Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-418-460/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-31
Bylos Nr.: e2A-418-460/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-12781-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: R. S.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Civilinė byla Nr. e2A-418-460/2017(Proceso Nr. 2-06-3-12781-2015-8)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.3.2.9

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. ir atsakovo R. S. (R. S.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. S. ir atsakovo R. S. priešieškinį ieškovei A. S., trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto, prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, juo prašė nutraukti jos ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes, nustatyti nepilnamečių P. S. ir T. S. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių P. S. ir T. S. išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės: P. S. iki 2021-11-09 įskaitytinai, T. S. iki 2026-05-02 įskaitytinai, išmokas pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ieškovė taip pat prašė priteisti 4 053,00 Eur kompensaciją iš atsakovo už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį bei motociklą, 42 551,26 Eur ieškovei priklausančių piniginių lėšų, 10 613,59 Eur kompensaciją už kredito, įgyjant butą adresu (duomenys neskelbtini), dalies padengimą, 4 932,83 Eur kompensaciją iš atsakovo sumokėtas AB „SEB lizingas“ įmokas, 1 192,60 Eur kompensaciją už pagal 2012-08-07 atsakovo su AB SEB banku pasirašytos kaupiamojo indėlio sutarties pagrindu sukauptą kaupiamąjį indėlį. Ieškovė taip pat prašo priteisti 20 747,72 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), ir visas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai klostėsi sėkmingai, tačiau atsakovo elgesys pasikeitė, kadangi atsakovas nustojo ieškovę gerbti, namuose pradėjo pastoviai kelti konfliktus, tapo nesupratingas. Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės negalės tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, prašo nustatyti nepilnamečių vaikų P. S. ir T. S. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Teigė, kad prašomas priteisti periodinis išlaikymas laikytinas pakankamai protingu, siekiant, kad būtų užtikrintos ne tik būtinosios vaikams vystytis sąlygos, bet ir įgytų gebėjimų tobulinimui. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas motociklas Kawasaki ZX-7R (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Subaru B9 Tribeca (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teigia, kad savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Nurodo, kad atsakovas perdavė automobilį, negavęs ieškovės, kaip turto bendrasavininkės sutikimo, tačiau po automobilio perdavimo tariamai atsirado automobilio variklio defektas, tokiu būdu atsakovas sumažino bendro turto vertę. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nutraukus santuoką ieškovei priteisti 4 053,00 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią motociklo Kawasaki ZX-7R (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Subaru B9 Tribeca (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalį. Ieškovė nurodo, kad nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Teigė, kad iki santuokos sudarymo, 2006-01-25, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu, 2013-01-24, pirkimo-pardavimo sutartimi, bendrąja jungtine nuosavybe su atsakovu įgijo ir atsakovo vardu įregistravo žemės sklypą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nutraukiant santuoką žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, iš jo ieškovės naudai priteisiant kompensaciją, lygią pusei nekilnojamojo turto vertės ir įsipareigojimų kreditoriui skirtumo. Ieškovė nurodo, kad iki santuokos, atsakovas su AB SEB Vilniaus banku (dabar AB SEB bankas) 2016-01-23 sudarė kredito sutartį Nr. 0450618010082-67, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 37 744,61 Eur kreditas buto su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Nurodo, kad šis kreditas buvo suteiktas iki santuokos, šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas, todėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui finansinius įsipareigojimus AB SEB Vilniaus bankui (dabar AB SEB bankas) privalo vykdyti atsakovas. Teigia, kad santuokos metu atsakovas iš bendrų šeimos lėšų sumokėjo už savo asmeninės nuosavybės įsigijimą 21 227,17 Eur, taigi, todėl ieškovei priklausanti kompensacija už kredito dalies padengimą yra lygi 10 613,59 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad santuokos metu, su AB SEB banku buvo sudaryta kredito sutartis Nr.04A1318210038-16. Šia sutartimi ieškovei ir atsakovui buvo suteiktas 74 837,81 Eur (258 400,00 Lt) kreditas gyvenamuoju namu įsigijimui. Teigė, kad priteisus nekilnojamąjį turtą atsakovui, jis turėtų toliau vykdyti kreditorinius įsipareigojimus asmeniškai. Ieškovė nurodo, kad 2013-11-06 tarp atsakovo ir AB „SEB lizingas“ buvo sudaryta lizingo sutartis Nr.2013-080257-01. Šios sutarties pagrindu AB „SEB lizingas" atsakovui perdavė naudotis automobilį Nissan Qashqai, o atsakovas įsipareigojo sumokėti lizingo įmokas turto įsigijimui – 19 375,57 Eur (66 900,00 Lt). Nurodo, kad lizingo sutartis buvo sudaryta ieškovei nedalyvaujant, be to teigia, kad kreditorius neprieštarauja, kad iš lizingo sutarties kylančios prievolės po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (6 t., 16-22 b.l.).

