- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-2831-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30208-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovės V. J. ir atsakovo J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti tarp šalių (duomenys neskelbtini) Šv. Onos bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos, kuri (duomenys neskelbtini) apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje J. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 650 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 800 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą; 6) nustatyti, kad motociklas Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/852 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; 7) nustatyti, kad ieškovės iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir atsakovo namuose sumontuota rekuperacinės sistemos įranga VR 400 DCV/B R 400 m3/h po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 750 Eur kompensaciją už pastarajam tenkančią bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį; 9) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Susituokus ieškovė su savo sūnumi iš pirmosios santuokos D. D. apsigyveno atsakovo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vėliau prasidėjo nesutarimai, atsakovas tapo uždaras, vis daugiau rūpinosi savo asmeniniais reikalais ir pomėgiais. Atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, varydavo iš namų. Laukdamasi vaiko ieškovė iš atsakovo nesulaukė moralinės ir finansinės paramos. Gimus vaikui, šeimos buičiai ir kūdikio priežiūrai atsakovas neskyrė savo laiko, lėšų ir pastangų, o skyrė savo laisvalaikį pomėgiams – dviračiams ir motociklams. Ieškovė iš savo gaunamų motinystės ir vaiko priežiūros išmokų turėjo pragyventi ir išlaikyti vaikus. Neapsikentęs pastovaus patėvio psichologinio smurto, ieškovės sūnus D. D. išsikėlė gyventi į Mažeikius pas ieškovės motiną. Po konflikto 2018 m. gruodžio mėn., atsakovas ieškovę išvarė iš namų. Ieškovė su sūnumi nebegrįžo į atsakovo namus, šalys nuo to laiko gyvena skyrium, santuoka žlugo. Ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena beveik trejus metus, nebeveda bendro ūkio, jų požiūris į gyvenimą, šeimą, ateities perspektyvas skirtingas, jų charakteriai nesuderinami, santuoka nenusisekė ir faktiškai yra žlugusi dėl abiejų šalių kaltės.
1.2. Šalių abipusėms teisėms ir pareigoms bei turto teisiniam režimui galioja 2018 m. liepos 25 d. sudaryta Vedybų sutartis. Iki sutarties sudarymo šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo motociklą Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutinka, kad minėtas turtas, taip pat ieškovės iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir atsakovo namuose sumontuota rekuperatoriaus sistema VR 400 DCV/B R 400 m3/h po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui. Šalys nepatvirtintoje santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje jau buvo aptarusios piniginės kompensacijos dydį už atsakovui tenkančią bendro turto dalį – 5 500 Eur, ir atsakovas sumokėjo ieškovei pusę šios sumos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija – 2 750 Eur už atsakovui tenkančią bendro turto dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintą šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020, kuri buvo palikta nenagrinėta, nes ieškovė pateikė apeliacinį skundą, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalys nepateikė patikslintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties. Ieškovė su atsakovu neturi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovei nėra žinoma apie atsakovo turimus asmeninius skolinius įsipareigojimus.
1.3. Vaiko D. V. gyvenamoji vieta nuo 2018 m. gruodžio 1 d. faktiškai buvo su ieškove. Ieškovė patenkina visus vaiko poreikius, turi su juo stiprų ryšį. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. atsakovas sūnų aplankydavo epizodiškai, nebuvo konkretaus susitarimo tarp tėvų, kiek laiko sūnus praleis su atsakovu. Atsakovas vengdavo atlikti pareigas vaikui, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
1.4. Sūnui diagnozuota skilvelių dilatacija, padidėjęs raumenų tonusas, plokščiapėdystė, III stadijos adenoidai, šlapimo nelaikymas. Sūnus dažnai serga ūminiais infekciniais susirgimais, du kartus sirgo plaučių uždegimu, turėjo kirkšnies išvaržos operaciją, vaikui buvo atlikta adenoidų šalinimo planinė operacija, diagnozuota anemija. Diagnozuotas nervų sistemos jautrumas (būtini brangūs maisto papildai, vitaminai), netaisyklinga laikysena, kojų iškrypimas (reikalinga speciali avalynė, būtinas baseino lankymas, sportas, šokiai). Sūnui skiriamas medikamentinis gydymas, gydomosios, reabilitacinės ir sveikatinimo procedūros. Vaiko poreikių išlaidos mėnesiui bendrai sudaro 1 380 Eur – 1 530 Eur. Taip pat vaikas lanko anglų kalbos pamokas (75 Eur / mėn.). Ieškovės darbo specifika (dirba keliose darbovietėse buhaltere) ir jos padėtis darbo rinkoje neleidžia jai pastoviai prižiūrėti vaiko, kai jis negali lankyti darželio, todėl reikalinga auklė (Vilniaus mieste auklių paslaugų kainos yra 6 – 10 Eur / val.), kadangi ir atsakovas dėl savo užimtumo negali pasirūpinti sergančiu ar negalinčiu lankyti darželio vaiku.
1.5. Atsakovas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas. Dirba aukštųjų technologijų bendrovėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis – 2 816,68 Eur. Pastaruoju metu atsakovas važinėja nauju premium klasės automobiliu „Mercedes Benz“, socialiniuose tinkluose skelbiasi gaunantis 3 000 Eur kasmėnesines pajamas. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis turėtų bei galėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo po 650 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
1.6. Ieškovė ir atsakovas jau buvo susitarę, kad sūnaus išlaikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 450 Eur, ir šį susitarimą atsakovas vykdė tik iš dalies – šalims gyvenant skyrium nuo 2018 m. gruodžio mėn., sūnaus išlaikymui atsakovas yra skyręs per mėnesį: 2019 m. – 583 Eur; 2020 m. – 434 Eur; 2021 m. – 270 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. lapkričio 1 d. sudaro 1 800 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovė nuo pažinties pradžios nuolat (kas 1-2 metus) keisdavo darbovietes, kas lėmė blogėjančius sutuoktinių santykius, nes ieškovė nuolat būdavo pavargusi, nesukaupdavo pakankamo darbo stažo, negalėjo išeiti atostogų, tad šalys negalėdavo kokybiškai leisti laisvalaikio kartu. Atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove ir jos sūnumi D. D., daug dėmesio skirdavo šeimai, su D. D. bendraudavo iš esmės kaip su savo sūnumi, tenkindavo jo poreikius. Nuo šalių pažinties momento ieškovė prižiūrėdavo nuomojamus butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Iki santuokos ieškovė įrengė butus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomai. Vėliau nusipirko ir įsirengė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė butų įrengimui skirdavo daug laiko. Atsakovas taip pat padėjo įrenginėti butus. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas skirdavo laiko motociklams, tačiau motociklas ir dviratis buvo naudojami tik važiavimui į darbą ar parduotuvę, bet ne pramogoms. Atsakovas neišvarė ieškovės su vaiku iš savo namų, o ieškovė pati išsikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas padėjo įrengti. Atsakovas sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.
2.2. Atsakovas nesutinka, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi vaikui stabilesnė gyvenamoji vieta ir aplinka būtų užtikrinta atsakovo. Vaikas 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 23 d. – 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 22 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 2021 m. rugsėjo 13 d. nepertraukiamai gyveno pas atsakovą. Šiais laikotarpiais ieškovė išlaikymo vaikui neteikė. Atsakovo gyvenamoji patalpa yra erdvi ir pritaikyta vaikui. Ieškovė nesudarė sąlygų laikytis sudarytos bendravimo tvarkos, nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Ieškovė neužtikrina tėvo teisės bendrauti su vaiku ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Vaiko lankomi būreliai, darželis, gydymo įstaigos gali būti pasiekiami iš atsakovo gyvenamosios vietos automobiliu, greičiau nei tai gali padaryti ieškovė. Atsakovas gerai žino vaiko poreikius, pomėgius, supranta jo emocinę būklę, yra labiau susipažinęs su realiomis sūnaus sveikatos problemomis, sistemingai bendrauja su sūnų gydančiais medikais, darželio ir socialinių įstaigų darbuotojais, vaiką jam susirgus slaugo, bendradarbiauja su specialistais, vykdo jų pasiūlymus ir nurodymus, nurodo jiems būtiną informaciją.
2.3. Ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai gera, ji turi 4 butus, 3 iš jų nuomoja ir gauna reguliarias pajamas (ne mažiau 2 000 Eur / mėn.), taip pat dirba ir gauna darbo užmokestį. Kitas ieškovės vaikas D. D. nuolat gyvena su ieškovės mama Mažeikiuose ir yra jos išlaikomas. Atsakovas sudarė lizingo sutartį dėl automobilio „Mercedes Benz“, jo vertė yra 26 000 Eur, kas mėnesį atsakovas už šį automobilį moka 365,71 Eur įmokas. Ieškovė įsigijo automobilį „Lexus“, kurio vertė 18 000 Eur. Ieškovė nepateikia teismui duomenų apie savo gaunamą darbo užmokestį ir pajamas iš butų nuomos.
2.4. Ieškovės sudaryta vaiko išlaidų lentelė yra visiškai nepagrįsta įrodymais. Ieškovės nurodomos auklės samdymo išlaidos yra perteklinės, kadangi vaikas lanko darželį, o atsakovas vaiko ligų laikotarpiu slaugydavo vaiką. Atsakovas nupirkdavo užsakytus vaistus ar maisto produktus vaikui ir atveždavo į ieškovės butą. Taip pat yra apmokėjęs už daktarų konsultacijas. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl konkrečių vaiko poreikių, nepagrindė vaiko sveikatos gerinimui nurodomos mėnesinės 150 Eur sumos, 500 Eur auklei, drabužiams – 150 Eur. Ieškovės nurodomos transporto išlaidos nėra atskirtos nuo jos asmeninių transporto išlaidų (patiriamų jai važiuojant į darbą, prižiūrėti turimus butus). Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į 2022 m. nustatytiną MMA dydį t. y. 518 Eur (neto), 350 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo suma būtų pakankama tenkinti būtinus vaiko poreikius.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie vaiko išlaikymo įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstos. Šalys nebuvo susitarę dėl išlaikymo sumos, jo mokėjimo terminų ir kt. Atsakovas visada teikė išlaikymą vaikui tiek gyvenant kartu, tiek gyvenant skyrium. Atsakovas visiškai nesutinka, kad jo mokėjimo pavedimai gali būti laikomi išlaikymo dydžio pripažinimu. Atsakovas pervedė didesnes sumas (pvz. 2 000 Eur, 1 000 Eur) kelių mėnesių išlaikymui sumokėti, kadangi šalys nebuvo susitariusios dėl konkretaus išlaikymo dydžio, mokėjimo terminų ir tvarkos. 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. vasaros vieną mėnesį vaikas su pilnu atsakovo išlaikymu praleido pas atsakovo motiną. Atsakovas tinkamai teikė išlaikymą tiek pinigais, tiek pirkdamas prekes ir paslaugas vaikui.
2.6. Ieškovė savo valdomą asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), prieš paduodant ieškinį padovanojo savo motinai J. J.. Atsakovas į jį yra įdėjęs daug bendrosios jungtinės nuosavybės ir asmeninių lėšų jį įrengdamas 2014 m., vadinasi tokiu sandoriu buvo siekiama asmeninės naudos. Ieškovė nuomoja 3 butus, gauna nuolatines nuomos pajamas. Atsakovo iki santuokos sudarymo įgytas turtas – namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Namo rekuperacinė sistema negali būti ieškovės nuosavybė ar abiejų sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, nes priklauso pagrindiniam daiktui – namui, kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Ieškovė su savo sūnumi D. D. apsigyveno pas atsakovą nuo 2013 m. ir gyveno panaudos teise. 2013 m. rugsėjo 18 d. rekuperacinė sistema buvo pirkta ieškovės iniciatyva, dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, siekiant atsilyginti atsakovui už tai, kad jis priėmė ją kartu su D. D..
2.7. 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ji buvo įgyta 2015 m. rugpjūčio 12 d. notarinės sutarties pagrindu atsakovo tėvams (T. V. ir J. V.) sudarant pirkimo pardavimo sutartį su O. M.. Ieškovė neketino įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn 7/895 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tai matyti iš šalių susirašinėjimo. Atsakovo tėvas (J. V.) atstovavo atsakovą sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.
2.8. Motociklas „Trumph tiger“ laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi ieškovė neturi teisės vairuoti motociklą; atsakovas motociklą įsigijo iš savo asmeninių lėšų už 950 Eur, pats vykdė prievolę drausti šią transporto priemonę, įregistravo savo vardu, pirkimo-pardavimo sutartį sudarė savo vardu.
Atsiliepimas
2.9. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo už atsakovui tenkančią bendro turto dalį, kadangi tarp šalių jokio susitarimo nėra. Ieškovė susitarimą dėl kompensacijos įrodinėja niekada neįsigaliojusia sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei mediacijos metu gautais duomenimis, o tai draudžiama pagal įstatymą. Nėra jokio teisinio pagrindo atsakovui mokėti kompensaciją ieškovei, nes rekuperacinė sistema, 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Motociklas „Trumph tiger“ yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nedalintina panaikinant santuokos apskaitos įrašą, o kompensacija ieškovei už šį turtą nėra mokėtina. Net ir laikant, kad minėtas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kompensacijos dydis negalėtų būti 5 500 Eur, kadangi: žemės sklypo dalis buvo įsigyta už 868,86 Eur (434,43 Eur ieškovės dalis); motociklas buvo įsigytas už 950 Eur (ieškovės dalis 475 Eur), todėl bendra kompensacijos suma ieškovei būtų 909,43 Eur. 2 750 Eur atsakovo pervesti ieškovei buvo ieškovės nepagrįstas praturtėjimas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas J. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 6 710,27 Eur turtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir motociklą „Trumph Tiger“ atsakovo asmenine nuosavybe; 4) nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 5) priteisti vaikui išlaikymą iš ieškovės po 350 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti atsakovo prašomą vaiko bendravimo su ieškove tvarką; 7) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškovė skolinga atsakovui 6 710,27 Eur už jo patirtas dirbtinai sukeltas išlaidas teisinei pagalbai: už santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties parengimą, kuri niekada neįgijo teisinės galios, už ieškovės inicijuotame apeliacinės instancijos teismo procese atsakovo patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms, antrojoje vėlgi ieškovės inicijuotoje mediacijoje, iš kurios ieškovė vienašališkai pasitraukė, atsakovo patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms.
3.2. Nestabilūs ieškovės veiksmai, kaitaliojant vaiko gyvenamąją vietą pagal savo norus, kelia ypatingai didelį stresą vaikui: ieškovė 2021 m. sausio mėn. vėl vaiką paliko atsakovui rūpintis 1 mėnesį nepertraukiamai, nesant jokio šalių tarpusavio susitarimo ar pasiruošimo, nors prieš tai apeliaciniame procese įrodinėjo, kad tai vaikui žalinga; taip pat, esant teismo nustatytoms laikinoms apsaugos priemonėms, ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis ir atsisakė perduoti vaiką bendravimui atsakovui 2021 m. birželio 25 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų trukdęs ieškovei bendrauti su vaiku, kai jis ilgesnį laikotarpį gyveno su atsakovu.
