Eur / 2=20 747,72 Eur), už atsakovui tenkantį minėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu.

Atsakovo argumentai, jog turtas turi būti dalijamas nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsakovui priteisiant 2/3 turto dalis, o ieškovei - 1/3, kadangi atsakovo sveikatos būklė yra sunki, yra atmetami kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad atsakovui sveikatos sužalojimas kilo dėl jo paties valinio veiksmo – nėrimo į vandenį stačia galva, o ne dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Tai, kad santuokos metu šeimą išlaikė iš esmės atsakovas, nėra pagrindas taip pat nukrypti nuo sutuoktinių dalinamo turto lygių dalių principo. Pažymėtina tai, kad šalys turi mažamečius vaikus, kurių priežiūra ir auginimu rūpinosi ieškovė, todėl ji prisidėti prie didesnių šeimai pajamų gavimo neturėjo objektyvios galimybės. Teismas, dalindamas šalių turtą, įgytą santuokos metu, sprendžia, kad šalių bendro turto dalys yra lygios ir nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.123 str.).

Dėl kompensacijos už butą priteisimo

Nustatyta, kad iki santuokos sudarymo, t.y. 2006-01-25, atsakovas įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, 16, 66-71 b.l.). Kadangi šis butas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl jis yra atsakovo asmeninė nuosavybė, ginčo dėl to tarp šalių nėra, todėl jis nėra dalinamas. Taip pat nustatyta, kad minėtas butas buvo įgytas už paskolą, gautą iš AB SEB bankas pagal 2006-01-23 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 26-33 b.l.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusę lėšų, mokėtų bankui už šio buto kredito ir palūkanų mokėjimą, kas sudaro 10 613,59 Eur. Nurodo, kad nuo santuokos sudarymo (2008-08-23) iki ieškinio pateikimo teismui (2015-10-07) AB SEB bankui už šį butą buvo sumokėta 16 630,78 Eur kredito ir 4 596,39 Eur palūkanų, iš viso 21 227,17 Eur – ši suma buvo sumokėta iš bendrų šeimos lėšų, todėl ieškovė prašo jai priteisti ½ dalį kompensacijos, kas sudaro 10 613,59 Eur (t. 6, b.l. 16-22). Atsakovas prašo taikyti terminą, numatytą CK 3.123 straipsnio 3 dalyje – vieneri metai, ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręs priteisti iš atsakovo kompensaciją, ji turėtų būti 2 274,65 Eur dydžio, kadangi per laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2015-10-07 AB SEB bankui buvo sumokėta iš viso 4 549,31 Eur suma (t. 3, 138 b.l.).

Nustatyta, kad per laikotarpį nuo santuokos sudarymo (2008-08-23) iki ieškinio padavimo teismui (2015-10-07) AB SEB bankui už suteiktą butui įgyti kreditą buvo sumokėta 12 328,41 Eur kredito, 4 349,45 Eur palūkanos, iš viso 16 677,86 Eur (t. 3, 121 b.l.). Per laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2015-10-07 AB SEB bankui už suteiktą butui įgyti kreditą buvo sumokėta 4302,37 Eur kredito, 246,49 Eur palūkanos, iš viso – 4 549,31 Eur (t. 3, 121 b.l.).