2. Atsakovas R. S. pateikė priešieškinį, kurio reikalavimus vėliau patikslino, juo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų P. S. ir T. S. gyvenamąją vietą su ieškove, nepilnamečių vaikų P. S. ir T. S. išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės periodinį išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur atsakovo naudai nuo 2015-07-24, žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 dalį A. S. ir 2/3 dalis R. S. ir nustatyti naudojimosi turtu tvarką: R. S. asmeniškai naudojasi patalpomis pažymėtomis nuo R-l iki R-4, 1-2, 1-4, 1-10, A. S. asmeniškai naudojasi patalpomis pažymėtomis 1-7, 1-8, 1-9, šalys bendrai naudojamasi patalpomis pažymėtomis 1-3,1-5,1-6, transporto priemonę Subaru B9 Tribeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninėn atsakovo nuosavybėn, priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn 2/3 dalis piniginių lėšų kaupiamojo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, kas sudaro 1590,13 Eur, teises į automobilį Nissan Qashqai, pagal su AB „SEB lizingas“ sudarytą sutartį pripažinti asmeninėmis A. S. teisėmis. Atsakovas prašė nustatyti, kad įsipareigojimai pagal 2013-01-21 kredito sutartį sudarytą su AB SEB banku lieka bendri (solidarūs) ir nustatyti, kad įmokas AB SEB bankui nuo 2015-10-07 mokės šalys po ½ dalį, o tuo atveju jei kuri nors šalis mokėjimų nevykdytų ir AB SEB bankas pareikalautų bet kokių įmokų iš kitos šalies, tai šalis, įvykdžiusi prievolę už kitą šalį, turės teisę išsireikalauti iš jos visas kreditoriui sumokėtas sumas. Nustatyti, kad įsipareigojimai pagal sutartį sudarytą su AB „SEB lizingu“ lieka bendri (solidarūs), ir nustatyti, kad įmokas AB „SEB lizingui“ mokės ieškovė asmeniškai, o tuo atveju jei ieškovė mokėjimų nevykdytų ir AB „SEB lizingas“ pareikalautų bet kokių įmokų iš atsakovo, tai atsakovas įvykdęs prievolę už ieškovę turės teisę išsireikalauti iš jos visas kreditoriui sumokėtas sumas. Atsakovas taip pat prašė priteisti jo naudai arba sumažinti ieškovei priteisto turto vertę 13700 Eur suma paimta iš atsakovo sąskaitos laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-09-03 ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 2000 Eur neturtinę žalą. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad jis vienas išlaikė šeimą, jo darbu buvo sukurtos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Atsakovo įsitikinimu ieškovės norą nutraukti santuoką nulėmė atsakovo patirta trauma, dėl kurios jis šiuo metu yra neįgalus. Teigia, kad praėjus dviems savaitėms po atsakovo traumos, ieškovė pradėjo rinkti dokumentus, būtinus santuokos nutraukimo bylai iškelti, nustojo lankyti atsakovą gydymo įstaigoje, nesudarė jam galimybės pasimatyti su vaikais, o grįžus iš gydymo įstaigos bandė neleisti jam grįžti į namus. Teigė, kad ieškovė pažeidė sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos pareigas, todėl dėl santuokos iširimo kalta yra ieškovė. Atsakovas atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę nurodo, kad pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais tinkamiau gali vykdyti ieškovė. Kadangi atsakovas patyrė nelaimingą atsitikimą, dėl kurio tapo neįgalus, teigia, kad šiuo metu negali teikti vaikams išlaikymo po 200 Eur, o priešingai pats turi būti prižiūrimas ir išlaikomas, nes šiuo metu atsakovui yra paskirta 242,46 Eur dydžio laikina išmoka ir šių pajamų neužteks atsakovui, todėl iš ieškovės turi būti priteistas išlaikymas. Atsakovas nurodė, kad dėl neįgalumo jam priteistina didesnė bendro turto dalis t.y. 2/3 dalys bendro turto. Atsakovas nesutiko, kad po santuokos nutraukimo žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), taptų asmenine ieškovės nuosavybe, nes atsakomybė už būsto kreditą prieš AB SEB banką išlieka solidari. Be to, atsakovas šiuo metu dėl neįgalumo negalės gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), nes butas yra 4 aukšte. Teigė, kad šalių turtą sudarančios transporto priemonės yra Subaru B9 Tribeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šios transporto priemonės atsakovui dėl sveikatos būklės nėra reikalingos, tačiau transporto priemonės nuolat praranda vertę, o dėl nenaudojimo pagal paskirtį galimi gedimai, todėl atsakovas, siekdamas šios bylos nagrinėjimo metu išvengti didesnių nuostolių sutinka, kad šios transporto priemonės būtų priteistos jam. Atsakovas nurodė, kad šalių dalintiną turtą taip pat sudaro teisės į automobilį Nissan Qashqai. Nurodo, kad teisės į automobilį Nissan Qashqai ir su jo susijusios pareigos (lizingo įmokos) būtų pripažintos ieškovei, nes šis automobilis buvo įsigytas tikslu juo naudotis ieškovei. Todėl teisės ir pareigos susijusios su Nissan Qashqai turi būti priteistos ieškovei. Be to, prievolė mokėti lizingo įmokas ir teisė valdyti ir įsigyti automobilį yra bendra, todėl ir įmokos buvo bendros, vadinasi jokia kompensacija ieškovei už padarytas įmokas nepriklauso. Teigia, kad LR CK 3.123 str. 3 d. nenustato, kad be kito sutuoktinio sutikimo padidinus savo asmeninę nuosavybę, padidinimo vertė dalinama pusiau, nes bendras turtas yra panaudojamas asmeniškai vienam sutuoktiniui jo asmeniniams poreikiams, todėl ieškovei priteisto turto vertė turi būti sumažinta 13 700 Eur suma. Nurodo, kad kaupiamojo indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke esančios piniginių lėšos 2/3 dalis LR CK 3.123 str. 1 d. pagrindu priteistinos atsakovui. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo kompensaciją už kredito, įgyjant butą adresu (duomenys neskelbtini), dalies padengimą. Nurodė, kad lėšos naudojamos bendru sutuoktiniu sutikimu. Teigė, kad ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas vykdytų įsipareigojimus AB SEB bankui, dėl to nereiškė jokių pretenzijų, todėl bendru sutarimu panaudotos lėšos nutraukiant santuoką negali būti priteisiamos vien dėl to, kad po faktinio santuokos iširimo jų panaudojimas vienam iš sutuoktinių tapo netinkamas. Atsakovas nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl ko atsakovas buvo morališkai sužlugdytas, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 2 000 Eur. Dėl santuokos iširimo atsakovas išgyveno, patyrė sukrėtimą ir šoką. To pasekoje žymiai pablogėjo jo moralinė būklė, sutriko dvasinė ramybė. Žalą nulėmė ir tai, kad ieškovė savo sutuoktinio pareigas sulaužė labai sunkiu atsakovui metu, faktiškai iš karto po to, kai jis patyrė sunkią traumą ir jam buvo reikalinga ypatinga parama ir palaikymas (2 t., 157-164 b.l.).