3.3. Vaiko poreikiai per mėnesį viso sudaro 696 Eur.
3.4. Vaiko bendravimas su tėvais (po 50 proc. laiko) atitinka vaiko interesus, kadangi yra įprastas. Be to, esant tokiai tvarkai net ir esant nukrypimams nuo jos, vaikas mažiau nukenčia, kadangi išsaugomas bendravimo su vaiku reguliarumas su kiekvienu iš tėvų, užtikrinama galimybė abiem tėvams visiškai lygiomis dalimis dalyvauti vaiko auklėjime. Bendravimą su vaiku svarbiausiomis šventinėmis dienomis (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos) tikslinga nustatyti pakaitiniu būdu, t. y. poriniais metais bendravimas su vaiku pas vieną iš tėvų per vienas šventes, neporiniais per kitas. Per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas paprastai yra vykstama aplankyti ir kitų giminaičių, o ieškovės motina gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovo – (duomenys neskelbtini), tarp šių dviejų miestų yra 301 km atstumas, todėl tikslinga nustatyti tvarką, jog vienas iš tėvų per Šv. Kalėdas ar Šv. Velykas praleistų su vaiku dvi šventines dienas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė V. J. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame palaikė savo ieškinio reikalavimus. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovo patirti nuostoliai teisinėms paslaugoms apmokėti dėl teismo procesų ir mediacijos procesų kilo ne dėl ieškovės piktnaudžiavimo, o dėl šalių nesugebėjimo rasti kompromisą ginčuose.
4.2. Vedybų sutartimi šalys nustatė, kad turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po santuokos sudarymo, sudarius šią sutartį lieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (vedybų sutarties 3.2 punktas). Todėl priešieškinyje nurodytas ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – įgytas po santuokos sudarymo, iki Vedybų sutarties sudarymo. Ieškovė su atsakovu nebuvo sudariusi panaudos sutarties nei žodžiu, nei raštu. Ieškovė iki santuokos nebuvo sudariusi su atsakovu ir jokių kitų sutarčių. Ieškovė rekuperatorių pirko ne atsidėkodama atsakovui ar vykdydama neegzistavusios panaudos sutarties sąlygas, o siekdama pagerinti šeimos buities sąlygas. Ieškovė rekuperatorių (1 657 Eur vertės) pirko iš savo asmeninių lėšų, šalims dar nesudarius santuokos. Pagal Vedybų sutartį (3.1 p.), iki santuokos įgytas turtas lieka sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Rekuperatorius sumontuotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė prašo piniginės kompensacijos už jos lėšomis pagerintą (rekuperacinės sistemos įrengimas) atsakovo gyvenamąjį namą.
4.3. Motociklas „Triumf Tiger“ 2016 m. rugsėjo 7 d. įgytas už šeimos lėšas – 950 Eur. Dėl motociklo pirkimo ieškovė ir atsakovas buvo susitarę kaip ir dėl kitų pirkinių, kuriuos šeima įsigijo iki Vedybų sutarties. Atsakovė neturėjo motociklo vairavimo teisių, tačiau kartu su sutuoktiniu vykdavo motociklu į bendras iškylas. Ieškovė manė, kad už šeimos lėšas pirktas motociklas tenkins šeimos laisvalaikio poreikius. Ieškovė sutinka, kad motociklas ir rekuperatoriaus sistema liktų atsakovui, kompensuojant turto vertę.
4.4. Kol šeimos santykiai buvo geri, šalys dažnai vykdavo pas atsakovo tėvus, kur atsakovas įrenginėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius. Atsakovo tėvai padėjo prižiūrėti ir įrenginėti atsakovo pastatus, atsakovas kompensuodavo tėvams patirtas išlaidas. Šeima naudojosi šiuo atsakovo turtu rekreaciniais tikslais: leido savaitgalius, ieškovė padėjo prižiūrėti pastatus ir aplinką, kurioje laiką leisdavo ji, jos vaikai ir sutuoktinis. Ieškovė ketino, kad šeima turėtų antrą būstą, kur mielai praleistų savaitgalius, laisvalaikį. Todėl ieškovė sutiko ir norėjo, kad šeima nusipirktų šeimos biudžeto sąskaita dalį žemės sklypo, būtino pastatų eksploatavimui. Atsakovė sutinka, jog žemės sklypo dalis po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitektų atsakovui, ieškovei gavus piniginę kompensaciją.
4.5. 2018 m. spalio 14 d. ieškovė, atsakovo prašymu, pervedė į jo banko sąskaitą 3 000 Eur. Atsakovas steigė savo įmonę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, lėšos buvo reikalingos įmonės įstatinio kapitalo formavimui, įmonės veiklos pradžiai. Atsakovas žadėjo grąžinti pinigus po poros mėnesių, įmonei pradėjus veiklą. Tačiau po poros mėnesių ieškovė buvo priversta palikti ieškovo namus, jų santuoka iš esmės nutrūko, 3 000 Eur nebuvo grąžinti. Ieškovė 3 000 Eur atsakovui pervedė iš savo pajamų, santaupų, galiojant Vedybų sutarčiai, pagal kurią toks turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė.
4.6. Atsakovo teiginys, kad ieškovė paliko vaiką atsakovui rūpintis 1 mėnesį, nesant jokio abiejų tarpusavio susitarimo, neteisingas. Šalys 2020 m. vasarą buvo sutarę, kad vaikas gyvens vieno iš tėvų namuose po tris savaites ar mėnesį ir tai praktikavo nuo 2020 m. lapkričio 23 d., vaikui būnant mėnesį atsakovo namuose ir nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. vasario 23 d., vaikui būnant pas atsakovą. Šalys pageidavo, kad atsakovas atkurtų ryšį su vaiku, nes atsakovas su sūnumi per 2 metus, ieškovei išėjus iš atsakovo namų, matėsi tik kelis kartus. Vaikui mėnuo tėvo namuose buvo pernelyg ilgas, vaikas pasiilgdavo ieškovės, patirdavo stresą. Per atsakovo nurodomą laikotarpį (2020-2021 m.) buvo dar kelios dienos ir keli savaitgaliai, kai sūnus svečiavosi pas atsakovą. Tačiau sudėjus visą sūnaus buvimo su tėvu laiką, ieškovė šiuo laikotarpiu rūpinosi sūnumi šešis kartus ilgiau nei atsakovas. Todėl negalima teigti, kad atsakovas rūpinosi vaiku, ieškovei neteikiant vaikui išlaikymo.
4.7. Ieškovė ieškinyje išlaidas sūnaus poreikių tenkinimui pagrindžia išsamiais duomenimis, nurodydama faktines išlaidas, specifines išlaidas vaikui. Atsakovas į vaiko poreikių lentelę visų būtinų išlaidų vaiko sveikatai neįtraukė. Ieškovės sūnus D. D. gyvena dėl susiklosčiusių aplinkybių: dėl iš atsakovo patiriamo smurto. Gyvenimas pas senelę nėra tapatus išlaikymui. Ieškovė pilnai išlaiko sūnų. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis tėvų buto (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė paveldėjo mirus tėvui. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka lanksti ir turėtų būti priimtina atsakovui. Ieškovė sutinka su atsakovo noru nustatyti bendravimą su sūnumi per didžiąsias šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos) pakaitiniu būdu: poriniais metais bendravimas su vaiku pas vieną iš tėvų per vienas šventes, neporiniais – per kitas šventes.
5. Išvadą teikiant institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktose išvadose nurodė, kad Tarnybai šeima žinoma nuo 2020 m. gruodžio mėn. Konfliktai šeimoje nuolat vyksta dėl vaiko priežiūros, auklėjimo; tėvai vykdo įsipareigojimus, bendradarbiauja. Abu tėvai sudaro tinkamas sąlygas gyventi sūnui, tačiau vaikas ilgiau gyveno pas ieškovę ir turi su ja stiprų ryšį, todėl vaiko interesus geriau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Tėvai turi galimybę išlaikyti vaiką pagal jo poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Onos bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini). apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl abiejų šalių kaltės; 2) paliko šalių pavardes „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; 3) nustatė šalių nepilnamečio vaiko D. V. gyvenamąją vietą su ieškove V. J.; 4) priteisė iš atsakovo J. V. nepilnamečiam vaikui D. V. išlaikymą, mokamą po 430 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę V. J.; 5) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V. 1 800 Eur įsiskolinimą, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. įskaitytinai; 6) nustatė, kad vaikui D. V. dėl objektyvių priežasčių negalint lankyti ugdymo įstaigos, o ieškovei bei atsakovui šiuo laikotarpiu negalint prižiūrėti vaiko, atsakovas ieškovei per 5 d. atlygina pusę patirtų auklės išlaidų pagal ieškovės pateiktus mokėjimų įrodymus; 7) nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V. tvarką; 8) padalino santuokoje įgytą turtą: atsakovo J. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė - transporto priemonę Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės); 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (868,86 Eur vertės), ieškovei iš atsakovo priteisdamas 909,43 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra; 9) priteisė ieškovei iš atsakovo 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 10) priteisė atsakovui iš ieškovės 2 750 Eur turtinės žalos atlyginimą; 11) ieškovei iš atsakovo priteisė 3 109,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui iš ieškovės priteisė 918,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; 12) priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 156,60 Eur žyminio mokesčio.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito iš sutuoktinių lūkesčių, todėl darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku, vaiko poreikius, aplinkybę, kad vaikas nuolat (išskyrus kelis neilgus laikotarpius) gyvena su ieškove ir ieškovės gyvenamoji vieta vaikui yra įprasta, sprendė, jog yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus.
9. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pirmosios instancijos teismas, visų pirma, įvertinęs aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sprendė, kad yra pagrindas išlaikymą vaikui priteisti iš atsakovo; antra, įvertinęs vaiko poreikius, tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų, kad vaikui nustatyti specialieji poreikiai, sprendė, kad teismo nustatyti įrodyti ir protingi vaiko poreikiai (atėmus vaikui mokamą socialinės išmokos dydį - 80,50 Eur) per mėnesį yra 857,50 Eur; trečia, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį (šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau ieškovė sprendimo priėmimo metu gauna didesnį darbo užmokestį per mėnesį nei atsakovas; atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis neturi kitų išlaikytinių, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto), sprendė, kad nustatyta 857,50 Eur vaiko išlaikymo suma atitiks vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė vaikui 430 Eur išlaikymą nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
10. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad ieškovės patirtos išlaidos vaiko išlaikymui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., atėmus išlaidas vaikui, kurios negalėjo būti patirtos vaikui gyvenant su atsakovu minėtais laikotarpiais, yra 21 817,02 Eur, kad atsakovas šiuo laikotarpiu suteikė vaikui 16 824,55 Eur išlaikymą, todėl sprendė, kad skirtumas tarp tėvų teikto išlaikymo vaikui buvo 4 992,47 Eur (21 817,02 Eur - 16 824,55 Eur). Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 800 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, teismas, neviršydamas šio ieškinio reikalavimo, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 800 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą.
11. Įvertinęs aplinkybes, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kad šalys neprieštarauja, kad abu tėvai su vaiku matytųsi ir bendrautų, į 2021 m. spalio 8 d. Pagalbos plane nurodytas išvadas, kad dėl mažo vaiko amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai) jam yra itin reikalinga stabili gyvenamoji vieta ir kad dažnas gyvenamosios vietos keitimas prieštarauja vaiko interesams, vaikas išsigąsta ir šlapinasi į lovą, kad tėvų gyvenamosios vietos nėra arti viena kitos, kad nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamajai vietai nusistovėjus su ieškove, būtent toje vietoje yra vaiko interesų centras, teismas sprendė, kad bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 proc. laiko“ neatitinka šalių vaiko interesų, todėl teismas nustatė ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, ją pakoreguodamas, atsižvelgiant į šalių teismo posėdyje nurodytus argumentus.
12. Dėl dalintino nekilnojamojo turto – 7/852 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)– pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šalims sudarius santuoką ir dar nesudarius povedybinės sutarties, todėl ginčo žemės sklypo dalis laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintina santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje. Teismas priteisė atsakovui 7/895 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o kadangi įrodyta turto verte teismas laikė 868,86 Eur sumą, ieškovei iš atsakovo priteisė ½ šios sumos dydžio kompensaciją – 434,43 Eur.
13. Įvertinęs aplinkybes, kad motociklas Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas po santuokos sudarymo, prieš 2018 m. liepos 25 d. Vedybų sutarties sudarymą – 2016 m. rugsėjo 7 d., teismas sprendė, kad šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi byloje yra duomenys, kad minėto motociklo vertė yra 950 Eur, nėra duomenų, kad motociklas būtų įgytas iš asmeninių atsakovo lėšų, tarp šalių nekilo ginčas, kad ši transporto priemonė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteistina atsakovui, teismas priteisė motociklą atsakovui, o ieškovei priteisė ½ dalies motociklo vertės kompensaciją – 475 Eur.
14. Įvertinęs tai, kad ieškovė sumokėjo už atsakovo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rekuperacinės sistemos įrengimą, t. y. ieškovė savo asmeninėmis lėšomis pagerino atsakovo asmeninę nuosavybę, kad rekuperacinė sistema buvo įgyta iki santuokos sudarymo, todėl nėra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, kad ieškovė už rekuperacinę sistemą sumokėjo 1 657,04 Eur, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.
15. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6 710,27 Eur turtinę žalą (3 960,27 Eur išlaidos teisinei pagalbai teismo procese bei mediacijose ir 2 750 Eur nuostoliai, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei pagal neįsiteisėjusią teismo nutartį dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių) pirmosios instancijos teismas, visų pirma, nesutikdamas su atsakovo argumentais, jog ieškovės elgesys ankstesniuose procesuose, siekiant nutraukti šalių santuoką ir išspręsti su tuo susijusius klausimus, buvo nesąžiningas, nepagrįstas ir netikėtas, jog ieškovė būtų tyčia ir fiktyviai sutikusi su sutarties sąlygomis, kad ieškovė nesilaikė esminio mediacijos principo (konfidencialumo), netenkino atsakovo reikalavimo dalies priteisti jam iš ieškovės 3 960,27 Eur turtinę žalą, susidariusią už teisinės pagalbos atsakovui teikimą; antra, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020, kuriuo patvirtinta šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2021, ir ieškovė negrąžino 2 750 Eur atsakovo ieškovei pagal minėtą sutartį sumokėtą dalį kompensacijos, teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 2 750 Eur.