CK 3.123 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė sumažino buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Nustatyta, kad šalių santuokos metu buvo mokamos įmokos už suteiktą šiam butui įsigyti kreditą bei palūkanas iš bendrų šeimos pajamų. Pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl ½ dalies išlaidų priteisimo už sumokėtą šiam butui kreditą ir palūkanas už laikotarpį nuo santuokos sudarymo (2008-08-23) iki ieškinio pateikimo teismui (2015-10-07) yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė prašo priteisti jai 10 613,59 Eur dydžio kompensaciją, kurią paskaičiuoja taip: 16 630,78 Eur sumokėtas kreditas + 4 596,39 Eur palūkanos / 2). Teismas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 10 613,59 Eur sumos dydžiu (t. 6, b.l. 19, 21). Byloje esantis AB SEB bankas pranešimas patvirtina, kad per laikotarpį nuo santuokos sudarymo (2008-08-23) iki ieškinio padavimo teismui (2015-10-07) AB SEB bankui už suteiktą butui įgyti kreditą buvo sumokėta 12 328,41 Eur kredito, 4 349,45 Eur palūkanos, iš viso 16 677,86 Eur (t. 2, 91 b.l., t. 3, 121 b.l.). Dėl šios priežasties ieškovės šis reikalavimas yra tenkinamas iš dalies ir jai yra priteisiama iš atsakovo 8 338,93 Eur (16 677,86 /2) kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Teismas sutinka su atsakovo atstovo nurodytu argumentu, kad ieškovė, skaičiuodama prašomą priteisti kompensaciją, padarė klaidą – sudeda 2015-03-15 AB SEB banko pranešime nurodytas sumas už laikotarpį nuo 2008-08-23 iki 2015-10-07 - 16 677,86 Eur sumą prie 4549,39 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2015-10-07 (t. 3, 121 b.l.).

Dėl automobilių

Nustatyta, kad santuokos metu 2013-11-07 atsakovas, AB „SEB lizingas“ ir UAB „TechRuna“ sudarė automobilio Nissan Qashqai pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „TechRuna“ pardavė, o AB „SEB lizingas“ nupirko šį automobilį už 66 900 Lt, kas sudaro 19 375,58 Eur, bei perdavė jį valdyti bei naudotis atsakovui R. S.. AB „SEB lizingas“ suteikė 15 500,46 Eur (53 520 Lt) dydžio atsakovui vartojimo kreditą. Atsakovas sumokėjo UAB „TechRuna“ 3875,12 Eur (13 380 Lt) dydžio rankpinigius (t. 1, 50-58 b.l.). Iš lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimų grafiko – sąskaitos matyti, kad įmokų dydis laikotarpiu nuo 2013-11-12 iki 2018-11-05 po 272,30 Eur kas mėnesį (t. 1, 59-60 b.l.).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 4 932,83 Eur kompensaciją, kadangi prievolė mokėti lizingo įmokas buvo vykdoma iš bendrų šeimos lėšų. Kompensaciją skaičiuoja taip: 13 380 Lt pirma įmoka + 20 684,18 Lt sumokėtų įmokų (22 mėnesiai x 940,19 Lt) = 34 064,18 Lt /2 = 4 932,83 Eur (t. 6, b.l. 20-22).

2013-11-22 AB „SEB lizingas“ perdavė AB „SEB bankas“ visą AB „SEB lizingas“ turtą, teises ir pareigas (t. 1, 97-98 b.l.).

Trečiasis asmuo AB SEB bankas (AB „SEB lizingas” teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepime nurodė, kad pagal 2013-08-30 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktas lizingas automobilio Nissan Qashqai, įsigijimui finansuoti. Nurodo, kad sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu, ieškovei nedalyvaujant, nevertinant ieškovės finansinės ir ekonominės būklės, todėl bankas neprieštarauja, kad iš lizingo sutarties kylančios prievolės po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (2 t., 135-136 b.l.). AB SEB bankas 2016-02-26 pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su atsakovo reikalavimu pripažinti, jog prievolės kylančios iš lizingo sutarties būtų pripažintos ieškovės prievolėmis, nes bankas su ieškove nėra sudaręs jokių susitarimų, ieškovė nėra banko klientė (3 t., 35-37 b.l.)

Iš 2016-08-29 lengvojo automobilio priėmimo – perdavimo akto matyti, kad automobilis Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo buvo grąžintas trečiajam asmeniui AB SEB bankas (t. 6, 29 b.l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad automobilio Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB SEB bankas, o valdytojas – R. S. (t. 6, 38 b.l.).