3. Atsakovas 2016-05-16 pateikė priešieškinio patikslinimą, juo prašė priteisti 2/3 visų bendrų piniginių lėšų, kas sudaro 56 844,52 Eur. Teigia, kad atsakovo sąskaitose AB SEB banke 2015-10-07 buvo šios piniginės lėšos: sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) buvo 7 495,03 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) buvo 75 369,99 Eur (84595,28 USD), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 16,88 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (kaupiamasis indėlis) 2 384,89 Eur. Nurodo, kad bendra suma yra 85 266,79 Eur. Remdamasis LR CK 3.123 str. 1 d. atsakovas prašo dėl jo sveikatos būklės priteisti jam 2/3 dalis piniginių lėšų, kas sudaro 56 844,52 Eur (5 t., 102-103 b.l.). Didesnė dalis piniginių lėšų R. S. turi būti priteista, nes jis yra neįgalus, jam reikia papildomų pinigų nuolatinei priežiūrai, gydymui ir reabilitacijai, vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms, taip pat asmeniniams poreikiams, nes esant tokios būklės atsakovas yra nepajėgus dirbti, todėl be pensijos (šiuo metu skirta 242,46 Eur laikina išmoka) atsakovas negaus kitų pajamų. Ieškovė yra darbinga, taigi gali save pilnai išlaikyti (t. 5, 102-103 b.l.). Atsakovas nurodo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje neteisingai nurodo, kad santuokos metu atsakovo iš bendrų lėšų sumokėta 21 227,17 Eur. Šią klaidą ieškovė padarė sudėdama AB SEB banko 2016-03-15 rašte nurodytas sumokėtas sumas už laikotarpį nuo 2008-08-23 iki 2015-10-07 (16 677,86 Eur) ir už laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2015-10-07 (4 549,31 Eur). Tačiau 4 549,31 Eur suma įeina į 16 677,86 Eur sumą, nes ji buvo išskirta tuo pačiu laikotarpiu už vienerius metus tam, kad teismui nusprendus taikyti LR CK 3.123 str. 3 d., būtų aišku kokia suma turėtų būti priteista už vienerius metus. Atsakovas nesutinka, kad jis privalo mokėti ir 8 338,93 Eur kompensaciją už kredito, įgyjant butą adresu (duomenys neskelbtini), dalies padengimą, nes lėšos buvo naudojamos bendru sutuoktinių sutikimu. Nurodo, kad ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas vykdytų įsipareigojimus AB SEB bankui, dėl to nereiškė jokių pretenzijų, todėl bendru sutarimu panaudotos lėšos nutraukiant santuoką negali būti priteisiamos vien dėl to, kad po faktinio santuokos iširimo jų panaudojimas vienam iš sutuoktinių tapo netinkamas. Nurodo, kad atsakovo uždirbtas darbo užmokestis buvo didžiausias (beveik vienintelis) šeimos pajamų šaltinis, taigi faktiškai ieškovė neprisidėjo prie šio kredito grąžinimo. Teigia, kad atsakovė susipažinusi su AB SEB banko pateiktais sąskaitų išrašais kaupiamojo indelio sąskaita, dėl kurio ieškovė reiškia savarankišką reikalavimą, neteisingai nurodo sąskaitų likutį. Teigia, kad atsakovas piniginėmis lėšomis dengė iš E. A. gautus 10 000 Eur kreditus (2014-04-07 beprocentinės paskolos sutartis ir 2014-09-10 beprocentinės paskolos sutartis). Šie kreditai buvo panaudoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo keitimui, namo apdailai, automobiliui Subaru B9 Tribeca, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti, todėl yra bendros prievolės. Vadinasi ši suma turi būti atimta iš 82 881,90 Eur sumos. Nurodo, kad atsakovas pinigines lėšas taip pat skyrė bendro turto komunaliniams ir eksploataciniams mokesčiams, gydymui ir kt., todėl šiomis sumomis taip pat mažintina ieškovei tenkanti lėšų dalis. Atsakovas dėl piniginių lėšų dalies padalinimo nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. R. S. 2016-02-08 priešieškinyje nurodė, kad prašo dėl jo sveikatos būklės priteisti jam 2/3 dalis piniginių lėšų, todėl nesutinka su patikslintu ieškiniu dėl lėšų dalinimo pusiau. Atsakovas prašo priteisti 2/3 visų piniginių lėšų. Didesnė dalis piniginių lėšų R. S. turi būti priteista, nes jis yra neįgalus, jam reikia papildomų pinigų nuolatinei priežiūrai, gydymui ir reabilitacijai, vaistams ir kitoms medicininėms priemonėms, taip pat asmeniniams poreikiams, nes esant tokios būklės atsakovas yra nepajėgus dirbti, todėl be pensijos (šiuo metu skirta 242,46 Eur laikina išmoka) atsakovas negaus kitų pajamų. Akivaizdu, kad pensijos neužteks atsakovo poreikių tenkinimui. Priešingai ieškovė yra darbinga, taigi gali save pilnai išlaikyti ( t. 5, 76-78 b.l.).