16. Apibendrindamas teismas sprendė, kad išnagrinėjus bylą yra patenkinta 93 procentai ieškovės ieškinio ir 24 procentai atsakovo priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgęs į šią patenkintų / atmestų reikalavimų proporcinę išraišką, įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 109,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 918,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgęs į tai, kad patenkinta 100 procentai ieškinio reikalavimų dėl (i) išlaikymo vaikui priteisimo, ir (ii) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas valstybei iš atsakovo priteisė 100 procentų byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 116,10 Eur, ir už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 40,50 Eur, t. y. valstybei iš atsakovo priteisė viso 156,60 Eur žyminio mokesčio.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliantė (ieškovė) V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies ir prašo: 1) pakeisti sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 650 Eur / mėn., kol vaikas mokinsis mokykloje dieninėse studijose, vaiko išlaikymo pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 10 d.; 2) papildyti sprendimą, kad tuo atveju, jeigu šalių nepilnametis vaikas lanko mokslo korepetitorių arba, pvz., padaro nuostolius / žalą sveikatai, arba pats vaikas patiria didesnių sveikatos sutrikimų, kurių draudimas nekompensuotų, atlyginant šias išlaidas turi 2/3 dalimi prisidėti atsakovas iš karto po jam pateiktų tokius nuostolius / žalą pagrindžiančių dokumentų; 3) pakeisti sprendimą dalyje dėl nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos – (i) išbraukti iš bendravimo tvarkos tėvo su sūnumi nustatytus antradienius ir ketvirtadienius, paliekant kad atsakovas paima sūnų penktadieniais nuo 16.30 val. (arba dar anksčiau) iš jo gyvenamosios ar kitos, su motina iš anksto aptartos vietos, ir parveža sūnų į jo gyvenamąją ar kitą, su motina iš anksto aptartą vietą, ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val. Šiuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje, jei tokia būtų; (ii) ištaisyti sprendime padarytą klaidą, nustatant, kad poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su tėvu, neporines – su motina; (iii) tėvas bendrauja su sūnumi 2/3 vaiko mokyklinių atostogų laiko; 4) pakeisti sprendimą dalyje dėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos kompensacijos – priteisiant iš atsakovo ieškovei 1 100 Eur kompensaciją už atsakovui atitekusį motociklą; 5) perskaičiuoti visas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir anuliuojant sprendimo dalį, kur iš ieškovės atsakovo naudai priteista 918,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista 430 Eur / mėn. išlaikymo suma ir prašo išlaikymo dydį nustatyti 650 Eur / mėn. kol vaikas mokinsis mokykloje dieninėse studijose. Ieškovei tenka žymiai didesnė vaiko išlaikymo našta. Vaikas, priešingai nei skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, turi specialių poreikių (atopinis dermatitas – reikalauja specialaus maitinimo, priežiūros priemonių; operuota kirkšnies išvarža, nelaiko šlapimo – reikalingos priežiūros priemonės; galvos smegenų CNS skilvelių diletacija, ydinga laikysena, plokščiapėdystė – rekomenduota mankšta, šokiai; nustatyta geležies anemija, daug apgamų). Vaikas labai daug serga, todėl ieškovė, turėdama pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, yra priversta dirbti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl auklės samdymo, kadangi iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kada vaikas nelankė darželio, o ieškovė tuo metu dirbo, be to, auklės nesutinka, kad būtų išrašomos sąskaitos už jų paslaugas, o jei teikia paslaugas oficialiai, tokios paslaugos būna labai brangios ir ieškovė neturi galimybės jų apmokėti. Taigi, teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą dėl auklių paslaugų įtraukimo į vaiko išlaikymo balansą. Tuo tarpu atsakovas slepia savo pajamas, nurodydamas, kad, būdamas įmonės, kuri teikia paklausias ir gana brangias elektros instaliacijos paslaugas, gauna tik 100 Eur atlyginimą. Atsakovas turi tris automobilius, tame tarpe ir trijų metų senumo Mercedes Benz, BMV markės motociklą. Atsakovas turi tik vieną bendrą šalių vaiką, tuo tarpu ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių yra paauglys; ieškovei tenka didesnė priežiūros našta (tiek finansiškai, tiek laiko atžvilgiu), todėl atsakovas turi galimybę ir pareigą prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi, t. y. po 650 Eur / mėn.
17.2. Nesutinka su teismo nustatyta atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka dalyje dėl nustatyto bendravimo darbo dienomis – antradieniais ir ketvirtadieniais. Šis laikas nėra efektyviai išnaudojamas – vaikas per kamščius (16:30 val.) vežamas į atsakovo namus (duomenys neskelbtini)., nors tuo metu galėtų užsiimti lavinamąja, sportine veikla. Be to, atsakovas kategoriškai atsisako vaiką vežti į būrelius, nedaro su vaiku pamokėlių, vaikas tiesiog žiūri televizorių, o grįžęs namo po 19:30 val. būna pavargęs, nebenori mokytis tuo metu, būna alkanas. Mano, kad teisinga būtų, kad tėvas su sūnumi bendrautų kas antrą savaitgalį ir kiekvieną penktadienį bei didesnę dalį mokyklinių atostogų (taip kompensuojant antradienius ir ketvirtadienius). Apeliantė taip pat mano, kad turi būti pakeista bendravimo tvarka per vaiko gimtadienius, nustatant, kad poriniais metais vaikas gimtadienį švenčia su tėvu, neporiniais – su motina.
17.3. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu 450 Eur kompensacijos už atsakovui tenkantį motociklą dydžiu. Atsakovas už motociklą realiai mokėjo 4 500 Eur (sumą išgrynindamas bankomate). 950 Eur suma tik faktiškai registruota, kadangi taip norėjo pardavėjas. Be to, motociklą 2020 m. atsakovas ketino parduoti, skelbime nurodęs 2 200 Eur kainą. 950 Eur nėra šio motociklo rinkos kaina, šiuo metu toks motociklas vertinamas apie 2 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 1 100 Eur kompensacija, bet ne 450 Eur.
17.4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovo naudai 2 700 Eur turtinės žalos, neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nėra grąžinęs ieškovei jos dar 2018 m. (galiojant Vedybų sutarčiai) paskolintų atsakovui 3 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžiai, įstatinio kapitalo formavimui. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl 3 000 Eur nieko nepasisakė, todėl šiuo klausimu yra pradėta kita byla. Atsižvelgiant į tai, turi būti perskaičiuotos tarp šalių paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
18. Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Ieškovės apeliaciniame skunde nėra nurodyto konkretaus apeliacinio skundo pagrindo, nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Be to, ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia visiškai naujomis aplinkybėmis, kurias formuluoja, kaip savo apeliacinio skundo pagrindą. Ieškovė savo apeliaciniame skunde net bando keisti savo ieškinio dalyką, t. y. prašo teismo „papildyti sprendimą, kad jeigu vaikas lanko mokslo korepetitorių, ką nors gyvenime sulaužytų mokykloje, išdaužtų langą, draugui kokius akinius su kamuoliu sutrenktų ar sužeistų, ar pats vaikas patirtų sveikatos didesnių sutrikimų, patirtas tokias išlaidas prisidėtų ir tėvas Atsakovas 2/3 dalimi.“ Toks ieškovės reikalavimas yra draudžiamas.
18.2. Ieškovė prie savo apeliacinio skundo prideda įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jo nagrinėti, todėl neturi būti prijungti prie bylos.
18.3. Ieškovės argumentai apie specialiuosius vaiko poreikius nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, be to, pati ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kad vaikui specialūs poreikiai būtų teisės aktų nustatyta tvarka nustatinėjami.
Atsiliepimas
18.4. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad: 1) ieškovė piktnaudžiauja teise, kadangi savo atsiliepime į atsakovo priešieškinį ne tik, kad neprieštaravo, bet pati pirmosios instancijos teismui siūlė nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrautų ir darbo dienomis. Taigi, ieškovė šioje vietoje elgiasi nesąžiningai, nes savo apeliaciniame skunde neigia pati savo reikštus prašymus; 2) ieškovė nepateikė jokių duomenų ir aplinkybių, kurios pagrįstų, jog atsakovo bendravimas su sūnumi darbo dienomis pažeistų vaiko interesus, o aplinkybės, kurias ji nurodo t. y. tai, kad tomis dienomis yra vaiko papildomi užsiėmimai, kartu patvirtina atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis turėtų būti šiek tiek modifikuota, pašalinant sprendimo nuostatą, numatančią įpareigojimus atsakovui darbo dienomis tuo pačiu laikotarpiu užtikrinti popamokinę veiklą ir papildomai nustačius įpareigojimą ieškovei neorganizuoti vaiko popamokinių užsiėmimų šiuo laikotarpiu (antradieniais ir ketvirtadieniais 16:30-19:30 laikotarpiu) – atsakovas ir sūnus turės daugiau laiko bendrauti vienas su kitu netrukdomi, o vaiko interesų tai visiškai nepažeis, nes papildomą vaiko ugdymą galima ir reikia organizuoti taip, kad jis netrukdytų bendrauti vaikui su skyriumi gyvenančiu tėvu darbo dienomis; 3) ieškovės apeliacinio skundo dalykas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra neaiškus, nesuprantamas ir neįgyvendinamas, nes nėra tinkamai suformuluotas.
Šalies argumentai
18.5. Ieškovė bando nuginčyti sprendimo dalį, susijusią su kompensacijos dydžiu, nurodydama naujas faktines aplinkybes bei tiekdama įrodymus, kurių ji neteikė pirmosios instancijos teismui. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nepagrindė, kad motociklo kaina būtų didesnė, nei nustatyta teismo.
18.6. Ieškovė neneigia sprendime nustatytų aplinkybių, kad ieškovė padarė atsakovui žalos, neprašo savo apeliaciniame skunde šios sprendimo dalies panaikinti ir patvirtina, kad su kitomis teismo sprendimo dalimis sutinka ir neprieštarauja. Ieškovė taip ir nepateikė pirmosios instancijos teisme reikalavimo priteisti jos nurodomą 3 000 Eur sumą iš atsakovo, todėl ši ieškovės argumentų dalis yra visiškai nepagrįsta.
19. Atsakovas J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis, kuriomis (i) iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas 1 800 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) įsiskolinimas; (ii) iš atsakovo ieškovės naudai priteista 909,43 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį turtą natūra; (iii) iš atsakovo ieškovės naudai priteista 1 657,04 Eur kompensacija už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; šiose dalyse prašė priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; (iv) atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovui iš ieškovės 3 960,27 Eur turtinės žalos atlyginimą; pripažinti 7/852 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe; pripažinti motociklą Trumph Tiger, VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko D. V. bendravimo tvarka ir ją išdėstyti pagal atsakovo nurodomą bendravimo tvarką; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
19.1. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas 1 800 Eur įsiskolinimas už vaiko išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 10 d. sumokėjo D. V. išlaikymui 15 765 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 10 d. iki 2021 m. spalio 26 d. sumokėjo 2 250 Eur išlaikymo. Taigi, iš viso 2018 m. gruodžio 1 d. - 2021 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu atsakovas suteikė D. V. išlaikymui 18 015 Eur sumą. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas papildomai minėtu laikotarpiu prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo jam pirkdamas daiktus už 1 759,55 Eur. Tad bendra suma, atsakovo paskirta vaiko išlaikymui, sudaro 19 774,55 Eur. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime faktinę aplinkybę apie atsakovo teikto išlaikymo dydį nustatė neteisingai, nesivadovaudamas sistemiškai ieškovės ir atsakovo pateiktais įrodymais ir nurodė, kad neva išlaikymo suteikta tik už 16 824,55 Eur.
19.2. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo byloje šį ieškovės turtinį reikalavimą, kadangi jis susijęs ikisantuokiniais ieškovės ir atsakovo santykiais (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)., mokėjimas už įrangą atliktas 2013 m. rugsėjo 19 d.). Atsakovas mano, jog atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo santykius, susiklosčiusius tuo metu, teisinga ir protinga būtų teigti, kad neatlygintinai gavusi turtinės naudos naudotis svetimo daikto dalimi (panauda), ieškovė neatlygintinai finansavo rekuperatoriaus įsigijimą, kadangi norėjo gyventi atsakovui priklausiančiame gyvenamajame name savo norimomis sąlygomis, atsakovas tą įrangą įrengė. Vėliau, santuokos metu, atsakovas neatlygintinai atliko ieškovės asmenine nuosavybės teise turėtų butų įrengimo darbus (elektros, santechnikos instaliacija, grindų sudėjimas, baldų suvežimas, surinkimas ir pan.). Šias aplinkybes, nors pirmosios instancijos teismas posėdžio metu ir nagrinėjo, tačiau vertino neteisingai, pernelyg formaliai vertindamas susiklosčiusius šalių santykius ir jų esmę (bendro ūkio vedimą). Be to, tarp šalių nėra jokio galiojančio susitarimo dėl rekuperacinės sistemos įrengimo kompensavimo, jo nebuvo ir anksčiau. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priteisti kompensaciją, nenurodė jos priteisimo teisinio pagrindo, t. y. teisės normos, kurios pagrindu priteisė kompensaciją. Taigi, atsakovui nėra aišku, kokią teisės normą pirmosios instancijos teismas šiuo atveju taikė.
19.3. Atsakovas nesutinka su sprendimu dėl ieškinio patenkinimo ir priešieškinio atmetimo dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo ir nepripažinimo asmenine atsakomybe. Nurodo, jog, visų pirma, 7/895 dalis minėto žemės sklypo buvo įgyta 2015 m. rugpjūčio 12 d. notarinės sutarties pagrindu jo tėvams sudarius pirkimo - pardavimo sutartį su O. M.. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatuodamas dėl aukščiau minėto turto įtraukimo į dalinamo turto balansą vadovavosi 2018 m. liepos 25 d. Vedybų sutarties 3.2 punkto nuostata, kadangi abstrakti sąvoka, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, realiai nelemia, kad kuris nors konkretus turtas, kuris galėtų būti laikomas asmenine nuosavybe, būtų laikomas tik bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, kitas tos pačios 2018 m. liepos 25 d. Vedybų sutarties 3.2 punkto sakinys nurodo, kad turtas, įgytas asmeninės nuosavybės teise (dovanotas, paveldėtas turtas, ar kitu būdu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas) po santuokos sudarymo, sudarius šią sutartį lieka asmenine turtą įgijusios šalies atsakomybe. Antra, teismas netinkamai paskaičiavo 7/895 dalių minėto žemės sklypo ieškovei išmokėtiną kompensacijos sumą: 868,86 Eur suma (kurią nustatė teismas) apėmė tiek atsakovo tėvų įgyjamą dalį (97/895), tiek atsakovo įgyjamą dalį (7/895) ir tokiu atveju atsakovo dalies (7/895) vertė iš 868,86 Eur turėtų būti apskaičiuota (868,86 Eur / 895 x 7) ir ji būtų lygi 6,80 Eur, kurios ½ būtų 3,40 Eur, bet jokiu būdu ne 434,43 Eur.