Kadangi automobilis Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduotas jo savininkui, tačiau viešame registre jo valdytoju nurodomas yra atsakovas, byloje nėra įrodymų apie tai, kad lizingo sutartis yra pasibaigusi, pripažintina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti prievolę pagal minėtą lizingo sutartį trečiajam asmeniui AB SEB bankas solidaria šalių prievole yra pagrįstas (CK 3.109 str.).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės asmenines teises į automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal su AB “SEB lizingas” sudarytą sutartį bei nustatyti, kad įmokas AB SEB bankui pagal lizingo sutartį mokės ieškovė. Kaip nustatyta, automobilis nuosavybės teise priklauso AB SEB bankui, kuris jam 2016-08-29 buvo grąžintas (t. 6, 29 b.l.), ieškovė nėra sudariusi su AB SEB bankas jokio susitarimo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų N. S., E. Č. parodymus, raštinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 4 932,83 Eur kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas. Šalys, liudytojai N. S., E. Č. parodė, kad automobilis Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas dėl ieškovės, kad ji galėtų juo važinėtis, ieškovė juo naudojosi. Taigi, byloje įrodyta, kad lizingo sutartis dėl automobilio Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta šalių santuokos metu, automobilis buvo įgytas ieškovei juo naudotis, ieškovė juo važinėjo, jis buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams, įmokos už automobilį taip pat buvo mokamos iš bendrų šeimos lėšų. Dėl šių priežasčių teismas šį ieškovės reikalavimą atmeta.

Ieškovė nurodo, kad Subaru, B9 Trebeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilinio vertė yra 6 700 Eur, o motociklo Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1406 Eur. Atsakovas su šia verte nesutinka.

Iš į bylą pateiktos 2016-01-05 automobilio Subaru, B9 Trebeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad šį automobilį atsakovas R. S. pardavė E. A. už 500 Eur, nurodoma, kad automobilis turi variklio defektą (t. 3, 142 b.l.). Iš UAB „EGAS SERVIS“ 2016-02-18 PVM sąskaitos – faktūros skirtos E. A. matyti, kad ji išrašyta apmokėjimui 2 851 Eur sumai, prie jos pridedamas kvitas, jog minėta suma sumokėta (t. 3, 143 b.l.). Teismas, įvertinęs į bylą atsakovo pateiktą minėtą PVM sąskaitą – faktūrą sprendžia, kad nėra įrodyta, kad E. A. 2 851 Eur išlaidas patyrė būtent už automobilio Subaru, B9 Trebeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Tai, kad minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodoma, kad automobilis turi variklio defektą, teismas sprendžia, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Nustatyta, kad į bylą atsakovas neteikė įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę (specialisto, eksperto išvados ar pan.). Byloje taip pat nustatyta, kad E. A. yra atsakovo draugas, atsakovas šį automobilį pardavė be ieškovės žinios, sutikimo. Automobilis parduotas buvo bylos nagrinėjimo teisme metu, t.y. kai šalių santuoka nenutraukta ir vyksta ginčas dėl šio turto. Ieškovė nurodė, kad minėtas automobilis variklio defekto neturėjo. Pastebėtina ir tai, kad į bylą pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra 2016-01-15 data, o 2016-01-19, kai automobilis jau parduotas, ieškovas už šio automobilio rakto gamybą pagal spyną, rakto programavimą, automobilio avarinį atrakinimą patyrė išlaidas (t. 3, 142, 151 b.l.). Atsakovas 2016-02-08 teismui teikdamas priešieškinį nurodo, kad automobilį Subaru, B9 Trebeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prašo priteisti jam, tačiau vėliau – tik 2016-03-23 teismui pateikia šio automobilio 2016-01-15 pirkimo - pardavimo sutartį (t. 3, 134-138, 142 b.l.). Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybes duoda pagrindą abejoti 2016-01-15 automobilio Subaru, B9 Trebeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 gamybos metų, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta aplinkybe apie variklio defektą. Ieškovė nurodo, kad šio automobilio vertė yra 6 700 Eur, o atsakovas - 500 Eur. Ieškovė pateikė į bylą skelbimus iš internetinio puslapio apie 2006 m. automobilio Subaru, B9 Trebeca, kainą, iš kurių matyti, kad nurodoma kaina yra 6 700 Eur. Atsakovas kitų įrodymų, išskyrus automobilio 2016-01-05 pirkimo – pardavimo sutartį apie minėto automobilio vertę teismui nepateikė. Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog automobilio Subaru, B9 Trebeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 6 700 Eur. Kadangi atsakovas šį turtą perleido kitam asmeniui, ieškovei yra priteisiama kompensacija už ½ šio turto vertę – 3 350 Eur.