Atsiliepimas

4. Ieškovė A. S. atsiliepime į atsakovo R. S. priešieškinį nurodė, kad atsakovas grindžia savo rūpinimąsi šeima ir jos išlaikymą tik materialiais dalykais, t. y., automobiliu bei žemės sklypu su gyvenamuoju namu. Nurodo, kad šiuo metu gyvena viename name, tačiau nebe kaip šeima, nebeveda bendro ūkio, bendras gyvenimas tapo nebegalimas dėl atsakovo netinkamo elgesio, nuolat sukeliamų barnių, nesupratingumo, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad nesutinka su priešieškinyje nurodytu atsakovo argumentu, jog dėl jo sveikatos būklės jis neturi galimybių tinkamai prisidėti prie vaikų išlaikymo, nors būtent dėl savo aktyvių veiksmų patyrė minimą nelaimingą atsitikimą. Teigia, kad dabartinė atsakovo sveikatos būklė yra ne kieno nors kito, o tik jo paties kaltė. Nurodo, kad atsakovo prašymas nustatyti mažesnį nei pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį, argumentuojant sunkia sveikatos būkle, yra nepagrįstas. Ieškovė nesutikdama su reikalavimu dėl atsakovo išlaikymo nurodo, kad atsakovo sunki finansinė padėtis yra būtent dėl atsakovo kaltės. Vien faktas apie jo dabar gaunamą 242,46 Eur dydžio laikiną išmoką nereiškia jo sunkios finansinės padėties, nes atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su gyvenamuoju namu, taip pat dalinama ne viena transporto priemonė, be to atsakovas privalo įrodyti sunkią savo materialinę padėtį. Ieškovė nesutikdama dėl neturinės žalos priteisimo atsakovui nurodo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teigia, ar nukentėjęs asmuo patyrė neturtinę žalą dėl neturtinių vertybių pažeidimo, turi būti nustatyta vadovaujantis civilinės atsakomybės taikymo pagrindais. Ieškovė nurodo, kad jos neteisėtų veiksmų nėra, priežastinis ryšys neįrodytas, pats žalos faktas taip pat neįrodytas. Ieškovė taip pat nesutinka, su atsakovo reikalavimu dėl kaupiamojo indėlio sąskaitoje esančių piniginių lėšų 2/3 dalies priteisimo. Nurodo, kad nėra pagrindo dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi atsakovas pats dėl savo veiksmų ir kaltės patyrė sužalojamus. Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentu, kad dėl jo sveikatos būklės jam priteistinos 2/3 santuokos metu įgyto turto - žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)su gyvenamuoju namu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalys, ieškovei priteisiant 1/3 šio turo nuosavybės teisės dalį. Ieškovė nurodo, kad nėra pagrindo dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi atsakovas pats dėl savo veiksmų ir kaltės patyrė sužalojimus, todėl prašymas atsakovui priteisti 2/3 įgyto turto nepagrįstas. Dėl kilnojamojo turto padalinimo ieškovė nurodo, kad transporto priemonės – automobilis Subaru B9 Tribeca (valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir motociklas Kawasaki ZX-7R (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti priteisiamos atsakovo naudai, ieškovei priteisiant nurodyto dydžio kompensaciją, teigia, kad atsakovas šių transporto priemonių vertes nurodo ženkliai mažesnes, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie šių transporto priemonių vertę. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl automobilio Nissan Qashqai ir prievolių AB „SEB lizingas“ padalijimo. Nurodo, kad šis automobilis buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, o ne konkrečiai ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui. Teigia, kad lizingo bendrovė šį automobilį perdavė naudotis būtent atsakovui, atsakovas pats vykdė įsipareigojimus, susijusius su šiuo automobiliu. Atsakovė nesutikdama dėl nekilnojamojo turto - buto adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo sąnaudų kompensavimo nurodo, kad nesutinka su atsakovo priešieškinėje nurodytais argumentais. Teigia, kad kreditas dėl šio buto pirkimo buvo sudarytas iki santuokos sudarymo, tačiau santuokos metu ši asmeninė atsakovo nuosavybė buvo apmokama iš bendrų lėšų, todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę sumokėtų bankui lėšų - įmokų kredito grąžinimui bei palūkanų (t. 3, 39-45 b.l.).

5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2016-02-10 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pagal 2006-01-23 kredito sutartį Nr. 0450618010082-67 atsakovui buvo suteiktas kreditas būsto pirkimui. Teigia, kad kredito lėšomis ieškovas įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ši kredito sutartis buvo sudaryta atsakovui nesant santuokoje su ieškove, bankas sutinka, kad šis butas nėra dalintinas. AB SEB bankas nurodo, kad taip pat 2013-01-21 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 04A1318210038-16 būsto pirkimui finansuoti. Kredito lėšomis buvo įgytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ši sutartis buvo pasirašyta abiejų sutuoktinių, turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir įkeistas bankui abiejų sutuoktinių aiškiai išreikšta valia, todėl ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už prievoles, kylančias iš kredito sutarties Nr. 04A1318210038-16. AB SEB bankas taip pat nurodė, kad pagal 2013-08-30 lizingo sutartį Nr. 2013-080257 atsakovui buvo suteiktas lizingas automobilio Nissan Qashqai, įsigijimui finansuoti. Nurodo, kad sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu, ieškovei nedalyvaujant, nevertinant ieškovės finansinės ir ekonominės būklės, todėl bankas neprieštarauja, kad iš lizingo sutarties kylančios prievolės po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis (2 t., 135-136 b. l.). AB SEB bankas 2016-02-26 pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už prievoles, kylančias iš kredito sutarties Nr. 04A1318210038-16, kuri buvo sudaryta tarp AB SEB banko ir ieškovės bei atsakovo 2013-01-21. Teigia, kad 2013-08-30 lizingo sutartis Nr. 2013-080257 buvo sudaryta tik su atsakovu. AB SEB bankas nesutinka su atsakovo reikalavimu pripažinti, jog prievolės kylančios iš lizingo sutarties būtų pripažintos ieškovės prievolėmis, nes bankas su ieškove nėra sudaręs jokių susitarimų, ieškovė nėra banko klientė. AB SEB bankas taip pat nurodė, kad neprieštarauja namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirstymui nepanaikinant hipotekos (3 t., 35-37 b. l.)

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Nusprendė nutraukti A. S. ir R. S. santuoką, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 961, dėl ieškovės A. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. S. paliko santuokoje įgytą pavardę „S“, R. S. - „S“.