19.4. Atsakovas nesutinka su sprendimu dėl ieškinio patenkinimo ir priešieškinio atmetimo dalyje dėl motociklo Triumph Tiger padalijimo ir nepripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe. Motociklo įsigijimo dokumentuose nebuvo minimas ieškovės vardas, atsakovas nurodomas kaip turto pirkėjas, kuris vienas išreiškė valią įsigyti motociklą ir įgyti savininko teises ir pareigas į šį turtą, ieškovė neturi teisės vairuoti motociklą, atsakovas pats vykdė prievolę drausti šią transporto priemonę, ieškovė ieškinyje buvo pripažinusi faktą, kad atsakovo hobis buvo motociklai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Registre motociklo Triumph Tiger savininku yra nurodytas tik atsakovas. Šių aplinkybių ir teisinio reguliavimo pirmosios instancijos teismas neįvertino sprendime ir netinkamai taikė bei aiškino nurodomas teisės normas. Be to, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, iš kokių konkrečių bendrosios nuosavybės teise esančiu lėšų atsakovas sumokėjo už motociklą, iš esmės neįrodinėjo ir nebuvo pareiškusi reikalavimo, kad motociklas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.
19.5. Atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo dalies, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 2 750 Eur turtinė žala, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės nepriteisė 3 960,27 Eur turtinės žalos, patirtos dėl teisinės pagalbos išlaidų mediacijos procesuose ir susijusiuose procesuose, atlyginimo. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020 buvo būtina pateikti apeliacinį skundą ir jame kelti naujus reikalavimus. Ieškovės argumentas, jog ji gynė nepilnamečio vaiko interesus, ginčydama 2020 m. liepos 13 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neatitinka tiesos, nes ieškovė savo apeliacinį skundą pateikė neva gindama tik vaiko interesus, tuo pagrindu paprašė pati skirti antrąją mediaciją. O vėliau apeliaciniame procese pateikė savo prašymą, iš kurio matyti, kad ieškovė iš esmės kelia tik naujus turtinius savo reikalavimus (neminėjo, kokia turėtų būti bendravimo su vaiku tvarka). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai neįvertino. Ieškovė neleido teismo sprendimu patvirtintai santuokos nutraukimo pasekmių sutarčiai įsiteisėti ir nebandė jau įsiteisėjusios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties keisti (kas būtų protingos priemonės žalai sumažinti). Taigi, savo veiksmais sukėlė atsakovui gerokai daugiau nuostolių, nei jų galėjo atsirasti kitomis aplinkybėmis ir neveikė taip, kad civilinė byla būtų išnagrinėta kaip galima greičiau.
19.6. Atsakovas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau yra kelios nuostatos, kurios, atsakovo manymu, neatitinka nepilnamečio vaiko D. V. interesų.
19.6.1. Pirma, sprendime teismas argumentuoja, kad su vaiku turėtų būti nustatytas bendravimas darbo dienomis, su kuo atsakovas sutinka, tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sūnų yra užrašiusi į pernelyg didelį kiekį papildomos ugdymo veiklos užsiėmimų, mano jog tikslinga pakeisti sprendime nustatytą bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarką numatant, pašalinant dalį, kuria nustatyta, jog „Šiuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje, jeigu tokia būtu.“ Bendravimas su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaiką 16.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove iš anksto aptartos vietos, ir parvežant sūnų ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val. kartu su įpareigojimu tuo pačiu laikotarpiu užtikrinti popamokinę veiklą nedera, kadangi jeigu šiomis dienomis yra numatyta popamokinė veikla, vienas užsiėmimas trunka maždaug 1 valandą, kurią atsakovas negali bendrauti su vaiku, kadangi popamokinis užsiėmimas vyksta nedalyvaujant vaiko tėvui ir tokiu būdu vietoje 3 valandų bendravimo, atsakovui ir vaikui lieka tik 2 valandos bendravimo. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ne tik atsakovas, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba išreiškė nuomonę, kad 5 būrelių skaičius tokio amžiaus vaikui yra per daug. Pašalinus sprendimo nuostatą, numatančią įpareigojimą atsakovui darbo dienomis užtikrinti popamokinę veiklą ir papildomai nustačius įpareigojimą ieškovei neorganizuoti sūnaus popamokinių užsiėmimų šiuo laikotarpiu (antradieniais ir ketvirtadieniais 16:30-19:30 laikotarpiu), atsakovas ir sūnus turės daugiau laiko bendrauti vienas su kitu netrukdomi, o vaiko interesų tai visiškai nepažeis, nes papildomą vaiko ugdymą galima ir reikia organizuoti taip, kad tai netrukdytų bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu darbo dienomis.
19.6.2. Antra, sprendime pirmosios instancijos teismas numato, kad „Tėvas bendrauja su sūnumi visų sūnaus mokyklinių atostogų pusę atostogų laiko. Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios. Su šia dalimi atsakovas sutinka, tačiau mano, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas naudoja savo sprendime skirtingas sąvokas ir šioje dalyje nėra atskleistas sąvokos „bendrauja“ turinys, mano, kad yra būtina patikslinti šią teismo sprendimo dalį, papildant paskutinį sakinį žodžiais nurodydamas „konkrečias bendravimo su vaiku atostogų metu dienas“ bei papildant papildomu sakiniu, šio bendravimo metu netaikoma numatytos J. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. V. 1 punkte nustatyta tvarka.
19.6.3. Trečia, atsakovo manymu, sprendimas turi būti pakeistas ir numatyta, kad „neporiniais metais tėvas bendrauja su sūnumi Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis gruodžio 24 dieną nuo 10:30 val. iki 11 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 19:30 val. iki 20 val. sūnų grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Kai tėvui kitą dieną po numatytos sūnaus grąžinimo dienos tenka bendravimas pagal kitus bendravimo tvarkos punktus – sūnus yra grąžinamas kitų bendravimo tvarkos punktų nustatyta tvarka“.
20. Ieškovė V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl iš atsakovo priteisto vaiko išlaikymo įsiskolinimo (1 800 Eur) yra teisinga, kadangi atsakovas pervedė ieškovei per nurodytą laikotarpį tik 15 065 Eur. Atsakovas klaidina teismą apie pervestą 18 015 Eur išlaikymo sumą. Be to, iš atsakovo pateiktų įrodymų (čekių) matyti, kad atsakovas perka vaikui nekokybiškas prekes, nesveiką maistą, neperka vaiko poreikius atitinkančio maisto, vitaminų, papildų. Taip pat iš patektų čekių matyti, kad išleidžiamos sumos yra ne tik vaiko poreikiams, tačiau ir asmeniškai atsakovo išlaidos. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. sausio ir liepos mėn. šalių vaikas gyveno ne pas atsakovą, o pas atsakovo motiną, todėl tuo laikotarpiu atsakovas negalėjo patirti išlaidų vaikui, kadangi vaiką išlaikė jo močiutė, taip pat ir išlaidų komunalinėms paslaugoms. Išlaikymas vaikui negali būti priteistas per pusę - turi būti įvertinta, kad ieškovė be bendro šalių vaiko turi 16 metų sūnų iš ankstesnių santykių, taip pat ta aplinkybė, kad vaikas per metus žymiai daugiau laiko gyvena su ieškove, ieškovei tenka didžioji laiko su sūnumi dalis, didžioji finansinė našta, aukštesnis atsakomybės lygis.
20.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, priimdamas sprendimą dalyje, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Atsakovas nuo ieškovės išėjimo iš namų (2018 m. gruodžio mėn.) sėkmingai neatlygintinai naudojasi iš ieškovės asmeninių lėšų įgyta rekuperacijos sistema. Jokios panaudos sutarties nebuvo tarp šalių padaryta. Ieškovė tikėjosi šeimyninių santykių, todėl investavo į gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir ne tik į rekuperacinę sistemą, bet ir daug kur kitur.
20.3. Nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalimi, kuriame nurodoma, kad už 7/895 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo turi būti sumokėta tik 3,40 Eur kompensacija. 2015 m. rugpjūčio 12 d. (kai buvo įsigytas ši žemės sklypo dalis) masinio vertinimo metu visas žemės sklypas (tame tarpe ir atsakovo tėvų žemės sklypo dalis) buvo įvertintas 2 750 Eur, atitinkamai 7/895 dalis žemės sklypo – 495 Eur. Tačiau tai yra tik masinis vertinimas, reali kaina buvo dar didesnė. Taip pat reikėtų vertinti, kad šiuo metu 2022 metais nekilnojamojo turto kainos yra visiškai kitos – žymiai didesnės. Prašo šį žemės sklypą po santuokos nutraukimo padalinti po lygiai abiem šalims.
20.4. Atsakovas nuslėpė tikrąją motociklo, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra įtrauktinas į dalintino turto balansą, kainą. Atsakovas faktiškai už motociklą sumokėjo 4 500 Eur. Be to, šiuo metu tikroji motociklo vertė būtų 5 600 Eur. Pats atsakovas ketino motociklą parduoti už 2 200 Eur, tad atsakovo nurodoma 950 Eur motociklo vertė neatitinka tikrovės.
20.5. Jokių teisminių išlaidų nebūtų buvę, jeigu atsakovas būtų rimtai ir atsakingai pagalvojęs dėl bendravimo tvarkos su vaiku teisminės mediacijos metu net su dviem mediatorėm.
20.6. Prašo atmesti apeliacinio skundo reikalavimą dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovas nemoka planuotis laiko, neturi tam įgūdžių, neturi atsakomybės jausmo, žiūri tik savo naudos (vystomas verslas, aplankomi klientai), bet ne vaiko interesų, kategoriškai atsisako vesti vaiką į būrelius. Atsakovas nemoka užsiimti su vaiku, pajungia TV, priperka saldainių, į būrelius neatsakingai žiūri, vaiko nemokina skaityti, grįžęs vaikas atsisako tai daryti su ieškove. Mano, kad teisinga, jei atsakovui būtų nustatytas kas antras savaitgalis bendravimui su sūnumi, tačiau ne antradienis ir ne ketvirtadienis, o tik penktadienis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Apeliantė (ieškovė) V. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
22. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą bei tuo aspektu suformuluotą ir išplėtotą teismų praktiką, visų pirma, atsisako priimti apeliantės (ieškovės) kartu su patikslintu apeliaciniu skundu pateiktus: a) gydytojų medicininius išrašus apie ieškovei nustatytas diagnozes (Priedai Nr. 1, 2), kadangi, kaip matyti iš šių dokumentų, jie nėra susiję su nagrinėjama byla (neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo kriterijaus) - juose yra pateikiami duomenys būtent apie pačios ieškovės sveikatos būklę ir jos pasikeitimus, tačiau nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku (dėl vaiko išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio, turto padalijimo klausimus ir kt.), vertintini nepilnamečio vaiko poreikiai, nekilnojamojo / kilnojamojo turto vertės, kompensacijos dydžiai ir kt., nėra vertinama ieškovės sveikatos būklė; b) patikslinto apeliacinio skundo Priedus Nr. 4, 5, 6, 7, 8, 10, 10.1, t. y. tarpusavio šalių susirašinėjimo medžiagą, pranešimą apie ikiteisminį tyrimą, pranešimą policijai apie smurtą, ieškovės vyriausiojo sūnaus nuomonės išklausymo aktą, pranešimą policijai ir pan., kadangi šie pateikti dokumentai (įrodymai), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ir yra susiję su ginčo šalių tarpusavio konfliktais, vykusiomis konfliktinėmis ir galimai smurtinėmis situacijomis, tačiau nei viena iš ginčo šalių neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. byloje nebespręstinas kaltės dėl šeimos iširimo klausimas ir atitinkamai neanalizuotini su tuo susiję įvykiai bei juos galintys pagrįsti įrodymai; c) patikslinto apeliacinio skundo Priedą Nr. 8 - Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi šis dokumentas jau yra byloje ir buvo vertintas pirmosios instancijos teismo, sprendžiant turtinius klausimus.
24. Visi kiti ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai - VSDFV išrašas apie ieškovės darbovietes, 2022 m. rugsėjo 28 d. vaiko (D. V.) situacijos vertinimo anketa, 2022 m. spalio 14 d. Pagalbos šeimai planas, vaiko apsilankymo pas gydytojus diagnozės, šalių tarpusavio susirašinėjimai, fotonuotraukos, susiję (-usios) su šalių nepilnamečiu vaiku, 2022 m. spalio 2 d. prašymas, adresuotas vaiko ugdymo įstaigai, dėl vaiko ligos pateisinimo ir kt. – prijungtini prie bylos medžiagos, kadangi, teismo vertinimu, jie yra susiję su byloje teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis dėl ginčo šalių turtinės padėties, vaiko sveikatos būklės ir atitinkamų jo poreikių, reikšmingų sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, jie didžiąja dalimi atspindi padėtį jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šv. Onos bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė sūnaus D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šalys faktiškai gyvena skyrium nuo 2018 m. gruodžio mėn. Tarp šalių nėra ginčo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys 2018 m. liepos 25 d. yra sudarę Vedybų sutartį.
28. 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-4396-1102/2020. Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi šalių ginčas buvo perduotas spręsti teisminei mediacijai, kuri pasibaigė 2020 m. liepos 9 d. perėjus į ypatingąją teiseną, pateikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teisme šio skundo pagrindu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-14-614/2021. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi ginčas buvo antrą kartą perduotas teisminei mediacijai, kuri pasibaigė 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovei pasitraukus iš mediacijos. 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu ir perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. nutartimi paliko pareiškimą nenagrinėtą ir bylą nutraukė, nes per 6 mėnesių terminą šalys nesudarė naujos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties. 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 2021 m. rugsėjo 27 d. ginčas buvo trečią kartą nagrinėjamas mediacijoje, tačiau mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties ir ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nagrinėjamu šioje civilinėje byloje.
29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu šalių santuokos apskaitos civilinės metrikacijoje įrašą panaikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė su santuokos pasibaigimu susijusius klausimus (pavardžių, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, išlaikymo priteisimo bei įsiskolinimo klausimus, turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, turto pagerinimo kompensacijos ir kitus klausimus). Apeliantai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinius skundus, ginčydami sprendimą tam tikrose dalyse.
30. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalies, kuria teismas (i) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui išlaikymą po 430 Eur periodinėmis išmokomis; (ii) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą; (iii) nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; (iv) išsprendė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, priteisto natūra atsakovui, kompensacijos klausimą (dėl kilnojamojo/nekilnojamojo turto verčių nustatymo, kompensacijos dydžio); (v) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai pastarosios atlikto atsakovo asmeninio turto pagerinimo išlaidas; (vi) sprendė turtinės žalos kompensavimo klausimą; (vii) paskirstė tarp šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 650 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių finansinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, taip pat į vaiko poreikių lentelėje nurodytus duomenis apie vaiko poreikius ir jiems skirtinų lėšų dydžius, į kitas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga 938 Eur suma. Tuo pačiu teismas, atsižvelgęs į valstybės kas mėnesį mokamą 80,50 Eur išmoką vaikui, sprendė, kad yra pagrindas mažinti vaiko poreikių dydį, todėl iš atsakovo priteisė vaikui 430 Eur išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ((938 Eur – 80,50 Eur) / 2).
32. Apeliantė (ieškovė) nesutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei tenka žymiai didesnė vaiko išlaikymo našta, į tai, kad vaikas turi specialių poreikių, taip pat, kad vaiko tėvo (atsakovo) turtinė padėtis yra geresnė, kad iš mėnesinių vaiko poreikių sumos buvo nepagrįstai atimta valstybės skiriama išmoka vaikui. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
33. Visų pirma, pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliaciniame skunde ieškovė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir jiems per mėnesį būtinos patenkinti sumos, įvertino vaiko sveikatos būklę, vaikui diagnozuotas bei rašytiniais įrodymais pagrįstas sveikatos problemas (atopinis dermatitas, skilvelių dilatacija, šlapimo nelaikymas, padidėjęs raumenų tonusas, plokščiapėdystė), tiek ankščiau vaikui atliktas operacijas bei taikytą gydymą, tiek šiuo metu išlikusius negalavimus, reikalaujančius atitinkamų priemonių – gydytojų konsultacijų, vaistų, maisto papildų ir pan., analizavo tiek pačios ieškovės paaiškinimus, tiek jos pateiktus rašytinius įrodymus šiuo aspektu, bei sprendė, jog su vaiko sveikata susijusiems poreikiams, kurie, kaip nurodo ir pati apeliantė, iš esmės yra susiję su būtinumu periodiškai konsultuotis pas dermatologus, kartą per metus konsultuotis pas odontologą, pirkti vaikui atitinkamus kremus, vitaminus ir avalynę, patenkinti per mėnesį reikalinga apie 160 Eur suma, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra optimali, protinga ir pakankama.
34. Atmestini apeliantės argumentai dėl būtinumo įtraukti į vaiko poreikius net 425 Eur per mėnesį išlaidas auklei, kadangi ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepagrindė objektyvaus ir reguliaraus auklės samdymo kiekvieną mėnesį būtent tokiai sumai būtinumo, turint omenyje, kad: a) vaikas darbo dienomis lanko ugdymo įstaigą, kurioje yra teikiamos jo priežiūros paslaugos, kurių atlyginimo suma yra įtraukta į vaiko poreikių įvertinimo bendrą mėnesinę sumą; b) ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi, kad dirba įprastinėmis darbo valandomis, t. y. nuo 8 iki 17 val., atitinkamai po darbo valandų gali pasirūpinti ir prižiūrėti vaiką, o apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo metu yra atsisakiusi dalies savo darboviečių ir prisiimtų darbų, atitinkamai gali dar daugiau laiko asmeniškai skirti vaiko priežiūrai; c) pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, vaikas kiekvieną savaitę po 2 darbo dienas po ugdymo įstaigos bendrauja su tėvu, t. y. turės būti prižiūrimas vaiko tėvo. Itin svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nėra visiškai eliminavęs išlaidų auklei iš vaiko poreikių, atitinkamai nėra paneigęs ir atsakovo pareigos prisidėti prie tokių išlaidų kompensavimo, jeigu iškyla objektyvus tokių išlaidų patyrimo būtinumas bei konkretus jo dydis yra ieškovės pagrindžiamas (pvz., nei ieškovė, nei atsakovas konkrečiu metu negali pasirūpinti susirgusiu, ugdymo įstaigoje nesančiu vaiku) – teismas sprendimu konstatavo ir sprendė, kad tokiose situacijose, kai vaikas dėl objektyvių priežasčių negali būti ugdymo įstaigoje ir jos prižiūrimas (pvz., dėl ligos), ir patys tėvai taip pat negali prižiūrėti vaiko (pvz., dėl darbo), atsakovas privalo atlyginti ieškovei pusę patirtų auklės išlaidų pagal ieškovės pateiktus tokių išlaidų įrodymus, ir nei viena iš ginčo šalių teismo sprendimo šioje dalyje iš esmės neskundė ir nekvestionavo, taigi atsakovas neneigė ir neginčijo savo pareigos, nustatytos įsiteisėjusioje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, lygia dalimi su ieškove prisidėti prie auklės išlaidų atlyginimo.
35. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi sunkumai surinkti ir pateikti objektyvius išlaidų auklei dydžio įrodymus negali sudaryti pagrindo a priori (liet. iš anksto) įtraukti išlaidas auklei į kiekvieno mėnesio privalomą išlaidų vaiko išlaikymui sumą, kadangi: a) kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš anksto nėra aišku, ar apskritai atitinkamą mėnesį bus poreikis patirti tokias išlaidas ir kokia bus konkreti tokių išlaidų suma; b) teismas tokių išlaidų patyrimo ir lygiaverčio paskirstymo tarp abiejų tėvų pareigą jau įtvirtino minėta įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi; c) ieškovei nėra keliama pareiga pagrįsti patirtų išlaidų auklei sumas išimtinai banko mokėjimo pavedimais / banko sąskaitų išrašais (atitinkamai už auklės paslaugas atsiskaityti išimtinai tik mokėjimo pavedimais), kas reiškia, kad mokėdama auklei grynais pinigais, ieškovė turi teisę užfiksuoti ir įforminti tokius mokėjimus kitomis formomis ir būdais (pvz., sutartimi su aukle, ieškovės ir auklės pasirašytais rašytiniais patvirtinimais dėl atitinkamų paslaugų suteikimo atitinkamą laiką, nuotraukomis, el. susirašinėjimu su atsakovu ir pan.).
36. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog teismas turėjo pareigą nukrypti nuo abiejų tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje principo ir dėl to priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą, kadangi pirmosios instancijos teismui visiškai pagrįstai nustačius, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį būtina suma sudaro 938 Eur, o abiejų tėvų turtinė padėtis – tiek įvertinus kiekvieno iš tėvų gaunamų mėnesinių pajamų, viršijančių šalies vidutinį darbo užmokestį, dydį, tiek faktą dėl kiekvieno iš tėvų turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, - akivaizdu, kad kiekvienas iš tėvų nagrinėjamu atveju yra finansiškai pajėgus prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo pilna jam tenkančia apimtimi, tokiu būdu užtikrinti ne tik pačius minimaliausius ir būtiniausius, bet ir didesnius savo vaiko poreikius, viršijančius net ir orientacinę 1 MMA sumą, taip maksimaliai garantuojant vaiko interesus. Tai atitinkamai reiškia, kad nustatymas, kiek vieno iš tėvų turtinė padėtis yra geresnė už kito iš tėvų (kiek pajamos didesnės, kiek turimo turto vertė didesnė) nagrinėjamoje situacijoje nėra tikslingas ir reikšmingas. Kitaip tariant, pagal savo dabartinę turtinę padėtį tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pakankamai finansiškai pajėgūs užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus visų nustatytų byloje poreikių patenkinimą, ir byloje nėra nustatyta su vienu ar kitu iš tėvų susijusių aplinkybių (pvz., konstatuotas nedarbingumas, invalidumas, darbo, turto neturėjimas ir pan.), kurios objektyviai apsunkintų vieno iš tėvų galimybes lygia dalimi su kitu iš tėvų išlaikyti savo vaiką.
37. Kita vertus, sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 76-79 punktuose nepagrįstai iš vaiko išlaikymo mėnesinio dydžio atėmė valstybės skiriamą 80,50 Eur išmoką vaikui ir tokia apimtimi mažino atsakovo prievolės išlaikyti vaiką mėnesinę sumą.
38. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Be to, teismo vertinimu, vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinami ne tik būtinieji jų poreikiai, bet ir poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan., todėl teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju iš nustatytos minimalios vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos.
39. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir pateikė bei pacitavo aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, tačiau ja nesirėmė ir konstatavo, kad iš jo nustatytų mėnesinių vaiko poreikių sumos – 938 Eur, atimtina valstybės skiriama 80,50 Eur išmoka vaikui, todėl likusią 857,50 Eur sumą padalinus iš abiejų tėvų, laikytina, kad atsakovas privalo teikti 430 Eur išlaikymą per mėnesį vaikui. Pirmosios instancijos teismas nepateikė pagrįstų ir objektyvių argumentų, kodėl buvo nesivadovauta kasacinio teismo praktika, o jo vienintelis nurodytas argumentas apie tai, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, sudaro pagrindą tik konstatuoti abiejų tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo prievolės principo taikymo galimumą nagrinėjamoje byloje, bet nesudaro pagrindo nesivadovauti formuojama teismų praktika dėl valstybės skiriamų vaikui lėšų eliminavimo iš tėvų prievolės būtinumo.
40. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir iš atsakovo vaikui priteistino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės suma padidintina iki 470 Eur (938 Eur :2), išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
41. Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas „papildyti“ sprendimą, nurodant, kad jeigu vaikas lanko korepetitorių, ką nors sulaužytų, patirtų didesnių sveikatos sutrikimų, atsakovas turėtų tokias išlaidas atlyginti 2/3 dalimi, kadangi: a) kaip numato CPK 306 straipsnio 2 dalis, apeliacinės instancijos teisme negali būti keliami ir reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo reiškiami ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme; b) nėra įmanoma teismo sprendime aptarti ir numatyti visas galimas realiame gyvenime kilti situacijas net ir esant konfliktiškiems vaiko tėvų santykiams, jas detaliai sureguliuoti; c) teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko išlaikymo ir jo dydžio vertina sprendimo priėmimo metu esančią faktinę situaciją ir ją patvirtinančius įrodymus, tačiau nevertina ateityje galinčių pasikeisti – padidėti ar sumažėti vaiko poreikių, taip pat ateityje galinčios pasikeisti – pagerėti ar pablogėti tėvų turtinės padėties, t. y. nesprendžia dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatyti reikšmingų kriterijų galimo pasikeitimo ateityje – kadangi tėvų prievolė išlaikyti vaiką yra ilgalaikė, ji yra tęstinio pobūdžio, CK 201 straipsnyje yra numatyta, jog pasikeitus aplinkybėms, ir esant tėvų ginčui (negalint tarpusavyje susitarti), kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio, formos pakeitimo ir pan., įrodinėdamas papildomas vaiko priežiūros išlaidas, tėvų turtinę padėtį ir pan.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovei priteisimo
42. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo visą eilę faktinių aplinkybių ir argumentų, susijusių su atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimu, tačiau ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuria jai iš atsakovo buvo priteistas 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. neskundžia, šioje dalyje sprendimo pakeisti neprašo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šių aplinkybių ir argumentų nenagrinėja.
43. Atsakovas savo ruožtu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovės naudai buvo priteistas 1 800 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. ir tokiu būdu pilna apimtimi patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas šiuo aspektu, teigdamas, jog iš tikrųjų per šį laikotarpį realiai buvo skyręs vaikui ne 16 824,55 Eur išlaikymo, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o 18 015 Eur išlaikymo: anot atsakovo, jo kartu su atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti įrodymai patvirtina 15 765 Eur sumokėjimą vaiko išlaikymui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 10 d., pati ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis apie 2 250 Eur sumokėjimą vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 10 d. iki 2021 m. spalio 26 d., atsakovas papildomai pirko vaikui daiktus už 1 759,55 Eur. Tokiu būdu padalinus bendrą sumą iš 35 mėnesių laikotarpio, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, išeina, kad vidutiniškai atsakovas skyrė vaikui per mėnesį po 514,71 Eur, kas rodo, jog jokio išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.
44. Atsakovas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo laikotarpiu jis nupirko vaikui įvairius jo poreikius tenkinančius daiktus už bendrą 1 759,55 Eur sumą. Iš atsakovo kartu su 2021 m. gruodžio 13 d. atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų jo banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. lapkričio 2 d., atsakovas buvo pervedęs į ieškovės banko sąskaitą vaiko išlaikymui viso 15 065 Eur: 7 150 Eur (2018 m. gruodis – 2019 m.) + 5 215 Eur (2020 m.) + 2 700 Eur (2021 m. sausio – lapkričio mėn.), kaip visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, o ne 15 765 Eur, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas. Šios sumos pilnai sutampa su pačios ieškovės 2021 m. lapkričio 8 d. ieškinio priede Nr. 6, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi ir atsakovas, nurodytomis sumomis. Ieškovė iš tikrųjų su ieškiniu pateikė duomenis, kad atsakovas 2021 m. sausio 10 d. – 2021 m. spalio 26 d. laikotarpiu sumokėjo jai 2 700 Eur vaiko išlaikymui, tačiau ši suma jau yra įtraukta į bendrą 2018 m. gruodžio mėn. – 2021 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu atsakovo sumokėtą vaiko išlaikymui 15 065 Eur sumą, pagrįstą ir paties atsakovo pateiktais banko sąskaitų išrašais, tad ji negali būti vertinama, kaip papildomas greta 15 065 Eur sumos vaikui skirtas išlaikymas, kuris turėtų būti pridėtas (pripliusuotas) prie 15 065 Eur sumos. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo 84 punkte pateikti skaičiavimai dėl atsakovo ginčo laikotarpiu teikto vaikui išlaikymo ir tam skirtų sumų yra visiškai teisingi, ir jie rodo, kad bendra per minėtą laikotarpį iki ieškinio pareiškimo atsakovo vaiko poreikiams patenkinti skirta suma (tiek pinigais, tiek daiktais) sudaro 16 824,55 Eur (15 065 Eur + 1 759,55 Eur). Tai savo ruožtu reiškia, kad vidutiniškai per mėnesį ieškovas skyrė vaikui 480 Eur išlaikymo (16 824,55 Eur / 35 mėn.).
45. Kaip visapusiškai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus (tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus) nustatė pirmosios instancijos teismas savo sprendimo 85-89 punktuose, ir kaip to apeliaciniame skunde nekvestionavo atsakovas, minėtu laikotarpiu iš viso ieškovės buvo patirta 21 817,02 Eur išlaidų vaiko išlaikymui (neįtraukiant į jas laikotarpių, kai vaikas faktiškai gyveno su atsakovu ir buvo jo išlaikomas). Nors ieškovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto minėtų laikotarpiu jos galimai patirtų išlaidų vaiko auklei vertinimo ir pan., tačiau jokių reikalavimų šiuo klausimu apeliaciniame skunde nereiškia (dėl didesnio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl motyvų pašalinimo iš pirmosios instancijos sprendimo ir pan.).