Kadangi automobilis Subaru, B9 Trebeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas kitam asmeniui, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl šio automobilio priteisimo jam asmeninės nuosavybės teise yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškovė nurodo, kad prašo motociklą Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 406 Eur, priteisti atsakovui (t. 6, b.l. 16-22). Atsakovas priešieškiniu prašo minėtą motociklą priteisti jam, nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodoma verte (2 t., 157-164 b.l.). Nustatyta, kad atsakovas į bylą jokių įrodymų apie motociklo Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę nepateikė. Laikytina, kad atsakovas neįrodė prieštaravimų dėl šio motociklo vertės pagrįstumo, todėl laikytina, kad motociklo Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 406 Eur (CPK 178 str.). Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl to kam po santuokos nutraukimo turi atitekti šis turtas, todėl šis motociklas yra priteisiamas atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, t.y. ½ šio motociklo vertės – 703 Eur.

Dėl piniginių lėšų padalijimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo 42 551,26 Eur, kadangi 2015-10-07 atsakovo sąskaitose iš viso buvo 85 102,53 Eur, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 192,60 Eur dydžio kompensaciją, kurią sudaro ½ dalis piniginių lėšų už kaupiamojo indėlio sutartį (t. 6, 20-21 b.l.). Atsakovas priešieškiniu, kurio dalyką patikslino, dėl jo sveikatos būklės prašo priteisti iš ieškovės 56 844,52 Eur piniginių lėšų, kas sudaro 2/3 dalis nuo 2015-10-07 atsakovo AB SEB banke sąskaitose buvusios 85 266,79 Eur sumos (t. 5, 102-103 b.l.).

Nustatyta, kad 2012-05-07 atsakovas ir AB SEB bankas sudarė kaupiamojo indėlio sutartį (t. 1, b.l. 61-62).

Iš byloje pateiktų AB SEB banko išrašų nustatyta, kad 2015-10-07 atsakovo banko sąskaitose buvo iš viso 85 266,79 Eur dydžio suma, kurią sudaro 7 495,03 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 75 369,99 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 16,88 Eur suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2 384,89 Eur suma sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kaupiamasis indėlis) (t. 6, 331-375 b.l.). Pripažintina, kad 2015-10-07, t.y. ieškinio padavimo teismui dieną, atsakovo banko sąskaitose buvo iš viso 85 266,79 Eur dydžio suma. Kadangi šios piniginės lėšos atsakovo buvo įgytos santuokos metu, pripažintina, kad teismui nutraukiant šalių santuoką turi būti padalintos. Teismas sprendžia, kad piniginių lėšų 85 266,79 Eur suma šalims turi būti dalinama laikantis sutuoktinių turto lygių dalių padalinimo principo (CK 3.117 str. 1,2 d.) Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl šių piniginių lėšų padalinimo 2/3 dalis, t.y. 56 844,52 Eur, priteisiant atsakovui, o 1/3 jų dalį - ieškovei (28 422,26 Eur).

Atsakovo argumentai, jog piniginės lėšos turi būti dalijamos nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsakovui priteisiant 2/3 dalis, o ieškovei - 1/3, kadangi atsakovo sveikatos būklė yra sunki, yra atmetami kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovui sveikatos sužalojimas kilo dėl jo paties valinio veiksmo – nėrimo į vandenį stačia galva, o ne dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Tai, kad santuokos metu šeimą išlaikė iš esmės atsakovas, nėra pagrindas taip pat nukrypti nuo sutuoktinių dalinamo turto lygių dalių principo. Pažymėtina tai, kad šalys turi mažamečius vaikus, kurių priežiūra ir auginimu rūpinosi ieškovė, todėl ji prisidėti prie didesnių šeimai pajamų gavimo neturėjo objektyvios galimybės. Teismas, dalindamas šalių turtą, įgytą santuokos metu, sprendžia, kad šalių bendro turto dalys yra lygios ir nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.123 str.).