Priteisė iš ieškovės A. S. 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinę žalą atsakovui R. S..

Priteisė ieškovei A. S. 69 193,09 Eur (šešiasdešimt devynių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų 09 centų) dydžio kompensaciją už atsakovui R. S. tenkančią turto dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Priteisė atsakovui R. S. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei motociklą Kawasaki ZX-7R, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažino prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2013-01-21 kredito sutartį Nr. 04A13182100398-16 solidaria ieškovės A. S. ir atsakovo R. S. prievole, nustatant, kad įmokas AB SEB bankui moka atsakovas R. S..

Pripažino prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2013-11-06 lizingo sutartį solidaria ieškovės A. S. ir atsakovo R. S. prievole.

Nustatė nepilnamečių P. S. ir T. S. gyvenamąją vietą su motina A. S..

Žemesnės instancijos teismas

Priteisė iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiams sūnums S, ir T. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vienas šimtas eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2016-10-26, iki sūnų pilnametystės, išmokas pervedant į ieškovės A. S. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę A. S. uzufrukto teisės pagrindu.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

Priteisė iš ieškovės A. S. atsakovui R. S. 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisė iš ieškovės A. S. valstybei 1619 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniolika eurų) žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Priteisė iš atsakovo R. S. 1031 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt vienas euras) žyminį mokestį.

Grąžino ieškovei A. S. 110 Eur sumą, sumokėtą 2016-06-09 į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ekspertizei apmokėti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2015-10-13 nutartimi, panaikino.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016-04-22 nutartimi paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teisino 2016-10-26 sprendimo dalį dėl 2.000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje — atmesti atsakovo R. S. reikalavimą priteisti 2.000,00 Eur neturtinę žalą; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti, iš atsakovo R. S. priteisiant šalių nepilnamečių vaikų T. S. ir P. S. naudai po 200,00 Eur kiekvienam, iki sūnūs sulauks pilnametystės, šį išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimo dalį dėl santuokos metu panaudotų bendrų lėšų (lizingo įmokų) už automobilį Nissan Qashqai kompensacijos - 4.932,83 Eur atmetimo panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 4.932,83 Eur kompensacijos priteisimo; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas paskirstant patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimo dalių proporcijai; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Apeliantė nurodo, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

7.2 Jos nuomone, iš atsakovo privalo būti priteistas 200,00 Eur išlaikymas kiekvienam šalių sūnui, iki kiekvienas iš jų sulauks pilnametystės.

7.3. Apeliantė mano, kad atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę santuokos metu panaudotų 4.932,83 Eur lėšų už automobilio Nissan Qashqai lizingą.

7.5. Tikina, kad teismui nukrypti nuo CPK 93 str. įtvirtintų taisyklių skirstant bylinėjimosi išlaidas, pagal proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų, nebuvo teisinio pagrindo.

8. Atsakovas su ieškovės skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo: 1) pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-26 sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio, išlaikymo vaikams dydžio, sutuoktinio (atsakovo) išlaikymo, žyminio mokesčio valstybei priteisimo iš atsakovo ir šias dalis išdėstyti taip: 1.1) priteisti iš atsakovo R. S. A. S. 22.766,29 Eur kompensaciją už atsakovui R. S. tenkančią turto dalį, 1.2) priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiams sūnums P. S. ir T. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2016-10-26 iki sūnų pilnametystės, 1.3) priteisti iš ieškovės A. S. R. S. išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur nuo 2015-07-24; 1.4) priteisti iš A. S. 1.031 Eur žyminį mokestį valstybei.

9.1. Apelianto nuomone teismas galėjo nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti 2/3 namo. Dėl to ieškovei priteistina kompensacija turi sudaryti ne 20.747,72 Eur, o 13.831,81 Eur kompensaciją (41.495,44 Eur ÷ 3 = 13.831,81 Eur).

9.2. Mano, kad ieškovei 8.338,93 Eur kompensaciją už buto (duomenys neskelbtini), grąžintą kreditą iš vis neturėjo būti priteista.

9.3. Tikina, jog teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 3 350 Eur kompensaciją už automobilį Subaru B9 Tribeca. Šią vertę (6.700 Eur) teismas nustatė iš internetinio tinklapio www.autoplius.lt visiškai nevertindamas, ar tai analogiškas automobilis, kokią jo būklė ir pan.

9.4. Teigia, jog teismas priteisė 703 Eur kompensaciją už motociklą Kawasaki ZX-7R 3 350 Eur vadovaudamasis internetinio tinklapio www.autoplius.lt visiškai nevertindamas, ar tai analogiškas motociklas, kokią jo būklė.

9.5. Apeliantas įsitikinęs, jog teismas, priteisdamas ieškovei 36.053,44 Eur kompensaciją už pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo, be to, nepagrįstai nesumažino dalytinų lėšų 10 000 Eur paskola (dvi paskolos po 5.000 Eur), grąžinta E. A.. Jo nuomone, teismas turėjo priteisti ne 36 053,44 Eur, o 13 831,81 Eur kompensaciją (36.053,44 Eur – 10.000 Eur ÷ 3 = 8.684,48 Eur). Iš viso turėjo būti priteista ne 69 193,09 Eur, o 22.766,29 Eur kompensacija (13.831,81 Eur + 250 Eur + 8.684,48 Eur = 22.766,29 Eur).

9.6. Apeliantas tikina, kad dėl jo neįgalumo ir lėšų poreikių sau, turi būti priteista ne daugiau kaip po 50 Eur kas mėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui.

9.7. Pažymi, kad atsakovas visiškai nevaldo kojų, sunkiai valdo rankas, nevaldo rankų pirštų, pats savimi negali pasirūpinti, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, nustatytas netektas darbingumas yra 90 procentų, todėl jam yra reikalingas 200 Eur dydžio išlaikymas iš sutuoktinės.