46. Laikantis abiejų tėvų turtinės prievolės išlaikyti vaiką lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.192 straipsnyje, spręstina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo padengti ½ dalį visų vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų, šiuo atveju 10 908,51 Eur (21 817,02 Eur : 2), o kadangi byloje esančiais įrodymais patvirtintas 16 824,55 Eur bendros išlaikymo sumos iš atsakovo pusės vaikui skyrimas šiuo ginčo laikotarpiu, atsakovui pinigus pervedus į ieškovės banko sąskaitą, o jai atitinkamai juos naudojus vaiko išlaikymui, darytina išvada, kad jokio išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo pusės nebuvo susiformavę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo už šį laikotarpį 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
47. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 89 punkte nurodė, kad skirtumas tarp tėvų teikto išlaikymo vaikui buvo 4 992,47 Eur (21 817,02 – 16 824,55), todėl atsakovas būtų įsiskolinęs ieškovei 4 992,47 Eur, bet kadangi ji prašė priteisti tik 1 800 Eur, būtent tokia suma ir priteistina. Visgi, tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šiuo aspektu nepagrįsta ir nelogiška, nes suponuoja, jog atsakovas turėtų pilna apimtimi padengti visas ieškovės minėtu laikotarpiu patirtas išlaidas vaiko išlaikymui, nepaisant to, kad ir pati ieškovė, kaip vaiko motina, turi imperatyvią prievolę lygia dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, atitinkamai turi lygia dalimi padengti faktiškai patirtas 21 817,02 Eur išlaidas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo prievolės išlaikyti vaiką minėtu laikotarpiu dydis sudaro 21 817,02 Eur, t. y. visą vaikui reikalingą sumą ir ją turi padengti atsakovas išimtinai vienas pilna apimtimi, priteisiant iš jo ieškovei pastarojo nesumokėtą sumą (sumokėjo 16 824,55 Eur, todėl likusi suma iš jo priteistina).
48. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovei priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.
49. Pastebėtina ir tai, kad tiek priteisdamas minėtą išlaikymo įsiskolinimą teismas, tiek savo procesiniuose dokumentuose ginčo šalys rėmėsi CK 3.200 straipsniu, byloje esančius įrodymus bei ieškovės pareikštą reikalavimą teismas vertino būtent šios teisės normos, kuri iš esmės reglamentuoja išlaikymo įsiskolinimo priteisimą vaikui, kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo buvo priteisęs išlaikymo įsiskolinimą būtent pačiai ieškovei, o ne vaikui, kuriam jis ir priklausytų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis), kadangi išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne tėvams. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Taigi, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina nepagrįsta ir šiuo – prievolės subjekto – aspektu.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
50. Dėl darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Nors atsakovas iš esmės neprieštarauja dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto jo bendravimo su vaiku darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.30 iki 19.30 val.), tačiau apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su jam teismo sprendime nustatytu įpareigojimu tokio bendravimo metu užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikoje, jeigu tokia būtų. Atsakovas teigia, jog vaikas dalyvauja pernelyg dideliame kiekyje papildomos ugdomosios veiklos užsiėmimų / būrelių ir atsakovui lieka mažiau laiko betarpiškam jo paties bendravimui su vaiku bei prašo nustatyti įpareigojimą ieškovei neorganizuoti šiomis dienomis vaikui jokios popamokinės veiklos. Šie apelianto argumentai ir reikalavimai atmestini, kaip nepagrįsti.
51. Pirmiausia, tokie atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai akivaizdžiai iškreipia abiejų tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu pusiausvyrą, perkelia didesnę ar net visišką vaiko ugdymo, rūpinimosi vaiko vystymuisi, vežiojimo į būrelius ir pan. naštą vien vaiko motinai, t. y. ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriai ir taip tenka didesnė vaiko auginimo, auklėjimo bei rūpinimosi juo našta.
52. Antra, teismas negali išspęsti šalių ginčo dėl to, ar apskritai jų vaikas greta privalomo ikimokyklinio / mokyklinio ugdymo turėtų lankyti kokius nors papildomo ugdymo užsiėmimus, kokius būtent, kiek, kada ir pan., todėl nevertina nei atsakovo, nei ieškovės šiuo klausimu apeliaciniuose skunduose / atsiliepimuose į juos teikiamų svarstymų, nuomonės ir argumentų, kadangi civilinė (šeimos) teisė nėra skirta sureguliuoti visus galinčius iškilti tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo metu klausimus, juo labiau – neturtinio pobūdžio klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir pan., kuriems reguliuoti skirtos kitų mokslų šakos (psichologija, pedagogika, medicina, sociologija ir kt.) bei kitų sričių normos (moralės ir pan.).
53. Trečia, tėvų bendravimas su vaiku apima ne tik tėvų asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimą vaiko atžvilgiu, bet ir asmeninių neturtinių pareigų vaiko atžvilgiu, numatytų CK 3.165, 3.170 straipsniuose, realizavimą / atlikimą, tarp jų ir pareigos auklėti, vystyti vaiką, rūpintis jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, todėl pareigos atsakovui užtikrinti jo vaiko dalyvavimą ugdomojoje veikloje tuo metu, kai vaikas su juo bendrauja, numatymas ir įtvirtinimas teismo sprendimu, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, negali būti vertinamas kaip jo teisių pažeidimas. Be to, tokios tėvo pareigos realizavimas reiškia paties nepilnamečio vaiko teisių, šiuo atveju vaiko teisės vystytis, būti auklėjamu ir aprūpinamu, numatytų CK 3.161 straipsnyje, užtikrinimą, tuo tarpu pagal CK 3.163 straipsnį būtent tėvai privalo užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą.
54. Ketvirta, atsakovas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog jis dėl objektyvių priežasčių (finansinių, techninių priežasčių, savo sveikatos būklės ir pan.) nebūtų pajėgus užtikrinti vaiko dalyvavimo popamokinėje veikloje.
55. Penkta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
56. Ieškovė savo apeliaciniu skundu apskritai prašė eliminuoti atsakovo bendravimą su vaiku darbo dienomis, teigdama jog atsakovas tokiomis dienomis nenuveždavo vaiko į būrelius, vaikas grįžta po bendravimo su tėvu namo pavargęs ir negali paruošti pamokų. Šie apeliantės argumentai ir reikalavimai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.
57. Pirmiausia, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas tėvo bendravimo su vaiku tam tikromis darbo dienomis - antradieniais ir ketvirtadieniais, o ne tik savaitgalinis bendravimas, kuomet vaikas nelanko jokių ugdymo įstaigų, ilsisi ir pan., visiškai pagrįstai buvo skirtas tiek užtikrinti abiejų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygiateisiškumą, palengvinti ieškovės vaiko auklėjimo ir vystymo naštą, numatant su vaiko ugdymu susijusias pareigas ir tėvui (ypač turint omenyje tą aplinkybę, jog ieškovė dirba keliose darbovietėse, turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurio atžvilgiu taip pat, kaip akcentuoja apeliaciniame skunde, turi visą eilę pareigų, susijusių su ugdymu), tiek ir užtikrinti, puoselėti vaiko glaudesnį ryšį su tėvu, jiems tarpusavyje bendraujant ne tik jų poilsio metu, bet ir darbo / pareigų vykdymo metu bei tokiu būdu ugdant atitinkamus paties vaiko įgūdžius.
58. Antra, argumentas dėl vaiko nuovargio po bendravimo su tėvu darbo dienomis vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas, nes nepriklausomai nuo to, kas su vaiku bendrautų antradieniais / ketvirtadieniais – ar ieškovė, ar atsakovas – vaikas vis tiek turėtų ruošti pamokas, eiti atitinkamu laiku miegoti, lankyti atitinkamas tėvų pasirinktas ugdymo veiklas, atlikti namų darbus ir pan.
59. Trečia, aplinkybė dėl to, jog atsakovas gali ateityje nevykdyti teismo sprendimu ir įstatymu nustatytų jam pareigų (pvz., pristatyti vaiką į medicinos, ugdymo įstaigas, užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje), negali būti vertinama kaip pagrindas pašalinti / eliminuoti tokią vaiko tėvo pareigą, tačiau gali būti pagrindas konstatuoti vaiko teisių pažeidimą, tuo pačiu atsakovo pareigų vaiko atžvilgiu pažeidimą, kuriam esant, įstatyme numatytos atitinkamos teisinio pobūdžio pasekmės (pvz., ieškovė gali kreiptis dėl vykdomojo rašto šioje sprendimo dalyje išdavimo, pateikti jį priverstiniam vykdymui antstoliui, atitinkamai antstolis turi skirti privalomus nurodymus atsakovui, kreiptis dėl baudos jam už tokių įpareigojimų nevykdymą skyrimo ir taikyti kitas priverstinio sprendimo vykdymo priemones ir t.t.).
60. Jokių kitų pagrįstų ir objektyvių argumentų, dėl kurių turėtų būti apribojama atsakovo teisė ir pareiga bendrauti su vaiku tam tikromis darbo dienomis (2 dienas iš 5 darbo dienų), apeliantė nenurodė ir teismas nemato jokio pagrindo keisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką šiuo aspektu.
61. Dėl bendravimo su vaiku per didžiąsias metų šventes. Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo nustatytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką per didžiausias metų šventes – Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas tuo aspektu, kad teismas nereglamentavo, kas ir kaip perduoda vaiką, nenumatė vaiko bendravimo su tėvu per Šv. Kūčias, nenumatė vaiko bendravimo su motina per Šv. Velykas nei poriniais, ne neporiniais metais. Su šias argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, ir esant itin konfliktiškiems vaiko tėvų tarpusavio santykiams, negebant tėvams patiems geruoju tarpusavyje susitarti dėl konkrečios vaiko paėmimo bendravimui per didžiąsias šventes tvarkos (subjekto, laiko), mano esant tikslinga šioje dalyje patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
62. Pirmiausia, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kaip iš esmės sutiko abi ginčo šalys, tikslinga yra nustatyti, kad per konkrečią didžiąją šventę vaikas atitinkamais metais bendrauja tik su vienu iš tėvų, t. y. visą šventinį laikotarpį praleistų su vienu iš tėvų, neskaidant bendravimo dienomis. Pirmosios instancijos teismas šventiniu laikotarpiu laikė Šv. Kūčių dieną, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas, Šv. Velykų pirmą ir antrą dienas (sprendimo 100 punktas), o tai reiškia, kad jeigu vaikas poriniais metais Šv. Kalėdas švenčia su motina, tai su ja yra švenčiamos ir Šv. Kūčios, kurios neatsiejamos nuo Šv. Kalėdų ir laikytinos vienu šventiniu laikotarpiu; atitinkamai neporiniais metais vaikas tiek Šv. Kūčias, tiek Šv. Kalėdas bendrauja su tėvu.
63. Antra, kaip visiškai pagrįstai nurodė apeliantas, numatydamas pakaitinį vaiko bendravimą su vienu ar kitu iš tėvų per Šv. Velykas, pirmosios instancijos teismas nenumatė motinos bendravimo su vaiku per Šv. Velykas nei poriniais, nei neporiniais metais, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, numatant, kad poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su tėvu, o neporiniais – su motina.
64. Trečia, tėvams nesugebant geruoju susitarti dėl konkrečios vaiko paėmimo ir grąžinimo bendravimui per minėtas šventes tvarkos, nustatytina, kad tuo atveju, jeigu atitinkamais metais numatytas atsakovo bendravimas su vaiku per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, jis paima vaiką gruodžio 24 d. nuo 10.30 val. iki 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove iš anksto suderintos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto su ieškove suderintą vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Atitinkamai nustatytina, kad tuo atveju, kai atitinkamais metais numatytas atsakovo bendravimas su vaiku per Šv. Velykas, atsakovas paima vaiką pirmą Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.30 val. iki 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove iš anksto suderintos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto su ieškove suderintą vietą Šv. Velykų antrąją dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.
65. Dėl bendravimo su vaiku vaiko gimimo dieną. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka vaiko gimimo dieną, teigdama, jog vaiko gimimo diena neturi būti skaidoma į dvi dalis tėvų bendravimo su vaiku prasme, kadangi nėra aišku, kokios tai dalys, vaiko gimimo diena gali būtų darbo dieną, kai vaikas einą į ugdymo įstaigą, būrelius ir pan., nėra aišku, ką reiškia „pusė dienos“, atsakovas nesutinka švęsti vaiko gimimo dieną kartu su vaiku ir ieškove, todėl tikslinga nustatyti, kad vaikas nebūtų tą dieną perkėlinėjamas nuo vieno iš tėvų pas kitą ir poriniais metais gimimo dieną leistų su vienu iš tėvų, o neporiniais – su kitu.
66. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems ieškovės argumentams ir įvertinęs ieškovės nurodomas aplinkybes, itin konfliktiškus tarpusavio tėvų santykius ir nesugebėjimą susitarti dėl bendravimo su vaiku reikšmingų švenčių metu, mano esant tikslinga pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu ir nustatyti, kad sūnus savo gimimo dieną neporiniais metais švenčia su ieškove (motina), o poriniais metais – su atsakovu (tėvu).
67. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, viena vertus, tokiu būdu bus užkirstas kelias tarpusavio šalių konfliktams vaiko gimimo dieną kilti, kita vertus, tokiu būdu bus užtikrintas kiekvieno iš tėvų nepertraukiamo bendravimo per atitinkamas svarbias dienas principas, šiuo atveju taikomas ir kitų didžiųjų metų švenčių atveju. Pagaliau, to iš tėvų, su kuriuo atitinkamais metais nėra numatytas vaiko gimimo dienos praleidimas, teisės negali būti laikomos pažeistomis, kadangi: a) jis galės praleisti su vaiku gimimo dieną kitais metais; b) jis turi teisę švęsti vaiko gimtadienį ir kitu artimiausiu vaiko gimimo dienai laiku, kuriuo numatytas bendravimas su vaiku (kitą dieną, artimiausią savaitgalį ir pan.); c) abu tėvai visuomet gali tarpusavyje susitarti dėl kitokios, nei nustatyta teismo sprendimu, jų bendravimo su vaiku gimimo dieną tvarkos, būdami geranoriški vienas kito atžvilgiu, o svarbiausia, siekdami suteikti savo vaikui džiaugsmą svarbią vaikui dieną matyti tiek vieną, tiek kitą iš tėvų ir jaustis abiem tėvams reikalingu ir mylimu.