Iš byloje esančio AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad iš atsakovo R. S. šios sąskaitos laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-09-03 buvo nuimtos šios piniginės lėšos: 2015-08-25 – 600 Eur ir 300 Eur, 400 Eur ir 600 Eur, 2015-08-26 – 200 Eur, 600 Eur, 600 Eur, 600 Eur, 2016-08-28 - 600 Eur, 200 Eur, 600 Eur, 600 Eur, 2015-08-30 - 600 Eur, 600 Eur, 600 Eur, 200 Eur, 2015-08-31 – 200 Eur, 600 Eur, 600 Eur, 600 Eur, 2015-09-02 - 600 Eur, 200 Eur, 600 Eur, 600 Eur, 2015-09-03 - 600 Eur, 600 Eur, 600 Eur (t. 1, 145-149 b.l.). Taigi iš viso 13 700 Eur. Atsakovas nurodo, kad šiuos pinigus nuėmė ieškovė. 2016-05-09 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nuėmė šiuo pinigus nuo atsakovo banko sąskaitos, kadangi jie jai buvo reikalingi mokėti už atsakovo gydymą, kurą, auklei, repetitoriui, lizingui sumokėti. Iš byloje pateiktų mokėjimų kvitų nustatyta, kad ieškovė 2015-08-04, 2015-09-04 ir 2015-10-05 sumokėjo AB „SEB lizingas“ po 270,04 Eur, iš viso 810,12 Eur (t. 2, 79-81 b.l.). Kadangi ieškovė nuo atsakovo banko sąskaitos 13 700 Eur sumą nuėmė per laikotarpį nuo 2015-08-25 iki 2015-09-03, pripažintina, kad labiau yra tikėtina, jog ieškovė iš šių pinigų sumos 2015-09-04 ir 2015-10-05 sumokėjo AB „SEB lizingas“ po 270,04 Eur, kas sudaro 540,08 Eur sumą. Daugiau ieškovė teismui įrodymų apie tai, kur buvo panaudota likusi 13 159,92 Eur suma, nepateikė. Ieškovės teiginiai, jog ji šiuos pinigus išleido auklei, atsakovo gydymui, kurui repetitoriui ir panašiai yra neįrodyti, teismas juos vertina kritiškai. Pažymėtina, kad 13 159,92 Eur suma yra pakankamai didelė, kad ją būtų galima išleisti per gana trumpą laiką ieškovės nurodytoms išlaidoms, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai (kvitai už medicinines prekes, atsakovo įgaliojimas, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad atsakovui grįžus namo iš gydymo įstaigos, jo vardu sesuo N. S. mokėjo AB „SEB lizingas“ įmokas už automobilį bei tvarkė visus jo finansinius reikalus. Be to, įrodymų, kad būtinosios medicininės paslaugos atsakovui buvo teikiamos ne valstybės lėšomis, nėra, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji mokėjo gydytojams už atsakovo gydymą, yra neįrodytos (CPK 178 str.). Pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog 13 159,92 Eur sumą panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš ieškovės atsakovui yra priteisiama ½ šios sumos dalis, t.y. 6 579,96 Eur. Byloje nustatyta, kad šalių dalinama 85 266,79 Eur suma buvo atsakovo žinioje, t.y. jo banko sąskaitose, o 13 700 Eur sumą, kurią nuėmė ieškovė iš atsakovo banko kortelės, buvo jos žinioje, todėl ieškovei priteisiama iš atsakovo 42 633,40 Eur (85 266,79 Eur / 2) suma, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 6 579,96 Eur ( 13 159,92 Eur /2). Teismas nustato, kad šalių mokamos viena kitai priteisiamos piniginės lėšos yra įskaitomos ir iš atsakovo ieškovei priteisiama 36 053,44 Eur (42 633,40 – 6 579,96) suma.