9.8. Teigia, kad pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, visos bylinėjimosi išlaidos turi tekti jai, todėl iš atsakovo priteistas 1 031 Eur žyminis mokestis turi būti priteistas iš A. S..

10. Ieškovė su atsakovo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

12. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad A. S. ir R. S. 2008 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 961.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos A. T. 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų pateiktas įrodymais, mano, kad jie reikšmingi bylos nagrinėjimui, aktualūs, todėl priimtini (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

Dėl kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

15. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde ieškovė reikalavimo pripažinti santuokos nutraukimą esant abiejų sutuoktinių kaltei konkrečiai neišreiškė, tačiau iš motyvų matyti, kad to prašo. Teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, įrodančių atsakovo kaltę. Nustatyta, kad atsakovas 2015-07-24 patyrė sunkią traumą, po kurios jis liko neįgalus, laikotarpiu nuo 2015-12-15 iki 2016-12-14 atsakovui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei 90 procentų netektas darbingumo lygis. Nustatyta, kad santuokos metu šalių santykiai iš esmės buvo geri, šalys gyveno kartu, atsakovas išlaikė šeimą, o šalių santykiai po atsakovo 2015-07-24 patirtos traumos pasikeitė. Vį „Regitra“ 2015-08-13 pažymos ir Nekilnojamojo turto registro 2015-08-26 išrašai patvirtina tai, kad. praėjus vos 2 savaitėms po atsakovo traumos, ieškovė pradėjo rengti dokumentus, būtinus santuokos nutraukimo bylai iškelti. Ieškovė 2015-08-17 sudarė sutartį su advokatu. Be to, laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-09-03 ieškovė iš atsakovo sąskaitos AB SEB banke paėmė 13 700 Eur. Aptartų duomenų visetas leidžia manyti, kad ieškovė nesiekė išlaikyti santuokos, priešingai, itin greitai inicijavo jos nutraukimo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo. Papildant paminėtina. jog palikusi šeimą (atsakovą) ir iš karto pradėjusi santuokos nutraukimo procedūrą, ieškovė nepaliko galimybės sutuoktiniams tęsti / atkurti santuokinių ryšių, dėl to teisiškai ieškovė kalta dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pripažinęs ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo patirtų išgyvenimų, sukeltų ieškovės elgesio ir besąlygiško jos noro būtinai gyventi skyriumi taip nutraukiant bet kokius buvusius ryšius (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto periodinio išlaikymo dydžio

16. Ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą iš atsakovo priteisti po 200 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui, iki kiekvienas iš jų sulauks pilnametystės. Teismas priteisė po 100 Eur kiekvienam vaikui, ieškove su priteista suma nesutinka. Atsakovas mano, kad išlaikymo dydis po 50 Eur yra teisingas.

17. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytinas vaikui priteistino išlaikymo dydis: išlaikytinių poreikiai ir išlaikymui reikalingos lėšos maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, ugdymui ir kt. poreikiams. Išsiaiškinta, kad šalių sūnūs specialių poreikių neturi. Kolegija mano, kad spręsdamas priteistino iš ieškovo išlaikymo jo nepilnamečiams sūnums dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos A. T. praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypstant nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje.

19. Abiem apeliantams pažymėtina, jog priteistinas išlaikymo dydis nesietinas išimtinai su minimaliąja mėnesine alga (žr. Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr. Lietuvos A. T. 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Dėl kompensacijos už automobilį Nissan Qashqai

20. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 4.932,83 Eur kompensaciją, kadangi prievolė mokėti lizingo įmokas už automobilį Nissan Qashqai buvo vykdoma iš bendrų šeimos lėšų.

21. Šiuo aspektu svarbu tai, jog R. S., AB „SEB lizingas“ ir UAB „TechRuna“ 2013-11-07 sudarė automobilio Nissan Qashqai pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „TechRuna“ pardavė, o AB „SEB lizingas“ nupirko šį automobilį už 66.900 Lt (19.375,58 Eur). Bylos duomenimis šis automobilis faktiškai buvo nupirktas ieškovei, ji automobiliu naudojosi. Pastebėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde pati pripažįsta, kad automobilis buvo įgytas šeimos poreikiams. Taigi ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 4 932,83 Eur kompensaciją už automobilį padarytas įmokas AB „SEB lizingas“. Sutiktina su atsakovu, jog ši prievolė (mokėti lizingo įmokas) ir teisė (valdyti ir naudotis, o sumokėjus įsigyti nuosavybę) yra bendra, jei įmokos būtų sumokėtos, automobilis būtų tapęs bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ir įmokos buvo bendros, vadinasi jokia kompensacija už padarytas įmokas nepriklauso. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės motyvas dėl 4 932,83 Eur kompensacijos nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Ieškovė mano, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytą taisyklę ir nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsniu.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, analizuodama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymi, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

24. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovės ieškinys tenkinti iš dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį ir šalių prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 94 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pažymėtina ir tai, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad turto ir prievolių padalijimas yra sąlygotas ieškovės valios iškelti santuokos nutraukimo bylą, jeigu dėl jos kaltės nebūtų nutraukta santuoka, bylinėjimosi išlaidų kita šalis nebūtų patyrusi ar jos būtų žymiai mažesnės (pvz. nutraukus santuoką bendru sutarimu). Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Dėl kompensacijos dydžio priteisimo

25. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 8 338,93 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis šeimos lėšomis sumokėtas įmokas bankui, dengiant atsakovo asmeninį kreditą už butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas apeliaciniu skundu su šia teisino sprendimo dalimi nesutinka, nors kitoje apeliacinio skundo vietoje nurodo, jog ieškovei galėtų būti priteista ne 8.338,93 Eur, o 2.274,64 Eur.