Dėl turto padalijimo, kompensacijų bei turto pagerinimo išlaidų priteisimo
68. Dėl motociklo Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, susijusia su motociklu Triumph Tiger, ieškovei teigiant, jog jai buvo priteista per maža kompensacija už atsakovui natūra priteistą ir tenkančią šio bendro turto dalį ir ji turėtų būti padidinta iki 1 100 Eur, tuo tarpu atsakovui teigiant, jog šis turtas, įgytas vien atsakovo už jo asmenines lėšas, įregistruotas ir naudotas išimtinai atsakovo, buvo nepagrįstai teismo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinkamai iš atsakovo ieškovei neturėjo būti priteista ½ dalies šio turto vertės kompensacija. Abiejų ginčo šalių apeliacinio skundo argumentai bei reikalavimai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.
69. Atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų: (i) ginčo motociklas buvo įgytas pirkimo – pardavimo sutartimi 2016 m. rugsėjo 7 d., t. y. ieškovei ir atsakovui dar gyvenant santuokoje faktinį sutuoktinių gyvenimą ir vedant bendrą ūkį (kaip nustatyta teismo, šalys faktiškai pradėjo gyventi skyriumi tik 2018 m. gruodžio mėn.; povedybinė sutartis, kuria nustatytas visiško sutuoktinių turto, įgyto po jos sudarymo, atkyrimo režimas buvo sudaryta tik 2018 m. liepos 25 d.); (ii) byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto teiginį, kad motociklas buvo įgytas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas (950 Eur), t. y. kad lėšos, panaudotos šio turto įgijimui, priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise (pvz., buvo dovanotos, paveldėtos, sukauptos iki santuokos sudarymo), o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiem sutuoktiniams, kas leistų turtą laikyti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; (iii) byloje nėra jokių įrodymų, kad šio turto įgijimo metu (tiek pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje, kiek kita forma ir būdu) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, kas leistų turtą laikyti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; (iv) motociklas yra kelių transporto priemonė, iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nuosavybės teise turi įvairių kitų jų vardu registruotų kelių transporto priemonių, tad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčo turto – motociklo – prigimtis jau pati savaime įrodo, kad tai yra išimtinai atsakovo asmeninė nuosavybė CK 3.89 straipsnio 2 dalies pagrindu; (v) atsakovas neįrodinėjo jokių kitų CK 3.89 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų ir sąlygų, kada turtas, įgytas santuokos metu laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe; (vi) ieškovė neigė, jog turtas buvo įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, jai su tuo sutinkant, iš asmeninių atsakovo lėšų ir pan. – laikytina, kad atsakovui nepaneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą ginčo motociklą laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
70. Atsakovo argumentas, jog motociklas registre įregistruotas tik jo vardu, todėl ir laikytinas asmenine nuosavybe atmestinas, kadangi: (i) CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jis įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; (ii) turto teisinė registracija atlieka teisės išviešinimo, tačiau ne jos sukūrimo funkciją, taigi asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas, ir turto registracija viešajame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovė neturi motociklo vairavimo teisių šiuo atveju nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nurodomus teiginius ir apskritai nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl nuosavybės teisių į turtą buvimo / nebuvimo.
71. Abiem ginčo šalims sutinkant dėl šio motociklo po santuokos nutraukimo priteisimo natūra atsakovui, šalims nereikalaujant ir teismui nenustačius pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė ieškovei ½ dalies šio turto vertės piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
72. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigė, jog ginčo motociklo vertė, kuria priteisdamas kompensaciją vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo neteisinga, t. y. motociklo vertė buvo ne 950 Eur, o 2 200 Eur, ir atitinkamai ieškovei turėtų būti priteista 1 100 Eur dydžio kompensacija, tačiau jokių tokius argumentus galinčių patvirtinti įrodymų ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, jog realiai motociklas buvo įsigytas už didesnę, nei nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, kainą (950 Eur), ir/ar jog jo vertė santuokos nutraukimo metu yra didesnė, nei nurodyta byloje esančiame rašytiniame įrodyme – motociklo pirkimo – pardavimo sutartyje, turėjo teisę ir pareigą pateikti šias nurodomas aplinkybes galinčius pagrįsti įrodymus, tačiau to nepadarė.
73. Ginčo motociklo pirkimo – pardavimo sutartyje esant nurodytai šio turto įsigijimo kainai – 950 Eur, byloje nesant duomenų ir įrodymų dėl šio turto galimo nusidėvėjimo per laiką nuo turto įgijimo, taip pat nei vienai iš šalių, įskaitant ir ieškovę, nepateikus teismui jokių įrodymų apie kitokią (pvz., didesnę) realią dabartinę šio motociklo vertę santuokos nutraukimo metu, teismui turtinių sutuoktinių tarpusavio klausimų sprendimo sferoje neprivalant būti aktyviam ir pačiam rinkti įrodymus bei veikti ex officio, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi turima medžiaga dėl motociklo vertės ir sprendė, jog ji yra 950 Eur.
74. Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, susijusia su 7/852 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, jų padalijimu ir kompensacijos už šią sklypo dalį dydžiu, teigdamas, jog šis turtas, įgytas atsakovo tėvui J. V. atstovaujant atsakovą, laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe, todėl nedalintinas; ant šio sklypo yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai, o jeigu ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šio turto vertę ir atitinkamai ieškovei priteistinos kompensacijos už jį dydį. Su tokias apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
75. Atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis: (i) ginčo žemės sklypo 7/852 dalis buvo įgyta pirkimo – pardavimo sutartimi 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje faktinį sutuoktinių gyvenimą ir vedant bendrą ūkį (kaip nustatyta teismo, šalys faktiškai pradėjo gyventi skyriumi tik 2018 m. gruodžio mėn.; povedybinė sutartis, kuria nustatytas visiško sutuoktinių turto, įgyto po jos sudarymo, atskyrimo režimas buvo sudaryta tik 2018 m. liepos 25 d.); (ii) byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypo dalis buvo įgyta už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas arba vien už atsakovo tėvo lėšas, kaip teigia apeliaciniame skunde atsakovas, o ne už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise abiem sutuoktiniams priklausančias lėšas, kas leistų turtą laikyti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; (iii) byloje nėra jokių įrodymų, kad šio turto įgijimo metu (tiek pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje, kiek kita forma ir būdu) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, kas leistų turtą laikyti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu; (iv) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo dalis nuo pat jos įgijimo buvo įregistruota ir išviešinta būtent kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registre expresis verbis prie daiktinių teisių apie tai pažymint bei tuo pačiu nurodant tokį juridinį faktą; (v) atsakovas neįrodinėjo jokių kitų CK 3.89 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų ir sąlygų, kada turtas, įgytas santuokos metu, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe; (vi) pačioje šio žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pirkėjas J. V. perka 7/895 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine V. V. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (atitinkamai kitą šio sklypo dalį įsigijimo atsakovo tėvai bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn); (vii) ieškovė neigė, jog turtas buvo įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, jai su tuo sutinkant, iš asmeninių atsakovo lėšų ir pan. – laikytina, kad atsakovui nepaneigus CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės - prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą ginčo žemės sklypo dalį laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
76. Aplinkybė, jog ant ginčo žemės sklypo dalies yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai gali būti laikoma teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl ginčo sklypo dalies padalijimo būdo (natūra, priteisiant piniginę kompensaciją), bet ne sprendžiant dėl šio turto teisinio režimo, kuris kaip nurodyta aukščiau, šiuo atveju yra ir nuo pat jo įgijimo netgi pačių sutuoktinių buvo išviešintas kaip aiškus.
77. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu – 464 Eur, 2015 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 104/895 dalies šio žemės sklypo kaina – 868,86 Eur, jokių kitų duomenų ir įrodymų tiek apie viso žemės sklypo, tiek apie ginčo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios jo dalies rinkos vertę nei viena iš šalių teismui neteikė, todėl nustatydamas dalintinos žemės sklypo dalies vertę, atitinkamai ir ieškovei iš atsakovo, kuriam ginčo sklypo dalis priteista natūra, priteistinos kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent 2015 m. rugpjūčio 12 d. šio sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, t. y. konkretaus sandorio šalių individualizuota turto kaina, juo labiau, kad nei viena iš šalių jokių prieštaravimų šiuo klausimu nereiškė.
78. Kita vertus, kaip visiškai pagrįstai savo apeliaciniame skunde pastebėjo atsakovas, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei ½ dalį visos minėta pirkimo – pardavimo sutartimi tiek šalių, tiek atsakovo tėvų įsigytos žemės sklypo dalies vertę – 434,43 Eur, padalindamas sutartimi įsigytos 104/895 dalies žemės sklypo vertę – 868,86 Eur iš dviejų (sprendimo 113 punktas). Tačiau, kaip jau konstatuota pirmosios instancijos teismo ir nustatyta apeliacinės instancijos teismo, ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir nagrinėjamoje byloje dalintina tik 7/895 dalis minėto žemės sklypo. Atitinkamai šios žemės sklypo dalies vertė sudaro 58,48 Eur (7 * 868,86 / 104). Tokiu būdu atsakovui priteisus natūra visą šią žemės sklypo dalį, ieškovei iš jo turėtų būti priteista ½ dalis nuo šios žemės sklypo dalies vertės kompensacija, sudaranti 29,24 Eur (58,48 Eur / 2).
79. Sudėjus šią 29,24 Eur sumą su ieškovei iš atsakovo priteistina 475 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį motociklą Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendra ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija sudaro 504,24 Eur (29,24 Eur + 475 Eur), o ne 909,43 Eur, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas (sprendimo 115 punktas), todėl atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistinos kompensacijos už atsakovui natūra atitinkančio turto dalį keistina ir ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už atsakovui tenkantį turtą natūra mažintina iki 504,24 Eur.
80. Dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – namo, pagerinimo išlaidų. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei buvo priteista 1 657,04 Eur už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą – rekuperacinės sistemos, integruotos į namą, įgijimą iki šalių santuokos sudarymo ieškovės lėšomis, teigdamas, kad: a) teismas apskritai santuokos nutraukimo byloje neturėjo spręsti tokio ieškovės reikalavimo, kylančio iš ikisantuokinių jų tarpusavio santykių; b) teismas nenurodė, kokia teisės norma vadovavosi priteisdamas minėtą sumą; c) ieškovė neatlygintinai gyveno atsakovo name su savo sūnumi panaudos sutarties pagrindu, todėl gavusi turtinės naudos naudotis svetimu daiktu, turi neatlygintinai finansuoti rekuperatoriaus įsigijimą. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįsti ir teisėtai, tinkamai įvertindamas bylos medžiagą bei šiuo aspektu motyvuodamas savo sprendimą, priteisė iš atsakovo ieškovei atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidas.
81. Visų pirma, CPK 383 straipsnyje numatyta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus nurodytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu pastaroji norma numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas, be kita ko, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo. CK III knygos normos, t. y. šeimos teisės normos, be kita ko, reglamentuoja ne tik šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto režimą, bet ir įvairius su vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu susijusius klausimus, be kita ko, ir atvejus, kuomet vienas iš sutuoktinių turi teisę į kompensaciją dėl jo veiksmų, atliktų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ar jo asmeninio turto atžvilgiu (CPK 3.98 straipsnis), taip pat atvejus, kuomet vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis) ir pan.
82. Nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovas be kita ko, prašė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, atitinkamai ieškovė ieškiniu be kita ko, prašė priteisti jai šio namo pagerinimo išlaidas. Taigi, abi šalys byloje kėlė su atsakovo vardu registruoto gyvenamojo namo teisiniu statusu ir kitais susijusiais klausimais kylančius reikalavimus, todėl teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo tokius reikalavimus spręsti pagal minėtas CK III knygos šeimos teisės normas bei bendrąsias civilinės teisės normas santuokos nutraukimo byloje.
83. Antra, nors pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai ir nenurodė konkrečios CK normos, kuria remdamasis priteisė iš atsakovo ieškovei piniginę kompensaciją už atsakovo gyvenamojo namo pagerinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė atitinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu, kuri yra susijusi būtent su teisės normomis, taikytinomis santuokos nutraukimo atveju ir reglamentuojančiomis vienokius ar kitokius turtinius sutuoktinių klausimus.
84. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteisdamas minėtą kompensaciją, pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams iš esmės taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, pagal kurią tuo atveju, jeigu nėra pagrindo pripažinti turtą, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, bendrąja jungtine nuosavybe, dėl to, kad santuokos metu šis turtas buvo pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu ne iš esmės, o mažesne dalimi, tuomet taikytini kiti teisiniai instrumentai – piniginė kompensacija už turto pagerinimą. Kaip visiškai pagrįstai savo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus - toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 ir kt.).
85. Trečia, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai dėl ieškovės, neatlygintinai gyvenusios atsakovo gyvenamajame name iki santuokos sudarymo, pareigos neatlygintinai gerinti atsakovo asmeninį turtą, kadangi: a) pats atsakovas nurodė, kad tarp šalių faktiškai buvo sudarytas (žodžiu, konkliudentiniais veiksmais) būtent panaudos sandoris, kas reiškia, jog būtent pats atsakovas savo sutikimu ir valia leido ieškovei neatlygintinai naudotis jam priklausančiu gyvenamuoju namu; b) byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas būtų prieštaravęs dėl rekuperacinės sistemos įsigijimo ir vėlesnio įrengimo jo gyvenamajame name ieškovės lėšomis, neleidęs jai to daryti, o jai įsigijus sistemą – prašęs jos nemontuoti ir pan., priešingai – sistema buvo sumontuota gyvenamajame name, kaip pripažįsta atsakovas, jo paties leidimu, valia ir sutikimu, aiškiai suvokiant, kad ji įgyta už ieškovės lėšas, visą laiką nuo sistemos įgijimo ir sumontavimo ji buvo ir iki šiol yra atsakovo naudojama, taigi atsakovas iš jos gauna atitinkamą naudą.
86. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo keisti/naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su priteista kompensacija už atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą.
Dėl žalos atlyginimo
87. Priešieškiniu atsakovas kėlė reikalavimą priteisti iš ieškovės jo naudai turtinę žalą: 3 960,27 Eur atsakovo patirtas išlaidas teisinei pagalbai ankstesniuose teisminiuose ir mediacijos procesuose šalims bandant nutraukti santuoką, bei 2 750 Eur nuostolius, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei pagal sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu, kuris neįsiteisėjo.
88. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą – nesutikdamas su atsakovo argumentais, jog ieškovės elgesys ankstesniuose procesuose, siekiant nutraukti šalių santuoką ir išspręsti su tuo susijusius klausimus, buvo nesąžiningas, nepagrįstas ir netikėtas, jog ieškovė būtų tyčia ir fiktyviai sutikusi su sutarties sąlygomis, kad ieškovė nesilaikė esminio mediacijos principo (konfidencialumo), atmetė atsakovo reikalavimo dalį dėl 3 960,27 Eur išlaidų, susidariusių už teisinės pagalbos atsakovui teikimą, priteisimo; atsižvelgęs į tai, kad ieškovė negrąžino 2 750 Eur atsakovo ieškovei pagal 2020 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020, kuriuo patvirtinta šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, sumokėtą dalį kompensacijos, teismas tenkino atsakovo reikalavimą ir iš ieškovės priteisė atsakovo naudai 2 750 Eur.
89. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl 3 960,27 Eur turtinės žalos – teisinės pagalbos išlaidų, jo patirtų ankstesniuose teisminiuose ir mediacijos procesuose šalims bandant nutraukti santuoką – atlyginimo, teigdamas, kad tokios išlaidos susidarė dėl ieškovės nesąžiningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepagrįstai pateikus apeliacinį skundą ankstesniame procese, keliant naujus reikalavimus, nutraukiant mediacijos procesą ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nepritarti itin detaliam pirmosios instancijos teismo atliktam šiuo aspektu faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimui bei išvadai, jog nesant jokių nesąžiningų, o juo labiau neteisėtų ieškovės veiksmų ankstesniuose santuokos nutraukimo ir susijusiuose procesuose, nėra pagrindo atsakovo nurodomai žalai priteisti.
90. Atmetant atsakovo apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad ankščiau 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovės inicijuotoje santuokos nutraukimo byloje, kurioje iš pradžių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai pirmosios instancijos teisme, vėliau patvirtinta mediacijos pagalba sudaryta šalių sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikino pasekmių, pateiktas ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, ginčas perduotas teisminei mediacijai apeliacinės instancijos teisme, galiausiai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, byla grąžinta nagrinėti iš naujo ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas šalims nesudarius naujos sutarties, jau buvo atsakovo teikti iš esmės tie patys argumentai dėl ieškovės veiksmų santuokos nutraukimo procese sąžiningumo, piktnaudžiavimo procesu buvimo ir pan. Vilniaus apygardos teismas, 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2021 panaikindamas ankstesnį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir po dviejų mediacijos procesų grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tenkino būtent ieškovės apeliacinį skundą ir nepripažino pagrįstais atsakovo argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo, procesinio piktnaudžiavimo ir pan. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aplinkybė, dėl kurios pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6265-1090/2021 – pareiškėjai per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuri atitiktų abiejų sutuoktinių interesus, - negali būti siejama išimtinai su ieškove, kadangi atitinkami nurodymai buvo pateikti abiem sutuoktiniams, kurie, kaip matyti, nesugebėjo ne ginčo teisenos tvarka susitarti dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.
91. Nors savo apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos atsakovui buvo priteista 2 750 Eur suma, t. y. pinigai, atsakovo sumokėti ieškovei pagal ankstesniame teismo procese buvusią patvirtintą teismo sprendimu sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, vėliau tokį sprendimą Vilniaus apygardos teismui panaikinus, t. y. taip ir neįsigaliojus sutarčiai dėl apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei tokiu būdu išnykus 2 750 Eur sumos sumokėjimo pagrindui, tačiau jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kodėl minėta pinigų suma neturėtų būti grąžinta atsakovui, ieškovė nenurodė.
92. Pastebėtina, kad ieškovė taip ir nepaneigė ir apskritai neneigė fakto, kad atsakovas jai realiai sumokėjo 2 750 Eur, vykdydamas ankščiau šalių buvusią sudarytą, tačiau galiausiai jokiu teismo procesiniu sprendimu nepatvirtintą, tad neįgavusią teisinės galios, sutartį. Atsakovė neneigė ir fakto, kad minėtos gautos iš atsakovo sumos ji jam negrąžino. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra kilęs su šia suma susijęs ginčas dėl ieškovės pervestų lėšų atsakovo steigtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatiniam kapitalui, grąžinimo ir ieškovės reikalavimo teisių į šią pinigų sumą buvimo, šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25372-819/2022. Taigi, kol klausimas dėl teisinio pagrindo atsakovui sumokėti ieškovei minėtą pinigų sumą buvimo nėra išspręstas (šalių susitarimu ar teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje), šiuo metu nėra pagrindo atsakovei turėti ieškovo, vykdant neįsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, pervestų lėšų, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė iš ieškovės atsakovo jai sumokėtą 2 750 Eur sumą.
Dėl bylos baigties
93. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai taikė materialines bei procesines teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau šioje nutartyje nurodytais motyvais, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dalyje dėl: (i) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, t. y. priteisti iš atsakovo nepilnamečio šalių vaiko išlaikymą, mokamą po 470 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista 430 Eur išlaikymo suma) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės; (ii) nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, pakeičiant / patikslinant atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką per didžiąsias metų šventes, vaiko gimimo dienos šventę, taip pat tam tikrais aspektai patikslinant jos įgyvendinimą (vaiko paėmimo laiką ir pan.); (iii) iš atsakovo ieškovės naudai priteistos kompensacijos dydžio už atsakovui natūra tenkančią 7/895 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, kad bendra 7/895 dalies žemės sklypo, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertė yra 58,48 Eur (o ne 868,86 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas), atitinkamai ieškovei už atsakovui natūra atitenkančią ½ ieškovės žemės sklypo dalį priteistina 29,24 Eur (o ne 434,43 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) kompensacijos suma (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteisto ieškovės naudai 1 800 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
94. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
95. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, kad buvo patenkinta viso 93 procentai ieškinio reikalavimų (100 proc. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės; 100 proc. ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; 66 proc. ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo; 90 proc. turtiniai reikalavimai) ir 24 procentai priešieškinio reikalavimų (100 proc. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės; 41 proc. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo; atmesti reikalavimai (0 proc.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Proporcingai šiai tenkintų/atmestų reikalavimų procentinei išraiškai, pirmosios instancijos teismas paskirstė tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteisė 3 109,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 343,40 Eur x 93 proc.), atsakovui iš ieškovės priteisė 918,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 828,33 Eur x 24 proc.).
96. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tam tikrose dalyse, atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
97. Pakeitus / panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl (i) priteisto išlaikymo dydžio (ieškovės buvo prašoma priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 650 Eur / mėn. sumą, priteista 470 Eur / mėn. suma), laikytina, kad patenkinta 72 proc. šio ieškinio reikalavimo / 0 proc. priešieškinio reikalavimo; (ii) išlaikymo įsiskolinimo (atmetus šį ieškovės reikalavimą pilna apimtimi), laikytina, kad šis ieškinio reikalavimas patenkintas 0 proc., atsakovo priešieškinio reikalavimas – 100 proc.; (iii) nustatyto atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. šiek tiek patikslinant / pakeičiant šioje dalyje tėvų bendravimo tvarką per didžiąsias metų šventes bei vaiko gimtadienio šventės, laikytina, kad patenkinta 90 proc. (bet ne 100 proc., kadangi nepatenkintas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos panaikinimo darbo dienomis) šio ieškinio reikalavimo; (iv) sumažinus dalį turtinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, t. y. teismui laikant, kad kompensacija už dalį žemės sklypo, kuris natūra atitenka atsakovui, ieškovei yra ne 868,86 Eur, o 58,48 Eur, tačiau paliekant nepakeistą sprendimo dalį dėl kitų turtinio pobūdžio reikalavimų (kompensacija už motociklo dalies priteisimo natūra atsakovui, dėl ieškovei priteistos kompensacijos už atsakovo turto pagerinimą), laikytina, kad patenkinta 80 proc. šio ieškinio reikalavimo.
98. Atsižvelgiant į pakeistų / atmestų reikalavimų visumą (į tuos, kurie nebuvo apskųsti, į tuos, dėl kurių priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad viso patenkinta 80 procentų ieškinio ir 30 procentų priešieškinio reikalavimų.
99. Proporcingai priteistų / atmestų reikalavimų procentinei išraiškai, ieškovės naudai iš atsakovo turėtų būti priteista 2 675 Eur (3 343,40 Eur * 80 / 100) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai – 1 150 Eur (3 828,33 Eur * 30 / 100 su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Atlikus ieškovės ir atsakovo tarpusavio reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo galutinai priteistina 1 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma.
100. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio, t. y. priteisus iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 470 Eur / mėn., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 126,90 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (470 Eur x 12 mėn. = 5 640 Eur x 3 proc. = 169,20 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
101. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovo valstybei priteistino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (skundžiamo sprendimo 148 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
102. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Atsakovas apeliaciniame teisme turėjo viso 2 554,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (328 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 1 252,35 Eur teisinės paslaugos už apeliacinio skundo parengimą ir 974,05 Eur teisinės paslaugos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą).
103. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (bendrai 2 554,40 Eur sumai) atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).
104. Ieškovė pateikė rašytinius dokumentus tik apie sumokėtą žyminį mokestį, byloje nėra pateikta duomenų (ir pagrindžiančių įrodymų), iš kurių būtų sprendžiama apie ieškovės teisinei pagalbai patirtas bylinėjimosi išlaidas, pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme jos neatstovauja advokatas.
105. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pakeitus / panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo patenkinta (i) 20 procentų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų (30 proc. patenkinti reikalavimai dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų, t. y. pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priteisiant vaiko išlaikymui ne 430 Eur / mėn. suma, tačiau 470 Eur / mėn., tačiau atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu vaikas padarytų nuostolius; reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo patenkintas 30 proc., t. y. patenkintas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos patikslinimo per Šv. Velykas, tačiau atmesti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos panaikinimo darbo dienomis, kompensuojant bendravimą per vaiko kasmetines atostogas; atmestas (0 proc.) reikalavimas dėl kompensuojamos sumos už motociklo priteisimą natūra atsakovui padidinimo); 35 procentai atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų (100 proc. patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo; 50 proc. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo; 30 proc. turtinio reikalavimo, t. y. tenkintas reikalavimas dėl kompensacijos už žemės sklypo dalies priteisimo atsakovui sumažinimo, tačiau atmestas reikalavimas dėl kilnojamojo / nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, atitinkamai nepriteisiant kompensacijos tiek už žemės sklypo dalies, tiek už motociklo dalies priteisimo natūra atsakovui; atmesti reikalavimai (po 0 proc.) dėl turto pagerinimo išlaidų bei žalos priteisimo).
106. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, atitinkamai paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 55 Eur (275 Eur * 20 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma; atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 894,04 Eur (2 554,40 Eur * 35 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Atlikus ieškovės ir atsakovo tarpusavio reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės galutinai priteistina 839,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės V. J. ir atsakovo J. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas 1 800 Eur nepilnamečio vaiko D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Onos bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų šalių kaltės.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei V. J. palikti pavardę – „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui J. V. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nustatyti V. J. ir J. V. nepilnamečio vaiko D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove V. J..
Priteisti iš atsakovo J. V. nepilnamečiam vaikui D. V. išlaikymą, mokamą po 470 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti, kad vaikui D. V. dėl objektyvių priežasčių negalint lankyti ugdymo įstaigos, o ieškovei V. J. bei atsakovui J. V. šiuo laikotarpiu negalint prižiūrėti vaiko, atsakovas ieškovei per 5 d. atlygina pusė patirtų auklės išlaidų, pagal ieškovės pateiktus mokėjimų įrodymus.
Nustatyti tokią atsakovo J. V. (toliau – motina) su nepilnamečiu vaiku D. V. (toliau – vaikas) bendravimo tvarką:
1) Tėvas (atsakovas) bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas sūnų 16.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove iš anksto aptartos vietos, ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą su ieškove iš anksto aptartą vietą, ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val. Šiuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavaimą popamokinėje veikloje, jeigu tokia būtų.
2) Tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų penktadienį nuo 16.30 val. iš jo gyvenamosios ar kitos, su motina iš anksto aptartos, vietos, ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją ar kitą, su motina iš anksto aptartą vietą, ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 19.30 val.
3) Tėvas bendrauja su sūnumi tėvo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų. Tėvas apie numatomas kasmetines atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną (ieškovę) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su sūnumi nesutaptų bei būtų tinkamai suplanuotas sūnaus užimtumas sūnaus atostogų metu.
4) Tėvas bendrauja su sūnumi visų sūnaus mokyklinių atostogų pusę atostogų laiko. Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios.
5) Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su sūnumi savo gimimo dienos metu, taip pat – tėvas per Tėvo, motina – per Motinos dieną.
6) Poriniais metais tėvas, neporiniais metais – motina, bendrauja su sūnumi per vaiko gimtadienio dieną.
7) Poriniais metais motina, neporiniais metais – tėvas, bendrauja su sūnumi per Šv. Kūčias ir pirmą bei antrą Šv. Kalėdų dienas. Tėvams nesusitarus dėl konkrečios vaiko paėmimo ir grąžinimo bendravimui per minėtas šventes tvarkos, nustatytina, kad tuo atveju, jeigu atitinkamais metais numatytas atsakovo bendravimas su vaiku per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, jis paima vaiką gruodžio 24 d. nuo 10.30 val. iki 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove iš anksto suderintos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto su ieškove suderintą vietą Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.
8) Poriniais metais tėvas, neporiniais metais – motina, bendrauja su sūnumi per pirmą ir antrą Šv. Velykų dienas. Tėvams nesusitarus dėl konkrečios vaiko paėmimo ir grąžinimo bendravimui per minėtas šventes tvarkos, nustatytina, kad tuo atveju, jeigu atitinkamais metais numatytas atsakovo bendravimas su vaiku per Šv. Velykas, atsakovas paima vaiką pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10.30 val. iki 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove iš anksto suderintos vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą iš anksto su ieškove suderintą vietą Šv. Velykų antrąją dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val.
9) Tėvas, atsižvelgdamas į normalų vaiko dienos režimą, susitinka ir bendrauja su sūnumi kitomis darbo dienomis ar kitais savaitgaliais, pranešdamas ir suderindamas su motina planuojamo susitikimo valandas prieš dvi dienas.
10) Visus su bendravimo su sūnumi susijusius klausimus tėvas ir motina derina SMS žinutėmis, telefonu arba kita elektronine forma.
Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padalinti santuokoje įgytą turtą:
Transporto priemonę – motociklą Triumph Tiger, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės); 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (58,48 Eur vertės).
Priteisti ieškovei V. J. iš atsakovo J. V. 504,24 Eur (penki šimtai keturi eurai 24 centai) kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra.
Priteisti ieškovei V. J. iš atsakovo J. V. 1 657,04 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt septyni eurai 4 centai) už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.
Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovės V. J. 2 750 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos.
Ieškovei V. J. iš atsakovo J. V. priteisti 1 525 Eur (vienas tūkstantis penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalių netenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. V. į valstybės biudžetą 126,90 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši eurai 90 centų) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-355778-984/2021 (šiuo metu Nr. e2-2341-984/2022) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Regitra“.“
Priteisti iš ieškovės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 839,04 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.