2014-04-07 atsakovas ir E. A. sudarė beprocentinę paskolos sutartį, pagal kurią E. A. paskolino atsakovui 5 000 Eur iki 2017-04-07 (t. 5, 80 b.l.). 2014-09-10 atsakovas ir E. A. sudarė beprocentinę paskolos sutartį, pagal kurią E. A. paskolino atsakovui 5 000 Eur iki 2017-09-10 (t. 5, 79 b.l.). Ant abiejų šių sutarčių yra E. A. atžyma, jog skola grąžinta. Nustatyta, kad atsakovas su E. A. sandorius dėl paskolos sudarė šalių santuokos metu bei iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Atsakovas nurodo, kad E. A. paskolintus pinigus panaudojo namo, kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, statybai, taip pat automobilio Subaru B9 Trebeca įgijimui (2 t., 157-164 b.l.). Pripažintina, kad atsakovas įsiskolinimą E. A. grąžino iš santuokoje įgytų pinigų. Kadangi gyvenamasis namas su žemės sklypu yra priteisiamas atsakovui, o automobilį Subaru B9 Trebeca atsakovas perleido be ieškovės žinios ir sutikimo, be to, ieškovė nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos dalies priteisimo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šią sumą išskaičiuoti iš dalintinų lėšų.

Dėl prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo ir jų padalinimo

Nustatyta, kad šalys santuokos metu namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), įgijimui gavo iš trečiojo asmens AB SEB bankas 74 837,81 Eur (258 400 Lt) dydžio kreditą pagal 2013-01-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 33 – 44, 72-80 b.l.). Pripažintina, kad šalių gautas kreditas iš buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Šalių prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2013-01-21 kredito sutartį pripažintina solidaria šalių prievole, kadangi šis sandoriai buvo sudaryti santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 2 d.).

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad įsipareigojimai pagal 2013-01-21 kredito sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidarūs ir prašo nustatyti, kad įmokas AB SEB bankui nuo 2015-10-07 mokės šalys po ½ dalį, o tuo atveju, jeigu ieškovė mokėjimų nevykdytų ir AB SEB bankas pareikalautų bet kokių įmokų iš kitos šalies, tai šalis, įvykdžiusi prievolę už kitą šalį, turės teisę išsireikalauti iš jos visas kreditoriui sumokėtas sumas (2 t., 157-164 b.l.). Pripažintina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankas solidaria šalių prievole yra pagrįstas. Kadangi namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), yra priteisiami atsakovui, teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą vykdyti 2013-01-21 kredito sutartį, mokėdamas AB SEB bankui įmokas už suteiktą paskolą. Dėl šios priežasties atsakovo priešieškinio reikalavimo dalis dėl prievolės pagal 2013-01-21 kredito sutarties vykdymo mokėjimo nustatymo ieškovės atžvilgiu yra atmetama kaip nepagrįsta. Teismas sprendžia, kad po šalių santuokos nutraukimo įsipareigojimai pagal 2013-01-21 kredito sutartį lieka solidarūs, o įmokas AB SEB bankui nuo 2015-10-07 turi mokėti atsakovas.

Nustatyta, kad santuokos metu 2013-11-07 atsakovas, AB „SEB lizingas“ ir UAB „TechRuna“ sudarė automobilio Nissan Qashqai pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „TechRuna“ pardavė, o AB „SEB lizingas“ nupirko šį automobilį už 66 900 Lt, kas sudaro 19 375,58 Eur bei perdavė jį valdyti bei naudotis atsakovui R. S.. AB „SEB lizingas“ suteikė 15 500,46 Eur (53 520 Lt) dydžio atsakovui vartojimo kreditą, kurį atsakovas panaudojo minėto automobilio įsigijimui.

Atsakovas priešieškiniu prašo teises į automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal su AB „SEB lizingas“ sudarytą sutartį pripažinti asmeninėmis ieškovės teisėmis bei nustatyti, kad įsipareigojimai pagal sutartį su AB „SEB lizingas“ lieka bendri (solidarūs) ir įmokas AB „SEB lizingas“ mokės ieškovė asmeniškai, o tuo atveju, jeigu ieškovė mokėjimų nevykdytų ir AB „SEB lizingas“ pareikalautų bet kokių įmokų iš atsakovo, tai atsakovas, įvykdęs prievolę už ieškovę, turės teisę išreikalauti iš ieškovės visas kreditoriui sumokėtas sumas (2 t., 157-164 b.l.).

