Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, AB SEB bankas, R. S., R. S. bankroto administratorius M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/18/00824, pradėtą pagal Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2018-06-04 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3245) dėl 58753,30 Eur sumos, tarp jų 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos, ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos, tai yra nuo 2018-04-09 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo išieškojimo iš solidarių skolininkų R. S. ir A. S. išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolis 2018-06-14 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-172-4345, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S18-18816 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S18-18811, kuriuos registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkams A. S. ir R. S.. Gavus bankroto administratoriaus M. M. pranešimą, 2018-07-05 antstolis surašė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo Nr. S18-20763, kuriuo nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/18/00824 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. S. ir skolininkės A. S. iki R. S. bankroto byloje bus realizuotas įkeistas daiktas, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas registruotąja pašto siunta išsiųstas skolininkei A. S.. Bankroto administratorius M. M., administruojantis R. S. bankroto bylą, 2020-12-10 el. paštu informavo antstolį, kad R. S. priklausantis turtas (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini)) parduotas iš varžytynių už 66000 Eur ir kreditoriui AB SEB bankui pervesta 46805,54 Eur skolos padengimui. Išieškotojas AB SEB bankas 2020-12-10 el. paštu antstolį informavo, kad pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. 3245 skola visiškai apmokėta, tačiau liko neišieškotos 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Antstolis, 2020-12-10 apskaičiavęs vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas 1912,47 Eur sumai, likusį įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 3245, t. y. 155,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (kas sudaro 7039,74 Eur) nuo išieškotinos sumos, skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos, t. y. nuo 2018-04-09 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo 2020-09-02, 2020-12-11 surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-172-36310, kuriuo nurodė iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigose priverstinai nurašyti jai priklausančias pinigines lėšas 9107,89 Eur sumai. Be to, 2020-12-11 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-20-172-36319, kuriuo areštavo turtinę teisę į 9107,89 Eur sumą UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitoje, priklausančioje A. S., pagal 2020-01-16 pensijų kaupimo sutartį. Pagal 2020-12-11 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą 2020-12-14 buvo pervesta 9107,89 Eur suma iš pareiškėjai A. S. priklausančios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) ir kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar kitas vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos, vykdomojo įrašo išlaidų ir procesinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų pareiškėjos ir R. S. išieškotojo AB SEB banko naudai. Santuoka tarp pareiškėjos ir R. S. nutraukta 2016-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo prievolė AB SEB bankui pagal 2013-01-21 kredito sutartį Nr. 04A13182100398-16 pripažinta solidaria A. S. ir R. S. prievole, nustatant, kad įmokas AB SEB bankui moka R. S.. Iškėlus R. S. bankroto bylą ir realizavus šiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, skola AB SEB bankui buvo padengta, tačiau liko nepadengtos vykdomojo įrašo išlaidos ir procesinės palūkanos bei vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje, kurios pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas nebuvo įtrauktos į bankrutuojančio R. S. kreditorių reikalavimų sąrašą, todėl šių piniginių lėšų išieškojimą antstolis nukreipė į solidarią skolininkę – pareiškėją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ir kt.).

Antstolis, netenkindamas pareiškėjos skundo, nurodė, kad vieno bendraskolio R. S. nemokumas neturi įtakos vykdant išieškojimą iš kito bendraskolio A. S., kadangi solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti kreditoriui AB SEB bankui, todėl A. S. privalo visiškai įvykdyti Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2018-06-04 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 3245). Įvertinus vykdomosios bylos duomenis, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais antstolio argumentais. Pažymėtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai dėl išieškojimo iš jos negalimumo. Aiškinant priešingai, būtų apribota kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą bei paneigiama solidariosios atsakomybės samprata ir esmė.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, todėl teismas sprendžia, jog antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtus bei pagrįstus skundžiamus procesinius dokumentus, kuriuos naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė teismui pašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 242 Eur. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos (skolininkės) ir suinteresuoto asmens interesai yra akivaizdžiai priešingi, todėl, atmetus pareiškėjos skundą, iš jos priteistinos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas bylose dėl antstolio veiksmų laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1053-524/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos A. S. 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens AB SEB banko naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/18/00824 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.