26. Byloje nebuvo ginčo, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini), o šio buto įsigijimui paimtas kreditas yra atsakovo asmeninė prievolė. Atmestinas argumentas, kad atsakovo asmeninis kreditas buvo mokamas ne asmeninėmis ieškovės lėšomis, o iš atsakovo darbo užmokesčio. Atsakovo teigimu, CK 3.98 straipsnio 2 dalis taikoma siekiant apsaugoti sutuoktinio turtinius interesus, kai jis panaudoja asmenines lėšas, o ieškovė šiuo atveju jokių asmeninių lėšų nepanaudojo. Su tuo sutikti negalima, nes, kaip nurodo pats atsakovas, pagal CK 3.88 straipsnio I dalies 5 punktą, sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, pusė atsakovo uždirbamų pinigų priklausė ieškovei, todėl sutiktina su ieškove, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovo asmeninis kreditas nebuvo dengiamas iš ieškovei priklausančių lėšų.

27. Nesutikdamas su kompensacijos ieškovei už sumokėtas kredito įmokas priteisimu, atsakovas visgi nurodo, jog ieškovei galėtų būti priteista 2.274,64 Eur kompensacija už paskutinius metu, t. y., už laikotarpį nuo 2014 10 07 iki 2015 10 05. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė sumažino buto adresu (duomenys neskelbtini), vertę, o šalių santuokos metu buvo mokamos įmokos už atsakovui suteiktą kreditą bei palūkanas iš bendrų šeimos pajamų. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl kompensacijos nepagrįstumo atmestini.

28. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su ieškovei priteista 3 350 Eur kompensaciją už automobilį Subaru B9 Tribeca, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įgytas santuokos metu ir atsakovo 2016-01-15 parduotas be ieškovės žinios ir sutikimo. Atsakovo teigimu, ieškovei turėjo būti priteista 250 Eur kompensacija, nes automobilis buvo parduotas už 500 Eur, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog automobilis turėjo variklio defektą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta automobilio verte – 6.700,00 Eur. Su šiais atsakovo argumentais kolegija nesutinka.

29. Paminėtina, jog ieškovės pateikti internetinio portalo spaudiniai apie minėto automobilio rinkos vertę yra leistini įrodymai, kuriais teismų praktikoje vadovaujamasi, nustatant transporto priemonių vertes, todėl teismas neturėjo pagrindo nesutikti su ieškovės nurodyta automobilio verte. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pasisakydamas dėl atsakovo nurodomos 500 Eur vertės – minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos aplinkybės, jog automobilis turėjo variklio defektą, atsakovas neįrodė. Sutiktina su teismo argumentu, jog į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę dėl variklio defekto (pvz., specialisto, eksperto išvados ar pan.). Be to, teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nes ji sudaryta su E. A., kuris ieškovės duomenimis yra geras atsakovo draugas. Sutiktina su ieškove, jog atsakovas nepateikė paaiškinimų ar įrodymų, kodėl automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2016-01-15, o 2016-01-19, kai automobilis jau buvo parduotas, ieškovas už šio automobilio rakto gamybą pagal spyną, rakto programavimą, automobilio avarinį atrakinimą patyrė išlaidas. įvertinus išdėstytą, teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo nurodoma 500 Eur verte ir vadovavosi ieškovės pateikta 6 700,00 Eur verte, dėl to ieškovei pagrįstai priteista 3 350,00 Eur kompensacija.

30. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su ieškovei priteista 703 Eur kompensacija už atsakovui priteistą motociklą KAWASAK1 ZX-7R. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo, kad motociklas būtų priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas dabar nesutinka ir su motociklo verte, ir su tuo, kad jis būtų priteistas atsakovui. Pažymėtina, kad priešieškiniu atsakovas pats prašė jam priteisti šį motociklą, o savo vertės nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neturėjo vadovautis ieškovės pateikta verte, nes pastaroji byloje nebuvo nuginčyta. Ieškovė teisingai pastebi, kad apeliaciniu skundu atsakovas jau teigia, kad jam šis motociklas nereikalingas, ir jis galėtų būti priteistas ieškovei, tačiau tenka suprasti, kad apeliaciniame skunde atsakovas keičia savo priešieškinio reikalavimą, o apeliaciniame skunde negali būti reiškiami nauji reikalavimai (CPK 312 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu prašė minėtą motociklą priteisti jam, nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodoma verte, tačiau į bylą jokių įrodymų apie kitokią motociklo vertę nepateikė. įvertinus išdėstytą, nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad po santuokos nutraukimo šis 406 Eur vertės motociklas priteistinas atsakovui, ieškovei priteisiant 703 Eur.

31. Remiantis bylos duomenimis 2014 04 07 atsakovas ir E. A. sudarė beprocentinę paskolos sutartį, pagal kurią E. A. paskolino atsakovui 5 000 Eur, o 2014-09-10 atsakovas ir E. A. sudarė dar vieną beprocentinę paskolos sutartį, pagal kurią E. A. paskolino atsakovui dar 5 000 Eur. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ant abiejų šių sutarčių yra E. A. atžyma, jog skola grąžinta. Kolegija mano, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas šiuos sandorius sudarė šalių santuokos metu bei iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, gautus pinigus panaudojo namo, kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, statybai, taip pat automobilio Subaru B9 Trebeca įgijimui, todėl sutiktina su ieškove, kad atsakovas skolą E. A. grąžino iš santuokoje įgytų pinigų. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo šią sumą išskaičiuoti iš dalytinų lėšų.

32. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteista 36 053,44 Eur kompensacija ieškovei už pinigines lėšas, buvusias atsakovo sąskaitoje. Kaip teisingai nurodo ieškovė, iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas nesutinka su priteista suma, nes, jo nuomone, teismas nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo - pagal atsakovą, ieškovei turėjo būti priteista 28 422,27 Eur piniginių lėšų (1/3 dalis), buvusių atsakovo sąskaitoje, o atsakovui atitinkamai 2/3 dalys – 56.844,52 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir gyvenamąjį namą, bei žemės sklypą priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei priteisiant 20 747,72 Eur kompensaciją - 1/2 šio turto vertės ir įsipareigojimų kreditoriui skirtumo. Atsakovas apeliaciniu skundu su tokiu turto padalinimo būdu nesutinka, ir teigia, jog teismas, dalindamas šį turtą, turėjo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsakovui dėl jo sveikatos būklės priteisiant 2/3 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu, o ieškovei priteisiant 1/3 šio turto nuosavybės teisės dalį, irto pasėkoje ieškovei priteisti ne 20.747,72 Eur, o 13.831,81 Eur kompensaciją. Pabrėžtina, kad apeliantas, keldamas kompensacijų klausimą, iš esmės siekia vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalies pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dėl jo sveikatos būklės ir priteisti jam 2/3 turto. Byloje nustatyta, jog atsakovo sveikatos būklė yra sunki: jis visiškai nevaldo kojų, sunkiai valdo rankas, pats savimi negali pasirūpinti, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, jam nustatytas netektas darbingumas yra 90 procentų. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo motyvavo tuo, kad sveikatos sužalojimas kilo dėl jo paties valinio veiksmo. Tačiau sutiktina su atsakovu ir pažymėtina, kad atsakovo neįgalumo nenulėmė netinkamas gyvenimo būdas (pvz. alkoholizmas), sistemingi nepateisinami veiksmai (pvz. dažnas nesaugos greičio viršijimas). Pastebėtina, jog traumos dažniausiai yra patiriamos dėl valinių veiksmų, tačiau tai nėra tyčiniai veiksmai, kurių tikslas trauma, todėl tai negali būti pagrindas nenukrypti nuo lygių dalių principo. Esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms: atsakovo neįgalumas, jo itin ribotos galimybės ateityje užsidirbti, ieškovės sveikatos būklė (gera), priteistas vaikams išlaikymas iš atsakovo, atsakovo prievolės ir nustatytas jo mokėjimas kredito įstaigai, kt. teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teismas nepagrįstai konstatavo, jog neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kolegija, detaliai išnagrinėjusi bylos duomenis, atsižvelgusi į sutuoktinių ir vaikų interesus, ieškovės tikslą gyventi skyriumi nuo atsakovo, mano, kad esant pagrindui nukrypti nuo lygių dalių principo pagrįsta iš atsakovo ieškovei priteistą 69 193,09 Eur kompensaciją sumažinti, tačiau ne atsakovo norima apimtimi (2/3 atsakovui), o mažesne dalimi – iki 50 000 Eur (CK 1.5 straipsnis, CPK 12, 178, 185 straipsniai). .

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto periodinio išlaikymo dydžio

33. Atsakovas skundu prašo priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 50 Eur. Kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą, nustatė santykį tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, sveikatos būklės ir teisingai nustatė šiuo metu optimalų po 100 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams. Abiejų apeliantų skundai dėl šio klausimo pakeitimo atmestini.

Dėl atsakovo išlaikymo

34. Atsakovas priešieškiniu reiškė reikalavimą priteisti jam iš ieškovės išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį nuo 2015-07-24, tačiau teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį, todėl šį atsakovo reikalavimą atmetė. Su tokiu teismo sprendimu atsakovas nesutinka. Atsakovo nuomone, teismas šį reikalavimą atmetė, nes vertino tik atsakovo turtą, bet nevertino turimų prievolių. Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl sveikatos būklės. Atsakovas visiškai nevaldo kojų, sunkiai valdo rankas, nevaldo rankų pirštų, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, jam nustatytas netektas darbingumas yra 90 procentų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, vertindama ir analizuodama bylos duomenų visetą: atsakovui priteistiną turtą ir jo vertę, jo prievoles kredito įstaigoms, kt., atsižvelgęs į keičiamą sprendimo dalį, ieškovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus, kt., mano, kad priteisti išlaikymą atsakovui nėra pagrindo. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ir galimybė gauti pajamų (pvz. buto nuoma) yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1, 5 dalys).

Dėl priteisto 1 031 Eur žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo

35. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-26 sprendimu priteisė iš R. S. 1 031 Eur žyminio mokesčio valstybei. Atsakovas mano, kad pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, visos bylinėjimosi išlaidos turi tekti jai, nes bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės kaltės – santuokos sutarties sulaužymo. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teisingai nurodė, jog atsakovas priešieškinio reiškė savo reikalavimus, įvertino prašymų procesinis rezultatus bei tai, jog turi būti apmokestinama 54 Eur žyminiu mokesčiu už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo jam priteisimo, 15 Eur už motociklo priteisimą, 151 Eur už automobilio Subaru priteisimą, 757 Eur už ieškovei priteisiamas pinigines lėšas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu šiuo klausimu. Papildomai pasisakytina, kad vien civilinės bylos inicijavimas, kaip tvirtina atsakovas, negali būti pretekstas, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos vien tik iš ieškovės.

36. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Atsakovo nurodyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovei. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik iš atsakovo ieškovei priteista 69 193,09 Eur kompensacija sumažintina iki 50 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Ieškovės skundo netenkinus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-01 nutartimi ieškovei atidėtas 106 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybės biudžetui (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. Tenkinus atsakovo skundą iš dalies – 19 193,09 Eur apimtimi, 432 Eur suma (iki 481 Eur) mažintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-01 nutartimi atidėtas žyminis mokestis priteistinas valstybės biudžetui (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti ieškovei A. S. priteistą kompensaciją nuo 69 193,09 Eur iki 50 000 Eur už atsakovui R. S. tenkančią turto dalį.

Priteisti iš ieškovės A. S. 106 Eur žyminio mokesčio valstybės biudžetui.

Priteisti iš atsakovo R. S. 481 Eur žyminio mokesčio valstybės biudžetui.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma Čuchraj