Teismas sprendžia, kad šis atsakovo priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad automobilis Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas šalių santuokos metu, šeimos poreikiams tenkinti. Pripažintina, kad įsipareigojimai pagal sutartį su AB „SEB lizingas“ lieka šalių bendri (solidarūs) (CK 3.109 str.). Kadangi automobilis Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduotas jo savininkui, tačiau viešame registre jo valdytoju nurodomas yra atsakovas, byloje nėra įrodymų apie tai, kad lizingo sutartis yra pasibaigusi, pripažintina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti prievolę pagal minėtą lizingo sutartį trečiajam asmeniui AB SEB bankas solidaria šalių prievole yra pagrįstas (CK 3.109 str.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės asmenines teises į automobilį Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal su AB “SEB lizingas” sudarytą sutartį bei nustatyti, kad įmokas AB SEB bankui pagal lizingo sutartį mokės ieškovė.

Taigi, atsakovui priteisiamas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 106 000 Eur, motociklas Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1406 Eur.

Ieškovei iš atsakovo priteisiama iš viso 69 193,09 Eur suma (20 747,72 Eur + 8 338,93 Eur + 3 350 Eur + 703 Eur + 36 053,44 Eur).

Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys yra tenkinami iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 42 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat patyrė 1 597,20 Eur išlaidas advokato pagalbai mokėti bei įmokėjo 610 Eur depozitą už ekspertizę. Nustatyta, kad ekspertizės išlaidos byloje sudaro 500 Eur. 2016-08-26 nutartimi ieškovei atidėtas 1440 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovas patyrė byloje 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 21 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2016-05-25 nutartimi atsakovui atidėtas 2480 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.

Byla yra nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo. Kadangi šalių santuoka yra nutraukiama dėl ieškovės kaltės, o šalių santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimas yra sąlygotas ieškovės valios iškelti bylą, teismas, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas bei į patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, sprendžia, kad iš ieškovės yra priteistina atsakovui visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 21 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai kompensaciją už 84 091 Eur sumą, o teismas jai priteisia iš atsakovo 69 193,09 Eur sumą, įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dydį, iš ieškovės valstybei yra priteisiamas 235 Eur žyminis mokestis (14 897,91 Eur x 3/100 – 100 Eur) bei iš ieškovės valstybei priteisiamas 1277 Eur žyminis mokestis susijęs su nekilnojamojo turto padalinimu (106 000 / 2/3 dalių = 70 666,67 x3/100), taip pat 107 Eur žyminis mokestis, susijęs su atsakovo patenkintų priešieškinio reikalavimų dalimi (31 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, 31 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 45 Eur už reikalavimą priteisti neturtinę žalą). Iš viso 1619 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.).

Valstybei iš atskovo yra priteisiamas 1031 Eur žyminis mokestis (54 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo, 15 Eur už motociklo priteisimą, 151 Eur už automobilio Subaru priteisimą, 757 Eur už ieškovei priteisiamas pinigines lėšas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.).

Nustatyta, kad ieškovė 2016-06-09 sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 610 Eur ekspertizei apmokėti. Ekspertizė kainavo 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 110 Eur suma.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2015-10-13 nutartimi, naikinamos (CPK 149 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016-04-22 nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės A. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. S. palikti santuokoje įgytą pavardę „S.“, R. S. - „S.“.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinę žalą atsakovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 69 193,09 Eur (šešiasdešimt devynių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 09 centų) dydžio kompensaciją už atsakovui R. S. tenkančią turto dalį.

Priteisti atsakovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei motociklą Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankas pagal 2013-01-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovės A. S. ir atsakovo R. S. prievole, nustatant, kad įmokas AB SEB bankui moka atsakovas R. S..

Pripažinti prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankas pagal 2013-11-06 lizingo sutartį solidaria ieškovės A. S. ir atsakovo R. S. prievole.

Nustatyti nepilnamečių P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams sūnums S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vienas šimtas eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2016-10-26, iki sūnų pilnametystės, išmokas pervedant į ieškovės A. S. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisės pagrindu.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1619 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniolika eurų) žyminį mokestį, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1031 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt vienas euras) žyminį mokestį, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur sumą, sumokėtą 2016-06-09 į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ekspertizei apmokėti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-10-13 nutartimi, panaikinti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-04-22, nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.